LEKSIKOS
TYRINEJIMATI
LIETUVOS
TSR
MOKSLY
AKADEMIJA
LIETUVIY
KALBOS
LYGINAMUJU
FRAZEOLOGIZMU
SANTYKIS.
SU
APLINKA
K.
VOSYLYTE
Lyginamaisiais
azeologizmais
laikome
pas o ios
leksinés
sudé ies,
g ama inés
sanda os
i
seman ikos
palyginimus,
ku ie
né a
ku iami
bend a imo
p ocese,
0
a ojami
i$
a min ies
kaip
kolek y inés
ki ybos
o mulés.
1§
isy
azeologiniy
iene y
lyginamieji
azeologizmai
y a
maZiausiai
y iné i.
No s
kalboje
jie
gana
p oduk y as,
ilga
laika
apie
Si
azeologiniy
junginiu
ipa
i§
iso
nebu o
kalbama.
Jais
mazai
doméjosi
ne
ik
a ybiniai,
be
i
uZsienio
kalbi-
ninkai.
Labai
nenuosekliai
jie
bu o
aukiami
i
j
Zodynus.
Iki
Siol
gy ai
disku uo-
jamas
i
lyginamujy
azeologizmy
sudé ies
klausimas.
A
lyginamasis
azeologizmas
y a
dyina é
s uk i a,
a
ienana é,
.
y.
a
lyginimo
objek as
jeina
j
azeologizmo
su-
dé i,
a
azeologizmu
laiky inas
ik
pa s
palyginimas
?
Sakysime,
a
azeologizmu
lai-
ky ina
juodas
kaip
aulas,
lekia
kaip
akis
isdeges,
a
kaip
aulas,
kaip
akis
isdeges?
Siuo
klausimu
esama
j ai iy
nuomoniy.
Vieny
kalbininky
manymu,
lyginamieji
azeolo-
gizmai
susideda
i8
d iejy
elemen u,
y a
d ina és
s uk i os!,
ki i
gal oja,
kad
daz-
niausiai
ik
palyginimas
suda o
azeologini
iene a,
e iau
—
lyginimo
objek as.
ka u
su
palyginimu?.
Né a
nuoseklumo
Siuo
Klausimu
i
Zodynuose.
Pa yzdZiui,
D.
USako o
,,Rusu
kalbos
aikinamajame
Zodyne“
(I-IV
.,
M.,
1935—
1940)
azeologizmais
laikoma:
cudemb
Kak
HQ
U2OAKAX;
KAK
SeHUuY
OKA;
KaK
dee
Kanal
e00e
(noxoxc);
Kak
pola
6
6ode;
,,Rusy
kalbos
Zodyne“
(d-IV
.,
M.,
1957-1961):
Goime
(cudeme)
Kak
Ha
uzoaKax;
Gepe o
(Xpanume)
Kak
senuyuY
oka;
Kak
Oee
Kanau
60d;
KaK
pola
6
e0de;
,,Daba inés
usy
li e a a inés
kalbos
Zodyne“
(I—
XVII
.,
M.—L.,
1948
—
1965):
Kak
na
u20aKax;
KAK
3eHUYY
OKA
bepe o,
Xpaxume
u
m.n.;
Oblmb,
“yecmeosame,
Becmu
ce6a
ul
m.n.
KaK
pelba
6
60de;
,Rusy
kalbos
azeologiniame
Zodyne“
(M.,
1967):
Kak
Ha
UeoaKaxX;
KAK
3e~
HUY
OKA;
KaK
O6e
KaNau
B0dbL;
KaK
pola
6
eode.
Kaip
ma y i,
né a
ienodu-~
4
Z :
A.
Tuxonos,
P.
Kyn ypos.
06
yc oi unsnix
cpasan e bubix
oGopo ax
(B
pycckoM
aspike),
—
Tpyab
Camapkanycko o
yu-a,
Hopas
cepus,
No
139,
Kpa kue
coo6uenus,
CamapKan
4,
1964,
p.
41-42.
H.
Cuaskona.
Anaaus
neppbix
H
BTOpBIX
KOMMOHEHTOB
yc oiiumpnix
cpap enui
THNa
as+
NpH a aTe bHoe
+
as
+
CyMleCTBHUTEbHOe
B
COBpeMeCHHOM
aHTAHIiCKOM
si3bIKe,
—
Yuenne
sanucku
Boazo ogexo o
oc,
neg.
uH-Ta,
T.
28,
Bono aa,
1964,
p.
194-221.
HW.
Wepupi-
mesa.
Ppaseono uA
COBpeMeHHOTO
HEMeLLKOTO
A3bIKAa,
Mocxsa,
1970,
p.
48—59
i
k .
2
Z .:
3,
Wy ypona,
JI,
Poiisen30n.
Ochosnble
BOMpocbl
H3yYeHHA
CpaBHHTeJbHbIX
yc oiiunppix
o6opoToB
pyccKo o
H3biKa.
—
Ma epuas
Koncdepenunn
,,AKTyaabHBIe
BOMpOCEI
COBPeMeHHOPO
ASbIKOSHAHHA
M
JMHPBUCTHYeCKOe
HACeANe
E.
JI.
Moausanosa“,
.
I,
CamapKang,
1964,
p.
104-107.
M.
CunopenKo.
K
sonpocy
0
paHu iax
jeKcHyecKo o
coc aBa
dpa3zeon0 H-
uecknx
equHH ,
—Tpo6aems
dpaseo o nn
(uccaeqoBanHs
HW
MaTepHas l),
Mocksa—Jlennu pag,
1964,
p.
126-130.
B.
Kykos.
Ppaseono u3sm
u
ppaseono nueckoe
oKpyxKenne.
—
Yu,
3an.
Mocxosexk.
o6aac u.
nega .
uuc .
uMenu
H.
K.
Kpynexoii,
.
160,
Mocksa,
1966,
p.
225-244
i
k .
7*
99
mo
ne
ik
a p
a ski yu
Zodynu,
be
i
iename
Zodyne.
IS
miné y
Zodyny
ienas
p incipas.
nuosekliai
iSlaiky as
,,Rusy kalbos
azeologiniame
Zodyne“.
