Acta Linguistica Lithuanica

LIV (2006), 1 – 25

Apsidraudžiamųjų posakių vaidmuo diskurso struktūravime vokiečių ir lietuvių kalbose

Eglė Alosevičienė

Vilniaus universitetas

Straipsnyje nagrinėjamas apsidraudžiamųjų posakių vaidmuo organizuojant diskurso struktūrą. Lyginamoji Vokietijos ir Lietuvos politikų kalbų analizė atskleidžia apsidraudžiamųjų posakių kaip diskurso elementų reikšmę. Daugiausia dėmesio skiriama tematizavimo ir argumentavimo strategijoms, taip pat metalingvistiniams komentarams, kuriuose apsidraudžiamieji posakiai atlieka keletą kalbinių funkcijų. Jie pabrėžia pasakymą, padeda kalbėtojui nuo jo atsiriboti arba leidžia pateikti jį kaip atspindintį jo paties subjektyvų požiūrį.

Analizės rezultatai suskirstyti pagal pragmatines funkcijas, kurias gali atlikti apsidraudžiamieji posakiai (vertinimo, pabrėžimo, atsiribojimo, tikimybės laipsnio, metalingvistinę). Morfosemantiškai ir sintaksiškai apsidraudžiamieji posakiai apima beveik visas kalbos dalis, įskaitant modalinius žymiklius, taip pat didelę dalį sintaksinių konstrukcijų ir net stilistines bei grafines teksto ypatybes.

0. PASTABOS

Šio straipsnio tikslas – aptarti apsidraudžiamųjų posakių (hedging) ir diskurso struktūravimo sąsajas tematizavimo, argumentavimo strategijų bei metakomunikacijos požiūriu, atsižvelgiant į apsidraudžiamųjų posakių vartojimo vokiečių ir lietuvių kalbose skirtumus bei panašumus. Tiriamąjį korpusą sudaro tekstai, kuriuose iš viso yra 100 000 žodžių; tai lietuvių ir vokiečių kalbomis sakytos politikų kalbos, tematiškai priskiriamos „užsienio politikos“ sričiai, o pagal struktūrą ir funkciją – „konferencijų, proginių, atidarymo ir parlamentinių kalbų“ tekstų žanrams.

1

EGLE ALOSEVIČIENĖ

Lingvistinės apsidraudimo priemonės, pasižyminčios dideliu komunikaciniu-pragmatiniu potencialu, čia laikomos diskurso vienetais. Jos struktūruoja atskirus kalbos fragmentus, tačiau taip pat komentuoja patį diskursą, nes kartu susijusios ir su kalbėtojais, ir su klausytojais. Politiniame diskurse jos pasirodo esančios svarbios priemonės, kurias galima pasitelkti strateginiams kalbiniams veiksmams atlikti. Argumentuojant, organizuojant temas ir vykstant metakomunikacijai, apsidraudžiamieji posakiai atlieka tam tikras funkcijas. Jie gali tiek riboti, tiek sustiprinti kalbos fragmentus. Tačiau jie taip pat gali episteminiu požiūriu susilpninti teiginius arba, priešingai, pateikti juos kaip subjektyvaus vertinimo rezultatus. Šiame straipsnyje ypatingas dėmesys skiriamas šioms apsidraudžiamųjų posakių funkcijoms.

1. HEDŽINIAI POSAKIAI LINGVISTINIU POŽIŪRIU

Der von Lakoff (1972) eingeführte Terminus hedge, hedging hat sich in der Sprachwissenschaft als Untersuchungsgegenstand etabliert. Einerseits werden dabei ausschließlich Indikatoren der Unbestimmtheit analysiert, die der Abschwächung der Gewissheit oder auch der Einschränkung der Verantwortung des Textverfassers dienen (vgl. House/Kasper 1981: 167, 185; Skelton 1997: 45). Andererseits wird für eine weite Auffassung des Phänomens plädiert, wobei auf Zusammenhänge zwischen Modalität und diskursanalytischer Perspektive eingegangen wird und verschiedene Aspekte der Sprechereinstellungen (von der Ungewissheit bis zur Intensivierung und Evidentialität) und der möglichen Auswirkungen auf den Rezipienten berücksichtigt werden (vgl. Markkanen/Schröder 1997: 5f.). In den meisten Untersuchungen steht aber das kommunikativ-pragmatische Potenzial der Heckenausdrücke im Vordergrund, so dass darauf verzichtet werden kann, das Heckenphänomen auf bestimmte Wortart-Listen einzugrenzen.

2. DISKURSO ŽYMENŲ SEMANTINĖS IR PRAGMATINĖS CHARAKTERISTIKOS

Kalbiniai vienetai, atliekantys diskurso struktūravimo funkciją, apibendrinami įvairiais terminais: „pokalbio žodžiai“ (Hen-

2

Die Rolle der Heckenausdrücke bei der Diskursstrukturierung im Deutschen und Litauischen

ne 1978), „Modalisierungsmarker“ bzw. „Modalisatoren“ (Fairclough 2003: 170f.; Dalmas 2003), „pragmatische Marker“ (Fraser 1990; Brinton 1996) und schließlich „Diskursmarker“ (Schiffrin 2001). Im Hinblick auf ihre semantischen und pragmatischen Besonderheiten bilden sie eine Teilmenge innerhalb des Heckenkomplexes. Ihr semantisches Charakteristikum lässt sich durch deren kohärenzstiftende Funktion, d.h. die Relation zwischen einzelnen Sprachelementen bzw. -einheiten bei der Redegestaltung beschreiben. Aus diskursiv-pragmatischer Sicht sind sie sprecherorientiert und diskursbezogen, dienen der Gesichtswahrung beim Ausdruck von Einschätzungen und Glaubensinhalten, markieren die Sprechereinstellung, sind Mittel der Argumentationsstrategien und Ökonomie (vgl. Lewis 2006).¹

Fraser (2005) unterscheidet vier Typen von pragmatischen Markern, wobei er nur kommentierende (d. leider, offen gesagt, sicher, glücklicherweise; lit. deja, atvirai pasakius, iš tikrųjų, laimei) als eigentliche Diskursmarker versteht, die u.a. als Heckenausdrücke eingestuft werden können. Sie signalisieren den sequentiellen Diskurszusammenhang bzw. die Intention des Sprechers im Hinblick auf die Rolle der Aussage in Verbindung mit dem früheren Diskurs.

Im Hinblick auf das Heckenphänomen betont Brinton (1996: 37) die Eigenschaft der Diskursmarker, den Diskurs subjektiv zu thematisieren und Unsicherheiten des Sprechers zu bekunden. Auch Walrod (2006: 6) misst den eigentlichen Stellenwert der Diskursmarker den unmittelbar mit dem Heckenphänomen verbundenen Erscheinungen wie Abschwächungen (d. ziemlich, teilweise, sozusagen; lit. gana, pakankamai, iš dalies, vadinamas), Distanzierungen (d. vermeintlich, anscheinend; lit. tariamas, menamas), Unsicherheiten (d. vielleicht, möglich, es scheint; lit. galbūt, įmanoma, regis) oder Intensivierungen (d. sicher, bestimmt, gerade, genau; lit. esu tikras, žinoma, būtent) bei.

¹ Schiffrin (1986: 42) bezeichnet im engeren Sinne nur solche Elemente als pragmatische Marker, die multifunktional und schwer lexikalisch zu bestimmen sind und die keine propositionale Bedeutung haben. Ihr Hauptaugenmerk richtet sich auf solche Elemente wie und, aber, weil, deswegen etc. Diese Diskursmarker sind nicht sprecherbezogen, sondern beziehen sich auf objektive Gegebenheiten, indem sie Wirklichkeit beschreiben, und sind daher nicht Gegenstand dieser Untersuchung.

