Lietuvių kalbos lyginamųjų frazeologizmų santykis su aplinka

LEKSIKOS TYRINEJIMATI LIETUVOS TSR MOKSLY AKADEMIJA LIETUVIY KALBOS LYGINAMUJU FRAZEOLOGIZMU SANTYKIS. SU APLINKA K. VOSYLYTE Lyginamaisiais azeologizmais laikome pas o ios leksinés sudé ies, g ama inés sanda os i seman ikos palyginimus, ku ie né a ku iami bend a imo p ocese, 0 a ojami i$ a min ies kaip kolek y inés ki ybos o mulés. 1§ isy azeologiniy iene y lyginamieji azeologizmai y a maZiausiai y iné i. No s kalboje jie gana p oduk y as, ilga laika apie Si azeologiniy junginiu ipa i§ iso nebu o kalbama. Jais mazai doméjosi ne ik a ybiniai, be i uZsienio kalbi- ninkai. Labai nenuosekliai jie bu o aukiami i j Zodynus. Iki Siol gy ai disku uo- jamas i lyginamujy azeologizmy sudé ies klausimas. A lyginamasis azeologizmas y a dyina é s uk i a, a ienana é, . y. a lyginimo objek as jeina j azeologizmo su- dé i, a azeologizmu laiky inas ik pa s palyginimas ? Sakysime, a azeologizmu lai- ky ina juodas kaip aulas, lekia kaip akis isdeges, a kaip aulas, kaip akis isdeges? Siuo klausimu esama j ai iy nuomoniy. Vieny kalbininky manymu, lyginamieji azeolo- gizmai susideda i8 d iejy elemen u, y a d ina és s uk i os!, ki i gal oja, kad daz- niausiai ik palyginimas suda o azeologini iene a, e iau — lyginimo objek as. ka u su palyginimu?. Né a nuoseklumo Siuo Klausimu i Zodynuose. Pa yzdZiui, D. USako o ,,Rusu kalbos aikinamajame Zodyne“ (I-IV ., M., 1935— 1940) azeologizmais laikoma: cudemb Kak HQ U2OAKAX; KAK SeHUuY OKA; KaK dee Kanal e00e (noxoxc); Kak pola 6 6ode; ,,Rusy kalbos Zodyne“ (d-IV ., M., 1957-1961): Goime (cudeme) Kak Ha uzoaKax; Gepe o (Xpanume) Kak senuyuY oka; Kak Oee Kanau 60d; KaK pola 6 e0de; ,,Daba inés usy li e a a inés kalbos Zodyne“ (I— XVII ., M.—L., 1948 — 1965): Kak na u20aKax; KAK 3eHUYY OKA bepe o, Xpaxume u m.n.; Oblmb, “yecmeosame, Becmu ce6a ul m.n. KaK pelba 6 60de; ,Rusy kalbos azeologiniame Zodyne“ (M., 1967): Kak Ha UeoaKaxX; KAK 3e~ HUY OKA; KaK O6e KaNau B0dbL; KaK pola 6 eode. Kaip ma y i, né a ienodu-~ 4 Z : A. Tuxonos, P. Kyn ypos. 06 yc oi unsnix cpasan e bubix oGopo ax (B pycckoM aspike), — Tpyab Camapkanycko o yu-a, Hopas cepus, No 139, Kpa kue coo6uenus, CamapKan 4, 1964, p. 41-42. H. Cuaskona. Anaaus neppbix H BTOpBIX KOMMOHEHTOB yc oiiumpnix cpap enui THNa as+ NpH a aTe bHoe + as + CyMleCTBHUTEbHOe B COBpeMeCHHOM aHTAHIiCKOM si3bIKe, — Yuenne sanucku Boazo ogexo o oc, neg. uH-Ta, T. 28, Bono aa, 1964, p. 194-221. HW. Wepupi- mesa. Ppaseono uA COBpeMeHHOTO HEMeLLKOTO A3bIKAa, Mocxsa, 1970, p. 48—59 i k . 2 Z .: 3, Wy ypona, JI, Poiisen30n. Ochosnble BOMpocbl H3yYeHHA CpaBHHTeJbHbIX yc oiiunppix o6opoToB pyccKo o H3biKa. — Ma epuas Koncdepenunn ,,AKTyaabHBIe BOMpOCEI COBPeMeHHOPO ASbIKOSHAHHA M JMHPBUCTHYeCKOe HACeANe E. JI. Moausanosa“, . I, CamapKang, 1964, p. 104-107. M. CunopenKo. K sonpocy 0 paHu iax jeKcHyecKo o coc aBa dpa3zeon0 H- uecknx equHH , —Tpo6aems dpaseo o nn (uccaeqoBanHs HW MaTepHas l), Mocksa—Jlennu pag, 1964, p. 126-130. B. Kykos. Ppaseono u3sm u ppaseono nueckoe oKpyxKenne. — Yu, 3an. Mocxosexk. o6aac u. nega . uuc . uMenu H. K. Kpynexoii, . 160, Mocksa, 1966, p. 225-244 i k . 