82 ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
au eLija aMuLionienė
li auischen Sp achins i u
Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: Leksikologie, Mo phologie.
nich Allai PiLną yPa ybės
kiekĮ ŽyM būdin ysVa dŽiai
(PAAUKšTỹS iPo) adjec i es deno ing a small amoun o Peculia i y (paaukš ỹs ype) ano a ion im
A ikel geog a ischen Ve b ei ungs, ki čia imo, da ybos sowie seman ikos Sich weise umgehen
sich nich ganz die ollne Menge de Bedeu ungsübe nahmen, u in ys o dėlį pai galę -ys. solche
Eigennamen des li auischen sp achwö ne s elek onischem a ian 67. ge unden ausnag inėjus
diese edinen s ell e sich, dass sie meis ens ixie en aka ų žemaičių pa a mėje, wie ečiau
ande en žemaičių pa a mėse, iel ečiau aukš aičių a mės nö dliche sei e, nu pauschenie älle
au inde in al enasie en gesch iebenen. Diese Eigenscha en sind haup sächlich eina eikšmiai,
ki čiuojami 3b ki čiuo e, daomi aus g undigen būdwa džių (nu pausienain Fällen aus daik a a džių)
zu ihnen ügendend o dėlį pai wechselnd jede G undnigewo des galūnę in -ys. li auische Sp ache
Wodyne dieses Typs Eigennamen meis e klä we den Bezugodiniu Weise, wie wenige e klä ama
synonyminiu ode de inie ijamuoju-ap ašamuoju Weise. die meis en behandel en edinių sind
eine eikšmiai und en sp ich de Haup sache G undniswo es Bedeu ung.
anno a ion he a icle se s ou o analyse he adjec i es deno ing a small deg ee o quali y and
ha ing bo h he p e ix paand he ending -ys in e ms o hei geog aphical dis ibu ion,
accen ua ion, o ma ion, as well as seman ics. he e a e 67 en i ies o his ype o in he
elec onic e sion o Lie u ių kalbos žodynas (Dic iona y o he Li huanian Language). he analysis
o hese de i a i es has led o he conclusion ha mos equen ly, hey a e used in he wes e n
Žemai ian subdialec , less o en hey occu in o he Žemai ian subdialec s, much less o en hey
a e used in he no he n pa o he auk ai ian dialec , and jus a ew o hem we e ound in old
w i ings. Mos o hese adjec i es a e monoseman ic, belong o he 3b accen pa adigm and a e
esMiniai WodŽiai: Wo ungen da yba, da ybos ipas, ki čia imas, seman ika. keyWo ds: wo d
o ma ion, ype o wo d o ma ion, accen ua ion, seman ic. ALL_62_63_make as.indd 82 2011.06.17
08:24:02 Ž aigždu e ma kie en Wo e, nich o geleg LkŽ sepa a em A ikel, abe zi ie we den
ande en (meh ode wenige ähnlichen) leksemem ü s Leksem in A ikeln. Allis solch Fällen
ne isai pilną ypa ybės kiekį
žymin ys būd a džiai (paaukš ỹs ipo)
83s aipsniai a icles de i ed om base adjec i es (a ew o hem a e de i ed om nouns) adding
he p e ix paand ing o he adjec i es o his ca ego y is mos equen ly explained by way o
changing any ending o a basic wo d o he ending -ys. in Lie u ių kalbos žodynas, he mean-
e e encing whe eas synonymic and desc ip i e de ini ions a e less equen . he majo i y o he
adjec i es analyzed a e monoseman ic and ha e he meaning o a base wo d.
0.InVadas einzelne Dinge e und E scheinungen können haben gleichode eine
Eigenscha Menge. das Me kmal Un e schieden in de Sp ache hil auszusp echen
Wö e sowie iel äl ige ih e Da bie o man a. unde inie es, kleine e
Besonde hei sbe ag im Sp ach in de Regel besp ochen wi d beizu ügen P äzages
und P ädalien, e lieikiančius Wo em ande sokię, silpnesnę als g undischem
Wo emisch e , Bedeu ung (p.z.: gu e ge okas; gu e apyge is und so.). Dieses
A ikels Objek zu wählen nich ganz ollnen Besonde hei en Menge ma kie ende
Adjek i en, u in ys Vo délį pai galūnę -ys. Ma e iaga gesammel aus li auischen
Sp achen Wö e buch elek onischen Va ian en In e ne (LkŽe). da in des
Be o enen Typs Eigennamen ge unden 67. Alle diese Adjek i e we den im A ikel
besp ochen da ybos, ki chiauens, seman ikos Sich weise. übe den be e enden
Typus paaukš ỹs gesch ieben wi d seh wenig; unde inie es, schwpnese es
Gesam me kmal des Fo schungs olumens Eigennamen in al en G amma iken, XX
Jah hunde s Li e a u und Un e suchungen solche Eigennamen de Da s ellung in a mėse besch eiben im A ikel (ž . amulionienė 2011).
sugge i ina S e ndu e ma kie en Wö e n zu e s ellen ge ennene Wö e no-A ikeln.