3

EGLĖ ALOSEVIČIENĖ

3. DISKURSO SĄVOKOS EKSPLIKAVIMAS IR PRITAIKYMAS

Sąvoka „diskursas“ yra labai sudėtinga ir taikoma daugelyje sričių. Diskurso sąvokos pradininko Foucault (1970) tyrimų centre – visuomeninės institucijos ir praktikos, jų taisyklės, konstituavimo būdai ir apribojimai („diskursinės praktikos“).²

Šiam tyrimui aktualūs tik du požiūriai į diskurso sąvoką. Viena vertus, ja įvardijame tam tikrus santykius atskiruose tekstų pavyzdžiuose, pirmiausia semantinius ryšius tarp teksto vienetų. Taip atsiribojame nuo diskurso analizės perspektyvos, kurioje daugiausia tiriami pokalbio organizavimo reiškiniai, nors ji taip pat tiesiogiai susijusi su hedžinių posakių nagrinėjimu³.

Kadangi tiriamąjį korpusą sudaro politikų kalbos, kita vertus, remiamės politinio diskurso samprata: jam būdinga keletas specifinių (visų pirma kalbinių) požymių. Čia pritariame įprastai diskurso sampratai – įvairių žanrų tekstų pavyzdžiams⁴, kurie vienas į kitą nurodo

² Nors Foucault diskursu vadina pasisakymų visumą, kalbinė pusė jo nedomina. Jo diskurso sąvoka veikiau susijusi su socialinių veiksmų reguliarumu. Foucault diskursų tyrimas visada reiškia ir galios, kaip diskursą struktūruojančio veiksnio, tyrimą. Be to, jis skiria originalųjį diskursą ir komentarų diskursą: pastarasis yra pirmojo variacijos, o originalūs diskursai savo ruožtu paskatina tolesnius kalbinius aktus (plg. Foucault 1998: 15 ir toliau). Šia kryptimi taip pat plėtojama kritinė diskurso analizė, kuri save laiko tarpdisciplinine visuomenės analize ir siekia atskleisti diskursinius galios santykius (plg. Jäger 1993; Fairclough/Wodak 1997).

³ Hedžinius posakius sakytiniame diskurse nagrinėjo Prince et al. (1982), Low (1996), Tschizmarova (2005).

⁴ Teksto žanrais laikome tam tikrus veiklos modelius arba komunikacines formas, „kurios ypač pasikartojančių procesų metu pasireiškia kaip habitualizuotas komunikacinis elgesys“ (Pappert 2003: 23). Günthner (2000: 21) juos apibrėžia kaip „konvencionalizuotas, tačiau lanksčias ir dinamiškas lūkesčių struktūras, susijusias su kalbinių ir komunikacinių procedūrų organizavimu konkrečiame diskurso kontekste“. Reikia pabrėžti, kad žanrą apibrėžiantys požymiai paprastai apima daugelį lygmenų vienu metu: „

4

DIE ROLLE DER HECKENAUSDRÜCKE BEI DER DISKURSSTRUKTURIERUNG IM DEUTSCHEN UND LITAUISCHEN

sudaro tam tikrą diskursą arba komunikacinį ansamblį⁵.

Mūsų tiriamos politikų kalbos yra informacinės-apeliacinės arba informacinės-įtikinamosios kalbos vartosenos dalis ir skirtos viešajai nuomonei valdyti bei manipuliuoti (plg. Pappert 2003: 59). Žinoma, neatmetamos ir kitos funkcijos (kontaktinė, įpareigojimo ir deklaratyvioji), juolab kad politiniame diskurse kalbama apie įvairias galimas kalbines veiklas, tokias kaip argumentavimas, teisinimas, faktų pateikimas, savęs pristatymas, sąsajų kūrimas, ribojimas, modifikavimas, valdymas ir kt.

Kalbant apie hekinės raiškos priemonių vartojimą ir jų vaidmenį struktūruojant diskursą, ypač paminėtini strateginiai aspektai⁶ politiniame diskurse. Jie tiesiogiai susiję su pirmiau minėtų kalbinių veiklų raiška. Pasak Klein (1998), čia kalbama apie

• aktualumo strategijas (modalizavimo strategijas, adresatų perspektyvos perėmimą),

• sugestyvumo strategijas (akivaizdumo perteikimą, patvirtinimą ir vertinimą),

• įtikinamumo strategijas (pirmenybių signalizavimą atsižvelgiant į galimas klausytojų išlygas) ir

• maskavimo strategijas (svarbios informacijos nutylėjimą, netiesiogines užuominas ir netiesiogines nuorodas, tariamą netikrumą).

kalbinių (prozodinių ir fonologinių, leksinių-semantinių bei morfosintaksinių priemonių), situacinių (diskurso analizės, medijų prielaidų ir kt.) ir socialinių (institucinės aplinkos, lyčių konfigūracijos ir kt.) lygmenų.

⁵ Zur Explizierung des Diskursbegriffs s. vor allem Busse und Teubert (1994) sowie Bluhm et al. (2000).

⁶ Zu strategischen Aspekten der politischen Kommunikation s. auch Hoffmann (1998).

5

Egle Alosevičienė

4. HEKDŽIŲ RAIŠKOS PRIEMONĖS KAIP DISKURSĄ STRUKTŪRUOJANTYS VIENETAI

Heckenausdrücke, kaip diskurso žymiklių, vaidmuo išplaukia iš konkretaus diskurso pobūdžio. Diskursai turi struktūras (vienetus ir segmentus) bei santykius (retorinius santykius ir rišlumo santykius, t. y. argumentus), o juos sieja kohezijos (kalbinės ir leksinės priemonės) ir koherencijos (turinio sąsajos) ryšiai.

Tekstinės (indėlis kuriant koherenciją ir kohezija) ir interpersonalinės (modalizavimas, intensyvinimas) diskurso žymiklių funkcijos mūsų tiriamame monologiniame ir rašytiniame diskurse organizuoja atskiras teksto atkarpų dalis, todėl jos neapsiriboja lingvistine perspektyva, bet kartu leidžia daryti teiginius apie kalbos vartotojų kognityvinę, ekspresinę, socialinę ir tekstinę kompetenciją (plg. Schiffrin 2001: 67).

Struktūruojant diskursą, hedžingas reiškiamas įvairiomis kalbinėmis priemonėmis. Hedžų vartojimo spektras apima modalumo raiškos priemones (modalines dalelytes, modalinius žodžius, performatyviai vartojamus modalinius veiksmažodžius), taip pat sintaksines (sąlygos sakinius), stilistines (litotę, retorinį klausimą) ir grafines (kabutes) kalbos formas. Dalyviai, metaforiniai perkėlimai ir jaustukai mūsų korpuse pasitaiko kaip marginalios kalbinio hedžo raiškos formos.

Pagal dažnumą hedžų reiškinio centras yra episteminis ir ribojamasis vartojimas. Todėl modalumo raiškos priemonės ir įvairių rūšių ribotuvai abiejose kalbose pasižymi didžiausiu dažniu. Šias ir kitas komunikacines funkcijas, tokias kaip vertinimas, intensyvinimas ir kalbos komentavimas, bei jų vaidmenį diskurse toliau nagrinėsime teminės struktūros ir argumentacijos teorijos kontekste.

4.1 Temų organizavimas ir argumentacija

Teminės teksto struktūros požiūriu, heckenausdrücke pasirodo esančios teminio branduolio ir atskirų temų modalizavimo bei vertinimo priemonės. Temų organizavimo struktūros požiūriu

6

Die Rolle der Heckenausdrücke bei der Diskursstrukturierung im Deutschen und Litauischen

diskurso žymikliai yra sekos kūrimo strategijų elementai, t. y. jie prisideda prie teminių vienetų organizavimo.