7* 99 mo ne ik a p a ski yu Zodynu, be i iename Zodyne. IS miné y Zodyny ienas p incipas. nuosekliai iSlaiky as ,,Rusy kalbos azeologiniame Zodyne“. DidZia- jame ,,Lie u iy kalbos zodyne“ ilga laika lyginamieji azeologizmai bu o dedami ka u su p ieZodZiais, mislémis i pa a lémis uz s ogelio, adinasi, jy iS iso nelaiky a azeologizmais. Tik naujausiuose Zodyno omuose lyginamieji azeologizmai jau duodami ka u su ki ais azeologiniais junginiais. Siame s aipsnyje nesiekiama isapusiSkai iSnag iné i lie u iu kalbos lyginamuju azeologizmy. Misy ikslas — pabandy i iSsiaiSkin i k i e ijus, ku iais emian is galima nus a y i iba a p lyginamuju azeologizmy i jy aplinkos, i pagal a aplinka apibidin i lyginamyjy azeologizmy sanda a. Lyginamieji azeologizmai, kaip i ki i azeologiniai iene ai, a ojami ik am ik y ZodZiy aplinkoje. Jy ySys i iS umo su os aplinkos Zodziais laipsnis es i ne ie- nodas i p iklauso nuo azeologizmo s uk i os i seman iniy bei g ama iniy ypa y- biy. Vienu azeologizmy Ieksiné eikSmé i a osena y a sa a ankiSka (p z., ligy maisas; inginiy maisas), ki y sa a anki8ka ik leksiné eikSmé, a iau su ki ais Zo- dZiais siejami aldymu a ba Sliejimu (p z., nulenk i ausis ku , nuo ko), e i ne u i sa a ankiSkos leksinés eikSmés i isada siejami su am ik os seman inés g upés Zodziais®. Pas a ajam ipui p iklauso i lyginamieji azeologizmai. Su lyginamuoju azeologizmu glaudZiai susij¢ ZodZiai pap as ai iSlaiko sa o lek- sinj i g ama inj sa a ankiskuma i nejeina j azeologizmo sudé j. ‘Lyginamasis azeologizmas sa o uoZ u aip pa u i am ik a g ama ine sanda a i u ini, a iau jo eikSmé i g ama iné unkcija iS ySkéja ik am ik os seman inés g upés Zodziy aplinkoje. T i ai nusis o éjusia lais os a osenos leksiniy i g ama iniy elemen y isuma, ku i nuola os siejama su azeologizmui be ku ios neimanoma bi y ji a o i, adinsime bi ina azeologine aplinka. Aplinka ka u su lyginamuoju azeologizmu suda o pas o ia lyginamaia kons ukcija i y a kalbos sis emos iene as. Kadangi lyginamasis azeologizmas y a glaudZiai susijes su aplinka i p asme, i g ama ine sanda a, odél ka ais sunku nus a y i pa ies azeologizmo leksing sudé j. Ne isada aiSku, sakysime, a lyginimo objek as suda o lyginamojo azeologizmo aplinka, a jis jeina j azeologizmo sudé j. Tokiu a eju eikia lyginamosios kons uk- cijos komponen us panag iné i unkci8kai i seman iskai, .y. nus a y i g ama ing unkcija i leksine eikSme. Pa yzdZiui, lyginamosiose kons ukcijose plepa kaip buza neda i us, auskia kaip d igniy apsiédes eiksmazodziai plepa, auskia y a glaudZiai susije su palyginimais, a iau jie iSlaiko sa a ankiska leksing eikSme i eiksmaZo- dine unkcija, adinasi, nejeina j azeologizmo sudé i, 0 ik siejami su juo. Sa o uoz- u palyginimai kaip buza neda i us i kaip d igniy apsiédes Gia u i leksine eik’me ,,daug, usciai (plepa, aukia)“ i a lieka p ie eiksmio unkcija. Kons ukcijose gi as kaip maixas, pasileides (isdykes, islepes) kaip ubago pa sas azeologizmais laiky ina kaip maisas, kaip ubago pa sas, nes bid a dZiai a biid a dinés eikSmés daly iai gi as, pasileides, i dykes, islepes u i sa a ankiSkas leksines eikSmes i a lieka bud- a dzio unkcija, o palyginimai a lieka p ie eiksmio unkcija i u i eikime ,,labai (gi as; pasileides, iSdykes, iSlepes)“. Taigi ia eiksmaZodZiai i bid a dzZiai a bid- a dinés eikSmés daly iai nejeina i lyginamojo azeologizmo leksing sudé i, osuda o jo aplinka. 3 Z . B. KKyKos, en pa . 