Priebalsių „t’, d’“ ir „k’, g’“ mišimas Druskininkų tarmėje

Asta Leskauskaitė

Go to original

Preparing document pages…

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVIII (1997)

Asta LESKAUSKAITĖ

**ASSIMILAÇÃO DAS CONSOANTES t’, d’IR k’, g’ NO DIALETO DE DRUSKININKAI**

(com base no Dicionário do dialeto de Druskininkai, de G. Naktinienė, A. Paulauskienė e V. Vitkauskas)

Na literatura linguística, ao tratar da assimilação das consoantes t’, d’ e k’, g’, afirma-se que se trata de um fenômeno esporádico (sobretudo na área dos aukštaitianos meridionais), em que as consoantes palatais t’, d’ são pronunciadas com maior palatalização, aproximando-se de k’, g’ (Zinkevičius 1987: 248–251). A assimilação ocorre mais ao sul da linha Punskas–Lazdijai–Kapčiamiestis–Švendubrė(Ratnyčia)–Kabėliai–Dubičiai–Dievėniškės, em Rimšė, nas proximidades de Pelesa, na aldeia de Aziėrkai e nas proximidades de Lazūnai (Otrebski 1958: 352–357; Zinkevičius 1966: 140–141; Dovydaitis 1968: 185–190; Savičiūtė, Vitkauskas 1976: 146–149; Vidugiris 1989: 204; LKT 1970: 38; Sudnik 1975: 175, 194), entre outros lugares¹. Há várias formas características de assimilação (t’ > k’, d’ > g’, k’ > t’, g’ > d’), que aparecem antes de vogais do tipo e, ė, i, dos ditongos ie, ei, às vezes iau, bem como de vogais posteriores a, o, u, ε (Otrebski 1958: 352–357; Zinkevičius 1966: 140–141; Dovydaitis 1968: 185–190; Savičiūtė, Vitkauskas 1976: 146–149).

No dialeto de Druskininkai encontram-se todas as formas de assimilação mencionadas; isto é, este dialeto caracteriza-se pela assimilação das consoantes t’, d’ e k’, g’ diante de vogais do tipo e, ė, i, dos ditongos ei, ie, au, do ditongoide (i)e e, em casos raros, diante de vogais posteriores a, o, u.

1. A consoante palatal d’ transforma-se em g’:

diante da vogal anterior e e do ditongoide (i)e, por exemplo, išā.ug’ei 'išāudei' 133², ā.ug’eklas 'audeklas' 23, 97, 312, 352, ā.ug’eklo. 'audeklo' 349, ā.ug’eklus 'audeklus' 133, geb’es’i·las 'debesylas' 61, g’ē·da 'deda' 170, 196, 249, g’ē·das’i 'dedasi' 88, 309, 365, g’ē·s’ies 'desies' 223, pàg’edu 'padedu' 270, pàg’edzi 'padedi' 306, pàg’eda 'padeda' 274, 278, pàzg’eda 'pasideda' 440, pràg’edzi 'pradedi' 132, pràg’eda 'pradeda' 10, 129, 231, 243, prìg’edam 'pridedam' 277, 447, prìg’eda 'prideda' 390, 424, 447, prìzg’eda 'prisideda' 92, sùg’edam 'sudedam' 26, sùg’eda 'sudeda' 81, 110, 171, ùžg’eda 'uždeda' 351, us’ig’edam 'užsidedam' 334, us’ig’eda 'užsideda' 130, 312, 340, 451–452, (u)ùžg’eda 'uždeda' 11, (v)ùžg’eda

¹Casos de assimilação semelhantes também são observados em dialetos russos, ucranianos e letões; por exemplo, em ucraniano, хата: хаки; em letão, salanki (< salankis): Salantai, valanki (< valanti): aldeia de Valančiūnai, etc. Otrebski 1958: 352–357; Hausenberga 1932: 130).

²Os números após os exemplos indicam as páginas do DTŽ 1988.

220

'uždeda' 423, (v)užg'ėdam 'uždedam' 132, 174, g'ė·g'inam 'deginam' 166, g'ė·g'ina 'degina' 296, 477, g'ė·gi.c 'deginti' 397, ižg'ė·g'ino. 'išdegino' 62, sug'ė·g'is 'sudegins' 465, sug'ė·g'i.tas 'sudegintas' 452, g'ė·da 'dega' 376, g'ė·ga 'dega' 125, n'ėužg'ed(i)e 'neuždegė' 22, užg'ė· 'uždegė' 227, 250, 285, užg'egi(i)e 'uždegė' 62, sùg'ė·ge. 'sudegė' 112, sùg'eg(i)e 'sudegė' 62, 90, sug'egsì 'sudegsi' 472, 162, 462, sug'ėgtai. 'sudegtai' 402, sug'ė·gus 'sudegus' 125, užg'eg(i)e 'uždegė' 62, užg'ė·go. 'uždegė' 111, us'ig'ė·gė. 'užsidegė' 468, us'ig'eg(i)e 'užsidegė' 412, us'ig'ė·gi. 'užsidegė' 177, g'ėgtūku 'degtukui' 62, g'ė·l. 'dėl' 63, g'eltō· 'del to' 63, 332, kōg'el 'kodel' 160, g'ēn·ga 'dengia' 192, g'en.kc 'dengti' 227, 63, g'eng(i)ejai. 'dengejai' 63, g'ė·šimo 'dešimt' 200, g'ėšim.s 'dešims' 122, 245, g'ėšim.ts 'dešims' 64, 90, 164, 296, g'ėšimcis 'dešimtis' 111, g'ėšimcies 'dešimties' 452, g'ėšimtū. 'dešimtų' 64, aštuon'a.zg'ė·šimts 'aštuoniasdešims' 21, aštuon'a.zg'ė·šimts 'aštuoniasdešims' 257, aštuon'o.zg'ė·šimts 'aštuo-n iasdešims' 21, 122, 257

