LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXX (1993)

PERIFERINĖS LIETUVIŲ KALBOS TARMĖS

Michał KONDRATIUK

LIETUVIŲ TARMĖS ĮTAKOS SLAVIŠKAJAI BIAŁYSTOKO REGIONO ANTROPONIMIJAI TYRIMO PROBLEMOS

Białystoko regionu, arba Białystoko kraštu, vadiname teritoriją tarp Augustavo kanalo šiaurėje, Bugo upės pietuose, valstybinės sienos su Baltarusijos Respublika rytuose ir Netos, Bebros, Narevo, Šlinos, Mienės bei Nurco upių vakaruose. Pagal šiuo metu galiojantį (nuo 1975 m. birželio 1 d.) administracinį suskirstymą tai yra visa Białystoko vaivadija ir kai kurios su ja besiribojančios Suvalkų bei Lomžos vaivadijų valsčių teritorijos. Istoriniu požiūriu tai (1569–1795 m.) dalis buvusios Palenkės ir vakarinės Trakų, Naugarduko bei Bresto vaivadijų periferijos, priklausiusios Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei¹.

Šioje teritorijoje iki šiol greta lenkų tarmių vartojamos baltarusių ir ukrainiečių tarmės², tačiau lietuvių tarmių ar kompaktiškų lietuvių tautybės gyventojų telkinių nėra. Apie praeityje šiose teritorijose vartotas lietuvių tarmes ir gyvenusius lietuvius liudija gausūs vietovardžiai ir gyvenviečių pavadinimai³ bei duomenys apie šių žemių apgyvendinimą⁴. Apie lietuvių leksikos įtaką tiriamojo regiono tarmėms rašyta kiek anksčiau⁵. Pastaruoju metu pasirodo darbų ir straipsnių, skirtų lietuvių kalbos fonetiniam poveikiui Białystoko krašto baltarusių ir lenkų tarmėms⁶.

Atskirai aptarti reikia baltų antroponimijos tyrimų Białystoko regione problemas – tiek diachroniniu aspektu (pagal

¹ Jakubowski J. Mapa Wielkiego Księstwa Litewskiego w połowie XVI w. // Atlas historyczny Polski. Kraków, 1928; Atlas gwar wschodniosłowiańskich Białostocczyzny. T. 1. Wrocław, 1980 (dalej: AGWB).

² Atlas gwar wschodniosłowiańskich Białostocczyzny. T. 1-2. Wrocław, 1980-1989.

³ Kondratiuk M. Elementy bałtyckie w toponimii i mikrotoponimii regionu białostockiego. Wrocław, 1985 (dalej: KonEB); tenże: Nazwy rodowe od antroponimów litewskiego pochodzenia na terenie północnej Białostocczyzny // Acta Baltico-Slavica. 1987. T. 18. S. 235-249.

⁴ Wiśniewski J. Gyvenviečių raidos Lenkijos–Rusios–Lietuvos paribyje nuo XIV a. pabaigos iki XVII a. vidurio tyrimas // Acta Baltico-Slavica (toliau: ABS). 1964. T. 1. S. 115-135; tas pats: Rytų Balstogės krašto gyvenvietės, kilmė, raida, etninė įvairovė ir pokyčiai // ABS. 1977. T. 11. S. 7-80.

⁵ Zdancewicz T. Lietuvių ir rusėnų žodynų arealai Balstogės krašte // Iš lenkų slavistikos studijų. 2 serija. Kalbotyra. Varšuva, 1963. S. 287-310; tas pats: Lietuviškų skolinių ir jų slavų kalbų semantinių atitikmenų geografija Palenkės–Suvalkų tarmėse // Lenkijos mokslų akademijos Socialinių mokslų skyriaus mokslinių darbų ataskaitos. 1967. T. 10. Sąs. 3. Varšuva, 1968. S. 69-83; Smułkowa E. Lituanizmai baltarusių žemdirbystės žodyne // Lingua Posnaniensis, 1969. T. 14. S. 55-69 ir kiti.