100 Daba panag inékime okias lyginamasias kons ukcijas: kaip bignais musa ,, isi labai Sneka“: Visa pa ak ija kaip biugnais musa Sin ’. kaip uz ausies me a (isme é, uime é) ,,g ei ai algo, éda, ge ia; i8gé é, su algé ka“: Jam ik duok— me a kaip uz ausies Kp. Iime a aka e k uopy puodq kap uz ausies KzR. Mano kiaulé labai g ei éda, kaip uz ausies isme a Up . Vaka e é- as q kose isme é kaip uz ausies BsV 264. Kas cia okiam y ui — kaip uz ausies uzme é, i gana Skd . Siose lyginamosiose kons ukcijose lyginimo objek as y a eiksmaZodZiai musa, me a (isme é, uzme é), a iau jie ia ne u i sa a ankiSkos leksinés eikSmés i g ama i- nés unkcijos. Tik ka u su palyginimu Sie eiksmazZod7iai jgyja ik a eiksme, ku ia u i lyginamojoje kons ukcijoje. Taigi ia eiksmaZodis jeina i lyginamojo a- zeologizmo leksing sudé j. Visas lyginamasis azeologizmas a lieka eiksmazodzio unkcija. Tokiy lyginamyju azeologizmy lie u iy kalboje y a nedaug. Vadinasi, pag indinis k i e ijus, leidZian is nus a y i lyginamojo azeologizmo leksine sudé i, y a oks: Zod7iai, ku ie pas o iai susije su azeologizmu, neieina i jo leksing sudé i, jeigu jie u i sa a ankiSka leksing eikSme i g ama ine unkcija. Tiek pa ies azeologizmo sudé ies, iek i jo aplinkos ZodZiai gali suda y i sino- nimines eiles. Ta iau miné as k i e ijus leidZia i Siuo a eju juos aiSkiai ski i. Paly- ginkime okius pa yzdZius: a) kaip [lygu] zaibas ,,labai g ei ai, sma kiai (lekia, béga, dumia i pan.; nubégo, nuléké i pan.)“: Jis kaip Zaibas pa g iaudé is Valkinyko Vik. Lekia lygu Zaibas K n, Ms. Nusk ido kaip Zaibas Ps. Kaip Zaibas nupylé K s. Kap Zaibas g ei ai pa dujo B . A klys nusi auké i nu iiko kaip Zaibas pe laukus Jn’. Nudiimé kaip Zaibas D . Kaip issileido (jsismagino bég i), ai kap Zaibas! Kny. kaip pad éses ,,labai pamazu, lé ai, sunkiai (eina, slenka, juda i pan.)“: Slenk kaip pad éses Vdk. Ropas kaip pad éses Vk8. Ko ula ( elkasi) kaip pad éses Pi . Réplink kaip pad éses, a nemoki g eiciau paei i V . kaip ubago pa sas ,,labai (pasileides, iSdykes, iSlepes i pan.)“: Pasileides kaip ubago pa selis Ping. ISdykes kaip ubago pa selis Uz , V . IS inges kaip ubago pa selis Lky. ISsi aSkazijes kaip ubago pa Sas Sd. Islepes kaip ubago pa - Selis LTR (YI). IXpes y as (iSpaikin as) kaip ubago pa sas PP 357. b) kaip j gal q (gal on, gal os, gal q) dauz as [pe dauz as, duo as, mus as, skel as] »g ei ai, skubiai (lekia, béga; nuléké, nubégo i pan.)“: Béga kaip gal on duo as Ds. Nubégo kaip j gal q skel as Uzy. G igo me gaiciy d augé... kaip gal on skel a Sauna a gal namulio Vaizg. Béga kaip gal on muS as J. Jabl. Isku néjo (g ei ai ylomis i8bégo) kaip gal on dauZ a Vaizg. Léké kaip gal os pe dau as J. Jabl. Lekia kaip gal os pa dauz as K n. kaip [lyg] a bulais [is i kSciais] dan imis ,,neno omis ( algo, k am o)“: Valgai kap i i kSCiais dan imis Gs. K am o lyg a bulais dan im Gs. Pi mosios g upés pa yzdZiuose sinonimines eiles suda o leksiSkai i g ama iSkai sa a anki8ki Zodziai, adinasi, jie y a lyginamojo azeologizmo aplinkos komponen- ai. An osios g upés sinoniminiai Zod7iai né a leksiSkai nei g ama i$kai sa a ankiski, aigi laiky ini pa ies azeologizmo komponen ais. 4 Su umpinimai kaip ,,Lie u iy kalbos Zodyne“. 101 Vienodos sanda os azeologizmai gali a lik i j ai ias unkcijas. F azeologizmo unkcija labai p iklauso nuo jo g ama inés aplinkos. Todél s a bu nus a y i, kokie zodziai i ka ego ijos suda o lyginamyjy azeologizmy aplinka. Dauguma lie u iu kalbos lyginamuju azeologizmy a lieka p ie eiksmio unkcija, i ik maZa dalis — eiksmaZodZio. P ie eiksminés unkcijos lyginamyjy azeologiz- mu aplinkos ZodZiais es i: 1) eiksmaZodis ( e ka ¢iais ji a s ojan is iS ik ukas a Zodziy junginys), 2) bid a dzio nelyginamojo laipsnio a ba be a dés giminés o ma, bid a di a s ojan i kalbos dalis — daly is, 3) daik a a dziy kilmininkas. I. P ie eiksminés unkcijos lyginamieji azeologizmai 1. Daugumos p ie eiksminés unkcijos lyginamyjy azeologizmy aplinka suda o eiksmaZodis, e ai eiksmazZodi a s ojan is Zodziu junginys a iS ik ukas, p