221

(šneketi)' 41, g'ė'dė 'dėdė' 61, g'(i)ė'g'ei 'dėdei' 451, g'(i)ė'g'(i)e 'dėdei' 61, g'(i)ė'de 'dėdė' 61, g'ė'làs 'dėlės' 63, g'(i)elàs 'dėlės' 63, 414, kraujā.g'(i)ele.s 'kraujadielės' 166, g'ė'j' 'dėjo' 64, g'ė'jo 'dėjo' 64, g'ė'c 'dėti' 64, g'(i)ėc 'dėti' 305, 459, in'g'(i)ėk'it 'indėkit (idėkit)' 60, pag'ė'k 'padėk' 167, pag'(i)étas 'padėtas' 287, pag'ė'ta 'padėta' 482, pag'(i)éta 'padėta' 109, pag'ė'c 'padėti' 90, 98, 375, pag'(i)éc 'padėti' 432, prag'ė'jo 'pradėjo' 455, prag'(i)ej 'pradėj(o)' 103, prazg'ė'jo 'prasidėjo' 413, sug'ė'j 'sudėjo' 253, užg'ė'j 'uždėj(o)' 441, užg'ė'jo 'uždėjo' 223, užg'ė'tas 'uždėtas' 54, sug'ė.dzin'ė.jo.m 'sudėdinėjom' 61, in's'i-g'ė.mė'jau 'įsidėmėjau' 481, dung'(i)ėjimo 'dundėjimo' 76, paė'g'(i)e 'paėdė' 88, sug'irg(i)e 'sugirdė' 371, g'irg'ė.jau 'girdėjau' 13, 102, 139, 246, 301, g'irg'ė.j' 'girdėjo' 102, g'irg'ė.sim 'girdėsim' 245, g'irg'ė.c 'girdėti' 102, 116, 169, 288, 455, g'irg'(i)éc 'girdėti' 471, n'eg'irg'ė.u 'negirdėjau' 296, 350, n'eg'irg'(i)ėu 'negirde-jau' 67, n'eg'irg'ėjus 'negirdėjus' 441, užg'irg'ė'j 'užgirdėjo' 102, gruzg'(i)es 'gruzdės, gruzdo' 116, n'eg'ė'los 'nedėlios' 224, 404, po. neg'(i)eli 'po nedėliai' 224, n'eg'ė'las 'nedėlias' 432, pavarg'(i)ės 'pavardės' 480, p'elug'ė.n 'peludėn' 257, pravarg'(i)ė 'pravardė' 305, ragui(k'(i)em 'rogotēm(is)' 292, rė.g'ė.m 'rė-dėm' 300, ró.g'(i)e 'rodė' 308, sė.g'(i)eu 'sėdėjau' 325, sė.g'ė.jo 'sėdėjo' 415, sė.g'(i)ėj 'sėdėjo' 464, sė.g'ė.k 'sėdek' 36, sag'ė.jus 'sėdėjus' 275, sė.g'ė.c 'sėdėti' 24, 230, 314, 335, pasė.g'ė.c 'pasėdėti' 128, pasė.g'(i)ėkim 'pasėdėkim' 281, pasė.g'ė.k'it 'pasėdėkit' 200, suspá.ug'(i)e 'suspaudė' 341, šā.ug'(i)e 'šaudė' 326, širg'(i)es 'širdies' 231, v'ė.izg'ė.jo. 'veizdėjo' 448, ap'v'eizg'ė.jo. 'ap'veizdėjo' 448, suv'eizg'(i)ės 'suveizdės' 448, v'i.zg'ė.k 'vyzdek' 233, v'i.zg'ė.k'it 'vyzdek' 466, v'i.zg'ė.c 'vyzdėti' 304, pav'i.zg'ė.c 'pavyzdėti' 260, v'i.zg'ė.cas 'vyzdėčias' 466, žag'ė.jo. 'žadėjo' 229, suž'i.g'ė.jo. 'sužydėjo' 267, ži.g'(i)ėj 'žydėjo' 49, p'ė.rži.g'(i)ej 'peržydėjo' 49, žū.g'ė. 'žudė' 484;

1.3. diante das vogais anteriores i, i̇, por exemplo, aug'imas 'audimas' 19, 359, g'í.rba 'dirba' 14, 432, g'í.rbo 'dirbo' 483, g'í.rbaw 'dirbau' 120, g'í.rpc 'dirbti' 431, 462, 472, n'eg'í.rbo 'nedirbo' 224, g'íd'elis 'didelis' 65, g'íd'el'o 'didelio' 366, g'ídzá.us'o 'didžiausio' 222, g'í.rs'ė.s 'dirsės' 102, g'í.rs't'eru 'dirsteriu' 69, g'í.v'inas 'dvynasi' 258, pajúog'is 'pajuodęs' 129, pakló'g'i 'paklodę' 239, pa-vá.n'g'in'(i)e 'pavandenė' 249, pavan'g'in'(i)ė 'pavandenė' 253, nuskui.g'is 'nuskurdęs' 102, spaug'imas 'spaudimas' 341, targ'í.c 'tardyti' 227, 471, susuog'i 'susi uodę' 429, van'g'in'(i)ėlis 'vandenėlis' 179, vá.ng'in'o 'vandenio' 98, 294, 303, 387, vá.ng'in'u 'vandeniu(i)' 175, vá.ng'in'u 'vandeniu' 472, vang'in'im 'vandenin' 366, 441, vang'in'ai 'vandenai' 177, 321, vang'in'ū 'vandenių';

1.4. diante da vogal posterior a, por exemplo, brā'za 'brazda' 41, prid'ega 'prideda' 447;

1.5. diante da vogal posterior u, por exemplo, á.ug'u 'audžiu (audžiu)' 418;

1.6. diante do ditongo ie, por exemplo, šāng'ie 'šiandie(n)' 371, antrā.g'ien'is 'antradienis' 405;

1.7. diante do ditongo au, por exemplo, g'í.rg'au 'girdžiau (girdžiau)' 102.

