82 ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
au eLija aMuLionienė
Ins i u des langues Li uanies
Les di ec ions de eche ches scien i iques: lexiquologie, mo ologie.
ne Tou ai PiLną yPa ybės
kiekĮ ŽyM būdin ysVa dŽiai
(PAAUKšTỹS iPo) adjec i es deno ing a small amoun o Peculia i y (paaukš ỹs ype) ano a ion
Dans ce a icle, du poin de ue du épandimen géog aphique, ki čia imo, da ybos ainsi que
séman ique, son discu és non ou à ai plune quan i é de ca ac é ūni és, ayan a an délį pai
galę -ys. de els a ibu s dans le dic ionnai e de la langue Li uanienne élec onique 67. ou és
esnag inés ces edins cla i ié que ils son le plus sou en ixés aka ų žemaičių pa a mėje,
combien čiau dans d'au es žemaičių pa a mėse, beaucoup čiau aukš aičių a mės no dsinėje
pusėje, seulemen pausienių a ejų ap i a a ieusiuose aš uose. Ces adjec i s son
p incipalemen uni eikšmiai, ki čiuojami 3b ki čiuo e, on omi des ondamen aux būd a džių
(seulemen pa ienais cas de daik a a džių) à eux ajou an a an dėlį pai changean n'impo e
quelle base du mo galūnę en -ys. Des mo s de Li uanie ce ype d'a ibu s son le plus sou en
expliqués de maniè e é é odée, combien moins expliquée de maniè e synonymée ou
dé inéjiamuoju-ap ašomuoju. la majo i é des edins examinés son uni eikšmia e co esponden
à la p incipale signi ica ion du mo onda i .
anno a ion he a icle se s ou o analyse he adjec i es deno ing a small deg ee o quali y and
ha ing bo h he p e ix paand he ending -ys in e ms o hei geog aphical dis ibu ion,
accen ua ion, o ma ion, as well as seman ics. he e a e 67 en i ies o his ype o in he
elec onic e sion o Lie u ių kalbos žodynas (Dic iona y o he Li huanian Language). he analysis
o hese de i a i es has led o he conclusion ha mos equen ly, hey a e used in he wes e n
Žemai ian subdialec , less o en hey occu in o he Žemai ian subdialec s, much less o en hey
a e used in he no he n pa o he auk ai ian dialec , and jus a ew o hem we e ound in old
w i ings. Mos o hese adjec i es a e monoseman ic, belong o he 3b accen pa adigm and a e
esMiniai Ve jiai: mo s des da yba, da ybos ipas, ki čia imas, séman ika. keyWo ds: wo d
o ma ion, ype o wo d o ma ion, accen ua ion, seman ic. ALL_62_63_make as.indd 82 2011.06.17
08:24:02 Ž aigždu e ma qués mo s, ne son pas ou nis LkŽ sépa émen a icle, mais ci és à d'au es
(plus ou moins similai es) leksemmes alloués dans les a icles. Tous de els cas suggè e Tina de c ée
ne isai pilną ypa ybės kiekį
žymin ys būd a džiai (paaukš ỹs ipo)
83s aipsniai a icles de i ed om base adjec i es (a ew o hem a e de i ed om nouns) adding
he p e ix paand ing o he adjec i es o his ca ego y is mos equen ly explained by way o
changing any ending o a basic wo d o he ending -ys. in Lie u ių kalbos žodynas, he mean-
e e encing whe eas synonymic and desc ip i e de ini ions a e less equen . he majo i y o he
adjec i es analyzed a e monoseman ic and ha e he meaning o a base wo d.
0.ÀVadas isolés obje s e phénoménia peu en a oi uni o meodée quan i é
ca ac é is ique. ce nomb e de ca ac é is iques di é ences dans la langue aide
p ononce les mo s ainsi que di e ses leu s doig s o man a. indé ini , plus pe i
mon an de ca ac é is ique dans le langage géné alemen nussau en ajou an
p éposages e p édélius, con é ikiančius au mo un au eokią, silpnesnę que onda i
mo u nusaky a, signi ica ion (p.j.: ge as ge okas; ge as apyge is e e c.). L'obje de
ce a icle choisi n'es pas ou la pleine quan i é de ca ac é is ique ma quan
adjec i s, ayan un p édėlį pai galūnę -ys. Ma é iaga ecueilli à pa i du dic ionnai e
de langue Li uanien élec onique a ian su In e ne (LkŽe). il y ou e des a ibu s
du ype en ques ion 67. Tous ces adjec i s son discu és dans l'a icle du poin de ue
du da ybos, du ki chiaissemen , de la séman ique. su le ype en ques ion, le paaukš ỹs
es éc i ès peu; non dé ini, la plus aible ca ac é is ique géné ale du nomb e de
eche ches des adjec i s dans les ieilles g ammai es, dans la li é a u e du XX siècle
e des eche ches de els adjec i s pa dans l'a icle déc i (ž . amulionienė 2011).
des mo s ma qués d'as é ude des a icles du dic ionnai e sépa és.
