LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVIII
(1997)
I ena
ANDRIUKAITIENE
SPALVOS
IVAIZDIS
A.
JUSKOS
,,LIETUVISKOSE
SVOTBINESE
DAINOSE“
A.R.
Niemio
eigimu,
,,Juke iciaus
dainy
eikSme
a gu
a
galésime
aip
didziai
i e in i,
kaip
eiké y.
Laikais,
kai
isa
au a
bu o
pasme k a
d asinei
mi ¢iai,
pasi odé
Sis
milzini8kas
okiy
g aZiy
dainy
inkinys,
liudydamas
seng
lie u iy
poezijos
dei és
ku ybing
jéga,
jos
ik ajj
lie u i8ky
aizdy
u inguma,
poezijos
lanks uma
i
meniskumq“
(Niemi
1996:
144-145).
Leidinys
,,Lie i-
iskos
s o binés
dajnos,
uz a8y os
pa
An aéna
Juské iée
i
iSspaudin os
pa
Jona
Juské iée“
(Pe opylé,
1883;
oliau
-
JSD
1955)
uzZima
ypa inga
ie a
ne
ik
lie u iy
au osakoje,
be
y a
s a bus
Sal inis
i
ki y
s i¢iy
—
e nog a ijos,
li e a i os,
kalbos—
y iné ojams.
Bi en
dél
o
jis
pasi ink as
i
spal os
j aiz-
dzio
lie u iy
liaudies
dainose
analizei.
Te minas
/ aizdis
ne
isada
a ojamas
absoliuéiai
iena eik’miskai.
Daz-
niausiai
jam
eikiama
eikSmé
—
,,jsi aizduojamas,
aizdu
jkiiny as
dalykas“.
Nag inéjan
g ozinés
li e a i os
ki inius,
Siuo
e minu
adinama
i
,,poe inés
kalbos
aizdingumui
padidin i
pe kel ine
eikS’me
pa a o as
posakis
a
Zo-
dziy
junginys“
(LKZ
IV
275;
DZ,
263).
Tu in
omenyje,
kad
né a
izoliuo u,
nep iklausomy
e miny
(kiek ienas
e minas
am
ik ais
san ykiais
y a
susijes
su
ki ais,
o
ka u
i
su
isa
kalbos
sis ema),
acionalu
i
jmanoma
j aizdj
(Siuo
a eju
—
spal 6s)
analizuo i
aikan
ling is inius
me odus.
Tokios
analizés
iks-
linguma
pa i ina
jau
paskelb i
a ski y
spal y
pa adinimy
j ai iais
aspek ais
moksliniai
y inéjimai,
a lik i
daugiausia
emian is
lie u iy
i
ki y
au y
ol-
klo ine
medziaga
(Ademollo
Gagliano
1983:
234-256;
1984:
196-212;
Ne -
skaja
1984:
135-146;
Sa apik
1994:
11,
641-649;
12,
713-717).
S a is iné
es u iniy
dainy
spal os
j aizdzio
analizé
odo,
jog
1100
eli-
uoniskiy
apylinkése
uzZ agy y
dainy,
»paeinanciy
i8
gilios
seno és,
i§
os
ga-
dynés,
kada bu o
nedaba iskas
biidas
i8da imo
duk e s
i
su aisymas
s o -
bos“
(JSD
1955:
27),
zodziy
junginiy
su
spal as
eiSkianéiais
bid a dziais
uz iksuo a
ne
2856
ka us.