z.: Gi i, gi i i obq kaip uzp axy a (apie ozka) V d. DaZniausiai aplinkos eiksmazo- dZiai es i in anzi y iniai, eiSkian ys judéjima (p z., Béga kap pamazgy as Pls. Pa ki é kaip diimas namo An.), izine a psichine bisena (p z., Sédi lygiai kume- lés pame gys Ki . S o i kap kuolq p a ijes Vik .), pe éjima i$ ienos bisenos j ki a (p z., UZkai o kaip Za ija s.), iS ienos ypa ybés i ki a i k ., eciau — anzi y iniai. In anzi y iniai eiksmaZod7Ziai es i glaudZiai susije su lyginamuoju azeologizmu, odél a p ju e ai kada isi e pia ki i ZodZiai. T anzi y iniy eiksmaZzodziu aldcmes galininkas pap as ai isi e pia a p eiksmazodzZio i lyginamojo azeologizmo, p z.: Zii ék is as kaip sa o aki kak oj, kad nei y{ k iecius Sk. Sémoji kaip uz ausy is ied us iskukséjo (i8gé é) Ds. Ka ais eiksmazodzio aldomas galininkas pasako- mas i p ieS eiksmazZodi, p z.: Ma ai, cielq ieke su ai ei kaip uz ausies U . Lie u iy kalboje p ie eiksmiai pap as ai eina p ie$ eiksmazZodj (p z., g ei ai béga, ga siai Saukia), o lyginamieji azeologizmai daZniausiai es i pos poziciniai, i ik e ka giais — p epoziciniai. Lyginamujy azeologizmy aplinka daZniausiai suda o eiksmazodzio asmenuc- jamosios o mos. I§ ju pag indinémis o momis laikome Sias: eigos eikslo — esamojo lJaiko e¢iaji asmenj, i ykio eikslo — bi ojo laiko e iaji asmenj. Pa yzdZiui: kaip {lyg] bes énis p ie a skés ,,lé ai, ingiai (eina, slenka, sliikina i pan.)“: Ko aip sli ikini, kap bes énis p ie a skés? LTR(B ). Slenka lyg bes énis p ie a skés V b. kaip kampa as be pipi y ,,s aiga, isiskai (i8nyko, p anyko)“: 1inyko kaip kampa- as be pipi y B s, Vdig. P anyko kaip kampa as be pipi y LYR(J b). Y a azeologizmy, ku iy aplinka pap as ai suda o ik ku i iena i§ asmenuojamy- ju eiksmazodzio o my. Tokiais a ejais a o ma i laikoma pag indi e: kaip sa o ausis (ausj) i on. ,, isiskai (nema ys, ne egés, negaus i pan.)“: Pama ysi kaip sa o ausis PP 399. Tuos pinigus ma is kaip sa o ausis Alz. Ii ysi kap sa o ausi Lz. Ma o uimekes i ma ys kaip sa o ausi Zem. Galiu jiems ik acii pasaky i uz jy paslaugas i i isq, o d a a jie ma ys kaip sa o ausis A. Vien. Tos pa ios eikSmés lyginamuju azeologizmy aplinkg suda o ie es seman inés g upés eiksmaZod7iai. Jeigu ieno i o pa ies lyginamojo azeologizmo aplinka ssuda o d iejy a daugiau seman iniy g upiu eiksmazodZiai, ai lyginemesis aze- ologizmas u i iek eikSmiu, kiek seman iniy eiksmaZodZio g upiy su juo siejama. 102 Tuo bidu aplinka jgalina mo y uo ai i8ski i lyginamujy azeologizmy eiksmes. ~ Pa yzdZiui: kaip a is be kepeny 1. ,labai (Séls a, diks a)*: Sélk kaip a is be kepeny Db. 2. ,,.be nuo okos, dykas ( alkiojasi, slampinéja)“: Valkiojies kaip a is be kepeny D . 3. ,,sunkiai, pamazu (a si ilko, a id oka o i pan.)“: A d oka o kaip a is be kepeny B s. Cia lyginamojo azeologizmo aplinka suda o ijy seman iniu g upiu eiksma- Zodjziai, aigi i azeologizmas u i is eikSmes. Veiksmazodinés aplinkos lyginamieji azeologizmai pap as ai nusako eiksmo biida a in ensyyuma: kaip [lyg] an ada y ,,labai ne amiai (sédi, s o i, guli)*: Visq laikq ne ims a, sédi kaip an ada y Jn’. T a sosi, Iyg an ada y gulé y K . Visi s o ime kaip an ada- y, os yskupo ka ie os a né balso Zem. kaip akmuo j andenj ( andenyje) 1. .,s aiga, isi8kai (dingo, p azu o)“: P azu o kaip akmuo j andenj LTR, Dingo kap akmuo andenyje L8. P asmego kaip akmuo andeny Syn. 2. .,labai kie ai (uzZmigo)“: Kap azmigo kai akmuo [ landeny Syne. Sj Ses adienj Se e ja, kaip pap as ai, bu o nu a gus dienos da bais i miegan k i o kaip akmuo j andenj... Vaizg. kaip juodas a klys ,,daug, sunkiai (di ba)“: Di ba kaip juodas a klys K z. kaip uz ausy (uz ausies) .,labai g ei ai, godZiai (su algé, sus ei é. i8gé é i pan.)