DidZia-
jame
,,Lie u iy
kalbos
zodyne“
ilga
laika
lyginamieji
azeologizmai
bu o
dedami
ka u
su
p ieZodZiais,
mislémis
i
pa a lémis
uz
s ogelio,
adinasi,
jy
iS
iso
nelaiky a
azeologizmais.
Tik
naujausiuose
Zodyno
omuose
lyginamieji
azeologizmai
jau
duodami
ka u
su
ki ais
azeologiniais
junginiais.
Siame
s aipsnyje
nesiekiama
isapusiSkai
iSnag iné i
lie u iu
kalbos
lyginamuju
azeologizmy.
Misy
ikslas
—
pabandy i
iSsiaiSkin i
k i e ijus,
ku iais
emian is
galima
nus a y i
iba
a p
lyginamuju
azeologizmy
i
jy
aplinkos,
i
pagal
a
aplinka
apibidin i
lyginamyjy
azeologizmy
sanda a.
Lyginamieji
azeologizmai,
kaip
i
ki i
azeologiniai
iene ai,
a ojami
ik
am
ik y
ZodZiy
aplinkoje.
Jy
ySys
i
iS umo
su
os
aplinkos
Zodziais
laipsnis
es i
ne ie-
nodas
i
p iklauso
nuo
azeologizmo
s uk i os
i
seman iniy
bei
g ama iniy
ypa y-
biy.
Vienu
azeologizmy
Ieksiné
eikSmé
i
a osena
y a
sa a ankiSka
(p z.,
ligy
maisas;
inginiy
maisas),
ki y
sa a anki8ka
ik
leksiné
eikSmé,
a iau
su
ki ais
Zo-
dZiais
siejami
aldymu
a ba
Sliejimu
(p z.,
nulenk i
ausis
ku ,
nuo
ko),
e i
ne u i
sa a ankiSkos
leksinés
eikSmés
i
isada
siejami
su
am
ik os
seman inés
g upés
Zodziais®.
Pas a ajam
ipui
p iklauso
i
lyginamieji
azeologizmai.
Su
lyginamuoju
azeologizmu
glaudZiai
susij¢
ZodZiai
pap as ai
iSlaiko
sa o
lek-
sinj
i
g ama inj
sa a ankiskuma
i
nejeina
j
azeologizmo
sudé j.
‘Lyginamasis
azeologizmas
sa o
uoZ u
aip
pa
u i
am
ik a
g ama ine
sanda a
i
u ini,
a iau
jo
eikSmé
i
g ama iné
unkcija
iS ySkéja
ik
am
ik os
seman inés
g upés
Zodziy
aplinkoje.
T i ai
nusis o éjusia
lais os
a osenos
leksiniy
i
g ama iniy
elemen y
isuma,
ku i
nuola os
siejama
su
azeologizmui
be
ku ios
neimanoma
bi y
ji
a o i,
adinsime
bi ina
azeologine
aplinka.
Aplinka
ka u
su
lyginamuoju
azeologizmu
suda o
pas o ia
lyginamaia
kons ukcija
i
y a
kalbos sis emos
iene as.
Kadangi
lyginamasis
azeologizmas
y a
glaudZiai
susijes
su
aplinka
i
p asme,
i
g ama ine
sanda a,
odél
ka ais
sunku
nus a y i
pa ies
azeologizmo
leksing
sudé j.
Ne
isada
aiSku,
sakysime,
a
lyginimo
objek as
suda o
lyginamojo
azeologizmo
aplinka,
a
jis
jeina
j
azeologizmo
sudé j.
Tokiu
a eju
eikia
lyginamosios
kons uk-
cijos
komponen us
panag iné i
unkci8kai
i
seman iskai,
.y.
nus a y i
g ama ing
unkcija
i
leksine
eikSme.
Pa yzdZiui,
lyginamosiose
kons ukcijose
plepa
kaip
buza
neda i us,
auskia
kaip
d igniy
apsiédes
eiksmazodziai
plepa,
auskia
y a
glaudZiai
susije
su
palyginimais,
a iau
jie
iSlaiko
sa a ankiska
leksing
eikSme
i
eiksmaZo-
dine
unkcija,
adinasi,
nejeina
j
azeologizmo
sudé i,
0
ik
siejami
su
juo.
Sa o
uoz-
u
palyginimai
kaip
buza
neda i us
i
kaip
d igniy
apsiédes
Gia
u i
leksine
eik’me
,,daug,
usciai
(plepa,
aukia)“
i
a lieka
p ie eiksmio
unkcija.
Kons ukcijose
gi as
kaip
maixas,
pasileides
(isdykes,
islepes)
kaip
ubago
pa sas
azeologizmais
laiky ina
kaip
maisas,
kaip
ubago
pa sas,
nes
bid a dZiai
a
biid a dinés
eikSmés
daly iai
gi as,
pasileides,
i dykes,
islepes
u i
sa a ankiSkas
leksines
eikSmes
i
a lieka
bud-
a dzio
unkcija,
o
palyginimai
a lieka
p ie eiksmio
unkcija
i
u i
eikime
,,labai
(gi as;
pasileides,
iSdykes,
iSlepes)“.
Taigi
ia
eiksmaZodZiai
i
bid a dzZiai
a
bid-
a dinés
eikSmés
daly iai
nejeina
i
lyginamojo
azeologizmo
leksing
sudé i,
osuda o
jo
aplinka.
3
Z .
B.
KKyKos,
en
pa .
100
Daba
panag inékime
okias
lyginamasias
kons ukcijas:
kaip
bignais
musa
,, isi
labai
Sneka“:
Visa
pa ak ija
kaip
biugnais
musa
Sin ’.
kaip
uz
ausies
me a
(isme é,
uime é)
,,g ei ai
algo,
éda,
ge ia;
i8gé é,
su algé
ka“:
Jam
ik
duok—
me a
kaip
uz
ausies
Kp.
Iime a
aka e
k uopy
puodq
kap
uz
ausies
KzR.
Mano
kiaulé
labai
g ei
éda,
kaip
uz
ausies
isme a
Up .
Vaka e
é-
as
q
kose
isme é
kaip
uz
ausies
BsV
264.
Kas
cia
okiam
y ui
—
kaip
uz
ausies
uzme é,
i
gana
Skd .
