82 ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
au eLija aMuLionienė
Ins i u o de lenguas Lie u ių
Mokslinių in es igaciones di ecciones: lexicologija, mo ologija.
no Visai PiLną yPa ybės
kiekĮ ŽyM būdin ysVa dŽiai
(PAAUKšTỹS iPo) adjec i es deno ing a small amoun o Peculia i y (paaukš ỹs ype) ano ación
en a ículo pun o de is a geog á ico de di usión, ki čiación, da ybos así como semán ica abo dan
no oda la plena can idad de señalūnidad los a ibu os, u in ys p iešdėlį pai galę -ys. ales
a ibu os encon ados en el dicciona io de la lengua li a ia elec ónico 67. esnag inándose es os
edinos esul ó que ellos suelen ija se aka os ie asaichos pa a mía, cuán ečiau o as
ie asaicias pa a mías, mucho ečiau aukš aičių a mės no es ige pa e, sólo pa o enios casos
ape ada en iejosos esc i os. Es os adje i os p incipalmen e son una eikšmiai, ki čiuojami 3b
ki čiuo e, se hacen de undamen os būd a džių (sólo pa ienain casos de daik a a džių) a ellos
añadiendo p iešdėlį pai cambiando cualquie a de la palab a undūnia galę en -ys. En la dicodyne de
Li u ias es e ipo a ibúgios suelen acla a se e e odiniu mane a, cuan o menos acla ama
sinoniminiu o de iniéziamuoju-ap ašomuoju mane a. mayo ía de los edín examinados son
uni eikšmia y co esponde a la p incipal palab a base del signi icado.
anno a ion he a icle se s ou o analyse he adjec i es deno ing a small deg ee o quali y and
ha ing bo h he p e ix paand he ending -ys in e ms o hei geog aphic dis ibu ion, accen ua ion,
o ma ion, as well as seman ics. he e a e 67 en i ies o his ype o in he elec onic e sion o
Lie u ių kalbos žodynas (Dic iona y o he Li huanian Language). he analysis o hese de i a i es
has led o he conclusion ha mos equen ly, hey a e used in he wes e n Žemai ian subdialec ,
less o en hey occu in o he Žemai ian subdialec s, much less o en hey a e used in he
no he n pa o he auk ai ian dialec , and jus a ew o hem we e ound in old w i ings. Mos o
hese adjec i es a e monoseman ic, belong o he 3b accen pa adigm and a e esMiniai Ve odŽiai:
palab as de da yba, da ybos ipas, ki čiación, semán ica. keyWo ds: wo d o ma ion, ype o wo d
o ma ion, accen ua ion, seman ic. ALL_62_63_make as.indd 82 2011.06.17 08:24:02 Ž aigždu e ma cados
palab as, no se p esen an LkŽ sepa ado a ículo, pe o ci ados a o os (más o menos simila es)
leksemom pa a los a ículos. En odos ales casos suge i ina c ea sepa ados a ículos del
ne isai pilną ypa ybės kiekį
žymin ys būd a džiai (paaukš ỹs ipo)
83s aipsniai a icles de i ed om base adjec i es (a ew o hem a e de i ed om nouns) adding
he p e ix paand ing o he adjec i es o his ca ego y is mos equen ly explained by way o
changing any ending o a basic wo d o he ending -ys. in Lie u ių kalbos žodynas, he mean-
e e encing whe eas synonymic and desc ip i e de ini ions a e less equen . he majo i y o he
adjec i es analyzed a e monoseman ic and ha e he meaning o a base wo d.
0.ÍVadas sepa adas cosas y enóškinas pueden ene desiguodá can idad
pa icula idad. o di e enciaciones de can idad ca ac e ís ica en la lengua ayuda en
p onuncia palab as y di e sos o mas de su da yba. inde inido, meno can idad de
peculia idad en el habla suelen desp ende se añadiendo p e acios y p e iciales,
o o ikiancios a la palab a o ookią, silpnesnę que base de la palab a desaki a,
signi icado (p.ej.: bueno ge okas; bueno apyge is y e c.). El obje o de es e a ículo
elegi no oda la llena can idad de peculia idad ma can es adje i os, u in ys p e idėlį
pai galūnę -ys. Ma e iaga ecopilada de el dicciona io de lengua Lie u ių elec ónico
a ian e en In e ne (LkŽe). en ella se encuen an a ibu os del ipo en cues ión 67.