Spal y
gama
Siuose
junginiuose
iS eik& a
26
bid-
a dZiais:
Zalias,
-ia
(897
ka us),
bal as,
-a
(594),
ma gas,
-a
(297),
bé as
(283),
juo-
das,
-a
(150),
aibas,
-a
(120),
audonas,
-a
(113),
gel onas,
-a
(84),
juodbé as,
-Is,
-élis,
-uzis,
-uzélis
(82),
sie as,
-a
(55),
mélynas,
-a
(43),
pilkas,
-a
(38),
sémas
(27),
gels as,
-a
(16),
palsas
(12),
udas,
-a
(11),
aimas,
-a
(10),
si mas
(7),
sy as
(4),
gel a
(3),
Zila
(3),
audas
(2),
mélas
(2),
degla
(1),
sidab iné
173
(1),
Zyd ainé'
(1).
Palyginimui
pa eikiamos
da
d iejy
Sal iniy
-
A.R.
Niemi
i
A.
Sabaliausko
iS
Siau és
y y
Lie u os
uz asy y
dainy
(NS
1911)
bei
J.
Basana iciaus
daugiau-
sia
i
Seiny
apsk i ies
su ink y
audy
(BsR
1926)
—
pagal
a ojimo
daznuma
suda y os
spal y
pa adinimy
eiles:
1)
NS
1911
(1338
dainos
i
giesmés):
Zalias,
-ia
(436),
bal as,
-a
(181),
ma -
gas,
-a
(49),
jsuodas,
-a
(48
+ -u is
1),
bé as
(43+-uolis,
-é 2),
si mas
(37),
Juodbé is
(8
+
-élis
27),
gel onas,
-a
(28),
audonas,
-a
(21),
pilkas,
-a
(19),
Zalas,
-a
(10),
mélynas,
-a
(9),
Zilas,
-a
(7),
Zalma gy é
(3
+
-élis
2),
gels a
(4),
ke sa
(3
+
-uo a
1),
udas,
-a
(3
+
-inas
1),
Zel a
(3),
Sémas
(2),
gel a
(1);
2)
BsR
1926
(861
auda):
Zalias,
-ia
(128),
bal as,
-a
(126),
ma gas,
-a
(51),
sie as,
-a
(43),
aibas,
-a
(28),
gel onas,
-a
(16),
pilkas,
-a
(9),
audonas,
-a
(6),
be as
(4),
palsas
(2).
Pa eik i
s a is iniai
duomenys
odo,
kad
no s
dainos
( esp.
giesmés,
audos)
uZ asy os
ski inguose
egionuose
(JSD
1955
—
Veliuonos,
NS
1911
—
Vabalnin-
ko,
Bi zy,
Kup eliskio,
Papilio,
Nemunélio
Rad iliSkio,
BsR
1926
—
Mi osla o,
Seiny
apylinkése)
i
y a
ski ingo
Zan o
(a i inkamai
—
es u iy;
da bo,
Zaismo
i
juoky,
naSlai¢iy
i
k .
dainos;
laidojimo
audos),
aciau
daZniausiai
pasika o-
jan ys
spal y
pa adinimai
y a
okie
pa ys:
Za/ias,
-ia,
bal as,
-a,
ma gas,
-a.
Apie
labai
panasia
,, olklo ine“
spal y
gamgq
liudija
i
uz iksuo os
os
pacios
pag in-
diniy
spek o
( audonos,
gel onos,
Zalios)
i
ach oma iniy
(bal os,
juodos,
pil-
kos)
spal y
leksemos.
Konk e¢iy
,,mi8 iyjy“
spal y
( esp.
a spal iy)
pa adini-
my
a osenoje
galima
pas ebé i
ne
ik
panaSumy,
be
i
ski umy,
plg.
ik
JSD
1955
uz iksuo us
mélas,
aimas,
audas,
ik
NS
1911
—
bé uolis,
-é,
ke suo a,
Zel a.
No in
iS ySkin i
spal os
j aizdj,
bii ina
apz elg i
i
jo
leksine
aplinka,
pade-
danéiq
a skleis i
spal a
nusakanCio
Zodzio
leksing
eik8me¢,
jo
seman ines
ypa-
ybes.
