119s aipsniai / a icles
icha d coa es
uni e si y o he Wes o england, b is ol
ields o esea ch: his o ical linguis ics, e ymology, philology o
Vaka ų i Šiau ės Eu opos kalbos, eo inė onologija, dialek ologijos
is o ija, anglų kalbos is o ijos kul ū iniai aspek ai i ie inė is o ija.
aš uoni klausimai
P agma inė inkamumo eo ija (angl. P agma ic heo y o P ope hood, P P) - ai
me odas, ku iuo siekiama sup as i inkamus a dus, pag įs as d iem pag indinėmis
aš uonios p agma inės ik inių
žodžių eo ijos p oblemos
anno a ion
idėjomis:
(1) Tinkami pa adinimai ne u i p asmės
"2. ""Tik asis pa adinimas"" y a nuo oda, o ne žymėjimas. jis apibūdina P P elemen us, jo
p ielaidas i pasekmes, i oliau nag inėja aš uonis iš ink us klausimus, ku ie lieka a ba
ku ie, a odo, lieka." Jau kele ius me us siūlau būdą, kaip sup as i nuosa us a dus,
adinamą P agma ine nuosa umo eo ija ( P P). Į ai ių jo aspek ų apž alga bu o pa eik a
keliuose s aipsniuose (Coa es 2000, 2005a, 2005b, 2006a, 2006b, 2009, 2011a, 2011b, 2012). Šio
s aipsnio ikslas - apibūdin i eo ijos elemen us, jos p ielaidas i pasekmes bei išnag inė i
kai ku ias išlikusias a ba, egis, išlikusias p oblemas. Todėl jis daugiausia y a aiškinamasis, o
ne a gumen inis, o nuo odų są ašas y a a i inkamai mažas. Ši eo ijos in elek inė is o ija
čia nebus ap a iama, nes ai bu o išsamiai ap a iama Coa es (2006a i 2009), ačiau ge ai
p isimin i, kad mano didžiausios skolos y a John S ua Mill (1843), Ru h Ba can (184), ak iniai
žodžiai: a dų eo ija, sa ybė, " ag eo ija" nuosa ų a dų, nuo oda, seman ika,
p agma ika.
120 ac a
icha d coa es
Linguis ica Li huanica LXVI
Ma cus (1961), i ki i oje pačioje adicijoje, dėl punk o (1), iš esmės ai, kas daba
adinama […] ag[…] eo ija inkamų a dų,1 i Pe e F ede ick S awson (1950) […]
am ik u mas u […] dėl punk o (2). Išsamiai ap ašy i Coa es (2006a) i jo labai
išsamus nuo odų są ašas.
P P y a suku as pagal šias d i idėjas:
(3) Tinkami pa adinimai ne u i p asmės
4) inkamo a do esmė y a nuo oda, o ne deno acija. Kai ku ios šių d iejų pasekmių y a
šios:
(5) P ope names do no o m a de e mina e se
(6) Tinkami pa adinimai nepa enka į logiškai saugias ka ego ijas
(7) Tinkamų a dų negalima iš e s i
(8) inkamų i ne inkamų iš aiškų sąsajos eo izacija u i neu o iziologinių (i
psicholing is inių) pasekmių. No s oliau iš a dy os idėjos nė a g iež ai susijusios su
d iem pag indinėmis idėjomis, jos jas palaiko i sus ip ina:
(9) No s nuosa ieji a dai ne u i p asmės, jie nė a be p asmės (10) nuosa ųjų a dų
eikšmės, į ku ias galima pa ek i, y a pagalbinės i u i bū i a ski os nuo p asmės
Li e a ū os kū inių pe sonažų pa a dės gali bū i ypa ingas a ejis. Y a ienas ginčų kaulas, ku is nuola
a si anda eo inės onoma ikos kū iniuose, . y. kad a dai y a a ba maksimaliai eikšmingi, a ba minimaliai
eikšmingi. Aš siūlau, kad ai nė a al e na y ų klausimas, be kad: (12) Tinkami pa adinimai y a i
maksimaliai, i minimaliai eikšmingi, i kad požiū io, ku į žmogus u ė ų p iim i, de alė nus a oma iksliai
uo, ką jis no i pasaky i eikšme. Ki aip a ian , a iamas klausimas y a ne klausimas. Nė iena iš d iejų
pag indinių idėjų (1) i (2) nė a nauja sa aime, be aš i inu, kad už P P ibų nė iena iš jų nebu o
g iež ai įgy endin a i kad jų są eika nebu o inkamai sup an ama. Susijungę juos į sloganą, galime
pasaky i, kad inkamumas (sup an amas kaip " inkamo a do būsenos būklė") y a bep asmis nuo oda. Tai
s a bu, nes daugelis pa adinimų eo ijos me odų palaiko požiū į, kad sa ybė y a bep asmiška žymėjimas,
požiū į, kad […] ag[…] eo ija pap as ai laikoma p iešinga Be ando Russello […]ap ašymo[…] eo ijai i
John R. Sea le […]g upės[…] eo ijai. Kadangi " ag" eo ija y a plačiai, no s i ne isuo inai p iim a, šiame
s aipsnyje aš nesi uošiu išsiaiškin i šios konk ečios diskusijos de alių. Mano pozicija "žymės" eo iją
išplės a į ling is iniu požiū iu ge ai su o muo as iš aiškas, ku ios y a d ip asmiškos, a siž elgian į ai,
kad jos y a pa adinimai.
