Priebalsių „t’, d’“ ir „k’, g’“ mišimas Druskininkų tarmėje

Asta Leskauskaitė

Go to original

Preparing document pages…

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVIII (1997)

Asta LESKAUSKAITĖ

**ASSIMILATION OF CONSONANTS t’, d’AND k’, g’ IN THE DRUSKININKAI DIALECT**

(based on G. Naktinienė, A. Paulauskienė, and V. Vitkauskas’s “Dictionary of the Druskininkai Dialect”)

In linguistic literature, when discussing the assimilation of consonants t’, d’ and k’, g’, it is described as a sporadic phenomenon (mainly in the southern Aukštaitian area), in which the soft t’, d’ are pronounced with greater palatalization, approaching k’, g’ (Zinkevičius 1987: 248–251). This assimilation occurs farther south of the line Punskas–Lazdijai–Kapčiamiestis–Švendubrė(Ratnyčia)–Kabėliai–Dubičiai–Dievėniškės, in Rimšė, around Pelesa, in the village of Aziėrkai, around Lazūnai (Otrebski 1958: 352–357; Zinkevičius 1966: 140–141; Dovydaitis 1968: 185–190; Savičiūtė, Vitkauskas 1976: 146–149; Vidugiris 1989: 204; LKT 1970: 38; Sudnik 1975: 175, 194), and elsewhere¹. Several variants of assimilation are characteristic (t’ > k’, d’ > g’, k’ > t’, g’ > d’), occurring before vowels of the e, ė, i type, the diphthongs ie, ei, sometimes iau, and the back vowels a, o, u, ε (Otrebski 1958: 352–357; Zinkevičius 1966: 140–141; Dovydaitis 1968: 185–190; Savičiūtė, Vitkauskas 1976: 146–149).

All the aforementioned variants of assimilation occur in the Druskininkai dialect; that is, this dialect is characterized by assimilation of consonants t’, d’ and k’, g’ before vowels of the e, ė, i type, the diphthongs ei, ie, au, the diphthongoid (i)e and, in rare cases, before the back vowels a, o, u.

1. The soft consonant d’ changes to g’:

before the front vowel e and the diphthongoid (i)e, e.g., išā.ug’ei 'išāudei' 133², ā.ug’eklas 'audeklas' 23, 97, 312, 352, ā.ug’eklo. 'audeklo' 349, ā.ug’eklus 'audeklus' 133, geb’es’i·las 'debesylas' 61, g’ē·da 'deda' 170, 196, 249, g’ē·das’i 'dedasi' 88, 309, 365, g’ē·s’ies 'desies' 223, pàg’edu 'padedu' 270, pàg’edzi 'padedi' 306, pàg’eda 'padeda' 274, 278, pàzg’eda 'pasideda' 440, pràg’edzi 'pradedi' 132, pràg’eda 'pradeda' 10, 129, 231, 243, prìg’edam 'pridedam' 277, 447, prìg’eda 'prideda' 390, 424, 447, prìzg’eda 'prisideda' 92, sùg’edam 'sudedam' 26, sùg’eda 'sudeda' 81, 110, 171, ùžg’eda 'uždeda' 351, us’ig’edam 'užsidedam' 334, us’ig’eda 'užsideda' 130, 312, 340, 451–452, (u)ùžg’eda 'uždeda' 11, (v)ùžg’eda

¹ Cases of such confusion are also observed in Russian, Ukrainian, and Latvian dialects, e.g., Ukrainian – хата: хаки, Latvian – salanki (< salankis): Salantai, valanki (< valanti): Valančiūnų km., etc. Otrebski 1958: 352–357; Hausenberga 1932: 130).

² The numbers after the examples indicate the pages in DTŽ 1988.

220

'uždeda' 423, (v)užg'ėdam 'uždedam' 132, 174, g'ė·g'inam 'deginam' 166, g'ė·g'ina 'degina' 296, 477, g'ė·gi.c 'deginti' 397, ižg'ė·g'ino. 'išdegino' 62, sug'ė·g'is 'sudegins' 465, sug'ė·g'i.tas 'sudegintas' 452, g'ė·da 'dega' 376, g'ė·ga 'dega' 125, n'ėužg'ed(i)e 'neuždegė' 22, užg'ė· 'uždegė' 227, 250, 285, užg'egi(i)e 'uždegė' 62, sùg'ė·ge. 'sudegė' 112, sùg'eg(i)e 'sudegė' 62, 90, sug'egsì 'sudegsi' 472, 162, 462, sug'ėgtai. 'sudegtai' 402, sug'ė·gus 'sudegus' 125, užg'eg(i)e 'uždegė' 62, užg'ė·go. 'uždegė' 111, us'ig'ė·gė. 'užsidegė' 468, us'ig'eg(i)e 'užsidegė' 412, us'ig'ė·gi. 'užsidegė' 177, g'ėgtūku 'degtukui' 62, g'ė·l. 'dėl' 63, g'eltō· 'del to' 63, 332, kōg'el 'kodel' 160, g'ēn·ga 'dengia' 192, g'en.kc 'dengti' 227, 63, g'eng(i)ejai. 'dengejai' 63, g'ė·šimo 'dešimt' 200, g'ėšim.s 'dešims' 122, 245, g'ėšim.ts 'dešims' 64, 90, 164, 296, g'ėšimcis 'dešimtis' 111, g'ėšimcies 'dešimties' 452, g'ėšimtū. 'dešimtų' 64, aštuon'a.zg'ė·šimts 'aštuoniasdešims' 21, aštuon'a.zg'ė·šimts 'aštuoniasdešims' 257, aštuon'o.zg'ė·šimts 'aštuo-n iasdešims' 21, 122, 257