⁶ Glinka S. Lituanizmy fonetyczne w gwarach białoruskich i polskich Białostocczyzny // Bałto-słowiańskie związki językowe. Pod red. M. Kondratiuka, Wrocław, Warszawa, Kraków, 1990. S. 117-127.

74

amžių raidoje) ir sinchroniniu požiūriu (šiandien). Viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų laikotarpiu vienintelis praktinis kriterijus etniniams ir kalbiniams santykiams senajame slavų ir lietuvių paribyje tirti lieka — kaip teigia istorikai J. Ochmański⁷ ir J. Nalepa⁸ — tik kalbiniai duomenys, tokie kaip vietovardžiai ir asmenvardžiai. Vietovardžių tyrimai gali duoti ypač įdomių rezultatų tais atvejais, kai galima tiksliai nustatyti, kada rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paliudyta, jog ten gyveno ir lietuvių.

Balstogės regiono geografiniai ir asmenvardžiai atspindi jo apgyvendinimo bei politinę istoriją ir įvairialypę vietovės fizinę geografiją. Onomastiniai tyrimai šiame regione vykdomi jau kelis dešimtmečius. Tačiau jų rezultatai gerokai kuklesni, palyginti su kitų šalies regionų pasiekimais. Netolygiai plėtojami ir įvairių onomastikos sričių tyrimai⁹. Geografiniai pavadinimai yra kur kas geriau ištirti tiek onomastinės medžiagos rinkimo ir prieinamumo, tiek jos analizės požiūriu¹⁰. Dar neseniai Balstogės krašto antroponimija liko nuošalyje ir kalbininkų dėmesio nesulaukė. Pirmiausia susidomėta Balstogės vaivadijos gyvenviečių pavadinimų pagrindu sudarytais gyventojų pavadinimais¹¹. Vėliau pasirodė pirmosios žinutės apie šio regiono asmenvardžius. Jose daugiausia aptariami lietuviški antroponimai, paliudyti XVI a. spausdintuose ir rankraštiniuose šaltiniuose. Baltų įtaka Vidurio Palenkės slavų antroponimijai parodyta remiantis 1565 m. Knyszyno seniūnijos inventorizacijos aprašu¹² ir 1573 m. Tykocino seniūnijos inventorizacijos aprašu¹³. Pirmajame iš

⁷ Ochmański J. Lietuvių etninė riba rytuose nuo genčių epochos iki XVI amžiaus. Poznanė, 1981. P. 6, 14-16, 45-48.

⁸ Nalepa J. Dėl jotvingių sėslaviečių // Balstogės metraštis. T. 14. Varšuva, 1981. P. 118-119.

⁹ Kondratiuk M. Onomastiniai tyrimai Balstogės regione (būklė ir perspektyvos) // Balstogės metraštis. T. 14, P. 305-323.

¹⁰ Halicka I. Vidurio ir vakarų Balstogės krašto vietovardžiai. D. 1-2. Varšuva, 1976-1978. Kondratiuk M. Pietryčių Balstogės krašto vietovardžiai. Vroclavas, 1974; to paties autoriaus: Baltų elementai Balstogės regiono toponimijoje ir mikrotoponimijoje. Vroclavas, 1985; to paties autoriaus: Kai kurie Rytų Balstogės krašto toponimijos ypatumai // Mokslo darbų rinkinys. Balstogė, 1974. T. 3. P. 9-36; Trichoniuk B. Pietų Balstogės krašto vietovardžiai, sudaryti su priesaga -teluwne. Toponimų žodynas. Opolė, 1986; Łapicz Cz. Geografinė terminija Balstogės krašto rusėnų tarmėse Rytų slavų kalbų kontekste. Varšuva, 1981. Rengiama spaudai M. Kondratiuko monografija „Šiaurės Balstogės krašto vietovardžiai“. Varšuvos universiteto Baltarusių filologijos katedroje kolektyviai rengiamas Balstogės krašto mikrotoponimų žodynas. Čia nepaminėjau daugelio smulkesnių straipsnių ir pastabų.

