da be.
Tik
i ai ioms
naujo éms
jdieg i
nebu o
jokiy
salygy.
K.
Ul ydas
mégo
p opaguo i
kalbos
p ak ikos
dalykus.
Jis
isada
kalbéda o
labai
j aigiai,
idomiai.
Todél
nuola
bu o
k ieciamas
j
j ai ius
kolek y us
skai y i
paskai y.
Jo
gy o
zodzio
y a
klausesi
i
JAV
lie u iai.
I
i8éjes
j
pensija
K.
Ul ydas
nenu auké
ySiy
su
Lie u iy
kalbos
ins i u o
kolek y u.
Jis
bu o
“Kalbos
kul ii os”
edakcinés
kolegijos
na ys,
be eik
iki
pasku iniy
me y
bu o
enkamas
Ins i u o
mokslinés
a ybos
na iu,
ku
jo
au o i e ingas
Zodis
isada
bu o
e inamas.
1996
m.
asa io
ménesj
K.
Ul ydas
page biamas
Gedimino
o dinu.
O
sa o
da bais
jis
pa s
pasis a é
nenyks an j
paminkla.
Tesiilsi
amiai
Vilniaus
Zeméje.
Jonas
Paulauskas
ANTANO
LYBERIO
IR
JO
DARBY
ATMINIMUI
Didziajame
“Lie u iy
kalbos
Zodyne”
p ie
daugybés
Zodziy
i
sakiniy
p idé a
d iejy
aidziy
san umpa
E
y a
kuklus,
be
ilgai
iSliksian is
paminklas
d iem
i8
E iskiy
kaimo
(Pane ézio
.)
kilusiems
kalbininkams.
Vienas
i8
jy
—
Zinomas
pedagogas,
Jono
Jablonskio
i
Kazimie o
Biigos
da by
eséjas
Juozas
Baléiko-
nis,
ki as
—
jo
giminai is
An anas
Lybe is.
Pas a ajam,
enkan is
gy enimo
kelia,
be
abejo,
po eikj
da é
y esniojo
k a8 iecio
gy as
Zodis
i
is
didéjan is
jo
au o-
i e as.
Tiesa,
1928
m.
baiges
Pane ézio
gimnazija,
A.
Lybe is
ik
po
kele iy
me y
(1932)
apsisp endzia
es i
mokslus
Vy au o
Didziojo
uni e si e e,
pasi inkda-
mas
klasiking
ilologijg.
S udijas
baigé
1939
m.
Kaip
i
daugelis
uo
me u
moks-
lus
éjusiy
jaunuoliy,
A.
Lybe is
jau
s udijuodamas
u éjo
uzsidi b i
p agy eni-
mui.
Tik
p adéjusi
s udijas,
ji
pak iecia
di b i
i
Lie u iy
kalbos
Zodyno
edakci-
ja,
ku iq
suku i
i
jai
ado au i
S ie imo
minis e ija
1930
m.
pabaigoje
bu o
pa edusi
J.
Balcikoniui.
Redakcija
A.
Lybe iui
bu o
a si
an asis
uni e si e as,
da es
leksikog a ijos
eo iniy
Ziniy
i
p ak iniy
Zodynininko
da bo
igidziu.
Cia
eikéjo
moky is
ink i
i8
gy osios
kalbos
i
j ai iy
aS y
Zodzius,
a ky i
spa diai
pildoma
iS
K.
Biigos
pa eldé a
zodziy
ka o eka,
p a in is
a’y i
Zodyno
eks a,
skai y i
ko ek i as,
a lik i
ki us
da bus.
1941
m.
i8
spaudos
i8éjusio
“Lie u iy
kalbos
Zodyno”
pi mojo
omo
(apémusio
A-B
aidziy
Zodzius)
“P akalboje”
y iausiasis
edak o ius
J.
Balcikonis
nu odé
“a imiausius
edakcijos
bend a-
da bius,
be
ku iy
sqziningo
da bo
i
a sidéjimo
nebi y
galéjes
pasi ody i
io
zodyno
omas”.
Ta p
Siy
bend ada biy
—
i
A.
Lybe is.
Véliau
jaunesnés
ka os
kalbininkams
A.
Lybe is
ne
ka a
idomiai,
labai
Sil-
ai
pasakos
i
apie
ki us
o
me o
Zodyno
edakcijos
da buo ojus
—
Napalj
G iga,
Elze
Mikalauskai e,
Jona
Mikeliiing,
Juoza
Senky,
Zenona
Uoselj,
Kos a
Vosy-
liy
i
k .
Ka o
i
okupacijy
me ai
iSbla8ké
nedidelj
Lie u iy
kalbos
Zodyno
e-
276
dakcijos
bi elj.
1942
m.
Kauna
palieka
i
A.
Lybe is.