Kaip
odo
medzZiaga,
spal as
eiSkianciy
bid a dziy
leksiné
eikSmé
le-
mia
jy
jungimasi
su
ki ais
zodzZiais,
a spindi
i
zymi
ealios
ik o és,
ma e ialios
kul ii os
daik us,
ak us,
aip
pa
d asine
biisena,
nuo aika.
A.
JuSkos
es u i-
nése
dainose
spal as
nusakan ys
bid a dziai
zymi
labai
ski ing
ealijy,
a lie-
kan¢iy
nomina y ine
unkcija,
skai¢iy:
Zalias,
-ia
—
72
ealijas,
bal as,
-a
-
61,
ma gas,
-a
—
37,
juodas,
-a—26,
audonas,
-a—
18,
gel onas,
-a—18,
mélynas,
-a
—
9,
pilkas,
-a—8,
aibas,
-a—7,
udas, -a—
6.
Visi
ki i
Siame
Sal inyje
pasi aikan-
ys
spal y
pa adinimai
—
juodbé as
(-is,
-élis,
-uzis,
-uzeélis),
sie as,
-a,
Sémas,
gels as,
-a,
palsas,
aimas,
Si mas,
Sy as, gel a,
Zila,
audas,
mélas,
degla,
sidab-
iné,
Zyd ainé
—
zymi
1-3
ealijas.
Remian is
Siais
duomenimis,
spal as
apibiidinandius
bid a dzius
galima
su-
|
Bad a dis
Zyd ainé
uz iksuo as
dainoje
“Apie
Bi u e”
(JSD
I
295).
A.Juskos
nuomone,
&i
daina
“ne
pa-
p as y
Zmoniy
sugal o a”,
aciau
j
inkinj
jdé a
odél,
kad
ji
dainuojama
eliuoniSkiy.
Tad
Sio
spal a
eiSkiancio
biid a dzio
ie a
JSD
spal y
pa adinimy
eiléje
isiSkai
a si ik iné.
174
ski s y i
j
uos,
ku iy
leksiné
aplinka:
1)
labai
pla i;
2)
gana
ibo a.
Pi majai
g upei
p iski ini
ach oma iniy
i
pag indiniy
spek o
spal y
pa a-
dinimai,
aip
pa
bid a dziai
ma gas,
-a,
udas,
-a,
Z .
1
len ele,
ku ioje
a si-
spindi
i
salyginé
zymimy
ealijy
klasi ikacija.
1
len elé
Spal a
Realijy
ema inés
g upés
nusakan is
|
Gy i-
|
Augme-
|
Negy-
|
Namy
Kino
|
S a i-
|Zmoniy|Psichi-
|
Ki i
bad a dis
|
nija
nija
oji
|
apy oka
dalys
niai
bend-
né
objek ai
gam a
|
i
bui is
Tuome-
eikla
né
bal as,
-a
5(17x)
|
9(150x)
|
6(21x)
|23(142x)
|8(233x)
|
2(2x)
|
8(29x)
juodas,-a
|
5(10x)
|
1(12x)
|
5(31x)
|
11(84x)
|
3(11x)
2
1(2x)
pilkas,-a
|
6(26x)
1(4x)
|
1(8x)
.
:
, .
