scieee Open visual document viewer

Reikšmingas baltarusių kalbininkų leidinys

K. Morkūnas; A. Vidugiris

Full text

adime i- in|lis,-¢ (1) biol. uZuomaz- ginis; quan o ichies neiSsi y- s es, nyks an- is, lik inis; ~iai o gani (o gani, pe eke il p op io eikSmés e olucin- io o ganis- mo iSsi illam- en o du an e e esan ys cede j i&nykima, eg., aklosios Za nos a auga, s ubu galio ossa ed e c.) Sudé inio e mine udimen - iniai o gani desc i - éZimas Siuo caso solo dubliuoja ondame- n inj desc i - ézima e è, miisy opinione, u i8kai Re e Alin gas: Tokiy a ejy DLKZ è nemazZa. . P obabil- men e gius o il so ie ino pa binico F. So okole- o , a e ma- ndo che il miglio i8iniy e miny desc i - ézimas aikinama- jame Zodyne ijungimas ju j giminingy sa oky g upe, e non de agli- us aiSkinima- s, cos i§ ko pada y a, cos a chi iene u ilizza a e . . ?, pe ché, i8 iesy, ali desc é- Zimai (ypaé j ankiy i p ie aisy) mol o apidame- n e pasegga. Inol e, nejjungi- an desc ézi- a e sa okos j pla esne subo din- uojan ia sa oka o usando nepilnaji apib ézi- ma, mol o acile sco e e j en sence a Paimkime po a pa yzdzi- u: mol iin|ji- s,-¢ (2) -+ mol i: ~iai nume a- dziai (che a con mol iiska- i iniais daik a a- dZiai) mine iilin|- |is,-é (1) > mine ala- s: ~és asos. M. alie-© jus. M. anduo (ku iame è i8 i pes koks mine ala- s) Secondo sudé inio e mine mol i nume a- dziai nepilnaji apib ézi- ma p imaja- me aukS iau ci o ame esempioz- dyje iSei u, che ZodZiy compoiny- je penk i me ai pa a o - as nume a- dis può bi i conside - a o plu iniu. Pap as ia Sulusioini- o. nell'acqua anche c'è iS i pusiy mine aly, ma comél ale acqua nessuno non chiama mine alin- iu? Sudé iniy e miny paZymini- niy démeny sinonimus pa ogiau bii y dé i:ne po iso sudé inio e mine, come che si a nel plu ume DLKZ a ikniy (plg. isp iidin- és du ys isp iidini- s,-é s ., ga siné ayba ga sinis,- -é s ., ga anks - inis dan is ks S inisé s . e k .), bu i e j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j smil ino: smil ainis smil inis,-é s .). y Su ienodi- nus aukS iau ap a us sudé iniy e miny pa eikimo i apib ézi- mu ne ienod- umus DLKZ, suo a icolin- iy s uk i a pasida y y upu i s aip in e ne : © più impo an e Zmonéms bii y più con o e - ole usa lo. Gaiyenis REIKSMING- AS BALTARUS- IU KALBININKU LEIDINYS Tliinex ana- iwp: a nac Genapycka- i mopp , Mincx, 1963, VIIT+338 Zemél970 p.S.+ P ie s ambiaus- iy i eikiausimi- ngu leidiniy, negli ul imi anni p a u inu- siy ne ik ai bal a usiy, ma iSi in gene ale a ybine kalbo y a, be abejo, appa iene alla Bal a usiya TSR Moksly akademijos J. Kolaso a do Kalbo y os ins i u o iSBal a us- iy dialek ologi- nis a las. Sis edinys è ilgy empo, del g ande 2 Z .. Tl. Copoxose - on, Cupiénonan xapak epu- c iika TepMHHOB B TOAKORBIX CHOBApAX, Jlexcuxo p- adayeckuii cGopnuK, p in, V, M., 1962, p. 130. 