Reikšmingas baltarusių kalbininkų leidinys

adime i in|lis,-¢ (1) biol. uZuomazginis; kiek eikian neiSsi ys es, nyks an is, lik inis; ~iai o ganai (o - ganai, ne eke sa o eikSmés e oliucinio o ganizmo iSsi ys ymo me u i esan ys kelyje j i&nykima, p z., aklosios Za nos a auga, s ubu galio kaulas i pan.) Sudé inio e mino udimen iniai o ganai apib éZimas Siuo a eju ik dubliuoja pag indinj apib ézima i y a, miisy nuomone, isi8kai Re e Alin gas: Tokiy a ejy DLKZ y a nemazZa. . Tik iausiai eisus a ybinis kalbininkas F. So okole o as, i indamas, kad ge iausias i8iniy e miny apib ézimas ai’kinamajame Zodyne — ijungimas ju j giminingy sa oky g upe, o ne de alus aiSkinimas, kas i§ ko pada y a, kas kam nau- dojama i . .?, nes, i8 iesy, okie apib éZimai (ypaé j ankiy i p ie aisy) labai g ei- ai pasens a. Be o, nejjungian apib éziamos sa okos j pla esne subo dinuojan ia sa oka a naudojan nepilnaji apib ézima, labai leng a nuslys i j en sence a Paimkime po a pa yzdziu: daugin|jis,-¢ (2) -+ daug: ~iai skai a dziai (ku ie eina su daugiskai iniais daik a a dZiais) mine iilin||is,-é (1) > mine alas: ~és asos. M. alie- © jus. M. anduo (ku iame y a i8 i pes koks mine alas) Pagal sudé inio e mino dauginiai skai a dziai nepilnaji apib ézima pi majame aukS iau ci uo ame pa yzdyje iSei u, kad ZodZiy junginyje penk i me ai pa a o as skai a dis gali bi i laikomas dauginiu. Pap as iausio Sulinio. andenyje aip pa y a iS i pusiy mine aly, be kodél okio andens niekas ne adina mine aliniu? Sudé iniy e miny paZymininiy démeny sinonimus pa ogiau bii y dé i:ne po iso sudé inio e mino, kaip kad da oma daugumoje DLKZ s aipsniy (plg. isp iidi- nés du ys — isp iidinis,-é s ., ga siné aSyba — ga sinis,-é s ., ga anks inis dan- is — ga anksS inis,-é s . i k .), be i e p i j sudé inio e mino idu j (plg. i a- p adé || i agalé p iegaidé — p iegaideé s .), nes daugeliu a ejy sudé inio e mino sinonimais bina i ienaZodZiai e minai ls. smil inis akmuo: smil ainis — smil- inis,-é s .). y Su ienodinus aukS iau ap a us sudé iniy e miny pa eikimo i apib ézimu ne ienodumus DLKZ, jo s aipsniy s uk i a pasida y y upu i s aipaianeieny: © s a biausia — Zmonéms bii y pa ogiau juo naudo is. K. Gaiyenis REIKSMINGAS BALTARUSIU KALBININKU LEIDINYS Tliinex ana iwp: a nac Genapyckai mopp , Mincx, 1963, VIIT+338 Zemél.+970 p. P ie s ambiausiy i eikSmingiausiu leidiniy, pas a aisiais me ais p a u i- nusiy ne ik ai bal a usiy, be i apsk i ai a ybine kalbo y a, be abejo, p iklauso Bal a usijos TSR Moksly akademijos J. Kolaso a do Kalbo y os ins i u o iSleis- as ,,Bal a usiy kalbos dialek ologinis a lasas“. Sis leidinys y a ilgy me u, didelio 2 Z . . Tl. Copoxose on, Cupiénonan xapak epuc iika TepMHHOB B TOAKORBIX CHOBApAX, » Jlexcuxo padayeckuii cGopnuK“, p in, V, M., 1962, p. 130. 