7
audonas,
-a
-
8(54x)
1(1x)
|
5(10x) 2(26x)
-
1(18x)
-
1(4x)
gel onas,-a
|
1(10x)
|
8(31x)
-
7(17x) 2(26x)
Zalias,
-ia
1(1ix)
|48(772x)
|
5(17x)
|
15(102x)
-
3(5x)
mélynas,
-a
|
2(26x)
2(9x)
-
3(5x)
1(2x)
1(1x)
ma gas,-a
|
8(41x)
1(1x)
-
24(143x)
-
3(106x)
-
1(6x)
udas,
-a
3(8x)
. -
2(2x)
1(1x)
-
-
-
Len eleje
nu ody y
ealijy
seman ines
g upes
labiau
konk e izuo i
gali
pa-
yzdZiai:
bal as,
-a
:
gulbas,
-elé,
-inélis,
-uzé
(11
ka y),
is a
(2),
ozka
(1),
anagas
(1),
paspa néliai
(2);
Jelija, -élé,
-uké
(58),
dobilas,
-élis,
-uzis
(52),
linelis,
-uzis
(17),
Ziedas,
-elis
(9),
liepa,
-elé
(6),
diemedelis,
-uzis
(4),
aly a
(2),
be zy is
(1),
ugelia
(1),
aus elé,
-uzé,
-uzélé
(9),
akmuo,
-enélis
(5),
asa
(3),
sidab as
(2),
smul is
(1),
sniegas
(1);
s alas,
-ai is,
-elis
(60),
py agas,
-élis
(28),
len elé,
-uzé,
-uzélé
(17),
Ziu s elis,
-uzélis
(6),
ma skinéliai
(5),
bal inéliai
(4),
duona,
-uzélé
(3),
pe ynélis
(3),
p iegal élis
(3),
do elélis
(2),
piniguziai
(2),
alaus
pu elé
(2),
ubas,
-uzélis
(2),
d obé
(1),
gob u élis
(1),
k és/elis
(1),
k uzelis
(1),
nuome eé-
lis
(1),
popie élis
(1),
anko élé
(1),
i inélis
(1),
suolelis
(1),
ys yklélis
(1);
anka,
-elé,
-uzé
(209),
koja,
-elé,
-y é
(9),
bu nelé
(4),
gal elé
(4),
pe elis
(3),
akis
(2),
kaklas
(1),
Iycius
(1);
mi elis
(1),
ka cema
(1),
b olelis,
-uzélis
(9),
me gele,
-y é,
-uzélé
(8),
duk elé
(3),
be nuzélis
(2),
mo inélé,
-uzélé
(2),
uos-
elé
(2),
iesnelé
(2),
gudas
(1);
175
Jjuodas,
-a:
kuinas,
-elis
(3),
juodbé élis
(2),
a nas
(2),
is a
(2),
Zi gelis
(1);
uoga,
-elé,
-uzé,
-uzélé
(12);
pu ynélis
(14),
pu as,
-elis,
-uzélis
(12),
debesélis
(3),
akuzélis
(1),
Zemelé
(1);
lai as,
-elis,
-uzis,
-uzelis
(55),
kepu éle,
-uzé
(17),
duona
(3),
gob i as,
-élis
(2),
alu élis
(1),
des a
(1),
kausas
(1),
py as
(1),
sopa-
gélis
(1),
s alelis
(1),
s anckelé
(1);
akeleé,
-y élée,
-uzélé
(8),
anka,
-elé
(2),
gal a
(1),
juodb u ele
(2);
pilkas,
-a:
an elé
(10),
ka elis,
-élis,
-uzis
(7),
a elé,
-uzélé
(6),
bi inélis
(1),
ilkas
(1),
Zasinas
(1);
akmeneélis
(4);
se mégeéle
(8);
audonas,
-a:
obuolys,
-élis,
-uZis
(23),
ozé
(11),
uogelé
(8),
Ziedelis
(7),
bijiinelis
(1),
lelyélée
(1),
pagi uziai
(2),
ysnelé
(1);
auksas
(1);
ply elé
(3),
sil-
kelis,
-uzis
(3),
kilpelé,
-uzé
(2),
midu is
(1),
ynelis
(1);
e das,
-elis,
-uzélis
(25),
gal a
(1);
me guzélé
(18);
k as elis
(4);
gel onas,
-a:
ka osélis(10);
k ie elis
(6),
iesu as,
-uZis
(3),
Ziedelis