229 isul a o del la o o colle i o. A laso med%iaga secondo specialiq p og am- ma assembla a i§ 1027 Bela us TSR i iamy ie y. | mezagos accol a del la o o, ukusi qualcheoli- ka me y, Minsko be J. Kolaso na do Kalbo y os ins i u o kalbininky, è s a o i auk as i g ande bi ys alkininky — epublikos aukS yujy mokykly dés y ojai, aspi an i, s uden ai, nemaZa idu iniy mokykly moky ojy. S ampai A lasa engé anche abbas anza g ande scien iiniy pe sonale- jy colle i o, o u a leidinj edaga o TSRS Mos ly dell'accademia memb o-co isponden- e R. A aneso , Bielo ussia TSR Academico ly Moksakade- mija K. K api a i ilologijos moksly dak a é J. Macke ié. Bal a usiy lingua dialek ologinj a lasa* cos i uisce due didelés lib i. P immojo- je dona i ausili (Bal a usijos TSR amminis a i i, s o ici) i linguis ici Zemélapiai. Pas a yjy Zemélapiy p esen a a 338. In esse mos a a impo anzaiau- siy bal a usiy a miy one ikos mo ologijos i ypa ybiu, a ski y sin aksiniy kons ukcijy, azeologizmy, i ai iy Zodziy i e my di usione, zone di consumo. Ty Zemélapiu pe i commen i dedica a seconda Il lib o di A las. Be di esso, i suoi iodici a icoli pla- Giai iSnag iné i singole ques ioni lingu is inés geog a iji, spesa a A laso compa sa s o ia, jo s uk ii a, p esen a a bal a usiy lingua a miy y inéjimo bibliog a ija. Pa yzdingas è a ski y A laso Zemélapiu in i gene ale dell'in e a pubblicazione apipa idalimen- o ecnica di — sc i u a scel i a colo i i a monizza i, j ai iis Zenklai i k . Bal a usiy linguaggio diale ologico a las didZiausia eo ine i p ak ine eiksme, abejo, ha be bal a usiy linguaggi mokslui. A lase p esen - a a i u inga i ai i a miné meziaga isy p ima sa à impo an e Sal inis bal a usiy li e a u i i- nés della p a ica dei. Ta medziaga, o anche paaiskéjes a ski y kalbiniy eiSkiniy ikslus geog a is papli imas, padés mejo iXsp es i mol ielj li e a u i in- és lingua one ikos, mo ologijos, sin aksés, leksikos no minimo klausimy. Bal a usiy li e a u i in- éje in linguaggio a Siol appaiko nemaza g e iminiy o ma, P z. : 420d, ys? ix ( e iau) ye énack ,, e Selis*; dgs. kilm. xd i xammay ,,pi kiy; dgs. inag. nanuani i nasueima ,,pe iais; 29ma i 2omanae,- ,,Si a; 6apom i Onpam simame; 260el.i 2ade ,,me ai , Remdamiesi Nei da i e bali pubblica i nell'A las (plg. Zemél. n . 84, 101 i k bal a usiy kalbininkai, bisogna man i, nusp es.), che keliy g e iminiy iS o mi ge iausiai inka li e a ii inei kalbai. IS lexicosi in e oga - i i des ina e A laso della pa e i ySkéja gausi bal a usiy lingua sinonimika, plg. sp agilo jungo denominimi (2592): eyjacoix, yoic, eyxcOVKA, npbies3- Ka, ye oka, sdeaska, yeap ina, Kdniya, nimya, pimenb, xamguyix, npysy , colpmsi o, na4onka, 6poyKa k . ; eiksmazodzio kalbé i i sinonimi eymapoluyo, 2amaniyp, 6andKayp, (320): ncjniyo, ayclae, soKayo, easapeiy. A lase p esen a a u inga leksiné a miu medziaga sa à non i iiamo Sal inis bal a usiy kalbininkam, c ean i i pe ulinan i nazionaleine j ai iy liaudies akio kul i os s i¢iy i e minijg. Ta medZiaga cos inge- à anche i pa biniki pe Zii é i, che ino i8 Siol a o y sinonimy i ene e ondamen a- le li e a u i i- nés della Zodziu a e