ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
XLVIII
(2003),
197-199
IN
MEMORIAM
VELTA
RUKE-DRAVINA
1917
O1
25
—
2003
05
07
2003
me y
geguzeés
7
diena,
sulaukusi
86
me y
amZiaus,
S edijoje
(S okholme)
mi-
é
zymi
la iy
kalbininké
bal is é
Vel a
Riké-D a inia
(Vel a
Ruke-D a ina).
Vel a
Riiké
gimé
1917
m.
sausio
25
d.
La ijos
Siau inéje
dalyje,
Valmie oje.
Ka o
me ais
é ai
bu o
pasi auke
j
Rusija,
po
ke e iy
me y
sug jzo
|
Rygq.
Busimoji
kal-
bininké
baigé
Rygos
2-aja
gimnazija,
s udija o
bal y
ilologija
La ijos
uni e si e e
Filologijos
i
iloso ijos
akul e e,
1940
m.
di bo
p o eso iaus
Janio
Endzelyno
asis-
en e.
Véliau
ji
ado a o
La iy
kalbos
saugyklai.
1944
m.
bu o
p i e s a
ka u
su
y u
Ka liu
D a iniu
(Ka lis
D a ins)
pasi auk i
i$
La ijos.
IS
Ku zemés
pak an-
és,
ku ia,
kaip
sa o
a siminimuose
pasakojo
pa i
Rake,
saugojo
okieciy
mobilizuo i
lie u iu
ka ei iai
i
su
ku iais
bégliams
pa yko
susi a i,
mo o lai iais
po
d ama i8-
kos
kelionés
pasieké
Skandina ijos
k an us.
Apsigy eno
S edijoje,
dés é
Lundo
uni-
e si e e
bal y
i
sla u
kalbas
(1948-1968),
apgyné
dak a o
dise acijg
Diminu i e
im
Le ischen
(1959).
Véliau
da ba osi
S okholmo
uni e si e e:
s udija o
sla is ika,
dés é
bal is ikos
i
sla is ikos
disciplinas
(1969-1984).
S ebé inai
daugiapusé
mokslininkés
eikla:
s a us
indélis
y inéjan
iek
la iu
ben-
d ine
kalba,
iek
i
a mes,
azeologija,
kalbos
kul ii a,
aSy oju
kalba,
s ilis ika,
ai-
ku
kalba
i
k .
Vel os
Rikés
D a inios
pi mosios
publikacijos
ski os
a mems
i
ju
y inéjimo
is o ijai
(La iy
a mé y a
1918-1938
/
La iesu
izloksnu
pé isanas
da bs
1918-1938).
Ji
suda é
i
1940
me ais
paskelbé
i
Ta miy
ap asymo
p og amq
(P og amma
izlok-
Snu
ap aks iem).
Po
20
me u,
asydama
apie
a miy
y inéjimo
ak ualuma,
ji
pab eze
dialek iniy
onemu
s a ba
la iu
kalbos
ga syno
a chy ui.
Pa i
Rike-D a ina
aip
198
|
IN
MEMORIAM
pa
s engési
igy endin i
sa o
p incipus
paskelbdama
ijy
ski ingu
a miy
ap asus:
Viskiy
a mé
(1939),
S endés
a mé
(ka u
su
y u
Ka liu
D a iniu;
3
dalys:
1955,
1958,
1962),
Galgauskos
a mé
(ka u
su
galgauskie¢iu
Al ilu
Klebachu-Kalnieéiu,
1996).
Be
Siu
e ingy
ap asu,
ji
y a
paskelbusi
du
s aipsnius,
ku
a miy
g upés
ap a iamos
geoling is iniu
aspek u
(,,La gales
izloksnu
g upéjums“,
1939
i
,,Ku ze-
mes
un
Vidzemes
libiskais
apgabals‘,
1940).
Paminé inas
i
au o és
indélis
ij
oponimika:
ai
monog a ija
apie
Kaugu u
als-
Ciaus
ie o a dzius
—
ienas
i§
nedaugelio
pilnu
ieno
als¢iaus
oponimikos
ap asy
(Place
Names
in
Kaugu i
Coun y,
La ia,
1971),
ku
lyginimui
panaudo i
i
lie u iy
kalbos
duomenys.
Ilgame¢iy
s ebéjimy
i
y inéjimy
ezul a as
—
monog a ija
La iy kalbos
no mini-
mo
p ocesas
(The
S anda diza ion
p ocess
in
La ian.
16 h
Cen u y
o
he
P esen ,
1977),
a spindin i
la iy
kalbos
400
me y
aid.
Siame
da be
au o é
nu odo
bend inés
la iu
kalbos
iS akas,
analizuoja
pi muosius
aSy inius
Sal inius
i
ju
kalbos
bei
o og a ijos
ypa umus,
kons a uoja
bei
e ina
kalbos
aidos
endencijas,
s ebi
kalba
i
pe mainas
socioling is és
z ilgsniu.
Kalbininké
p ipazjs a,
kad
la iy
kalbos
o ma ime
nuo
se-
no
domina o
is o iskumo
p incipas,
pi menybe
eikian is
a chaiskumui,
be
kalbos
p ak ikoje
jau
a i ols ama
nuo
Sio
p incipo.