221

(šneketi)' 41, g'ė'dė 'dėdė' 61, g'(i)ė'g'ei 'dėdei' 451, g'(i)ė'g'(i)e 'dėdei' 61, g'(i)ė'de 'dėdė' 61, g'ė'làs 'dėlės' 63, g'(i)elàs 'dėlės' 63, 414, kraujā.g'(i)ele.s 'kraujadielės' 166, g'ė'j' 'dėjo' 64, g'ė'jo 'dėjo' 64, g'ė'c 'dėti' 64, g'(i)ėc 'dėti' 305, 459, in'g'(i)ėk'it 'indėkit (idėkit)' 60, pag'ė'k 'padėk' 167, pag'(i)étas 'padėtas' 287, pag'ė'ta 'padėta' 482, pag'(i)éta 'padėta' 109, pag'ė'c 'padėti' 90, 98, 375, pag'(i)éc 'padėti' 432, prag'ė'jo 'pradėjo' 455, prag'(i)ej 'pradėj(o)' 103, prazg'ė'jo 'prasidėjo' 413, sug'ė'j 'sudėjo' 253, užg'ė'j 'uždėj(o)' 441, užg'ė'jo 'uždėjo' 223, užg'ė'tas 'uždėtas' 54, sug'ė.dzin'ė.jo.m 'sudėdinėjom' 61, in's'i-g'ė.mė'jau 'įsidėmėjau' 481, dung'(i)ėjimo 'dundėjimo' 76, paė'g'(i)e 'paėdė' 88, sug'irg(i)e 'sugirdė' 371, g'irg'ė.jau 'girdėjau' 13, 102, 139, 246, 301, g'irg'ė.j' 'girdėjo' 102, g'irg'ė.sim 'girdėsim' 245, g'irg'ė.c 'girdėti' 102, 116, 169, 288, 455, g'irg'(i)éc 'girdėti' 471, n'eg'irg'ė.u 'negirdėjau' 296, 350, n'eg'irg'(i)ėu 'negirde-jau' 67, n'eg'irg'ėjus 'negirdėjus' 441, užg'irg'ė'j 'užgirdėjo' 102, gruzg'(i)es 'gruzdės, gruzdo' 116, n'eg'ė'los 'nedėlios' 224, 404, po. neg'(i)eli 'po nedėliai' 224, n'eg'ė'las 'nedėlias' 432, pavarg'(i)ės 'pavardės' 480, p'elug'ė.n 'peludėn' 257, pravarg'(i)ė 'pravardė' 305, ragui(k'(i)em 'rogotēm(is)' 292, rė.g'ė.m 'rė-dėm' 300, ró.g'(i)e 'rodė' 308, sė.g'(i)eu 'sėdėjau' 325, sė.g'ė.jo 'sėdėjo' 415, sė.g'(i)ėj 'sėdėjo' 464, sė.g'ė.k 'sėdek' 36, sag'ė.jus 'sėdėjus' 275, sė.g'ė.c 'sėdėti' 24, 230, 314, 335, pasė.g'ė.c 'pasėdėti' 128, pasė.g'(i)ėkim 'pasėdėkim' 281, pasė.g'ė.k'it 'pasėdėkit' 200, suspá.ug'(i)e 'suspaudė' 341, šā.ug'(i)e 'šaudė' 326, širg'(i)es 'širdies' 231, v'ė.izg'ė.jo. 'veizdėjo' 448, ap'v'eizg'ė.jo. 'ap'veizdėjo' 448, suv'eizg'(i)ės 'suveizdės' 448, v'i.zg'ė.k 'vyzdek' 233, v'i.zg'ė.k'it 'vyzdek' 466, v'i.zg'ė.c 'vyzdėti' 304, pav'i.zg'ė.c 'pavyzdėti' 260, v'i.zg'ė.cas 'vyzdėčias' 466, žag'ė.jo. 'žadėjo' 229, suž'i.g'ė.jo. 'sužydėjo' 267, ži.g'(i)ėj 'žydėjo' 49, p'ė.rži.g'(i)ej 'peržydėjo' 49, žū.g'ė. 'žudė' 484;

1.3. prieš priešakinės eilės balsius i, i̇, pvz., aug'imas 'audimas' 19, 359, g'í.rba 'dirba' 14, 432, g'í.rbo 'dirbo' 483, g'í.rbaw 'dirbau' 120, g'í.rpc 'dirbti' 431, 462, 472, n'eg'í.rbo 'nedirbo' 224, g'íd'elis 'didelis' 65, g'íd'el'o 'didelio' 366, g'ídzá.us'o 'didžiausio' 222, g'í.rs'ė.s 'dirsės' 102, g'í.rs't'eru 'dirsteriu' 69, g'í.v'inas 'dvynasi' 258, pajúog'is 'pajuodęs' 129, pakló'g'i 'paklodę' 239, pa-vá.n'g'in'(i)e 'pavandenė' 249, pavan'g'in'(i)ė 'pavandenė' 253, nuskui.g'is 'nuskurdęs' 102, spaug'imas 'spaudimas' 341, targ'í.c 'tardyti' 227, 471, susuog'i 'susi uodę' 429, van'g'in'(i)ėlis 'vandenėlis' 179, vá.ng'in'o 'vandenio' 98, 294, 303, 387, vá.ng'in'u 'vandeniu(i)' 175, vá.ng'in'u 'vandeniu' 472, vang'in'im 'vandenin' 366, 441, vang'in'ai 'vandenai' 177, 321, vang'in'ū 'vandenių';

1.4. before the back vowel a, e.g., brā'za 'brazda' 41, prid'ega 'prideda' 447;

1.5. before the back vowel u, e.g., á.ug'u 'audžiu (audžiu)' 418;

1.6. before the diphthong ie, e.g., šāng'ie 'šiandie(n)' 371, antrā.g'ien'is 'antradienis' 405;

1.7. before the diphthong au, e.g., g'í.rg'au 'girdžiau (girdžiau)' 102.

