Antano Lyberio ir jo darbų atminimui

da be. Tik i ai ioms naujo éms jdieg i nebu o jokiy salygy. K. Ul ydas mégo p opaguo i kalbos p ak ikos dalykus. Jis isada kalbéda o labai j aigiai, idomiai. Todél nuola bu o k ieciamas j j ai ius kolek y us skai y i paskai y. Jo gy o zodzio y a klausesi i JAV lie u iai. I i8éjes j pensija K. Ul ydas nenu auké ySiy su Lie u iy kalbos ins i u o kolek y u. Jis bu o “Kalbos kul ii os” edakcinés kolegijos na ys, be eik iki pasku iniy me y bu o enkamas Ins i u o mokslinés a ybos na iu, ku jo au o i e ingas Zodis isada bu o e inamas. 1996 m. asa io ménesj K. Ul ydas page biamas Gedimino o dinu. O sa o da bais jis pa s pasis a é nenyks an j paminkla. Tesiilsi amiai Vilniaus Zeméje. Jonas Paulauskas ANTANO LYBERIO IR JO DARBY ATMINIMUI Didziajame “Lie u iy kalbos Zodyne” p ie daugybés Zodziy i sakiniy p idé a d iejy aidziy san umpa E y a kuklus, be ilgai iSliksian is paminklas d iem i8 E iskiy kaimo (Pane ézio .) kilusiems kalbininkams. Vienas i8 jy — Zinomas pedagogas, Jono Jablonskio i Kazimie o Biigos da by eséjas Juozas Baléiko- nis, ki as — jo giminai is An anas Lybe is. Pas a ajam, enkan is gy enimo kelia, be abejo, po eikj da é y esniojo k a8 iecio gy as Zodis i is didéjan is jo au o- i e as. Tiesa, 1928 m. baiges Pane ézio gimnazija, A. Lybe is ik po kele iy me y (1932) apsisp endzia es i mokslus Vy au o Didziojo uni e si e e, pasi inkda- mas klasiking ilologijg. S udijas baigé 1939 m. Kaip i daugelis uo me u moks- lus éjusiy jaunuoliy, A. Lybe is jau s udijuodamas u éjo uzsidi b i p agy eni- mui. Tik p adéjusi s udijas, ji pak iecia di b i i Lie u iy kalbos Zodyno edakci- ja, ku iq suku i i jai ado au i S ie imo minis e ija 1930 m. pabaigoje bu o pa edusi J. Balcikoniui. Redakcija A. Lybe iui bu o a si an asis uni e si e as, da es leksikog a ijos eo iniy Ziniy i p ak iniy Zodynininko da bo igidziu. Cia eikéjo moky is ink i i8 gy osios kalbos i j ai iy aS y Zodzius, a ky i spa diai pildoma iS K. Biigos pa eldé a zodziy ka o eka, p a in is a’y i Zodyno eks a, skai y i ko ek i as, a lik i ki us da bus. 1941 m. i8 spaudos i8éjusio “Lie u iy kalbos Zodyno” pi mojo omo (apémusio A-B aidziy Zodzius) “P akalboje” y iausiasis edak o ius J. Balcikonis nu odé “a imiausius edakcijos bend a- da bius, be ku iy sqziningo da bo i a sidéjimo nebi y galéjes pasi ody i io zodyno omas”. Ta p Siy bend ada biy — i A. Lybe is. Véliau jaunesnés ka os kalbininkams A. Lybe is ne ka a idomiai, labai Sil- ai pasakos i apie ki us o me o Zodyno edakcijos da buo ojus — Napalj G iga, Elze Mikalauskai e, Jona Mikeliiing, Juoza Senky, Zenona Uoselj, Kos a Vosy- liy i k . Ka o i okupacijy me ai iSbla8ké nedidelj Lie u iy kalbos Zodyno e- 276 dakcijos bi elj. 1942 m. Kauna palieka i A. Lybe is. Jis p adeda di b i P ieny “Zibu io” gimnazijoje