МОКСЛО КАЛБОС КУЛТУРОС ИР ТЕРМИНОЛОГИЈОС ПРОБЛЕМОС

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXIV (1985)

ИГОРЬ ЕВТИХИАНОВИЧ ОЖИГОВ

MOKSLINĖ-TECHNINĖ REVOLIUCIJA IR FIZIKOS TERMINOLOGIJOS PROBLEMOS

Mokslinė-techninė revoliucija (MTR) – globalus, sudėtingas, daugiapakopis ir įvairiapusis žmonijos gyvenimo reiškinys, liečiantis esminius žmonių interesus. MTR vyksta istorinėmis sąlygomis, kai susiformavo dvi visuomeninės-politinės ir ekonominės sistemos. Šiuo etapu santykius tarp socializmo ir kapitalizmo pasaulių labai paaštrino kapitalizmo ideologai, daugiausia JAV karinio-pramoninio komplekso atstovų pastangomis.

Pagrindiniai MTR bruožai aiškiai išryškėjo XX a. vidurio sandūroje. Istoriniu požiūriu MTR būdingi vis spartesni ekonomikos, pramonės, mokslo ir technikos raidos tempai. Atsiranda naujų žinių šakų ir sričių (kosmonautika, puslaidininkiai, kvantiniai kristalai, skystieji kristalai, itin grynos medžiagos, medžiagos su sutvarkyta magnetine struktūra, šviesolaidinė optika, integrinės spausdintinės schemos, paviršinės medžiagos, superlaidininkai, polimerai ir kt.). Intensyvėja žmogaus ir visos visuomenės darbinė bei dvasinė veikla. Valstybių tarpusavio santykiai tampa gerokai glaudesni. Visais lygmenimis stiprėja tarptautiniai ryšiai. Daugėja keitimosi idėjomis. Kartu valstybės ir tautos vystosi netolygiai, o jų pasiektas lygis skiriasi. Pramonėje pereinama prie automatizuotų ir konvejerinių linijų, kuriama ir diegiama robotika. Gamybos ir visuomeninės veiklos valdymas vis dažniau vykdomas naudojant elektroninę techniką, skaičiavimo mašinas, automatizuotas valdymo sistemas ir automatizuoto projektavimo sistemas. Mokslo ir technikos sandūroje atsiranda naujų tarpdisciplininių sričių (bionika, biofizika, biochemija, molekulinė biologija, pramoninė mikrobiologija ir kt.). Kyla kompleksinių uždavinių ir globalių problemų (saulės energijos naudojimas, aplinkos apsauga, prognozavimas).

Visą šį procesą lydi daugybė techninių, mokslinių ir kitokių tekstų vertimų. Tuo tarpu kiekviena kalba turi savas terminologijos ir terminų kūrimo taisykles, tradicijas bei būdus.

107

Tokiomis sąlygomis bendravimo srityje, mokslo kalbos plotmėje, kyla specifinių uždavinių, susijusių su moksline-technine terminologija. Išvardykime kai kuriuos iš jų.

1. Sukurti vieningą MTR problemų sąvokų aparatą ir terminologiją, kurie padėtų plėsti tarptautinį bendradarbiavimą.

2. Toliau tobulinti MTR filosofinių klausimų sąvokų aparatą ir terminologiją, atsižvelgiant į pažangių įvairių šalių mokslininkų konstruktyvius darbus, ypač susijusius su gamybine ir moksline veikla mūsų šalyje, taip pat į būtinybę kritikuoti „technologinį determinizmą“, vedantį prie buržuazinės filosofinės visuomenės konvergencijos koncepcijos, ir „technologinį pesimizmą“, skatinantį nepagrįstą mokslo ir technikos kritiką ¹.

3. Organizuoti produktyvų, nuolatinį ir masinį visų lygmenų terminologijos institucijų darbą, atsižvelgiant į jų statusą (Mokslų akademijoje, Valstybiniame standarte, informacijos mokslinių tyrimų institutuose, aukštosiose mokyklose, vertimo organizacijose, redakcijose, leidyklose, bibliotekose ir kt.).

4. Šviesti mokslinę-techninę inteligentiją terminologijos klausimais ir ugdyti platųjį visuomenės sąmoningą, aktyvų požiūrį į terminologiją, vertimą iš užsienio kalbų ir pan.

5. Tvarkyti fundamentinių mokslo ir technikos sričių terminologiją, o taikomųjų ir gamybinių sričių terminologiją standartizuoti. Terminologija turi būti norminama pagal šias sritis, atsižvelgiant į jų tarpusavio sąsajas ir priklausomybę bei laikantis tam tikros nuoseklios tvarkos ².

Prieš 50 metų įkurtas SSRS MA Mokslinės-techninės terminologijos komitetas (toliau – MTTK) užsiima³, be kita ko, fundamentinių fizikos sričių terminologijos tvarkymu. Sutvarkyta teorinės mechanikos ir termodinamikos terminologija. Baigiami panašūs kvantinės mechanikos ir kietojo kūno kvantinės teorijos darbai. Planuojama tvarkyti ir kitų fizikos sričių terminologiją.

Remiantis MTTK mokslinių komisijų darbo patirtimi ir išanalizavus naują terminologinę medžiagą, pateikiamą fizikos mokslo žurnaluose ir monografijose, galima padaryti keletą išvadų ir suformuluoti problemas, kylančias tvarkant terminologiją.

¹ См.: Марксистско-ленинская теория НТР.— Вопросы философии, 1974, № 2, с. 3—14.