eigh issues in he P agma ic heo y o P ope hood
121s aipsniai s aipsniai laikomi nesude inamais i aki aizdžiai klaidingais. Pag indinė
inkamo a do eikšmė y a jo nuo oda jo iš a imo kon eks e; 2 pa adinimai, kai jie y a
nus a y i, y a g iež i žymenys (k ipke 1980: 48). Ki os eikšmės, ku ios gali bū i
e inamos iš kalbė ojo a ba ad esa ų pe spek y os, gali bū i į auk os į nuo odos
ak ą. ačiau jie lieka papildomi pag indiniam ak ui. Jie apima, pa yzdžiui, iš aiškos
e imologiją, ikimybės ka ego iza imą, kono acijas i enciklopedinį apib ėžimą. Tačiau
ai, kad nė ienas iš jų nė a p ieinamas, ne eiškia, kad jie y a ne eikšmingi, ačiau jų
yšys su pag indinėmis są okomis u i bū i iksliai sup an amas, i mes juos
e e ence success ully, hey do no o m pa o he de ini ion o p ope hood. ha
išnag inėsime oliau. Nuo šiol pi miausia eikia apib ėž i pag indinius seman inius
e minus (1) i (2). Tai bū ina dėl ski ingų e minologinių adicijų iloso ijoje i
on, he simple e m name will be used ins ead o he ulle p ope name .
ling is ikos s i yje.
Nuo oda y a a ski o nuo odos sky imo eiksmas iš a imo kon eks e; "indi idualus"
eiškia "single on", . y. be kokio ipo a ka ego ijos ienka inį a ejį, o ne ik
a ski ą asmenį;
Deno acija y a žodžio a ki os iš aiškos (jos išplė imo) galimų nuo odų diapazonas, . y. ji
y a nuo odos abs akcija i ne u i bū i su ja painiojama, i ji y a są oka, ku i aikoma ne
be kokiame konk ečiame kon eks e; šis galimų nuo odų diapazonas gali u ė i a ba
ne u ė i be kokio apib ėžiančio b uožo a b uožų (in ensija) [ a do žymėjimas iš
p adžių nus a omas pe nuo odų ak us ( a p ku ių, šiuo ikslu, i y a pa adinimo
su eikimas; dėl šios są okos, ž . oliau), ačiau ai y a p ak inė okių nuo odų ak ų
pasekmė, o ne okių ak ų sėkmės išanks inė sąlyga. Todėl nuo oda y a pag indinė, o
pa adinimo epi enomenalas nu odomas paka o inai sėkmingai nuo odai, pasiek ai
iš a us jį. A k eipki e dėmesį, kad aš nesakau, kad a dai ne u i eikšmės, kaip kai ku ie
gal oja.
Žodis y a seman inių san ykių inklas, ku iame daly auja leksikos žodžiai i
sudė ingesnės iš aiškos, p z., sinonimija, hiponimija, an onimija, me onimija,
kon e zija i . .
[Sąmonė ski iasi nuo in encijos. Pa adinimai negali u ė i p asmės pagal aukščiau
pa eik ą apib ėžimą, o isi i ik nuo odai, dalijan ysis kokiu no s a du, gali,
a si ik inai, dalin is in encija, p z., ik uo a eju, jei isi asmenys, adinami
Ba aku, y a y iški žmonės.]
Šių e minų naudojimas iš esmės y a Lyons (1977). 2 okį požiū į ypač aiškiai palaiko
iloso as Bu ge (1973: 438-439).
"122 ac a Linguis ica Li uanica LXVI Daba p is a ykime i iš ys ykime pap as ą
icha d coa es
pa yzdį, a si ik inai paim ą iš BBC in e ne o s e ainės 2011 m. g uodžio 22 d.
Howa das A che is (ekonomis as) sakė, kad jis jaučia, kad Naujame me ais iš
Anglijos banko ik iausiai bus daugiau eiksmų."""