1.PAAUKšTỹS iPo būdVa dŽių PaPLi iMas Dans ce a icle examiné, paaukš ỹs ype
būd a džių se e ou e p incipalemen a mėse (LkŽe ou e 93 записи), moins
dans les ieux éc i s (7 insc ip ions).
La plupa de ce ype de edines es insc i e dans le dis ic de Šilu ė, Š ėkšnoje: paaiškỹs,
paaš ỹs, pad ėgnỹs, pad ūk ỹs, pagud ỹs, pailgỹs, 2 pajaunỹs, *pajuodỹs, pakie ỹs,
paklienỹs, palė ỹs, paminkš ỹs, papla ỹs, papuikỹs, pa ūge as, pasaldỹs, pasenĩs, pa smagỹs,
AL, 29 juin 826.82L_63_83838.248.
84 ac a Linguis ica Li huanica LXIILXIII pasma kỹs, paspi ỹs, pas aigỹs, pas ip ỹs, pasunkỹs,
au eLija aMuLionienė
pašal ỹs, pašil ỹs, 2 paỹs de lumiè e, pa ankỹs, pa umpỹs, pa ėsỹs; quelque moins klaipėdos
ayonne, mud ėnuose (19): paaukš ỹs, pabjau ỹs, pablogỹs, pada bỹs, palepšỹs, paliesỹs,
*paliu bỹs, papik ỹs, 2 papilnỹs, papla ỹs, paplon sma ỹs, ×paslabnỹs, paslinkỹs, pasmagỹs, 1
pasmai lỹs, pa kỹs, pašal ỹs, pašil ỹs, pa amsỹs; ga gžduose (17): paaukš ỹs, pablogỹs, pa dai
lỹs, *padidelỹs, *padidỹs, pakie ỹs, ×pakūdỹs, paliesỹs, *paliu bỹs, pa e ỹs, pasausỹs, pa
senỹs, pasma kỹs, moins examiné ype d'exemple dans le dis ic de Šilalės, as a k ėda noje
(3): *pajuodỹs, pasū ỹs, pa ỹs. Po 2 spécimens ou és dans le dis ic Plungės, kuliuses (2):
pas o ỹs, pasū ỹs, pašlapỹs, pažal ỹs; Vei i žėnuose (5): pad ūk ỹs, pa kumpỹs,
pamukšỹs, paplonỹs, pašil ỹs; Vėžaičiuose (3): palaiškỹs, papik ỹs, 2 pa š iesỹs. daug
paliesỹs, paminkš ỹs; e Šilalės ajone, Lauku oje (2): pasenỹs, pašal ỹs; skuodo ajone,
Ša ėse (2): paėd ỹs, pa ėsỹs. Païenies de cas ou és klai pė dos ajone alsēdjies: pašiau ỹs;
en oisja e: ×pakūdỹs; Ši lu ės ajone, ga da me: ×pazbi kỹs; Shiau lių qua ie , au gauche:
pablogỹs; P ienų ayonne, sk iaudžiuose: palė ỹs; ku piš kio ayonne, salamies ye:
pasp angỹs; k e in gos ajone, da bėnuose: *padidelỹs, sa lan uose: page ỹs; anykščių
ajone, Viešin ose: pad ylỹs; el de ces ajone, Ža ėnuose: pa amsỹs. aigi de ce ype
ediniai le plus papli ę1 soi des Li uanie e seulemen paulienies cas se passen dans y inėje
pa ie de Li uanie. Šių edinių epicen as (nuo 29 à 17 LkŽe as ų už ašymų) Šilu ės .
(Š ėkšna, ga da mas) e klaipėdos . (jud ėnai, ga gždai, Vei i žėnai, Vėžaičiai, alsėdžiai,
end ieja as). plus a e épandue de cô é (nou 5 à 2 LkŽe as ų už ašymų): Plungės . (kuliai),
skuodo . (Ša ės), Šilalės . (k ėda na, Lauku a). Pa iennie des insc ip ions (po 1): anykš čių .
