LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVII
(1997)
LEKSIKOGRAFIJOS
IR
LEKSIKOLOGIJOS
PROBLEMOS
-
Ilga
JANSONE
VARDU
UN
VARDU
NOZIMJU
AREALAIS
RAKSTUROJUMS
NEDIFERENCIALA
IZLOKSNU VARDNICA
Speci isks
un
maz
pé i s
dialek alaja
leksikog a ija
i
jau ajums
pa
geog a isko
no azu
sis ému,
kas
sniedz
zinas
pa
a da
ai
a da
nozimes
izpla ibu.
Sis
no ades
se iSki
nepiecieSamas
a dnicas,
kas
ap e
plaSa
no ada
leksiku;
a ad
a i
oposaja
“La ieSu
alodas
izlokSnu
a dnica”
(BuSmane,
Kagaine
1980:
59-75;
Kagaine
1985:
64-86),
kas
iece é a
ka
ela i i
pilna
ipa
izlokSnu
a dnica.
Geog a iskas
no ades
a ka a
no
o
ispa iguma
ai
konk é uma
pakapes
a
bu
dazadas:
+
ispa igas
no ades
—
dialek s,
izlokSnu
g upa
ai
kul ii és u iskais
apgabals;
-
konk é as
no ades
—
no eik a
izloksne.
Nedi e enciala
izlokSnu
a dnica
(“La ieSu
alodas
izlokSnu
a dnica”)
a ka a
no
ma e iala
bli uma
pa as i
i
lie de igi
izman o
abus
So
no azu
eidus.
Tomé
jaie é o,
ka
iem
abiem
i
sa i
plusi
un
minusi.
Vispa igas
no ades
aiznem
maz
ie as
un
uzska ami
pa ada
kada
a da
ai
a da
nozimes
lokalizacijas
ie u,
acu
iespéjamas
nep ecizi a es
—
kadu
leksisko
ai
seman isko
dialek ismu
miné a
a eala
a se iskas
izloksnés
a
a i
nelie o .
Konk é u
izlokSnu
uzskai ijums
(se iSki,
ja
i
bli s
ma e ialu
akums)
aiznem
daudz
ie as,
be
sniedz
p ecizas
zinas
pa
leksémas
lie ojumu
no adi aja
izloksné.
Va dnicas
lie o ajam,
ku §
pilniba
nepa zin
La ijas
adminis a i i
e i o ialo
iedalijumu,
konk é as
no ades
ne
ienmé
sniedz
pie iekamu
p iekSs a u
pa
a da
ai
a da
nozimes
lokalizacijas
ie u.
Nemo
é a,
ka
ka ai
a dnicai
piemi
zinama
abs akcijas
pakape
(piemé am,
izlokSnu
a dnicas
a ealas
izpla ibas
zina
nedublé
dialek alas
leksikas
a lan us,
kas
sniedz
zinas pa
nedaudzu
a du
izpla ibu
ela i i
isas
izloksnés),
ispa igas
no ades
ie eicams
lie o
ad,
ja
a ds
ai
a da
nozime
ap e
ai
nu
plagu
izpla ibas
a ealu
[sk.
bikis1,
b uceklis1],
ai
a i
as
sas opams
Sau a
kompak a
a eala
[sk.
blozmé].
Leksikog a iskaja
p aksé
é ojams,
ka
abi
80
no azu
eidi
iek
kombiné i.
Nedi e enciala
izlokSnu
a dnica
geog a iskas
no ades
sas opamas
di éjadi:
+
pas a pina i
—
pie
ilus a i a
ma e iala
un
leksikog a isko
a o u
a saucés;
+
ieSi
—
ka
a disks
( ai
a i
Si é s)
ispa igo
a ealo
no azu
ai
konk é o
izlok&nu
uzskai ijums
un
ka Su
eida.
Ka a
a dnica
(ipaSi
izlokSnu
a dnica)
i
ne
ikai
ling is isko,
be
a i
kul i és u isko
ak u
a o s
—
a dnica
ie ie o ais
ilus a i ais
ma e ials
sniedz
zinas
gan
pa
e nog a iskajam
ealijam,
gan
pa
au as
pa aZ4m
un
icéjumiem.