Todos es os adje i os se discu en en el a ículo da ybos, ki čiación, pun o de is a
semán ica. sob e el ipo en cues ióną paaukš ỹs se ha esc i o muy poco; inde inėž o,
debilpnese ca ac e ís ica gene al de la can idad de in es igaciones de adje i os en
iejas g amá icas, li e a u a del XX siglo y in es igaciones de als adje i os de
da ybos a mėse desc i as en a ículo (ž . amulionienė 2011).
dicciona io a las palab as ma cadas es ella e.
1.PAAUKšTỹS iPo būdVa dŽių PaPLi iMas En es e a ículo se es udia
p incipalmen e paaukš ỹs ipo būd a džių encon ada a mėse (LkŽe encon a 93
za ašymai), menos en los esc i os iejos (7 za ašymai).
1.1 La mayo pa e de es e ipo de edín insc i a en el dis i o de Šilu ė, Š ėkšnoje):
paaiškỹs, paaš ỹs, pad ėgnỹs, pad ūk ỹs, pagud ỹs, pailgỹs, 2 pajaunỹs, *pajuodỹs,
pakie ỹs, paklienỹs, palė ỹs, paminkš ỹs, papla ỹs, papuikỹs, pa ūge as, pasaldỹs, pasenỹs,
pa smagĩs, ALL62_63_makd 83:02 29.06.2017. 08:24
84 ac a Linguis ica Li huanica LXIILXIII pasma kỹs, paspi ỹs, pas aigỹs, pas ip ỹs, pasunkỹs,
au eLija aMuLionienė
pašal ỹs, pašil ỹs, 2 paỹs de luz, pa ankỹs, pa umpỹs, pa ėsỹs; cuan o menos klaipėdos
ajone, mud ėnuose (19): paaukš ỹs, pabjau ỹs, pablogỹs, pada bỹs, palepšỹs, paliesỹs,
*paliu bỹs, papik ỹs, 2 papilnỹs, papla ỹs, paplon sma ỹs, ×paslabnỹs, paslinkỹs, pasmagỹs, 1
pasmai lỹs, pa kỹs, pašal ỹs, pašil ỹs, pa amsỹs; ga gžduose (17): paaukš ỹs, pablogỹs, pa dai
lỹs, *padidelỹs, *padidỹs, pakie ỹs, ×pakūdỹs, paliesỹs, *paliu bỹs, pa e ỹs, pasausỹs, pa
senỹs, pasma kỹs, menos examinado ipo de ejemplos en el ajone de Šilalės, as a
k ėda noje (3): *pajuodỹs, pasū ỹs, pa ỹs. Po 2 mues as encon adas en dis i o Plunges,
pas o ỹs, pasū ỹs, pašlapỹs, pažal ỹs; Vei i žėnuose (5): pad ūk ỹs, pa kumpỹs,
pamukšỹs, paplonỹs, pašil ỹs; Vėžaičiuose (3): palaiškỹs, papik ỹs, 2 pa š iesỹs. daug
kuliuses (2): paliesỹs, paminkš ỹs; y Šilalės ajón, Lauku oje (2): pasenỹs, pašal ỹs; skuodo
ajone, Ša ėse (2): paėd ỹs, pa ėsỹs. Pa enios casos encon ados klai pė dos ajone
alsėdžies: pašiau ỹs; en esja e: ×pakūdỹs; Ši lu ės ajone, ga da me: ×pazbi kỹs; Shiau lių
ba io, al izquie do: pablogỹs; P ienų ba io, sk iaudžiuose: palė ỹs; ku piš kio dis i o,
salamies ía: pasp angỹs; k e in gos ajone, da bėnuose: *padidelỹs, sa lan uose: page ỹs;
anykščių ajone, Viešin ose: pad ylỹs; el es os ajone, Ža ėnuose: pa amsỹs. aigi de es e
ipo ediniai más papli ę1 aka os Li uania y sólo pa o enios casos pasacono y inėje pa e
de Li uania. Šių edinių epicen as (nuo 29 a 17 LkŽe as ų už ašymų) Šilu ės . (Š ėkšna, ga da
mas) y klaipėdos . (jud ėnai, ga gždai, Vei i žėnai, Vėžaičiai, alsėdžiai, end ieja as). menos
ecuen e de la ex ensión (nuo 5 a 2 LkŽe as os zá ašymų): Plungės . (kuliai), skuodo .