(Viešin os), k e in gos . (da bėnai, sa lan ai), ku piš kio . (salamies is), P ienų . (sk iau
džiai), Šiau lių .
(gai iai), elšių . (Ža ėnai).
LkŽe données insc ip ions ne signi ien pas de l'au hen ique épandi ion géog aphique
examinés a ibu s. si le mo ine než iksuo le usage d'un ce ain mo , cela ne signi ie
pas qu'il dans ce e locali é e ne ojamas. en aison de di e ses p iežaščių le mo
pou ai ne pas en e en LkŽ. pou cela dans ce a icle p ésen ée du ype examiné la
p oli é a ion des ca ac è es de ai ê e considé ée comme p elimina es.
1.2. P oli é a ion dans les éc i s beaucoup moins ce ype edinien se ou e dans les sou ces éc i es. les
u ilisai dans ses éc i s an anas ba anauskas (pa amsỹs; aussi u ilisée dans jud ėnues, Ža ėnues),
kazimie as déjà nius (pasū ỹs; aussi dans ga gždues, k ėda noje), Vaižgan as (pas o ỹs; aussi dans
ga gždues). de els edins dans ses dic ionnai es inclua geo gas 1 P iešdėlio pabūd a džiai, éškian ys une
ce aine quan i é de pa icula i é, se p oduisai g e a d'au es signi ica ions similai es a an délines
da inių žemaičių i y ų aukš aičių šiau inėse a mėse (Lkg i 589). ALL_62_63_make as.indd 84 2011.06.17 08:24:02
ne isai pilną ypa ybės kiekį
žymin ys būd a džiai (paaukš ỹs ipo)
85s aipsniai a icles nes sel mannas e ied ichas ku šai is (2 pasmėlỹs), an anas
juška (padu nỹs), Maksas niede mannas (2 ×paskū ỹs /). Ces données ne con edisen
pas la p é alence géog aphique des edins p écédemmen déc i e: jeunes o iginai e
du dis ic de Šilalės, k ėda nos seniūnijas (où ou e 2 de ce ype ediniai);
ba anauskas e Vaižgan as de anykščių dis ic , où insc i e pa iennie de ce ype
ediniai. aigi els būd a džius a oję éc i ains son o igées de ce e pa ie de
Li uanie, dans laquelle ces ediniai paliudy i, quoi e negausiai.
2. iPas de da ybos signi ica ion, du mo ondamen al lexique g amma ic pobūdis e
s aipsnyje nag inėjamus edinius sieja ys pag indiniai da ybos požymiai: da ybos
da ybos o man , donc ils appa iennen ous au même ype de da ybos. dé e minan
ypé p incipalemen d ejonies kėlė da ybos o man o iden i é. héo iquemen ce ype
edins daibà peu ê e expliqués d ejopai: cela pou ai ê e soi a an délines būd a džių
galūnės ediniai (paaukš ỹs: paaukš as), ou nep iešdėlinių būd a džių p iešdėlių ediniai (pa
aukš ỹs: aukš as). dé e mine daybos o man à peu selon unokio e un au e daybinio
appo de égula i é. 2.1. des a aux co espondan s a ec e sans le p é ix peu en
ê e ou és dans la majeu e pa ie des mo s é udiés : hau us (;: paaukš ė), s ū s (;:
aš us;: paaš us), pabjau īs (;: bjau īs;: pabja), pablogs (;: blogas;: pablogas), paga bīs (;:
pada bus), *padidelsī (;:gnelis;;), pad ėsīs (;: padnas;: pad nas), pad ūk īs (;: d ūk as;; bis),
pad yls (; d ylas; pamlas), paėd īs (; ėd īs; papē; papē; papē; papē; papē; papē; papē; papē;
papē; papē; papē; papē; papē; papē; papē; papē; papē; papē; papē; papē; papē; papē; papē;
papē; papē; papē; papē; papē; papē; papē; papē; papē; papē; papē; papē; papē; papē; papē;
papē; papē; papē; papē; papē; papē; papē; papē; papē; papē; papē; papē; papē; papē; papē;
papē; papē; papē; papē; papē; papē; papē; papē; papē; papē; papē; papē; papē; papē; papē;
papē; pasūgš us), pasaldỹs (: saldus;: pasaldus), pasausỹs (: sausas;: pasausas), pasenỹs (:
senas;: pasenas), pasilpnỹs (: silpnas;: pasnas), paslabnỹs (: pa nas;: paslabnas), paslinkỹs (:
slinkas;: pasmagỹs;: 1 pasmagus), 1 pasmailỹs (: smailus;: pasmailus), pasma kỹs (: sma kus;:
paskus), pasu ig (: s aigus;: pas aigus), pas eu s (: sunkus; pas eu s; pas eu ; pas eu ;