137
Lai
maksimali
pa adi u
§o0
kul ii és u isko
slani,
“La ieSu
alodas
izlokSnu
a dnica”
leksémas
ka ai
nozimei
pie ieno i
izlokSnu
piemé i,
kas
iz audzi i
a, lai
ie
ap e u
dazadu
kul i és u isko
apgabalu
(Vidzemes,
Zemgales,
Ku zemes,
La gales,
a i
Sélijas)
izloksnes
[sk.
bed e].
Pas a pina i
zinas
pa
leksémas
a ealo
izpla ibu
a
iegi
a i
no
leksikog a isko
un
ci u
publicé o
a o u
a saucém.
“La ie8u
alodas
izlok&Snu
a dnicai”
nozimigakais
leksikog a iskais
a o s
i
K.Milenbaha
un
J.Endzelina
“La ieSu
alodas
a dnica”
(ME
I-IV)
un
as
papildinajumi
(EH
I-II),
ku os
odamas
no ades
pa
a du
geog a isko
izpla ibu,
kas
iek
“pa nes as”
a i
uz
opoSo
a dnicu
(sk.
blo ca
1,2,
bliks iens].
Bez
am
iek
izman o as
a i
ci as
(péc
ME
un
EH
izdo as)
izlokSnu
a dnicas,
piemé am,
“E gemes
izloksnes
a dnica”
(EIV
I-III),
un
izlok&nu
ma e iali,
piemé am,
izlok&8nu
ap aks i
Filologu
bied ibas
aks os
un
Valodas
un
li e a ii as
ins i i a
aks os
[sk.
blumize s
..],
a se iskas
monog a ijas,
piemé am,
S endes
izloksnes
ap aks s
(DR
1955
u.c.),
kas
a i
ne ie&i
sniedz
zinas
pa
leksému
a ealo
izpla ibu.
A sauce
uz
“La ie8u
li e a as
alodas
a dnicu”
(LLVV
I-VIII)
ada,
ka
a ieciga
lekséma
iek
uzliko a
pa
li e a as
alodas
sas a dalu,
esp.
a
i
pazis ama
a i
izlok&nu
pa s a jiem.
Ja
a ds
ai
a da
nozime
na
izpla i s
kompak a
a eala
jeb,
ja
na
pie ickami
bli s
a da
egis s,
“La ieSu
alodas
izlok&nu
a dnica”
iek
izman o as
ieSas
geog a iskas
no ades,
.i.,
iek
uzskai i as
izloksnes,
ku as
a iecigais
a ds
i
egis é s.
(Lai
Sis
uzskai ijums
neaiznem u
pa ak
daudz
ie as,
i
iespéjams
izs ada
izlok’nu
nosaukumu
saisinajumus,
ka
as
i
da i s
a i
ME
un
EH).
Sa dabigs
un
maz
izpla i s
ieSo
geog a isko
no azu
eids
izlok&nu
a dnica
i
ka es
(Vie eck
1988:
101-113),
ku u
izman ogana
i
ai akas
p iek8 ocibas.
Pi mka ,
ka é
a
ap ieno
ai akus
oné iskos
un
mo ologiskos
a ian us
[sk.
blusa ,
blusuo ;
blusa ies,
blusuo ies],
o ka ,
ka é
pa ska amak
edzama
leksiski
seman isko
dialek ismu
izpla iba
a pus
kompak a
a eala
[sk.
b uceklis].
Aplikojo
nedi e enciala
izloksnu
a dnica
ie e amo
a du
k ajumu
a eala
un
lie ojuma
plaSuma
zina,
lie de igi
Skie
izdali
ai akas
g upas.
1.
Izloksnés
un
li e a aja
aloda
kopigie
a di.
Nemo
é a
masu
komunikacijas
lidzeklu
ipa s a u,
li e a as
alodas
ie ekme
i
nenoliedzama
isas
izloksnés
un
li e a as
alodas
a dus
zin
isu
izlok&nu
pa s a ji.
Tomé
daudziem
a diem
no eik a
izlokSnu
g upa
a
bi
spilg i
iz eik s
li e a isma
aks u s.