Argumentavimas yra „kalbinė procedūra, esanti žemiau „diskurso rūšies“ vieneto, tačiau taip pat atliekanti svarbų vaidmenį diskursuose, vadinamuose „viešomis kalbomis““ (Trautmann 2004: 21). Pasak Klein (1980), argumentacijos laikytinos sudėtingais kalbiniais veiksmais, apimančiais teiginius, prieštaravimus ir kt.; iš esmės jos yra neapibrėžtos, dviprasmiškos, priklausomos nuo konteksto ir ilokuciškai daugiafunkcės.

Das wohl bekannteste Argumentationsschema von Toulmin (1975: 90ff. nach Ohlinger 2003: 28f.) schließt folgende Komponenten ein: Daten bzw. die These (stützungsbedürftige Äußerungen), von denen mittels der Schlussregel von der stützenden zu der zu stützenden Äußerung auf eine Konklusion gefolgert wird. Auf Daten wird explizit, auf Schlussregeln dagegen implizit Bezug genommen. Wenn mittels Schlussregeln keine eindeutigen Behauptungen annehmbar sind, sind Stützungen (weitere Argumente), modale Einschränkungsoperatoren (Modifikatoren bzw. Qualifikatoren) bzw. Ausnahmebedingungen einzuführen, die die Gültigkeit der Konklusion außer Kraft setzen bzw. in Frage stellen können. Die kohärenzstiftende Struktur der Argumentationen ergibt sich daraus, dass sie bei der Erschließung von Präsuppositionen helfen können⁷.

Paprastai skiriami indukciniai ir dedukciniai argumentai. Pirmajai grupei priskiriami argumentai, grindžiami tikrovės struktūra (koegzistencijos ryšiai, priežasties ir pasekmės santykiai), todėl čia kalbama ne apie koherenciją, o apie akivaizdumą (plg. Petter 1988: 117). Antrojoje argumentų grupėje duomenys aiškiai susieja nuostatas, požiūrius ir intencijas, viena vertus, su veiksmais, kita vertus (ypač maskavimo strategijose).

Argumentai, kaip ir metakomunikacijos vienetai, yra kalbiniai veiksmai, padedantys spręsti konfliktus ar problemas. Jie pasitelkiami siekiant susitarimo ginčytinais klausimais. Šiuo atveju heckenausdrücke atlieka šias argumentavimo funkcijas: vertinimą, aiškinimą (komentavimą), reliatyvinimą, apribojimą, indėlį į pozicijos pagrindimą ar kvestionavimą ir kt. Nereikėtų nuvertinti ir

⁷ Vgl. hierzu auch Linke et al. (1994: 242ff.).

7

EGLE ALOSEVIČIENĖ

persvazijos aspektas, kuris dažniausiai implicitiškai nusako kalbėtojo ketinimus. Argumentavimo sėkmė, taigi kartais ir persvazinis poveikis, priklauso nuo to, ar nustatomas loginis ryšys tarp tezės ir pateiktų duomenų. Tai aiškiai išreiškiama vartojant sustiprinamuosius ir teigiamai vertinamus elementus. O strategiškai vartojami sušvelninimai padeda paneigti galimus prieštaravimus.

Tekstuose, kuriems būdingas didelis modalumas, yra daugiau implicitiškos informacijos, ir jie labai prisideda prie tam tikrų komunikacinių funkcijų atlikimo. Pavyzdžiui, dalelytėmis turtinga kalba, tokia kaip vokiečių, modalinėmis dalelytėmis (ja, wohl) gali implicitiškai arba netiesiogiai, laikantis mandagumo normų, sušvelninti ir apriboti teiginius; lietuvių kalboje tam tenka pasitelkti kitas priemones, pavyzdžiui, episteminius veiksmažodžius (manyti, tikėtis, laikyti), daiktavardžius (prielaida, galimybė, viltis) ir dalyvius (tikėtina, abejotina, priimtina).

Argumentavimo kontekste bene plačiausiai ištyrinėtos modalinės dalelytės⁸. Tai galima paaiškinti jų daugiafunkciškumu ir dideliu implicitiškumo laipsniu: vartojant modalines dalelytes, loginiai ryšiai ir argumentacinės sąsajos gali likti neįvardyti.

Modalinių dalelyčių abiejose kalbose yra vienodai, nors vokiečių kalba laikoma turtinga dalelyčių. Taip yra todėl, kad daugelis lietuviškų dalelyčių (gal, galbūt, tarsi) atitinka vokiškus modalinius žodžius. Tačiau skirtumų esama atskirose funkcijų srityse. Vokiečių kalboje argumentus pristatančiose priemonėse vyrauja pagrindimo ir įrodymų indikatoriai (ja) arba didelę tikimybę žymintys indikatoriai (wohl), o lietuvių kalboje dominuoja spėjimo komponentai (bene, tarsi, gal, galbūt, turbūt), pabrėžiantys hipotetinį argumentų pobūdį. Be to, lietuvių kalboje jie siejami ne tik su ankstesniais teiginiais:

(1) Tarptautinė bendruomenė turi tankiau išdėstyti atkūrimo grupių tinklą provincijose. Vokietija jau

⁸ S. hierzu Beiträge von Brauße (1986) und Rost-Roth (1998).

8

DIE ROLLE DER HECKENAUSDRÜCKE BEI DER DISKURSSTRUKTURIERUNG IM DEUTSCHEN UND LITAUISCHEN

atstovaujama PRT Kundūze ir diplomatine atstovybe Herate.

(2) Šiuo klausimu ypač norėčiau paminėti keletą rodiklių svečiams iš Emyratų; jie tikriausiai gerai žinomi Vokietijos ekonomikai wohl [...]

(3) Europos Sąjunga išgyvena krizę, gal net atsidūrė savotiškoje aklavietėje. Siauri vienos valstybės ar valstybių grupės interesai iškeliami aukščiau už bendrus visos Europos interesus. Referendumai dėl Europos Sąjungos Konstitucijos sužlugo būtent Europos valstybėse senbuvėse.

Vokiečių kalboje labai patogi priemonė kalbėtojo perspektyvos strategijai įgyvendinti, nutrūkimams išvengti ir temos plėtotei tęsti yra dalelytė eigentlich. Ji taip pat leidžia užmegzti ryšį su situacija ar tema, su kuria pasakymas nesusijęs (plg. Dalmas 2003: 203f.). Be to, ja, kaip ir epistemine veiksmažodžio forma ich finde, galima apriboti pretenziją į visuotinį galiojimą. Lietuvių kalboje tą pačią funkciją atlieka įterpiniai tiesa, tiesą sakant, iš tikrųjų; jie taip pat gali būti vartojami kaip vokiškų diskurso žymiklių tatsächlich, in der Tat atitikmenys, patvirtinantys ankstesnį pasakymą:

(4) Ministras pirmininkas Karamanlis palietė vieną mintį, kurią norėčiau pabrėžti, netgi dvigubai pabrėžti. Tai iš tikrųjų eigentlich nauja tema [...]

(5) Nors referendumų Prancūzijoje ir Olandijoje išdavojė aktyviai diskutuojama kuria linkme turėtų toliau plėtotis ES integraciniai procesai, poreikis turėti stipresnę ir vieningesnę bendrą ES užsienio ir saugumo politiką beveik nekelia kontroversijų. Iš tikrųjų, ES autoritetas tarptautinėje arenoje nuolat stiprėja, o ES įtaka bei dalyvavimas sprendžiant konfliktus visame pasaulyje nuolat plečiasi.