pas eu ; pas eu ; pas eu ; pas eu ; pas eu ; pas eu ; pas eu ; pas eu ; pas eu ;
pas eu ; pas eu ; pas eu ; pas eu ; pas eu ; pas eu ; pas eu ; pas eu ; pas eu ;
pas eu ; pas eu ; pas eu ; pas eu ; pas eu ; pas eu ; pas eu ; pas eu ; pas eu ;
pas eu ; pas eu ; pas eu ; pas eu ; pas eu ; pas eu ; pas eu ; pas eu ; pas eu ;
pas eu ; pas eu ; pas eu ; pas eu ; pas eu ; pas eu ; pas eu ; pas eu ; pas eu ;
pas eu ; pas eu ; pas eu ; pas eu ; pas eu ; pas eu ; pas eu ; pas eu ; pas eu ;
pas eu ; pas eu ; Ces cas ne aiden pas à dé e mine le ype de ai age. 2.2. duybinio
co espondance a ec p édéli on 17 edins: *padidỹs (: didis), ×padu nỹs (: du nas),
paklienỹs (: kliens), 2 papilnỹs (: pleins), paspi ỹs (: spi as), ALL_62_63_make as.indd 85 06.17
2011 08:24:03
86 ac a Linguis ica Li uanica LXIILXIII pažal ỹs (: žal as), paaiškỹs (: aiškus), padailỹs (:
au eLija aMuLionienė
dailus), palaiškỹs (: laiškus), palepšỹs (: lepšis), pamukšỹs (: mukšas), paplepỹs (: pus), 2
×leppaskū ỹs (: skū a), 2 pasmėlỹs (: smėlus), pasp angỹs (: sp angus), pašiau (: 2
šiau ys), ×pazbi kỹs (: zbi kas). p écisémen ce g oupe de mo s indique que paaukš ỹs
ype des adjec i s son a an dėlinės da ybos ediniai2, quand en ajou an le p édėlį
ensemble change la galūnė3. Šių edinių da ybos ondemen nep iešdėliniai a dažodžiai:
būd a džiai ou daik a a džiai (ž . da an age). si ous ces edins considé ions galūninės
da ybos ediniais, ne pou ions da ybiquemen explique du mo ondamen al a ec
p édélius non inen s des exemples.
3 . da ybos PaMa as
Selon le ondemen de da ybos ces ediniai ci s y ini en deux g oupes: būd a džių
(62 mo s) e daik a a džių (5 mo s) edinius.
3.1. ap wo ds ediniai Ce g oupe appa enan ediniai di e si esni selon le mo ondamen al galūnę: gausia
galūnę -as4 con enan des mo s ondamen aux (32 mo s), combien moins de ceux qui se e minen -us
mo s), se e minan s -is son 2 mo s (26; po 1 būd a dį, don les mo s ondinai es inissen -ias e -ys. -
žalas (32): hau ukš ỹs (), pablogỹs (: blogas), pad ėgnỹs (: d ėgnas), pad ūk ỹs (: d ūk as), padpadu nỹs (:
du nas), pad ylỹs (: d ylas), page ỹs (: ge as), pailgỹs (: ilgas), 2 pajaunỹs (: jaunas), *pajuodỹs (: juodas),
pakie ỹs (: kie as), paklien slabỹs (: klienas), pỹs (: kum as), paaud (: pakuas), palpakĩs (: palĩs), palies (: es,
paminkĩs, pap as (: mink as), mins: pic lon (: pic lon), 2 papýlĩs (: pilnas), pain s (: pilnas), pain s (: pa nas),
pain s (: pa nas), pain s (: s il ons, spel ons, s: s: s:s, s:s, s:s, s:s, s:s, s:s, s:s, s:s, s:s, s:s, s:s, s:s, s:s, s:s, s:s,
s:s, s:s:s, s:s, s:s:s, s:s:s, s:s:s, s:s:s, s:s:s:s, s:s:s:s, s:s:s:s:s, s:s:s:s:s:s:s, s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s,
s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s 2
P iešdėlis des langues Li uanies beaucoup plus sou en [...] un seul lui, sans au es mo emes, a da ybos
o man u. en se enan au débu du mo , à l'éca de la galūnès, le p é ixe moins associé à elle, iau
dé e mine son choix. a ibu e ges doyboje p i pu e p é ixa ion de p édélies ici enco e peu pa-
Va dažodžių da yboje plus habi uelle elle p é ixa ion, où le p édéli ajou emen a ensemble a ec galūnės
(kai ybos pa adigmas) chi imu [...] Vindicsi, ici o man du da ybos es composi e: bes ai a an dėlio, en
lui addi ionnellemen enco e en epense e galūnė (u bu is 1978: 219220). 3 Adjec i s a ec p e i- le pa-
son d'habi ude ai s de neiš es inių būd a džių, e [...] main ien sou en le mo de base galūnę (dLkg
1996: 226).
