Die Areale Charakteristik von Wörtern und Wortbedeutungen im nichtdifferenzierenden Mundartwörterbuch

LIETUVIU KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVII (1997) LEKSIKOGRAFIJOS IR LEKSIKOLOGIJOS PROBLEMOS - Ilga JANSONE VARDU UN VARDU NOZIMJU AREALAIS RAKSTUROJUMS NEDIFERENCIALA IZLOKSNU VARDNICA Speci isks un maz pé i s dialek alaja leksikog a ija i jau ajums pa geog a isko no azu sis ému, kas sniedz zinas pa a da ai a da nozimes izpla ibu. Sis no ades se iSki nepiecieSamas a dnicas, kas ap e plaSa no ada leksiku; a ad a i oposaja “La ieSu alodas izlokSnu a dnica” (BuSmane, Kagaine 1980: 59-75; Kagaine 1985: 64-86), kas iece é a ka ela i i pilna ipa izlokSnu a dnica. Geog a iskas no ades a ka a no o ispa iguma ai konk é uma pakapes a bu dazadas: + ispa igas no ades — dialek s, izlokSnu g upa ai kul ii és u iskais apgabals; - konk é as no ades — no eik a izloksne. Nedi e enciala izlokSnu a dnica (“La ieSu alodas izlokSnu a dnica”) a ka a no ma e iala bli uma pa as i i lie de igi izman o abus So no azu eidus. Tomé jaie é o, ka iem abiem i sa i plusi un minusi. Vispa igas no ades aiznem maz ie as un uzska ami pa ada kada a da ai a da nozimes lokalizacijas ie u, acu iespéjamas nep ecizi a es — kadu leksisko ai seman isko dialek ismu miné a a eala a se iskas izloksnés a a i nelie o . Konk é u izlokSnu uzskai ijums (se iSki, ja i bli s ma e ialu akums) aiznem daudz ie as, be sniedz p ecizas zinas pa leksémas lie ojumu no adi aja izloksné. Va dnicas lie o ajam, ku § pilniba nepa zin La ijas adminis a i i e i o ialo iedalijumu, konk é as no ades ne ienmé sniedz pie iekamu p iekSs a u pa a da ai a da nozimes lokalizacijas ie u. Nemo é a, ka ka ai a dnicai piemi zinama abs akcijas pakape (piemé am, izlokSnu a dnicas a ealas izpla ibas zina nedublé dialek alas leksikas a lan us, kas sniedz zinas pa nedaudzu a du izpla ibu ela i i isas izloksnés), ispa igas no ades ie eicams lie o ad, ja a ds ai a da nozime ap e ai nu plagu izpla ibas a ealu [sk. bikis1, b uceklis1], ai a i as sas opams Sau a kompak a a eala [sk. blozmé]. Leksikog a iskaja p aksé é ojams, ka abi 80 no azu eidi iek kombiné i. Nedi e enciala izlokSnu a dnica geog a iskas no ades sas opamas di éjadi: + pas a pina i — pie ilus a i a ma e iala un leksikog a isko a o u a saucés; + ieSi — ka a disks ( ai a i Si é s) ispa igo a ealo no azu ai konk é o izlok&nu uzskai ijums un ka Su eida. Ka a a dnica (ipaSi izlokSnu a dnica) i ne ikai ling is isko, be a i kul i és u isko ak u a o s — a dnica ie ie o ais ilus a i ais ma e ials sniedz zinas gan pa e nog a iskajam ealijam, gan pa au as pa aZ4m un icéjumiem. 