(Ša ės), Šilalės . (k ėda na, Lauku a). Pa ienamen e g abaciones (po 1): anykš čių .
(Viešin os), k e in gos . (da bėnai, sa lan ai), ku piš kio . (salamies is), P ienų . (sk iau
džiai), Šiau lių .
(izc iai), elšių . (Ža ėnai).
LkŽe incluidas las insc ipciones no signi ica de la e dade a di usión geog á ica de los
a ibu os examinados. si dicodyne nož iksuo o cie o é mino de uso, es o no
signi ica, que él en aquella localidad y no ojamo. debido a di e sas p iežaščių la palab a
pudo no en a en LkŽ. po eso es e a ículo p esen aba a ipo de ca ac e a des
pe plemen ación debe ía conside a se como p elimina ų.
1.2. P e alencia en esc i os mucho menos de es e ipo edín se encuen a en uen es esc i as. los usaba en
sus esc i os an anas ba anauskas (pa amsỹs; ambién se u iliza en jud ėnuos, Ža ėnuos), kazimie as ya
nius (pasū ỹs; ambién ga gžduos, k ėda noje), Vaižgan as (pas o ỹs; ambién ga gžduos). ales edinos a
sus dicciona ios incluyó geo gas 1 P iešdėlio pabūd a džiai, eiškian ys una cie a can idad peculia idad,
pasabaiko g e a o os signi icado simila os p iešdělinių žemaičių i y ų aukš aičių šiau inėse a mėse (Lkg
i 589). ALL_62_63_make as.indd 84 2011.06.17 08:24:02
ne isai pilną ypa ybės kiekį
žymin ys būd a džiai (paaukš ỹs ipo)
85s aipsniai a icles nes sel mannas y ied ichas ku šai is (2 pasmėlỹs), an anas
juška (padu nỹs), Maksas niede mannas (2 ×paskū ỹs /). Es os da os no con adicen el
an e io men e desc i o geog á ico p e alecimien o edinių: jaunius kilęs de el
dis i o de Šilalės, k ėda nos seniūnijos (en el que encon a 2 es e ipo ediniai);
ba anauskas y Vaižgan as de anykščių ajón, donde записать pa ieniai des e ipo
ediniai. aigi ales būd a džius a oję esc i o es son kilę de esa pa e de Li uania,
en la cual es os ediniai paliudy i, aunque y negausiai.
2. iPas de da ybos signi icado, de la palab a base léxico g ama ical pobúdis y da ybos
s aipsnyje nag inėjamus edinius sieja ys pag indiniai da ybos požymiai: da ybos
o man , po lo que ellos odos pe enecen al mismo ipo de da ybos. es ableciendo ipá
p incipalmen e d ejonios kėlė da ybos o man o apa idad. eó icamen e es e ipo
edinių da ybą se puede explica se d ejopai: es o pod ía se ya sea an esdélicos
būd a džių galūnės ediniai (paaukš ỹs: paaukš as), o nep iešdėlinių būd a džių p iešdėlių
ediniai (pa aukš ỹs: aukš as). de e mina daybos o man á puede según unookio y
o oco daybino elación egula idad. 2.1. los abajos co espondien es con y sin él se
pueden encon a en la mayo pa e de las palab as obje o de es udio: padukš ỹs (: al o;:
paaukš as), pad us ỹs (: aš us;: paaš us), pabjau ỹs (: bjaus;: pabjaus); pablogs (:
blogas;: pablogas), paga bỹs (: pad;:a bus), *padidelsĩs (:;:gnelis;), pad ėsĩs (:sūdnas;:
pad nas), pad ūk ĩs (bis;: d ūk as; pamu as), pad yls (: d ylas; pamu as), paėd ĩs (: papuk;
papuk; papuk; papuk; papuk; papuk; papuk; papuk; papuk; papuk; papuk; papuk; papuk; papuk;
papuk; papuk; papuk; papuk; papuk; papuk; papuk; papuk; papuk; papuk; papuk; papuk; papuk;
papuk; papuk; papuk; papuk; papuk; papuk; papuk; papuk; papuk; papuk; papuk; papuk; papuk;
papuk; papuk; papuk; papuk; papuk; papuk; papuk; papuk; papuk; papuk; papuk; papuk; papuk;
papuk; papuk; papuk; papuk; papuk; papuk; papuk; pasūgš us), pasaldỹs (: saldus;: pasaldus),
pasausỹs (: sausas;: pasausas), pasenỹs (: senas;: pasenas), pasilpnỹs (: silpnas;: pasnas),
paspaslabnỹs (: pa nas;: paspaslabnas), paslinkỹs (: slinkas;: pasmagỹs;: 1 pasmagus), 1
pasmailỹs (: smailus;: pasmailus), pasma kỹs (: sma kus;: paskus), pasu ig (: s aigus;:
pas aigus), pas o s (: sunkus;; , paspas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas,
pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas,
pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas,
pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas,
pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas,
pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas,
pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas,
pas, pas, pas, pas, pas, Es os casos no ayudan a de e mina el ipo de ac u ación. 2.2.