Siose
lyginamosiose
kons ukcijose
lyginimo
objek as
y a
eiksmaZodZiai
musa,
me a
(isme é,
uzme é),
a iau
jie
ia
ne u i
sa a ankiSkos
leksinés
eikSmés
i
g ama i-
nés
unkcijos.
Tik
ka u
su
palyginimu
Sie
eiksmazZod7iai
jgyja
ik a
eiksme,
ku ia
u i
lyginamojoje
kons ukcijoje.
Taigi
ia
eiksmaZodis
jeina
i
lyginamojo
a-
zeologizmo
leksing
sudé j.
Visas
lyginamasis
azeologizmas
a lieka
eiksmazodzio
unkcija.
Tokiy
lyginamyju
azeologizmy
lie u iy
kalboje
y a
nedaug.
Vadinasi,
pag indinis
k i e ijus,
leidZian is
nus a y i
lyginamojo
azeologizmo
leksine
sudé i,
y a
oks:
Zod7iai,
ku ie
pas o iai
susije
su
azeologizmu,
neieina
i
jo
leksing
sudé i,
jeigu
jie
u i
sa a ankiSka
leksing
eikSme
i
g ama ine
unkcija.
Tiek
pa ies
azeologizmo
sudé ies,
iek
i
jo
aplinkos
ZodZiai
gali
suda y i
sino-
nimines
eiles.
Ta iau
miné as
k i e ijus
leidZia
i
Siuo
a eju
juos
aiSkiai
ski i.
Paly-
ginkime
okius
pa yzdZius:
a)
kaip
[lygu]
zaibas
,,labai
g ei ai,
sma kiai
(lekia,
béga,
dumia
i
pan.;
nubégo,
nuléké
i
pan.)“:
Jis
kaip
Zaibas
pa g iaudé
is
Valkinyko
Vik.
Lekia
lygu
Zaibas
K n,
Ms.
Nusk ido
kaip
Zaibas
Ps.
Kaip
Zaibas
nupylé
K s.
Kap
Zaibas
g ei ai
pa dujo
B .
A klys
nusi auké
i
nu iiko
kaip
Zaibas
pe
laukus
Jn’.
Nudiimé
kaip
Zaibas
D .
Kaip
issileido
(jsismagino
bég i),
ai
kap
Zaibas!
Kny.
kaip
pad éses
,,labai
pamazu,
lé ai,
sunkiai
(eina,
slenka, juda
i
pan.)“:
Slenk
kaip
pad éses
Vdk.
Ropas
kaip
pad éses
Vk8.
Ko ula
( elkasi)
kaip
pad éses
Pi .
Réplink
kaip
pad éses,
a
nemoki
g eiciau
paei i
V .
kaip
ubago
pa sas
,,labai
(pasileides,
iSdykes,
iSlepes
i
pan.)“:
Pasileides
kaip
ubago
pa selis
Ping.
ISdykes
kaip
ubago
pa selis
Uz ,
V .
IS inges
kaip
ubago
pa selis
Lky.
ISsi aSkazijes
kaip
ubago
pa Sas
Sd.
Islepes
kaip
ubago
pa -
Selis
LTR
(YI).
IXpes y as
(iSpaikin as)
kaip
ubago
pa sas
PP 357.
b)
kaip
j
gal q
(gal on,
gal os,
gal q)
dauz as
[pe dauz as,
duo as,
mus as,
skel as]
»g ei ai,
skubiai
(lekia,
béga;
nuléké,
nubégo
i
pan.)“:
Béga
kaip
gal on
duo as
Ds.
Nubégo
kaip
j
gal q
skel as
Uzy.
G igo
me gaiciy
d augé...
kaip
gal on
skel a
Sauna
a gal
namulio
Vaizg.
Béga
kaip
gal on
muS as
J.
Jabl.
Isku néjo
(g ei ai
ylomis
i8bégo)
kaip
gal on
dauZ a
Vaizg.
Léké
kaip
gal os
pe dau as
J.
Jabl.
Lekia
kaip
gal os
pa dauz as
K n.
kaip
[lyg]
a bulais
[is i kSciais]
dan imis
,,neno omis
( algo,
k am o)“:
Valgai
kap
i i kSCiais
dan imis
Gs.
K am o
lyg
a bulais
dan im
Gs.
Pi mosios
g upés
pa yzdZiuose
sinonimines
eiles
suda o
leksiSkai
i
g ama iSkai
sa a anki8ki
Zodziai,
adinasi,
jie
y a
lyginamojo
azeologizmo
aplinkos
komponen-
ai.
An osios
g upés
sinoniminiai
Zod7iai
né a
leksiSkai
nei
g ama i$kai
sa a ankiski,
aigi
laiky ini
pa ies
azeologizmo
komponen ais.
4
Su umpinimai
kaip
,,Lie u iy
kalbos
Zodyne“.
101
Vienodos
sanda os
azeologizmai
gali
a lik i
j ai ias
unkcijas.
F azeologizmo
unkcija
labai
p iklauso
nuo
jo
g ama inés
aplinkos.
Todél
s a bu
nus a y i,
kokie
zodziai
i
ka ego ijos
suda o
lyginamyjy
azeologizmy
aplinka.
Dauguma
lie u iu
kalbos
lyginamuju
azeologizmy
a lieka
p ie eiksmio
unkcija,
i
ik
maZa
dalis
—
eiksmaZodZio.
P ie eiksminés
unkcijos
lyginamyjy
azeologiz-
mu
aplinkos
ZodZiais
es i:
1)
eiksmaZodis
( e ka ¢iais
ji
a s ojan is
iS ik ukas
a
Zodziy
junginys),
2)
bid a dzio
nelyginamojo
laipsnio
a ba
be a dés
giminés
o ma,
bid a di
a s ojan i
kalbos
dalis
—
daly is,
3)
daik a a dziy
kilmininkas.
I.
P ie eiksminés
unkcijos
lyginamieji
azeologizmai
1.
Daugumos
p ie eiksminés
unkcijos
lyginamyjy
azeologizmy
aplinka
suda o
eiksmaZodis,
e ai
eiksmazZodi
a s ojan is
Zodziu
junginys
a
iS ik ukas,
p z.:
Gi i,
gi i
i
obq
kaip
uzp axy a
(apie
ozka)
V d.