229 kolek y inio da bo ezul a as. A laso med%iaga pagal specialiq p og ama su ink a i§ 1027 Bal a usijos TSR gy enamy ie y. | medziagos inkimo da ba, ukusi ke- liolika me y, be Minsko J. Kolaso a do Kalbo y os ins i u o kalbininky, bu o i auk as i didelis bi ys alkininky — espublikos aukS yujy mokykly dés y ojai, aspi an ai, s uden ai, nemaZa idu iniy mokykly moky ojy. Spaudai A lasa engé aip pa gana didelis moksliniy da buo ojy kolek y as, o isa leidinj edaga o TSRS Moksly akademijos na ys-ko esponden as R. A aneso as, Bal a usijos TSR Moks- ly akademijos akademikas K. K api a i ilologijos moksly dak a é J. Macke ié. »Bal a usiy kalbos dialek ologinj a lasa* suda o d i didelés knygos. Pi mojoje duodami pagalbiniai (Bal a usijos TSR adminis aciniai, is o iniai) i ling is iniai Zemélapiai. Pas a yjy Zemélapiy pa eikiama 338. Juose pa ody a s a biausiy bal- a usiy a miy one ikos i mo ologijos ypa ybiu, a ski y sin aksiniy kons ukcijy, azeologizmy, i ai iy Zodziy i e miny papli imas, a ojimo zonos. Ty Zemélapiu komen a ams ski a an oji A laso knyga. Be o, jos i adiniuose s aipsniuose pla- Giai iSnag iné i a ski i ling is inés geog a ijos klausimai, ap a’y a A laso a si adimo is o ija, jo s uk ii a, pa eik a bal a usiy kalbos a miy y inéjimo bibliog a ija. Pa yzdingas y a a ski y A laso Zemélapiu i apsk i ai iso leidinio echninis apipa idalinimas — skoningai pa ink os i sude in os spal os, j ai iis Zenklai i k . »Bal a usiy kalbos dialek ologinis a lasas“ didZiausia eo ine i p ak ine eiks- me, be abejo, u i bal a usiy kalbos mokslui. A lase pa eik a u inga i i ai i a miné medziaga isy pi ma bus s a bus Sal- inis bal a usiy li e a i inés kalbos p ak ikai. Ta medziaga, o aip pa paaiskéjes a ski y kalbiniy eiSkiniy ikslus geog a inis papli imas, padés ge iau iXsp es i dau- gelj li e a i inés kalbos one ikos, mo ologijos, sin aksés, leksikos no minimo klausimy. Bal a usiy li e a i inéje kalboje iki Siol pasi aiko nemaza g e iminiy o mu, P z.: 420d, ys? ix ( e iau) ye énack ,, e Selis*; dgs. kilm. xam i xdmay ,,pi kiy“; dgs. inag. nanuani i nasueima ,,pe iais“; 29ma i 2oman,-ae ,,Si a“; 6apom i Onpam simame“; 260el.i 2ade ,,me ai“ , Remdamiesi A lase paskelb ais a miniais duo- menimis (plg. Zemél. n . 84, 101 i k .), bal a usiy kalbininkai, eikia many i, nu- sp es, ku i iS keliy g e iminiy o my ge iausiai inka li e a ii inei kalbai. IS leksikos klausimams ski os A laso dalies i’ ySkéja gausi bal a usiy kalbos sinonimika, plg. sp agilo jungo pa adinimus (2592): eyjacoix, yoic, eyxcOVKA, npbies3- Ka, ye oka, sdeaska, yeap ina, Kdniya, nimya, pimenb, xamguyix, npysy , colpmsi o, na4onka, 6poyKa i k .; eiksmazodzio kalbé i sinonimus (320): eymapoluyo, 2amaniyp, 6andKayp, ncjniyo, ayclae, soKayo, easapeiy. A lase pa eik a u inga leksiné a miu medziaga bus nepakei¢iamas Sal inis bal a usiy kalbininkams, ku ian iems i obuli- nan iems nacionaline j ai iy liaudies akio i kul i os s i¢iy e minijg. Ta medZiaga aip pa p i e s kalbininkus pe Zii é i, ku i i8 iki Siol a o y sinonimy laiky i pama- iniu