(5),
lelijélé
(4),
linelis,
-uZis
(3),
miezZelis
(3),
s é elé
(2),
spu gelé,
-uzélé
(2),
alus,
-u is
(9),
smuikuZzelis
(2),
silkelis,
-uzis
(2),
misinguzé
(1),
s abelé
(1),
spilga
(1),
askelis
(1);
kaselé,
-uzelé
(18),
plaukai,
-el ai,
-uziai
(8);
Zalias,
-ia:
olungéle
(1),
i a,
-elé,
-uzé,
-uzélé
(289),
gi ia,
-elé,
-uzé
(119),
Janka,
-elé,
-uZé
(80),
liepa,
-elé,
-uzé,
-uzélé
(47),
lapelis,
-uzélis
(34),
da zelis
(23),
aZuolas,
-élis
(20),
eja,
-elé
(17),
apynélis
(15),
Zolé,-elé
(10),
sodas,
-elis
(9),
medis,
-elis
(9),
be Zas,
-elis,
-y is
(8),
linas,
-elis
(8),
mau as,
-elis
(5),
le end élé
(6),
Sakelé
(6),
kle as,
-elis,
-uzis
(5),
bijiinas,
-élis
(4),
mieZis,
-elis
(4),
ugys,
-elis
(4),
ysnia,
-elé
(4),
be zynas
(3),
gojus,
-elis
(3),
sk oblelis,
-
uzélis
(3),
puselé
(3),
elenélé
(3),
diemedeélis
(2),
1e elé
(2),
jo a as,
-uzélis
(2),
(Cesnako)
J/aiskelis
(2),
mei iinélis
(2),
paléjus
(2),
i s inélé
(2),
aly a
(1),
apyneélis
(1),
an ejélé
(1),
bi z ynélis
(1),
g iisia
(1),
kui elis
(1),
lapiené
(1),
mé elé
(1),
pu onélis
(1),
sedulélé
(1),
uogelé
(1),
ysnynas
(1),
Zi nis
(1),
Zoly-
nélis
(1);
a is
(8),
pudymélis
(5),
kalnelis
(2),
laukelis
(1),
andenélis
(1);
sil-
kas,
-el s,
-uzis
(7),
uzbonas
(8),
ainikas,
-élis
(7),
ynas,
-el s,
-uzis
(7),
p ie a -
élé,
-ai é
(5),
muilas
(4),
lingynéleé
(3),
sienelis
(3),
yks elé,
-uzé
(2),
d obelé
(1),
A emelis
(1),
kun usélis
(1),
sku a
(1),
Sékelis
(1),
e senélé
(1);
mi elis,
-
uZzélis
(3),
s ainelé
(1),
alycia
(1);
mélynas,
-a:
ka elis,
-elélis
(25),
Zi gelis
(1),
osilkélé
(6),
Ziedelis
(3);
man-
die uzé
(3),
Ziuponélis
(1),
panciakos
(1);
an akéliai,
-uziai
(2);
d a elis
(1);
ma gas,
-a:
ku as,
-elis,
-uzé
(24),
genys,
-elis,
-uzis
(6),
Zu is,
-elé,
-uzélé
(6),
gegelé
(1),
Iydekélé
(1),
pauks elis
(1),
zylelé
(1),
Zi guzélis
(1);
mégelkélé
(1),
sk ymia,
-elé,
-uzé,
-uzélé
(75),
lo a,
-elé
(14),
ygé,
-elé
(12),
ka ie élé
(6),
pa alelis
(5),
plin elé
(5),
k éslas,
-elis
(4),
k aselé,
-uzé
(3),
pe ynélis,
-uZis
(2),
s uopuzéleé
(2),
sukenkélé
(2),
ab iisélis
(1),
as uonnyciai
(1),
b ikelis
(1),
d o-
buzélé
(1),
g abelis
(1),
jupuzélé
(1),
k i izas
(1),
p iegal élis
(1),
sienuzé
(1),
s alelis
(1),
s ikliukélis
(1),
sniii elkélé
(1),
ainikélis
(1);
d a as,
-elis,
-uZis,
-
uzélis
(96),
ka ceméle,
-uzé
(9),
pilai é
(1);
g oma eéle
(6);
udas,
-a:
ka e,
-elé
(5),
Z i blelis
(2),
pauks elis
(1),
se mégélé
(1),
aboka
176
(1);
akys
(1).