DaZniausiai
aplinkos
eiksmazo-
dZiai
es i
in anzi y iniai,
eiSkian ys
judéjima
(p z.,
Béga
kap
pamazgy as
Pls.
Pa ki é
kaip
diimas
namo
An.), izine
a
psichine
bisena
(p z.,
Sédi
lygiai
kume-
lés
pame gys
Ki .
S o i
kap
kuolq
p a ijes
Vik .),
pe éjima
i$
ienos
bisenos
j
ki a
(p z.,
UZkai o
kaip
Za ija
s.),
iS
ienos
ypa ybés
i
ki a
i
k .,
eciau
—
anzi y iniai.
In anzi y iniai
eiksmaZod7Ziai
es i
glaudZiai
susije
su
lyginamuoju
azeologizmu,
odél
a p
ju
e ai
kada
isi e pia
ki i
ZodZiai.
T anzi y iniy
eiksmaZzodziu
aldcmes
galininkas
pap as ai
isi e pia
a p
eiksmazodzZio
i
lyginamojo
azeologizmo,
p z.:
Zii ék
is as
kaip sa o
aki
kak oj,
kad
nei y{
k iecius
Sk.
Sémoji
kaip
uz
ausy
is
ied us
iskukséjo
(i8gé é)
Ds.
Ka ais
eiksmazodzio
aldomas
galininkas
pasako-
mas
i
p ieS
eiksmazZodi,
p z.:
Ma ai,
cielq
ieke
su ai ei
kaip
uz
ausies
U .
Lie u iy
kalboje
p ie eiksmiai
pap as ai
eina
p ie$
eiksmazZodj
(p z.,
g ei ai
béga,
ga siai
Saukia),
o
lyginamieji
azeologizmai
daZniausiai
es i
pos poziciniai,
i
ik
e ka giais
—
p epoziciniai.
Lyginamujy
azeologizmy
aplinka
daZniausiai
suda o
eiksmazodzio
asmenuc-
jamosios
o mos.
I§
ju
pag indinémis
o momis
laikome
Sias:
eigos
eikslo
—
esamojo
lJaiko
e¢iaji
asmenj,
i ykio
eikslo
—
bi ojo
laiko
e iaji
asmenj.
Pa yzdZiui:
kaip
{lyg]
bes énis
p ie
a skés
,,lé ai,
ingiai
(eina,
slenka,
sliikina
i
pan.)“:
Ko
aip
sli ikini,
kap
bes énis
p ie
a skés?
LTR(B ).
Slenka
lyg
bes énis
p ie
a skés
V b.
kaip
kampa as
be
pipi y
,,s aiga,
isiskai
(i8nyko,
p anyko)“:
1inyko
kaip
kampa-
as
be
pipi y
B s,
Vdig.
P anyko
kaip
kampa as
be
pipi y
LYR(J b).
Y a
azeologizmy,
ku iy
aplinka
pap as ai
suda o
ik
ku i
iena
i§
asmenuojamy-
ju
eiksmazodzio
o my.
Tokiais
a ejais
a
o ma
i
laikoma
pag indi e:
kaip
sa o
ausis
(ausj)
i on.
,, isiskai
(nema ys,
ne egés,
negaus
i
pan.)“:
Pama ysi
kaip
sa o
ausis
PP 399.
Tuos
pinigus
ma is
kaip
sa o
ausis
Alz.
Ii ysi
kap
sa o
ausi
Lz.
Ma o
uimekes i
ma ys
kaip sa o
ausi
Zem.
Galiu
jiems
ik
acii
pasaky i
uz
jy
paslaugas
i
i isq,
o
d a a
jie
ma ys
kaip
sa o
ausis
A.
Vien.
Tos
pa ios
eikSmés
lyginamuju
azeologizmy
aplinkg
suda o
ie es
seman inés
g upés
eiksmaZod7iai.
Jeigu
ieno
i
o
pa ies
lyginamojo
azeologizmo
aplinka
ssuda o
d iejy
a
daugiau
seman iniy
g upiu
eiksmazodZiai,
ai
lyginemesis
aze-
ologizmas
u i
iek
eikSmiu,
kiek
seman iniy
eiksmaZodZio
g upiy
su
juo
siejama.
102
Tuo
bidu
aplinka
jgalina
mo y uo ai
i8ski i
lyginamujy
azeologizmy
eiksmes.
~
Pa yzdZiui:
kaip
a is
be
kepeny
1.
,labai
(Séls a,
diks a)*:
Sélk
kaip
a is
be
kepeny
Db.
2.
,,.be
nuo okos,
dykas
( alkiojasi,
slampinéja)“:
Valkiojies
kaip
a is
be
kepeny
D .
3.
,,sunkiai,
pamazu
(a si ilko,
a id oka o
i
pan.)“:
A d oka o
kaip
a is
be
kepeny
B s.
Cia
lyginamojo
azeologizmo
aplinka
suda o
ijy
seman iniu
g upiu
eiksma-
Zodjziai,
aigi
i
azeologizmas
u i
is
eikSmes.
Veiksmazodinés
aplinkos
lyginamieji
azeologizmai
pap as ai
nusako
eiksmo
biida
a
in ensyyuma:
kaip
[lyg]
an
ada y
,,labai
ne amiai
(sédi,
s o i,
guli)*:
Visq
laikq
ne ims a,
sédi
kaip
an
ada y
Jn’.
T a sosi,
Iyg
an
ada y
gulé y
K .
Visi
s o ime
kaip
an
ada-
y,
os
yskupo
ka ie os
a
né
balso
Zem.
kaip
akmuo
j
andenj
( andenyje)
1.
.,s aiga,
isi8kai
(dingo,
p azu o)“:
P azu o
kaip
akmuo
j
andenj
LTR,
Dingo
kap
akmuo
andenyje
L8.
P asmego
kaip
akmuo
andeny
Syn.
2.
.,labai
kie ai
(uzZmigo)“:
Kap
azmigo
kai
akmuo
[ landeny
Syne.
Sj
Ses adienj
Se e ja,
kaip
pap as ai,
bu o
nu a gus
dienos
da bais
i
miegan
k i o
kaip
akmuo
j
andenj...