Vel a
Riké-D a inia,
no s
i
gy endama
oli
nuo
é ynés,
pas ebéjo
okias
endencijas
kaip
kalbos
a ian iskumas,
g ama i-
niy
o my
paki imai,
a p au iniy
Zodziy
i
slengo
padidejes
a ojimas
li e a i oje,
ypa€
poezijoje.
Nuo
jaunys és
ji
doméjosi
kalbos
kul ii os
dalykais:
1940
me ais
publika o
kalbos
p ak ikos
pa a imus
(Valodas
un
aks ibas
jau ajumi,
edak o ius
Janis
Endzelynas),
padedan ¢ius
iS eng i
daznesniy
kalbos
klaidy,
o
1942
m.
bu o
isleis as
jos
pa eng as
la iy
kalbos
a’ybos
Zodynas
(La iesu
pa eiz aks ibas
a dnica).
Vel a
Rike-D a inia
iena
i8
pi muju
bal isciy
p adéjo
domé is
aiku
kalba.
Pla-
Ciai
p ipazin a
jos
knyga
Sia
ema ika
Nuo
penkiy
meénesiy
iki
penke iy
me y
(No
pie-
ciem
méneSsiem
lidz
pieciem
gadiem,
1982).
Vel a
Ruke-D a inia
isada
domino
g ozinés
kalbos
speci ika
bei
s ilis ika:
ji
aSé
apie
la iy
poe y
i
p ozininky
Rainio,
Kaudzyéiu,
Ie inio
i
k .
kalba.
Jos
da buose
la iy
kalbos
duomenys
daug
ku
lyginami
su
lie u iy
kalbos
medZia-
ga:
ypac
dise acijos
pag indu
iSleis oje
monog a ijoje
La iy
kalbos
deminu y ai
bei
knygoje
La iy
kalbos
no minimo
p ocesas.
Sa o
s aipniuose
au o é
ap a é
okiy
lek-
semu
kaip
kadagys,
g ikis
pa adinimus
bal y
kalbose,
lygino
la iy
i
lie u iy
kalbu
zodzio
sanda a
(Dialek geog aphische
Un e schiede
au
dem
Gebie
de
Wo bildung
im
Bal ischen),
bal y
i
sla y
kalby
skai a dzius.
Ji
suda é
i
edaga o
Ch is iano
S.
S ango
jubiliejui
ski a
s aipsniy
inkinj
Donum
Bal icum
(1970),
ku
pa i
paskel-
be
e inga
y inéjima
apie
lie u iy
i
la iu
Zodzio
p adzios
p iebalsiy
junginius
(Jni-
ial
Consonan
Combina ions
in
Li huanian
and
La ian
),
ku iame
kons a uoja,
kad
lie u iy
kalboje
y a
daugiau
p iebalsiniy
onemu,
ku ios
lais iau
jungiamos
po
2
i
3
zodzio
p adzioje.
Bidingos
lie u iy
p iebalsiy
kombinacijos,
kokiy
né a
la iy
ben-
d inéje
kalboje,
be
ku ios
daznai
pasi aiko
lenky
kalboje:
pj-,
bj-,
km-,
gn’-,
e -,
& -,
sl’-,
sn’-,
5€-,
5k-,
5n-,
zl’-,
zm-,
Zl-,
m-,
in-,
l’-.
Ki a
e us,
dauguma
la iy
kalboje
dominuojanéiy
Zodzio
p adzios
konsonan iniy
junginiy
(kaip
p -,
k -,
-,
sp-,
s -,
s -)
IN
MEMORIAM
|
199
su ampa
su
analogiskais
es u
kalbos
p iebalsiu
junginiais.
Tai,
ano
au o és,
emia
iny
i akos
la iy
kalbai
hipo eze.
Jos
pas angomis
bu o
su as i
i
paskelb i
S edijos
a chy uose
iSsaugo i
F.
Fo una o o
lie u iy
kalbos
one ikos
paskai y
uzZ aSai.
Vel os
Rukés-D a inios
ak y i
ilologiné
eikla,
ilgamediai
y inéjimai
bei
publi-
kacijos
susilauké
p ipazinimo
iSei ijoje:
ji
bu o
is ink a
S okholmo
uni e si e o
ben-
d osios
kalbo y os
p o eso e,
kiek
éliau
—
bal y
kalbo y os
p o eso e,
1980
m.
apo
S edijos
humani a iniy
moksly
akademijos
na e,
0
1990
m.
—
i
La ijos
moksly
aka-
demijos
uzsienio
na e.
Okupacijos
me ais
ji
bu o
labiausiai
i uluo a
la iy
kalbinin-
ke
emig acijoje,
a s o a o
la iy
kalbo y ai
a p au iniuose
kong esuose,
pa i
en-
gé
bal is ikos
kon e encijas
S okholme.
Vel a
Riké-D a inia
bu o
ne
ik
kalbininké,
ji
—
ilologe
pla¢iaja
Sio
zodzio
p asme:
doméjosi
i
li e a ii a,
li e a ii os
k i ika,
au osaka,
edaga o
Zu nalus,
jaunys éje
pa i
ki é
eiles.
Laimu é
Baluodé
Ryga—Helsinkis