Jis
p adeda
di b i
P ieny
“Zibu io”
gimnazijoje
moky oju,
1946-1947
m.
—
sios
mokyklos
di ek o iumi.
Sunkiais
i
sudé ingais
ka o
i
poka io
me ais
jis
j
gy enima
palydéjo
ne
iena
laidq
mokiniy,
i8
ku iy
iSaugo
kalbininkas
Jonas
Kazlauskas,
poe as
Jus inas
Ma cinke iéius,
a’y ojas
Vy au as
Bubnys,
bii ys
Zinomy
moky ojy,
gydy ojy,
eisininky,
inZinie iy,
ekonomis y,
ki y
specialis y.
Da bas
mokykloje
nenu olino
A.
Lybe io
i
nuo
lie u iy
kalbos
mokslui
uo
me u
s a biy
eikaly.
1950
m.
jis
padéjo
Lie u iy
kalbos
ins i u ui
o ganizuo i
P ieny
apylinkése
pi maja
dialek ologine
ekspedicijq,
ku iai
ado a o
J.
Balci-
konis
i
B.
La inas.
Jos
me u
bu o
p ak igkai pa ik in a
“Lie u iy
kalbos
a laso
medziagos
inkimo
p og ama”
(iSleis a
1951
m.,
II
leid.
-
1956).
A.
Lybe io
pagalba
labai
p a e é
Lie u os
moksly
akademijos
o ganizaciniam
komi e ui,
ie’kojusiam
nuo
ka o
baisumy
Lie u iy
kalbos
ins i u o
di ek o iaus
A.
Salio
gelbé os
i
saugiai
paslép os
Lie u iy
kalbos
Zodyno
ka o ekos
dalies
(z .
Musy
kalba,
1972,
N .
2,
p.
26-31).
Nuo
1947
m.
A.
Lybe is
ne
ik
moky ojas,
be
i
Lie u iy
kalbos
(nuo
1952
m.
Lie u iy
kalbos
i
li e a ii os)
ins i u o
e a inis
da buo ojas.
Jis
Vilniuje
daz-
nai
daly auja
Lie u iy
kalbos
zodyno
suda y ojy
i
edak o iy
posedziuose,
o
P ienuose
i8
pa si eZ y
ka o ekos
déZuciy
aSo
a
edaguoja
ki y
bend ada biy
pa a’y a
Zodyno
eks a,
skai o
spaudos
ko ek ii as.
Pasku iniaisiais
desim me-
Giais
A.
Lybe is,
jau
nuola os
gy endamas
Vilniuje,
bu o
ienas
i8
pag indiniy
didZiojo
“Lie u iy
kalbos
Zodyno”
engéjy.
Jo
—
edakcinés
kolegijos
na io
a
eks o
aSy ojo,
ki y
da by
a likéjo
—
pa a dé
j a8y a
12-oje
Sio
Zodyno
omy.
1965
m.
jam
ka u
su
ki ais
SeSiais
Zodynininkais
uz
ITI-VI
Zodyno
omus
bu o
paski a
Lie u os
als ybiné
p emija.
A.
Lybe is
bu o
ienas
i8
suda y ojy
i
edak o iy
ki o
labai
s a baus
kalbos
p ak ikai
eikalo
—
“Daba inés
lie u iy
kalbos
zodyno”
(1954;
II
leid.
—
1972).
Da
P ienuose
A.
Lybe is
p adéjo
domé is
Zodziy
sinonimika,
pa aSé
i
1959
m.
apgyné
kandida ine
(daba
—
dak a o)
dise acijq
“Lie u iy
kalbos
sinonimy
Zodynas
i
jo
suda ymo
p incipai”.
Po
po os
me y
i$
spaudos
pasi odeé
jo
“Lie u-
iy
kalbos
sinonimy
Zodynas”.
Pi mojo
lie u iy
leksikog a ijos
is o ijoje
okio
ipo
Zodyno
j adiniame
s aipsnyje
au o ius
agé:
“Zodyniné
lie u iy
kalbos
su-
dé is
y a
labai
u i inga
i
j ai i.
Be
seniausiy
lie u isky
zodziy,
a imy
indoeu-
opieciy
p okalbei,
lie u iy
kalboje
y a
milziniSkas
skaicius
zodziy,
kilusiy
j ai-
iomis
epochomis
i$
senyjy
Sakny.
Taciau
lie u iy
kalbos
u ingumas
—
ai
ne
ien
zodziy
kiekybe,
be
i
jy
eikSmiy
j ai umas,
aiskumas,
sinoniminiy
p ie-
moniy
gausumas”.
Siame
Zodyne,
s engian is
aki aizdZiai
pa ody i
miné asias
lie u iy
kalbos
ypa ybes,
pa eik a
720
sinoniminiy
Zodziy
lizdy.
Po
d ideSim ies
me y
(1981)
A.