“: Pada iau bliiida, ba inius sus ei é kaip uz ausy Sug. Sémoji kaip uz ausy is ied- us ixkukséjo Ds. Ma ai, cielg ieke su ai eikaip uz ausies U . Bekonq suS ei ém kaip uz ausies Mi . kaip be d uskos .,niekus, uS¢iai (kalba, auSkia i pan.)“: Kalba kaip be d uskos Lk&. Tai kad jis oks nieka auska, Sneka kaip be d uskos Sml. kaip lyg] is dady ,labai sma kiai (lyja, pila)“: Kad pila — kap ix didy G i. Pliaupia lie us kap i didy D sk. Lie us kap siap e é, ai lyg i§ diidy R n. kaip is dimo 1. ,, ieningai, su a inai (da o, pada é ka)“: Dainuoja kap is di - mo M l. Visi kaip i damo pakilo i igéjo S . 2. sge ai, g aziai (auga, Zaliuoja)“: Visa Zydéjo i Zalia o kaip is diimo §lé. 3. ,,labai ge ai (sekasi, einasi)“: Eina kaip i§ diimo D . ; kaip [lygu] eZys (ezis) upiize ,,labai ( a gina, kamuoja, kankina ka)“: Va gin Iygu exis upize Gg . UZ a inéja kaip ezys upiize Pi . Va gin kaip eZys upiie K n. kaip [i | dan j (dancio, dan y) geliamas 1. labai (bla8kosi, ne ims a)“: MaudzZia (ne ims a) kaip dan j geliamas J.Jabl. Blasxkosi i dan j geliama M. Valan . Maud2 i maud2 (ne ims a) kai dandio geliamas — nieku nesi e NZR. Blaskos i dan y geliamas S. Dauk. 2. .,labai ( aukosi)“: Raukos kaip dan j geliamas J. Jabl, PP 4il. 3. ,,labai ( ai oja, dejuoja)“: Vai oja kaip dan i geliamas Mc. kaip kaciukas nuo sausienés 1. ,,labai (spy iojasi, k a osi, pu osi ko)“: Ko pu ai- si kap kadiukas nuo sausienés ( oSkin y bul iy, oskés)? LTR(VIk ). Nesispy iuok kaip ka iukas nuo sausienés 18. 2, ,,labai, sma kiai (Giaudi)“: Ciaudi kap kadiukas nuo sausienés Gs. kaip [i ] ka inas, uodegq lauzomas (lauZiamas) ,,daug, pik ai (niu zga, bu ba i pan.)“: Niu zg kaip ka inas, uodegq lauzomas K n. I kniaukia i ka inas, uodega jauziamas Pin. Ko na ni kaip ka inas, uodegq lauzomas LTR (Ms). 103 kaip meska an dumo (an diimy) ,,s aigiai, pik ai (puola, Soka, ékia p ies ka)‘: Soka kap meska an damo Gs. Pasakyk jam kq, ai Soks kap meska an diimo Viky. Ko u Za noji ( éki) kap meska in damy A m. Ka ais sakinyje lyginamasis azeologizmas siejamas ne be a piSkai su eiksma- zodziu, o papildo a sus ip ina p ie eiksmio eik’me, p z.: Gy ena spakainiai, kaip meskos ausyje K P(Rod). Islipé (iSkilo) auk § ai, kaip i mieliy Ps. Lyginamasis azeologizmas gali bi i siejamas i su sakinyje einan iu a liepiamuoju Zod7iu, nu odan- Giu azeologizmo sin aksine unkcija, p z.: Ma ep jy eikia, kap d uskos i puodq Kb . T upu j niks eléjo anka, ai paleido eip ge kle, lyg ka i edamas J b. Ta iau i okiais a ejais azeologizmas y a sin aksi8kai p iklausomas nuo eiksmazod?io. Elimina us p ie eiksmij, azeologizmo unkcija i sakinio sanda a i§ esmés nekin a. Tad Siy lyginamyju azeologizmy aplinka i gi laiky inas eiksmazodis. I$ nu ody yu sakiniy i8 edame okias lyginamasias kons ukcijas: gy ena kaip meskos ausyje; islipé kaip is mieliy; eikia kaip d uskos j puodq; paleido ge kle lyg ka i edamas. Re ka €iais pasi aiko eiksmaZodinés aplinkos elipsé. Pap as ai aip a si inka ada, kai lyginamojo azeologizmo sanda os pag indinis komponen as es i eiksma- zodis, i dél o isas lyginamasis azeologizmas sakinyje da osi gana sa a ankikas, p z.: Ruskai — kap ledqa k em u Az . Zemai iskai — kaip leda g iauziu K n. Tokie azeologizmai labai a imi iems, ku ie sakinyje a lieka eiksmazod%io unkcijq. Vis dél o i Sie lyginamieji azeologizmai kalboje dazniausiai a ojami su aplinkos eiksmazZodziu, aigi nea