mine. Pa yZiui, p incipalm- en e papli es pi kai és (kama os) nome eménka A lase (240) gius am- en e ij iSkel as p imo * pos o, Pig. M. T. Byaaxay, AG Hexo opyx mi anuax napmanisau i i passinus 6enapycKai ai apa ypuai moss,,,[Ipaus Inc si y a mosasnayc aa AH BCCP, iin. 1, Mincx, 1954, p- 3-21. * Cia al o e i schia i eli da a skai ius indica Bal a usiy della lingua diale ologico a laso Zemélapio eilés numbe j. e nel a em- po,,Bal a- usiy- u- sy kalby Zodyne* da o ZodZio si in ia o i ela i am- en e mazame a ea del cen o della Bela us usa a Zodj eapolyHa; Zodziai Gyscbdyn- ix,,bul ien- ojas (281), nadcKyni,- ,pleiskan- és kanapés (283), cmoe,,kigi- s, s i a (288), py6éao (py6eao),,- Sienka é (289) sono mol o più ampiamen- e u ilizza i e Zinomi, negu Zodyne da ju sinonimi: 6y2s04xix, maniyol, cuipma, xc3pKa, xc4O ix. A las padés iSaiSkin i mol o impo an- iiy eo iniy quesimu, lie ian iy bal a usiu a miy susda im- en o, li e a u i- inés lingua o ma im- osi p ocessi- us, s o iinius bal a usiy ySius con g e imimi sla y ( usy, uk ainie i- y, lenky) e al e nazioni. Sla y kalbu a pe bal a usiy lingua gene alm- en e a uo- jama come y u sla y kalba, u in i yaka y sla y kalby p iemaiSy. Vadici, in un ce o senso bal a usiy lingua è a y um pe einam- oji a y iniy e aka iniy sla y kalby. In mol i casi ques o ypaé ben con e ma A laso leksiné medZiaga. Ry u e Ziem y iy Bal a usi- jas leksika glaudZiai si collega con usy g e imy a miu leksika, plg. 2daoKa,,lo- psys (247) us. a oaoka; adeda,,(pli- go) e s u é (256) us. omeda; e xKa,,an- is (29*jm7) us. Ymka; cKdyepyo _,,s al ie- sé (325) us. cxdmepm- o; xassix,,S- eimininkas (334) us. xossiun; GanbHe ,,- se gan is, insaluikas (319) us. 6oxoadd. Vaka y e pie aka- iy Lessica della Bielo uss- ia più a i ikme- ny ha uk ainie - iy e lenky in lingue, plg. quella pa e della Bielo uss- ia us ous aukS iau miné y pa adini- my sinonimi: xaa icKa, KanouuKa- lop,,- 8ys uk . xoa icxa, lenk. kolyska; naaiya (ndaiya),,- e s u - é* uk . noa ius; KduKa,,a- n is* uk . Kduxa, lenk. kaczka; a6pijc (d6pyc, abp jca- x),,s al i- ese uk . o6pijc, lenk. ob us; eacnadd- p,,Seimini- nkas uk . eocndda- p, lenk. gospoda- z; xedpo ,,- se gan i- s, insali a uk . xedpu i, lenk. cho y. Anche appaiono abbas a- nza mol o Zodziu, che bal a us- iy lingua sieja solo con una quale sla u pa la, esempio. con lenky: cmgdxa,,- Sulinys (241) lenk. pozzo; Hacid.aoi, nacidaa,- naS iai* (249) lenk. nosidlo; mSxua_, - ai o yks- é (312) lenk. ecza; 3imxHa,,- Sal a* (321) lenk. zimno. A lase o ni a leksiné medZiaga pa odo e pa iksli- na e i§ ki y kalby j bal a us- iy lingua pa ekus- iy skoliniy lokalizac- yja, aiu a meglio capi e y skoliniy pli imo di is. Pa yZiui, iS y$ké- ja ikslus oo a, nel quale engono u ilizza i ali pe lenkus a éje ge mani- zmai, come: axdapdk,- ,sijonas* (329) ok. Un e o- ck, lenk. anda ak (plg. anche lie . a m. anda ok- as); uinixip,,kl- é is (239) ok. ( y p iis- iy) spike , lenk. spichle (lie . a m. Spyke é, Spyke