Jei reikia pabrėžti modalumo raiškos priemonių vaidmenį argumentavimo procese, be modalinių dalelyčių taip pat būtina akcentuoti modalinių žodžių vaidmenį. Ypač hipotetinius argumentus galima sustiprinti episteminiais operatoriais, tokiais kaip bestimmt, sicher, offensichtlich, tikrai, tikriausiai ir kt. Jų pragmatinė

9

EGLĖ ALOSEVIČIENĖ

Funktion sieht Eggs (2000: 409) darin, dass sie rationales Argumentieren ermöglichen, ohne für die Wahrheit aller Prämissen einstehen zu müssen:

(6) Einame geru keliu. Ir tarptautinė kritika taip pat pripažįsta, kad ši mišri sistema tikriausiai geresnė už gryną einamųjų įmokų sistemą, viena vertus, ir gryną kaupimo sistemą, kita vertus.

(7) Šiandien šie dalykai yra labai svarbūs visoms valstybėms, kuriose tarsi ugniakalnių prasiveržimus stebime demokratijos užuomazgas, pavyzdžiui, Ukrainoje, Gruzijoje ar Moldovoje. Tikriausiai visa tai dar svarbiau toms valstybėms, kurios kenčia nuo autokratiško ir izoliuoto režimo, pavyzdžiui, Baltarusijai.

Modalumo reiškiniui taip pat priklauso performatyviai vartojami modaliniai veiksmažodžiai ir epistemologiniai veiksmažodžiai. Taigi, modalinį veiksmažodį können (liet. galėti) susieję su performatyviuoju veiksmažodžiu⁹, kalbėtojai gali parodyti, kad į galimą kritiką ar kitų nuomones jie gali atsakyti paskutiniu ir tarsi akivaizdžiu argumentu (plg. Schwitalla 1979: 125):

(8) Šiuo klausimu galiu jums tik pasakyti: jei transatlantiniai partneriai nepriims strateginių sprendimų dėl konsensuso siekimo, visas šis regionas vis labiau ims grimzti į gana neigiamą raidos trajektoriją.

(9) Galiu tik patvirtinti, kad bus daroma viskas, kad išsikovoti palankesnes sąlygas žemės ūkiui [...]

Epistemologiniai veiksmažodžiai gali žymėti tiek žemą tikimybės laipsnį, tiek teiginio galiojimo apribojimą ar kalbėtojo vertinimą. Dėl šios funkcijų įvairovės jie pasirodo esą itin patogios diskurso struktūravimo priemonės. Be to, epistemologiniai veiksmažodžiai labai retai vartojami be kitų aptvaros raiškos priemonių:

⁹ Solche Verbindungen werden laut Fraser (1975) als „hedged performatives“ bezeichnet. Diese Bezeichnung deutet nicht auf die traditionelle Auffassung des Terminus der Performativität hin, sondern eher auf die modalisierende bzw. interaktive Funktion der Modalverben (vgl. Wunderlich 1983; Verstraete 2001: 1517).

10

DIE ROLLE DER HECKENAUSDRÜCKE BEI DER DISKURSSTRUKTURIERUNG IM DEUTSCHEN UND LITAUISCHEN

(10) Manau, kad politizacijos procesas gali vykti ir nacionaliniame parlamente, ir jis yra nepaprastai svarbus.

(11) Manome, kad mūsų patirtis labai praverstų ir Aljanso partneriams Pietų Kaukazo valstybėse, taip pat Vakarų Balkanuose, Vidurio Azijoje.

Išvadų darymo taisyklės (indukcija ir dedukcija) kartu su įvairiais argumentavimo tipais sudaro pagrindinius argumentacinių tekstų tekstinės struktūros modelius. Todėl ypatingą vaidmenį atlieka bendro pobūdžio išvadų darymo formos (ypač tikėtinumo strategijose). Lietuvių kalboje vyrauja adversatyvinis-argumentacinis, neretai kartu ir vertinamasis teiginių susiejimas, o vokiečių kalboje jis konkuruoja su ribojančiomis argumentacinio-aiškinamojo pobūdžio pozicijų raiškos priemonėmis (koncesyviosios argumentacijos, veikiančios kaip nesutarimo ar korekcijos žymikliai, pasiskirsto vienodai):

(12) Lietuva visą laiką pasisakė už kuo greitesnę derybų su Turkija pradžią. Tačiau suvokiame, kad derybų procesas nebus lengvas.

(13) Užsienio investuotojai – pabrėžiu: taip pat ir finansų investuotojai – yra ir išlieka labai laukiami mūsų šalies ūkyje. Tačiau būtina, kad jie laikytųsi bendrai parengtų žaidimo taisyklių. tačiau

Tradiciškai sąlygiškumas laikomas hipotetinės priežasties ir jos poveikio ryšiu (plg. Girdenienė 2001: 28). Mūsų korpuse sąlyginiai sakinių ryšiai vokiečių kalboje pasitaiko dažniau. Atrodo, kad remtis loginiais argumentais arba tokiu būdu formuluoti hipotetinius teiginius argumentuojant pirmiausia yra kultūrinis dalykas:

(14) Jei tarptautinė bendruomenė pasitrauks iš Afganistano, tiksliai žinome, kokios bus pasekmės.

(15) [...] praėjusį penktadienį Valstybės Dūma ratifikavo Kioto protokolą ir taip atvėrė kelią kovai su klimato katastrofa, kuri grėstų, jei nesiimtume priemonių.

11

EGLE ALOSEVICIENĖ

Vis dėlto tiek vokiečių kalboje kondicionaliniu sakiniu, tiek lietuvių kalboje specialiu dalyviu (gerundijumi) visiškai įmanoma netiesiogiai nustatyti bendrą priežasties ir pasekmės ryšį (plg. Eggs 2000: 402). Taip teiginiui suteikiamas galimumo aspektas, apibūdinantis sąlygą kaip aiškiai arba numanomai galimai įvykdomą:

(16) Be Europos vienybės tikriausiai nebūtų pavykę įveikti nacionalistinio egoizmo ir giliai įsišaknijusio paveldėto priešiškumo.

(17) Dalyvaujant Rusijai Baltijos jūros regioną galime paversti vienu iš labiausiai klestinčių regionų Europoje.

Retoriniai klausimai laikomi diskurso žymekliais todėl, kad jie gali būti vartojami ir naujai temai pradėti, ir nukreipti dėmesį nuo to, kas jau pasakyta. Kartu kreipiamasi į klausytoją ir jo dėmesys atkreipiamas į tam tikrus dalykus. Galiausiai jie gali būti pasitelkiami siekiant išvengti kategoriškų teiginių; tai ypač pastebima vokiškose kalbose. Tendencija retoriniais klausimais struktūruoti kalbą būdinga Lietuvos politikų kalboms:

(18) Lietuvos pastangos imtis aktyvios lyderės vaidmens Juodosios jūros regiono valstybėse yra gerai matomos ir vertinamos. Tačiau ar galime apsiriboti vien pagalba kitiems? Ar Lietuvos išsikelti tikslai jau visi pasiekti? Ar mes jau žinome, ko Lietuva siekia, būdama Europos Sąjungos nare?

(19) Taigi inspektoriams pavyko pasiekti tam tikrų laimėjimų [...] Kodėl turėtume kaip tik dabar nukrypti nuo šio kelio? Kodėl dabar nutraukti inspekcijas?

Siepmann (2001: 101f.) betont die Rolle der verbalen, nominalen und adverbialen Restriktoren als Mehrwort-Diskursmarker, die einen wesentlichen Teil des Heckenkomplexes bilden und vergleichbare Funktionen haben können (v.a. Bekräftigung bzw. Einschränkung des vorgängigen Diskurses bzw. Redebeitrags):

(20) Rusija – tai reikia pabrėžti – šiame bendradarbiavime pasirodė esanti itin patikima ir atsakinga partnerė.