Pa adinimas, suda y as iš pi mųjų d iejų žodžių, nu odo ( iksliau, pi mųjų d iejų žodžių
iš a ėjas nu odo juos iš a damas) asmenį, adinamą Howa d A che , ku is, iš a imo
kon eks e, g eičiausiai bus unikaliai a pažįs amas, a ba kaip bend os ie os dalis, a ba
jau bu o p is a y as kaip disku sas, kad kai ku ie ad esa ai gali žino i daugiau nei ieną
e e en , o because he is wea ing a lapel badge.3 o cou se, i is always possible
asmenį su uo a du, i ai y a neiš engiama izika, ku i gali sukel i komunikacijos
nesėkmę. Kon eks as pap as ai y a pakankamas, kad bū ų galima nusp ęs i, į ku į
asmenį kalbama, i iš iesų nusp ęs i, kad kalbama apie asmenį, o ne apie kažką ki o, ku is
gali u ė i a dą, pa yzdžiui, šunį, eže ą a spo o klubą, be sėkminga nuo oda niekada
negali bū i ga an uo a: ik siekiama i bandoma. Dekon eks ualizuo as, Howa d A che
a das eiškia be ku į asmenį, ku is u i ą a dą; To pasekmės bus e inamos 3
punk e. šie asmenys nebū inai ne u i nieko bend o, išsky us sa o a dą; Be koks ne
a si ik inis jų bend as b uožas gali bū i susijęs su gene iniais eiksniais, i ai ik uo
a eju, jei pa a dė u i ieną kilmę, o šiuo a eju ai a odo mažai ikė ina.4 Todėl
a das gali bū i apib ėžiamas išplės iniu, o ne in enciniu būdu. Be o, Howa das A che is
ne u i jokios p o os. Jame y a žodis, ku is, kaip mes žinome, naudojamas kaip anglų
pa a dė, be jis ne u i o žodžio p asmės, "ka ys, ginkluo as lanku i s ėlėmis". jo
e imologija ne u i eikšmės a padeda iden i ikuo i asmenį žodžio kon eks e; Ponas
A che is y a ekonomis as, o ne ka ei is. "A che ", naudojamas kaip a das, nė a
"bowman" sinonimas, nei ko-hiponimas, pa yzdžiui, su kepėju, d abužiu, kal iu, p ekyba
a p o esija. Žinoma, ai aip pa nė a sinonimas su ki a pa a dė, Bowman, nei ai y a
co-hyponym su e.g. Bake , D ape , Smi h, p ekyba a p o esija. Taigi, jei "A che " y a
naudojamas sėkmingai nu ody i asmenį, jis ai da o be eikalo i ik i ialiai
pasi elkdamas deno aciją: jis emiasi ad esa ų išanks inėmis žiniomis, kad "A che "
gali nu ody i daugybę asmenų, ku ie u i ą a dą, i kad asmuo, ku is y a iš anks o
iden i ikuo as (daugiau nu ody as a das Howa das), y a ienas iš jų. Aki aizdu, kad en
nė a nieko naujo. Be jei inkamumas y a pag įs as nuo oda, o ne žymėjimas, kai ku ie
įdomūs dalykai seka. Aš enku aškus.
(3[…]6) pada y as anksčiau, sa o uož u.
3 a i inkamas inklalapis, h p: www.bbc.co.uk/news/business-16300104, iksliai paaiškina, kas jis y a. 4
bu o į ody a, kad daug pa a džių, ben jau Anglijoje, gali bū i a sekama iki ieno o iginalaus nešėjo
(Redmonds 2002), be , žinoma, ai nė a iesa apie juos isus.
eigh issues in he P agma ic heo y o P ope hood
123s aipsniai s aipsniai
(3) P ope Mes ne o M nus a y as inkinys gali bū i iš aiškos, ku ių inkamumas gali bū i ginčijamas.