137 Lai maksimali pa adi u §o0 kul ii és u isko slani, “La ieSu alodas izlokSnu a dnica” leksémas ka ai nozimei pie ieno i izlokSnu piemé i, kas iz audzi i a, lai ie ap e u dazadu kul i és u isko apgabalu (Vidzemes, Zemgales, Ku zemes, La gales, a i Sélijas) izloksnes [sk. bed e]. Pas a pina i zinas pa leksémas a ealo izpla ibu a iegi a i no leksikog a isko un ci u publicé o a o u a saucém. “La ie8u alodas izlok&Snu a dnicai” nozimigakais leksikog a iskais a o s i K.Milenbaha un J.Endzelina “La ieSu alodas a dnica” (ME I-IV) un as papildinajumi (EH I-II), ku os odamas no ades pa a du geog a isko izpla ibu, kas iek “pa nes as” a i uz opoSo a dnicu (sk. blo ca 1,2, bliks iens]. Bez am iek izman o as a i ci as (péc ME un EH izdo as) izlokSnu a dnicas, piemé am, “E gemes izloksnes a dnica” (EIV I-III), un izlok&nu ma e iali, piemé am, izlok&8nu ap aks i Filologu bied ibas aks os un Valodas un li e a ii as ins i i a aks os [sk. blumize s ..], a se iskas monog a ijas, piemé am, S endes izloksnes ap aks s (DR 1955 u.c.), kas a i ne ie&i sniedz zinas pa leksému a ealo izpla ibu. A sauce uz “La ie8u li e a as alodas a dnicu” (LLVV I-VIII) ada, ka a ieciga lekséma iek uzliko a pa li e a as alodas sas a dalu, esp. a i pazis ama a i izlok&nu pa s a jiem. Ja a ds ai a da nozime na izpla i s kompak a a eala jeb, ja na pie ickami bli s a da egis s, “La ieSu alodas izlok&nu a dnica” iek izman o as ieSas geog a iskas no ades, .i., iek uzskai i as izloksnes, ku as a iecigais a ds i egis é s. (Lai Sis uzskai ijums neaiznem u pa ak daudz ie as, i iespéjams izs ada izlok’nu nosaukumu saisinajumus, ka as i da i s a i ME un EH). Sa dabigs un maz izpla i s ieSo geog a isko no azu eids izlok&nu a dnica i ka es (Vie eck 1988: 101-113), ku u izman ogana i ai akas p iek8 ocibas. Pi mka , ka é a ap ieno ai akus oné iskos un mo ologiskos a ian us [sk. blusa , blusuo ; blusa ies, blusuo ies], o ka , ka é pa ska amak edzama leksiski seman isko dialek ismu izpla iba a pus kompak a a eala [sk. b uceklis]. Aplikojo nedi e enciala izloksnu a dnica ie e amo a du k ajumu a eala un lie ojuma plaSuma zina, lie de igi Skie izdali ai akas g upas. 1. Izloksnés un li e a aja aloda kopigie a di. Nemo é a masu komunikacijas lidzeklu ipa s a u, li e a as alodas ie ekme i nenoliedzama isas izloksnés un li e a as alodas a dus zin isu izlok&nu pa s a ji. Tomé daudziem a diem no eik a izlokSnu g upa a bi spilg i iz eik s li e a isma aks u s. Tada gadijuma, kad i iespéjams kons a é kada li e a as alodas a da e u lie ojumu kada ap idi ai izlokSnu g upa, bi u dodamas ie obezojosas geog a iskas no ades: e i; lie o ikai jaunaka ( idéja) paaudze; nelie o u.c. [sk. bed e 1]. Geog a iskas no ades dodamas pie am li e a as alodas a du nozimém, s abilajiem a du sa ienojumiem ai azeologismiem, kas a Ski as no li e a as alodas. P o ams Sis dalijums nebiis absolii s, jo pa ienigo k i é iju li e a as alodas a da ai a da nozimes nogki Sana iek uzliiko a “La ieSu li e a as alodas a dnica” (LLVV), ku as pi mais séjums iznacis jau 1972. gada , be 138 pédéjais 1996. gada él a odas ipog a ija. S a igi i no adi izpla ibas a ealu a i iem a diem ai a du nozimém, kas LLVV ie ie o i a no adi ‘ap .’ [sk. b uceklis 1], ka a i e nog a isko ealiju apziméjumiem. 2. Neli e a as sa un alodas a diem, kas eido s a pslani s a p li e a as alodas a du k ajumu un izlokSnu leksiku, piemi zinams e i o ials ie obezojums, kas pa as i i és u isko aps aklu nosaci s. Piemé am, ge manismi ai ak izpla i i Vidzemé, Ku zemé, Zemgalé, be sla ismi — La galé. Daziem Sis g upas a diem, kas sais i i a no eik u a ealu, a é u do ispa igas geog a iskas no ades [sk. blumize s .. (iespéjama ispa iga no ade: Ku zemé, Zemgalé, Vidzemé), blida ..]. 3. Dialek alas leksikas a diem, kas sas opami plaSa a eala, (ja i pie iekams ma e ialu akums) bii u dodamas ispa igas geog a iskas no ades uz kompak u a ealu, ka a i uz adamas konk é as izloksnes, ku a ds ai a da nozime egis é a a pus a eala [sk. b uceklis ..]. Sis g upas a du a ealo izpla ibu a é u a spogulo a i ling ogeog a iskajas ka és [sk. ka Su pa augus]. (Va diem, ku i i ieklau i “La ieu alodas dialek u a lan a” leksikas ka és, jadod a sauce uz So da bu). 4, Dialek alas leksikas a diem, kas sas opami Sau a a eala, nepieciesams no adi konk é as izpla ibas ie as — izloksnes [sk. blozmé, biksin§]. Sis dalijums i iespéjams ikai ad, ja i pie iekami bli s un pa baudi s izlok&nu ma e ialu akums; a dnicas saga a oSanas posma, lai iz ai i os no nep ecizi a ém, ie eicams ai ak izman o konk é as geog a iskas no ades. Ski klu pa augi ba inas, ba ini; sk. ba¢inS subs . BieSu (a i balandu) lapu zupa a pu aimiem un piena ai k éjuma piede u. bacinas, biésu bacinas, zupé is a a pu aimus miks us, lapas nud a a acse iski, a nazi a sakapé, liék 1éksa [zupal, piéle piénu- as i biéSu bacinas Ku si8os, biésu Japu zupu a a a piénu ai k éjumu, a ijam bacinus zupé és , kame él nebia [bie’u], bie es lapas kamJe él nebija. a piénu a ija, piébé a pu a imus kla , sag iéza as lapas, nuok eldinaja él biski Snike é; ecuos laikuos, a inu [biesu zupu] sauca ~ bacini, pa bacipiem B ukni; sa ic pa bacinam. lapam uzlei a udsu iideni, s ki siki sag iéz. kad pu aimi miks i, be kla . é-pa ka pie skabenu zupas piéliék uOlas, liésu galu, k éjumu Zan é. Ku zemes un Vidzemes dien iddala, Zemgalé. ME | 247 ein Essen aus Bee en Au os, Pla inas, aus Bee enbla e n Blidiené; Skédé — bacing ode aus Saue amp e bla e n Ku siSos; EH I 197 Béné, Saldi (hie : in Milch gekoch e Bee enbla e ), DZiks é (hie : eine Speise aus Bee en- und Meldenbla e n und G ii ze), bacin Bee ensuppe G enCos. 139 bacinas ‘biesu lapu zupa’ Oe, DAS ice CAT Kehoe PRK KAP oh AR RR eae g ee aS Lisi Ree ee 4 5 5p bacina . e ® bacinas CS © acini bading bed e subs . 