Tada
gadijuma,
kad
i
iespéjams
kons a é
kada
li e a as
alodas
a da
e u
lie ojumu
kada
ap idi
ai
izlokSnu
g upa,
bi u
dodamas
ie obezojosas
geog a iskas
no ades:
e i;
lie o
ikai
jaunaka
( idéja)
paaudze;
nelie o
u.c.
[sk.
bed e
1].
Geog a iskas
no ades
dodamas
pie
am
li e a as
alodas
a du
nozimém,
s abilajiem
a du
sa ienojumiem
ai
azeologismiem,
kas
a Ski as
no
li e a as
alodas.
P o ams
Sis
dalijums
nebiis
absolii s,
jo
pa
ienigo
k i é iju
li e a as
alodas
a da
ai
a da
nozimes
nogki Sana
iek
uzliiko a
“La ieSu
li e a as
alodas
a dnica”
(LLVV),
ku as
pi mais
séjums
iznacis
jau
1972.
gada
,
be
138
pédéjais
1996.
gada
él
a odas
ipog a ija.
S a igi
i
no adi
izpla ibas
a ealu
a i
iem
a diem
ai
a du
nozimém,
kas
LLVV
ie ie o i
a
no adi
‘ap .’
[sk.
b uceklis
1],
ka
a i
e nog a isko
ealiju
apziméjumiem.
2.
Neli e a as
sa un alodas
a diem,
kas
eido
s a pslani
s a p
li e a as
alodas
a du
k ajumu
un
izlokSnu
leksiku,
piemi
zinams
e i o ials
ie obezojums,
kas
pa as i
i
és u isko
aps aklu
nosaci s.
Piemé am,
ge manismi
ai ak
izpla i i
Vidzemé,
Ku zemé,
Zemgalé,
be
sla ismi
—
La galé.
Daziem
Sis
g upas
a diem,
kas
sais i i
a
no eik u
a ealu,
a é u
do
ispa igas
geog a iskas
no ades
[sk.
blumize s
..
(iespéjama
ispa iga
no ade:
Ku zemé,
Zemgalé,
Vidzemé),
blida
..].
3.
Dialek alas
leksikas
a diem,
kas
sas opami
plaSa
a eala,
(ja
i
pie iekams
ma e ialu
akums)
bii u
dodamas
ispa igas
geog a iskas
no ades
uz
kompak u
a ealu,
ka
a i
uz adamas
konk é as
izloksnes,
ku
a ds
ai
a da
nozime
egis é a
a pus
a eala
[sk.
b uceklis
..].
Sis
g upas
a du
a ealo
izpla ibu
a é u
a spogulo
a i
ling ogeog a iskajas
ka és
[sk.
ka Su
pa augus].
(Va diem,
ku i
i
ieklau i
“La ieu
alodas
dialek u
a lan a”
leksikas
ka és,
jadod
a sauce
uz
So
da bu).
4,
Dialek alas
leksikas
a diem,
kas
sas opami
Sau a
a eala,
nepieciesams
no adi
konk é as
izpla ibas
ie as
—
izloksnes
[sk.
blozmé,
biksin§].
Sis
dalijums
i
iespéjams
ikai
ad,
ja
i
pie iekami
bli s
un
pa baudi s
izlok&nu
ma e ialu
akums;
a dnicas
saga a oSanas
posma,
lai
iz ai i os
no
nep ecizi a ém,
ie eicams
ai ak
izman o
konk é as
geog a iskas
no ades.
Ski klu
pa augi
ba inas,
ba ini;
sk.
ba¢inS
subs .
BieSu
(a i
balandu)
lapu
zupa
a
pu aimiem
un
piena
ai
k éjuma
piede u.
bacinas,
biésu
bacinas,
zupé
is a a
pu aimus
miks us,
lapas
nud a a
acse iski,
a
nazi
a
sakapé,
liék
1éksa
[zupal,
piéle
piénu- as
i
biéSu
bacinas
Ku si8os,
biésu
Japu
zupu
a a
a
piénu
ai
k éjumu,
a ijam
bacinus
zupé
és ,
kame
él
nebia
[bie’u],
bie es
lapas
kamJe
él
nebija.
a
piénu
a ija,
piébé a
pu a
imus
kla ,
sag iéza
as
lapas,
nuok eldinaja
él
biski
Snike é;
ecuos
laikuos,
a
inu
[biesu
zupu] sauca
~
bacini,
pa
bacipiem
B ukni;
sa ic
pa
bacinam.
lapam
uzlei
a udsu
iideni,
s ki
siki
sag iéz.
kad
pu aimi
miks i,
be
kla .