li e a i inés kalbos Zodziu a e minu. Pa yzdZiui, daugiausia papli es pi kai- és (kama os) pa adinimas eménka A lase (240) eisingai iSkel as ij pi ma ie a, * Pig. M. T. Byaaxay, AG Hexo opyx mi anuax napmanisau i i passinus 6enapycKai ai apa ypuai moss, ,,[Ipaus Inc si y a mosasnayc aa AH BCCP“, iin. 1, Mincx, 1954, p- 3-21. * Cia i ki u skliaus eliuose duo as skai ius odo »»Bal a usiy kalbos dialek ologinio a laso“ Zemélapio eilés nume j. o uo a pu ,,Bal a usiy- usy kalby Zodyne“* nuo o ZodZio siun iama i palygin i mazame idu io Bal a usijos plo e a ojama Zodj eapolyHa; Zodziai Gyscbdynix ,,bul ienojas“ (281), nadcKyni ,,pleiskanés kanapés“ (283), cmoe ,,kigis, s i a“ (288), py6éao (py6eao) ,,Sienka é“ (289) y a daug pla iau a ojami i Zinomi, negu Zodyne duo i ju sinonimai: 6y2s04xix, maniyol, cuipma, xc3pOKa ix k . A lasas padés iSaiSkin i daug s a biy eo iniy klausimu, lie ian iy bal a usiu a miy susida ymo, li e a i inés kalbos o ma imosi p ocesus, is o inius bal a u- siy ySius su g e imomis sla y ( usy, uk ainie iy, lenky) i ki omis au omis. Sla y kalbu a pe bal a usiy kalba pap as ai ak uojama kaip y u sla y kal- ba, u in i yaka y sla y kalby p iemaiSy. Vadinasi, am ik a p asme bal a usiy kalba y a a y um pe einamoji a p y iniy i aka iniy sla y kalby. Daugeliu a - eju ai ypaé ge ai pa i ina A laso leksiné medZiaga. Ry u i Ziem y iy Bal a usijos leksika glaudZiai siejasi su usy g e imy a miu leksika, plg. 2daoKa ,,lopsys“ (247) — us. a oaoka; adeda ,,(pligo) e s u é“ (256) — us. omeda; e jmxKa ,,an is* (297) — us. Ymka; cKdyepyo _,,s al iesé“ (325) — us. cxdmepmo; xassix ,,Seimininkas“ (334) — us. xossiun; GanbHe ,,se - gan is, nes eikas“ (319) — us. 6oaoxdd. Vaka y i pie aka iy Bal a usijos leksika daugiau a i ikmeny u i uk ainie iy i lenky kalbose, plg. oje Bal a usijos dalyje a ojamus aukS iau miné y pa adinimy sinonimus: xaa icKa, KanouuKa ,,lop- 8ys“ — uk . xoa icxa, lenk. kolyska; naaiya (ndaiya) ,, e s u é* — uk . noa ius; KduKa ,,an is* — uk . Kduxa, lenk. kaczka; a6pijc (d6pyc, abp jcax) ,,s al iese“ — uk . o6pijc, lenk. ob us; eacnaddp ,,Seimininkas“ — uk . eocnddap, lenk. gospo- da z; xedpo ,,se gan is, nes eikas“ — uk . xedpu i, lenk. cho y. Taip pa pasi aiko gana daug Zodziu, ku ie bal a usiy kalba sieja ik su iena ku ia sla u kalba, p z. su lenky: cmgdxa ,,Sulinys“ (241) — lenk. s udnia; Hacid.aoi, nacidaa ,naS iai* (249) — lenk. nosidlo; mSxua_ ,, ai o yks é“ (312) — lenk. ecza; 3imxHa ,,Sal a* (321) — lenk. zimno. A lase pa eik a leksiné medZiaga pa odo bei pa ikslina i i§ ki y kalby j bal a- usiy kalba pa ekusiy skoliniy lokalizacyja, padeda ge iau sup as i y skoliniy pli- imo k yp is. Pa yzdZiui, iS y$kéja ikslus plo as, ku iame a ojami okie pe len- kus a éje ge manizmai, kaip: axdapdk ,,sijonas* (329) — ok. Un e ock, lenk. an- da ak (plg. aip pa lie . a m. anda okas); uinixip ,,klé is“ (239) — ok. ( y p iisiy) spike , lenk. spichle (lie . a m. Spyke é, Spyke is); wyp, wipom ,,s oginé, pasii é~ (238) — ok. ( y p iisiy) su(e) . Kaip leksikos, aip i s a biausiy one ikos, mo ologijos, sin aksés ypa ybiu a miniai ski umai daugeliu a ejy pa i ina d i pag indines bal a usiy a miy g upes — Ziem y¢iy i pie aka iy. Pa yzdZiui, Ziem y¢iu a méms bidingos o - mos nipameio ,,pe plau i, pe skalb i, iSplau i“ (10), edpad ,,mies as“ (13), Osiyéxak » aikas“ (85), Hdgyio xamy ,,nauja pi kia“ (124), 6apsyo ,,ima ( ns. 3 asm.)“ (148), xdowoyo ,,kalba ( ns. 3 asm.)“ (149), xddai0yo* ,, aikS ioja (dgs. 3 asm.)“ (157), cecue ,,sés i* (174) pie aka inése a mése u i okius a i ikmenis: nepamoiyo, * Z . Benopyccko-pycckui clopapb, nox pexaKuneli axanemuka AH BCCP K. K. Kpa- nupp , Mocxsa, 1962. * Apibend in as esamojo laiko daugiskai os 3 asmens o mas su -y4b (-1046) ie oj -a o (-a4) a oja i g e imos usy a més, plg. IO. ®. Mauxesis, Maphano in asencaona ¥ Gesapyckaii mone, Minck, 1959, p. 175, 251, 231 26pod, dsinsi, Héey xamy, 6aps, Kdowa, xddsayb, cécy . Remdamiesi A laso me- dZiaga, bal a usiy kalbininkai da o i’ ada, kad pie aka iy Bal a usijos a més y a iSlaikiusios daugiau a chaiSky ypa ybiy, negu Ziem y iy5. Tiesa, nemaZa bal a usiy kalbos a miniy eiSkiniy y a pasiski s e i kiek ki- aip. Pa yzdziui, i A laso ma y i, kad kai ku iy sin aksiniy ypa ybiu izoglosos bal- a usiy kalbos a eala dalina j y ine i . aka ine dali. Sakysim,: y inéje dalyje y a a ojamos kons ukcijos na io K Gayoky ,,nuéjo (nuéjau, nuéjai) pas é a“ (217), exay Ha KaHi ,, azia o ( azia au, azia ai) a kliu“ (222), y mane Ganiys eanasa . »man skauda gal a“ (223), 0 aka inéje dalyje — na iuoi Qa GayoKi, exay Kanén @i kons ukcija aip pa papli usi be eik isose bal a usiy pie inése a mése), mne Oa ins 2anaca. Pas a ujy kons ukcijy, kaip i daugelio ki y A lase pa eik y ypa ybiy, papli- imo izoglosos iXeina uz Bal a usijos e i o ijos iby i ke a g e imy sla u ( usy, uk ainiegiy, lenky) a bal y (lie u iy, la iu) kalby a ealus*, Taigi »»Bal a usiy kal- bos dialek ologinis a lasas“ duos e ingos medzZiagos aip pa bend ajam sla y kal- by a lasui, is o inei-lyginamajai kalbo y ai i i ai ioms ki oms s udijoms. Sup an ama, Sis leidinys s a bus i lie u iy kalbos mokslui. Tlgus amZius uke glaudiis bal y i sla y au y ySiai aiskius pédsakus paliko i y au y kalbose. Kal- bininky démesj jau seniai pa auké ypaé a imy kaimyny — lie u iu i bal a usiy — kalby bend ybés, y kalby j aka iena ki ai. Pa yzdziui, lie u iy y iniy a miy p ie- balsio / kie inimas (plg. ladas < lédas, auk iné < alkiiné), a ika u c, dz a imas ie oj li e a ii inés kalbos p iebalsiu 1, d (plg. diioc, dziend ie oj dio i, diend) — bidinga i bal a usiy kalbai (plg. eoyx < coax ,, ilkas“; days < dams ,,duo i“, O3eH < exo ,,diena“). Kai ku iy kalbininky nuomone, oms ypa ybéms paplis i lie u iy kalbos a mése kaip ik i padéjusi bal a usiy kalba. Ta iau didZiausiq bal- a usiy kalbos j aka y a pa y usi lic u iy a miné leksika. S ai kele as plagiau a - ojamy bal a usizmy: ba iniai ,,bu okai, bu okuy lapy s iuba“ (bal a . 