is- ); wyp, wipom,,s- oginé, pasii é~ (238) ok. ( y p iis- iy) su(e) . Come lexicico, così e impo a- nzaiausiy one ica, mo olo- gia, sin aks- és pa icol- a men e- biu e minii di e en- umai in mol i casii con e - ma d i p incipali bal a us- iy a miy g uppi Ziem y¢- iy e pie aka- iy. Pa yZiui, Ziem yiu a méms bidinga o me nipameio- ,,pe plau- i, pe skalb- i, iSplau i (10), edpad,,m- ies as (13), Osiyéxak aikas (85), Hdgyio xamy,,na- uja pi kia (124), 6apsyo,,i- ma ( ns. 3 asm.) (148), xdowoyo- ,,kalba ( ns. 3 asm.)49), xd0yo*,, - aikSjaio (gs. 3 asm.) (157), cecue ses i* (17), nep aka- inese a mese ha ali co ispo- ndenze: Zamoiyo, * dai. Benopyc- cko-pycc- kui clopapb, nox pexaKun- eli axanemu- ka AH BCCP K. K. Kpanupp- , Mocxsa, 1962. * Apibend - i o es imo empo plu iskai- os 3 o me pe sona con -y4b (-1046) in ece di -a o (-a4) a oja i g e imos usy a més, plg. IO. ®. Mauxesi- s, Maphano- in asencao- na ¥ Gesapyc- kaii mone, Minck, 1959, p. 175, 251, 231 26pod, dsinsi, Héey xamy, 6aps, Kdowa, xddsayb, cécy . Riapmiesi A laso medZiaga, bal a usiy kalbininkai anno i ada, che pie aka iy Bela usian a més sono iSlaikiusios daugiau a chaiSky ypa ybiy, negu Ziem y iy5. Sì, nemaZa bal a usiy lingua a miniy eiSkiniy è pasiski s e quan o di e same- i n e. Pa yzdziui, i A laso ede e, che kai ku iy sin aksiniy ypa ybiu izoglosos bal a usiy lingua a eala dalina y ine e. j aka ine dali. Sakysim,: i iné nella pa e sono u ilizza e cos uzioni na io K Gayoky ,,nuéjo (nuéjau, nuéjai) pas é a exay (217), Ha KaHi ,, azia o ( azia au, azia ai) ca liu (222), y me Ganiys eanasa . man a male la es a (223), 0 nella pa e occiden é — na iuoi Qa GayoKi, exay Kanén @i kons ukcija è anche di usa quasi in u e bal a usiy pie inése a mése), mne Oa ins 2anaca. Pas a ujy kons ukcijy, come mol ioli i ki y A lase de oy pa icol- a men e- ybiy, di ollimo isoglosos iXeina uz e i o io della Bela us bo y ke a i g e imy sla u ( usy, uk ainiegiy, lenky) bal y a (lie u iy, la iu) kalby a ealus*, Taigi Bal a usiy lingua diale ologico a lasis da à p eziose medzZiagos anche comunejam sla y kala lasu, s o ica-liginamaja pa lo y a i ai iam al i s udi. by i Sup an ama, Sis pubblicinys impo an e i lie u iy lingua mokslui. Tlgus amZius uke glaudiis bal y i sla y au y ySiai aiskius pédsakus paliko i y au y nelle lingue. Kalbininky démesj già da mol o empo pa auké ypaé a imy kaimyny lie u iu — bal a usiy i kalby — bend ybés, kalby y j aka una ki ai. Pa yzdziui, lie u iy y iniy a miy p iebalsio kie inimas / (plg. ladas lédas, < auk iné alkiiné), < a ika u a imas c, dz ie oj li e a ii inés kalbos p iebalsiu 1, d (plg. diioc, dziend in ece dio i, diend) — bidinga i bal a usiy kalbai (plg. eoyx < coax ,, olkas; dams < days ,,duo i, O3eH exo < ,,diena). Kai ku iy kalbininky opinione, oms pa icola - men eybé- ms paplis i lie u iy lingua a mése come solo padéjusi i bal a usiy lingua. Ta iau didZiausiq bal a us- iy lingu j aka è a y usi lic u iy a miné leksika. S ai qualche e plagiau a ojamy bal a usizmy: ba iniai ,,bu okai, bu okuy lapy s iuba (bal a . 