1.PAAUKšTỹS iPo būdVa dŽių PaPLi iMas In diesem A ikel behandel e
paaukš ỹs-Typs būd a džių haup sächlich inde sich a mėse (LkŽe inden 93 za
insc μίσεις), wenige in al en Sch i en (7 za insc izioni).
Ve b ei ung 1.1. De g öß e Teil dieses Typs ednis eingesch ieben in Šilu ės ajone,
Š ėkšnoje): paaiškỹs, paaš ỹs, pad ėgnỹs, pad ūk ỹs, pagud ỹs, pailgỹs, 2 pajaunỹs,
*pajuodỹs, pakie ỹs, paklienỹs, palė ỹs, paminkš ỹs, papla ỹs, papuikỹs, pa ūge as,
pasaldỹs, pasenĩs, pa smagĩs, ALL_63_makd, 83:07.08.2016.
84 ac a Linguis ica Li huanica LXIILXIII pasma kỹs, paspi ỹs, pas aigỹs, pas ip ỹs, pasunkỹs,
au eLija aMuLionienė
pašal ỹs, pašil ỹs, 2 pa š iesỹs, pa ankỹs, pa umpỹs, pa ėsỹs; e was wenige klaipėdos
ajone, jud ėnuose (19): paaukš ỹs, pabjau ỹs, pablogỹs, pada bỹs, palepšỹs, paliesỹs,
*paliu bỹs, papik ỹs, 2 papilnỹs, papla ỹs, paplon sma ỹs, ×paslabnỹs, paslinkỹs, pasmagỹs, 1
pasmai lỹs, pa kỹs, pašal ỹs, pašil ỹs, pa amsỹs; ga gžduose (17): paaukš ỹs, pablogỹs, pa dai
lỹs, *padidelỹs, *padidỹs, pakie ỹs, ×pakūdỹs, paliesỹs, *paliu bỹs, pa e ỹs, pasausỹs, pa
senỹs, pasma kỹs, wenige un e such en ypen Beispiele in Šilalės ajone, as a k ėda noje
(3): *pajuodỹs, pasū ỹs, pa ĩs. Po 2 Beispielen ge unden im Plunges Bezi k, kuliasen (2):
pas o ỹs, pasū ỹs, pašlapỹs, pažal ỹs; Vei i žėnuose (5): pad ūk ỹs, pa kumpỹs,
pamukšỹs, paplonỹs, pašil ỹs; Vėžaičiuose (3): palaiškỹs, papik ỹs, 2 pa š iesỹs. daug
paliesỹs, paminkš ỹs; und Šilalės ayon, Lauku oje (2): pasenỹs, pašal ỹs; skuodo ajone,
Ša ėse (2): paėd ỹs, pa ėsỹs. Pausiene Fälle ge unden klai pė dos ajone alsėdžiue:
pašiau ỹs; en d ieja e: ×pakūdỹs; Ši lu ės ajone, ga da me: ×pazbi kỹs; Shiau lių Raion, au
de linken Sei e: pablogỹs; P ienų aion, sk iaudžiuose: palė ỹs; kuš pi kio ajone, salamies ye:
pasp angỹs; k e in gos ajone, da bėnuose: *padidelỹs, sa lan uose: page ỹs; anykščių
ajone, Viešin ose: pad ylỹs; el diesen ajone, Ža ėnuose: pa amsỹs. aigi dieses Typs
ediniai am meis en e b ei e 1 aka e in Li uanien und nu pausienien Fällen pass pass in
y liche Lie u os Teil. Šių edinių epicen as (nuo 29 bis 17 LkŽe as ų už ašymų) Šilu ės .
(Š ėkšna, ga da mas) und klaipėdos . (jud ėnai, ga gždai, Vei i žėnai, Vėžaičiai, alsėdžiai,
end ieja as). sel ene es Ve b ei ungs uochs (neu 5 bis 2 LkŽe as en записаний): Plungės .