2. The palatalized consonant t’ becomes k’:.

222

2.1. before the front vowel e and the diphthongoid (i)e, e.g., aštuon'an'ík'e.s 'aštuoniantytės' 21, aštuon'an'ík'(i)es 'aštuoniantytės' 64, dėšimt'n'ík'e.s 'dešimtnytės' 21, dėšimt'n'ík'(i)es 'dešimtnytės' 64, jauk'el'ùs 'jautelius' 242, sk'ėr.blė.s 'sterblės' 348, k'ė 'te' 400, k'elùka.ic'i· 'teliukaitį' 401, k'elùkas 'teliukas' 45, k'elùkù 'teliuku' 401, ko.ja.ik'es 'kojaites' 128, ko.rk'ė.le. 'kortelė' 163, m'ergai.ke 'mergaitė' 431, m'ergá.ikes 'mergaites' 49, mo.k'eríš.k'e. 'moteriškė' 441, k'ei.smas 'teismas' 400, prik'emin'īs 'pritemenys' 284, prik'emin'īn. 'pritemenin' 236, k'el'í.nga 'telinga' 401, k'el'í.ngos 'telingos' 401, ap's'ik'el'uoją 'apsiteliuoja' 401, ap's'ik'el'á.vo. 'apsiteliavo' 395, ap's'ik'el'á.vus 'apsiteliavus' 401, iš'ik'el'uoją 'išsiteliuoja' 401, k'erpu 'terpu, tarp' 188, 403, 441, k'eš'm'en.s 'tešmens' 355, k'eš'm'enai 'tešmenai' 42, 405, k'ė.msta 'temsta' 10, 246, 393, ap'k'ė.m.s 'aptems' 402, prik'em'ė· 'pritemė' 465, suk'ė.m'i. 'sutemę' 402, pàk'emto.s 'patemptos' 125, suk'ė.mus 'sutemus' 62, k'ė.rl'í.čo.n 'terlyčion' 403, k'ė.tu. 'tetą' 405, k'ė-ta 'teta' 405, k'ètula 'tetulė' 405, mó.k'era 'motera, moteris' 216, m(u)ók'er'ís 'moteris' 216, mó.k'ero.s 'moteros, moterys' 216, 372, mó.k'eru. 'moterų' 228, mó.k'er'iška 'moteriška' 216, mo.k'er'íš.k'ė. 'moteriškė' 262, mó.k'er'íškai 'moteriškai' 216, nepak'ė.n'k'į.tas 'nepatenkintas' 15, pak'ė.n'k'í.to.s 'patenkytos' 320, p'ek'el'ùšk'(i)e 'peteliuškė' 373, p'ek'el'ùšk'ė.s 'peteliuškės' 194, plak'es'n'ú· 'platesnių' 269, pó.k'erai 'poteriai' 92, pó.k'eru. 'poterių' 278, pó.k'erauna 'poteriauna' 91, 278, po.k'erá.vo.m 'poteriavom' 278, po.k'erá.uk 'poteriauk' 92, priěk'el'us 'prietelius' 283, rak'ė.li. 'ratelį' 297, rak'ėl'ùs 'ratelius' 297, rašk'ėl'ùs 'raškelius' 297, ru.k'ė'lu. 'rūtelių' 313, sà.l's'k'e-ra 'salstera' 315, s'k'ėbėjau 'stebėjau' 481, s'k'epan'à 'stefanija' 22, s'k'en'ė.(j) 'stenėj' 347, sto.k'ė.li. 'stotelė' 350, pak'ė.ko. 'pateko' 401, paklo.k'es 'paklotės' 231, 239, 300, k'ėp 'tep' 402, 468, nek'ėp 'netep (netaip)' 484, šik'ep 'šit(aip)' 377, 399, išk'epto.s 'išteptos' 402, k'erpurag'ė. 'terpuragė' k'erpurag'i. 'terpuragį' 403, tó.p'k'era 'toptera' 410, vark'el'ó.jasi 'varteliojasi' 445; 2.2. before the vowel e (diphthongoid (i)e), e.g., barzdá.ik'(i)es 'barzdaitės' 108, b'ikė. 'bitė' 258, b'ik'e.s 'bitės' 88, 270, 322, 357, b'ik'(i)em 'bitėm(s)' 484, čė.rkùk(i)es 'čerkutės (taurelės)' 51, dar.k'ė.s 'dartės' 60, 186, dar.k'(i)es 'dartės' 182, 409, draugá.ik'e. 'draugaitė' 82, g'iminá.ik'(i)e 'giminaitė' 107, 259, jau.k'ė.s'í 'jautėsį' 125, jaunà.markė. 'jaunamartė' 125, kalá.ik'ė. 'kalaitė' 103, k'ė.vas 'tėvas' 108, 113, 146, 200, 216, 258, 405, 435, k'(i)évas 'tėvas' 16, 65, 129, 322, k'ė.vo. 'tėvo' 122, 289, k'ė.vù 'tėvų' 362, k'(i)évu. 'tėvą' 405, k'ė.v'í 'tėvė' 282, k'(i)evai. 'tėvai' 66, 185, k'ė.vai. 'tėvai' 31, 405, k'ė.vū. 'tėvų' 35, k'ė.vus 'tėvus' 405, k'ė.vùs 'tėvus' 88, k'ė.vel'ù 'tėveliu' 467, k'ė.v'í.kščo.s 'tėvykščios' 405, k'ė.v'í.nė.s 'tėvynės' 406, k'(i)ev'í'n'(i)es 'tėvynės' 14, k'ė.vùl'is 'tėvulis' 289, k'(i)evùl'is 'tėvulis' 405, k'(i)evùkas 'tėvukas' 405, k'ė.šimo. 'tešimo' 401, 405, kielá.ik'ė. 'kielaitė' 152, klumpá.ik'es 'klumpaitės' 159, ko.ja.ik'es 'kojaitės' 302, ko.jė.ik'ė.s 'kojaitės' 328, krá.us'k'ė.s 'kraustės' 167, pak'ė.vis 'patevis' 128, pakló.k'ė.m 'paklotėm' 310, pakló.k'ė.s 'paklotės' 11, pakló.k'(i)es 'paklotės' 72, 239, pan'k'el'ùs 'pantelius' 244, pà.pazas'k'ė.n 'papažastėn' 244, rak'ė.l'íų 'ratelių'.