12

Die Rolle der Heckenausdrücke bei der Diskursstrukturierung im Deutschen und Litauischen

(21) Kyla klausimas, ar šis įspėjimas, išsakytas jau prieš kurį laiką, tebėra aktualus tokiu mastu, ar vis dėlto pakeliui į tai jau šį tą pasiekėme.

(22) Buvo girdėti ir nusivylimo gaidų, ypač valstybėms narėms pritrūkus valios įgyvendinti struktūrines reformas.

(23) Pagrindinis klausimas – kaip užtikrinti, kad Taryba būtų veiksminga ir atstovaujanti.

4.2 Metakomunikacija

Metakomunikacija laikoma ypač tinkama priemone kylantiems konfliktams sušvelninti arba užkirsti kelią vien baiminamiems konfliktams (plg. Schwitalla 1979: 139; Adamzik 1984: 70). Ji atlieka ir tekstines (sekų sudarymo ir kalbos struktūravimo), ir tarpasmenines (modalizavimo, vertinimo, komentavimo) funkcijas.

Metakalbinė kalbėsena – tai kalbėjimas apie kalbą, atliekantis pragmatinę funkciją, tačiau juo neatliekamas joks kalbos veiksmas. Taigi metakomunikacijos sąvoką reikia atskirti nuo ilokucijos sąvokos (plg. Welte/Rosemann 1990: 137 ir toliau). Tačiau šis esminis skirtumas neužkerta kelio tam, kad performatyvai ar atskirų kalbos priemonių performatyvus vartojimas, pavyzdžiui, modaliniai veiksmažodžiai, pasitaikytų metakalbiniuose kontekstuose. Prie jų priskiriami ir „metakomunikacinę funkciją atliekantys prieveiksmiai“ (Bartsch 1972: 60). Čia aptariami pabrėžiamieji (vok. natürlich, selbstverständlich; liet. žinoma, suprantama), švelninamieji (vok. anscheinend; liet. matyt, galbūt) ir įterptiniai (vok. sozusagen, genau betrachtet, offen gesagt; liet. taip vadinamas, kitaip tariant, tiesą sakant, žvelgiant istoriškai) prieveiksmiai. Pastaroji grupė dar vadinama „kalbos akto prieveiksmiais“ (Pittner 1999: 320). Bartsch (1972: 67) šiai prieveiksmių grupei priskiria diskursą organizuojančią funkciją: skirtingai nei jungtukai, jie susieja ne aprašomus dalykus ar įvykius, o įvairius aprašymo būdus (papildomos informacijos prasme). Šie prieveiksmiai

13

EGLE ALOSEVIČIENĖ

sowie die „pragmatischen Konditionale“ (Pittner 2000) lassen sich auch mit den Aspekten der Höflichkeit¹⁰ und Abschwächung verbinden. Mit ihrer Hilfe lassen sich die Aussagen für den Hörer akzeptabel machen, zugleich kann man jedoch auch Annahmen über Präferenzen der Rezipienten signalisieren, um beide Seiten das Gesicht wahren zu lassen.

Metakommentarai taip pat gali apimti nuorodas į kalbėtojo nuostatą, kuriomis kalbėtojai signalizuoja kognityvines, emocines ir komunikacines nuostatas (vertinimus, apribojimus, evidencialumą, pabrėžtumą ir kt.). Kalbėtojo nuostatų įvardijimas gali būti labai įvairus; pavyzdžiui, tai gali būti emocijų indikatoriai (pvz., leider, glücklicherweise; lit. deja, laimei), vertinimą implikuojančios kalbinės priemonės (pvz., unheimlich, großartig; lit. nepaprastas, puikus) arba jį apribojančios priemonės (pvz., ziemlich, recht, ganz; lit. gana, pakankamai), taip pat kabutėse pateikiami metakalbinę konotaciją turintys elementai ir kt.

Metakomunikacija politiniame diskurse reiškiasi komentarais apie tolesnius pasisakymus, bendrą kalbinę ir nekalbinę veiklą, taip pat ribojančiais ar sustiprinančiais papildiniais. Mūsų tirtame korpuse metakommentarai reiškiami įvairiomis kalbinėmis priemonėmis: „hedged performatives“, performatyviniais, vertinamaisiais ir įterptiniais prieveiksmiais, taip pat vartojant neiginį ir kabutes ir kt. „Hedged performatives“, kaip metakommentarai apie tolesnius pasisakymus, tolygiai pasiskirsto visame heckenkomplekse tiek vokiškose, tiek lietuviškose politikų kalbose; tuo tarpu modalinių veiksmažodžių performatyvinis vartojimas savo pozicijai sustiprinti būdingas tik lietuvių kalbėtojams:

(24) Šiame kontekste aš norėčiau [...] aptarti tai, kas visuomet išskyrė Vokietijos ekonomiką. Mūsų tikslas – būti sąžiningais partneriais. Mes nenorime ir neturime nieko dominuoti.

¹⁰ Brown und Levinson (1987: 70) unterscheiden grundsätzlich zwischen positiver und negativer Höflichkeit: erstere ist auf das Selbstbild des Sprechers gerichtet, um positive Seiten hervorzuheben, die letztere bezieht sich auf die Beschönigung des Rezipienten.

14

Die Rolle der Heckenausdrücke bei der Diskursstrukturierung im Deutschen und Litauischen

(25) Kaip vieną tokių sėkmingų pavyzdžių norėčiau paminėti Klaipėdos regioną, kuriame veikia ir Klaipėdos laisvoji ekonominė zona, stiprus Klaipėdos universitetas, uostas, puiki infrastruktūra.

(26) Baigdamas noriu dar kartą pabrėžti, kad Lietuva kartu su partneriais yra pasirengusi įgyvendinti ir „Naujųjų kaimynų“, ir „Šiaurės dimensijos“ iniciatyvų prioritetus bei siekia ieškoti daugiau sąlyčio taškų tarp jų.

Parentetiniai intarpai laikomi šalutiniais kalbos veiksmais, t. y. mažiau svarbiais už aplinkiniame sakinyje atliekamus kalbos veiksmus (plg. Pittner 1996). Pirmiausia jie priskirtini teksto informacinei struktūrai, tačiau jų universali komunikacinė funkcija – metakomunikaciniu lygmeniu signalizuoti šią šalutinę informaciją:

(27) Šiandien esame naujos ir išties laimingos partnerystės pradžioje, tiksliau tariant, tiksliau pasakius, jau įpusėjome ją.

(28) Pasaky­siu tiesiai, jog mes, lietuviai, lenkai ar latviai, neturime stebuklingo recepto, kaip pradėti ir įgyvendinti demokratinius pertvarkymus.

Rekomentavimo procedūrų žymėjimas taip pat gali būti atliekamas evaluatyviniais ir intensyvinančiais posakiais. Vertinamieji elementai kartu su intensyvinimais ir emocijų indikatoriais yra esminės politinės komunikacijos sudedamosios dalys. Lietuvių kalboje pirmenybė teikiama evaluatyviniams, o prireikus ir emociniams komentarams, o ne intensyvinantiems; vokiečių kalboje pastebima priešinga tendencija:

(29) Lietuvos narystė Europos Sąjungoje kokybiškai keičia mūsų dalyvavimą regiono ir pasaulio politikoje.

(30) Dėl Artimųjų Rytų konflikto toliau beviltiškai didėja aukų skaičius.

(31) Lenkų tauta [...] daug, išties nepaprastų, indėlių įnešė į Europos raidą.