Nep unas, Izabelė, Kambodža, Vilnius i . . - leksikinis u inys, . y. be p asmės.5 Be kaip dėl sudė ingų
iš aiškų, ku ios neabejo inai gali bū i laikomos pa adinimais, ypač okių geog a inių iš aiškų, kaip Jung inės
Vals ijos, Vaka ų K an as, Šiau ės jū a, Pie ų andenynas, su ienu deno a u, kaip Popiežius?6 Labai įdomu
hese a e p o o ypical p ope names in ha by common consen hey ha e no
sp ęs i, a šių iš aiškų naudo ojai am ik uose kon eks uose iden i ikuoja sa o nuo odas, naudodami
žodžių leksikinę eikšmę (p asmę)? Išmeskime aki aizdų bend inį e miną " ill" (4 […]); Be kalban apie
de ales, galime bū i gana įsi ikinę, kad jie nenaudoja sa o aki aizdžių pojūčių. Mums ne eikia k eip is į
The Rocky Moun ains, and Huang He ‘ he yellow i e ’, and exp essions deno -
psicholing is ines spekuliacijas apie apdo ojimą, kad pada y ume iš adą. Mes iesiog galime užduo i
ling is iniu požiū iu o ien uo us klausimus, okius kaip: a sakinys "Kalnų kalnai nė a ( ik ai) akmeningi"
a ba "Gel onoji upė nė a ( ik ai) gel ona" y a p ieš a a imas? Aš manau, kad jie nė a p ieš a ingi. Tai gali
bū i ne iksliai, be ne iesa nė a as pa s, kas p ieš a a imas.7 Kalban apie an ąjį, huang he aip
adinamas dėl loessy sil , ku į jis neša sa o apa iniame s au e, be sakoma, kad jis bu o žinomas kaip (The)
Juodoji upė sename mongolų (Pa ke 1917: 11, […][ ]he mongolai jį pa adina juodoji upė[…]), dėl jo iš aizdos jo
i šu iniame s au e, isa ai demons uoja ben jau, kad nė a pap as ų yšių a p a dų i jų aki aizdžio
leksikinio u inio. jei šie sakiniai nė a p ieš a ingi, ada ap a iamos iš aiškos u i bū i a dai. Jei jie y a
pa adinimai, mes iš ka o galime ma y i, kad kai ku ie pa adinimai i kai ku ios iš aiškos, ku ios nė a
pa adinimai, y a homoniminiai (The Rocky Moun ains e sus he ocky moun ains, su pa adinimu, ku is
įp as ai ski iamas aš u didžiosiomis aidėmis). Jei ai iesa, ada nė a k ailų, jie gali įgy i p asmę pe
opus ( e o ines igū as), kaip "Mes isi ikimės, kad niekada nebus ki os Kambodžos" (me onimiškai
nuo oda į žudynes en 1970-aisiais), be ai čia y a ne eikšminga. Aš kalbu apie Romos ka alikų bažnyčios
ado ą, no s žinau, kad i ki os kon esijos, pa yzdžiui, kop ų k ikščionys, aip pa u i popiežių. S a bus
dalykas čia y a ai, kad kiek iena a i inkama denominacija u i ik ieną asmenį, pažymė ą šia iš aiška. Jei
skai y ojai mano, kad šis dualizmas a daugialypiškumas pakenkia mano a gumen ui, jie gali pakeis i
"Mylimasis lyde is", sup an amas kaip eiškian is ien mi usį Kim Jong-ilą; Jo ė ui i sūnui bu o duo i
ski ingi "s iliaus". 7 Ka ės pap as ai gy ena ilgiau nei ūkininkai y a ak iškai klaidinga, be ai nė a
p ieš a inga. Die as y a ys i
Die as y a ienas y a p ieš a a imas, be ben jau kai ku ie eligingi žmonės paskelbs, kad ai iesa.

124
icha d coa es
ac a Linguis ica Li huanica LXVI
p oo way o deciding whe he an exp ession, as a linguis ic en i y, is a name o
no ; he ques ion can only be add essed in ela ion o a con ex . in some con ex ,
ap a iamas iš aiška a ojama a ba seman iškai (naudodama jos sudė yje esančios
leksikos u inį) a ba onimiškai (nenaudodama jos sudė yje esančios leksikos u inio).
Todėl, kaip pa ody a šiais pa yzdžiais, sa ybė y a nuo odos būdas, o ne iš aiškų
ka ego ija, i šis są okos sup a imas gali bū i aikomas ne iems iš aiškams, ku ie y a
nekon o e siškai pa adinimai (p z., Nep ūnas, Vilnius): jie iesiog y a iš aiškos, ku ios
niekada nenaudojamos nuo odoms pe paka o inį naudojimą okiu būdu, kad
seman ically, excep in opes (c . oo no e 3).