2. A consoante palatalizada t’ transforma-se em k’:

222

2.1. diante de uma vogal anterior e e do ditongoide (i)e, por exemplo, aštuon'an'ík'e.s 'aštuoniantytės' 21, aštuon'an'ík'(i)es 'aštuoniantytės' 64, dėšimt'n'ík'e.s 'dešimtnytės' 21, dėšimt'n'ík'(i)es 'dešimtnytės' 64, jauk'el'ùs 'jautelius' 242, sk'ėr.blė.s 'sterblės' 348, k'ė 'te' 400, k'elùka.ic'i· 'teliukaitį' 401, k'elùkas 'teliukas' 45, k'elùkù 'teliuku' 401, ko.ja.ik'es 'kojaites' 128, ko.rk'ė.le. 'kortelė' 163, m'ergai.ke 'mergaitė' 431, m'ergá.ikes 'mergaites' 49, mo.k'eríš.k'e. 'moteriškė' 441, k'ei.smas 'teismas' 400, prik'emin'īs 'pritemenys' 284, prik'emin'īn. 'pritemenin' 236, k'el'í.nga 'telinga' 401, k'el'í.ngos 'telingos' 401, ap's'ik'el'uoją 'apsiteliuoja' 401, ap's'ik'el'á.vo. 'apsiteliavo' 395, ap's'ik'el'á.vus 'apsiteliavus' 401, iš'ik'el'uoją 'išsiteliuoja' 401, k'erpu 'terpu, tarp' 188, 403, 441, k'eš'm'en.s 'tešmens' 355, k'eš'm'enai 'tešmenai' 42, 405, k'ė.msta 'temsta' 10, 246, 393, ap'k'ė.m.s 'aptems' 402, prik'em'ė· 'pritemė' 465, suk'ė.m'i. 'sutemę' 402, pàk'emto.s 'patemptos' 125, suk'ė.mus 'sutemus' 62, k'ė.rl'í.čo.n 'terlyčion' 403, k'ė.tu. 'tetą' 405, k'ė-ta 'teta' 405, k'ètula 'tetulė' 405, mó.k'era 'motera, moteris' 216, m(u)ók'er'ís 'moteris' 216, mó.k'ero.s 'moteros, moterys' 216, 372, mó.k'eru. 'moterų' 228, mó.k'er'iška 'moteriška' 216, mo.k'er'íš.k'ė. 'moteriškė' 262, mó.k'er'íškai 'moteriškai' 216, nepak'ė.n'k'į.tas 'nepatenkintas' 15, pak'ė.n'k'í.to.s 'patenkytos' 320, p'ek'el'ùšk'(i)e 'peteliuškė' 373, p'ek'el'ùšk'ė.s 'peteliuškės' 194, plak'es'n'ú· 'platesnių' 269, pó.k'erai 'poteriai' 92, pó.k'eru. 'poterių' 278, pó.k'erauna 'poteriauna' 91, 278, po.k'erá.vo.m 'poteriavom' 278, po.k'erá.uk 'poteriauk' 92, priěk'el'us 'prietelius' 283, rak'ė.li. 'ratelį' 297, rak'ėl'ùs 'ratelius' 297, rašk'ėl'ùs 'raškelius' 297, ru.k'ė'lu. 'rūtelių' 313, sà.l's'k'e-ra 'salstera' 315, s'k'ėbėjau 'stebėjau' 481, s'k'epan'à 'stefanija' 22, s'k'en'ė.(j) 'stenėj' 347, sto.k'ė.li. 'stotelė' 350, pak'ė.ko. 'pateko' 401, paklo.k'es 'paklotės' 231, 239, 300, k'ėp 'tep' 402, 468, nek'ėp 'netep (netaip)' 484, šik'ep 'šit(aip)' 377, 399, išk'epto.s 'išteptos' 402, k'erpurag'ė. 'terpuragė' k'erpurag'i. 'terpuragį' 403, tó.p'k'era 'toptera' 410, vark'el'ó.jasi 'varteliojasi' 445; 2.2. diante da vogal e (ditongoide (i)e), por exemplo, barzdá.ik'(i)es 'barzdaitės' 108, b'ikė. 'bitė' 258, b'ik'e.s 'bitės' 88, 270, 322, 357, b'ik'(i)em 'bitėm(s)' 484, čė.rkùk(i)es 'čerkutės (taurelės)' 51, dar.k'ė.s 'dartės' 60, 186, dar.k'(i)es 'dartės' 182, 409, draugá.ik'e. 'draugaitė' 82, g'iminá.ik'(i)e 'giminaitė' 107, 259, jau.k'ė.s'í 'jautėsį' 125, jaunà.markė. 'jaunamartė' 125, kalá.ik'ė. 'kalaitė' 103, k'ė.vas 'tėvas' 108, 113, 146, 200, 216, 258, 405, 435, k'(i)évas 'tėvas' 16, 65, 129, 322, k'ė.vo. 'tėvo' 122, 289, k'ė.vù 'tėvų' 362, k'(i)évu. 'tėvą' 405, k'ė.v'í 'tėvė' 282, k'(i)evai. 'tėvai' 66, 185, k'ė.vai. 'tėvai' 31, 405, k'ė.vū. 'tėvų' 35, k'ė.vus 'tėvus' 405, k'ė.vùs 'tėvus' 88, k'ė.vel'ù 'tėveliu' 467, k'ė.v'í.kščo.s 'tėvykščios' 405, k'ė.v'í.nė.s 'tėvynės' 406, k'(i)ev'í'n'(i)es 'tėvynės' 14, k'ė.vùl'is 'tėvulis' 289, k'(i)evùl'is 'tėvulis' 405, k'(i)evùkas 'tėvukas' 405, k'ė.šimo. 'tešimo' 401, 405, kielá.ik'ė. 'kielaitė' 152, klumpá.ik'es 'klumpaitės' 159, ko.ja.ik'es 'kojaitės' 302, ko.jė.ik'ė.s 'kojaitės' 328, krá.us'k'ė.s 'kraustės' 167, pak'ė.vis 'patevis' 128, pakló.k'ė.m 'paklotėm' 310, pakló.k'ė.s 'paklotės' 11, pakló.k'(i)es 'paklotės' 72, 239, pan'k'el'ùs 'pantelius' 244, pà.pazas'k'ė.n 'papažastėn' 244, rak'ė.l'íų 'ratelių'.