6ayoein(n)e bu oky ogai, s iebai*), bodid, bédius ,, é as, senelis (bal a . 6du2 é as), biil- ba ,,bul é* (bal a . 62062), uzbénas ,,aso is* (bal a . 36a ,,aso is, puodyné), i a y i ,,kalbé i, Sneku iuo is (bal a . e jmapoujp). Alcuni debi o i bal a usiy ix del linguaggio en a o anche j lie u iy li e a u i i- nés lingua leksika, P z.: no dgas, p éslas; si- Jonas (bal a . xapée; npdcaa, npiicaa; casi casix). : Gius o, qualche ol a nasce a dubbiooniy, che anche lie u iy lingua skolinys è a éjes bal a usiu, i§ al e sla y a i (p.z., lenky, usy) delle lingue. In quegli casi ai ling inis i o a mol o padés ,,Bal a usiu lingua diale ologico a las, in cui da a accli di mol i bal a usiy lingua Zod%iy i o me geog a ija. Rilian is sio A laso ak ine medziaga, sa à possibile i ede e ne di uno lie u iy lingua ZodZio kilmés aiskinima. Pa yzdZiui, ino Siol j ai iai e a ai8kin a diale izmo g ickas ,,Zg ie is kilmé. Tas Zodis mégin a sie i i su lenky di lingua ZodZiu g uszki ,, am ik a bul iy igis, i bal a usiy di lingua 6pjuca® ,,Zg ie is, i kildin o i¥ lic uyiskos a minés o me * Pig. 10. ©. Manxenus, A. T. Mypawxo, A. B. Opemonxosa, 06 u o ax pa- Go i lo coc asmenmio a naca 6enopyccKHx HapomHEIx Tosopos,,,- Bonpocs Auas eKTHono H BOCTONHO-CaBAHCKHX Ai3 IKOBT- M, Mocksa, 1964, p. 45 . * Pig. A. 11. Henoxynuu i, Apeanbusie acnekTs 6aTO-cmaBaHCKHX A3bIKOBBIX OTHOmenn i, Kuen, 1964, p. 62 . 7’ Plg.E. F aenkel, Li auisches e ymologisches Wo e buch, Heidelbe g-Gé ingen, ., 1955 p. 302, * Pig. Li uiy di lingua Zodynas, III, Vilnius, k ickas,,- 1956, p. 653. 232 g ieZ is* ( ie oj Sios o me, anche p es in - es i¥ bal a us- iu kalbos, iniziale k ska dusis g, manoma, appa so già nelle s esse a mése della lingua li e iu®). TS A laso paaikéja che bal a us- iy pa la, be ki y g ieZ io pa adini- my (6piuKa, Opyuika, Opy Kua, epewicei- na, epeinca, Kpyuka...), ha anche e epyuxa (276). L'ul imo nome, come e xpijuxa, è biidingo con inie- o li uano bal a us- iy a méms (Gluboku, Pas o iy ajonai). Hen igi, in singoli lie u iy a mése o a u ilizza e o me k ickas e g ickas g ei iaus- iai sono pascolin - os i§ bal a us- iy kalbos ski ingy a miu. ,,Bal a u- siy kalbos dialek ol- oginis a las nemaZa pasi a n- aus e kalbinink- ams, y inéja- n iem bal y (lie u iy, la iy) kalby i aka bal a us- iy kalbai. Visy pi ma démesj a aukia quei dialek iz- mai, che u ilizzano p incipal- men e papli e bal a us- iy a mése, be a pi&- kai con luen- i con lie u iy o la iy a mémi- s, ecc., p eesaga -10K (-yx), u ilizza a pe de e min- a i diminuu i- niams daik a a- dziam a e (296), p eesaga -eHe, da ama okiy ZodZiyiy, come 6aséne, bulbul., ie- n. (plg., a myas bul iénis, bulbiénis), kapmagé- ne. * (280-2); sepa a i ZodZiai: p3seixol, pdszini (254) lie . ézginés; ocSein (234) lie . Zaginjs; Osipedx (275) lie . di énas; aceép, ceep, ceipuns, ceipc s... (242-4) lie . s i is. ampiame- n e bal a us- iy