an impo an issue which is in he backg ound he e, bu which i ha e no spel
ou so a , is ha exp essions may become names, i.e. hey may e ol e in o names
a o ojai nebegali pasiek i jų leksikinio u inio, kad pasiek ų sėkmingą nuo odą. Tai
u i bū i iesa, ki aip įp as a is o inė onomas ika, ku i siekia paaiškin i neaiškius
pa adinimus, siejan juos su jų e imologiniu leksikiniu šal iniu, bū ų neįmanoma i
neįsi aizduojama. Pasku inėje pas aipoje paminė os iš aiškos gali bū i kai ku ių
naudo ojų ( ų, ku ie ne u i p ieigos p ie sa o leksikinio u inio) a dai, galbū ne ki ų
( ų, ku ie u i p ieigos p ie sa o leksikinio u inio) a dai, o ka ais i ki ų ( ų, ku ie
ka ais u i p ieigos p ie sa o leksikinio u inio) a dai. Tokie iš aiškos gali bū i pakeliui
ap i a dais, jei jie da nė a a dai. Be ai nė a "a ba a ba" klausimas. I. Coa es
2005b) eigė, kad kai a o ojas naudojo iš aišką kaip a dą ( . y. naudojo ją omimiškai),
mažai ikė ina, kad įp as omis aplinkybėmis šis a o ojas ėl naudos ją seman iškai
(galbū leido umpą pe einamąjį laiko a pį). Taip y a odėl, kad seman inė nuo oda y a
a pininkaujama leksikos i g ama ikos p asme, odėl jos apdo ojimo išlaidos y a
didesnės. Zip 's įs a ymas (a ba jo analogas; zip 1949) eikalauja, kad mes ikė ume,
kad kalbos naudo ojų apdo ojimo sis emos dės mažiausią pas angą, eikalingą jų
e e enciniai ikslai pasiek i. y a hipo e inė neu o iziologinė pasekmė: jei oniminis
nuo oda apima leksikinio eikšmės apeigimą, u i bū i izinis neu oninis ma š u as, ku is
y a pigesnis. Tai nag inėjama oliau (6 […]). išsamiau ap ašy a ki u (p z., Coa es 2012).
Jie aip pa gali bū i išgal o i iesiogiai iš leksikos medžiagos i aikomi asmeniui,
pa yzdžiui, kai 1993 m. am ik iems ikslams bu o susi a a dėl naujos Eu opos
names may he e o e e ol e om non-onymic exp essions in he manne
als ybės pa adinimo Bu usi Jugosla ijos Makedonijos Respublika. pa adinimai aip pa
gali bū i paka o inai aikomi naujiems asmenims. a das Riča das jau egzis a o, kai jis
bu o p i aiky as man. Šie s a s ymai odo, kad a dai, kaip e minai, eiškian ys
asmenis, gali a si as i a ba e oliucijos, a ba da imo būdu. Abiejuose a ejais lemiamas
eiksnys y a ai, kad šis p ocesas panaikina a ba da o ne aikomą be kokią iš aišką,
ku ią iš eiškimas anksčiau u ėjo, a ba
eigh issues in he P agma ic heo y o P ope hood
S a bu pažymė i, kad ai ne eiškia, kad p asmė niekada negali bū i a ku a
apdo ojimo me u, i mes g įž ame p ie šio klausimo oliau (7 […]) i (8 […]).
(4 […]) P oPe Mes neį aukiami į
Logiškai saugios ka ego ijos, g įž ančios į (3 […]) pa eik ų pa yzdžių ipų gene ikus, galime užduo i panašų
klausimą. pa adinimai, ku iuose y a skaid us gene ikas, dažnai y a o, ką gene ikas nu odo, pa adinimai.
Anglijos bankas, apie ku į kalbėjau anksčiau, y a oks pa yzdys. Be pagal oki e, kad "The E ening S a "
nė a ž aigždė, o "The Wes Bank" nė a bankas. Pi masis iš jų y a eisingas, kaip pap as ai sup an ama,
nes pag indinis iš aiška pap as ai naudojama Venus, ku i y a plane a, o ne ž aigždė. An asis y a
eisingas, nes iš aiška kaip a das pap as ai naudojama apibūdin i geopoli inį subjek ą Pales inoje (no s,
žinoma, ji gali u ė i i ki ų nuo odų), i en ji y a me oniminė kilmė, paėmusi sa o a dą iš Jo dano upės
k an o. Tai odo, kad iš aiškos, ku ios gali bū i laikomos a dais, gali a ody i u inčios bend inį žodį, ku is
ne inkamai klasi ikuoja asmenį. iš o išplaukia, kad šio bend osios pa adinimo p asmė negali bū i aikoma
a ba jos nė a, kai apdo ojami okie pa adinimai. Mano mėgs amiausias pa yzdys susijęs su objek u mano
gim ajame mies e, ku anksčiau bu o isiškai pap as as geležinkelio il as, adinamas Peak's Tunnel.
Peak's unelis nė a unelis, odėl aki aizdžiai nė a p ieš a ingas. nė a bū ino yšio a p pa adinimo,
įskai an unelį, i daik o, ku is y a unelis. ne jei y a s ip us ikimybė, kad okie san ykiai bus pag įs i,
jie ne u i loginio saugumo. Todėl pa adinimai, ku iuose y a skaid ių bend inių pa adinimų, sukelia lūkesčius,
ku iuos lemia ealaus pasaulio pa i is, be nieko daugiau. "Nė a jokio a do, ku is bū ų susijęs su daugeliu
ling is ų i logikų (p z., neseniai Van Langendonck 2007: 71 . i 3 sky ius, su nuo odomis en) no ėjo ikė i,
kad aš ai manau kaip sa aime sup an amą, 8 " Nadežda […] il is[…], kad šis u inys nus oja bū i aikomas
be kokiame eiksme, susijęs su aiku, p z., […]nadežda žaidžia su sa o žaislais.[…] ai y a sa aime
sup an ama. 9 naudojan Van Langendonck e minologiją: nė a ka ego inių p ielaidų. Žinoma, y a
s a is inių lūkesčių. I inos g eičiausiai y a mo e ys. Iš o išplaukia, kad I ina, laikoma pa adinimo ipo a
nuosa ybės lemma, ne eiškia, kad jos nešėjas y a mo e is. Van Langenwa e igh ienas, kaip aš eisiu
en ailmen o a p esupposi ion abou he ca ego y o he indi idual bea ing i , as
į ody i.