é-pa
ka
pie
skabenu
zupas
piéliék
uOlas,
liésu
galu,
k éjumu
Zan é.
Ku zemes
un
Vidzemes
dien iddala,
Zemgalé.
ME
|
247
ein
Essen
aus
Bee en
Au os,
Pla inas,
aus
Bee enbla e n
Blidiené;
Skédé
—
bacing
ode
aus
Saue amp e bla e n
Ku siSos;
EH
I
197
Béné,
Saldi
(hie :
in
Milch
gekoch e
Bee enbla e ),
DZiks é
(hie :
eine
Speise
aus
Bee en-
und
Meldenbla e n
und
G ii ze),
bacin
Bee ensuppe
G enCos.
139
bacinas
‘biesu
lapu
zupa’
Oe,
DAS
ice
CAT
Kehoe
PRK
KAP
oh
AR
RR
eae
g ee
aS
Lisi
Ree
ee
4
5
5p
bacina
.
e
®
bacinas
CS
©
acini
bading
bed e
subs .
1.
Padzilinajums,
iedobums
(pa as i
zemes
i sma).
a/z
da z
bi
h éls
dzi[§
bedg,
ku
is
asa
idenc
s a ej
iéksa
S é ciema;
[mikla]:
juo
ai ak
nem
nuos ,
juo
l elaks
paliek
—
bed i,
ma ku
uok
Valmie as
apka né;
pa
isu
senu
Jaiku
a
jai
dumhbé is
bi,
aga
jai
sa ic
bed eNica;
upuju[ka upelu]
bed es
bij
uz
Runéa
kallina.
i
iebé em
udeni
upujus
saklai
Sinolé;
ka upejus[ziema
uzglabaganai]
Jika
bed é,
eica
a i
—
kap¢éd
Bauska.
©
mi uonu
bed e,
a i
cie me ama
bed e—ka upelu
uzglabaSanas
bed e,
no
ku as
ka upelus
ziema
a a
nenem.
mums
nau
adas
klé ejamas
bed es,
be
cié me amas.
eci
cil éki
saka
—
mi udnu
bed es
EYV
1
159.
©
kla ejama
bed e
—
ka upelu
uzglabaganas
bed e,
no
ku as
ka upelus
nem
a a
a i
ziema.
LLVV
II
49-50;
ME
I
276;
EIV
I
158;
e i
(ka
li e .)
augSzemnieku
dialek a
la galiskajas
izloksnés,
a
ie a
duobe.
2...
biksin$
subs .;
demin.
Saloci s
auduma
(pa as i
ma les)
au ins,
ko
liek
zidainim
s a p
kajam.
ud
soiic
pa
biksin,
kué hék
kajs a pina
co i
p iéks
ué
diben,
lai
nenud a
liélejs
d ébs
S é ciema.
biks i iés
.
Baidi ies,
bi ies.
a s
nebiks as,
ka
ndu
sun.
in
jo
ne a
no
labibs
izdzi Je os;
nebiks iés
pa
skadi,
a
bi s
mana
skade,
be
ed
ik
aiga
da i
a,
ka
es
liéku
Dziks é;
a i
Mezamuiza.
EH
I
223
Augs kalné,
Dziks é.
bikis
subs .
1.
Amu eida
iks
dzi nakmenu
asinaSanai.
biks
i
a
kud
kapin
dzié gs.
inam
ab
gal
spic,
ide
kac
Wandé;
sudmaju
zellis
kapinajis
a
uo
biki
as
dzié nas
G obina;
dzié nakme i:s
kapan
a
bik
Puzé.
Ku zemé.
EH
I
219
I andé,
G obina.