223

297, raplãik'ė.s 'raplaitės' 302, s'k'ìrs'k'ė. 'skirstė' 330, pajùos'k'ė. 'pajuostė' 237, pastã'k'ė. 'pastatė' 102, pastã·k'(i)e 'pastatė' 126, sar.k'ė.l.e.s 'sartelės' 317, tarnã.ik'(i)e 'tarnaitė' 397, vark'ė·l'ùs 'vartelius' 240, v'ẽr.ps'k'ė. 'verpstė' 451, ãt'v'erk'(i)e 'atvertė' 451, nùv'erkė.m 'nuvertėm' 451, p'ėtv'erk'(i)e 'pervertė' 110, 451, 453, ìžv'erk'(i)e 'išvertė' 452, ùžv'erk'(i)e 'užvertė' 362, vištã.ik'ė. vištaitė' 177, 344;

2.3. before i, i; e.g., an'ks'k'ì.vo.s 'ankstyvos' 14, griek'ì.ne. 'grietinė' 112, kalã.ik'i. 'kalaitė' 60, m'ergã.ik'i. 'mergaitė' 405, 436, m'iesk'ì 'mieste' 422, 432, mó·k'ì.no.s 'motinos' 404, k'ijė.tro. 'tijatro, teatro' 282³, k'ik'ù 'tikiu' 407, k'ik'ė.s'u 'tikėsiu' 407, n'ėk'ik'im 'netikim' 407, n'ėk'ik'(i)ėjau 'netikėjau' 407, k'ì·tas 'tiltas' 408, k'ì· ten' 384, k'ì.nã.i 'tenai' 402, k'ì.nã.jo.s 'tenajos, tenai' 402, k'ì.nujã 'tenaja' 402, k'ì·s'a 'tišia' 404, k'ì·s'ė. 'tiše' 404, išk'ì·sc 'ištišti' 404, išk'ì.s'ė. 'ištišę' 404, lã.isk'ì.c 'laistyti' 182, pakló·k'ì. 'pakloti (paklotę)' 38, 239, p'irmu-k'ìn'i. 'pirmutinę' 119, sc'ìkl'ìnã.ik'i. 'stiklinaitę' 354, s'k'ì.rs'k'ì.c 'skirstyti' 330, turk'ing'ė.s'n'is 'turtingesnis' 423, vai.sk'ì·n'ė.n 'vaistinėn' 305, vai.sk'ì·n'ė.sa 'vaisti-nėse' 437, val'g'ìškas 'valdiškas' 439, val's'k'ì·b'ė. 'valstybė' 440;

2.4. before the back vowel u, e.g., av'ìek'u. 'aviečių' 115, bik'u. 'bičių' 140;

2.5. before the diphthong ie, e.g., k'íevas 'tėvas' 405;

2.6. before the diphthong ei, e.g., mo.čúk'ei 'močiutei' 277;

2.7. before the diphthong au, e.g., dastak'ãu. 'dastatiau' 439.

3. The palatalized consonant g’ becomes d’:

3.1. before the front vowel e, e.g., paburz'd'ė·j 'paburzgej(o)' 47, d'ė·g'ė. 'gege' 252, padė·g(i)s 'pagedes' 99, d'egùli. 'geguolė' 96, d'egùt'(i)e 'gegutė' 62, 96, d'egut'(i)es 'gegutes' 10, d'egužė 'degužė' 62, d'eguž'ė·s 'gegužės' 96, d'eguž'ė·s 'gegužės' 62, 96, 346, d'egužo. 'gegužio' 97, dɜgužùk'(i)es 'gegužiukės' 96, d'elaz'ies 'geležies' 209, d'elaz'ìn'is 'geležinis' 97, d'elaz'ìn'e. 'geležinė' 97, d'eltó·nas 'geltonas' 170, d'ė·na 'gena' 135, 278, d'ė·ras 'geras' 13, 108, 463, 483, d'ė·ro. 'gero' 17, d'ė·ru. 'gerą' 92, d'ėri 'geri' 319, d'ė·ro.s 'geros' 22, 215, 438, d'erai 'gerai' 210, 303, 360, d'erãu. 'geriau' 245, n'ėd'ė·ras 'negeras' 47, 309, n'ėd'er'i 'negeri' 226, 283, d'ė·ra 'geria' 361, d'ė.rc 'gerti' 443, n'ėd'ė.rk'it 'neger-kit' 400, d'ė.rve. 'gervė' 409, pad'ė.lba 'pagalba' 236, pã·d'ė.lbu. 'pagalbą' 236;

3.2. before the front vowel e (diphthongoid (i)e), e.g., d'ė.lalàs 'gėlelės' 330, d'ė.lù· 'gėlių' 180, d'(i)ėris 'gerės' 280, n'ėvo.d'(i)e 'nevogė' 467;

3.3. before i, i; e.g., d'irdė·jo.t 'girdėjot' 102, d'ì.rno.s 'girnos' 212, d'ì.rtas 'gir-tas' 445, dzi.rtas 'girtas' 131, d'ì.slo.s 'gyslos' 125, 401, d'ì.và 'gyva' 333, d'ì·vas 'gyvas' 399, d'ì·vus 'gyvus' 127, n'ėd'ì.và 'negyva' 417, d'ì.vã·t'(i)e 'gyvatė' 209, d'ì.vã·te. 'gyvatė' 239, d'ì.v'ė·na 'gyvena' 22, 256, 281, 370, 384, 422, 451, 456, 457, d'ì.v'ė.nc 'gyventi' 103, 321, n'ėd'ì.v'ė.nk 'negyvenk' 381, n'esud'ì.v'ė·na 'ne-

³ In the root tijetr- (< teatr-) the merger arose before the vowel i after changes in the root.