donck is igh o claim ha p op ial lemma a yield possible deno a a, bu he link is no a logically
126 ac a Linguis ica Li huanica LXVI i negali sup as i, kodėl kas no s i oliau iki
icha d coa es
a i kščiai. I ina - mo e iškas a das, Egip as - geopoli inis a das, Vaiciulenas -
pa a dė. Kodėl u uo iki? Jūs u i e pa i is, gau ą iš susi ikimų (a ba ki ų žinių įgijimo
būdų), kad ben ienas a ski as nešėjas gali bū i klasi ikuojamas okiu būdu, . y. kad
am ik a mo e is, X, u i a dą I ina, i aip oliau. be ai ne eiškia, kad I ina u i bū i
žmogiška mo e is (neben a dų aikomumas y a eglamen uojamas įs a ymu, kaip ai
y a kai ku iose als ijose […] ne ling is ikos a logikos klausimas). Iš okios
pe spek y os, Shi ley bu o ( e as) y iškas a das angliškai kalbančiame pasaulyje, kol
Cha lo e B on ë jį panaudojo kaip sa o omano he ojės a dą su uo pa adinimu; Jis
bu o sus ip in as kaip mo e iškas a das dėl Ame ikos aikų ilmų ž aigždės Shi ley
Temple šlo ės, ku i 1930-aisiais sukėlė mados, kad jis bū ų aikomas mo e ims. A šis
a das pakei ė ka ego iją iš y iško į mo e išką?
Kokia mūsų iš ada? Vienu a eju ai iesiog s eikas p o as, kad I ina i Shi ley y a
me ginos a dai, o Vaiciulenas - pa a dė. Šios klasi ikacijos y a paka o inių
s ebėjimų aisius. Jei ienas X ka ego ijos na ys adinamas I ina, ada I ina y a
a das, aikomas ik os ka ego ijos na iams. Ši iš ada y a klaidinga: ai y a
indukcijos apibend inimas iš s ebimų a ejų, . y. a gumen as iš konk e aus į bend ą,
i ai y a klaidinga uo pačiu būdu, kaip isos šeimos u i ele izo ius a ba isi šunys
u i ke u ias kojas. Jis aip pa aikomas no ma i iai: jei ienas X ka ego ijos na ys
adinamas i ina, ada i ina y a a das, ku is u ė ų bū i aikomas ik os
ka ego ijos na iams. ai y a socialinė i kul ū inė no ma,10 o ne ling is inė a loginė
aisyklė. Negalime iš eng i iš ados, kad nė a nieko ling is inio apie I iną, kas padė ų
ai pada y i mo e išku a du. Tu ime a ski i du eiginius:
I ina y a a das, aikomas ( ik) asmenims, ku ie pa enka į žmogaus i
emales
I ina p iklauso ling is inei ka ego ijai mo e iškas asmeninis a das. Pi masis y a
eisingas, ačiau jei y a ik ne iesioginis a aiškias, jis gali bū i suklas o as ienu
p iešiniu pa yzdžiu (kaip y iškojo a do Shi ley a eju). Be ienin elio, ai gali bū i
sup an ama kaip lūkesčiai a kul ū inė no ma, o ne bū inybė. Tai apie I inos a do
ženklus, o ne jo ipą. an asis eiškia iš esmės ą pa į, kaip i pi masis, ik su
(neaiškiu a aiškiu). Jie y a no mos, s a is inės a p i e s inės, be ku ioje iš šių
są okų p asme.