223

297, raplãik'ė.s 'raplaitės' 302, s'k'ìrs'k'ė. 'skirstė' 330, pajùos'k'ė. 'pajuostė' 237, pastã'k'ė. 'pastatė' 102, pastã·k'(i)e 'pastatė' 126, sar.k'ė.l.e.s 'sartelės' 317, tarnã.ik'(i)e 'tarnaitė' 397, vark'ė·l'ùs 'vartelius' 240, v'ẽr.ps'k'ė. 'verpstė' 451, ãt'v'erk'(i)e 'atvertė' 451, nùv'erkė.m 'nuvertėm' 451, p'ėtv'erk'(i)e 'pervertė' 110, 451, 453, ìžv'erk'(i)e 'išvertė' 452, ùžv'erk'(i)e 'užvertė' 362, vištã.ik'ė. vištaitė' 177, 344;

2.3. diante de i, i; por exemplo, an'ks'k'ì.vo.s 'ankstyvos' 14, griek'ì.ne. 'grietinė' 112, kalã.ik'i. 'kalaitė' 60, m'ergã.ik'i. 'mergaitė' 405, 436, m'iesk'ì 'mieste' 422, 432, mó·k'ì.no.s 'motinos' 404, k'ijė.tro. 'tijatro, teatro' 282³, k'ik'ù 'tikiu' 407, k'ik'ė.s'u 'tikėsiu' 407, n'ėk'ik'im 'netikim' 407, n'ėk'ik'(i)ėjau 'netikėjau' 407, k'ì·tas 'tiltas' 408, k'ì· ten' 384, k'ì.nã.i 'tenai' 402, k'ì.nã.jo.s 'tenajos, tenai' 402, k'ì.nujã 'tenaja' 402, k'ì·s'a 'tišia' 404, k'ì·s'ė. 'tiše' 404, išk'ì·sc 'ištišti' 404, išk'ì.s'ė. 'ištišę' 404, lã.isk'ì.c 'laistyti' 182, pakló·k'ì. 'pakloti (paklotę)' 38, 239, p'irmu-k'ìn'i. 'pirmutinę' 119, sc'ìkl'ìnã.ik'i. 'stiklinaitę' 354, s'k'ì.rs'k'ì.c 'skirstyti' 330, turk'ing'ė.s'n'is 'turtingesnis' 423, vai.sk'ì·n'ė.n 'vaistinėn' 305, vai.sk'ì·n'ė.sa 'vaisti-nėse' 437, val'g'ìškas 'valdiškas' 439, val's'k'ì·b'ė. 'valstybė' 440;

2.4. diante da vogal posterior u, por exemplo, av'ìek'u. 'aviečių' 115, bik'u. 'bičių' 140;

2.5. diante do ditongo ie, por exemplo, k'íevas 'tėvas' 405;

2.6. diante do ditongo ei, por exemplo, mo.čúk'ei 'močiutei' 277;

2.7. diante do ditongo au, por exemplo, dastak'ãu. 'dastatiau' 439.

3. A consoante palatalizada g’ se transforma em d’:

3.1. diante da vogal anterior e, por exemplo, paburz'd'ė·j 'paburzgej(o)' 47, d'ė·g'ė. 'gege' 252, padė·g(i)s 'pagedes' 99, d'egùli. 'geguolė' 96, d'egùt'(i)e 'gegutė' 62, 96, d'egut'(i)es 'gegutes' 10, d'egužė 'degužė' 62, d'eguž'ė·s 'gegužės' 96, d'eguž'ė·s 'gegužės' 62, 96, 346, d'egužo. 'gegužio' 97, dɜgužùk'(i)es 'gegužiukės' 96, d'elaz'ies 'geležies' 209, d'elaz'ìn'is 'geležinis' 97, d'elaz'ìn'e. 'geležinė' 97, d'eltó·nas 'geltonas' 170, d'ė·na 'gena' 135, 278, d'ė·ras 'geras' 13, 108, 463, 483, d'ė·ro. 'gero' 17, d'ė·ru. 'gerą' 92, d'ėri 'geri' 319, d'ė·ro.s 'geros' 22, 215, 438, d'erai 'gerai' 210, 303, 360, d'erãu. 'geriau' 245, n'ėd'ė·ras 'negeras' 47, 309, n'ėd'er'i 'negeri' 226, 283, d'ė·ra 'geria' 361, d'ė.rc 'gerti' 443, n'ėd'ė.rk'it 'neger-kit' 400, d'ė.rve. 'gervė' 409, pad'ė.lba 'pagalba' 236, pã·d'ė.lbu. 'pagalbą' 236;

3.2. diante da vogal anterior e (ditongoide (i)e), por exemplo, d'ė.lalàs 'gėlelės' 330, d'ė.lù· 'gėlių' 180, d'(i)ėris 'gerės' 280, n'ėvo.d'(i)e 'nevogė' 467;

3.3. diante de i, i; por exemplo, d'irdė·jo.t 'girdėjot' 102, d'ì.rno.s 'girnos' 212, d'ì.rtas 'gir-tas' 445, dzi.rtas 'girtas' 131, d'ì.slo.s 'gyslos' 125, 401, d'ì.và 'gyva' 333, d'ì·vas 'gyvas' 399, d'ì·vus 'gyvus' 127, n'ėd'ì.và 'negyva' 417, d'ì.vã·t'(i)e 'gyvatė' 209, d'ì.vã·te. 'gyvatė' 239, d'ì.v'ė·na 'gyvena' 22, 256, 281, 370, 384, 422, 451, 456, 457, d'ì.v'ė.nc 'gyventi' 103, 321, n'ėd'ì.v'ė.nk 'negyvenk' 381, n'esud'ì.v'ė·na 'ne-

³ Na raiz tijetr- (< teatr-), a mistura surgiu diante da vogal i após alterações na raiz.

224

sugyvena’ 268, d’i.vė·n’imas ‘gyvenimas’ 468, d’i.vė·n’imu ‘gyvenimą’ 315, d’i.vul’·s ‘gyvulys’ 104, d’i·vul’o ‘gyvulio’ 320, d’i·vul’us ‘gyvulius’ 443, mā.rd’i·c ‘marginti’ 201, vad’i·st’es ‘vagystės’ 423, val’d’is ‘valgis (valgęs)’ 77;

3.4. antes da vogal u, por exemplo, rud’ūs ‘centeios’ 268, 310.