doybinio co espondiencia con an ecedilio no iene 17 edidos: *padidỹs (: didis), ×padu nỹs
(: du nas), paklienỹs (: klienas), 2 papilnỹs (: plnas), paspi ỹs (: spi as),
ALL_62_63_make as.indd 8506.17 08:24:03
86 ac a Linguis ica Li uanica LXIILXIII pažal ỹs (: žal as), paaiškỹs (: aiškus), padailỹs (:
au eLija aMuLionienė
dailus), palaiškỹs (: laiškus), palepšỹs (: lepšis), pamukšỹs (: mukšas), paplepỹs (: pus), 2
×leppaskū ỹs (: skū a), 2 pasmėlỹs (: smėlus), pasp angỹs (: sp angus), pašiau (: 2
šiau ys), ×pazbi kỹs (: zbi kas). p ecisamen e es e g upo de palab as indica que
paaukš ỹs ipo adje i os son an edėlinės da ybos ediniai2, cuando al añadi p e idélį
jun o se cambia galūnė3. Šių edinių da ybos undamen o nep iešdėliniai a dažodžiai:
būd a džiai o daik a a džiai (ž . adelan e). si odos es os edinos conside á amos
galūninės da ybos ediniais, no pod íamos da ybiamen e explica de base la palab a con
p e idėlio no inen es ejemplos.
3 . da PaMa as
Según da ybos undá es os ediniai ci s y ini en dos g upos: būd a džių (62
palab as) y daik a a džių (5 palab as) edinius.
3.1. ca ac e a džių ediniai A es e g upo pe enecien es ediniai di e sosi esni según la palab a base
galūnę: gausia galūnę -as4 con enedo es de palab as básicas (32 palab as), cuan o menos de los que
e minan -us palab as), bes igan es -is son 2 palab as (26; po encon ado 1 būd a dį, cuyas undamen ales
palab as e minan -ias y -ys. - žalas (32): padukš ỹs (: al oas), pablogỹs (: blogas), pad ėgnỹs (: d ėgnas),
pad ūk ỹs (: d ūk as), padpadu nĩs (: du nas), pad ylỹs (: d ylas), page ỹs (: ge as), pailgỹs (: ilgas), 2
pajaunỹs (: jaunas), *pajuodỹs (: juodas), pakie ỹs (: link kie as), paklien slabỹs (: klienas), sapỹs (: kum as),
paaud (pasas), palau (pasas), palau (pasas), pas o (: pasas), palies (: palies (: las), pamin ĩs (: pamin , pap as),
mins (: mins: pik lon), 2 papilỹs (: papilỹs), pilas (: pilas), pasas:s, pas:s, pas:s, pas:s, pas:s, pas:s, pas:s, pas:s,
pas:s, pas:s, pas:s, pas:s, pas:s, pas:s, pas:s, pas:s, pas:s, pas:s, pas:s, pas:s, pas:s, pas:s, pas:s, pas:s, pas:s,
pas:s, pas:s, pas:s, pas:s:s:s,
pas:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:-
s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s: 2 P iešdėlis lenguas li uanas mucho más ecuen [...] uno
mismo, sin o os mo emos, a da ybos o man u. poniéndose al p incipio de la palab a, alejados de la
galūnés, el p e ixio menos elacionado con ella, ečiau decida su elección. a ibu e ijos da yboje p i pu a
p e iksación de p e idėlius aquí aún se puede pa- Va dažodžių da yboje más habi ual al p e iksación,
donde p e iedli añadimien o a jun o con galūnės
(kai ybos pa adigmas) cambioi imu [...] Hanici, aquí da ybos o man es compues o: sin p opio
an esdėlio, en él adicionalmen e aún en éna y galūnė (u bu is 1978: 219220). 3 Adje i os con p e i p e i
p e i- sues amen e se hacen de neiš es inių būd a džių, y [...] a menudo man iene la palab a base galūnę
(dLkg 1996: 226).