4 Habi uellemen le p édicile pabūdu ji a a emen ia kamien galūnę -is (Lkg i
589). ALL_62_63_make as.indd 86 2011.06.17 08:24:03

ne isai pilną ypa ybės kiekį
žymin ys būd a džiai (paaukš ỹs ipo)
87s aipsniai a icles /
- (26): explicỹs (), clai us ỹs (: aš us), pabjau ỹs (: bjau us), padailỹs (: dailus),
pada bỹs (: da bus), paėd ỹs (: ėd us), pagud ỹs (: gud us), palaiškỹs (: laiškus), papla ỹs
(: pla us), paplepỹs (: plepus), papuik saldỹs (: puikus), pa ūgỹs (: ūgš us), pasaldỹs (:
magus), pas pasmags (: paaagus), pasma kỹs (: sma kus), pasp ang sunk (: sunkus),
pa ỹs (: pas a (: s aigus), pas igus (: s: s: s), pas igus (: s: s: sỹs), pas igus (: s: s: s: s: s: s:
s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s:
s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s:
s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s: s -is (2): *padidelỹs (: g and), *padidỹs (: didis).
-ias (1): pašlapỹs (: šlapias).
-ys (1): pašiau ỹs (: 2 shiau ys).
3.2. daik a a džių ediniai Šių edinių pama inių žodžių galūnės son -as (2
mo s), -is (2 mo s) e -a
(1 cas).
-as: pamukšỹs (: mukšas), ×pazbi kỹs (: zbi kas).
-is: palepšỹs (: lepšis), *paliu bỹs (: liu bis).
-a: 2 ×paskū ỹs (: skū a).
Visų pai -ys ype būd a džių épandimo epicen e ou e : 27 galūnės -as, 21
galūnės -us, 2 galūnės -is būd a džių ediniai e 2 daik a a džių ediniai. plus a e de
la épandi ion à dé ec e espec i emen 10 (galūnės -as) e 6 (galūnės -us)
būd a džių ediniai e 1 daik a a džio edinys. Pe e ijoje зафиксировать 6
galūnės -as, 2 galūnė -us i 1 galūnės -is būd a džių ediniai e 1 daik a a džio
edinys. pa conséquen aucune épa i ion géog aphique en e edines de galūnės
-as būd a džių e edines de galūnės -us būd a džių n'exis e; daik a a džių ediniai n'a égalemen pas spéci ique de épandemen a eau.
4. ki ČiaViMas
4.1. Vedinių ki čia imas p esque ous ce ype adjec i s ki čiuojami 3b ki čiuo e; seulemen 1 edinys
34b ki čiuo e5. l'excep ion cons i ue e les ca ac è es *pãkie is (1) e *pasaũsis (2), qui, bien LkŽ 5
boni acas s undžia p é end, que les ca ac è es a ec a an dėliu pa u i silpnąjį kamieną. Des mo s a ec
ce p édélius ki chiuojami 3-ąja, les au es 4-ąja ki čiuo e. cela dépend du kamien, ou linksniuo ės: 3-oji
ki čiuo ė būdinga (i)aksamieniums būd a džims, [...] 4-oji ukamienous mo s (s undžia
ALL_62_63_make as.indd 87 2011.06.17:24 08:03
1995: 102). danguolė Mikulėnienė, kalbėdama apie p iešdėlių edinius, aip pa pažymi, kad kin amo-
jo s ip umo p iešdėlio pa- ediniams būdingas kilnojamasis ki is (2005: 177).