1. Padzilinajums, iedobums (pa as i zemes i sma). a/z da z bi h éls dzi[§ bedg, ku is asa idenc s a ej iéksa S é ciema; [mikla]: juo ai ak nem nuos , juo l elaks paliek — bed i, ma ku uok Valmie as apka né; pa isu senu Jaiku a jai dumhbé is bi, aga jai sa ic bed eNica; upuju[ka upelu] bed es bij uz Runéa kallina. i iebé em udeni upujus saklai Sinolé; ka upejus[ziema uzglabaganai] Jika bed é, eica a i — kap¢éd Bauska. © mi uonu bed e, a i cie me ama bed e—ka upelu uzglabaSanas bed e, no ku as ka upelus ziema a a nenem. mums nau adas klé ejamas bed es, be cié me amas. eci cil éki saka — mi udnu bed es EYV 1 159. © kla ejama bed e — ka upelu uzglabaganas bed e, no ku as ka upelus nem a a a i ziema. LLVV II 49-50; ME I 276; EIV I 158; e i (ka li e .) augSzemnieku dialek a la galiskajas izloksnés, a ie a duobe. 2... biksin$ subs .; demin. Saloci s auduma (pa as i ma les) au ins, ko liek zidainim s a p kajam. ud soiic pa biksin, kué hék kajs a pina co i p iéks ué diben, lai nenud a liélejs d ébs S é ciema. biks i iés . Baidi ies, bi ies. a s nebiks as, ka ndu sun. in jo ne a no labibs izdzi Je os; nebiks iés pa skadi, a bi s mana skade, be ed ik aiga da i a, ka es liéku Dziks é; a i Mezamuiza. EH I 223 Augs kalné, Dziks é. bikis subs . 1. Amu eida iks dzi nakmenu asinaSanai. biks i a kud kapin dzié gs. inam ab gal spic, ide kac Wandé; sudmaju zellis kapinajis a uo biki as dzié nas G obina; dzié nakme i:s kapan a bik Puzé. Ku zemé. EH I 219 I andé, G obina. 140 // Amu eida iks (a me ala dalas ienu smailu, o u plakanu galu) ka cie a (piemé am, sasalu’as zemes, ledus) smalcinasanai, d upinaSanai. bikis 4, ku cé . inam bi iéns gals nuo dzel za Spic, ud s plaka is, idii kac nuo ku6ka. p iéks cié (a)s zemes ci san(a)s, cé zemi — ku cié u aig ci s , sasalusu zemi a biki cé Nica; jaunaka Jauka egada i biki a ienu galu pla u sasalusas zemes ci ganai un ci aém ajadzibam G obina. Ku zemé. EH I 219 G obina. 2. Keksis. bikis / nuo dzelZa uskale uz kuoka ka u, iéns za s i uz p iéksu un ué s i liks, ka a pas um un pié ilk Nica. 3. S ampa. k°apus us bikéja muca a biki Sinolé; kapuos u s ampajamais, kad kapuos i saé elé i un salik i muca, uos sas ampa jeb sabiké a biki—pasmagu kuoku, kam apa a ipa gala Aliksné. EH I 219 Malupé, Gulbené. Aizgi s; sk. EH I 219: aus d. Bicke. bliks iéns, bliks in’ subs . Acu plaks s. ka e ace so s bliks is. bliks in kad emieg, aizk i cie : Dundaga; es jai gaid, ka mils mei ens a d iz saks male os bliks iéns zils a zaJs Lauciena; biiks ip a 1 éls (go ij) ié i uz acs. ja is gul aizmidziés, a acs i cié. ja is gul laiike un g emuo, a inam acs i aJem S azdé. EH I 229 Talsos. blozmé lok., nelok. Ba a, kaudzé. a nak [k oga], aizjem im, ka s ’es pa kak em. da ic’e un /ék’e ién ka z ié ba], kad sagai:s ién’e blozm’¢ kudp Puzé; a sas iés s iéne blozme Ugalé; a i Pil ené. EH I 231 Ugalé. plida , blidé , blidi . Maldi ies; bezmé kigi klaino . ku u ik i g bhu- deji, ka is sa u naguoji? P eilos; jis ysu nak ’ blud'a pa m'ezu Pilda; py ma aizi, ka beju Réiga, blid'‘ieju 'in Kalupé. La galé. Aizgi s; sal. k . 