² Žr.: Ожигов И. Е. О планировании работ по упорядочению научно-технической терминологии.— В кн.: Проблемы разработки и упорядочения терминологии в Академиях наук союзных республик. М., 1983, с. 122—126.

³ Žr.: Сидоров В. И., Канделаки Т. Л. Методологические аспекты терминологической работы Комитета научно-технической терминологии АН СССР.— ВЯ, 1983, № 2, с. 3—8.

108

Terminiją tikslinga pirmiausia tvarkyti pagal pagrindines temas, apimančias sąvokas ir terminus, kurie yra pradiniai kitose terminų sistemose. Pagrindines temas lengviau pasirinkti sudarant „mokslų medį“ (terminijos požiūriu). Naudojantis šiuo „medžiu“ lengviau nustatyti terminijos tvarkymo darbų nuoseklumą ir planą.

Daugeliui naujų terminų būdingas glaustumo trūkumas. Jie gremėzdiški, daugižodžiai. Trumposios terminų formos ir santrumpos vartojamos nepakankamai plačiai. Pavyzdžiui: kvazizvaigždinių objektų anomalusis raudonasis poslinkis, KRĖL modelis kristalinių kietųjų kūnų cheminio ryšio teorijoje, visa kovalentinių kristalų, kuriuose pastebima joninė dalis, ryšio energija.

Šiuolaikinei terminijai būdinga vis didėjanti nepagrįstų skolinių, ypač anglicizmų, srauto apimtis, pavyzdžiui: butstrapas, draiveris, decimacija, pinningas, skailingas ir kt. Analizė parodė, kad kai kurie fizikai vertėjai nekritiškai ir masiškai įveda bei vartoja svetimos kalbos skolinius. Taip mūsų spaudoje pasirodę svetimos kalbos skoliniai įgyja palaikymą ir lengviau plinta, net jei yra nevykę.

Taip pat pasitaiko nemažai terminų „kentaurų“, pavyzdžiui: didysis susivienijimas, grubieji kintamieji, pūtimo būsenos perovskituose, sistemos su nediagonaliąja tolimojo nuotolio tvarka modelis.

Tose žinių srityse, kuriose nepakanka vaizdumo arba sąvokos yra sudėtingos struktūros (elementariosios dalelės, statistinė fizika), vartojami emociškai ryškiai nuspalvinti terminai, pavyzdžiui: velnioji kopėčių struktūra, grožis, žavesys ir kt.

Kaip vieną iš priemonių fizikos terminijos kūrimo sunkumams įveikti siūloma skatinti perėjimą nuo pasyvaus terminų kūrimo prie aktyvaus. Šiuo tikslu reikėtų rengti trumpus terminų kūrimo vadovus-instrukcijas ir rekomendacijų vadovus bei plačiai juos platinti tarp techninės inteligentijos. Mūsų nuomone, tokie terminų kūrimo rekomendacijų vadovai neturėtų būti vien esamų fundamentaliųjų metodologinių ir metodinių darbų konspektai. Juose taip pat turėtų būti konkrečios medžiagos nagrinėjimu pagrįsta taisyklių, apibendrinimų ir darbo metodų sistema, juolab kad nauji terminai pirmiausia įvedami tose žinių srityse ir terminų sistemose, kurios dar nėra sutvarkytos.

Kitas šiuolaikinių terminijos problemų aspektas, susijęs su mokslo ir technikos revoliucija, yra euristinių ir konservuojančių tendencijų terminų sistemose paisymas ir sumanus jų derinimas⁴.

⁴ Žr.: Ožigov I. E., Pachomov A. S. Apie kai kuriuos mokslinių tyrimų darbų ir dėstymo veiklos informacinio aprūpinimo klausimus

109

Sutvarkyta terminų sistema išsaugo (konservuoja) žinias tam tikrame etape ir yra žinių panaudojimo šaltinis. Ji taip pat atlieka savotiško įrankio, skirto sąvokų sistemai tirti, vaidmenį ir savo ribose pasižymi euristinėmis savybėmis. Atskiros sąvokos atskleidžiamos, atsiranda, formuojasi ir sukuria naujus terminus, kurie logiškai užima savo vietą terminų sistemoje.

Taigi, parengta (sutvarkyta) terminų sistema, būdama neprieštaringas žodinis sąvokų sistemos atspindys, ne tik palengvina mąstymo procesą ir žinių naudojimą praktikoje (pramonėje ir pan.) šiame etape, bet ir skatina tolesnę mokslo bei technikos raidą ir perėjimą prie naujo pažinimo etapo.

Be to, tam tikrame etape konservuojančios ir euristinės tendencijos gali atlikti neigiamą vaidmenį, nes jos išreiškia tradicinį požiūrį į mokslines problemas. Taip nutinka, pavyzdžiui, „aklavietės situacijose“ mokslo raidoje, kai reikia peržiūrėti sąvokų sistemos pagrindus ir atitinkamą terminų sistemą.

Taip pat reikėtų pažymėti kaip nepageidaujamą mokslo kalbos reiškinį nepagrįsto tiksliųjų fizikos ir matematikos terminų vartojimo kitose žinių srityse atvejus, pavyzdžiui: algoritmas, disipacija, aibė, griežtas įrodymas, būsenos funkcija ir kt.

fizikos terminologinio darbo pavyzdžiu. — Knygoje: Sąjunginė konferencija „Fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų informacinio aprūpinimo problemos, atsižvelgiant į XXVI TSKP suvažiavimo nutarimus“: Pranešimų tezės ir pranešimai. Maskva, 1982, 1 d., p. 146—149.