siejami nuo p ie eiksminés unkcijos azeologizmu: Skai o — kaip ledq k em a LTR(G k). Jis kalbéjo, kaip ledq g auzé... J. Balé. Pasi aiko a eju, kai o pa ies lyginamojo azeologizmo aplinka gali suda y i i eiksmaZodis, i a imos eikSmés daik a a dis — eiksmazodzio abs ak as, a ba eiksmo pa adinimas. Tokius azeologizmus laikome a i inkamu su eiksmazo- dziais siejamy azeologizmy a ian ais, 0 pa ius daik a a dzius — lyginamuju azeologizmy a ian ine aplinka: kaip [ a um] an gais o (i gais a) ,,g ei ai, sma kiai (béga, lekia; a bégo, a léké i pan.)“: Lekia a um in gais o K . Vamp eléjo kas Zodi, i lekia [k a os da y i] kaip an gais o... Zem. Pe onélé, isa pe gedusi, k apo nea gaudama, a bégo kaip i gais q Vaizg. || ,,sma kus, nepap as as (bégimas, bégsena)“: O y Zmoniyubégsena— kaip an gais o! Skd. 2. An a gana p oduk y ia g upe suda o lyginamieji azeologizmai, siejami su nelyginamojo laipsnio kokybinés eikSmés bad a dZiu, ji a s ojanéiu daly iu a biid a dzio be a dés giminés o ma. I Sio ipo kons ukcijose lyginamasis azeolo- gizmas u i iek eikSmiy, kiek seman iniy g upiy suda o jo aplinka. Lyginamasis azeologizmas pap as ai papildo a sus ip ina bid a dZio eiksme. pa odo didesni a mazesni daik o ypa ybés kieki i daZniausiai u i eikSme ,.labai“. a) Pa yzdziai su nelyginamojo laipsnio bid a dZiu a ba jo unkcija a lickanéiu daly iu: kaip agu kas 1. ,,labai ( iebus, pilnas apie zmogy a gy ulj)*: Basi u pilnas kap agu kas Lp. A klys p iédes kap agu kas Lp. 2. ,,labai (didelé, iSbu busi apie nosj)*: Isbu bus nosé kaip agu kas nuo slanks o Ssk. kaip akis ,,labai (pilnas, sklidinas ko apie inda, pa alpa)“: Bliadas pilnas kaip akis, klius elési kiek — i ixliesi! Pn. P ipylé s iklq pilng kap akis Alk. Kid a kaip akis sklidina ésaus andens J. A yz. Vied as pieno lius inas kaip akis Sin . Pil- 104 nas maisas kaip akis, sunkiai beaz isi Ds. Nako ( okia pa a dé) pilna da ziné [Sieno] kaip akis Sim. kaip aSaka 1. ,,labai (liesas, sudZi i es apie Zmogy a gy uli)“: Kiaulés kiidos kai asakos Slu. Sudzii es kap asaka Vik. Bu o liesu és kaip asakélés, o isblyskusios kaip bulbiy daigai, ix ise amsiame pagi nyje Vaizg. 2. ,,labai (iSblySkes, bal as, iSba- les apie zmogu)*: Ta jis me gai é ixbalus kap asaka Vik . kaip b auk uyé ,,labai (plonas, liesas apie zmogy a gy uli)*: Laiba me gio é kai b auk u é Ds. Ka és kiidos kaip b auk u és Ds. kaip a ies d asia ,,labai, isi8kai (k ailas)“: K ailas kap a ies d asia Lukl. b) Pa yzdZiai su bid a dzio be a dés giminés o ma: kaip an deino ,,labai, isi8kai (aiSku)“: Aixku kaip an delno Ds. Nuo p adzios ligi galo bu o jam aixsku kaip an delno — as ySys negalimas, PaukS aicia uz jo ne ekés Vaizg. kaip dienq ,,labai, isiskai (aisku)“: Aisku kap dienq Ply. Ka kalbéjo, iskas aixku kaip dienq Jns. kaip ilko nas uose ,,labai, isiskai ( amsu)“: Tamsu kaip ilko nas uose Sk T. kaip da a kai naspa as ,,labai (g aZu)“: O g azu — kai da a kai naspa as (mi8- pa as) DI. Kalboje gana daZnai objek o kokybei nusaky i a ojamas ien ik palyginimas. Tokiais a ejais lyginamasis azeologizmas es i gana sa a ankiSkas i sa o unkcija a i inka bid a di: kaip pe kiino g ikiai ,,labai e i pp . apie ja us“: Jisy ja ai ai kaip pe kiino g ikiai Ds. kaip guba ,,labai didelé, s ambi pp . apie mo e j*: Ok u jéjam mano, boba kaip guba! Slm. Pa i kaip guba, o kojos kaip SaukS ai Smal. kaip i ubago lazda ,,labai ilgas apie sna g)i“: Sniu glys kaip i ubago lazda PnmR. kaip ledas ,,labai ge as, puikus apie o a“: Siandien pagada kaip liede S . kaip gi o malda ,,labai p as as, ne ikes apie kieno da ba i pan.