(kuliai), skuodo . (Ša ės), Šilalės . (k ėda na, Lauku a). Pausenige Au zeichnungen (po 1):
anykš čių . (Viešin os), k e in gos . (da bėnai, sa lan ai), ku piš kio . (salamies is), P ienų .
(sk iau džiai), Šiau lių .
(liniai), elšių . (Ža ėnai).
LkŽe au ge üh e Au sch i en bedeu en nich de a sächlichen be ach e en
Eigenscha en geog aphischen Ve b ei ung. wenn Wodyne nich ž iksie bes imm e
Wo e b auch, das bedeu e nich , dass e in jene O scha und nich ojamas.
wegen e schiedene P iežaščių Wo konn e nich gehen in LkŽ. deswegen in diesem
A ikel o ges ell e be ach e en Typs Eignungswo en e b ei e ung soll e als p elimina ų bewe e we den.
1.2. Ve b ei ung in Sch i en iel wenige dieses Typs ednissen inde man in sch i lichen Quellen. sie in
ih en Sch i en benu z e an anas ba anauskas (pa amsỹs; auch e wende wi d jud ėnuen, Ža ėnuen),
kazimie as schon nius (pasū ỹs; auch ga gžduen, k ėda noje), Vaižgan as (pas o ỹs; auch ga gžduen).
solche edinen in seine wö e büche einschlosse e geo gas 1 P iešdėlio pabūdwa žiai, dieškian ys eine
gewisse besonde kei s Menge, pass eiko g e a ande e ähnliche bedeu ungen o délinių da inių zemaičių
und eas e n aukš aičių nö dlichen e mėse (Lkg i 589). ALL_62_63_make as.indd 84 2011.06.17 08:24:02
ne isai pilną ypa ybės kiekį
žymin ys būd a džiai (paaukš ỹs ipo)
85s aipsniai a icles nes sel mannas und ied ichas ku šai is (2 pasmėlỹs), an anas
juška (padu nỹs), Maksas niede mannas (2 ×paskū ỹs /). Diese Da en wide sp echen
nich dem zu o besch iebenen geog aphischen Ve b ei ung edinių: jungenus kilęs
aus Šilalės Bezi k, k ėda nos seniūnijas (in de ge unden 2 dieses Typs ediniai);
ba anauskas und Vaižgan as aus anykščių ajono, wo zuzeichnen pausenlei dieses
Typs ediniai. aigi solche eigwa džius a oję sch i s elle sind en ę aus
de jenigen li auischen eil, in de diese ediniai paliudy i, obwohl und negausiai.
2. da ybos iPas bedeu ung, g undigen Wo es leksische g amma ische pobüdis und
s aipsnyje nag inėjamus edinius sieja ys pag indiniai da ybos požymiai: da ybos
da ybos o man , dahe sie alle gehö en demselben da ybos yp zu. es s ellend ypä
haup sächlich d ejonien kėlė da ybos o man o iden i ä . heo e isch dieses Typs
edischen Da ybw könn e man e läu e n we den d ejopai: es könn e sein en wede
o délischen Eigwa dzes galūnės ediniai (paaukš ỹs: paaukš as), ode nep iešdělních
Eigwa dzes o dėlių ediniai (pa aukš ỹs: hochas). zu bes immen dai s o man zu können
nach einokio und andokio daibinio Ve häl nisses Regula i ä . 2.1. de Ve bünde en mi und
ohne den Vo wo en inden sich die g öß e G öße de e besse en Teil de
un e such en Wo e: padukš ỹs (: hochus;: paaukš as), pad us ỹs (: aš us;: paaš us),
pabjau ỹs (: bjau ĩs;: pabja), pablogs (: blogas;: pablogas), pada bĩs (: pada bus),
*padidelsĩs (:;:gnelis;), pad ėsĩs paa (: pla nas;: pad nas), pad ūk ĩs (bis (: d ūk as;
pamukh as), pad yls (: d ylas; pamuklas), paėd ĩs (: pad õs; papl; papy hä; papy; papy; papy;
papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy;
papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy;
papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy;
papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy;
papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy;
papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy;
papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy; papy;