224

sugyvena’ 268, d’i.vė·n’imas ‘gyvenimas’ 468, d’i.vė·n’imu ‘gyvenimą’ 315, d’i.vul’·s ‘gyvulys’ 104, d’i·vul’o ‘gyvulio’ 320, d’i·vul’us ‘gyvulius’ 443, mā.rd’i·c ‘marginti’ 201, vad’i·st’es ‘vagystės’ 423, val’d’is ‘valgis (valgęs)’ 77;

3.4. before the vowel u, e.g., rud’ūs ‘ryes’ 268, 310.

4. Soft k’ becomes t’:

4.1. before a front vowel e, e.g., s’īl’.tė. ‘herring’ 439, s’t’er.dzus ‘old man’ 329, t’ė·l’as ‘road’ 186, 303, 355, t’ė·lu ‘by road’ 145, t’el’ù ‘by road’ 145, t’el’ai. ‘roads’ 145, t’el’ù· ‘of roads’ 250, t’el’ì ‘roads’ 362, t’ė·l’o.s ‘roads’ 188, 318, 353, t’el’is ‘roads’ 154, t’ė·l’a ‘goes’ 146, 155, t’ė.l’k’is ‘get up’ 149, 278, 376, t’epūrė ‘hat’ 147, pāt’el’i ‘you lift’ 146, 369, t’ēm.ša ‘stuffs’ 13, 152, 405, t’ė·pam ‘we bake’ 406, t’ep’i·kla ‘bakery’ 147, t’etur’i ‘four’ 149, 151, t’ė·turo.s ‘four’ (feminine) 149, t’ė·turas ‘four’ (accusative feminine) 452, t’ėturō·līktas, -a ‘fourteenth’ 149, t’ėt’v’er’tas ‘group of four’ 149, t’et’v’īr.tas ‘fourth’ 149, t’ec’virtā ‘fourth’ (feminine) 149, t’ė·turazd’ė·šims ‘forty’ 149;

4.2. before ė, e.g., t’ė·lė ‘sheep’ 146;

4.3. before i, į; e.g., bl’ī·št’i ‘pale’ (feminine) 38, drūs’t’in’i·kus ‘Druskininkus’ 276, grit’in’ai ‘buckwheat’ 112, m’ent’i ‘few’ 404, nut’īr.to ‘cut down’ 153, p’en’t’i ‘five’ 248, lait’is ‘long’ 227, s’t’īstas ‘liquid’ 330, t’ilō·c ‘to lift’ 152, t’ilōgramai ‘kilograms’ 54, t’īm.ba ‘stuffs’ 151, in’t’īm.šo ‘stuffed’ 152, pat’īm.šo ‘stuffed again’ 152, t’in’k’īk ‘knead’ 152, pat’īm.k’(i)e ‘kneaded again’ 469, t’irm’ė.lė ‘worm’ 152, t’ir.pc ‘kirpc’ 153, t’īrvù ‘with an axe’ 343, t’išt’eram ‘we chisel’ 154, t’itāp ‘thus’ 155, t’itas ‘other’ 88, 155, 185, 289, t’ita ‘other’ (feminine) 155, 274, t’ito ‘another’ 249, 473, t’itu ‘another’ (accusative) 316, 481, t’itur ‘elsewhere’ 155, t’itas’k ‘another one’ 155, pō·su.t’is ‘turn’ 278, smū.l’t’i ‘small’ (feminine) 339, s’vėit’i ‘healthy’ (plural) 360;

4.4. before the diphthong ie, e.g., t’iem’in’i·ko ‘of the homesteader, farmer’ 151, t’ieto.s ‘hard’ (feminine plural) 151, 445;

4.5. before the back vowel o; e.g., p’int’ō·l’iko.s ‘fifteen’ 257, 400;

4.6. before the back vowel u, e.g., k’iš’t’u ‘hares’ 377.

The examples mentioned above show that in the Druskininkai dialect, the pronunciation of g’ instead of d’ occurs most often before e-type vowels (see Table 1).

Table 1

Confusion of the consonants t’, d’ and k’, g’ in the Druskininkai dialect.

Positions | before e, ė· | before ė, (i)e | before i, į | before ie | before ei | before a, o, u, au | Confusion variants | number | number% | number | number% | number | number% | number | number% | number | number% | number | number% | d’ > g’ | 123 | 23,1 | 93 | 17,4 | 26 | 4,7 | 1 | 0,2 | — | — | 4 | 0,8 | t’ > k’ | 73 | 13,9 | 58 | 10,9 | 30 | 5,6 | 1 | 0,2 | 1 | 0,2 | 3 | 0,6 | g’ > d’ | 31 | 5,8 | 5 | 0,9 | 23 | 4,3 | — | — | — | — | 1 | 0,2 | k’ > t’ | 26 | 4,9 | 1 | 0,2 | 29 | 5,4 | 2 | 0,4 | — | — | 2 | 0,4

225

Only one example was found here before ei and four before ie. The mixing of consonants t', d' and k', g' before the diphthong ie is rare (only 5 cases).

An examination of the morphemic distribution of the mixing of consonants t', d' and k', g' in the Druskininkai dialect shows that it occurs inside word roots, in word roots before suffixes, in roots before endings, and in suffixes before endings.