¹¹ Kondratiuk M. Darybos tendencijos gyventojų pavadinimuose lenkų, baltarusių ir ukrainiečių paribyje // Lenkų ir slavų filologijos studijos, T. 8, Varšuva, 1969. P. 191-200; to paties autoriaus: Gyventojų pavadinimai, sudaryti iš kaimų ir miestų pavadinimų Rytų Balstogės krašto šnektose // Baltarusių ir slavų kalbotyra. Minskas, 1972. P. 183-190.

¹² Kondratiuk M. Apie lietuvių įtaką Vidurio Palenkės toponimijai ir antroponimijai XV–XVII a. // Baltų ir slavų etnolingvistiniai santykiai istoriniu ir arealiniu požiūriu. II baltų ir slavų konferencijos pranešimų tezės. M., 1983. P. 28-30.; to paties autoriaus: Baltų ir slavų kalbų kontaktai XVI amžiuje Balstogės vaivadijos teritorijoje pagal antroponimijos duomenis // Tarptautinis kalbininkų kongresas. Berlynas, 1987 m. rugpjūčio 10–15 d. Surengtas CIPL globojant (spausdinama).

¹³ Kondratiuk M. Valstiečių baltiški asmenvardžiai 1573 m. Tykocino seniūnijos inventorizacijos apraše iš

75

Iš minėtų straipsnių pristatau kelias dešimtis tikrų ir numanomų asmenvardžių, kurie buvo analizuojami man pranešant Antrojoje baltų ir slavų konferencijoje Maskvoje (29.XI.-02.XII.1983), surengtoje SSRS Mokslų akademijos Slavistikos ir Balkanistikos institute. Paskelbtos pranešimo tezės sunkiai prieinamos, todėl noriu išsamiai pateikti ten aptartus antroponimus pagal jų užrašymą šaltinyje. Tai šie asmenvardžiai: Bartulis, Bełdyka, Brozis Litwin, Brozius, Bubil Pilis, Dauksiewicz, Dojnis, Dojgiało, Dojgielewicz, Dougielo, Dubinis, Dzidziulis, Giń, Giniewicz, Gierwa, Gudzio, Jurgis Mużejko, Jurgis Golejewicz, Kieturko, Kibiłda, Kibułda, Kyrwielis, Kiskielin, Krowluczys, Kuliens, Kuprelis, Malis, Mielwid, Mieskucis, Miskinis, Moczius, Maskielewicz, Nosuta, Nosutka, Narmunt, Onelis, Paczejko, Parejko, Maris Palwinis, Pilwinis, Pilis Czepielewicz, Pienkuczis, Rekiecz, Reklis, Rimsis, Romiejko, Sarejko, Smilginis, Stanelis, Szala, Szeluginis, Szepiel, Szubzda, Szupiet, Trojgieł, Trompik, Warszylis, Grygus Wierklis, Zdanierko, Żagus, Żakus, Żegoń, Żybelis, Żubielis, Żylis, Żwerblis.

Aukščiau išvardyti valstiečiai veikiausiai buvo lietuviai, o kai kurie galbūt – jotvingių palikuonys. Šių valstiečių vardai kilę iš keliolikos Knyszyno seniūnijos kaimų. Kai kurių šių kaimų pavadinimai yra baltiškos etimologijos, pvz., Jaćwież, Jaświły, Jowniki, Rekle, Romiejki¹⁴.

Šiandien jau neįmanoma apytikriai nustatyti baltiškųjų elementų dalies tarp aptariamo inventoriaus valstiečių asmenvardžių, nes inventoriaus rankraštis iki mūsų dienų neišliko, o aukščiau pateikti asmenvardžiai paimti iš A. Jabłonowskio paskelbtų¹⁵ inventoriaus fragmentų, turinčių liudyti lietuviškojo elemento pėdsakus šiauriniame Palenkės pakraštyje.