4 Po lo gene al el an eceden e pabudu zii a a ez iene ia kamien galūnę -is
(Lkg i 589). ALL_62_63_make as.indd 86 2011.06.17 08:24:03

ne isai pilną ypa ybės kiekį
žymin ys būd a džiai (paaukš ỹs ipo)
87s aipsniai a icles /
- (26): explainỹs (), cla us ỹs (: aš us), pabjau ỹs (: bjau us), padailỹs (: dailus),
pada bỹs (: da bus), paėd ỹs (: ėd us), pagud ỹs (: gud us), palaiškỹs (: laiškus), papla ỹs
(: pla us), paplepĩs (: plepus), papuik saldỹs (: puikus), pa ūgĩs (: ūgš us), pasaldỹs (:
magus), pasmags (: paaagus), pasma kỹs (: sma kus), pasp ang (: sunkus), pa ỹs (: pas a
(: s aigus), pas igas (: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s:
s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s:
s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s:
s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s -is (2): *padidelỹs (: g ande), *padidỹs (: didis).
-ias (1): pašlapỹs (: šlapias).
-ys (1): pašiau ỹs (: 2 šiau ys).
3.2. daik a a džių ediniai Šių edinių pama inių žodžių galūnės son -as (2
palab as), -is (2 palab as) y -a
(1 caso).
-as: pamukšỹs (: mukšas), ×pazbi kỹs (: zbi kas).
-is: palepšỹs (: lepšis), *paliu bỹs (: liu bis).
-a: 2 ×paskū ỹs (: skū a).
Visų pai -ys ipo būd a džių p oli e o epicen e encon a : 27 galūnės -as, 21
galūnės -us, 2 galūnės -is būd a džių ediniai y 2 daik a a džių ediniai. más a o de
la ex ensión de la di usión de ec a espec i amen e 10 (galūnės -as) y 6 (galūnės
-us) būd a džių ediniai bei 1 daik a a džio edinys. Pe i e ijoje зафиксировать 6
galūnės -as, 2 galūnė -us i 1 galūnės -is būd a džių ediniai y 1 daik a a džio edinys.
po lo an o, no hay ningún desglose geog á ico en e edinių de galūnės -as
būd a džių y edinių de galūnės -us būd a džių; daik a a džių ediniai ambién no iene especí ico de di usión á ea.
4. ki ČiaViMas
4.1. Vedinių ki čia imas casi odos es e ipo de adje i os ki čiuojami 3b ki čiuo e; sólo 1 edinys 34b
ki čiuo e5. excepcionį o man y cali ica i os *pãkie is (1) y *pasaũsis (2), quienes, aunque LkŽ 5
boni acas s undžia a i ma, que cali ica i os con an esdėliu pa u i silpnąjį kamieną. Unas palab as con
es e p e iéndio ki chiuojami 3-ąja, o as 4-ąja ki čiuo e. es o depende de kamieno, o aleg niuo ės:
3-oji ki čiuo ė būdinga (i)akamamieniums būd a džims, [...] 4-oji ukamieno wo ds (s undžia
ALL_62_63_make as.indd 87 2011.06.17:24 08:03
1995: 102). danguolė Mikulėnienė, kalbėdama apie p iešdėlių edinius, aip pa pažymi, kad kin amo-
jo s ip umo p iešdėlio pa- ediniams būdingas kilnojamasis ki is (2005: 177).
88 ac a Linguis ica Li huanica LXIILXIII p esen ados como discu abile ipo edinių
au eLija aMuLionienė
a ian es, en ealidad pe enece a o o pai -is ipo de daybos (ž . sky ių LkŽ
s aipsnių ko ega imas).