Vaizg.
kaip
juodas
a klys
,,daug,
sunkiai
(di ba)“:
Di ba
kaip
juodas
a klys
K z.
kaip
uz
ausy
(uz
ausies)
.,labai
g ei ai,
godZiai
(su algé,
sus ei é.
i8gé é
i
pan.)“:
Pada iau
bliiida,
ba inius
sus ei é
kaip
uz
ausy
Sug.
Sémoji
kaip
uz
ausy
is
ied-
us
ixkukséjo
Ds.
Ma ai,
cielg
ieke
su ai eikaip
uz
ausies
U .
Bekonq
suS ei ém
kaip
uz
ausies
Mi .
kaip
be
d uskos
.,niekus,
uS¢iai
(kalba,
auSkia
i
pan.)“:
Kalba
kaip
be
d uskos
Lk&.
Tai
kad
jis
oks
nieka auska,
Sneka
kaip
be
d uskos
Sml.
kaip
lyg]
is
dady
,labai
sma kiai
(lyja,
pila)“:
Kad
pila
—
kap
ix
didy
G i.
Pliaupia
lie us
kap
i
didy
D sk.
Lie us
kap
siap e é,
ai
lyg
i§
diidy
R n.
kaip
is
dimo
1.
,, ieningai,
su a inai
(da o,
pada é
ka)“:
Dainuoja
kap
is
di -
mo
M l.
Visi
kaip
i
damo
pakilo
i
igéjo
S .
2.
sge ai,
g aziai
(auga,
Zaliuoja)“:
Visa
Zydéjo
i
Zalia o
kaip
is
diimo
§lé.
3.
,,labai
ge ai
(sekasi,
einasi)“:
Eina
kaip
i§
diimo
D .
;
kaip
[lygu]
eZys
(ezis)
upiize
,,labai
( a gina,
kamuoja,
kankina
ka)“:
Va gin
Iygu
exis
upize
Gg .
UZ a inéja
kaip
ezys
upiize
Pi .
Va gin
kaip
eZys
upiie
K n.
kaip
[i |
dan j
(dancio,
dan y)
geliamas
1.
labai
(bla8kosi,
ne ims a)“:
MaudzZia
(ne ims a)
kaip
dan j
geliamas
J.Jabl.
Blasxkosi
i
dan j
geliama
M.
Valan .
Maud2
i
maud2
(ne ims a)
kai
dandio
geliamas
—
nieku
nesi e
NZR.
Blaskos
i
dan y
geliamas
S.
Dauk.
2.
.,labai
( aukosi)“:
Raukos
kaip
dan j
geliamas
J.
Jabl,
PP 4il.
3.
,,labai
( ai oja,
dejuoja)“:
Vai oja
kaip
dan i
geliamas
Mc.
kaip
kaciukas
nuo
sausienés
1.
,,labai
(spy iojasi,
k a osi,
pu osi
ko)“:
Ko
pu
ai-
si
kap
kadiukas
nuo
sausienés
( oSkin y
bul iy,
oskés)?
LTR(VIk ).
Nesispy iuok
kaip
ka iukas
nuo
sausienés
18.
2,
,,labai,
sma kiai
(Giaudi)“:
Ciaudi
kap
kadiukas
nuo
sausienés
Gs.
kaip
[i ]
ka inas,
uodegq
lauzomas
(lauZiamas)
,,daug,
pik ai
(niu zga,
bu ba
i
pan.)“:
Niu zg
kaip
ka inas,
uodegq
lauzomas
K n.
I
kniaukia
i
ka inas,
uodega
jauziamas
Pin.
Ko
na ni
kaip
ka inas,
uodegq
lauzomas
LTR
(Ms).
103

kaip
meska
an
dumo
(an
diimy)
,,s aigiai,
pik ai
(puola,
Soka,
ékia
p ies
ka)‘:
Soka
kap
meska
an
damo
Gs.
Pasakyk
jam
kq,
ai
Soks
kap
meska
an
diimo
Viky.
Ko
u
Za noji
( éki)
kap
meska
in
damy
A m.
Ka ais
sakinyje
lyginamasis
azeologizmas
siejamas
ne
be a piSkai
su
eiksma-
zodziu,
o
papildo
a
sus ip ina
p ie eiksmio
eik’me,
p z.:
Gy ena
spakainiai,
kaip
meskos
ausyje
K P(Rod).
Islipé
(iSkilo)
auk
§ ai,
kaip
i
mieliy
Ps.
Lyginamasis
azeologizmas
gali
bi i
siejamas
i
su
sakinyje
einan iu
a liepiamuoju
Zod7iu,
nu odan-
Giu
azeologizmo
sin aksine
unkcija,
p z.:
Ma
ep
jy
eikia,
kap
d uskos
i
puodq
Kb .
T upu j
niks eléjo
anka,
ai
paleido
eip
ge kle,
lyg
ka i
edamas
J b.
Ta iau
i
okiais
a ejais
azeologizmas
y a
sin aksi8kai
p iklausomas
nuo
eiksmazod?io.
Elimina us
p ie eiksmij,
azeologizmo
unkcija
i
sakinio
sanda a
i§
esmés
nekin a.
Tad
Siy
lyginamyju
azeologizmy
aplinka
i gi
laiky inas
eiksmazodis.
I$
nu ody yu
sakiniy
i8 edame
okias
lyginamasias
kons ukcijas:
gy ena
kaip
meskos
ausyje;
islipé
kaip
is
mieliy;
eikia
kaip
d uskos
j
puodq;
paleido
ge kle
lyg
ka i
edamas.
Re ka €iais
pasi aiko
eiksmaZodinés
aplinkos
elipsé.
Pap as ai
aip
a si inka
ada,
kai
lyginamojo
azeologizmo
sanda os
pag indinis
komponen as
es i
eiksma-
zodis,
i
dél
o
isas
lyginamasis
azeologizmas
sakinyje
da osi
gana
sa a ankikas,
p z.:
Ruskai
—
kap
ledqa
k em u
Az .
Zemai iskai
—
kaip
leda
g iauziu
K n.
Tokie
azeologizmai
labai
a imi
iems, ku ie
sakinyje
a lieka
eiksmazod%io
unkcijq.
Vis
dél o
i
Sie
lyginamieji
azeologizmai
kalboje
dazniausiai
a ojami
su
aplinkos
eiksmazZodziu,
aigi
nea siejami
nuo
p ie eiksminés
unkcijos
azeologizmu:
Skai o
—
kaip
ledq
k em a
LTR(G k).