eigh issues in he P agma ic heo y o P ope hood
"127 S aipsniai s aipsniai da o eiginį apie "I ina" kaip ipą. " Galime da y i iš adą, kad
a dai kaip že onai gali bū i a ski ai klasi ikuojami i klasi ikuojami pagal lūkesčius, p z.,
hid onimai, eonimai, mo e iški a dai i . . pa adinimai kaip ipai negali bū i aip
klasi ikuojami. I ina ūko dešim ciga ečių pe dieną, kai ku ios mo e ys ūko dešim
ciga ečių pe dieną - ai pag įs a ikimybės iš ada, pag įs a saky ojo a ad esa o
gy enimo pa i imi, ku i y a mažiau ikė ina ik uo a eju, jei y a I ina, ku i y a y as,
a o e ė, a au omobilis. ji ne u i loginės p i alumo jėgos. Pa adinimai ne enka į
ling is ines ka ego ijas g iež a p asme, . y. a do ipo "I ina" ne e as bū i žmogiška
mo e is, ne jei jie pa enka į ai, ką mes galė ume adin i lūkesčių ka ego ijomis, ku
p o o ipinis a ipiškas a do ženklo "I ina" nešėjas iš iesų y a žmogiška mo e is: isai
ki oks dalykas. Todėl a dų ka ego iza imas, ku į naudoja onomas ikai, y a ne
ling is inės ka ego ijos (ka ego ijos, ku iose y a ipų), o kul ū inės ka ego ijos
(ka ego ijos, ku iose y a ženklų), o ne ling is inės.
Jei be ku is skai y ojas nė a į ikin as anks esnės pas aipos a gumen ais,
aps a s ykime oliau pa eik us dalykus. Aki aizdu, kad a dai gali bū i pad igubin i
a p ka ego ijos na ių, ku iai p iklauso nešėjas: Robe as bu o aikomas y iškiems
žmonėms i ik iausiai i oliau bus aikomas. be jis gali bū i aikomas be kam ki am.
Aš galėjau pa adin i ne ik sa o sūnų, be i sa o ka ę, sa o au omobilį, sa o
kompiu e į, sa o k edi o ko elę, a isiškai be ką ki ą Robe ą. a das gali bū i
aikomas be kam, kas kul ū iniu požiū iu gali u ė i a dą. Tai, žinoma, y a
pa enkinama pasekmė mūsų pag indinės są okos, kad a dai ne u i p asmės. Jei jūs
eig umė e, kad isais šiais hipo e iniais a ejais aš p i aikyčiau " y ų a dą
Robe ą" minė iems objek ams i kad jis iš esmės is da lik ų y iškas a das, aš,
žinoma, su ikčiau, kad jis is da pa enka į ą lūkesčių ka ego iją. Daba pagal oki e
apie lenk ynių a klį, a du Lucina. A "Lucina" y a hipopo amas, nu ody as "icos"
nym o ho se-name (p o isionally conside ing hipponym o be a alid ype-ca ego y,
in e ne o s e ainės e minologiniame puslapyje11)? Aš anksčiau nežinojau, kad Lucina
aip pa bu o omėnų dei ės a das, iden i ikuojamas su Juno, i susijęs su gimdymu, .
y. eonimu. Todėl is o iniu požiū iu Lucina y a eonimas, i galima eig i, kad a klio
a das y a eonimo p i aikymas. Be įsi aizduokime, kad aš niekada nesusidū iau su
dei ė. Is o ija į e in ų hiponimų ka ego iją. Tai nebū ų eonimas, išsky us 11
o no hing in my onomas icon, and Lucina’s only place would be in he p o i-
www.icosweb.ne /index.php/ e minology.h ml, į ku į dažnai pa enka.
134 ac a Linguis ica Li huanica LXVI yškiu būdu, naudingu u izmo p amonei. šios
icha d coa es
sa ybės gali bū i eo iniu požiū iu g iež ai a ski os iena nuo ki os; Mano ikslas čia
y a iesiog ilius uo i eikšmės bagažą, ku į gali a neš i pa adinimai, i ku is gali (ne u i)
bū i p ieinamas pe nuo odų eiksmus i ku is gali (ne u i) paleng in i sėkmingos
nuo odos ke inimą iš a imo kon eks e, aškas, ku is aip pa aikomas leksikinei
medžiagai. Va dų idinė eikšmė y a nieko, jei iskas, ką mes u ime gal oje, y a ai, kad
jie ne u i jokios p asmės. Iš o išplaukia, kad okios eikšmės, ku ias jie u i, y a
išo inės: jų žymėjimas (daik ai, į ku iuos jie iš esmės gali bū i naudojami), i jų
kono acijos (indi iduų p igim ies sup a imas, p z., ie os, ku ias jie odo, ku ios
p iklauso nuo naudo ojo su okimo, įskai an bend ą žinią), aip pa asmenys, ku iuos jie
iš ik ųjų naudojami konk ečiais a ejais.