Ghana u ilizza i Sie bal iSki skoliniai: maxmd, manus, ménma, MéHYs... (264) lie . men é; cuipma (cyipmd), cyipda... (288) lie . s i a; ceipax, ceépax, ceipdxax (239) lie . s i nas e k . Sop a - u o es iné nella pa e della TSR Bal a us- ia è papli es spéjam- as li uaniz- mas @ n2, éjna (233) lie . jduja®, o pie aka- iniame kampe (Poleséj- e) Kayus, Ka ona (235) lie . khionas. TS y iniy lie u iy a miy j g e imas bal a us- iy a mes g ei iau- siai è pa eke e amce i gy uliy a paukS iy Saukimo Zodeliai, p z., ka iu: mnpycb-- mnpyco (304) lie . p us(e)-- p us(e), a in: 6a3-6a36 (305) lie . baz-baz, Zasu: 3 o- -310-310, 3 0.A o-3- b.aio, cy Ab-ocyAb (307) lie . ziu-ziu-zi- u, ziul (e)-ziul(e), Ziu-Ziu e k . A lase o ni a leksiné medZiaga padés più acile capi e e analogin- és ZodZiy da ybos, a ski y eikmiy p es ini- mosi casi. P incipal- men e aka iné- se bal a us- iy a mése a oja- myu o me maziaKi, mdziaKi, maziaoni- x,,kapinés (318) appo o- is con Zod%iu aeiaa,,ka- pas è analogisk- as lie u iy kapai, kdpinés appo o- iu con kapas*. T§ lie u iy lingua aka inie bal a usi- ai, galimas daik as, è pasiskoli- ne ZodzZio au i una eikSme, plg. bal a . 2én peayo lie . linis du i; y inése bal aTus- iy a mése Siuo caso dice: 2é Opa (267). I8 A laso mediZiag- os anche meglio i& y$ké- ja e kai ku iy bend y bal y e sla y Zodziy di usio- ne sul e i o - io della Bal a usi- a, p z. : Kaze (239) lie . klé is; manaKd, méaaka, mandka (315) lie . alca; ci ca, d6pyyo (265) lie . a i. Li uiy e bal a us- iy kalby bend ybi- y, jy ecip oco j akos y inéji- mas sa à anco a sékmingi- ssimo, quando appa i à e lie u iy kalbos a las. Pu op- po sol an o che,,P og- amo, secondo i quali è s a o accol o medZiaga bal a us- iy e lie u iy kalby a lasam, i§ an e non sono adegua a- men e a monizz- a i abiejos,,- P og am- mo, di emo, galéjo ® Plg. V. U bu is, D i e imologi- jos pas e,,,,K- albo y a, I, Vilnius, 1958, p. 220221. w Pig, EB. F aenkel, Li auisch- es e ymolog- isches Wé e b- uch, p. 192. u Siau ing- se lenky a mése ya oja- ma o ma mogilki,,k- apinés, kai ku iy kalbininky opinone, è eikSmés skolinys, o adinamo- ji kalké, i8 lie u iy kalbos, plg. Cz. Kudzinow- ski, Jaéwingo- wie w jezyku,,,- Ac a Bal ico-sl- a ica, Bialys ok, 1964, p. 224. bi i mol o più bend y o analogis- ky sin aksé- s, leksikos klausimy ( i kalby ecip oco s o iini ySius leksika come solo meglio e mos o). ,Bal a us- iu lingua diale ol- ogico a las della sua s uk ii - a, cos i ui- men o p incipali un ce o senso non di e is- ce dall anksiau pa odziu- siy a ybiniy- TM e mol i uZsienio ling is in- iy a lasy. Siame a lase solo ci a a ak iné medZiaga (da o impo an- zaiausiy bal a us- iy kalbos a miniy eiSkiniy geog a is papli ima- s), ma né a os medZiag- os y inéji- mo, mokslinés analizés. Necessi a iké is che bal a us- iu pa lininkai ali la o o e e ui- no in u u o e a iy us gene aliz- ie e o enu o i8 adas pubblichi in al e pubblicaz- ioni*. Kele as ki y k i iniy pas aby, che possono esse e a i,,Bal- a usiy lingua diale ol- ogico a laso suda y o- jams, p incipal- men e lie ia neesmini- us sogge i, sepa a i me odinio pobiidZio smulkme- nas. Una al a jy ia i paminési- me. Nell'A las appaico Zemélapi- y, ski y nomi o e minam, ku iy éikSmés né a p ecisam- en e de alizuo- e o di e en- juo e. Sakysim, Zemélapis n . 