4.2. C ucia de palab as pá inas
4.2.1. Pama iniai palab as a mėse ki chiuojamos di e en emen e. la mayo ía de
es e ipo edinių undamen os palab as ki chiuojamos 4 ki čiuo e (45 palab as), 3
ki čiuo e (24 palab as de), 1 ki čiuo e (11 palab as de), cuan o menos 2 ki čiuo e (8
palab as. 4 ki čiuo ė ( ien sólo es a ki čiuo e ki čiuojami 33 ediniai): -usus (17):
paaš ỹs (: aš ùs (4)), pabjau ỹs (: bjau ùs (4)), padailỹs (: dailùs (4)), pada bỹs (:
da bùs (4)), paėd ùs (4)), pagud ỹs (: gudsùs (4)), gudskỹs (: laiškùs), papla ỹs (: pla ùs),
plepỹs (: plepùs (4)), papuik smykes (: puikùs (4)), pasùs (: mags (4)), pasp angĩs (4),
pas a (4 (4)), (4) (4)), pas a (4), s aigĩs (: s aigĩsỹs), ein o cemen s (: s ùsùs),
1s ùsùs, 1s ùsùs), sís (sùsùs), smail (sùsùsùs), smail (sùsùsùsùsù); - (15as): pablogỹs (:
blõgas (4)), padu nỹs (: dunas (4)), page ỹs (: gẽ as (4)), pakupỹs (: kumpas (4)),pakūdỹs (:
kdas (4)), palė ỹs (: l as (4)), papik ỹs (: pk ỹs (4)), pa e ỹs (: ẽ as (4)), pasausĩs ( (4):
sasas (4)), pasenỹs (: sẽnas (4)),paslabnĩs (: slãbnas (4)), paslinkñỹs (: slips (4)),
paspi as (: spĩ (4)), pašil (: ši as (4)), pa umpỹs (: upas (4)).
- (1) pašiaslapỹs (: šlãpias (4)).
3 ki čiuo ė (únicamen e es a ki čiuo e ki či icada 12 edinių): paaukš ỹs (: áukš as
(3)), pad ūk ỹs (: d k as (3)), pailgỹs (: lgas (3)), 2 pajaunỹs (: jáunas (3)), pakie ỹs (:
ke as (3)), paliesỹs (: lesas (3)), paminkš ỹs (: mnkš ỹs (3)), 2 papilnỹs (: plnas (3)),
paplonỹs (: plónas (3)), pa ūgš ỹs (: ūgš ĩs (3)), pas o as (: s ó as (3)),
(: šál as (3)).
2 ki čiuo ė ( ien sólo a es a ki čiuo e ki čiuojami 2 ediniai): pamukšỹs (:
mùkšas mùkšis (2)), ×pazbi kỹs, -ė (: zb kas (2)). 1 ki čiuo ė ( ien sólo con es a
ki chiuo e ki čiuojamas 1 edinys) 2 ×paskū ỹs (: skū à (4)).
4.2.2. el ki čiaje puede osy ua en e 2 y 4 ki chiuochos (5 palab as); en e 3 y 4 (4
palab as); en e 1 y 3 (4 palab as), en e 1, 3 y 4 (3 palab as), en e 1 y 2, 1 y 3b, 1 y 4
ki chiuočių (po 1 palab a). 7 examinados ejemplos a ian es ki čiuojami a 2 y 4
pačia ki čiuo e, ačiau ski iasi p iegaidėmis.
ki čiuo ės (5): *padidỹs (: ddis, - (4, 2)), palepšỹs (: lẽpšis (2), lepšỹs (4)); pasma kỹs (:
sma kùs (4), sma kus (4), sma kus (2)), pasunkỹs (: sunkùs (4), suñkus (4), suñkus (2)), 2
paš iesỹs (: š iesùs (4), š iẽsus (4), š iẽsus (2)); 3 y 4 ki čiuo ės (4): pad ylỹs (: d ỹlas (4),
d las (3)), pasilpnỹs (: sipnas (4), slpnas (3)); pasū ỹs (: sū ùs (3), (4)), pa ėsỹs (: ėsùs (4),
ėsus (3)); ALL_62_63_make as.indd 88 2011.06.17 08:24:03
ne isai pilną ypa ybės kiekį
žymin ys būd a džiai (paaukš ỹs ipo)
89s aipsniai a icles /
1 y 3 ki čiuo ės (4): *pajuodỹs (: júodas (3), júodas (1)), paklienỹs (: klenas (3),
klenas (1)); pasaldỹs (: saldùs (3), sáldus (1)), pa ankỹs (: ánkus (1), (3), an
kùs (3));
1, 3 y 4 ki čiuo ės (3): paaiškỹs (: áiškus (1, 3), aiškùs (4)); pad ėgnỹs (: d gnas (3),
d gnas (4), d gnas (1)); pa amsỹs (: amsùs (4), (3), ámsus (3), (1)); 1 y 2
ki čiuo ės (1): *paliu bỹs (: liù bis (1), liu bis (2)). 1 y 3b ki čiuo ės (1): *padidelỹs
(: ddelis (3b), (1)). 1 y 4 (1) ki čiuo ės pažal ỹs (: žal as, (4) žál as (1)).