4. A consoante palatalizada k’ transforma-se em t’:

4.1. antes da vogal anterior e, por exemplo, s’īl’.tė. ‘arenque’ 439, s’t’er.dzus ‘ancião’ 329, t’ė·l’as ‘caminho’ 186, 303, 355, t’ė·lu ‘pelo caminho’ 145, t’el’ù ‘pelo caminho’ 145, t’el’ai. ‘caminhos’ 145, t’el’ù· ‘dos caminhos’ 250, t’el’ì ‘caminhos’ 362, t’ė·l’o.s ‘alguns caminhos’ 188, 318, 353, t’el’is ‘alguns caminhos’ 154, t’ė·l’a ‘leva’ 146, 155, t’ė.l’k’is ‘levanta-te’ 149, 278, 376, t’epūrė ‘chapéu’ 147, pāt’el’i ‘levas’ 146, 369, t’ēm.ša ‘enche’ 13, 152, 405, t’ė·pam ‘assamos’ 406, t’ep’i·kla ‘padaria’ 147, t’etur’i ‘quatro’ 149, 151, t’ė·turo.s ‘quatro (fem.)’ 149, t’ė·turas ‘quatro (acusativo feminino)’ 452, t’ėturō·līktas, -a ‘décimo quarto, -a’ 149, t’ėt’v’er’tas ‘grupo de quatro’ 149, t’et’v’īr.tas ‘quarto’ 149, t’ec’virtā ‘quarta’ 149, t’ė·turazd’ė·šims ‘quarenta’ 149;

4.2. antes de ė, por exemplo, t’ė·lė ‘ceifa’ 146;

4.3. antes de i, į; por exemplo, bl’ī·št’i ‘pálida’ 38, drūs’t’in’i·kus ‘Druskininkus’ 276, grit’in’ai ‘de trigo-sarraceno’ 112, m’ent’i ‘fracos’ 404, nut’īr.to ‘cortou’ 153, p’en’t’i ‘cinco’ 248, lait’is ‘tempo’ 227, s’t’īstas ‘líquido’ 330, t’ilō·c ‘levantar’ 152, t’ilōgramai ‘quilogramas’ 54, t’īm.ba ‘inclina’ 151, in’t’īm.šo ‘inclina’ 152, pat’īm.šo ‘inclinou’ 152, t’in’k’īk ‘inclina-te’ 152, pat’īm.k’(i)e ‘encolhe’ 469, t’irm’ė.lė ‘lagarta’ 152, t’ir.pc ‘kirpc’ 153, t’īrvù ‘com o machado’ 343, t’išt’eram ‘furamos’ 154, t’itāp ‘assim’ 155, t’itas ‘outros’ 88, 155, 185, 289, t’ita ‘outra’ 155, 274, t’ito ‘de outra maneira’ 249, 473, t’itu ‘para outro lugar’ 316, 481, t’itur ‘noutro lugar’ 155, t’itas’k ‘outro’ 155, pō·su.t’is ‘viragem’ 278, smū.l’t’i ‘pequena’ 339, s’vėit’i ‘saudáveis’ 360;

4.4. antes do ditongo ie, por exemplo, t’iem’in’i·ko ‘do camponês’ 151, t’ieto.s ‘duras’ 151, 445;

4.5. antes da vogal posterior o; por exemplo, p’int’ō·l’iko.s ‘quinze’ 257, 400;

4.6. antes da vogal posterior u, por exemplo, k’iš’t’u ‘coelhos’ 377.

Os exemplos mencionados mostram que, no dialeto de Druskininkai, a pronúncia de g’ em vez de d’ ocorre com maior frequência antes de vogais do tipo e (ver Tabela 1).

Tabela 1

Alternância das consoantes t’, d’ e k’, g’ no dialeto de Druskininkai.

Posições | antes de e, ė· | antes de ė, (i)e | antes de i, į | antes de ie | antes de ei | antes de a, o, u, au | Variantes de alternância | número | número% | número | número% | número | número% | número | número% | número | número% | número | número% | d’ > g’ | 123 | 23,1 | 93 | 17,4 | 26 | 4,7 | 1 | 0,2 | — | — | 4 | 0,8 | t’ > k’ | 73 | 13,9 | 58 | 10,9 | 30 | 5,6 | 1 | 0,2 | 1 | 0,2 | 3 | 0,6 | g’ > d’ | 31 | 5,8 | 5 | 0,9 | 23 | 4,3 | — | — | — | — | 1 | 0,2 | k’ > t’ | 26 | 4,9 | 1 | 0,2 | 29 | 5,4 | 2 | 0,4 | — | — | 2 | 0,4

225

Aqui foi encontrado apenas um exemplo antes de ei e quatro antes de ie. A alternância das consoantes t', d' e k', g' antes do ditongo ie é rara (apenas 5 casos).

Ao examinar a distribuição morfêmica da alternância das consoantes t', d' e k', g' no dialeto de Druskininkai, observa-se que ela ocorre no interior de raízes de palavras, em raízes antes de sufixos, em raízes antes de terminações e em sufixos antes de terminações.