moky oju, 1946-1947 m. — sios mokyklos di ek o iumi. Sunkiais i sudé ingais ka o i poka io me ais jis j gy enima palydéjo ne iena laidq mokiniy, i8 ku iy iSaugo kalbininkas Jonas Kazlauskas, poe as Jus inas Ma cinke iéius, a’y ojas Vy au as Bubnys, bii ys Zinomy moky ojy, gydy ojy, eisininky, inZinie iy, ekonomis y, ki y specialis y. Da bas mokykloje nenu olino A. Lybe io i nuo lie u iy kalbos mokslui uo me u s a biy eikaly. 1950 m. jis padéjo Lie u iy kalbos ins i u ui o ganizuo i P ieny apylinkése pi maja dialek ologine ekspedicijq, ku iai ado a o J. Balci- konis i B. La inas. Jos me u bu o p ak igkai pa ik in a “Lie u iy kalbos a laso medziagos inkimo p og ama” (iSleis a 1951 m., II leid. - 1956). A. Lybe io pagalba labai p a e é Lie u os moksly akademijos o ganizaciniam komi e ui, ie’kojusiam nuo ka o baisumy Lie u iy kalbos ins i u o di ek o iaus A. Salio gelbé os i saugiai paslép os Lie u iy kalbos Zodyno ka o ekos dalies (z . Musy kalba, 1972, N . 2, p. 26-31). Nuo 1947 m. A. Lybe is ne ik moky ojas, be i Lie u iy kalbos (nuo 1952 m. Lie u iy kalbos i li e a ii os) ins i u o e a inis da buo ojas. Jis Vilniuje daz- nai daly auja Lie u iy kalbos zodyno suda y ojy i edak o iy posedziuose, o P ienuose i8 pa si eZ y ka o ekos déZuciy aSo a edaguoja ki y bend ada biy pa a’y a Zodyno eks a, skai o spaudos ko ek ii as. Pasku iniaisiais desim me- Giais A. Lybe is, jau nuola os gy endamas Vilniuje, bu o ienas i8 pag indiniy didZiojo “Lie u iy kalbos Zodyno” engéjy. Jo — edakcinés kolegijos na io a eks o aSy ojo, ki y da by a likéjo — pa a dé j a8y a 12-oje Sio Zodyno omy. 1965 m. jam ka u su ki ais SeSiais Zodynininkais uz ITI-VI Zodyno omus bu o paski a Lie u os als ybiné p emija. A. Lybe is bu o ienas i8 suda y ojy i edak o iy ki o labai s a baus kalbos p ak ikai eikalo — “Daba inés lie u iy kalbos zodyno” (1954; II leid. — 1972). Da P ienuose A. Lybe is p adéjo domé is Zodziy sinonimika, pa aSé i 1959 m. apgyné kandida ine (daba — dak a o) dise acijq “Lie u iy kalbos sinonimy Zodynas i jo suda ymo p incipai”. Po po os me y i$ spaudos pasi odeé jo “Lie u- iy kalbos sinonimy Zodynas”. Pi mojo lie u iy leksikog a ijos is o ijoje okio ipo Zodyno j adiniame s aipsnyje au o ius agé: “Zodyniné lie u iy kalbos su- dé is y a labai u i inga i j ai i. Be seniausiy lie u isky zodziy, a imy indoeu- opieciy p okalbei, lie u iy kalboje y a milziniSkas skaicius zodziy, kilusiy j ai- iomis epochomis i$ senyjy Sakny. Taciau lie u iy kalbos u ingumas — ai ne ien zodziy kiekybe, be i jy eikSmiy j ai umas, aiskumas, sinoniminiy p ie- moniy gausumas”. Siame Zodyne, s engian is aki aizdZiai pa ody i miné asias lie u iy kalbos ypa ybes, pa eik a 720 sinoniminiy Zodziy lizdy. Po d ideSim ies me y (1981) A. Lybe is iSleido jau daug pla esnj “Sinonimy zodynq”, ku iame y a