140
//
Amu eida
iks
(a
me ala
dalas
ienu
smailu,
o u
plakanu
galu)
ka
cie a
(piemé am,
sasalu’as
zemes,
ledus)
smalcinasanai,
d upinaSanai.
bikis
4,
ku
cé .
inam
bi
iéns
gals
nuo
dzel za
Spic,
ud s
plaka is,
idii
kac
nuo
ku6ka.
p iéks
cié (a)s
zemes
ci san(a)s,
cé
zemi
—
ku
cié u
aig
ci s ,
sasalusu
zemi
a
biki
cé
Nica;
jaunaka
Jauka
egada i
biki
a
ienu
galu
pla u
sasalusas
zemes
ci ganai
un
ci aém
ajadzibam
G obina.
Ku zemé.
EH
I
219
G obina.
2.
Keksis.
bikis
/
nuo
dzelZa
uskale
uz
kuoka
ka u,
iéns
za s
i
uz
p iéksu
un
ué s
i
liks,
ka
a
pas um
un
pié ilk
Nica.
3.
S ampa.
k°apus us
bikéja
muca
a
biki
Sinolé;
kapuos u
s ampajamais,
kad
kapuos i
saé elé i
un
salik i
muca,
uos
sas ampa
jeb
sabiké
a
biki—pasmagu
kuoku,
kam
apa a
ipa
gala
Aliksné.
EH
I
219
Malupé,
Gulbené.
Aizgi s;
sk.
EH
I
219:
aus
d.
Bicke.
bliks iéns,
bliks in’
subs .
Acu
plaks s.
ka e
ace
so s
bliks is.
bliks in
kad
emieg,
aizk i
cie :
Dundaga;
es
jai
gaid,
ka
mils
mei ens
a
d iz
saks
male
os
bliks iéns
zils
a
zaJs
Lauciena;
biiks ip
a
1
éls
(go ij)
ié
i
uz
acs.
ja
is
gul
aizmidziés,
a
acs
i
cié.
ja
is
gul
laiike
un
g emuo,
a
inam
acs
i
aJem
S azdé.
EH
I
229
Talsos.
blozmé
lok.,
nelok.
Ba a,
kaudzé.
a nak
[k oga],
aizjem
im,
ka s ’es
pa
kak em.
da ic’e
un
/ék’e
ién
ka
z ié ba],
kad
sagai:s
ién’e
blozm’¢
kudp
Puzé;
a
sas iés s
iéne
blozme
Ugalé;
a i
Pil ené.
EH
I
231
Ugalé.
plida ,
blidé ,
blidi
.
Maldi ies;
bezmé kigi
klaino .
ku
u
ik
i
g
bhu-
deji,
ka
is
sa u
naguoji?
P eilos;
jis
ysu
nak ’
blud'a
pa
m'ezu
Pilda;
py ma
aizi,
ka
beju
Réiga,
blid'‘ieju
'in
Kalupé.
La galé.
Aizgi s;
sal.
k .
61yquTb
‘OmyKgaTb,
m y a s’
CPA
I
116.
blumize s,
blumize is,
blimize s,
bliimize is
subs .
Mu es
ha monikas.
blumize i
—
u6
pis
a
mu i
a,
ka
lai
ska.
smukas
meldinas
a
isspélé
Ku si8os;
ma e
nudpi ka
nud
)
mugu buddniéka
blumize i,
lai
b ali is
pis
I la a;
bé niém
bij
mu es
plésinas
ai
blimize s
Bauska;
nekéda
balle
u
nebija,
a
blumize u
ién
spéléja
Kuldiga;
mu es
a muonikas
sauce
pa
blimize i
Sinolé;
spéleja
uz
ke mém,
un
bij
a
ac
blimize s
Mezo né;
blumize s
is es
lidze.
kad
aig,
ad
uzpis
s6u
blumize
Dundaga;
bluméizé s
—
kodd ais
aiceDignaja;
blumize is
Pil ené,
Zan é;
b/umize s
Kanda a,
Laidzé
(G audina
VI),
Puzé,
Vandzené:
blumizé s
(I o
-c.)
S endé
(DR
1955,
111).
Aizgi s;
<
nd
b ummise n
DR
1955,
111.
blusa ;
blusud
.
1.
...
2.