An ajai— ibo os
leksinés
aplinkos
—
g upei
daugiausia
p iski iami
,,miS iyjy“
spal y
pa adinimai,
Z . 2
len ele.
2
len ele
Spal a
Realijy
ema inés
g upés
season
Gy iinija
Augmenija
|
Negy ojigam a
|
Namyapy oka
|
Kiino
dalys
bid a dis
i
bui is
bé as
1(283x)
aibas,
-a
7(120x)
- - -
Jjuodbé as,
-is,
1(82x)
-
=
SICTAS,
-A
2(55x)
“ =
Sémas
1(27x)
- - -
gels as,
-a
1(11x)
-
1(5x)
palsas
1(12x)
- S =
aimas,
-a
3(10x)
- - =
Si mas
2(7x)
- = =
Sy as
1(4x)
- - 7
gel a
-
1(1x)
-
1(2x)
Zila
1(3x)
- - “
s
audas
-
1(1x)
1(1x)
-
mélas
- -
1(2x)
3
degla
1(1x)
- - *
és
sidab iné
-
1(1x)
- -
Zyd ainé
- -
1(1x)
An osios
g upés
spal g
eiSkian ys
bid a dziai
daugiausia
zymi
gy uliy
plau-
kq
a ba
paukS¢iy
plunksnas:
bé as,
juodbé as,
-is,
-élis,
-uzis,
-uzélis,
§y as:
(Zi gas,
-elis,
-uzis,
-uzélis),
plg.:
O
i
a éjo
jauni
S oge eélial,
o
is edé
bé a
Zi guzélj,
bé a
Zi guzj
JSD
1592.
O
I
a jojo
jaunas
be nelis
an
juodbé io
Zi gelio,
o
i
p i igso
bé a
Zi gelj
p ie
aly-
os
sakelés
ISD
1
450.
Sy as
Zi gas,
Sy as,
o
as
necésly as
ISD
II
919,
1099.
177

Si mas
(Zi gelis, zuikelis),
plg.:
Kuo
Si miausias,
uo
g aziausias,
al
a o
Zi gelis
JSD
1
198.
NuSo iau,
nuso iau
si mayj
zuikel{
nuSo iau
JSD
1
1040.
Sémas,
palSas
(jau is,
-elis),
p g.:
O
kai
jis
a é
iba
laukuzeélj,
baube
sémi
jau-
eliai,
d ebéj
sie a
Zemelé
JSD
1419.
A ojélio
palsi
jauc ai,
ne
ku eliai
JSD
1
357.
degla,
zila
(:kiaulé,
-elé),
plg.:
Pasidék
juk os
ku pes,
is a yk
deglas
kiaules
JSD
I
848.
Namo,
namo,
s o ai
begédZia :
Ziloji
kiaulelé
jaujele
kul a
JSD
1
571.
aibas,
-a,
aimas,
-a
(:
paukS¢iai
i
jy
kino
dalys),
plg.:
Kamps
j
kampelj
aiba
gegelé
y s
aka s
kuka o
JSD
1
432.
Soki,
jaunoji,
lig
aibyjy
gaideliy
JSD
1
71.
Ei
Zaliuoj
Zaliuoj
Zalia
gi uzé,
pilna
aiby
pauks uzéliy
JSD
1
857.
O
an
plunksnuzéliy,
an
a by
spa neliy
bi y
gi os
gegelé
JSD
M1
826.
O
a lek a lek
aimas
sakalélis
j
lanka,
pasidabojo
aima
geguzéle
lankeléj
JSD
11
1056.