papy; papy; papy pasaldūgs ỹs (: saldus;: pasaldus), pasausỹs (: sausas;: pasausas), pasenỹs
(: senas;: pasenas), pasilpnỹs (: silpnas;: pasnas), paslabnỹs (: pa nas;: paspaslabnas),
paslinkỹs (: slinkas;: pasmagỹs;: 1 pasmagus), 1 pasmailỹs (: smailus;: pasmailus), pasma kỹs
(: sma kus;: paskus), pasu ig (: s aigus;: pas aigus), pas o s (: schwe us;: s a kus; pa õs),
pa ĩs (: pas a;: 2), pas o as (: pas o as; pasai; pasai; pasai; pasai; pasai; pasai; pasai; pasai;
pasai; pasai; pasai; pasai; pasai; pasai; pasai; pasai; pasai; pasai; pasai; pasai; pasai; pasai;
pasai; pasai; pasai; pasai; pasai; pasai; pasai; pasai; pasai; pasai; pasai; pasai; pasai; pasai;
pasai; pasai; pasai; pasai; pasai; pasai; pasai; pasai; pasai; pasai; pasai; pasai; pasai; pasai;
pasai; pasai; pasai; pasai; pasai; pasai; pasai; pasai; pasai; pasai; pasai; pasai; pasai; pasai;
pasai; pasai; pasai; pasai; pasai; pasai; pasai Diese Fälle hel en nich bei de Bes immung des
Ta we ks. 2.2. da ybinio Übe eins immung mi Vo eil. ha 17 edinių: *padidỹs (: didis),
×padu nỹs (: du nas), paklienỹs (: klienas), 2 papilnỹs (: ollnas), paspi ỹs (: spi as), ALL_62_63_make as.indd 8506.17 2011 08:24:03
86 ac a Linguis ica Li uanica LXIILXIII pažal ỹs (: žal as), paaiškỹs (: kla us), padailỹs (:
au eLija aMuLionienė
dailus), palaiškỹs (: laiškus), palepšỹs (: lepšis), pamukšỹs (: mukšas), paplepỹs (: pus), 2
×leppaskū ỹs (: skū a), 2 pasmėlỹs (: smėlus), pasp angỹs (: sp angus), pašiau (: 2
šiau ys), ×pazbi kỹs (: zbi kas). genau diese Wo g uppe zeig , dass paaukš ỹs-Typen
Adjek i e sind o dėlinės da ybos ediniai2, wenn bei Zusa z des P ädėlį zusammen
e ände wi d galūnė3. Šių edinių da bie G undlage nep iešdėliniai a dažodžiai:
būd a džiai ode daik a a džiai (ž . wei e ). wenn alle diese edinen hal en wü den
galūnines da ybos edinien, könn en wi nich da ybiisch e klä en G undini Wo es mi
P ädėliu nich hal enden Beispielen.
3 . da PaMybos
Nach da ybos g undü, diese ediniai ski s y ini in zwei g uppen: būd a džių (62
wo ze) und daik a a džių (5 wo ze) edinius.
3.1. eigwa dischen ediniai Diese G uppe gehö enden ediniai e schiedeni esni nach G undwo es galūnę:
gausies e galūnę -as4 en hal ene G undních Wö ze (32 Wö ze ), wie wenige jene , die enden -us
Wö e ), besinnenden -is sind 2 Wö e (26; po 1 būd a dį ge unden, de en g undige Wo e enden -ias und -ys.
- (32): žaluks ỹs (: hochas), pablogỹs (: blogas), pad ėgnỹs (: d ėgnas), pad ūk ỹs (: d ūk as), padpadu nỹs (:
du nas), pad ylỹs (: d ylas), page ỹs (: ge as), pailgỹs (: ilgas), 2 pajaunỹs (: νέες), *pajuodỹs (: juodas),
pakie ỹs (: kie as), paklien slabỹs (: klienas), pỹs (: kum as), paau s (: pakus), palpakus (: paux), pas o (: pax),
palies (: es, pamin ĩs, pamin ĩs, pap as (: mink), paps: pic lon (: pik lon), 2 papilỹs (: papilỹs), pilnas (:s), pa nas
(:s), pa nas, pa nas, pa nas, spil , (:s), pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas,
pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas,
pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas,
pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas,
pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas,
pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, pas, 2 P iešdėlis li auische
Sp ach iel häu ige [...] ein selbs , ohne ande en mo emü, geh da ybos o man u. s andend am beginn
des wo s, e nab on dem endūnesse, o beilieg wenige mi ih e bunden, ečiau deu e ih e wahl.