The mixing of consonants t', d' and k', g' occurs inside the roots of various parts of speech: in the root d(i)e- or de- (see 1.1.); in the root debesyl- (see 1.1.); in the root deg- (see 1.1.); in the root del- (see 1.1.); in the root deng- (see 1.1.); in the root dešim- (see 1.1.); dešimt- (see 1.1.); in the root dešr- (see 1.1.); in the root devyn- (see 1.1.); in the root de- (see 1.2.); in the root d(i)ėd- or dėd- (see 1.2.); in the root d(i)el- or dėl- (see 1.2.); in the root dėm- (see 1.2.); in the root (ne)dėl- or (ne)d(i)el- (see 1.2.); in the root did- (see 1.3.); in the root die- (see 1.6.); in the root dien- (see 1.4.); in the root dirb- (see 1.3.); in the root dirster- (see 1.3.); in the root dyv- (see 1.3.); in the root dvi- (see 1.3.); in the root ged- (see 3.1.); in the root geg- (see 3.1.); in the root gel- (see 1.1.); in the root gelb- (see 3.1.); in the root gelež- (see 3.1.); in the root gelt- (see 3.1.); in the root gen- (see 3.1.); in the root ger- (see 3.1.); in the root gerv- (see 2.1.); in the root gėl- (see 3.2.); in the root gėr- (see 3.1.); in the root girn- (see 3.3.); in the root girt- (see 3.3.); in the root gysl- (see 3.3.); in the root gyv- (see 3.3.); in the root grietį- 2.3; in the root keden- (see 1.1.); in the root kel- (see 4.1.); in the root kėl- (see 4.2.); in the root kemš- (see 4.1.); in the root kep- (see 2.1., 4.1.); in the root kepur- (see 4.1.); in the root ketur- (see 4.1.); in the root ketv- (see 4.1.); in the root kiem- (see 4.4.); in the root kiet- (see 4.4.); in the root kijietr- (see 2.3.); in the root kil- (see 4.3.); in the root kimb- (see 4.3.); in the root kimš- (see 4.3.); kink- (see 4.3.); in the root kirm- (see 4.2.); in the root kirp- (see 4.3.); in the root kirt- (see 4.3.); in the root kirv- (see 4.3.); in the root kyšt- (see 4.2.); in the root kit- (see 4.3.); in the root patenk- (see 2.1.); in the root penk- (see 4.4.); in the root petelušk- (see 2.1.); in the root poter- (see 2.1.); in the root prietel- (see 2.1.); in the root rud- (see 1.1.); in the root salster- (see 2.1.); in the root skerdž- (see 1.1.); in the root skyst- (see 4.2.); in the root stefan- (see 2.1.); in the root sterbl- (see 2.1.); in the root student- (see 1.1.); in the root taip- (see 2.1.); in the root te (see 2.1.); in the root teism- (see 2.1.); in the root tek- (see 2.1.); in the root tel- (see 4.1.); in the root tem- (see 2.1.); in the root ten- (see 2.3.); in the root terl- (see 2.1.); in the root terp- (see 2.1.); in the root tešm- (see 2.1.); in the root tet- (see 2.1.); in the root tēš- (see 2.2.); in the root t(i)ev- or tėv- (see 2.2.); in the root tik- (see 2.3.); in the root tilt- (see 2.3.); in the root tiš- (see 2.3.).

Mixing may occur in word roots before suffixes: in the root ankst- before the suffix -yv- (see 2.1.); in the root aud- before the suffixes -ekl- (see 2.1.) and -ėj- (see 1.2.); in the root brazd- before the endings -ė-, -ėj- and -(i)e- (see 1.2.); in the root burgž- before the suffix -ėj- (see 3.1.); in the root deg- before the suffix -y- (see 1.1.); in the root did- before the suffix -el- (see 1.1.); in the root drusk- before the suffix -inyk- (-inink-) (see 4.2.); in the root dund- before the suffix -(i)ej- (-ėj-) (see 1.2.); in the root gird- before the suffix -ėj- (see 1.2., 3.3); in the root grik- before the suffix -in- (see 4.3.); in the root jaut- before the suffix -el- (see 2.1.); in the root kort- before the suffix -el- (see 2.1.);

226

in the root kuod- before the suffix -el- (see 1.1.); in the root laist- before the suffix -y- (see 2.3.); in the root marg- before the suffix -y- (see 3.3.); in the root mot- before the suffixes -er- (see 2.1.) and -in- (see 2.3.); in the root pant- before the suffix -el- (see 2.2.); in the root penk- before the suffix -iolik- (see 4.5.); in the root plat- before the suffix -esn- (see 2.1.); in the root rašt- before the suffix -el- (see 2.1.); in the root rat- before the suffixes -el- (see 2.1.), -ė- (see 1.2.) and -ėl- (see 2.2.); in the root rūt- before the suffix -el- (see 2.1.); in the root rud- before the suffix -en (see 1.1.); in the root sart- before the suffix -el- (see 2.2.); in the root sėd- before the suffixes -el- (see 1.1.) and -ėj- (see 1.2.); in the root skirst- before the suffix -y- (see 2.3.); in the root spaud- before the suffix -im- (see 1.3.); in the root steb- before the suffix -ėj- (see 1.2.); in the root stot- before the suffix -el- (see 2.1.); in the root stud- before the suffix -ent- (see 1.1.); in the root tard- before the suffix -y (see 1.3.); in the root topt- before the suffix -erėj- (see 2.1.); in the root turt- before the suffix -ing- (see 2.3.); in the root vag- before the suffix -yst- (see 3.3.); in the root vaist- before the suffix -in- (see 2.3.); in the root vald- before the suffix -išk- (see 2.3.); in the root valst- before the suffix -yb- (see 2.3.); in the root vand- before the suffixes -en- (see 1.1.) and -in- (see 1.3.); in the root vart- before the suffixes -ėl- (see 2.2.) and -el- (see 2.1.); in the root veizd- before the suffix -ėj- (see 1.2.); in the root vyzd- before the suffixes -ė- (see 1.2.) and -ėč- (see 1.2.); in the root žad- before the suffix -ėj- (see 1.2.); in the root žyd- before the suffixes -ėj- and (-(i)ėj-) (see 1.2.); in the root žied- before the suffix -el- (see 1.1.).