88 ac a Linguis ica Li huanica LXIILXIII ou nis comme discu ables ype edinių
au eLija aMuLionienė
a ian es, appa ien en ai à un au e pai -is ype daybos (ž . sky ių LkŽ
s aipsnių ko ega imas).
4.2. Des signes de mo s d'o d e
4.2.1. Pama ines mo s a mėse ki chiuojami di é emmen . la plupa de ce ype
edinių ondamen aux mo s ki čiuojami 4 ki čiuo e (45 mo s), 3 ki čiuo e (24 mo s), 1
ki čiuo e (11 mo s), combien moins 2 ki čiuo e (8 mo s). 4 ki čiuo ė ( ienne seulemen
ce e ki čiuo e ki čiuojami 33 ediniai): -us (17): paaš ỹs (: aš ùs (4)), pabjau ỹs (:
bjau ùs (4)), padailỹs (: dailùs (4)), pada bỹs (: da bùs (4)), paėd ùs (4)), pagud ỹs (:
gudsùs (4)), gudskỹs (: laiškĩs), papla ỹs (: pla ùs), plepỹs (: plepùs (4)), papuik smîs (:
puikùs (4)), pasmagùs (: pasmags (4)), pasp angỹs (4: sp angùs (4)), (4) (4) (4) (4)), pas aig
(: s aigĩsỹs (4), ampli ica ion (: s û es), 1s ùs, 1s ùs, 1s ùs, 2s ùs), smail (: smail),
smail (smail) smail (smail); - (15as): pablogỹs (: blõgas (4)), padu nỹs (: dunas (4)), page ỹs
(: gẽ as (4)), pakupỹs (: kumpas (4)),pakūdỹs (: kdas (4)), palė ỹs (: l as (4)), papik ỹs (:
pk as (4)), pa e ỹs (: ẽ as (4)), pasausĩs ( (4): saûsas (4)), pasenỹs (: sẽnas (4)),
passlânnĩs (: slãbnas (4)), passlinkĩs (: sliñkas (4)), paspi ĩs (: spĩs (4)), pašil (: ši as
(4)), pa umpỹs (: u (4)).
- (1) pašiaslapỹs (: šlãpias (4)).
3 ki čiuo ė ( ienne seulemen ce e ki čiuo e ki čiojama 12 edinių): paaukš ỹs (:
áukš as (3)), pad ūk ỹs (: d k as (3)), pailgỹs (: lgas (3)), 2 pajaunỹs (: jáunas (3)),
pakie ỹs (: ke as (3)), paliesỹs (: lesas (3)), paminkš ỹs (: mnkš ỹs (3)), 2 papilnỹs (: plnas
(3)), paplonỹs (: plónas (3)), pa gš ỹs (: ūgš ĩs (3)), pas o s ĩs (: s ó as (3)),
(: chál as (3)).
2 ki čiuo ė ( ienne seulemen ce e ki čiuo e ki čiuojami 2 ediniai):
pamukšỹs (: mùkšas mùkšis (2)), ×pazbi kỹs, -ė (: zb kas (2)). 1 ki čiuo ė ( ienne
seulemen à ce e ki čiuo e ki čiuojamas 1 edinys) 2 ×paskū ỹs (: skū à (4)).
4.2.2. le ki čiaissemen peu s y ue en e 2 e 4 ki čiuočių (5 mo s); en e 3 e 4 (4
mo s); en e 1 e 3 (4 mo s), en e 1, 3 e 4 (3 mo s), en e 1 e 2, 1 e 3b, 1 e 4
ki čiuočių (po 1 mo į). 7 exemples examinés des a ian es ki čiuojami a 2 e 4
pačia ki čiuo e, ačiau ski iasi p iegaidėmis.