4.2.3. Pama ines palab as de p iegaidzes a ian es: pasp angỹs (: sp angùs (4), sp añgus
(4)); pas ip ỹs (: o alùs (4), s ìp us (4); pasma kỹs (: sma kùs (4) sma kus (4));
pasunkỹs (: sunkùs (4), suñkus (4)); 2 paš iesỹs (: š iesùs (4), š iẽsus (4)); pa amsỹs (:
amsùs (3), ámsus (3)); pa ankỹs (: ánkus (3), (1), ankùs (3)). 4.2.4. la mayo pa e de
las palab as undamen ales ki chiábase según 4 y 3 ki čiuo ę sus kamienai
accen en ialmen e laiky ini silpnaisiais. Maja pa e undamen ales palab as de
ki chiuojami 1 y 2 ki chiuo e sus kamienai laiky ini s ip iaisiais. P isiones
dominacinis silpninan ysis p e idélis pa-6 man iene silpną o susilpnina undamen o
de la palab a kamiená. es o signi ica que no impo a de qué débilno o es p io
kamieno ediniai ue a hecho: al uni se an edėli, sus kamienis se con ie en en
silpnaisiais y ediniai ki čiuojami 3b, 34b ki čiuo ėmis7.
5 . seMán ica mayo ía de los edín examinables son unidejenšmio, ellos suelen
co esponde a la palab a base de signi icado p incipal (39 palab as), ečiau a la
palab a base de signi icado inal (14 palab as) y bas an e a amen e dos
signi icados de la palab a base (4 palab as). plu alia eikšmiai ediniai más a menudo
co esponde dos signi icados de la palab a base (5 palab as). de ec ado sólo 1
p opio a dis del ipo examinado, cuyo plu ia eikšmio edinio semán ica
co esponde una base de palab a signi icado. basado en da os LkŽ no siemp e es
posible de e mina si edinys unoa eikšmis, o múl iplesa eikšmis. ales casos
pasan, cuando en la explicación se p esen a e e encia a o a pad ỹlas 1. d ylokas,
daugia eikšmį žodį, p z.:
pad ylỹs ž . pad ylas.
žalokas: Pad ylà ka ė dkk. Pad yls niños lle a dkk.
2. Pnd amsokas: Pad ỹlas iz os dkk.
6 accen ís ica dominación anula o os mo emos acen en os p opiedades, indica, caip a iksai ac úa
undamen os kamienos acen en ina po ía y da inio mo emos elación con ki čiu (s undžia 1995: 1112). 7
ca ac e a djes ki chiación es á elacionado con da yba, an esdėlių y galūnių acen ís icas cualidades. la
mayo pa e del adje i o an esdėlių susilpnina o man iene debilpną undamen o kamieną (s undžia 1995:
97). ALL_62_63_make as.indd 89 2011.06.17 08:24:03
90 ac a Linguis ica
au eLija aMuLionienė
Li huanica LXIILXIII
5.1.Viena eikšmiai ediniai
5.1.1. Viena echmiai ediniai, co espondien es al signi icado p incipal de la palab a base:
paaš ỹs,aš okas‘ (: aš us,1. con un bien pjaunančius ašmenis, izgaląs as, kandus‘),
paaukš ỹs,aukš okas, paaukš as‘ (: al oas, 1. con un g ande didelį aukš į, didelį mas ą
apačios į i šų: gnęs, plan o as), padailỹs,gana dailus, apa bilis‘ (: dailus, g ažus; puikus),
padda bs, paaš as, da bus, didus, *padidĩs, didis, (: didis, 1. olumen, g andis, pad ys),
s ambas, s ambas. pad ėgnas‘ (: d ėgnas,kiek šlapias, pad ėkęs‘), pad ūk ỹs,ž .