Mixing is observed in word suffixes before endings: in the suffix -ait- before the endings -e (see 2.1.), -ė (see 2.2.), -es (see 1.1, 2.1.), -ės (see 1.1.), -i (<-ę) (see 2.3.); in the suffix -st- before the ending -ė (see 2.2.); in the suffix -t- before the endings -ės and -es (see 2.1.); in the suffix -ud- before the ending -ėn (see 2.1.); in the suffix -uik- before the ending -(i)em (-ėm) (see 1.2.); in the suffix -uk- before the ending -(i)es (-ės) (see 2.2.).

Mixing also occurs in roots before endings in various parts of speech: in the root aud- before the endings -ė (see 1.2.), -ei (see 1.1.), -ėm (see 1.2.) and -u (1.5.); in the root aviet- before the ending -ių (see 2.4.); in the root baud- before the ending -ė (see 1.2.); in the root bit- before the endings -e (2.2.), -ės (plural) (see 2.2.), -ėm (see 2.2.) and -ių (see 2.4.); in the root blyšk- before the ending -i (see 4.3.); in the root brazd- before the ending -a (see 1.2.); in the root ded- before the ending -a (see 1.4.); in the root ėd- before the ending -(i)e (-ė) (see 1.2.); in the root gird- before the endings -(i)ė (see 4.2.) and -iau (see 1.7.); in the root gruzd- before the ending -(i)es (see 1.2.); in the root jaut- before the ending -ė (see 2.2.); in the root juod- before the ending -įs (<-ęs) (see 1.3.); in the root (pa)juost- before the ending -ė (see 2.2.); in the root kink- before the ending -ė (see 2.3.); in the root kišk- before the ending -ių (see 4.6.); in the root (pa)klod- before the ending -į (<-ę) (see 1.3.); in the root (pa)klot- before the endings -es (<-ęs) (see 2.2.), -ės (see 2.2.), -(i)es (-ės) (see 2.2.) and -į (<-ę) (see 1.5.); in the root laik- before the ending -is (<*-ęs) (see 4.3.); in the root meld- before the ending -ėmės (see 1.1.); in the root menk- before the ending -i (see 4.3); in the root meld- before the ending -ėmės (see 1.1.); in the root menk- before the ending -i (see 4.3.); in the root miest- before the ending -i (<-e) (see 2.3.); in the root nyt- before the endings -ės and -(i)es

227

(-s) (see 2.1.); in the root pažast- before the ending -ėn (see 2.2.); in the root pelud- before the ending -ėn (see 1.2.); in the root penk- before the ending -i (see 4.3.); in the root (po)sūk- before the ending -is (see 4.3.); in the root rėd- before the ending -ėm (see 1.2.); in the root rod- before the ending -(i)e (see 1.2.); in the root rug- before the ending -ius (see 3.4.); in the root silk- before the ending -ė (see 4.2.); in the root skirst- before the ending -ė (see 2.2.); in the root skurd- before the ending -is (<–s) (see 1.3.); in the root smult- before the ending -i (see 4.3.); in the root spaud- before the ending -(i)e (-ė) (see 1.2.); in the root stat- before the endings -ė (see 2.2.) and -(i)e (-ė) (see 2.2.); in the root rėd- before the ending -ėm (see 1.2.); in the root sveik- before the ending -i (see 4.6.); in the root šird- before the ending -(i)es (-ės) (see 1.2.); in the root valg- before the ending -is (<-ės) (see 3.3.); in the root vard- before the ending -(i)es (-ės) (see 1.2.) and -(i)e (-ė) (see 1.2.); in the root verpst- before the ending -ė (see 2.2.); in the root vert- before the ending -ė (see 2.2.), -(i)em- (-ėm) (see 2.2.), and -ėm (see 2.2.); in the root uod- before the ending -į (< -ė) (see 1.3.); in the root veizd- before the ending -(i)es (-ės) (see 1.2.); in the root vog- before the endings -ė and -(i)e (-ė) (see 3.2); in the root žud- before the ending -ė (see 1.2.).

Thus, a morphological analysis of the cases of alternation showed that the consonants t’, d’ and k’, g’ are “mixed” in the morphemes of words from various parts of speech: within the root, in the word root before a suffix, in the root before an ending, and in a suffix before an ending (see Table 2). Alternation within roots is the most frequent.

Table 2

Morphological positions of alternation

This variety of morpho(pho)nological positions indicates that the change is not accidental and has historical antecedents.

As is evident from all the material examined, the alternation of the consonants t’, d’ and k’, g’ did not arise by chance. This is confirmed by its frequent occurrence before vowels of the e, ė type and by the variety of morpho(pho)nological positions.

Sinchroniškai mišimas aiškinamas kaip fonologinių opozicijų nebuvimas (Girdenis 1983: 71–73; Sudnik 1975: 175, 194)⁴.

Diachronically, the emergence of alternation among the consonants t’, d’ and k’, g’ is linked to the Yotvingian language because its geographical area coincides with the territories inhabited by the ancient Yotvingians (Otrębski 1958: 352–357; Dovydaitis 1968: 207–210), and is regarded as a-

⁴ In addition to t’ and k’, d’ and g’, the dialects that “mix” these consonants also have “intermediate” k’, g’, which are facultative variants of the labial plosive phonemes / K̡, / G̡ / (Girdenis 1979: 23-30; Girdenis 1983: 71-73).

228

čios tarmės vidinės raidos rezultatų (Girdenis 1979: 23–30)⁵ arba aiškinamas kaip bendras visoms baltų kalboms reiškinys (Savičiūtė, Vitkauskas 1978: 146–149)⁶.