Lybe is
iSleido
jau
daug
pla esnj
“Sinonimy
zodynq”,
ku iame
y a
apie
5200
sinoniminiy
Zodziy
g upiy,
apimanciy
pe
27
000
Zodziy
bei
aze-
ologizmy.
Nepami go
A.
Lybe is
i
besimokan¢io
jaunimo.
Ka u
su
N.
G igu
jis
suda-
277
é
i
ileido
“Lie u iy
kalbos
aSybos
zodyna
mokykloms”
(1956-1980
m.
iSéjo
6
leidimai),
su
P .
KniiikS a
-
“Mokomaji
lie u iy
kalbos
a8ybos
i
ki cia imo
zodyna”
(1983-1996
m.
iSéjo
4
leidimai),
su
V.
Kosuchinu
—
mokyklai
ski a
“Lie u iy- usu
kalby
Zodynq”
(1956),
su
K.
Gai eniu
i
V.
Se nu
“Mokyklinj
lie u iy- usy
kalby
zodynq”
(1985).
A.
Lybe is
suda é
i
didesnj,
pla esnei
i-
suomenei
ski a
“Lie u iy- usy
kalby
zodynq”,
ku io
1-ajame
leidime
(1962)
pa eik a
apie
37
000,
0
2-ajame
pa aisy ame
i
papildy ame
leidime
(1989)
apie
65000
zodziy.
Da
s udijyu
me ais
A.
Lybe is
p adéjes
bend ada biau i
“Naujojoje
omu o-
je”
(bene
pi moji
1935
m.
pasi odZiusi
jo
publikacija
supazindino
isuomene
su
J.
Baléikonio
leidziamais
J.
Jablonskio
Ra§S ais),
éliau
moksliniuose
leidiniuose
i
pe iodikoje
paskelbé
nemazZa
s aipsniy
lie u iy
leksikog a ijos,
leksikologi-
jos,
e minologijos,
kalbos
kul ii os
i
ki ais
klausimais,
eikSmingy
p isiminimy
iS
lie u iy
kalbo y os
is o ijos
i
apie
a ski us
kalbinininkus.
1996
m.
lapk icio
6
d.
sa o
87-ajj
gim adienj
A.
Lybe is
su iko
be eik
SeSe-
ius
me us
a gin as
sunkios
ligos,
o
lapk i¢io
22-oji
bu o
pasku iné
jo
gy enimo
diena.
Vilniaus
Ka eliSkiy
kapinese
gausus
a imuju,
mokiniy,
bend ada biy,
biciuliy
bi ys
a sis eikino
su
daug
nu eikusiu,
g aziy
da bo
aisiy
palikusiu
kal-
binininku,
S iesaus
a minimo
moky oju
i
Zmogumi.
An anas
Lybe is
i
jo
da -
bai
jéjo
i
lie u iy
kalbo y os
is o ijq.
Kazys
Mo kanas
IN
MEMORIAM
RUDOLFAS
GRABIS
(1906-1996)
1996-ieji
la iy
kalbo y ai
—
skaudziy
ne ek¢iy
me ai:
pe
anks i
aip
didzZiai
pamég a
sa o
mokslo
s i j
paliko
La ijos
uni e si e o
p o eso é
Ma a
Rudzy e,
nebaige
p ade u
da by
emig acijoje
iSauges
la galie is,
Viskonsino
uni e si e o
p o eso ius
Valdis
Zepas,
g aziai
de yniasdesim me j
a S en es,
e ingais
da bais
papuos a
sa o
zemiskaja
kelione
g uodzio
17
d.
baige
i
Ridol as
G abis,
ienas
zymiausiy
pas a ujy
desim meciy
la iy
kalbos
y iné oju.
R.
G abis
gimeé
1906
m.
ugpjuicio
11
d.
bu usio
Kidumo
als¢iaus
“G ibzuose”
(Césiy
ajone).
1934
m.
baigé La ijos
uni e si e a.
Cia
jo
moky ojai
bu o
Ana
Abele,
Ludis
Be zinis,
Janis
Endzelynas
i
ki i
zymieji
ano
me o
la iy ilologai.
1931
m.
J.
Endzelyno
edaguo ame
La ijos
ilology
d augijos
zu nale
“Filologu
bied ibas
aks i”
bu o
paskelb a
pi moji
R.
G abio,
da
s uden o,
im a
publikacija
-
jo
gim osios
a mes
ap aSas
(“Kiiduma
pagas a
izloksnes
ap aks s”).
1935
m.
ame
paciame
Zu nale
iSspausdin as
ki as
R.
G abio
dialek ologinis
s aipsnis
“Pas abos
apie
S aupes
pa apijos
a mes” (“Piezimes
pa
S aupes
d audzes
izloksném”).
R.
G abis
moky oja o
Rygos
gimnazijose,
dés e
Rygos
moky ojy
ins i u e.
278