Eigwa dzsda yboje p i pu osen p e iksa ionen o gese z liche hie noch möglich pa- Va dažodžių
de yboje ehe üblich eine P e iksa ion, wo P ädalie Zuse zung geh zusammen mi galūnės
(kai ybos Pa adigmas) wei imu [...] Hinsich lich, hie Da ybos Fo man is zusammengese z : beides
pa ies o dėlio, in ihn zusä zlich noch eingeh und galūnė (u bu is 1978: 219220). 3 Adjek i e mi Vo eil pa-
gewöhnlich we den on nich es ischen Adjek i en gemach , und [...] behal en o das G undwo
galūnę (dLkg 1996: 226).
4 Gewöhnlich Vo eil des Pubüdwö zey sel en ha ia kamien galūnę -is (Lkg i 589).
ALL_62_63_make as.indd 86 2011.06.17 08:24:03

ne isai pilną ypa ybės kiekį
žymin ys būd a džiai (paaukš ỹs ipo)
87s aipsniai a icles /
- (26): e klä enỹs (: kla us), pabš ỹs (: aš us), pabjau ỹs (: bjau us), padailỹs (: dailus),
pada bỹs (: da bus), paėd ỹs (: ėd us), pagud ỹs (: gud us), palaiškỹs (: laiškus), papla ỹs
(: pla us), paplepĩs (: plepüsus), papuikĩs (: puikus), pa ūgĩs (: ūgš us), pasaldỹs (:
magus), pasmagus (: paaagus), pasma kĩs (: sma kus), pasp angus (: sunkus), pa ỹs (:
pas a, s aigus), pas igus (: s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s,
s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s,
s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s,
s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, -is (2): *padidelỹs (: g oße), *padidỹs (: didis).
-ias (1): pašlapỹs (: šlapias).
-ys (1): pašiau ỹs (: 2 schiau ys).
3.2. daik a a džių ediniai Šių edinių pama inių žodžių galūnės sind -as (2
Wo e), -is (2 Wo e) und -a
(1 Fall).
-as: pamukšỹs (: mukšas), ×pazbi kỹs (: zbi kas).
-is: palepšỹs (: lepšis), *paliu bỹs (: liu bis).
-a: 2 ×paskū ỹs (: skū a).
Visų pai -ys Typ būd a džių e b ei imo epicen e inden: 27 galūnės -as, 21 galūnės
-us, 2 galūnės -is būd a džių ediniai und 2 daik a a džių ediniai. sel enότε es
Ve b ei ungs uoche au inden en sp echend 10 (galūnės -as) und 6 (galūnės -us)
būdwa džių ediniai sowie 1 daik a a džio edinys. Pe i e ijoje zai sie en 6
galūnės -as, 2 galūnė -us i 1 galūnės -is būd a džių ediniai und 1 daik a a džio
edinys. also keine geog aphische Ve eilung zwischen edlichen aus galūnės -as
būd a džių und edlichen aus galūnės -us būd a džių gib . daik a a džių ediniai ha auch keinen spezi ischen Ve b ei ungs lächen.
4. ki ČiaViMas
4.1. Vedinių ki čia imas as alle dieses Typs Adjek i en ki čiuojami 3b ki čiuo e; nu 1 edinys 34b
ki čiuo e5. ausnahme bilden und eigenne ze *pãkie is (1) und *pasaũsis (2), die, obwohl LkŽ 5 boni acas
s undžia behaup e , dass eigenne ze mi o dėliu pa u i silpnąjį kamieną. Manche Wö e mi diesem
P ädaliel ki čiuojami 3-ąja, ande e 4-ąja ki čiuo e. es häng on kamieno, ode linksniuo ės: 3-oji
ki čiuo ė būdinga (i)akamieniem būd a gien, [...] 4-oji ukamieno wo en (s undžia ALL_62_63_make as.indd
87 2011.06.17:24 08:03
1995: 102). danguolė Mikulėnienė, kalbėdama apie p iešdėlių edinius, aip pa pažymi, kad kin amo-
jo s ip umo p iešdėlio pa- ediniams būdingas kilnojamasis ki is (2005: 177).
88 ac a Linguis ica Li huanica LXIILXIII angegeben als ums i enem Types edinių
au eLija aMuLionienė
Va ian en, gehö in Wi klichkei zu einem ande en pai -is Da ybos Types (ž .
sky ių LkŽ s aipsnių ko ega imas).