ki čiuo ės (5): *padidỹs (: ddis, - (4, 2)), palepšỹs (: lẽpšis (2), lepšỹs (4)); pasma kỹs (:
sma kùs (4), sma kus (4), sma kus (2)), pasunkỹs (: sunkùs (4), suñkus (4), suñkus (2)), 2
paš iesỹs (: š iesùs (4), sh iẽsus (4), sh iẽsus (2)); 3 e 4 ki čiuo ės (4): pad ylỹs (:
d ỹlas (4), d las (3)), pasilpnỹs (: sipnas (4), slpnas (3)); pasū ỹs (: sū ùs (3), (4)), pa ėsỹs (:
ėsùs (4), en sus (3)); ALL_62_63_make as.indd 88 2011.06.17 08:24:03
ne isai pilną ypa ybės kiekį
žymin ys būd a džiai (paaukš ỹs ipo)
89s aipsniai a icles /
1 e 3 ki čiuo ės (4): *pajuodỹs (: júodas (3), júodas (1)), paklienỹs (: klenas
(3), klenas (1)); pasaldỹs (: saldùs (3), sáldus (1)), pa ankỹs (: ánkus (1), (3), an
kùs (3));
1, 3 e 4 ki čiuo ės (3): paaiškỹs (: áiškus (1, 3), aiškùs (4)); pad ėgnỹs (: d gnes
(3), d gnes (4), d gnes (1)); pa amsỹs (: amsùs (4), (3), ámsus (3), (1)); 1 e 2
ki čiuo ės (1): *paliu bỹs (: liù bis (1), liu bis (2)). 1 e 3b ki čiuo ės (1):
*padidelỹs (: ddelis (3b), (1)). 1 e 4 (1) ki čiuo ės pažal ỹs (: žal as, (4) žál as (1)).
4.2.3. Pama inai es mo s de p iegaid des a ian es: pasp angỹs (: sp angùs (4), sp añgus
(4)); en o ỹs (: s ip ùs (4), s ìp us (4)); pasma kỹs (: sma kùs (4) sma kus (4));
pasunkỹs (: sunkùs (4), suñkus (4)); 2 paš iesỹs (: š iesùs (4), sh iẽsus (4)); pa amsỹs
(: amsùs (3), ámsus (3)); pa ankỹs (: ánkus (3), (1), ankùs (3)). 4.2.4. la plus g ande
pa ie des mo s ondamen aux ki chiisée selon 4 e 3 ki čiuo ę leu s kamienai
accen en iquemen considé y ini silpnaisiais. La pe i e pa ie onda oi es des
mo s ki chiuojami 1 e 2 ki čiuo e leu s kamienai considé y ini s ip iaisiais.
P isjoin is domincinis silpninan isis p édélis pa-6 main iiko silpną ou susilpnina
onda ion du mo kamieną. cela signi ie que peu impo e de quel aiblyo ou o yo
kamien ediniai se ai ai : en ejoignan a an dėli, leu s kamienis de iennen
aiblnaisiais e ediniai ki čiuojami 3b, 34b ki čiuo ėmis7.
5 . seMan ique la plupa des edins examinables son unidejénšmés, ils
co esponden le plus sou en au mo de base de la signi ica ion p incipale (39
mo s), ečiau au mo de base de la signi ica ion inale (14 mo s) e ou a emen
deux mo s de base de la signi ica ion (4 mo s). plia eikšmiai ediniai co esponden
plus sou en deux signi ica ions du mo de base (5 mo s). dé ec é seulemen 1
suje a dis du ype examiné, don plusieu sa eikšmio edinio séman ique
co espond un ondinium mo de signi ica ion. su base des données LkŽ ne peu
pas oujou s dé e mine , si edinys uni eikšmis, ou plusieu sa eikšmis. de els cas
pa iennen , quand l'explica ion ou ni une é é ence à une au e pad ỹlas 1.
daugia eikšmį žodį, p z.:
pad ylỹs ž . pad ylas.
d ylokas, žalokas: Pad ylà ka ė dkk. Pad yls en an s condui dkk.
2. Pnd amsokas: Pad ỹlas из лица dkk.
6 accen ée domina ion anéan i au es mo emes accen ées p op ié és, indique, kaip a iksai agi
onda oi es kamienés accen ée puissance e da inien mo emes ela ion a ec ki čiu (s undžia 1995: 1112).