231 è des ina o i ai iy a idés pa adini- my papli imui mos a - e. i8 Uno del nome più ampiame- n e u ilizza o è ajudpxix, che a iau in i ai e i ie e delle Bela usia eixkia non u iSkai lo s esso ogge o uo nome è chiama o e a iy ga das comune s ile, e a ims des ina o p ies a - as p esso a o, e u a sepa a o a iy a as (kolikinis). Tokios Zodzio aiudpxix e ki y il suo sinonimy eik8miy di e enci- acijos e u eik$miy lokalizazi- one iS Zemélapio nema u - i. T ue, ali ikumai appa so e dél am ik yu objek i - iy p iZas iy daugiaus- ia dél insu ici- kamy o non del u o p ecisoiy A laso medZiag- os inkéjy uZ a8y y kalbiniy o e nog a - iniy da iu. Be bisogno, mos o, non mos a o A laso Zemélapi- ues di usio- ne geog a i- ca okiy g aziy o ela i a- men e ampiame- n e a oja- my sinonimi, come icmdnxa, sdpagjua g e a cménka, eapolijxi,,- pi kai é, kama a (240); cisepxa, céeepHa g e a xdaadxa, cusodséx- a, 3imxa,,Sal- a (321) e k . Non isiskai omogene- amen e p esen a- a sin aksin- és cos uzi- oni: uno P is eak- e y Visi ZodZiai suki Giuo- i (208, 209, 212, 213, 216, 217, 219), a ki y ne (206, 207, 214, 215, 218). Kai ku iy A laso Zemélapiy an aS i- niai nomiinime sono pe mol o lakoni8ki e dél o ai y ojui Zemélapio con enu- o iS jy non semp e aiSkus. Ypaé così bina allo a, quando an a8 in- is Zodis ha qualche eikSmes, plg. Zemélapio n . 229 d ip asmi- 8ka an aS i- nj pa adinim- a,,HasppI appi Zemélapy- je pa odi a ailkS o (pas ogé- s) pa adini- my di usion- e, aiau bal iya us kalbos Zodis 2apd, eiSkia non solo, pi maa ik- S as, ma e,,kalnas (pas o o- ji eikSmé Zodyne duo aja). P ie an aS i- niu pa adinim- y, eiSkian¢- iy ege us, oppo u- na è s a a da e e la ynigkus e minus. Ta p aiu obiniy A laso Zemélapiy pasigend- ame della Bal a usi- ja TSR geog a i- co ( elje ini- o) Zemélapio, che, possibile daik as, padé y meglio capi e sepa i o a miniy pa icola- eybiy izoglosy appa adi- ma bei ju iSsidés y- ma. K. Mo kiinas e A. Vidugi is #2 Plg., esempiozi- ui, A nac pyccKHx HapoAHbIX TOBOPOB WeHTPaM- bHBIX OOMacTell K BOCTOKY o Mocxssi, moa pe axune- i P. HW. Ananecon- a, Mocxsa, 1957; MW. O. [senaseni- scexnii, Jliu sic n- anni a aac yxpaincb- Kux HaposHux onopis 3aKapna - cpKoi o6aac i YPCP (Jlexcnxa- ), 1, Yx opog, 1958. 48 Bal a usiy kalbininkai, basandosi A laso medZiaga, è già e pubblicbe alcuni desc i i- namojo pobidzio la o i, plg. Sm eikinga kolek y i- nj la o o,,Ha- pwich: na Genapyck- aii Apiasek o- no ii* (Mick, 1964, 416 p.), a icoli a ski us pubblicazi- oni,,Bonpo- ci ananex on BOCTOYH- O-cila aeHCBAK- HX s3biBo ua,, (Mockea, 1964),Beaa- pyckaa m‘opa Jlacnena - anni naKciKaao- ii (Mckeax, 1965) e k . 234