4.2. Kammwö e n K euzung
4.2.1. Pama liche Wö e a mėse ki chiuojam un e schiedlich. de meis en dieses
Typs edischen G undwö e ki čiuojami 4 ki čiuo e (45 Wö e ), 3 ki čiuo e (24
Wö ze ), 1 ki čiuo e (11 Wö ze ), was wenige 2 ki čiuo e (8 Wö e ). 4 ki čiuo ė (ein
nu diese ki čiuo e ki čiuojami 33 ediniai): -us (17): paaš ỹs (: aš ùs (4)),
pabjau ỹs (: bjau ùs (4)), padailỹs (: dailùs (4)), pada bỹs (: da bùs (4)), paėd ùs (4)),
pagud ỹs (: gudsùs (4)), gudskỹs (: laiškĩs), papla ỹs (: pla ùs (4)), plepỹs (: plepùs (4)),
papuik smĩs (: puikùs (4)), pasùs (: mags (4)), pasp ang (4 (4)), pas a (4 (4)), (4) (4)),
s aigỹs (: s aigỹs (4), e s ä k (: s ü s (4), 1s (4), pasùs, 1), smail (: smail (: smail),
smail (: smail), smail (: smail) - (15as): pablogỹs (: blõgas (4)), padu nỹs (: dunas (4)),
page ỹs (: gẽ as (4)), pakupỹs (: kumpas (4)),pakūdỹs (: kdas (4)), palė ỹs (: l as (4)),
papik ỹs (: pk as (4)), pa e ỹs (: ẽ as (4)), pasausĩs ( (4): saûsas (4)), pasenỹs (: sẽnas
(4)),paslabnĩs (: slãbnas (4)), paslinkñỹs (: slickas (4)), paspi ĩs (: sp as (4)), pašil ỹs (:
ši as (4)), pa umpỹs (: u (4) ×
- (1) pašiaslapỹs (: šlãpias (4)).
3 ki čiuo ė (ein nu diese ki čiuo e ki čiojama 12 edinių): paaukš ỹs (: áukš as (3)),
pad ūk ỹs (: d k as (3)), pailgỹs (: lgas (3)), 2 pajaunỹs (: jáunas (3)), pakie ỹs (: ke as
(3)), paliesỹs (: lesas (3)), paminkš ỹs (: ms ỹs (3)), 2 papilnỹs (: plnas (3)), paplonỹs (:
plónas (3)), pa gš ỹs (: ūgš ĩs (3)), pas o s ĩs (: s ónk as (3)), pašal ỹs
(: schál as (3)).
2 ki čiuo ė ( ien nu diese ki čiuo e ki čiuojami 2 ediniai): pamukšỹs (:
mùkšas mùkšis (2)), ×pazbi kỹs, -ė (: zb kas (2)). 1 ki čiuo ė ( ien nu diese
ki čiuo e ki čiuojamas 1 edinys) 2 ×paskū ỹs (: skū à (4)).
4.2.2 Ki chia ung kann schy en zwischen 2 und 4 Ki čiuočių (5 Wö e ); zwischen 3 und
4 (4 Wo e); zwischen 1 und 3 (4 Wö e ), zwischen 1, 3 und 4 (3 Wö e ), zwischen 1 und
2, 1 und 3b, 1 und 4 ki čiuočių (po 1 Wo ). 7 be ach e en Beispielsweise Va ian en
pačia ki čiuo e, ačiau ski iasi p iegaidėmis.
ki čiuojami a 2 und 4 ki čiuo ės (5): *padidỹs (: ddis, - (4, 2)), palepšỹs (: lẽpšis (2), lepšỹs
(4)); pasma kỹs (: sma kùs (4), sma kus (4), sma kus (2)), pasunkỹs (: sunkùs (4), suñkus
(4), suñkus (2)), 2 paš iesỹs (: š iesùs (4), š iẽsus (4), š iẽsus (2)); 3 und 4 ki čiuo ės (4):
pad ylỹs (: d ỹlas (4), d las (3)), pasilpnỹs (: sipnas (4), slpnas (3)); pasū ỹs (: sū ùs (3),
(4)), pa ėsỹs (: ėsùs (4), ėsus (3)); ALL_62_63_make as.indd 88 2011.06.17 08:24:03
ne isai pilną ypa ybės kiekį
žymin ys būd a džiai (paaukš ỹs ipo)
89s aipsniai a icles /
1 und 3 ki čiuo ės (4): *pajuodỹs (: júodas (3), júodas (1)), paklienỹs (: klenas
(3), klenas (1)); pasaldỹs (: saldùs (3), sáldus (1)), pa ankỹs (: ánkus (1), (3), an
kùs (3));
1, 3 und 4 ki čiuo ės (3): paaiškỹs (: áiškus (1, 3), aiškùs (4)); pad ėgnỹs (: d gnas
(3), d gnas (4), d gnas (1)); pa amsỹs (: amsùs (4), (3), ámsus (3), (1)); 1 und 2
ki čiuo ės (1): *paliu bỹs (: liù bis (1), liu bis (2)). 1 und 3b ki čiuo ės (1):
*padidelỹs (: ddelis (3b), (1)). 1 und 4 (1) ki čiuo ės pažal ỹs (: žal as, (4) žál as
(1)).