61yquTb ‘OmyKgaTb, m y a s’ CPA I 116. blumize s, blumize is, blimize s, bliimize is subs . Mu es ha monikas. blumize i — u6 pis a mu i a, ka lai ska. smukas meldinas a isspélé Ku si8os; ma e nudpi ka nud ) mugu buddniéka blumize i, lai b ali is pis I la a; bé niém bij mu es plésinas ai blimize s Bauska; nekéda balle u nebija, a blumize u ién spéléja Kuldiga; mu es a muonikas sauce pa blimize i Sinolé; spéleja uz ke mém, un bij a ac blimize s Mezo né; blumize s is es lidze. kad aig, ad uzpis s6u blumize Dundaga; bluméizé s — kodd ais aiceDignaja; blumize is Pil ené, Zan é; b/umize s Kanda a, Laidzé (G audina VI), Puzé, Vandzené: blumizé s (I o -c.) S endé (DR 1955, 111). Aizgi s; < nd b ummise n DR 1955, 111. blusa ; blusud . 1. ... 2. Siki bu bulo pi ms a iSanas. dde ic blusud, i lin saks a i iés B asla a; ..ka as idéns blusuo, ad a maizes jaugana Jé cénos; ab ina ieléja adu, ka jau blusudja idénc, mil i [kla ], néma saklapéja i igi [miklu] Bu niekos; aidénc blusuo. a ka idénc blusuo, ad is i igadkais p icks maizesRencénos; a i blusuo 141 Jaunbu niekos, b/usaé T ika a. Sal. a i b/usa iés (2), blusuo ies. 3. ... blusa iés; blusud iés . 1. ... 2. Siki bu bulo pi ms a iSanas. b/usuojas idenc. idenc a ka kus as, él ne a as, be blusuojas NaukSénos; ka sak idenc bluso es, ka léka a iksa ads ka blusins, a lei mil im i su Je os; idénc éduds bu bulisués me , blusajas, a esud laps[miklas jauSanai] E elé; ddenc sak blusuo ies, a ku] mil s iéksaKonos; idénc blusudjas, meé , si aiksa [bu bulisus], a i iés ne a /ais , mil i pa deg, a i éda glidaina [maize], ga aiizu si aJa Rencénos; blusa iés a i Jé cénos; blusud iés Ka kos. EH I 232 blusu6 iés sub . blusud Je os; ELV 1 177 blusa iés. Sal. a l blusa , blusu6 (2). 3. ... @ dlusa , blusuo O blusa ies, blusuo ies blo ca . 1. S ampa . blo cé malus - miica, la siks i Veca é. MET 321 Dun é, S iené. 2. B is , b ada (pa dubliem, ne i iem, dulkainiem ideniem). newiénc neg ib pa ne i im idenim pa ud blo cu blo ca Veca é; neblo ca pa dublim!S é ciema. MEI 321 bjo caé ; EH 1 234 bjo cé Lielsalaca. 3. Kus ina (piemé am, ko skalo Skid uma), ado Slaks iem lidzigu oksni. léj ka ip ku imm iden i sa u b o ces, kus inej ué ku u Vainizos. 4. Maisi , jauk (Skid umu), ado Slaks iem lidzigus ok8nus. neb/o ca, be éd! S é ciema. 5. Mazga . LimbazZos. b uceklis; b ucekls subs . 