A alternância das consoantes t', d' e k', g' ocorre no interior de raízes de diversas classes gramaticais: na raiz d(i)e- ou de- (ver 1.1.); na raiz debesyl- (ver 1.1.); na raiz deg- (ver 1.1.); na raiz del- (ver 1.1.); na raiz deng- (ver 1.1.); na raiz dešim- (ver 1.1.); dešimt- (ver 1.1.); na raiz dešr- (ver 1.1.); na raiz devyn- (ver 1.1.); na raiz de- (ver 1.2.); na raiz d(i)ėd- ou dėd- (ver 1.2.); na raiz d(i)el- ou dėl- (ver 1.2.); na raiz dėm- (ver 1.2.); na raiz (ne)dėl- ou (ne)d(i)el- (ver 1.2.); na raiz did- (ver 1.3.); na raiz die- (ver 1.6.); na raiz dien- (ver 1.4.); na raiz dirb- (ver 1.3.); na raiz dirster- (ver 1.3.); na raiz dyv- (ver 1.3.); na raiz dvi- (ver 1.3.); na raiz ged- (ver 3.1.); na raiz geg- (ver 3.1.); na raiz gel- (ver 1.1.); na raiz gelb- (ver 3.1.); na raiz gelež- (ver 3.1.); na raiz gelt- (ver 3.1.); na raiz gen- (ver 3.1.); na raiz ger- (ver 3.1.); na raiz gerv- (ver 2.1.); na raiz gėl- (ver 3.2.); na raiz gėr- (ver 3.1.); na raiz girn- (ver 3.3.); na raiz girt- (ver 3.3.); na raiz gysl- (ver 3.3.); na raiz gyv- (ver 3.3.); na raiz grietį- 2.3; na raiz keden- (ver 1.1.); na raiz kel- (ver 4.1.); na raiz kėl- (ver 4.2.); na raiz kemš- (ver 4.1.); na raiz kep- (ver 2.1., 4.1.); na raiz kepur- (ver 4.1.); na raiz ketur- (ver 4.1.); na raiz ketv- (ver 4.1.); na raiz kiem- (ver 4.4.); na raiz kiet- (ver 4.4.); na raiz kijietr- (ver 2.3.); na raiz kil- (ver 4.3.); na raiz kimb- (ver 4.3.); na raiz kimš- (ver 4.3.); kink- (ver 4.3.); na raiz kirm- (ver 4.2.); na raiz kirp- (ver 4.3.); na raiz kirt- (ver 4.3.); na raiz kirv- (ver 4.3.); na raiz kyšt- (ver 4.2.); na raiz kit- (ver 4.3.); na raiz patenk- (ver 2.1.); na raiz penk- (ver 4.4.); na raiz petelušk- (ver 2.1.); na raiz poter- (ver 2.1.); na raiz prietel- (ver 2.1.); na raiz rud- (ver 1.1.); na raiz salster- (ver 2.1.); na raiz skerdž- (ver 1.1.); na raiz skyst- (ver 4.2.); na raiz stefan- (ver 2.1.); na raiz sterbl- (ver 2.1.); na raiz student- (ver 1.1.); na raiz taip- (ver 2.1.); na raiz te (ver 2.1.); na raiz teism- (ver 2.1.); na raiz tek- (ver 2.1.); na raiz tel- (ver 4.1.); na raiz tem- (ver 2.1.); na raiz ten- (ver 2.3.); na raiz terl- (ver 2.1.); na raiz terp- (ver 2.1.); na raiz tešm- (ver 2.1.); na raiz tet- (ver 2.1.); na raiz tēš- (ver 2.2.); na raiz t(i)ev- ou tėv- (ver 2.2.); na raiz tik- (ver 2.3.); na raiz tilt- (ver 2.3.); na raiz tiš- (ver 2.3.).

A alternância também pode ocorrer em raízes de palavras antes de sufixos: na raiz ankst- antes do sufixo -yv- (ver 2.1.); na raiz aud- antes dos sufixos -ekl- (ver 2.1.) e -ėj- (ver 1.2.); na raiz brazd- antes das terminações -ė-, -ėj- e -(i)e- (ver 1.2.); na raiz burgž- antes do sufixo -ėj- (ver 3.1.); na raiz deg- antes do sufixo -y- (ver 1.1.); na raiz did- antes do sufixo -el- (ver 1.1.); na raiz drusk- antes do sufixo -inyk- (-inink-) (ver 4.2.); na raiz dund- antes dos sufixos -(i)ej- (-ėj-) (ver 1.2.); na raiz gird- antes do sufixo -ėj- (ver 1.2., 3.3); na raiz grik- antes do sufixo -in- (ver 4.3.); na raiz jaut- antes do sufixo -el- (ver 2.1.); na raiz kort- antes do sufixo -el- (ver 2.1.);

226

na raiz kuod- antes do sufixo -el- (ver 1.1.); na raiz laist- antes do sufixo -y- (ver 2.3.); na raiz marg- antes do sufixo -y- (ver 3.3.); na raiz mot- antes dos sufixos -er- (ver 2.1.) e -in- (ver 2.3.); na raiz pant- antes dos sufixos -el- (ver 2.2.); na raiz penk- antes do sufixo -iolik- (ver 4.5.); na raiz plat- antes do sufixo -esn- (ver 2.1.); na raiz rašt- antes do sufixo -el- (ver 2.1.); na raiz rat- antes dos sufixos -el- (ver 2.1.), -ė- (ver 1.2.) e -ėl- (ver 2.2.); na raiz rūt- antes do sufixo -el- (ver 2.1.); na raiz rud- antes do sufixo -en (ver 1.1.); na raiz sart- antes dos sufixos -el- (ver 2.2.); na raiz sėd- antes dos sufixos -el- (ver 1.1.) e -ėj- (ver 1.2.); na raiz skirst- antes do sufixo -y- (ver 2.3.); na raiz spaud- antes do sufixo -im- (ver 1.3.); na raiz steb- antes do sufixo -ėj- (ver 1.2.); na raiz stot- antes do sufixo -el- (ver 2.1.); na raiz stud- antes do sufixo -ent- (ver 1.1.); na raiz tard- antes do sufixo -y (ver 1.3.); na raiz topt- antes do sufixo -erėj- (ver 2.1.); na raiz turt- antes do sufixo -ing- (ver 2.3.); na raiz vag- antes do sufixo -yst- (ver 3.3.); na raiz vaist- antes dos sufixos -in- (ver 2.3.); na raiz vald- antes dos sufixos -išk- (ver 2.3.); na raiz valst- antes do sufixo -yb- (ver 2.3.); na raiz vand- antes dos sufixos -en- (ver 1.1.) e -in- (ver 1.3.); na raiz vart- antes dos sufixos -ėl- (ver 2.2.) e -el- (ver 2.1.); na raiz veizd- antes do sufixo -ėj- (ver 1.2.); na raiz vyzd- antes dos sufixos -ė- (ver 1.2.) e -ėč- (ver 1.2.); na raiz žad- antes do sufixo -ėj- (ver 1.2.); na raiz žyd- antes dos sufixos -ėj- e (-(i)ėj-) (ver 1.2.); na raiz žied- antes do sufixo -el- (ver 1.1.).