Jis
kalbéjo,
kaip
ledq
g auzé...
J.
Balé.
Pasi aiko
a eju,
kai
o
pa ies
lyginamojo
azeologizmo
aplinka
gali
suda y i
i
eiksmaZodis,
i
a imos
eikSmés
daik a a dis
—
eiksmazodzio
abs ak as,
a ba
eiksmo
pa adinimas.
Tokius
azeologizmus
laikome
a i inkamu
su
eiksmazo-
dziais
siejamy
azeologizmy
a ian ais,
0
pa ius
daik a a dzius
—
lyginamuju
azeologizmy
a ian ine
aplinka:
kaip
[ a um]
an
gais o
(i
gais a)
,,g ei ai,
sma kiai
(béga,
lekia;
a bégo,
a léké
i
pan.)“:
Lekia
a um
in
gais o
K .
Vamp eléjo
kas
Zodi,
i
lekia
[k a os
da y i]
kaip
an
gais o...
Zem.
Pe onélé,
isa
pe gedusi,
k apo
nea gaudama,
a bégo
kaip
i
gais q
Vaizg.
||
,,sma kus,
nepap as as
(bégimas,
bégsena)“:
O
y
Zmoniyubégsena—
kaip
an
gais o!
Skd.
2.
An a
gana
p oduk y ia
g upe
suda o
lyginamieji
azeologizmai,
siejami
su
nelyginamojo
laipsnio
kokybinés
eikSmés
bad a dZiu,
ji
a s ojanéiu
daly iu
a
biid a dzio
be a dés
giminés
o ma.
I
Sio
ipo
kons ukcijose
lyginamasis
azeolo-
gizmas
u i
iek
eikSmiy,
kiek
seman iniy
g upiy
suda o
jo
aplinka.
Lyginamasis
azeologizmas
pap as ai
papildo
a
sus ip ina
bid a dZio
eiksme.
pa odo
didesni
a
mazesni
daik o
ypa ybés
kieki
i
daZniausiai
u i
eikSme
,.labai“.
a)
Pa yzdziai
su
nelyginamojo
laipsnio
bid a dZiu
a ba
jo
unkcija
a lickanéiu
daly iu:
kaip
agu kas
1.
,,labai
( iebus,
pilnas
apie
zmogy
a
gy ulj)*:
Basi
u
pilnas
kap
agu kas
Lp.
A klys
p iédes
kap
agu kas
Lp.
2.
,,labai
(didelé,
iSbu busi
apie
nosj)*:
Isbu bus
nosé kaip
agu kas
nuo
slanks o
Ssk.
kaip
akis
,,labai
(pilnas,
sklidinas
ko
apie
inda,
pa alpa)“:
Bliadas
pilnas
kaip
akis,
klius elési
kiek
—
i
ixliesi!
Pn.
P ipylé
s iklq
pilng
kap
akis
Alk.
Kid a
kaip
akis
sklidina
ésaus
andens
J.
A yz.
Vied as
pieno
lius inas
kaip
akis
Sin .
Pil-
104
nas
maisas
kaip
akis,
sunkiai
beaz isi
Ds.
Nako
( okia
pa a dé)
pilna
da ziné
[Sieno]
kaip
akis
Sim.
kaip
aSaka
1.
,,labai
(liesas,
sudZi i es
apie
Zmogy
a
gy uli)“:
Kiaulés
kiidos
kai
asakos
Slu.
Sudzii es
kap
asaka
Vik.
Bu o
liesu és
kaip
asakélés,
o
isblyskusios
kaip
bulbiy
daigai,
ix ise
amsiame
pagi nyje
Vaizg.
2.
,,labai
(iSblySkes,
bal as,
iSba-
les
apie
zmogu)*:
Ta
jis
me gai é
ixbalus
kap
asaka
Vik .
kaip
b auk uyé
,,labai
(plonas,
liesas
apie
zmogy
a
gy uli)*:
Laiba
me gio é
kai
b auk u é
Ds.
Ka és
kiidos
kaip
b auk u és
Ds.
kaip
a ies
d asia
,,labai,
isi8kai
(k ailas)“:
K ailas
kap
a ies
d asia
Lukl.
b)
Pa yzdZiai
su
bid a dzio
be a dés
giminés
o ma:
kaip
an
deino
,,labai,
isi8kai
(aiSku)“:
Aixku
kaip
an
delno
Ds.
Nuo
p adzios
ligi
galo
bu o
jam
aixsku
kaip
an
delno
—
as
ySys
negalimas,
PaukS aicia
uz
jo
ne ekés
Vaizg.
kaip
dienq
,,labai,
isiskai
(aisku)“:
Aisku
kap
dienq
Ply.
Ka
kalbéjo,
iskas
aixku
kaip
dienq
Jns.
kaip
ilko
nas uose
,,labai,
isiskai
( amsu)“:
Tamsu
kaip
ilko
nas uose
Sk T.
kaip
da a kai
naspa as
,,labai
(g aZu)“:
O
g azu
—
kai
da a kai
naspa as
(mi8-
pa as)
DI.
Kalboje
gana
daZnai
objek o
kokybei
nusaky i
a ojamas
ien
ik
palyginimas.
Tokiais
a ejais
lyginamasis
azeologizmas
es i
gana
sa a ankiSkas
i
sa o
unkcija
a i inka
bid a di:
kaip
pe kiino
g ikiai
,,labai
e i
pp .
apie
ja us“:
Jisy
ja ai
ai
kaip
pe kiino
g ikiai
Ds.
kaip
guba
,,labai
didelé,
s ambi
pp .
apie
mo e j*:
Ok
u
jéjam
mano,
boba
kaip
guba!
Slm.
Pa i
kaip
guba,
o
kojos
kaip
SaukS ai
Smal.
kaip
i
ubago
lazda
,,labai
ilgas
apie
sna g)i“:
Sniu glys
kaip
i
ubago
lazda
PnmR.
kaip
ledas
,,labai
ge as,
puikus
apie
o a“:
Siandien
pagada
kaip
liede
S .
kaip
gi o
malda
,,labai
p as as,
ne ikes
apie
kieno
da ba
i
pan.“:
Ta o
da bas
kaip
gi o
malda
VP46.