pad ūk as‘ (: d ūk as,1. g uas (apie ap alų); p nš. laibas‘), padu nỹs,apydu nis, apyk ailis‘
(: dunas,1. k ailas, neišmin ingas‘), pagud ỹs,ž . pagud as‘ (: ad us,1. sabio; apsuk us,
sumanus‘), 2 pajaunỹs,apyjaunis‘ (: jó enes,1. pocos años u in is, nesenas‘), *pajuodỹs,
1.juodis, juodapyokas‘ (: juodas, 1. anglies colo as, amsus‘), pakie ỹs, éase 2 pakie as
p essonas 1‘ (: kie as, 1. a spa us ano he body, nesus cliudiones), paklienỹs,gana klienas, pl
pl pl laynas, (: pakuenas, lieknas, plenas, amsas‘),piekas, kliž . pakumpas‘ (: kumpas,1.
lenk as, sulinkęs, k ei as‘), ×pakūdỹs,ž . pakūdas‘ (: kūdas,1. liesas, sudžiū ęs, sumenkęs‘),
palaiškỹs, upu į laiškus; epe ocas; ai okas‘ (: laiškus,1. nemaloniai, ai iai sals elėjęs;
ka okas; ai us‘), palė ỹs,lė okas, apylė is‘ (: lė as, que1. odo pamažu abaja,
nesika ščiuoja, šal ak aujis, legma iškas‘), *paliu bỹs, upu į liu bis, apyliu bis,
apyk ailis‘ (: liu bis,i ikžėlis, apsileidėlis, neh us, neišmanš i), pamiek, mukš ik, mukškas,
baugš uskas (: mukškas, papik šiuoja), papik as, papik as, apik as, apik as (: pik as,
papik as, supi , papikšai), 2 papil as, papil as, pilas, e c., e c.) has a aho a. papla us‘ (:
pla us,1. g ande pe ske sį‘), paplepỹs,gana plepus, dis s an is plepė i‘ (: plepus,queis
mucho y ne eque idamen e habla, plepa, šnekus, pliauškus‘), papuikỹs,puikokas, g ažokas‘ (:
puikus,1. muy g ažus, dailus‘), pa ūgš ỹs,ž . pa ūgš us‘ (: ūgš us,1. quien iene sa yie
ūgš ies‘), pasaldỹs,saldokas‘ (: saldus,1. u in is azúca , medaus skonį‘), pasenỹs,ž .
pasenas 1‘ (: iejo,1. eniendo mucho edad, sulaukęs sena ės, nejaunas (apie pe sonas,
animales); ilgai augan is (apie plan asus)‘, pasilpnỹs,ž . pasilpnas‘ (: silpnas,1. eniendo
pocas ue zas ísicas; quien nes ip ios salud‘), 2 ×paskū ỹs,apyliesis, liesokas‘ (: skū a,1.
supe io cue po capoksnis, oda‘), paslinkỹs,ž . 2 paslinkas‘ (: slinkas, ingus, ne eiklus‘), 1
pasmailỹs lėje įdegęs‘ (: smėlus,šėmas, pelenų spal os. us as‘), paspi ỹs,gana spi as,
nep ima ‘an is (: spi as, 1. nep ima an is, ž sunkas, umpa egis‘),
pasp angỹ‘s,app ysp angis. (: sp angus,1. libyj in ensamen e nu amas),ž ỹs, pas ip us‘ (:
,ž . pasmailus‘ (: smailus ,1. į galą sma kiai sulaibėjęs‘), 2 pasmėlỹs , us okas, sau-
ue eus,1. eniendo mucha ue za ísica, ue e, pajėgus; u in is ge ą s eika ą‘),
pašil ỹs,ž . pašil as‘ (: šil as,1. con enedo en sí mismo algo de calo , in e medio en e lo
calien e y lo ío, en šilęs o pašili ado; al que le ca ac e iza un clima de mayo
empe a u a (apie de dia o año épocas ALL_62_63_make as.indd 90 2011.06.17:24 08:03