“: Ta o da bas kaip gi o malda VP46. Vis dél o dauguma lyginamyjy azeologizmy a ojami su biid a dine aplinka, ka ais — i su bid a dine aplinka, i be jos. Palyginkime: Bisi u pilnas kap agu kas Lp. || Vy as — kai agu kas, pa i — kai pupa LTR(Dkk). Isbu bus nosé kaip agu kas nuo slanks o Ssk. || Jo nosis kaip agu kas E . Kiaulés kiidos kai aSakos S u. || Juk nei o y, nei a y pas juos, a kliai kaip kap- liai, ka és kaip asakos, o kiaulés — ik Se iy k i os...1. Simon. Paminé ina, kad bid a diné aplinka lyginamosiose kons ukcijose dazniau negu eiksmazodiné es i a ian iné. Va ian ine Sio ipo lyginamyju azeologizmy aplinka laikomi bend aSakniai a ba ienos seman inés g upés bid a dziy abs ak ai i eiks- mazodjiai, p z.: bal as kaip d obé, ixbalo kaip d obé, galé y bu i i bal umas — kaip d obés. Kele as pa yzdziy su sakiniais: kaip [yg] d obé , ,labai (bal as, iSbales, iSbly8kes apie Zmogy, jo eida)“: ISbales kaip d obé Sin, Sug. A iiko namo bal as kai d obé P ng. Visas nubales kaip d obé Jnsk. Paslikas i iSblySkes kaip d obé guléjo jis sa o puikioj lo oj J. Bale. |, labai (pabalo, isblySko)*: Pabalo kaip d obé Ini. [skundeé, sakai!..Oko pa i paba- lai kaip d obé?.. V.K é . 105 Kaip [lyg] kadiy (ka és) miika ,,labai (sudZiii es, sulyses, su a ges apie Zmogu)*: Sudzii us kaip kaciy mika E z. Pa dziii us, iXbalus — kai ik kaciy mika E z. [SsiSiepes i susibaiges lyg kaciy miika Gs. ||,,labai (sudzi i o)“: Su- Ziu ai kaip ka és mika E z. kaip pa asélis ,,labai g azus apie Zzmogy a gy uli“: Me ga — kaip pa asélis SIm. ||,,nepap as as (g azumas)“: G azumas me gai és — kaip pa asélis Kp. 3. P ie eiksminés unkcijos lyginamyjy azeologizmy aplinka gali suda y i daik a a dzio kilmininkas. Sio ipo kons ukcijos né a labai p oduk y ios. Jose lyginamasis azeologizmas pap as ai u i kiekybinio p ie eiksmio eikSme: kaip ama o ,.labai daug ko apie gy as bi ybes i negy us daik us“: P ipe inau Sime iS uky kap ama o, ale is aiciy nedaug, is gaidukai Ply. Vaiky kap ama o pilna ioba p iga méjo LS. Pilnos medziy i Sinés a ny kap ama o, u bii , bus ly aus Ply. Uogy kaip ama o — yisa Zemé lyg ma ska nuklo a V.K é . kaip is balos ,,labai daug ko pp . apie gy as bi ybes“: Kaip i balos kad p isi inko Zmoniy Kp. Kaip ik balos y musiy Slm. kaip pas Sunj blusy ,labai daug ko apie gy as bii ybes i negy us daik us“: Pas u inga giminiy kaip pas Sunj blusy Ins. Pas jj pinigy kaip pas Sunj blusy LTR (J. Jabl.). Siuo me u lais y kamba iy kaip pas Suni blusy 8. kaip g uodo ,,labai daug ko apie gy as bi ybes i negy us daik us“: Vaiky aiky — kai g uodo! P 8. Ne Sakos links a: obuoliy kai g uodo! T gn. kaip k ekeno (k ekeny) ,.labai daug ko pp . apie juoka, kalbas“: Buyo juoko kai k ekeno Kp. Juoko kap k ekeny Al. Juoko aikinams bu o kaip k ekeno Vaizg. Tuoj a si ado kalbos kaip k ekeno Vaizg. kaip ledo ,,labai daug ko pp . apie negy us daik us“: Tai, b olau, bus pinigy kaip ledo! 8. Tai p isiaiziau Zi niy kap ledo! Lzd. Daugelio okiy lyginamuju azeologizmy aplinka gali suda y i labai i ai iy eiks- miy daik a a dZiy kilmininkai. Sios i8ies lyginamyjy azeologizmy, siejamu ik su am ik y, apib éz y eikSmiy daik a a dZiais, pasi aiko e ai, p z.: juoko, kalbos kaip k ekeno (k ekeny). Il. VeiksmaZodinés unkcijos lyginamieji azeologizmai VeiksmaZodinés unkcijos lyginamyju azeclogizmy lie u iy kalboje nedaug. Jie y a lais iau susije su aplinkos ZodZiais, negu p ie eiksminés unkcijos lyginamieji azeologizmai, i u i sa a anki$kqa eikSme, a iau, kaip ma ysime, ju aplinkos Zodziu, daugeliu a