Bi s
nuo
geguzélés
aimos
plunksnuZzélés
JSD
I
1084.
I8
A.
Juskos
uzZ asy y
es u iniy dainy
ma y i,
p ie
kokiy
pazymimujy
zodziy
am
ik as
spal as
nusakan ys
biid a dzZiai
a ojami
i
kokie
jie
daZniausi,
.y.
is ySkéja
bidingiausios
leksinés
seman inés
po os.
Seman ine
spal os
j aizdzio
cha ak e is ika
p aplecia
kai
ku iy
bud a dziy
Salu inés
(pe kel ines)
eikSmés,
plg.:
ma gas,
-a
“g azus,
puikus“:
As
nusis/uosiu
ma ga
d a elj,
nusimazgosiu
bal ai
s alelj
JSD
1412.
O
jis
p iéjo,
jis
p i and a ojo
ma gaja
ka ceméle
JSD
1
192.
J
nuéjo
mano
miela
j
ma ga
pilai e
ISD
II
1012.
bal as,
-a,
audonas,
-a
,,g azus“:
Tai
aS
paspésiu
Zlug elj
skalb i
i
kas
die-
nele
bal a
aikscio i
ISD
159.
A
as
ne
bal as,
a
ne
audonas,
a
ne
skais us
eideliai
JSD
1
47.
Jjuodas,
-a
,,da bs us“:
[ssi inko
issisky é
sau
iena
me gele
su
p as ais
ibe-
liais
i
juodoms
ankeléms
JSD
1
232
i
pan.
Ki a
e us,
analizuojan
spal os
j aizdi,
eikia
a k eip i
démesj
j
olklo ine-
je
kalboje
daZnus
eikSmés
deseman izacijos
a ejus,
kai
spal a
eiSkian is
bud-
a dis
i§
pazyminio
ampa
nebeku ian¢iu
aizdo
,,pas o iuoju
epi e u“,
iS ySki-
nan¢iu
adicinés
liaudies
dainy
poe ines
simbolikos
ypa umus.
Tai
ypa¢
pasa-
ky ina
apie
ipiSkus
olklo inius
zodziy
junginius,
ku iuose
spal a
ampa
nea -
ski iama
poe inio
i aizdzio,
mo y o
dalimi,
plg.:
ba/ as
dobilelis
(be nelis),
bal-
a
lelijélé
(me gelé),
juodas
pu ynélis,
juodas
/ai elis
(sunkus
gy enimas),
ma -
elés
pa i imas
aiba
gegele,
pilka
an ele
(i8éjimas
gy en i
pas
any a)
i
pan.
Dazni
es u iniy
dainy
poe iniai
j aizdZiai,
susije
su
Za/iy
a y
mo y u
(Zi go
p i iSimas
p ie
i y
da zelio,
jo
ismindziojimas,
ainikélio
paskandinimas
i
k .).
LITERATURA
IR
SALTINIAI
Ademollo
Gagliano
M.T.
1983:
II
li uano
mé gase
i
suoi
sinonimi.
—
Indoge manische
Fo schungen
88,
234-256.
Ademollo
Gagliano
M.T.
1984:
Il
li uano
mé gas
e
i
suoi
sinonimi
(Fo se zung).
—
Indoge manische
Fo schungen
89,
196-212.
178
BsR
1926:
Lie u iy
audos
i
isu
su ink os
su
D- o
J.
Basana iciaus
p akalba
(I8
,,Lie u iy
au os“),
Vilnius:
,,Rucho“
spaus u e.
DZ;:
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
1993.
JSD
1955:
Lie u iskos
s o binés
dainos
uz asy os
An ano
Juskos
i
isleis os
Jono
Juskos
1-2,
Vilnius:
Vals ybiné
g ozinés
li e a ii os
leidykla.