6ayoein(n)e »bu oky lapai, s iebai*), bodid, bédius ,, é as, senelis“ (bal a . 6du2 » é as“), biil- ba ,,bul é* (bal a . 62062), uzbénas ,,aso is* (bal a . 36a ,,aso is, puodyné“), i a y i ,,kalbé i, Sneku iuo is“ (bal a . e jmapoujp). Kai ku ie skoliniai ix bal a usiy kalbos pa eko ne j lie u iy li e a i inés kalbos leksika, P z.: no dgas, p éslas; si- Jonas (bal a . xapée; npdcaa, npiicaa; casix). : Tiesa, ka ais kyla abejoniy, a ku is no s lie u iy kalbos skolinys y a a éjes i§ bal a usiu, a i ki os sla y (p z., lenky, usy) kalbos. Tais a ejais kalbininkams daba labai padés ,,Bal a usiu kalbos dialek ologinis a lasas“, jame duo a iksli daugelio bal a usiy kalbos Zod%iy i o my geog a ija. Remian is sio A laso ak ine medziaga, bus galima pa ikslin i ne ieno lie u iy kalbos ZodZio kilmés aiskinima. Pa yzdZiui, iki Siol j ai iai bu o ai8kin a dialek izmo g ickas ,,g ieZ is“ kilmé. Tas Zodis mégin a sie i i su lenky kalbos ZodZiu g uszki’ ,, am ik a bul iy igis“, i bal a usiy kalbos 6pjuca® ,,g ieZ is“, i kildin as i¥ lic uyiskos a minés o mos * Pig. 10. ©. Manxenus, A. T. Mypawxo, A. B. Opemonxosa, 06 u o ax pa- Go i lo coc asmenmio a naca 6enopyccKHx HapomHEIx Tosopos, ,,Bonpocs Auas eKTono HH BOCTONHO-CaBAHCKHX Ai3 IKOB™, Mocksa, 1964, p. 45 . * Pig. A. 11. Henoxynuu i, Apeanbusie acnekTs 6aTO-cmaBaHCKHX A3bIKOBBIX OTHO- menn i, Kuen, 1964, p. 62 . 7’ Plg.E. F aenkel, Li auisches e ymologisches Wo e buch, Heidelbe g-Gé ingen, 1955 ., p. 302, * Pig. Lie u iy kalbos Zodynas, III, Vilnius, 1956, p. 653. 232 k ickas ,,g ieZ is* ( ie oj Sios o mos, aip pa paskolin os i¥ bal a usiu kalbos, p adinio k ska dusis g, manoma, a si ado jau pa iose lie u iu kalbos a mése®). TS A laso paai’kéja, kad bal a usiy kalba, be ki y g ieZ io pa adinimy (6piuKa, Opyuika, OpyKua, epewiceina, epeinca, Kpyuka...), u i aip pa i epyuxa (276). Pas a a- sis pa adinimas, kaip i xpijuxa, y a biidingas Lie u os pasienio bal a usiy a méms (Gluboku, Pas o iy ajonai). Vadinasi, a ski ose lie u iy a mése daba a oja- mos o mos k ickas i g ickas g ei iausiai y a pasiskolin os i§ bal a usiy kalbos ski ingy a miu. ,,Bal a usiy kalbos dialek ologinis a lasas“ nemaZa pasi a naus i kalbinin- kams, y inéjan iems bal y (lie u iy, la iy) kalby i aka bal a usiy kalbai. Visy pi ma démesj pa aukia ie dialek izmai, ku ie daugiausia papli e bal a usiy a mése, be a pi&kai susidu ian iose su lie u iy a la iy a mémis, p z., p iesaga -10K (-yx), a ojama am ik iems diminu y iniams daik a a dziams da y i (296), p iesaga -eHe, a ojama okiy ZodZiy da ybai, kaip 6yas6aséne ,,bul ienojas“ (plg. lie . a m. bul iénis, bulbiénis), kapmagbaéne ,, .p.