Vis
dél o
dauguma
lyginamyjy
azeologizmy
a ojami
su
biid a dine
aplinka,
ka ais
—
i
su
bid a dine
aplinka,
i
be
jos.
Palyginkime:
Bisi u
pilnas
kap
agu kas
Lp.
||
Vy as
—
kai
agu kas,
pa i
—
kai
pupa
LTR(Dkk).
Isbu bus
nosé
kaip
agu kas
nuo
slanks o
Ssk.
||
Jo
nosis
kaip
agu kas
E .
Kiaulés
kiidos
kai
aSakos
S u.
||
Juk
nei
o y,
nei
a y
pas
juos,
a kliai
kaip
kap-
liai,
ka és
kaip
asakos,
o
kiaulés
—
ik
Se iy
k i os...1.
Simon.
Paminé ina,
kad
bid a diné
aplinka
lyginamosiose
kons ukcijose
dazniau
negu
eiksmazodiné
es i
a ian iné.
Va ian ine
Sio
ipo
lyginamyju
azeologizmy
aplinka
laikomi
bend aSakniai
a ba
ienos
seman inés
g upés
bid a dziy
abs ak ai
i
eiks-
mazodjiai,
p z.:
bal as
kaip
d obé,
ixbalo
kaip
d obé,
galé y
bu i
i
bal umas
—
kaip
d obés.
Kele as
pa yzdziy
su
sakiniais:
kaip
[yg]
d obé
,
,labai
(bal as,
iSbales,
iSbly8kes
apie
Zmogy,
jo
eida)“:
ISbales
kaip
d obé
Sin,
Sug.
A iiko
namo
bal as
kai
d obé P ng.
Visas
nubales
kaip
d obé
Jnsk.
Paslikas
i
iSblySkes
kaip
d obé
guléjo
jis
sa o
puikioj
lo oj
J.
Bale.
|,
labai
(pabalo,
isblySko)*:
Pabalo
kaip
d obé
Ini.
[skundeé,
sakai!..Oko
pa i
paba-
lai
kaip
d obé?..
V.K é .
105
Kaip
[lyg]
kadiy
(ka és)
miika
,,labai
(sudZiii es,
sulyses,
su a ges
apie
Zmogu)*:
Sudzii us
kaip
kaciy
mika
E z.
Pa dziii us,
iXbalus
—
kai
ik
kaciy
mika
E z.
[SsiSiepes
i
susibaiges
lyg
kaciy
miika
Gs.
||,,labai
(sudzi i o)“:
Su-
Ziu ai
kaip ka és
mika
E z.
kaip
pa asélis
,,labai
g azus
apie
Zzmogy
a
gy uli“:
Me ga
—
kaip
pa asélis
SIm.
||,,nepap as as
(g azumas)“:
G azumas
me gai és
—
kaip
pa asélis
Kp.
3.
P ie eiksminés
unkcijos
lyginamyjy
azeologizmy
aplinka
gali
suda y i
daik a a dzio
kilmininkas.
Sio
ipo
kons ukcijos
né a
labai
p oduk y ios.
Jose
lyginamasis
azeologizmas
pap as ai
u i
kiekybinio
p ie eiksmio
eikSme:
kaip
ama o
,.labai
daug
ko
apie
gy as
bi ybes
i
negy us
daik us“:
P ipe inau
Sime
iS uky
kap
ama o,
ale
is aiciy
nedaug,
is
gaidukai
Ply.
Vaiky
kap
ama o
pilna
ioba
p iga méjo
LS.
Pilnos
medziy
i Sinés
a ny
kap
ama o,
u
bii ,
bus
ly aus
Ply.
Uogy
kaip
ama o
—
yisa
Zemé
lyg
ma ska
nuklo a
V.K é .
kaip
is
balos
,,labai
daug
ko
pp .
apie
gy as
bi ybes“:
Kaip
i
balos
kad
p isi inko
Zmoniy
Kp.
Kaip
ik
balos
y
musiy
Slm.
kaip
pas
Sunj
blusy
,labai
daug
ko
apie
gy as
bii ybes
i
negy us
daik us“:
Pas
u inga
giminiy
kaip
pas
Sunj
blusy
Ins.
Pas
jj
pinigy
kaip
pas
Sunj
blusy
LTR
(J.
Jabl.).
Siuo
me u
lais y
kamba iy
kaip
pas
Suni
blusy
8.
kaip
g uodo
,,labai
daug
ko
apie
gy as
bi ybes
i
negy us
daik us“:
Vaiky
aiky
— kai
g uodo!
P 8.
Ne
Sakos
links a:
obuoliy
kai
g uodo!
T gn.
kaip
k ekeno
(k ekeny)
,.labai
daug
ko
pp .
apie
juoka,
kalbas“:
Buyo
juoko
kai
k ekeno
Kp.
Juoko
kap
k ekeny
Al.
Juoko
aikinams
bu o
kaip
k ekeno
Vaizg.
Tuoj
a si ado
kalbos
kaip
k ekeno
Vaizg.
kaip
ledo
,,labai
daug
ko
pp .
apie
negy us
daik us“:
Tai,
b olau,
bus
pinigy
kaip
ledo!
8.
Tai
p isiaiziau
Zi niy
kap
ledo!
Lzd.
Daugelio
okiy
lyginamuju
azeologizmy
aplinka
gali
suda y i
labai
i ai iy
eiks-
miy
daik a a dZiy
kilmininkai.
Sios
i8ies
lyginamyjy
azeologizmy,
siejamu
ik
su
am
ik y,
apib éz y
eikSmiy
daik a a dZiais,
pasi aiko
e ai,
p z.:
juoko,
kalbos
kaip
k ekeno
(k ekeny).
Il.
VeiksmaZodinés
unkcijos
lyginamieji
azeologizmai
VeiksmaZodinés
unkcijos
lyginamyju
azeclogizmy
lie u iy
kalboje
nedaug.
Jie
y a
lais iau
susije
su
aplinkos
ZodZiais,
negu
p ie eiksminés
unkcijos
lyginamieji
azeologizmai,
i
u i
sa a anki$kqa
eikSme,
a iau,
kaip
ma ysime,
ju
aplinkos
Zodziu,
daugeliu
a ejy
Zyminciy
eiksmo
a likéja,
eik’mé
es i
apib éZ a.