(S aipsnio
eks e
po
su umpinimo
JSD
oméniskas
skai muo
odo
oma,
o
a a-
biski
skai menys
—
dainos
nume i).
LKZ
IV:
Lie u iy
kalbos
Zodynas
4,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a ii os
lei-
dykla,
1957.
Ne skaja
L.
1984:
Hescxaa
JI.II.
JIu .
ma gas
(ceman uueckue
cBa3u
MOCTOAHHO O
s mMTe a).
—
CilaBsaHcKoe
u
OawIKaHcKoe
A3bIKO3HaHHe:
S3BIK
B
STHOKYJIBTYPHOM
ACIICKTE,
Mocxgsa:
Hayxa,
135-146.
Niemi
A.
R.
1996:
An anas
i
Jonas
JuSke i ius.
—
Li uanis iniai
as al.
:
Lyginamieji
dainy
y inéjimai,
Vilnius:
Dziugas,
141-146.
NS
1911:
Lie u iy
dainos
i
giesmés
Siau - y inéje
Lie u oje
D .
A.R.
Niemi
i
kun.
A.
Saba-
liausko
su ink os.
Annales
Academiae
scien ia um
Fennicae.
Se .B.Tom
VI.
Sa apik
V.
1994:
Valge
ja
mus .
—
Keel
ya
ki jandus
11,
641-649;
12,
713-717.
DER
GEBRAUCH
DER
FARBENBEZEICHNUNGEN
IN
»LIETUVISKOS
SVOTBINES
DAINOS“
(,,LITAUISCHE
HOCHZEITSLIEDER“)
VON
A.
JUSKA
Zusammen assung
In
den
li auischen
Volksliede n
liegen
e hal nismaBig
hau ig
Fa benbezeichnungen
o ,
de en
seman ische
Kon ex
in o mell
e schlossen
we den
kann.
In
den
on
A.Juska
au ge-
zeichne en
Hochzei sliede n
sind
2856
Wo g uppen
beleg ,
die
a benbezeichnende
Adjek i e
en hal en.
Diese
Fa benbezeichnungen
sind
du ch
26
Adjek i e
ausged iick .
Am
hau igs en
wiede holen
sich die
Lexeme,
gl.:
Zalias,
-ia,
bal as,
-a,
ma gas,
-a.
In
dem
o liegenden
A ikel
lieg
ein
Ve such
o ,
die
lexikalisch-seman ischen
Beziehun-
gen
zwischen
den
Fa benbezeichnungen
und
den
Realien,
die
du ch
sie
bes imm
we den,
zu
un e suchen.
Die
Analyse
zeig ,
daB
in
eine
seh
wei en
lexikalischen
Umgebung
die
Fa ben-
bezeichnungen
des
ach oma ischen
Spek ums
(bal as,
juodas,
pilkas)
bzw.
die
de
wich igs en
Spek al a ben
( audonas,
gel onas,
Zalias,
mélynas),
auch
die
Adjek i a
Ma gas,
-a,
udas,
-a
geb auchlich
sind.
In
eine
beg enz en
lexikalischen
Umgebung
e en
die
Bezeichnungen
de
“Misch a ben”
au ,
die
g dB en eils
die
Fa be
des
Viehs
ode
die
des
Vogelge iede s
bezeich-
nen.
Bei
de
Analyse
de
Fa benbezeichnungen
als
Mi el
de
Bildlichkei
we den
die
Nebenbe-
deu ungen
(iibe agene
Bedeu ungen)
in
Be ach
gezogen
sowie
die
in
de
Volksdich ung
hau igen
Falle
de
Deseman isie ung
de
Wo bedeu ung,
wenn
das
die
Fa be
bezeichnende
Adjek i
kein
Mi el
de
Bildlichkei
meh
is ,
da
es
sich
in
ein
s ehendes
Epi he on
e wandel
ha
-
eine
spezi ische
E scheinung
in
de
Poe ik
de
Volksliede .
179