* (280-2); a ski i ZodZiai: p3seixol, pdszini (254) — lie . ézginés; ocSein (234) — lie . Zaginjs; Osipedx (275) — lie . di énas; aceép, ceep, ceipuns, ceipc s... (242-4) — lie . s i is. Gana pla iai bal a usiy a ojami Sie bal iSki skoliniai: maxmd, manus, ménma, MéHYs... (264) — lie . men é; cuipma (cyipmd), cyipda... (288) — lie . s i a; ceipax, ceépax, ceipdxax (239) — lie . s i nas i k . Daugiausia y inéje Bal a usijos TSR dalyje y a papli es spéjamas li uanizmas @ n2, éjna (233) — lie . jduja’®, o pie - aka iniame kampe (Poleséje) — Kayus, Ka ona (235) — lie . khionas. TS y iniy lie u iy a miy j g e imas bal a usiy a mes g ei iausiai y a pa eke i am ik i gy uliy a paukS iy Saukimo Zodeliai, p z., ka iu: mnpycb-mnpyco (304) — lie . p us(e)- p us(e), a in: 6a3-6a36 (305) — lie . baz-baz, Zasu: 3 o- -310-310, 3 0.A o-3 b.aio, cy Ab-ocyAb (307) — lie . ziu-ziu-ziu, ziul (e)-ziul(e), Ziu-Ziu i k . A lase pa eik a leksiné medZiaga padés leng iau sup as i i analoginés ZodZiy da ybos, a ski y eik’miy skolinimosi a ejus. Daugiausia aka inése bal a usiy a mése a ojamyu o my maziaKi, mdziaKi, maziaonix ,,kapinés“ (318) san y- kis su Zod%iu «aeiaa ,,kapas“ y a analogiskas lie u iy kapai, kdpinés san ykiui su kapas*. T§ lie u iy kalbos aka iniai bal a usiai, galimas daik as, y a pasiskoline ZodzZio au i iena eikSme, plg. bal a . 2én peayo — lie . linis du i; y inése bal a- Tusiy a mése Siuo a eju sakoma: 2é Opa (267). I8 A laso mediZiagos aip pa ge iau i& y$kéja i kai ku iy bend y bal y i sla y Zodziy papli imas Bal a usijos e i o ijoje, p z.: Kaze (239) — lie . klé is; mana- Kd, méaaka, mandka (315) — lie . alka; apie, d6pyyo (265) — lie . a i. Lie u iy i bal a usiy kalby bend ybiy, jy a pusa io j akos y inéjimas bus da sékmingesnis, kai pasi odys i lie u iy kalbos a lasas. Gaila ik ai, kad ,,P o- g amos“, pagal ku ias bu o enkama medZiaga bal a usiy i lie u iy kalby a lasams, i§ anks o nebu o eikiamai sude in os — abiejose ,,P og amose“, sakysim, galéjo ® Plg. V. U bu is, D i e imologijos pas abos, ,,Kalbo y a“, I, Vilnius, 1958, p. 220—221. w Pig, EB. F aenkel, Li auisches e ymologisches Wé e buch, p. 192. u Siau ingse lenky a mése ya ojama o ma mogilki ,,kapinés“, kai ku iy kalbininky nuo- mone, y a eikSmés skolinys, a ba adinamoji kalké, i8 lie u iy kalbos, plg. Cz. Kudzinowski, Jaéwingowie w jezyku, ,,Ac a Bal ico-sla ica“, Bialys ok, 1964, p. 224. bi i daug daugiau bend y a analogisky sin aksés, leksikos klausimy ( y kalby a pusa io is o inius ySius leksika kaip ik ge iausiai i pa odo). »,Bal a usiu kalbos dialek ologinis a lasas“ sa o s uk ii a, suda ymo p inci- pais am ik a p asme nesiski ia nuo anks¢iau pasi odziusiy a ybiniy™ i daugelio uZsienio ling is iniy a lasy. Siame a lase ik ai pa eik a ak iné medZiaga (duo as s a biausiy bal a usiy kalbos a miniy eiSkiniy geog a inis papli imas), be né a os medZiagos y inéjimo, mokslinés analizés. Reikia iké is, kad bal a usiu kalbi- ninkai oki da ba a liks a ei yje i pada y us apibend inimus bei gau as i8 adas pa- skelbs ki uose leidiniuose*. Kele as ki y k i iniy pas aby, ku ias galima pada y i ,,Bal a usiy kalbos dia- lek ologinio a laso“ suda y ojams, daugiausia lie ia neesminius dalykus, a ski as me odinio pobiidZio smulkmenas. Viena ki a jy ia i paminésime. A lase pasi aiko Zemélapiy, ski y pa adinimams a e minams, ku iy éikSmés né a iksliau de alizuo os a di e encijuo os. Sakysim, Zemélapis n . 