Iki šiol išlikusiame 1573 metų Tykocino seniūnijos inventoriaus rankraštyje¹⁶ iš maždaug 570 jame išvardytų valstiečių, daržininkų, malūnininkų ir kalvių apie 115 turi baltiškos kilmės asmenvardžius arba tokius, kuriuose esama lietuvių kalbos elemento. Visas šių vardų sąrašas su šaltinių dokumentacija, priskyrimu atitinkamai pavardžių grupei ir analogiškų antroponimų nurodymu baltų kalbų areale pateiktas jau minėtame straipsnyje („Baltiškieji valstiečių asmenvardžiai 1573 metų Tykocino seniūnijos inventoriuje. Bendroji charakteristika“)¹⁷. Čia pateikiu aptartų antroponimų, laikomų baltiškais, sąrašą. Cituojamų vardų rašyba modernizuota. Štai jie:

Matys Ginwiło, Jan Ginwiłowicz, Jakub Golginowicz, Miśko Orsz; Andruk, po Andrukach, Bierć Szostak, Rymko Biercisz, Bierciusz Rymkowicz, Biercio Jasiowic, Jan Bierciowic, Staś Bierciulowic, Mikołaj

1573 m. („Bendroji charakteristika“) // Baltų ir slavų kalbiniai ryšiai. P. 199–214.

¹⁴ Kondratiuk M. Elementy bałtyckie... Op. cit.

¹⁵ Jabłonowski A. Polska XVI wieku pod względem geograficzno-statystycznym. T. 6. Podlasie. Warszawa, 1910. Cz. 3. (Źródła dziejowe. T. 17. Cz. 3). S. 233-234.

¹⁶ Rękopis przechowywany jest w Archiwum Głównym Akt Dawnych w Warszawie. ASK, LVI. T. 4.

¹⁷ Plg. 13 išnašą.

76

Jurgielewicz, Jan Gryguciewicz, jo brolis Szczepan Gryguciewicz, Grzegorz Marculewicz, Grzegorz Mikuciewicz, Pietruć Stroczewic, Jakub Tomuciewicz, Michał Tomuciewicz, Paszuta, Janiejko, Janiejko Ciwon, Staś Janiejkowic, Paweł Koziejko;

Matys Bondykowic, Miśko Buciewicz, Gawlik Burnoszewic, Bartosz Cikuć, Jan Doinis, Maciej Doinis, Gryko Doiniewicz, Staś Duiniewicz, jo brolis Gryko, Dołkas Ławnik, Szyman Dzidzielo, po mirusio Jan Dzidzielo, Jakub Dzidziul, Jan Dzidziulewicz, Tomko, Piotr ir Paweł Dzidziulewicz, Wojtko Gelaszko, Andruk Gerwelis su Szczęsny, po Gurbile, Staś Intupa, po Janie Jagiełczyko, Jededczyk Matys, Paweł Jodkiewicz, Marcisz Jodkówić, po Macieju Jodku, Staś Jodo, Staś Jodowic, Michał Jodzio, Paweł Kieciewicz, po Andrzejowej Kieciowej, Michał Kierżula, Jan Kieturka, Bartosz Kieturka, Jan Kiezielo, Maciek Klikcik, Marcisz Kodzisz, Piotr Kudzisz, Jakub Kozonogis, jo brolis Jan, Maciej Kudra, Marcisz ir Janek Kudrzyk, Iwan Kukisz, Maciej Kuta, Tomko Łankos, Ławryn Mieszk(u)ć, po Jakubie Mieszkuciu, Jan Mojgus, Jakub Mojgus, Szyman Najkuciewicz, po mirusio Jan Nosucie, Wojtko Odega (2 kartus), Jan Panielowicz, Paniuta Kuzik, Bartosz Pieszejko, Józef Piewlinis, Jan Pogrандzis, Piotr Poswirk, po Wojtku Poswirko, Krzysztof Pyńto, po Matysie Pyńcie, Marcisz Rakuciewicz, Jakub Paszkowic po Michale Rekliu, Czech Rolinga, Wojtko Saroń (2 kartus), pas Jakubową Skilową, Jakub Skrablenio, Mikołaj Sodop, Paweł Sodupa, Tomek Stybulis, Uścian Surma, Szyman Śmilgiń, Maciej Trejgo, Stanisław Tuinis, Marcin Pasunek Tuiniow, Szymon Tuiniow pasunek, po Stasiu Tuinis, Wojtkowa Tujniowa, Matys Tujniow žentas, Michał Tujniewicz, Szyman Wieruć, Wask Żolna;

Paweł Lićwiak, Paweł Litwinek, Andrzej Łotwinowic, Marcin Żydelis (2 kartus).