Metakomunikacijoje neiginys užima ypatingą vietą. Ypač vadinamosios dvigubos negacijos, retorikoje ir stilistikoje žinomos „litotės“ pavadinimu, gali būti vartojamos tiek teigiamiems vertinimams sušvelninti, tiek sustiprinti

15

Eglė Alosevičienė

vartojami. Vertinimo laipsnis visada susijęs su emociniu kalbėtojo ar rašytojo įsitraukimu (plg. Adamzik 1984: 256). Tačiau abiejose kalbose neiginys pirmiausia atlieka švelninamąją arba ribojamąją funkciją:

(32) Ši konstitucija yra pasiūlymas pilietėms ir piliečiams, pasiūlymas visoms Europos pilietinės visuomenės jėgoms. Būtent nuo jų ne mažiau kaip priklauso, ar Konstitucijos raidė bus pripildyta gyvybės.

(33)ūsų tikslai, kurių siekiame, ar principai, kuriais vadovaujamės, nėra skirtingi.

Politinėje komunikacijoje kabutėmis nurodoma ne tai, kad žodis ar posakis kalbos sistemoje nėra pakankamai įsitvirtinęs; veikiau metakalbiškai konotuotas posakis siejamas su klausytojams iškeliama klausimo problematika. Tą pačią funkciją gali atlikti ir kiti hekiniai posakiai, tokie kaip tam tikras, taip vadinamas, vadinamasis, savotiškas. Ypač Lietuvos politikai linkę švelninti problemiškus pasisakymus ar klausimus kabutėmis arba intonacija, o Vokietijos politikų kalbose dažniau vartojami ribojamieji prieveiksmiai:

(34) Galiausiai turime padėti atit irpdyti „išaldytus“ konfliktus, kurie stabdo minėtų valstybių ekonominę plėtrą ir skaldo visuomenę.

(35) Pavyzdžiui, jei paimtume abu referendumus Nyderlanduose ir Prancūzijoje, kurie taip sakant sukėlė šoką, [...], tada ir čia matyti šis motyvų telkinys.

Sąlygos sakiniai atlieka ne vien argumentacinę funkciją. Sakiniai su wenn sakinio pradžioje, be kita ko, atlieka metakomunikacines funkcijas ir veikia diskurso pragmatikos lygmeniu: jais arba nusakomos sąlygos, kuriomis tolesni kalbiniai veiksmai yra aktualūs (36 ir 37 pavyzdžiai), arba nurodomos sąveikos ir mandagumo konvencijos (38 ir 39 pavyzdžiai):

16

DIE ROLLE DER HECKENAUSDRÜCKE BEI DER DISKURSSTRUKTURIERUNG IM DEUTSCHEN UND LITAUISCHEN

(36) Nors Turkija jau padarė didžiulę pažangą ir pasivijo kitus, jei ji nori sėkmingai veikti, ateityje jai teks padaryti dar didesnę pažangą.

(37) Akivaizdu, kad mūsų regionas, jei norime naudotis ekonominės integracijos privalumais, negali likti trūkstama grandimi Europos infrastruktūroje.

(38) Jei man leidžiama, norėčiau trumpai pakalbėti ir apie tokios reformų strategijos įgyvendinimo sunkumus.

(39) Tačiau, jei įdomi ir mano nuomonė, nebijau pasakyti: ES Konstitucinės sutarties ratifikacijos maratonas bus laimėtas tik tuomet, kai jis bus sėkmingai įveiktas visose ES narėse!

5. IŠVADOS

Sudėtingas kalbinės hekos reiškinys įvairiuose diskursuose nepasireiškia izoliuotai, bet, be kita ko, persidengia su vadinamųjų diskurso žymiklių semantiniais ir pragmatiniais ypatumais. Hekiniai posakiai atlieka ypatingą vaidmenį struktūruojant diskursą: jie struktūruoja teminius vienetus, sustiprina kalbėtojų argumentus ir leidžia tekste bei diskurse daryti metakomunikacinius intarpus.

Lyginamoji politinio diskurso analizė ir kiekybinis vertinimas parodė, kad vokiečių kalboje vyrauja diskurso žymiklių vartojimas skirtingiems tikimybės laipsniams reikšti ir saviems teiginiams sustiprinti. Čia ypač svarbų vaidmenį atlieka modaliniai žodžiai ir modalinės dalelytės, perteikiančios papildomą ar numanomą informaciją. Metakomentarai taip pat būdingi vokiškai kalbančių politikų kalboms. O Lietuvos politikų kalboms būdinga didesnė ribojamųjų ir vertinamųjų kalbos elementų dalis.

17

Eglė Alosevičienė

ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

Federalinio kanclerio Gerhardo Schröderio kalba Pasaulio ekonomikos forume Davose, 28.01.2005. URL http://www.bundesregierung.de/-,413.780791/rede/ Rede-von-Bundeskanzler-Gerhard.htm: pavyzdys (6)

Federalinio kanclerio Schröderio kalba Vokietijos ir Rusijos investicijų konferencijoje, 28.10.2004. URL http://www.moskau.diplo.de/de/03/Reden/ Datei_041028,property=Daten.doc: pavyzdžiai (15), (20)

Kerstin Müller, valstybės ministrės Užsienio reikalų ministerijoje, kalba Afganistano pilietinės visuomenės konferencijos atidarymo proga, 29.03.2004. URL http://www.auswaertiges-amt.de/www/de/ausgabe_archiv?archiv_id=5556: pavyzdys (1)

Federalinio kanclerio Schröderio kalba Lenkijos Lisabonos strategijos forume, 26.05.2004. URL http://archiv.bundesregierung.de/bpaexport/rede/90/658090/multi.htm: pavyzdžiai (31), (38)

Federalinio kanclerio Schröderio kalba Maskvos Finansų akademijos studentams ir absolventams, 08.07.2004. URL http://archiv.bundesregierung.de/bpaexport/bulletin/44/693644/multi.htm: pavyzdys (27)

Federalinio kanclerio Gerhardo Schröderio kalba konferencijoje „Suteikti Europai sielą“, 26.11.2004. URL http://archiv.bundesregierung.de/bpaexport/rede/12/751512/multi.htm: pavyzdžiai (16), (21), (32)

Federalinio užsienio reikalų ministro Fischerio kalba apie Europos konstituciją Vokietijos Bundestage, Berlyne, 02.07.2004 (ištrauka). URL http://www.auswaertiges-amt.de/www/de/ausgabe_archiv?archiv_id=5908: pavyzdys (10)

Federalinio užsienio reikalų ministro Fischerio kalba Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje Niujorke apie padėtį Irake ir Kuveite, 14.02.2003. URL http://www.auswaertiges-amt.de/www/de/aussenpolitik/ausgabe_archiv?archiv_id=4074&type_id=3&bereich_id=11: pavyzdys (19)

Federalinio užsienio reikalų ministro Fischerio kalba apie Vokietijos užsienio politiką Vokietijos Bundestage, 08.09.2004 (ištrauka). URL http://www.auswaertiges-amt.de/www/de/ausgabe_archiv?archiv_id=6110: pavyzdžiai (8), (14), (36)

18

Die Rolle der Heckenausdrücke bei der Diskursstrukturierung im Deutschen und Litauischen

Federalinio kanclerio Gerhardo Schröderio kalba Vokietijos ir Saudo Arabijos verslo forume Rijade, 2005-02-28. URL http://archiv.bundesregierung.de/bpaexport/bulletin/51/799451/multi.htm: šaltinis (24)

Federalinio kanclerio Schröderio kalba Vokietijos ir Jungtinių Arabų Emyratų verslo forume, 2005-03-05. URL http://archiv.bundesregierung.de/rede,-797357/Rede-von-Bundeskanzler-Schroed.htm: šaltinis (2)