7 ca ac è es des ki chia emen conce ne a ec da yba, a an dėlių ainsi galūnių accen inai es quali és. la
plus g ande pa ie du i e a an dėlių suspendnina ou main ien aibną ondemen kamieną (s undžia 1995:
97). ALL_62_63_make as.indd 89 2011.06.17 08:24:03
90 ac a Linguis ica
au eLija aMuLionienė
Li huanica LXIILXIII
5.1.Viena eikšmiai ediniai
5.1.1. Una echmiai ediniai, co espondan au mo de base du mo p incipal signi ica ion:
paaš ỹs,aš okas‘ (: aš us,1. ayan bien pjaunančius ašmenis, išgaląs as, kandus‘),
paaukš ỹs,aukš okas, paaukš as‘ (: hau as,1. ayan un g andį aukš į, didelį mas ą apačios į
i šų: aug augęs, augalos), padailỹs,gana dailus, apa bilis‘ (: dailus, g ažus; puikus), padda bs,
paaš as, da bus, da bus (: 1.), *padydhyas, didis, didis, (: 1.), g andis, 1., g andis, g andis,
g andis, g andis, g andis), s ambes. pad ėgnas‘ (: d ėgnas,kiek šlapias, pad ėkęs‘),
pad ūk ỹs,ž . pad ūk as‘ (: d ūk as,1. g os (apie ap alų); p nš. laibas‘),
padu nỹs,apydu nis, apyk ailis‘ (: dunas,1. k ailas, neišmin ingas‘), pagud ỹs,ž . pagud as‘
(: gud us,1. sage; apsuk us, sumanus‘), 2 pajaunỹs,apyjaunis‘ (: jeunes,1. peuug ans e nis,
nesenas‘), *pajuodỹs, 1. juodis, juodapyok‘ (: juodas,1. anglies couleu s, amsus‘),
pakie ỹs, oi 2 pakie as p essonas 1‘ (: kie as,1. a spa us au e co ps,
nesuspaudissemen ), paklienỹs,gana klienas, plỹnas, plénas (: pakuenas, lieknas, plenas,
ę as‘), 1. pakie ỹs, kliž . pakumpas‘ (: kumpas,1. lenk as, sulinkęs, k ei as‘), ×pakūdỹs,ž .
pakūdas‘ (: kūdas,1. liesas, sudžiū ęs, sumenkęs‘), palaiškỹs, upu į laiškus; épock;
ai okas‘ (: laiškus,1. nemaloniai, ai iai sals elėjęs; ka okas; ai us‘), palė ỹs,lė okas,
apylė is‘ (: lė as, qui1. ou pamažu a aille, nesika ščiuoja, šal ak aujis, legma iškas‘),
*paliu bỹs, upu į liu bis, apyliu bis, apyk ailis‘ (: liu bis,i ikžėlis, apsileidėlis, ne us,
neišmanš i), pamiekỹs, pamš iek mukšas, baugš uskas (: mukšas, papik šiuoja), papik as,
pik as, apik as (: pik as, papik as, papik as, papik as), 2 papil as, papil as, pilnas (: 1. pilnas,
pilnas, pilnas, e c.)), ou cela s'es passé à ien. papla us‘ (: pla us,1. g and pa ske sį‘),
paplepỹs,gana plepus, aiman is plepė i‘ (: plepus,qui es beaucoup e ne equi emen pa le,
plepa, šnekus, pliauškus‘), papuikỹs,puikokas, g ažokas‘ (: puikus,1. ès g ažus, dailus‘),
pa ūgš ỹs,ž . pa ūgš us‘ (: ūgš us,1. qui a sa yes ūgš ies‘), pasaldỹs,saldokas‘ (:
saldus,1. ayan du suc e, du miel skonį‘), pasenỹs,ž . pasenas 1‘ (: ieil,1. ayan beaucoup
âge, sulaukęs sena ės, nejauns (apie pe sonnes, animaux); ilgai augan is (apie plan esus)‘,
pasilpnỹs,ž . pasilpnas‘ (: silpnas,1. ayan peu de o ces physiques; qui nes ip ios de
san é‘), 2 ×paskū ỹs,apyliesis, liesokas‘ (: skū a,1. supé ieu co ps couoksnis, oda‘),
paslinkỹs,ž . 2 paslinkas‘ (: slinkas, ingus, ne eiklus‘), 1 pasmailỹs lėje įdegęs‘ (:
smėlus,šėmas, pelenų spal os. us as‘), paspi ỹs,gana spi as, nep ima ‘an is (:
spi as,1. nep ima an is, ž sunkas, umpa egis‘), pasp angỹ‘s,app ysp angis. (:
,ž . pasmailus‘ (: smailus ,1. į galą sma kiai sulaibėjęs‘), 2 pasmėlỹs , us okas, sau-
sp angus,1. libyj in ensémen nu amis),ž ỹs, pas ip us‘ (: o us,1. ayan beaucoup de
o ce physique, solide, pajėgus; ayan ge ą s eika ą‘), pašil ỹs,ž . pašil as‘ (: chaud,1.
con enan en lui-même quelque chaleu , in e médiai e en e le chaud e le oid, dansšilęs
ou pašhi y as; ca ac é isé pa du emps de empé a u e plus éle ée (apie jou ne ou année
emps de ALL_62_63_make as.indd 90 2011.06.17:24 08:03