Išvardyti baltų kilmės asmenvardžiai paprastai vartojami slavizuota forma, todėl sunku juos atpažinti kaip lietuviškus asmenvardžius (vardus ir pavardes) bei bendrinius žodžius.

Baltų elementus XVI a. šiaurinės Białostocczyznos antroponimijoje atskleidžia ir analizuoja Lilia Kruk¹⁸, o pietinės Białostocczyznos antroponimijoje, t. y. tarp Narevo ir Bugo, juos aptaria Bazyli Tichoniuk¹⁹. Abu straipsniai parengti rengiant ir jau paskelbus darbus, skirtus šių vietovių asmenvardynui XVI ir XVII amžiais²⁰. L. Kruk straipsnio medžiaginis pagrindas yra rankraštis Inwentarza przyjęcia dworów starostwa grodzieńskiego z 1578 roku ir Rejestry pomiary

¹⁸ Kruk L. Baltų elementai XVI a. šiaurinės Białostocczyznos antroponimijoje // Bałto-słowiańskie związki językowe. S. 229-236; tas pats: Z zagadnień XVI-wiecznej antroponimii północnej Białostocczyzny // Kwartalnik BTN "Białostocczyzna". Białystok, 1988. Nr. 2(10). S. 1-3; Kondratuk M., Kruk L. Lenkų ir baltarusių bei slavų ir baltų kalbų kontaktai XVI a. šiaurinės Białostocczyznos teritorijoje, atskleidžiami asmenvardžiais // Między Wschodem a Zachodem. Zjawiska językowe na pograniczu polsko-ruskim. Lublin (spausdinama).

¹⁹ Tichoniuk B. Baltų elementai XVI a. pietinės Białostocczyznos antroponimijoje // Bałto-słowiańskie związki językowe. S. 355-363.

²⁰ Tichoniuk B. Antroponimia południowej Białostocczyzny w XVI wieku. Opole, 1988, ss. 122. B. Tichoniuk opracowuje antroponimię tego terenu też dla wieku XVII, a L. Citko-Kruk opracowuje monografię nazw osobowych XVI-XVIII w. z obszaru północnej Białostocczyzny.

77

włócznej miast, starostw i włości z lat 1558-1563, opublikowane w dwóch tomach zatytułowanych: Piscovaja kniga Grodnenskoj ekonomii s pribavlenijami, Vilna 1881-1882. Bazą materiałową artykułu B. Tichoniuka są opisy wojsk litewskich, inwentarze miast Brańska, Kleszczel i Narwi, akta przysięgi szlachty podlaskiej na wierność Koronie oraz inne materiały, których pełną bibliografię zamieszcza opublikowana monografia (Antroponimia południowej Białostocczyzny w XVI wieku, Opole, 1988).

Istoriniai Białostocczyznos antroponimai pristatomi ir daugelyje kitų įvairių autorių straipsnių²¹. Juose daugiausia nagrinėjamas XVI amžius. Baltizmai XVII a. ir vėlesnių amžių vardyne iki šiol nebuvo išsamiau analizuoti. Tikėtina, kad jie bus aptarti darbuose, skirtuose visai slavų ir baltų antroponimijai tiriamoje teritorijoje. Tai liudija vis didesnis susidomėjimas šio regiono antroponimija.