It has been observed that in the Druskininkai dialect, in some cases, before vowels of the i type, confusion arose where dzūkavimas should have taken place⁷ (when d’ > g’): g’īvinas ‘two of them’ 258, g’īd’el’is ‘big’ 65, g’id’el’o. ‘of the big one’ 366, g’idžà.us’o. ‘of the biggest’ 222, gv’id’ėšim.s ‘twenty’ 80, g’ī.rs’t’eru ‘look closely’ 69, spaug’imas ‘pressure’ 341, targ’ic ‘to argue’ 227, 471. This confirms the previously mentioned hypothesis that this phenomenon must have occurred before the narrowing of the ending *-ėn (Mikulėnienė 1994: 12–13); cf. acc. sg. džigel’i ‘big’ (feminine) 29, kalà.ik’i ‘little hill’ 60, mergà.ik’i ‘little girl’ 405, 436, rak’ė.li ‘little wheel’ 297, sto.k’ė.li ‘little station’ 350, paklò.ki ‘little bed’ 38; loc. sg. m’iesk’i ‘in the city’ (402, 432); part. (429), sug’ė.g’is ‘burnt’ 465, us’īg’ė.g’i ‘having caught fire’ 177, suk’em’i ‘having grown dark’ 402, susuòg’i ‘having withered.’

LITERATŪRA

D o v y d a i t i s J. 1968: Priebalsiai d, t ir g, k Dieveniškėse ir kitose vietose. – Dieveniškės, Vilnius: Vaga, 185–190.

DTŽ 1988: N a k t i n i e n ė G., P a u l a u s k i e n ė A., V i t k a u s k a s V. Druskininkų tar-mės žodynas, Vilnius: Mokslas.

G i r d e n i s A. 1979: Dėl nelūpinių sprogstamųjų priebalsių “maišymo” pietinėse lietuvių šnektose.– Baltistica 15 (1), 23–30.

G i r d e n i s A. 1983: Iš kur vis dėlto t’, d’? – Baltistica 19 (1), Vilnius, 71–73.

G r i n a v e c k i s V. 1991: Lietuvių tarmės. Fonetika, Morfologija, Vilnius: VPU.

H a u s e n b e r g a E. 1932: Ko vietu vārdi dod latviešu valodas fonētikai – Filologu biedribas raksti XA 115–148.

LKA 1977: Lietuvių kalbos atlasas 1. Leksika, Vilnius: Mokslas.

LKT 1970: Lietuvių kalbos tarmės. Chrestomatija, Vilnius: Mintis.

M i k u l ė n i e n ė D. 1994: Dėl *t’, *d’ raidos pietinėse aukštaičių tarmėse. – Jono Kazlausko diena: istorinės gramatikos dalykai. Konferencijos programa ir tezės, Vilnius.

O t r ę b s k i J. 1958: Gramatyka języka litewskiego 1, Wiadomości wstępne. Nauka o głoskach, Warszawa: Panstw. Wyd-wo Naukowe.

S a l y s A. 1992: Raštai 4. Lietuvių kalbos tarmės, Roma: Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija.

⁵Visos “dzūkuojančios” aukštaičių šnektos, kaip ir nemaža kitų aukštaičių, visiškai yra panaikinusios /a/: /e/, /ā/: /ē/ opozicijas. Po to kai e, ē virto fonemų /a/: /ā/ alofonais, junginiai t’ē, d’ē turėjo arba sutapti su tā, dā, arba gauti naują fonologinę vertę /t’ā/, /d’ā/. Buvo pasirinktas antrasis kelias. Buvusios savarankiškos fonemos /e/, /ē/ virto alofonais, o buvę alofonai t’, d’ tapo atskiromis fonemomis, tik jie nuo šiol besiskyrė tokias minimaliais poras, kaip tāko: tēko, dāngtis: dēngtis (/tākó/: /t’ākó/, /daŋkc’is/: /d’aŋkc’īs/) (Girdenis 1983: 71-73). Tos pačios nuomonės laikėsi ir V. Grinaveckis (Grinaveckis, 1991: 92).

⁶ Kadangi mišimas buvęs ir prūsų kalboje, pvz., birgakarkis ‘Schopflöffelt’ < birgakartis, pi-wemtis ‘Treiber’ piwenitis < piwenikis (Savičiūtė, Vitkauskas 1978: 146-149).

⁷ A. Salio nuomone, didesnis nei kitose tarmėse t’, d’ minkštumas prieš priešakinės eilės balsius davęs pradžią dzūkų afrikatoms c, dz, ką mišimas tik patvirtina (Salys 1992: 314).

229

Savičiūtė G., Vitkauskas V. 1976: Priebalsių t′: k ir d′: g maišymas Švendubrės šnekto- je. – Baltistica 12 (2), Vilnius, 146–149.

Sudnik T. 1975: Диалекты литовско-славянского пограничья. Очерки фонологических систем, Москва: Наука.

Vidugiris A. 1989: Šnektos apžvalga. – Dubi čiai Vilnius: Mintis, 204.

Zinkevičius Z. 1966: Lietuvių dialektologija, Vilnius: Mintis.

Zinkevičius Z. 1987: Lietuvių kalbos istorija 2, Vilnius: Mokslas, 165–170, 248–251.

DIE VERMISCHUNG DER KONSONANTEN t′, d′ UND k′, g′

IN DER MUNDART VON DRUSKININKAI

Zusammenfassung

Im Artikel spricht man über der Mischung der Konsonanten t′, d′ und k′, g′ in der Mundart von Druskininkai. Diese Erscheinung trifft vor den Vokalen vorderen Reihe e, ė, i, vor den der hinteren Reihe a, o, u, ę und den Diphthongen ie, uo und -(i)au hervor. Am öftesten kommt die Mischung der Konsonanten t′, d′ und k′, g′ in der Wurzel der Wörter

Diachronisch ist die Mischung die alte Erscheinung gesehen.

230

ASSIMILATION OF CONSONANTS t’, d’AND k’, g’ IN THE DRUSKININKAI DIALECT