A alternância também é observada em sufixos de palavras antes de terminações: no sufixo -ait- antes das terminações -e (ver 2.1.), -ė (ver 2.2.), -es (ver 1.1, 2.1.), -ės (ver 1.1.), -i (<-ę) (ver 2.3.); no sufixo -st- antes da terminação -ė (ver 2.2.); no sufixo -t- antes das terminações -ės e -es (ver 2.1.); no sufixo -ud- antes da terminação -ėn (ver 2.1.); no sufixo -uik- antes da terminação -(i)em (-ėm) (ver 1.2.); no sufixo -uk- antes da terminação -(i)es (-ės) (ver 2.2.).

Nas diversas classes gramaticais, a alternância também ocorre em raízes antes de terminações: na raiz aud- antes das terminações -ė (ver 1.2.), -ei (ver 1.1.), -ėm (ver 1.2.) e -u (1.5.); na raiz aviet- antes da terminação -ių (ver 2.4.); na raiz baud- antes da terminação -ė (ver 1.2.); na raiz bit- antes das terminações -e (2.2.), -ės (plural) (ver 2.2.), -ėm (ver 2.2.) e -ių (ver 2.4.); na raiz blyšk- antes da terminação -i (ver 4.3.); na raiz brazd- antes da terminação -a (ver 1.2.); na raiz ded- antes da terminação -a (ver 1.4.); na raiz ėd- antes da terminação -(i)e (-ė) (ver 1.2.); na raiz gird- antes das terminações -(i)ė (ver 4.2.) e -iau (ver 1.7.); na raiz gruzd- antes da terminação -(i)es (ver 1.2.); na raiz jaut- antes da terminação -ė (ver 2.2.); na raiz juod- antes da terminação -įs (<-ęs) (ver 1.3.); na raiz (pa)juost- antes da terminação -ė (ver 2.2.); na raiz kink- antes da terminação -ė (ver 2.3.); na raiz kišk- antes da terminação -ių (ver 4.6.); na raiz (pa)klod- antes da terminação -į (<-ę) (ver 1.3.); na raiz (pa)klot- antes das terminações -es (<-ęs) (ver 2.2.), -ės (ver 2.2.), -(i)es (-ės) (ver 2.2.) e -į (<-ę) (ver 1.5.); na raiz laik- antes da terminação -is (<*-ęs) (ver 4.3.); na raiz meld- antes da terminação -ėmės (ver 1.1.); na raiz menk- antes da terminação -i (ver 4.3); na raiz meld- antes da terminação -ėmės (ver 1.1.); na raiz menk- antes da terminação -i (ver 4.3.); na raiz miest- antes da terminação -i (<-e) (ver 2.3.); na raiz nyt- antes das terminações -ės e -(i)es

227

(-ės) (ver 2.1.); na raiz pažast- antes da desinência -ėn (ver 2.2.); na raiz pelud- antes da desinência -ėn (ver 1.2.); na raiz penk- antes da desinência -i (ver 4.3.); na raiz (po)sūk- antes da desinência -is (ver 4.3.); na raiz rėd- antes da desinência -ėm (ver 1.2.); na raiz rod- antes da desinência -(i)e (ver 1.2.); na raiz rug- antes da desinência -ius (ver 3.4.); na raiz silk- antes da desinência -ė (ver 4.2.); na raiz skirst- antes da desinência -ė (ver 2.2.); na raiz skurd- antes da desinência -is (<–ės) (ver 1.3.); na raiz smult- antes da desinência -i (ver 4.3.); na raiz spaud- antes da desinência -(i)e (-ė) (ver 1.2.); na raiz stat- antes das desinências -ė (ver 2.2.) e -(i)e (-ė) (ver 2.2.); na raiz rėd- antes da desinência -ėm (ver 1.2.); na raiz sveik- antes da desinência -i (ver 4.6.); na raiz šird- antes da desinência -(i)es (-ės)(ver 1.2.); na raiz valg- antes da desinência -is (<-ės)(ver 3.3.); na raiz vard- antes da desinência -(i)es (-ės) (ver 1.2.) e -(i)e (-ė) (ver 1.2.); na raiz verpst- antes da desinência -ė (ver 2.2.); na raiz vert- antes da desinência -ė (ver 2.2.), -(i)em- (-ėm) (ver 2.2.) e -ėm (ver 2.2.); na raiz uod- antes da desinência -į (< -ė) (ver 1.3.); na raiz veizd- antes da desinência -(i)es (-ės) (ver 1.2.); na raiz vog- antes das desinências -ė e -(i)e (-ė) (ver 3.2); na raiz žud- antes da desinência -ė (ver 1.2.).

Assim, ao analisar morfemicamente os casos de mistura, observou-se que as consoantes t’, d’ e k’, g’ são “misturadas” em morfemas de palavras pertencentes a várias classes gramaticais: no interior da raiz, na raiz da palavra antes de um sufixo, na raiz antes de uma desinência e no sufixo antes de uma desinência (ver Tabela 2). A mistura é mais frequente no interior das raízes.

Tabela 2

Posições morfológicas da mistura

Essa variedade de posições morfo(fono)lógicas mostra que a alternância não é aleatória e tem antecedentes históricos.

Como se vê em todo o material analisado, a mistura das consoantes t’, d’ e k’, g’ não surgiu ao acaso. Isso é confirmado por sua ocorrência frequente diante de vogais do tipo e, ė, bem como pela variedade de posições morfo(fono)lógicas.

Sinchroniškai mišimas aiškinamas kaip fonologinių opozicijų nebuvimas (Girdenis 1983: 71–73; Sudnik 1975: 175, 194)⁴.

Diacronicamente, o surgimento da mistura das consoantes t’, d’ e k’, g’, devido à coincidência de sua área geográfica com as localidades habitadas pelos antigos jotvingianos, é associado à língua jotvingiana (Otrębski 1958: 352–357; Dovydaitis 1968: 207–210), sendo considerado par-

⁴Além de t’ e k’, d’ e g’, os falares que “misturam” essas consoantes também possuem as consoantes “intermediárias” k’, g’, que são variantes facultativas dos fonemas oclusivos labiais / K̡, / G̡ / (Girdenis 1979: 23-30; Girdenis 1983: 71-73).