apie 5200 sinoniminiy Zodziy g upiy, apimanciy pe 27 000 Zodziy bei aze- ologizmy. Nepami go A. Lybe is i besimokan¢io jaunimo. Ka u su N. G igu jis suda- 277 é i ileido “Lie u iy kalbos aSybos zodyna mokykloms” (1956-1980 m. iSéjo 6 leidimai), su P . KniiikS a - “Mokomaji lie u iy kalbos a8ybos i ki cia imo zodyna” (1983-1996 m. iSéjo 4 leidimai), su V. Kosuchinu — mokyklai ski a “Lie u iy- usu kalby Zodynq” (1956), su K. Gai eniu i V. Se nu “Mokyklinj lie u iy- usy kalby zodynq” (1985). A. Lybe is suda é i didesnj, pla esnei i- suomenei ski a “Lie u iy- usy kalby zodynq”, ku io 1-ajame leidime (1962) pa eik a apie 37 000, 0 2-ajame pa aisy ame i papildy ame leidime (1989) apie 65000 zodziy. Da s udijyu me ais A. Lybe is p adéjes bend ada biau i “Naujojoje omu o- je” (bene pi moji 1935 m. pasi odZiusi jo publikacija supazindino isuomene su J. Baléikonio leidziamais J. Jablonskio Ra§S ais), éliau moksliniuose leidiniuose i pe iodikoje paskelbé nemazZa s aipsniy lie u iy leksikog a ijos, leksikologi- jos, e minologijos, kalbos kul ii os i ki ais klausimais, eikSmingy p isiminimy iS lie u iy kalbo y os is o ijos i apie a ski us kalbinininkus. 1996 m. lapk icio 6 d. sa o 87-ajj gim adienj A. Lybe is su iko be eik SeSe- ius me us a gin as sunkios ligos, o lapk i¢io 22-oji bu o pasku iné jo gy enimo diena. Vilniaus Ka eliSkiy kapinese gausus a imuju, mokiniy, bend ada biy, biciuliy bi ys a sis eikino su daug nu eikusiu, g aziy da bo aisiy palikusiu kal- binininku, S iesaus a minimo moky oju i Zmogumi. An anas Lybe is i jo da - bai jéjo i lie u iy kalbo y os is o ijq. Kazys Mo kanas IN MEMORIAM RUDOLFAS GRABIS (1906-1996) 1996-ieji la iy kalbo y ai — skaudziy ne ek¢iy me ai: pe anks i aip didzZiai pamég a sa o mokslo s i j paliko La ijos uni e si e o p o eso é Ma a Rudzy e, nebaige p ade u da by emig acijoje iSauges la galie is, Viskonsino uni e si e o p o eso ius Valdis Zepas, g aziai de yniasdesim me j a S en es, e ingais da bais papuos a sa o zemiskaja kelione g uodzio 17 d. baige i Ridol as G abis, ienas zymiausiy pas a ujy desim meciy la iy kalbos y iné oju. R. G abis gimeé 1906 m. ugpjuicio 11 d. bu usio Kidumo als¢iaus “G ibzuose” (Césiy ajone). 1934 m. baigé La ijos uni e si e a. Cia jo moky ojai bu o Ana Abele, Ludis Be zinis, Janis Endzelynas i ki i zymieji ano me o la iy ilologai. 1931 m. J. Endzelyno edaguo ame La ijos ilology d augijos zu nale “Filologu bied ibas aks i” bu o paskelb a pi moji R. G abio, da s uden o, im a publikacija - jo gim osios a mes ap aSas (“Kiiduma pagas a izloksnes ap aks s”). 1935 m. ame paciame Zu nale iSspausdin as ki as R. G abio dialek ologinis s aipsnis “Pas abos apie S aupes pa apijos a mes” (“Piezimes pa S aupes d audzes izloksném”). R. G abis moky oja o Rygos gimnazijose, dés e Rygos moky ojy ins i u e. 278