Siki
bu bulo
pi ms
a iSanas.
dde ic
blusud,
i
lin
saks
a i iés
B asla a;
..ka
as
idéns
blusuo,
ad
a
maizes
jaugana
Jé cénos;
ab ina
ieléja
adu,
ka
jau
blusudja
idénc,
mil i
[kla ],
néma
saklapéja
i igi
[miklu]
Bu niekos;
aidénc
blusuo.
a
ka idénc
blusuo,
ad
is
i igadkais
p icks
maizesRencénos;
a i
blusuo
141

Jaunbu niekos,
b/usaé
T ika a.
Sal.
a i
b/usa iés
(2),
blusuo ies.
3.
...
blusa iés;
blusud iés
.
1.
...
2.
Siki
bu bulo
pi ms
a iSanas.
b/usuojas
idenc.
idenc
a
ka
kus as,
él
ne a as,
be
blusuojas
NaukSénos;
ka
sak
idenc
bluso es,
ka
léka
a iksa
ads
ka
blusins,
a
lei
mil im
i su
Je os;
idénc
éduds
bu bulisués
me ,
blusajas,
a
esud
laps[miklas
jauSanai]
E elé;
ddenc
sak
blusuo ies,
a
ku]
mil s
iéksaKonos;
idénc
blusudjas,
meé ,
si
aiksa
[bu bulisus],
a i iés
ne a
/ais ,
mil i
pa deg,
a
i
éda
glidaina
[maize],
ga aiizu
si
aJa
Rencénos;
blusa iés
a i
Jé cénos;
blusud iés
Ka kos.
EH
I
232
blusu6 iés
sub
.
blusud
Je os;
ELV
1
177
blusa iés.
Sal.
a l
blusa ,
blusu6
(2).
3.
...
@
dlusa ,
blusuo
O
blusa ies,
blusuo ies
blo ca
.
1.
S ampa .
blo cé
malus
-
miica,
la
siks i
Veca é.
MET
321
Dun é,
S iené.
2.
B is ,
b ada
(pa
dubliem,
ne i iem,
dulkainiem
ideniem).
newiénc
neg ib
pa
ne i im
idenim
pa
ud
blo cu
blo ca
Veca é;
neblo ca
pa
dublim!S é ciema.
MEI
321
bjo caé ;
EH
1
234
bjo cé
Lielsalaca.
3.
Kus ina
(piemé am,
ko
skalo
Skid uma),
ado
Slaks iem
lidzigu
oksni.
léj
ka ip
ku imm
iden
i sa
u
b o ces,
kus inej
ué
ku u
Vainizos.
4.
Maisi ,
jauk
(Skid umu),
ado
Slaks iem
lidzigus
ok8nus.
neb/o ca,
be
éd!
S é ciema.
5.
Mazga .
LimbazZos.
b uceklis;
b ucekls
subs .
1.
Galoda
(pa as i
izkap s
asinaSanai).
uo
sauc
s iks.
ec
Ja ids
sa ic
pa
b ucek].
iskap§
b ucek]s.
nu
jai
pa
s ik
sa ic
Dundaga;
ie
i igié
b ucek]
1
ad
kudk
déli ,
kam
abas
pusés
uzsme é
ad
as
g a i .
e
142
g an e,
es
duéma,
i
piéja ike
cemeiic,
Ja
ip,
sa u ds,
la
in
nebié s
nuos .
a
7
ad
akmen
b ucekl
a
iém
kudks
ne-maz
nau.
is
as
b ucekJs
1
nuo
ién
akmen.
senak
jau
pas
uos
b ucekJs
aisi.
az aisi
ad
ku6k
laps in
un
a
a
en
nuo
abam
pusem
in
lab
sadud s i.
a
nudsmé é
abs
as
pus
a
da
un
uzkaisi
as
smil
ié s.
uo
smil
a
ama
iési
iék§
uos
ca i uminuds.
a
Ja
inam
nudkals
un
a
nudda ué
un
nudkaisi
akal
a
smil .
a
ik
ilg,
kamé
bi
diézgan
biéz
ka .
i
senak
ie
b ucek{
bi
el
sa adak.
a
ik
bi
ad
sadud s i
ku6k
léps in.
ka
ga
pla ,
a
paném
ade
kuli e
smil
lidz.
ka
aidzé
b ucind ,
a
uzkaisi
uo
smil
uz
uo
b ucek{
un
b ucina.