Lyginamo-
jo
azeologizmo
eiksmazodiniu
komponen u
daZniausiai
eina
asmenuojamosios
eiksmazodZio
o mos.
Veiksmazodinés
unkcijos
lyginamieji
azeologizmai
gali
u é i
asmeniniy
i
beasmeniy
eiksmazodZiy
eik’me.
Asmeniniy
eiksmaZodZiy
eik’més
lyginamuiu
azeologizmu
aplinka
pap as ai
suda o
pasaky as
a ba
numanomas
eiksmo
a li-
kéjas
—
asmuo,
iS eik& as
a dininko
linksniu:
ik i o
kaip
inks as
j
aukus
Sim
,,ne iké ai
ga o
ge a
ie a,
i
ge a
ie a
pa eko“:
Bepigu
au,
Ma el!
Kaip
inks as
j
aukus
ik i ai.:.
Zem.
Ana
kaip
inks as
in
aukus
ink i o
in
laimq
J.
106
kaip
j
ugni
ime é
,
labai
supykdé,
supykino
ka“:
Si
kaip
j
ugni
imeciau,
kad
pasa-
kiau
Lnk.
—
Kaip
a&
pasakiau,
kad
ponas
no i
mums
duo i
kon ak a,
—
esé
oliau
Bal a agis,
—
kaip
ik
j
ugnj
imeciau...
iskoliojo
mane,
iSbiau ojo...
Zem.
isoko
kaip
j
i y
da zq
,,labai
i8sisoko,
ne
ie oje
ka
pada é,
pasaké“:
Ji
su
uom
sa o
pasielgimu
j oko
kai
{
i y
da zq
Sk .
isSoko
kaip
apuokas
ix
kanapiy
Ds
,,s e imon
kalbon
jsikiSo*.
kaip
(lyg]
su
du imis
(du imis)
j i o
,
ne iké ai,
s aiga
ka
pasake,
p asneko,
isikiSo
j
kalba‘:
Na,
i
j i o
kaip
su
du imis
su
okiu
ne iké u
klausimul.
Simon.
Lyg
du i-
mis
i i o
Juos é
su
naujiena
1.
Simon.
Ale,
Viliuk,
kodél
u
da
nepasis eikines
aip
bedie iskai
émei
kalbé i?
Lyg
su
du imis
j i ai
1.
Simon.
kaip
an
nago
padéjo
,,labai
g ei ai,
godZiai
su algé,
i8 algé
ka“:
Se,
eizék,
i
padéjo
kaip
an
nago
o ielka
pu os
Pl .
Kaip
an
nago
bliada
paded
Zem .
Tq
dubjji
pusbliiidj
bul ynés
padéjo
kaip
an
nago
V .
Su
didziausiu
ape i u
jinai
kaip
an
nago
padéjo
sa o
bulku g
1.
Simon.
I§
pa yzdziy
ma y i,
kad
lyginamieji
azeologizmai
a lieka
anzi y iniu
(p z.,
kaip
an
nago
padéjo)
a ba
in anzi y iniy
(p z.,
isoko
kaip
j
i y
da zq)
eiksmazodziy
unkcija.
Beasmeniy
eiksmaZodZiy
eikSmés
lyginamyju
azeologizmy
aplinkos
ZodZiais
gali
bi i
pasaky as
a
nepasaky as
eiksmo
subjek o
naudininkas,
a ba
eiksmo
o -
jek o
galininkas:
kaip
ankas
paleido
,,labai
paleng éjo
kam“:
Visiems
daba
kaip
ankas
paleido,
okyéius
kad
is a é
S s.
kaip
{lyg]
anka
a émé
[nuémé]
ka
,, isiskai
p aéjo,
nus ojo
apie
liga,
skausma,
nuo a gi
i
pan.“:
Anice ui
nuo a gi
lyg
anka
a émé
J.
A yzZ.
Nus ojus
dum i
papi osus,
skaudéjima
q
kaip
anka a ima
V.
Kudi .
Pamacijo
Si os
lieka s os,
kaip
anka
nujémé
{[skausma]
Skd .
Lyginamojo
azeologizmo
aplinka
ka ais
suda o
j ai iu
g ama iniy
ka ego iju
zodziai,
dazniausiai
eiksmazZodis
i
bid a dis.
Tada
azeologizmas
pap as ai
u i
iek
eik&miy,
kiek
jo
aplinka
suda o
g ama iniy
ka ego ijy
(i8sky us
a ian ine
aplinka)
i
kiek
seman iniy
g upiy
suda o
u
g ama iniy
ka ego ijy
ZodZiai.
Pa eiksi-
me
pa yzdziy:
kaip
akécios
1.
,,labai
s ambi,
nedaili
pp .
apie
mo e i*:
Boba
kaip
aké¢ios,
peciai
kaip
kopécios
K P(Ds).
2.
,,neg aziai,
s y uojan
(eina)“:
Ke oja
kai
akécios
PIs.
Akéja
(neg aziai
eina)
kap
akécios
Lp.
kaip
[ a um]
be
akiy
1.
,,pamazu,
apg aibomis,
p isikises
(ka
da o)“:
Kq
gi
cia
Zablinéji
kaip
be
akiy
Bink.
K apaila
(sug iu elis)
k apiné[ja]
kaip
be
akiy
E z.
Tai
jau
aklé
—
spi ioja,
k aplioja
a um
be
akiy
J b.
2.
,,sma kiai,
nieko
nepaisydamas
(puola,
eina
ku )“:
Puoli
kaip
be
akiy
LTR
(Smk).
Ejo
kaip
be
akiy
—
kumi eléjo
puodyne
S ieZaus
pieno
Zemén
S y.
3.,,sunku
be
ko
s a baus“:
Be
mokslo
kaip
be
akiy
LTR.
kaip
a ilys
(aulys)
1.
,,labai,
sma kiai
(Zia,
iukSmauja,
kelia
iuk8ma)*:
Visas
mies as
Zé
kaip
a ilys
A.
Vencl.
Visas
ea as
skambéjo
i
uzé
kaip.
a ilys
18.2.
,labai
(iSbu kes,
supu es
apie
Zmogy,
jo
kino
dali)“:
Muno
kojos
supu usios
107