4.2.3. Pama lichen Wo es p iegaidžių Va ian en: pasp angỹs (: sp angùs (4), sp añgus
(4)); pas ip ỹs (: s ä ùs (4), s ìp us (4)); pasma kỹs (: sma kùs (4) sma kus (4));
pasunkỹs (: sunkùs (4), suñkus (4)); 2 paš iesỹs (: š iesùs (4), sch iẽsus (4)); pa amsỹs
(: amsùs (3), ámsus (3)); pa ankỹs (: ánkus (3), (1), ankùs (3)). 4.2.4. de g öß e Teil
g undlegende Wö e ki chizie sich nach 4 und 3 ki čiuo ę ih e kamienai
akcen isch hal enini silpnaisiais. Maža Teil g undlegende Wö e ki čiuojami 1 und
2 ki čiuo e de en kamienai hal eny ini s ip iaisiais. P isijungęs dominacinis
silpninan ysis o gdélis pa-6 häl iko silpną ode susilpnina g undniswo es kamieną.
das heiß , dass es egal on welchem schwachen ode s a pigen kamien ediniai
wä e gemach : beim Anschließen o dėli, ih e Kamien we den schwachnaisiais und
ediniai ki chiuojami 3b, 34b ki čiuo ėmis7.
5 . seMan ika die meis en be ach lichen ednis sind einendechšmisch, sie
en sp echen meis ens dem G undwo es Haup bedeu ung (39 Wö e ), ečiau
G undwo es šalu inę Bedeu ung (14 Wö e ) und ganz sel en zwei G undwo es
Bedeu ungen (4 Wö e ). meh ia eikšmiai ediniai en sp echen häu ige zwei
G undwo es Bedeu ungen (5 Wö e ). au ge unden nu 1 un e suchba en Typs
Eigwa dis, dessen Vielia eikšmio edinis seman ika en sp ich einem
G undniswo es Bedeu ung. basie end au LkŽ Da en nich imme bes immen
möglich, ob edinys eina eikšmis, ode meh ia eikšmis. solche älle pass , wenn in
de e klä ung angegeben wi d e weis in eine ande e pad ỹlas 1. zwylokas, žalokas:
daugia eikšmį žodį, p z.:
pad ylỹs ž . pad ylas.
Pad ylà ka ė dkk. Pad yls Kinde üh dkk.