Ja
a
smil
labak
u é iés
kla ,
a
uo
b ucek]
apslapina
pa:
p iéks
ku
biddens andé;
b uceklis
i
‘pas aisi a
galudda,
kuo
uzasina
iskap i.
jedu6é
man
sa u
b ucekli
uzb ucina
iskap i!
Nica;
b ucek/i
aisi i
nud
smi gela
akmena.
ada
galuddina.
pa
ud
zudbigu
nuds iks ina.
ad
a kal
pié
kudka
léja
Ala
adu
pika
masu
kudpé
a
smi geli.
ah
b ucekli h
bij
ada
udcina.
plaajuo
b ucekli
u?
udké
ai
kaba é
Nig anda;
y§
iskep’c’
b u:cyna
a
b ii:c’ekli
Saika a;
b uceklis
—galuddina
ai
maksliks
smil’akminc
a
déli i
ida.
b ucek/us
pi ka
buddé
izkapsu
asinasanai
Veca é.
Ku zemé;
a pus
a eala
Veca é,
Saika a.
ME
|
338
b uceklis
Dundaga,
Kuldiga;
EH
I
244
b uceklis
a i
Saldi,
I andé,
Saika a;
EH
I
244
b ucekls
Dunika,
G obina,
Kalé os,
Ba a,
Ruca a.
LLVV
I
130
ap .
2.
Linu
kuls amé
ie ice.
[kuls i8anai]
b/
akal
ada
déle
un
ac
b uceklis
bi,
ac
b a iceklis
bi,
a
ku6
linus
kulks i
Nica.
3.
EH
I
244
b uceklis
‘ein
Sch apeisen’
Biks os.
4.
Lieks,
ne ajadzigs
cil éks.
as
ac
b uceklis
—
g udzas
pa
idu
Nica.
ME
I
338
b uceklis
‘ein
iibe liissige
Mensch,
ein
iin es
Rad’
G obina.
5.
ME
I
338
b ucekls
‘ein
uno den lich
gekleide e
Mensch’
Zasa.
b uceklis
‘galoda’
@
b uceklis,
b ucekls
143
LITERATURA
BuSmane
B.,Kagaine
E.
1980:
IzlokSnu
a dnicu
ipi
un
la ieSu
dialek alo
a dnicu
eidoganas
jau ajumi.
—
La ijas
PSR
ZA
Vés is
8,
59-75.
DLJ
-
Dialek alas
leksikas
jau ajumi,
Riga:
Zina ne,
1986.
DR
1955:
D a ins’
K,
Riike
V.
Leu e
und
Nominal o men
de
Munda
on
S enden
1
Einlei ung,
Akzen
und
In ona ion,
Lau leh e.
Lund.
EHI-II-Endzelins
J.un
Hauzenbe ga
E.
Papildindjumi
un
labojumi
K.Mi ilenbacha
La iesu
alodas
a dnicai
1-2,
Riga,
1934
-
1946.
EIVI-IlI-Kagaine
E,
Rage
S.
E gemes
izloksnes
a dnica
1-3,
Riga:
Zina ne,
1977—
1983.
G audina
M.1958:
Laidzes
un
Kanda as
izloksne.
—
Valodas
un
Ji e a i as
ins i i a
aks i
6,
Riga,
1958,
257-297.
Kagaine
E.
1985:
Ap ieno as
la ieSu
izlokSnu
a dnicas
eidoSanas
p oblémas.
—
Va/odas
ak uali a es
1984,
Riga:
Zina ne,
1985,
64-86.
LLVV
I-VI
—
La iesu
li e a as
alodas
a dnica
1-8,
Riga:
Zina ne,
1972-1996.
ME
I-IV
-Milenbachs
K.
La iesu
alodas
a dnica.
Redigéjis,
papildinajis,
u pinajis
J.Endzelins
14,
Riga:
Kul ii as
onda
izde ums,
1923-1932.
Vie eck
W.
1988:
A
Dic iona y
o
English
Dialec s
-
he
Da e
o
he
Su ey
o
English
Dialec s
Dic iona ized.
-
Symposium
on
Lexicog aphy
IV.
P oceedings
o
he
Fou h
In e na ional
Symposium
on
Lexicog aphy
Ap il
20-22,
1988
an
he
Uni e si y
o
Copenhagen.