Federalinio kanclerio Wolfgango Schüsselo kalba Europos forume Wachau, 2004-06-06. URL http://www.austria.gv.at/2004/6/9/göttweig2004_final_k.pdf: šaltinis (4)

Federalinio kanclerio Schüsselo kalba, skirta „Europos dienai“ Parlamente, 2006-09-29. URL http://www.austria.gv.at/Docs/2005/9/29/rede_hbk_europatag_20050929.pdf: šaltinis (35)

Federalinio kanclerio Gerhardo Schröderio kalba Amerikos prekybos rūmuose Vašingtone, 2005-06-27. URL http://archiv.bundesregierung.de/bpaexport/rede/18/850918/multi.htm: šaltinis (13)

J. E. Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus kalba 59-ojoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje, 2004.09.22. URL http://www.president.lt/lt/news.full/5266: Beleg (23), (30)

J. E. Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus kalba Amerikos prekybos rūmų verslo pietų metu „Kaip išlaikyti dinamišką Baltijos regiono augimą: ateities vizija“, Vilnius, 2004.10.07 d. URL http://www.president.lt/lt/news.full/5322: Beleg (17), (37)

Prezidento Valdo Adamkaus kalba verslo pusryčiuose, Čikaga, JAV, 2004.09.24 URL http://www.president.lt/lt/news.full/5277: Beleg (25)

Užsienio Reikalų Ministro A.Valionio kalba konferencijoje, skirtoje sutarčiai dėl konstitucijos Europai, 2004.11.12. URL http://www.voruta.lt/article.php?article=656: Beleg (39)

LR UR Ministro A. Valionio sveikinimo kalba konferencijoje „Naujoji NATO: plėtojant viešosios diplomatijos strategiją“, 2004.06.07. URL http://amb.urm.lt/nato/showitem.php?TopMenuID=1245&ItemID=2693&SiteID=66&LangID=1: Beleg (11)

19

Eglė Alosevičienė

Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus sveikinimo žodis konferencijoje „Lisabonos procesui įpusėjus: naujųjų ES šalių vyriausybių ir pramonės bei verslo organizacijų siekiai ir perspektyvos“, 2005.02.24. URL http://www.president.lt/lt/news.full/5535: Beleg (22)

Prezidento Valdo Adamkaus kalba Seimo neeiliniame plenariniame posėdyje „Lietuvos interesai Europos Sąjungoje“, 2005.10.20. URL http://www.president.lt/lt/news.full/6091: šaltinis (3), (18)

Seimo Pirmininko kalba Seime vykusioje diskusijoje svarbiausiais Europos Sąjungos darbotvarkės klausimais, 2005.10.20. URL http://www.palauskas.lt/index.asp?DL=L&TopicID=159: Beleg (12)

Užsienio reikalų ministro A. Valionio kalba Seimo diskusijoje aktualiausiais Europos Sąjungos politikos klausimais, 2005.10.20. URL www.urm.lt/index.php?1149113537: šaltinis (5)

A. Brazausko pasisakymas BJVT viršūnių susitikime, 2004.06.21 URL http://www.ministraspirmininkas.lt/page.asp?DL=L&TopicID=14&ArticleID=116: Beleg (9)

A. Brazausko pasisakymas Konvento klausimu, 2003.04.16 URL http://www.ministraspirmininkas.lt/page.asp?DL=L&TopicID=14&ArticleID=534: Beleg (33)

Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus kalba „Europos ateitis Lietuvos žvilgsniu“ Prancūzijos politikos mokslų institute, 2005.10.07. URL http://www.president.lt/lt/news.full/6035: Beleg (34)

Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus kalba „Terra Democratica Rytų Europoje ir už jos ribų: laimėjimai, iššūkiai ir tolesni žingsniai“, pasakyta Čikagos užsienio reikalų tarybos surengtame priėmime, 2005.09.19. URL http://www.president.lt/lt/news.full/5998: Beleg (7), (28)

Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus kalba užsienio diplomatinių atstovybių vadovams, 2004.07.14. URL http://www.urm.lt/popup2.php?item_id=8811: Beleg (29)

Prezidento Rolando Pakso kalba LR Seimo ir Danijos ambasados organizuojamoje tarptautinėje konferencijoje „Europos Sąjungos Rytų dimensija“, 2003.04.25

20

Die Rolle der Heckenausdrücke bei der Diskursstrukturierung im Deutschen und Litauischen

URL http://www.euro.lt/ivykiai/readnews.php3?ItemID = 3381&TopMenuID = 1&MenuItemID = 2&LangID = 1: šaltinis (26)

LITERATŪRA

Adamzik, K. 1984: Sprachliches Handeln und sozialer Kontakt. Tübingen: Gunter Narr.

Bartsch, R. 1972: Adverbialsemantik. Frankfurt am Main: Athenäum.

Bluhm, C., Deissler, D., Scharloth, J., Stukenbrock, A. 2000: Linguistische Diskursanalyse: Überblick, Probleme, Perspektiven. Sprache und Literatur: in Wissenschaft und Unterricht 86, 3–19.

Brausse, U. 1986: Zum Problem der sogenannten Polyfunktionalität von Modalpartikeln. Ja und eben als Argumentationssignale. Zeitschrift für Phonetik, Sprachwissenschaft und Kommunikationsforschung 39 (2), 206–223.

Brinton, L. J. 1996: Pragmatic markers in English: Grammaticalization and discourse functions. Berlin–New York: de Gruyter.

Brown, P., Levinson, S. C. 1987: Politeness: Some Universals in Language Use. Cambridge: University Press.

Busse, D., Teubert, W. 1994: Ist Diskurs ein sprachwissenschaftliches Objekt? Zur Methodenfrage der historischen Semantik. In: D. Busse, F. Hermanns, W. Teubert, Hrsg., Begriffsgeschichte und Diskursgeschichte. Methodenfragen und Forschungsergebnisse der historischen Semantik. Opladen: Westdeutscher Verlag, 10–28.

Dalmas, M. 2003: Soweit das Auge reicht? Stand und Blickpunkte durch so genannte Modal isatoren. Ein Rückblick. In: I. Behr, D. Baudot, Hrsg., Funktion und Bedeutung. Tübingen: Stauffenburg, 197–208.

Eggs, E. 2000: Vertextungsmuster Argumentation: Logische Grundlagen. In: K. Brinker et al., Hrsg., Text- und Gesprächslinguistik. Ein internationales Handbuch zeitgenössischer Forschung. 1. Halbdb. Berlin–New York: de Gruyter, 397–414.

21

Eglė Alosevičienė

Fairclough, N. 2003: Analysing Discourse. Textual analysis for social research. London–New York: Routledge.

Fairclough, N., Wodak, R. 1997: Critical discourse analysis. In: T. A. van Dijk, ed., Discourse as social interaction. Discourse studies, Vol. 2. London: Sage, 258–284.

Foucault, M. 1998: Diskurso tvarka: inauguracinė paskaita Collège de France, perskaityta 1970 metų gruodžio 2 dieną. Vilnius: Baltos lankos.

Fraser, B. 1975: Hedged Performatives. In: P. Cole, J. L. Morgan, ed., Syntax and Semantics. Vol. 3, 187–210.

Fraser, B. 1990: An approach to discourse markers. Journal of Pragmatics 14, 383–395.

Fraser, B. 2006: Towards A Theory of Discourse Markers. In: K. Fischer, ed., Approaches to Discourse Particles. Vol. 1. URL: http://people.bu.edu/bfraser/Basic%20Introductory%20Readings/Fraser%20-%202005%20-%20Towards%20a%20Theory%20of%20DM.doc [03.03.2006].