1. Galoda (pa as i izkap s asinaSanai). uo sauc s iks. ec Ja ids sa ic pa b ucek]. iskap§ b ucek]s. nu jai pa s ik sa ic Dundaga; ie i igié b ucek] 1 ad kudk déli , kam abas pusés uzsme é ad as g a i . e 142 g an e, es duéma, i piéja ike cemeiic, Ja ip, sa u ds, la in nebié s nuos . a 7 ad akmen b ucekl a iém kudks ne-maz nau. is as b ucekJs 1 nuo ién akmen. senak jau pas uos b ucekJs aisi. az aisi ad ku6k laps in un a a en nuo abam pusem in lab sadud s i. a nudsmé é abs as pus a da un uzkaisi as smil ié s. uo smil a ama iési iék§ uos ca i uminuds. a Ja inam nudkals un a nudda ué un nudkaisi akal a smil . a ik ilg, kamé bi diézgan biéz ka . i senak ie b ucek{ bi el sa adak. a ik bi ad sadud s i ku6k léps in. ka ga pla , a paném ade kuli e smil lidz. ka aidzé b ucind , a uzkaisi uo smil uz uo b ucek{ un b ucina. Ja a smil labak u é iés kla , a uo b ucek] apslapina pa: p iéks ku biddens andé; b uceklis i ‘pas aisi a galudda, kuo uzasina iskap i. jedu6é man sa u b ucekli uzb ucina iskap i! Nica; b ucek/i aisi i nud smi gela akmena. ada galuddina. pa ud zudbigu nuds iks ina. ad a kal pié kudka léja Ala adu pika masu kudpé a smi geli. ah b ucekli h bij ada udcina. plaajuo b ucekli u? udké ai kaba é Nig anda; y§ iskep’c’ b u:cyna a b ii:c’ekli Saika a; b uceklis —galuddina ai maksliks smil’akminc a déli i ida. b ucek/us pi ka buddé izkapsu asinasanai Veca é. Ku zemé; a pus a eala Veca é, Saika a. ME | 338 b uceklis Dundaga, Kuldiga; EH I 244 b uceklis a i Saldi, I andé, Saika a; EH I 244 b ucekls Dunika, G obina, Kalé os, Ba a, Ruca a. LLVV I 130 ap . 2. Linu kuls amé ie ice. [kuls i8anai] b/ akal ada déle un ac b uceklis bi, ac b a iceklis bi, a ku6 linus kulks i Nica. 3. EH I 244 b uceklis ‘ein Sch apeisen’ Biks os. 4. Lieks, ne ajadzigs cil éks. as ac b uceklis — g udzas pa idu Nica. ME I 338 b uceklis ‘ein iibe liissige Mensch, ein iin es Rad’ G obina. 5. ME I 338 b ucekls ‘ein uno den lich gekleide e Mensch’ Zasa. b uceklis ‘galoda’ @ b uceklis, b ucekls 143 LITERATURA BuSmane B.,Kagaine E. 1980: IzlokSnu a dnicu ipi un la ieSu dialek alo a dnicu eidoganas jau ajumi. — La ijas PSR ZA Vés is 8, 59-75. DLJ - Dialek alas leksikas jau ajumi, Riga: Zina ne, 1986. DR 1955: D a ins’ K, Riike V. Leu e und Nominal o men de Munda on S enden 1 Einlei ung, Akzen und In ona ion, Lau leh e. Lund. EHI-II-Endzelins J.un Hauzenbe ga E. Papildindjumi un labojumi K.Mi ilenbacha La iesu alodas a dnicai 1-2, Riga, 1934 - 1946. EIVI-IlI-Kagaine E, Rage S. E gemes izloksnes a dnica 1-3, Riga: Zina ne, 1977— 1983. G audina M.1958: Laidzes un Kanda as izloksne. — Valodas un Ji e a i as ins i i a aks i 6, Riga, 1958, 257-297. Kagaine E. 1985: Ap ieno as la ieSu izlokSnu a dnicas eidoSanas p oblémas. — Va/odas ak uali a es 1984, Riga: Zina ne, 1985, 64-86. LLVV I-VI — La iesu li e a as alodas a dnica 1-8, Riga: Zina ne, 1972-1996. ME I-IV -Milenbachs K. La iesu alodas a dnica. Redigéjis, papildinajis, u pinajis J.Endzelins 14, Riga: Kul ii as onda izde ums, 1923-1932. Vie