231 y a ski - as i ai iy a idés pa adinimy papli imui pa ody i. Vienas i8 pla iausiai a ojamu pa adinimu y a ajudpxix, ku is a iau i ai iose Bal a usijos ie ose eixkia ne isiSkai a pa i objek a — uo a du adinama i a iy ga das bend ame a e, i a ims ski as p ies a as p ie a o, i isai a ski as a iy a as (kolikinis). Tokios Zodzio aiudpxix i ki y jo sinonimy eik8miy di e enciacijos i u eik$miy lo- kalizacijos iS Zemélapio nema y i. Tiesa, okie ikumai a si ado i dél am ik yu objek y iy p ieZas iy — daugiausia dél nepakankamy a ne isai iksliy A laso me- dZiagos inkéjy uZ a8y y kalbiniy a e nog a iniy duomenu. Be eikalo, odos, A laso Zemélapiuose nepa ody as geog a inis papli imas o- kiy g aziy a palygin i placiai a ojamy sinonimy, kaip icmdnxa, sdpagjua g e a cménka, eapolijxi ,,pi kai é, kama a“ (240); cisepxa, céeepHa g e a xdaadxa, cusodséxa, 3imxa ,,Sal a“ (321) i k . Ne isiskai ienodai pa eik os sin aksinés kons ukcijos: ienu P is eake y Visi ZodZiai suki Giuo i (208, 209, 212, 213, 216, 217, 219), o ki y — ne (206, 207, 214, 215, 218). Kai ku iy A laso Zemélapiy an aS iniai pa adinimai y a pe daug lakoni8ki i dél o skai y ojui Zemélapio u inys iS jy ne isada aiSkus. Ypaé aip bina ada, kai an a8 inis Zodis u i kelias eikSmes, plg. Zemélapio n . 229 d ip asmi8ka an - aS inj pa adinima ,,HasppI appi“ — Zemélapyje pa ody a ailkS o (pas ogés) pa- adinimy papli imas, a¢iau bal a usiy kalbos Zodis 2apd, eiSkia ne ik ai ,,a ikS as“, be i ,,kalnas“ (pas a oji eikSmé Zodyne duo a pi maja). P ie an aS iniu pa a- dinimy, eiSkian¢iy augalus, ikslinga bu o duo i i lo ynigkus e minus. Ta p pagalbiniy A laso Zemélapiy pasigendame Bal a usijos TSR geog a inio ( elje inio) Zemélapio, ku is, galimas daik as, padé y ge iau sup as i a ski u a - miniy ypa ybiy izoglosy a si adima bei ju iSsidés yma. K. Mo kiinas i A. Vidugi is #2 Plg., pa yzdziui, A nac pyccKHx HapoAHbIX TOBOPOB WeHTPaMbHBIX OOMacTell K BOCTOKY o Mocxssi, moa pe axunei P. HW. Ananecona, Mocxsa, 1957; MW. O. [senaseniscexnii, Jliu sic nanni a aac yxpaincbKux HaposHux onopis 3aKapna cpKoi o6aac i YPCP (Jlexcnxa), 1, Yx opog, 1958. 48 Bal a usiy kalbininkai, emdamiesi A laso medZiaga, y a jau i paskelbe kai ku iuos apibend inamojo pobidzio da bus, plg. eikSminga kolek y inj da ba ,,Hapwich: na Genapyckaii Apiasek ono ii* (Mick, 1964, 416 p.), a ski us s aipsnius leidiniuose ,,Bonpoci ananex ono ua BOCTOYHO-cilaBAHCKHX s3biKoB‘ (Mockea, 1964), ,,Beaapyckaa mopa‘‘, Jlacnena anni na aeKciKa- ao ii (Mincx, 1965) i k . 234