Baltų elementų tyrimas šiuolaikinėje Białystoko regiono antroponimijoje turi būti kompleksinis. Jis turėtų apimti visas šiame kalbiniu, tautiniu ir religiniu požiūriu įvairialypiame regione vartojamas pavardes, vardus, pravardes ir papildomus vardus. Kalbinėse paribio teritorijose ir dvikalbėse ar mišriose vietovėse tyrimuose būtina atsižvelgti ne tik į dabartines oficialias tikrinių vardų formas, bet ir į vardų užrašymus įvairiuose istoriniuose šaltiniuose bei vietoje vartojamas gyvąsias tarmių formas.

Greta oficialių pavardžių ir vardų formų būtina pateikti ir jų tarmiškas formas (vardų atveju – taip pat mažybines ir hipokoristines formas), užrašytas tiesiogiai vietovėje; dvikalbių gyventojų atveju būtų tikslinga užrašyti liaudišką pavardžių skambesį abiem kalbomis. Taip surinkta visos Białostocczyznos medžiaga sudarys gerą pagrindą nustatyti baltų įtaką šio regiono antroponimijai, taip pat atskleisti tarpusavio ryšius ir interferenciją slavų kalbose (lenkų ir baltarusių, lenkų ir ukrainiečių bei baltarusių ir ukrainiečių) ir slavų bei baltų kalbų kontaktus.

Galiu pranešti, kad parengiamieji šiuolaikinės Białostocczyznos antroponimijos tyrimo darbai jau pradėti PAN Slavistikos institute Varšuvoje ir Varšuvos universiteto filialo Balstogėje Rusų filologijos katedroje²². Svarbiausias šių darbų rezultatas ateityje turėtų būti: „Słownik nazwisk mieszkańców Białostocczyzny“. Šiame žodyne, greta abėcėlės tvarka išdėstytų pavardžių, bus pateikti duomenys apie šeimų, turinčių konkrečią pavardę, skaičių ir jos paplitimo arealą, taip pat

²¹ Tai mažesnės apimties darbai: Z. Abramowicz, L. Dacewicz, M. Kondratiuka, L. Citko-Kruk, B. Tichoniuka ir kitų.

²² Renkama ir kaupiama medžiaga iš įvairių Balstogės vaivadijos valsčių – tiek tarmiška, tiek oficiali; rengiamas pavardžių kartotekos katalogas.

78

trumpas pavardės paaiškinimas, pagal A. Vanago redaguotą „Lietuvių pavardžių žodyną“, parengtą Lietuvos mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institute²³.

Remdamasis jau surinkta medžiaga, pateiksiu pavyzdžiui nedidelį skaičių baltiškos kilmės pavardžių, šiuo metu vartojamų Balstogės krašte. Skliaustuose nurodau jų lietuviškus atitikmenis, paimtus iš minėto žodyno (Lietuvių pavardžių žodynas. T. 1. A-K, toliau LPŻ). Dėl vietos stokos nenurodau tikslesnės pateikiamų pavardžių lokalizacijos ir neaiškinu jų etimologijos bei darybos. Štai keletas Balstogės krašto gyventojų pavardžių:

Ausztol (plg. liet. pavardę Aukštuōlis, iš aukštuōlis: áukštas LPŻ),

Bajgus (plg. liet. pavardę Baigỹs, galbūt iš liet. baigti LPŻ),

Banel (plg. liet. pavardes Banėlis: Bãnis, Banỹs — vardas Benediktas LPŻ),

Bejnarowicz (liet. Beinarãvičius, Beinorãvičius: Beĩnoras LPŻ),

Bergiel (plg. liet. pavardes Bėrgelis, Bérgelis, Bérgas, Bérgis LPŻ),

Bierć (plg. liet. pavardes Bertỹs, Bértulis, Bertulỹs LPŻ),

Bildzia (plg. liet. pavardes Bildžiukas, Bildžiūkas: Bilda — bilda, bildà, bildėti LPŻ 257),