eck W. 1988: A Dic iona y o English Dialec s - he Da e o he Su ey o English Dialec s Dic iona ized. - Symposium on Lexicog aphy IV. P oceedings o he Fou h In e na ional Symposium on Lexicog aphy Ap il 20-22, 1988 an he Uni e si y o Copenhagen. Lexicog aphica Se ies Maio 26, Tiibingen, 101-113. VLIR VI -— Valodas un Ii e a ii as ins i i a aks i 6, Riga: Zina ne, 1958. CPA I- C osaps pyccxo o a3piKa 1, Mocxsa: Tocynapc seHHoe u3qaTembcTBO MHOCTpaHHBIX 1 HallMOHA@IbHEIX cnopapei , 1957. ZODZIV IR JU REIKSMIY AREALO CHARAKTERISTIKA NEDIFERENCINIAME TARMIY ZODYNE San auka Siame s aipsnyje nag inéjama speci iné a miy leksikog a ijos p oblema — geog a iniy nuo ody pa eikimo sis ema, ku ig suda o bend osios nuo odos ( a mé, is o iné s i is, ajonas) i konk ediosios nuo odos (8nek a). Tokios nuo odos, aiSkinan¢ios Zodzio a am ik os jo eikimés papli img, nedi e enciniame a miy Zodyne pa eik inos d ejopai — ne iesiogiai (p ie ilius acinés medzZiagos) i iesiogiai (a ealo nuo ody a Snek y sa aSas bei Zemélapiai). A ealo i a ojimo poziu iu ikslinga iSski i kelias Zodziy g upes, ku ios Gia analizuojamos smulkiau: 1) a miy i bend inés kalbos bend oji leksika; 2) neli e a i iné Snekamosios kalbos leksika; 3) a miy leksika, a ojama placiame a eale; 4) a mybés, a ojamos ienoje a keliose Snek ose. DIE AREALE CHARAKTERISTIK VON WORTERN UND WORTBEDEUTUNGEN IM NICHTDIFFERENZIERENDEN MUNDARTWORTERBUCH Zusammen assung In de dialek alen Lexikog aphie is das P oblem des Sys ems geog aphische Angaben, die die In o ma ion ibe Ve b ei ung des Wo es esp. de Wo bedeu ung bie en, spezi isch. In 144 de le ische Sp achwissenscha ha sich dieses P oblem wah end de A bei am “Wo e buch le ische Munda en” ak ualisie . Geog aphische Angaben kénnen hinsich lich des G ades ih e Ve allgemeine ung ode Konk e isie ung un e schiedlich sein: 1) allgemeine Angaben — Dialek , die Munda g uppe ode kul u his o isches Gabie , Region; 2) konk e e Angaben — eine bes imm e Munda . Im nich di e enzie enden Wo e buch (abhanging on de Dich e des Ma e ials) is in de Regel angemessen, diese beide Typen de Angaben zu e wenden, die am en sp echenden Wo bzw. de en sp echenden Wo bedeu ung zu bie en sind: 1) e mi el — bei illus a i em Ma e- ial und lexikog aphische Quelle; 2) di ek — als wé liche (ode auch kodie e) Au lis ung on allgemeinen a ealen Angaben ode konk e en Munda en sowie als Ka en. Es e schein zweckmaBig, bei Be ach ung des ins nich di e enzie ende Wé e buch einzu iigenden Wo gu es in a eale Hinsich und be ach lich seine Geb auchsdynamik meh e e G uppen au zus ellen: 1. Fii Munda en und Li e a u sp ache gemeinsame Wo e . 2. Nich li e a ische umgangssp achliche Wo e . 3. Wo e de dialek alen Lexik, die in b ei em A eal o kommen. 4. Wo e de dialek alen Lexik, die in engem A eal o kommen. 145