Girdeniene, S. 2001: Kausalität als übergreifende Relation. Kalbotyra 50 (3), 27–31.

Günthner, S. 2000: Vorwurfsaktivitäten in der Alltagsinteraktion. Grammatische, prosodische, rhetorisch-stilistische und interaktive Verfahren bei der Konstitution kommunikativer Muster und Gattungen. Tübingen: Max Niemeyer.

Henne, H. 1978: Gesprächswörter. Für eine Erweiterung der Wortarten. In: H. Henne, W. Mentруп, H. Weinrich, Interdisziplinäres deutsches Wörterbuch in der Diskussion. Düsseldorf: Schwann, 42–47.

Hoffmann, M. 1998: Gestaltungsstrategien und strategisches Gestalten. Zur Persuasivität von Thematisierungsstilen im politischen Diskurs. In: M. Hoffmann, Chr. Keßler, Hrsg., Beiträge zur Persuasionsforschung: unter besonderer Berücksichtigung textlinguistischer und stilistischer Aspekte. Frankfurt am Main: Peter Lang, 57–97.

House, J., Kasper, G. 1981: Politeness Markers in English and German. In: F. Coulmas, ed., Conversational Routine. The Hague: Mouton, 157–185.

22

Die Rolle der Heckenausdrücke bei der Diskursstrukturierung im Deutschen und Litauischen

Jäger, S. 1993: Kritische Diskursanalyse. Eine Einführung. Duisburg: Duisburger Institut für Sprach- und Sozialforschung.

Klein, J. 1998: Politische Kommunikation als Sprachstrategie. In: O. Jarren, U. Sarcinelli, U. Saxer, Hrsg., Politische Kommunikation in der demokratischen Gesellschaft. Ein Handbuch mit Lexikonteil. Opladen, Wiesbaden: Westdeutscher Verlag, 376–395.

Klein, W. 1980: Argumentation und Argument. In: W. Klein, Hrsg., Argumentation. Zeitschrift für Literaturwissenschaft und Linguistik. Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht, 9–57.

Lakoff, G. 1972: Hedges: A Study in Meaning Criteria and the Logic of Fuzzy Concepts, in: D. Hockney, W. Harper, B. Freed, ed., Contemporary Research in Philosophical Logic and Linguistic Semantics, Dordrecht, Holland: D. Reidel, 221–271.

Lewis, D. M. 2006: Discourse markers in English: a discourse-pragmatic view. In: K. Fischer, ed., Approaches to Discourse Particles. Vol. 1 URL: http://people.bu.edu/bfraser/Pragmatically%20Oriented/Lewis%20-%20DM%20in%20E%20-%20A%20Prag.%20View.doc [03.03.2006].

Linke A, Nussbaumer M., Portmann, P. R. 1994: Studienbuch Linguistik. Tübingen: Niemeyer.

Low, G. 1996: Intensifiers and Hedges in Questionnaire Hypothesis. Applied Linguistics 17 (1), 1–37.

Markkanen, R., Schröder, H. 1997: Hedging: A Challenge for Pragmatics and Discourse Analysis. In: R. Markkanen, H. Schröder, eds., Hedging and Discourse. Approaches to the Analysis of a Pragmatic Phenomenon in Academic Texts. Berlin: de Gruyter, 3–20.

Ohlinger, D. 2003: Argumentation in der Erst- und Fremdsprache. Pragmalinguistische und grammatikalische Aspekte anhand von Argumentationen deutscher und litauischer Studierender. Frankfurt am Main: Peter Lang.

Pappert, S. 2003: Politische Sprachspiele in der DDR: kommunikative Entdifferenzierungsprozesse und ihre Auswirkungen auf den öffentlichen Sprachgebrauch. Frankfurt am Main: Peter Lang.

23

Eglė Alosevičienė

Petter, Y. 1988: Argumentationsstrategien. In: B. Sandig, Hrsg., Stilistisch-rhetorische Diskursanalyse. Tübingen: Gunter Narr, 103–120.

Pittner, K. 1996: Redekommentierende Einschübe. In: P. Kunsmann, Hrsg., Linguistische Akzente 93. Beiträge zu den 3. Münchner Linguistik-Tagen. Hamburg: Kovač, 141–157.

Pittner, K. 1999: Adverbiale im Deutschen. Untersuchungen zu ihrer Stellung und Interpretation. Tübingen: Stauffenburg.

Pittner, K. 2000: Sprechaktbedingungen und bedingte Sprechakte: Pragmatische Konditionalsätze im Deutschen. In: A. Fetzer, K. Pittner, Hrsg., Gesprächsforschung: Neue Entwicklungen / Conversation analysis: recent developments. Linguistik online 5. URL: http://www.linguistik-online.org/1_00/PITTNER.HTM [26.11.2005].

Prince, E. F., Frader, J., Bosk, Ch. 1982: On Hedging in Physician-Physician Discourse. In: R.J. Di Pietro, ed., Linguistics and the Professions. Norwood–New York: Ablex, 83–97.

Rost-Roth, M. 1998: Modalpartikeln in Argumentationen und Handlungsvorschlägen. In: T. Harden, E. Hentschel, Hrsg., Particulae Particularum. Festschrift für Harald Weydt. Tübingen: Stauffenburg, 293–324.

Schiffrin, D. 1986: The functions of and in discourse. Journal of pragmatics 10 (1), 41–66.

Schiffrin, D. 2001: Discourse Markers: Language, Meaning and Context. In: D. Schiffrin, D. Tannen, H. Hamilton, eds., The Handbook of Discourse Analysis. Malden, Mass: Blackwell, 54–75.

Schwitalla, J. 1979: Metakommunikationen als Mittel der Dialogorganisation und der Beziehungsdefinition. In: J. Dittmar, Hrsg., Arbeiten zur Konversationsanalyse. Tübingen: Max Niemeyer.

Siepmann, D. 2001: Multi-word Discourse Markers in Translation: A Corpus-based Investigation into Restrictors. Lebende Sprachen 46 (3), 97–107.

Skelton, J. 1997: How to Tell the Truth in The British Medical Journal: Patterns of Judgement in the 19th and 20th Centuries. In: R. Markkanen, H. Schröder, eds.,

24

Die Rolle der Heckenausdrücke bei der Diskursstrukturierung im Deutschen und Litauischen

Hedgingas ir diskursas. Pragmatinio reiškinio akademiniuose tekstuose analizės prieigos. Berlynas: de Gruyter, 42–63.

Trautmann, C. 2004: Argumentieren. Funktional-pragmatische Analysen praktischer und wissenschaftlicher Diskurse. Frankfurt am Main: Peter Lang.

Tschizmarova, I. K. 2005: Hedging functions of the Bulgarian discourse marker xajde. Journal of Pragmatics 37, 1143–1163.

Verstraete, J.-Ch. 2001: Subjective and objective modality: Interpersonal and ideational functions in the English modal auxiliary system. Journal of Pragmatics. 33, 1505–1528.

Walrod, M. 2006: The Marker is the Message. The Influence of Discourse Markers and Particles on Textual Meaning. URL: http://www.sil.org/asia/philippines/ical/papers.html [15.03.2006].

Welte, W., Rosemann, Ph. 1990: Alltagssprachliche Metakommunikation im Englischen und Deutschen. Frankfurt am Main: Peter Lang.

Wunderlich, D. 1983: Modalisierte Sprechakte. In: G. Brunner, A. Redder, Studien zur Verwendung der Modalverben. Tübingen: Gunter Narr, 226–245.

Egle Alosevičienė

Vilniaus universitetas

Kauno humanitarinis fakultetas

Germanų filologijos katedra

Muitinės g. 8, LT-44280 Kaunas

[email protected]

25