Bilmin (plg. liet. pavardes Bílminas, Bilvinas LPŻ ir vietovardį Bilminy KonEB),

Bołtuć (plg. liet. pavardę Baltūtis: Baltà — liet. bál tas LPŻ),

Boużyk (plg. liet. pavardes Bãuža, Baužà, Baũžas, Baužỹs, Bãužis LPŻ),

Boublej, Bublej (liet. pavardės Baublỹs, Bublỹs, Būblỹs — baublỹs LPŻ),

Bryzgiel (tikriausiai iš liet. *Brizgelis: Brizgỹs — brizgis, -ius LPŻ),

Bugieda (galbūt iš liet. asmenvardžių Būgà, Būgas — liet. būgùs, bugùs LPŻ),

Burnewicz (liet. pavardė Burnėvičius: Burnius, Burnỹs — burnà LPŻ),

Czepel, Czepiel (plg. liet. pavardes Čepėlė, Čepėlis: Čėpas LPŻ),

Czeszel (plg. liet. pavardę Česėlis: vardas Čėsas — lenk. Czesław LPŻ),

Dajnowicz (liet. Dainãvičius: Dainỹs, Dainius — dainỹs, dainius LPŻ),

Dargiewicz (liet. Dargėvičius: Dárgis — liet. dargùs LPŻ),

Dojlida (liet. pavardės Dailidà, Dailidė, Dailydė — dailidė, dailýda),

Dojna (liet. pavardės Dainỹs, Dainius, plg. asmenvardį Dajnowicz LPŻ),

Dowgier, Dowgiert (liet. pavardės Daugertis, Daugirtas LPŻ),

Downar, tarm. Daunar (liet. pavardės Daũnoras — Daugnoras LPŻ),

Dragunajtys (liet. pavardės Dragūnaitis: Dragūnas: Drãgas LPŻ),

Ejsmont (plg. liet. asmenvardžius Eisimontas, Eismantas, Eismontas LPŻ),

Gabiec, Gobiec, Gobcewicz (plg. liet. pavardes Gabỹs, Gãbė, Gabė, Gãbis, Guobỹs ir liet. guõbti, góbti, gobùs, guõba LPŻ),

Gagień (plg. liet. asmenvardį Gaginas: Gagỹs — gãgis, gagénti ZinLA 139),

Gedutis (liet. pavardės Gedūtis, Gedžius — liet. gedėti, gedus LPŻ),

Giegiel (liet. Giėgelis, Gegỹs — liet. gegė, gegė „gegutė“ LPŻ),

Giejdel, Gejdel (plg. liet. pavardes Gėida, Geidūtis — geidùs, geĩsti),

²³ Lietuvių pavardžių žodynas. T. 1. A-K. Ats. red. A. Vanagas. Autoriai: A. Vanagas, V. Macijauskienė, M. Razmukaitė. V., 1985.