Lexicog aphica
Se ies
Maio
26,
Tiibingen,
101-113.
VLIR
VI
-—
Valodas
un
Ii e a ii as
ins i i a
aks i
6,
Riga:
Zina ne,
1958.
CPA
I-
C osaps
pyccxo o
a3piKa
1,
Mocxsa:
Tocynapc seHHoe
u3qaTembcTBO
MHOCTpaHHBIX
1
HallMOHA@IbHEIX
cnopapei ,
1957.
ZODZIV
IR
JU
REIKSMIY
AREALO
CHARAKTERISTIKA
NEDIFERENCINIAME
TARMIY
ZODYNE
San auka
Siame
s aipsnyje
nag inéjama
speci iné
a miy
leksikog a ijos
p oblema
—
geog a iniy
nuo ody
pa eikimo
sis ema,
ku ig
suda o
bend osios
nuo odos
( a mé,
is o iné
s i is,
ajonas)
i
konk ediosios
nuo odos
(8nek a).
Tokios
nuo odos,
aiSkinan¢ios
Zodzio
a
am
ik os
jo
eikimés
papli img,
nedi e enciniame
a miy
Zodyne
pa eik inos
d ejopai
—
ne iesiogiai
(p ie
ilius acinés
medzZiagos)
i
iesiogiai
(a ealo
nuo ody
a
Snek y
sa aSas
bei
Zemélapiai).
A ealo
i
a ojimo
poziu iu
ikslinga
iSski i
kelias
Zodziy
g upes,
ku ios
Gia
analizuojamos
smulkiau:
1)
a miy
i
bend inés
kalbos
bend oji
leksika;
2)
neli e a i iné
Snekamosios
kalbos
leksika;
3)
a miy
leksika,
a ojama
placiame
a eale;
4)
a mybés,
a ojamos
ienoje
a
keliose
Snek ose.
DIE
AREALE
CHARAKTERISTIK
VON
WORTERN
UND
WORTBEDEUTUNGEN
IM
NICHTDIFFERENZIERENDEN
MUNDARTWORTERBUCH
Zusammen assung
In
de
dialek alen
Lexikog aphie
is
das
P oblem
des
Sys ems
geog aphische
Angaben,
die
die
In o ma ion
ibe
Ve b ei ung
des
Wo es
esp.
de
Wo bedeu ung
bie en,
spezi isch.
In
144
de
le ische
Sp achwissenscha
ha
sich
dieses
P oblem
wah end
de
A bei
am
“Wo e buch
le ische
Munda en”
ak ualisie .
Geog aphische
Angaben
kénnen
hinsich lich
des
G ades
ih e
Ve allgemeine ung
ode
Konk e isie ung
un e schiedlich
sein:
1)
allgemeine
Angaben
—
Dialek ,
die
Munda g uppe
ode
kul u his o isches
Gabie ,
Region;
2)
konk e e
Angaben
—
eine
bes imm e
Munda .
Im
nich di e enzie enden
Wo e buch
(abhanging
on
de
Dich e
des
Ma e ials)
is
in
de
Regel
angemessen,
diese
beide
Typen
de
Angaben
zu
e wenden,
die
am
en sp echenden
Wo
bzw.
de
en sp echenden
Wo bedeu ung
zu
bie en
sind:
1)
e mi el
—
bei
illus a i em
Ma e-
ial
und
lexikog aphische
Quelle;
2)
di ek
—
als
wé liche
(ode
auch
kodie e)
Au lis ung
on
allgemeinen
a ealen
Angaben
ode
konk e en
Munda en
sowie
als
Ka en.
Es
e schein
zweckmaBig,
bei
Be ach ung
des
ins
nich di e enzie ende
Wé e buch
einzu iigenden
Wo gu es
in
a eale
Hinsich
und
be ach lich
seine
Geb auchsdynamik
meh e e
G uppen
au zus ellen:
1.
Fii
Munda en
und
Li e a u sp ache
gemeinsame
Wo e .
2.
Nich li e a ische
umgangssp achliche
Wo e .
3.
Wo e
de
dialek alen
Lexik,
die
in
b ei em
A eal
o kommen.
4.
Wo e
de
dialek alen
Lexik,
die
in
engem
A eal
o kommen.
145