2. Pnd amsokas: Pad ỹlas aus gesig dkk.
6 akzen ische Domina ion annullie ande e Mo phems akzen ische Eigenscha en, zeig , kaup a iksai
wi k g undliche Kamiens akzen ische Mach und Da inis Mo phems Beziehung mi ki čiu (s undžia 1995:
1112). 7 Eigwa dzien ki chiau ung e bunden mi da yba, o dėlių sowie galūnių akzen is ischen
Eigenscha enim. de g öß e Teil des Adjek i s Vo dėlių suschlänina ode behäl schwapną G undinį
kamieną (s undžia 1995: 97). ALL_62_63_make as.indd 89 2011.06.17 08:24:03
90 ac a Linguis ica
au eLija aMuLionienė
Li huanica LXIILXIII
5.1.Eina eikšmiai ediniai
5.1.1. Eina eichsmiai ediniai, en sp echenden dem G undwo des G undwo es die
Haup bedeu ung: paaš ỹs,aš okas‘ (: aš us,1. de gu pjaunančius ašmenis,
ausgaląs as, kandus‘), paaukš ỹs,aukš okas, paaukš as‘ (: hochas,1. de einen g oßen Höhe
ha , einen g oßen mas au , de nach oben geh : g oß ausgewächs , plan og), padailỹs,gana
dailus, apa bilis‘ (: dailus, g ažus; puikus), padda bs, paaš as, da bus, didus, *padidĩs, didis, (:
didis, 1. olum, 1. olum, paddyus), s ambu . pad ėgnas‘ (: d ėgnas,kiek schlapias, pad ėkęs‘),
pad ūk ỹs,ž . pad ūk as‘ (: d ūk as,1. ho (apie um alen); p nš. laibas‘),
padu nỹs,apydu nis, apyk ailis‘ (: dunas,1. k ailas, neišmin ingas‘), pagud ỹs,ž . pagud as‘
(: gud us,1. weise ; apsuk us, sumanus‘), 2 pajaunỹs,apyjaunis‘ (: jaunas,1. wenige Jah e
e inde , nesenas‘), *pajuodỹs, 1. juodis, juodapyokas‘ (: juodas,1. anglies a ben,
amsus‘), pakie ỹs, siehe 2 pakie as p essonas 1‘ (: kie as,1. a spa us einem ande en
Kö pe , nes kliuspaud wi d), paklienỹs,gana klienas, plỹnas, plenas (: pakuenas, lieknas,
plenas, amsas), 1. pakie jon . pakumpas‘ (: kumpas,1. lenk as, sulinkęs, k ei as‘),
×pakūdỹs,ž . pakūdas‘ (: kūdas,1. liesas, sudžiū ęs, sumenkęs‘), palaiškỹs, upu į laiškus;
wiede okas; ai okas‘ (: laiškus,1. nemaloniai, ai iai sals elėjęs; ka okas; ai us‘),
palė ỹs,lė okas, apylė is‘ (: lė as, de 1. alles pamažu a bei e , nesika ščiuoja,
šal ak aujis, legma iškas‘), *paliu bỹs, upu į liu bis, apyliu bis, apyk ailis‘ (:
liu bis,i ikžėlis, apsileidėlis, neh us, neišmanš i), pamiekỹs, pamš iek mukšas, baugš uskas (:
mukšas, papšiuoja), papik , papik , pik ana, apik is (: pik is, papik is, suppik is, papik is), 2
papil , papil is, papil is, no hing, spil is, e c., e c.) papla us‘ (: pla us,1. g oße pe ske sį‘),
paplepỹs,gana plepus, beliebs an is plepė i‘ (: plepus,ku is iel und nich eken lich sp ich ,
plepa, schnekus, pliauškus‘), papuikỹs,puikokas, g ažokas‘ (: puikus,1. seh g ažus, dailus‘),
pa ūgš ỹs,ž . pa ūgš us‘ (: ūgš us,1. de ha sa yje ūgš ies‘), pasaldỹs,saldokas‘ (:
saldus,1. ha ige Zucke , honaus skonį‘), pasenỹs,ž . pasenas 1‘ (: alnas,1. de einen ielen
al e , sulaukęs sena ės, nejaunas (apie menschen, ie ulius); ilgai augan is (apie
P lanzenus)‘, pasilpnỹs,ž . pasilpnas‘ (: silpnas,1. ha ende wenig physische k ä e; de
nes ip ios gesundhei ‘), 2 ×paskū ỹs,apyliesis, liesokas‘ (: skū a,1. obe e
kö pe schich nis, oda‘), paslinkỹs,ž . 2 paslinkas‘ (: slinkas, ingus, ne eiklus‘), 1 pasmailỹs
lėje įdegęs‘ (: smėlus,šėmas, pelenų a ben. us as‘), paspi ỹs,gana spi as,
nep ima ‘an is (: spi as,1. nep ima an is, ž sunkas, umpa egis‘),
,ž . pasmailus‘ (: smailus ,1. į galą sma kiai sulaibėjęs‘), 2 pasmėlỹs , us okas, sau-
pasp angỹ‘s,apysp angis. (: sp angus,1. libyj nu e s ä k ),ž ỹs, pas ip us‘ (: s a kus,1.
ha ige iel physische K a , es es, pajägus; ha ige ge ą Gesundhei ą‘), pašil ỹs,ž .
pašil as‘ (: schil ,1. de einiges Wä me in sich ha , Zwischenho und kal , eingeschšilęs ode
geschwä m ; dem höhe es Tempe a u we e cha ak e isie (apie Tages ode Jah es
Zei en ALL_62_63_make as.indd 90 2011.06.17:24 08:03