79

Gielażyn (liet. Gelažinis, Geležinis: Gelāžius, Gelėžius — gelāžius),

Gierejkiewicz, Giero, Giro (liet. Girà, Gyrà, Gireika LPŽ, ZinLA),

Gogiel (plg. liet. Gõgelis, Gogėlis, Gõgas, Gõgis — gõgelis LPŽ),

Gojlik (plg. liet. Gáilis, Gáilis, Gáilus, Gáila, Gailėvičius, Gailiūnas),

Gredel (liet. pavardės Grãdelis, Gridelis, Gredelis LPŽ, KonEB 33),

Grygiel, Grygielko (liet. Grigėlis, Grýgelis: Grìgas — Gregorius),

Gudel, Gudaleski (liet. Gudėlis, Gudalevskis: Gūdas — gùdas LPŽ),

Gurgut* (plg. liet. asm. v. *Gurgutis, *Gurgutaitis — gurgūtis LPŽ),

Guziejko, Guziel (liet. pavardė Guzėlis: Gūzas — gūzas arba gūžas LPŽ),

Hrynczal (plg. liet. Grinčėlis, Grinčėlaitis, tarm. Grinčalas LPŽ),

Janiel, Januć (liet. asm. v. Janėlis, Jonėlis, Januitis: Jānas LPŽ),

Jakuć (liet. pavardė Jakutis; vardai Jakas, Jakys, brus. Jakub, Jakov),

Jaświłowicz (iš liet. asm. v. Jãs-vil-as, Jos-vil-as LPŽ, KonEB 36),

Jekel (liet. pavardės Jėkelis, Jākėlis: Jākas — vardai Jakub, Jakim LPŽ),

Jodkowski (liet. Jodkãuskas, Jodkóvskas: Jodkà — Juodkà — juódas),

Joka (plg. liet. asm. v. Jākas, Jókas, Jok-āitis: Jokā — Jakób ZinLA),

Jurgiel, Jurgielewicz (liet. Jūrgėlis, Jurgelėvičius: Jūrga, -is),

Karwel, Karwiel (liet. pavardė Karvėlis — liet. karvėlis „balandis“ LPŽ),

Kiertowicz (plg. liet. pavardę Kertėnis ir ap. kertė, kėrti LPŽ),

Kiersnowski (liet. Kersnāuskas, Kirsnāuskas, Kirsnỹs — kiršnas LPŽ),

Kiewłak, tarminė forma Keulak (liet. Kiauliakỹs: Kiaulỹs — kiaulỹs, kiaũlė),

Klisz (liet. pavardės Klišas, Klišys, Klišius — liet. klišas, klišys, klišius „kreivakojis, šleivakojis, plokščiapėdis; nerangus“ LPŽ, ZinLA),

Kojo (liet. pavardės Kailis, Kailius — liet. káilis „avikailis“, kailius „kailiadirbys“ LPŽ, KonEB 43–44 kaimo Kojły pavadinimas),

Kumeta (liet. pavardės Kùmeta, Kùmetas, Kùmetis — liet. kùmetis, kùmietis „samdomas žemės ūkio darbininkas, bernas“ LPŽ),

Kuprel (liet. pavardės Kuprėlis: Kuprỹs — kùpris, kuprỹs, kuprius LPŽ).

Dauguma išvardytų pavardžių yra slavizuotos: pakeistas kirtis, pašalintos ir pakeistos lietuviškos galūnės, fonetiškai pritaikyti darybiniai kamienai ir pridėtos slaviškos priesagos: -ец, -ik, -ewicz, -owicz, -ewski, -owski. Tikslius asmenvardžių slavizavimo būdus bus galima aptarti surinkus visą antroponiminę medžiagą, remiantis gerokai gausesne medžiaga. Tuomet taip pat bus galima palyginti, kokių panašumų ir skirtumų esama slavizuojant geografinius vardus²⁴, palyginti su asmenvardžiais.

²⁴ Žr. Kondratiuk M. Apie baltų geografinių vardų slavizavimo metodus Lenkijos–Baltarusijos ir Baltarusijos–Lietuvos paribyje // Z polskich studiów slawistycznych. Seria 7. Warszawa, 1988.

80

LIETUVIŲ KALBOS TARMIŲ ĮTAKOS BIALYSTOKO REGIONO SLAVŲ ANTRONIMIJAI TYRINĖJIMŲ PROBLEMOS

Santrauka

Straipsnyje tęsiami lietuvių kalbos substrato slavų kalbose tyrinėjimai antroponimikos aspektu. Pateikiamas sąrašas lietuviškos (baltiškos) kilmės antroponimų, autoriaus surastų 1565 m. Knyšyno vaitystės inventoriuje. Dalis šių antroponimų gali būti jotvingiški. Iš apie 570 Tykočino vaitystės 1573 m. inventoriuje užrašytų asmenvardžių apie 115 gali būti baltiški.

Straipsnyje pateikiama duomenų apie kitų autorių, tyrinėjusių minėto regiono XVI a. asmenvardžius, gautus rezultatus.

XVII ir vėlesnių amžių baltizmai didesnio dėmesio kol kas nesusilaukė.

Straipsnyje kalbama apie būtinybę kompleksiškai ištirti visą dabartinę Bialystoko vaivadijos antroponimiją, ir toks darbas jau pradėtas. Vienas pirmųjų jo rezultatų — "Bialystoko regiono gyventojų pavardės". Į šį sąrašą pakliūtų ir baltizmai, kurių dalis pateikiama straipsnyje.

81