228

čios tarmės vidinės raidos rezultatų (Girdenis 1979: 23–30)⁵ arba aiškinamas kaip bendras visoms baltų kalboms reiškinys (Savičiūtė, Vitkauskas 1978: 146–149)⁶.

Observou-se que, no dialeto de Druskininkai, em alguns casos, a mistura surgiu antes de vogais do tipo i onde deveria ocorrer dzūkavimas⁷ (quando d’ > g’): g’īvinas 'dyvinasi' 258, g’īd’el’is 'didelis' 65, g’id’el’o. 'didelio' 366, g’idžà.us’o. 'didžiausio' 222, gv’id’ėšim.s 'dvidešims' 80, g’ī.rs’t’eru 'dirsteru' 69, spaug’imas 'spaudimas' 341, targ’ic 'tardyti' 227, 471. Isso confirma a hipótese mencionada anteriormente de que esse fenômeno teria ocorrido antes do estreitamento da terminação *-ėn (Mikulėnienė 1994: 12–13), cf. acc. sg. džigel’i 'didelę' 29, kalà.ik’i 'kalaitę' 60, mergà.ik’i 'mergaitę' 405, 436, rak’ė.li 'ratelį' 297, sto.k’ė.li 'stotelę' 350, paklò.ki 'paklotę' 38; loc. sg. m’iesk’i 'mieste' (402, 432); part. (429), sug’ė.g’is 'sudegęs' 465, us’īg’ė.g’i 'užsidegę' 177, suk’em’i 'sutemę' 402, susuòg’i 'susi uodę'.

LITERATŪRA

D o v y d a i t i s J. 1968: Priebalsiai d, t ir g, k Dieveniškėse ir kitose vietose. – Dieveniškės, Vilnius: Vaga, 185–190.

DTŽ 1988: N a k t i n i e n ė G., P a u l a u s k i e n ė A., V i t k a u s k a s V. Druskininkų tar-mės žodynas, Vilnius: Mokslas.

G i r d e n i s A. 1979: Dėl nelūpinių sprogstamųjų priebalsių “maišymo” pietinėse lietuvių šnektose.– Baltistica 15 (1), 23–30.

G i r d e n i s A. 1983: Iš kur vis dėlto t’, d’? – Baltistica 19 (1), Vilnius, 71–73.

G r i n a v e c k i s V. 1991: Lietuvių tarmės. Fonetika, Morfologija, Vilnius: VPU.

H a u s e n b e r g a E. 1932: Ko vietu vārdi dod latviešu valodas fonētikai – Filologu biedribas raksti XA 115–148.

LKA 1977: Lietuvių kalbos atlasas 1. Leksika, Vilnius: Mokslas.

LKT 1970: Lietuvių kalbos tarmės. Chrestomatija, Vilnius: Mintis.

M i k u l ė n i e n ė D. 1994: Dėl *t’, *d’ raidos pietinėse aukštaičių tarmėse. – Jono Kazlausko diena: istorinės gramatikos dalykai. Konferencijos programa ir tezės, Vilnius.

O t r ę b s k i J. 1958: Gramatyka języka litewskiego 1, Wiadomości wstępne. Nauka o głoskach, Warszawa: Panstw. Wyd-wo Naukowe.

S a l y s A. 1992: Raštai 4. Lietuvių kalbos tarmės, Roma: Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija.

⁵Visos “dzūkuojančios” aukštaičių šnektos, kaip ir nemaža kitų aukštaičių, visiškai yra panaikinusios /a/: /e/, /ā/: /ē/ opozicijas. Po to kai e, ē virto fonemų /a/: /ā/ alofonais, junginiai t’ē, d’ē turėjo arba sutapti su tā, dā, arba gauti naują fonologinę vertę /t’ā/, /d’ā/. Buvo pasirinktas antrasis kelias. Buvusios savarankiškos fonemos /e/, /ē/ virto alofonais, o buvę alofonai t’, d’ tapo atskiromis fonemomis, tik jie nuo šiol besiskyrė tokias minimaliais poras, kaip tāko: tēko, dāngtis: dēngtis (/tākó/: /t’ākó/, /daŋkc’is/: /d’aŋkc’īs/) (Girdenis 1983: 71-73). Tos pačios nuomonės laikėsi ir V. Grinaveckis (Grinaveckis, 1991: 92).

⁶ Kadangi mišimas buvęs ir prūsų kalboje, pvz., birgakarkis ‘Schopflöffelt’ < birgakartis, pi-wemtis ‘Treiber’ piwenitis < piwenikis (Savičiūtė, Vitkauskas 1978: 146-149).

⁷ A. Salio nuomone, didesnis nei kitose tarmėse t’, d’ minkštumas prieš priešakinės eilės balsius davęs pradžią dzūkų afrikatoms c, dz, ką mišimas tik patvirtina (Salys 1992: 314).

229

Savičiūtė G., Vitkauskas V. 1976: Priebalsių t′: k ir d′: g maišymas Švendubrės šnekto- je. – Baltistica 12 (2), Vilnius, 146–149.

Sudnik T. 1975: Диалекты литовско-славянского пограничья. Очерки фонологических систем, Москва: Наука.

Vidugiris A. 1989: Šnektos apžvalga. – Dubi čiai Vilnius: Mintis, 204.

Zinkevičius Z. 1966: Lietuvių dialektologija, Vilnius: Mintis.

Zinkevičius Z. 1987: Lietuvių kalbos istorija 2, Vilnius: Mokslas, 165–170, 248–251.

DIE VERMISCHUNG DER KONSONANTEN t′, d′ UND k′, g′

IN DER MUNDART VON DRUSKININKAI

Zusammenfassung

Im Artikel spricht man über der Mischung der Konsonanten t′, d′ und k′, g′ in der Mundart von Druskininkai. Diese Erscheinung trifft vor den Vokalen vorderen Reihe e, ė, i, vor den der hinteren Reihe a, o, u, ę und den Diphthongen ie, uo und -(i)au hervor. Am öftesten kommt die Mischung der Konsonanten t′, d′ und k′, g′ in der Wurzel der Wörter

Diachronisch ist die Mischung die alte Erscheinung gesehen.

230

ASSIMILAÇÃO DAS CONSOANTES t’, d’IR k’, g’ NO DIALETO DE DRUSKININKAI