ejy Zyminciy eiksmo a likéja, eik’mé es i apib éZ a. Lyginamo- jo azeologizmo eiksmazodiniu komponen u daZniausiai eina asmenuojamosios eiksmazodZio o mos. Veiksmazodinés unkcijos lyginamieji azeologizmai gali u é i asmeniniy i beasmeniy eiksmazodZiy eik’me. Asmeniniy eiksmaZodZiy eik’més lyginamuiu azeologizmu aplinka pap as ai suda o pasaky as a ba numanomas eiksmo a li- kéjas — asmuo, iS eik& as a dininko linksniu: ik i o kaip inks as j aukus Sim ,,ne iké ai ga o ge a ie a, i ge a ie a pa eko“: Bepigu au, Ma el! Kaip inks as j aukus ik i ai.:. Zem. Ana kaip inks as in aukus ink i o in laimq J. 106 kaip j ugni ime é , labai supykdé, supykino ka“: Si kaip j ugni imeciau, kad pasa- kiau Lnk. — Kaip a& pasakiau, kad ponas no i mums duo i kon ak a, — esé oliau Bal a agis, — kaip ik j ugnj imeciau... iskoliojo mane, iSbiau ojo... Zem. isoko kaip j i y da zq ,,labai i8sisoko, ne ie oje ka pada é, pasaké“: Ji su uom sa o pasielgimu j oko kai { i y da zq Sk . isSoko kaip apuokas ix kanapiy Ds ,,s e imon kalbon jsikiSo*. kaip (lyg] su du imis (du imis) j i o , ne iké ai, s aiga ka pasake, p asneko, isikiSo j kalba‘: Na, i j i o kaip su du imis su okiu ne iké u klausimul. Simon. Lyg du i- mis i i o Juos é su naujiena 1. Simon. Ale, Viliuk, kodél u da nepasis eikines aip bedie iskai émei kalbé i? Lyg su du imis j i ai 1. Simon. kaip an nago padéjo ,,labai g ei ai, godZiai su algé, i8 algé ka“: Se, eizék, i padéjo kaip an nago o ielka pu os Pl . Kaip an nago bliada paded Zem . Tq dubjji pusbliiidj bul ynés padéjo kaip an nago V . Su didziausiu ape i u jinai kaip an nago padéjo sa o bulku g 1. Simon. I§ pa yzdziy ma y i, kad lyginamieji azeologizmai a lieka anzi y iniu (p z., kaip an nago padéjo) a ba in anzi y iniy (p z., isoko kaip j i y da zq) eiksmazodziy unkcija. Beasmeniy eiksmaZodZiy eikSmés lyginamyju azeologizmy aplinkos ZodZiais gali bi i pasaky as a nepasaky as eiksmo subjek o naudininkas, a ba eiksmo o - jek o galininkas: kaip ankas paleido ,,labai paleng éjo kam“: Visiems daba kaip ankas paleido, okyéius kad is a é S s. kaip {lyg] anka a émé [nuémé] ka ,, isiskai p aéjo, nus ojo apie liga, skausma, nuo a gi i pan.“: Anice ui nuo a gi lyg anka a émé J. A yzZ. Nus ojus dum i papi osus, skaudéjima q kaip anka a ima V. Kudi . Pamacijo Si os lieka s os, kaip anka nujémé {[skausma] Skd . Lyginamojo azeologizmo aplinka ka ais suda o j ai iu g ama iniy ka ego iju zodziai, dazniausiai eiksmazZodis i bid a dis. Tada azeologizmas pap as ai u i iek eik&miy, kiek jo aplinka suda o g ama iniy ka ego ijy (i8sky us a ian ine aplinka) i kiek seman iniy g upiy suda o u g ama iniy ka ego ijy ZodZiai. Pa eiksi- me pa yzdziy: kaip akécios 1. ,,labai s ambi, nedaili pp . apie mo e i*: Boba kaip aké¢ios, peciai kaip kopécios K P(Ds). 2. ,,neg aziai, s y uojan (eina)“: Ke oja kai akécios PIs. Akéja (neg aziai eina) kap akécios Lp. kaip [ a um] be akiy 1. ,,pamazu, apg aibomis, p isikises (ka da o)“: Kq gi cia Zablinéji kaip be akiy Bink. K apaila (sug iu elis) k apiné[ja] kaip be akiy E z. Tai jau aklé — spi ioja, k aplioja a um be akiy J b. 2. ,,sma kiai, nieko nepaisydamas (puola, eina ku )“: Puoli kaip be akiy LTR (Smk). Ejo kaip be akiy — kumi eléjo puodyne S ieZaus pieno Zemén S y. 3.,,sunku be ko s a baus“: Be mokslo kaip be akiy LTR. kaip a ilys (aulys) 1. ,,labai, sma kiai (Zia, iukSmauja, kelia iuk8ma)*: Visas mies as Zé kaip a ilys A. Vencl. Visas ea as skambéjo i uzé kaip. a ilys 18.2. ,labai (iSbu kes, supu es apie Zmogy, jo kino dali)“: Muno kojos supu usios 107