(8[…]) galima susipažin i su
"Memes" eikšmėmis
Išsiaiškinkime ieną klausimą, iškel ą pe diskusiją (5 […]). Aš a me iau idėją, kad a dai u i
p asmę, be man a odė, kad ėl į ediau jį užpakaliniais du imis, leidžian , kad a dų
e imologija galė ų bū i p ieinama am ik iems ikslams, įskai an e imą. są okos y a
isiškai ski ingos. Kai iš aiška naudojama kaip oniminė nuo odinė iš aiška, . y. jos
unkcija y a pasi ink i nuo odą naudojimo kon eks e be leksikinio u inio (žodžio)
a pininka imo, ada pagal apib ėžimą nė a p ieinama p asmė. be ki i eikšmės aspek ai
( ie, ku ie y a (7 […])), pe duo i, be ne i in i, gali (ne u i […] ai y a s a bus k i e ijus)
bū i konk ečiais būdais. pasi inkus asmenį pagal a dą, gali bū i naudojamos lūkesčių
ka ego ijos (4 […]). Jei kas no s liepia man ką no s duo i Džeinei, aš g eičiausiai ieškau
mo e iškos žmogaus bū ybės (be , žinoma, negaliu pasikliau i 100 p oc. iš adomis: Džeina
gali bū i ka ė). Pasis engkime pašalin i be kokį išlikusį įspūdį, kad a dai gali u ė i p asmę,
a ba kad e imologija i p asmė y a as pa s dalykas, nes mes galė ume bū i pagundy i
eig i, kad y a p asmės klina a g adien as. Niekas neabejoja, kad y a sinch oniniu būdu
neaiškių a dų i kad jie ne u i jokios p asmės, pa yzdžiui, anglų ie o ių pa adinimai Yo k,
Auckland, Ogbou ne, Congle on. be koks pojūčių su okimo įspūdis p iklauso nuo labai
neling is inės sa ybės: kalbos naudo ojo e imologinės sudė ingumo. a ski as šių a dų
naudo ojas gali įgy i, mokydamasis, ilologines žinias, kad "bou ne" p o ė is kažkada
eiškė "plaukas", kad " on" kažkada eiškė " e ma, kaimas" i kad žemė is da
egzis uoja su p asme

eigh issues in he P agma ic heo y o P ope hood
135s aipsniai / a icles
pa ly compa able wi h i s o iginal old english one. ha knowledge may be each-
e ous, because he -land in Auckland o iginally had no hing wha e e o do wi h
žemė (Wa s 2002: 9[…]10), i bū ų sunku i in i, kad žemė sinch oniniu būdu eiškia
"žemė" šiame pa adinime. Chelms o do ie o ės pa adinimas daugiau a mažiau
skaid iai a odo kaip "pe plaukimas pe (upę) chelme į" i pagal ieną galimą sup a imą
ai y a ai, kas ai y a, be šis sup a imas a si ado pe šešiolik ame amžiuje
opog a o įsikišimą, nes a bu, a klaidingai, a yčiniai, i šis sup a imas nea spindi
elemen ų "p asmės", iš ku ios klaidinga, kad e imologinis skaid umas y a as pa s, kas
name was o iginally cons uc ed because he i e -name has been ca ed ou o he
place-name by back o ma ion. any a gumen ha e ymological anspa ency is a
su oga e o some aspec s o sense ounde s on examples like hese, and i is simp-
p asmė. O kaip su a dais, ku ių e imologija neabejo inai skaid i? A galima paneig i,
kad okie ie o ių pa adinimai kaip Longb idge, B oads ai s, New own i Redhill, a
pa a dės Bu che i Jackson, a mo e iški a dai Ap il i Viole , u i p asmę? Tiesą
sakan , ai gali bū i, ne i čia, ku skaid ios o mos y a e imologiškai pa ikimos.
Paž elkime į ieną okį pa yzdį: kaip eikian is ie os a das, Longb idge nieko ne eiškia
( . y. logiškai ne eikalauja), ne il o egzis a imo. A siž elgian į įp as ų p ielaidų apie
pa adinimus inkinį, jis u i eikš i ilgo il o egzis a imą is o iniame pa adinimo
momen u, be ne po o ( . y. o dP bu o aikomas (ž . 6 […]). Be il o egzis a imas a jo
išnykimas ne u i jokios ling is inės eikšmės. Tai ne eiškia, kad oks a das kaip
"Longb idge" negali pe eik i jokios eikšmės. A siž elgian į įp as as p ielaidas apie
ai, kaip ie os gauna sa o pa adinimus, ji pe duoda in o maciją apie p aei į: kad en
bu o il as i kad galbū jis is da y a, be ši iš ada nė a sinch oninis ling is iniu
pag indu pag įs as ie os žinojimas. Vaikščiojimas į Longb idžą neleidžia jums ikė i
loginiu saugumu, ku į su eikia žodžių pojūčiai, ma y , susiję su uo, kad en asi e il ą.
am ik os ūšies lūkesčiai y a p iim ini, be jie gali bū i a sisaky i be loginės nelaimės,
kai susidu iame su į odymais, ku ie juos paneigia: il o ūkumas. a dų nė a ik ai
p asmė, be ( eisingas a klaidingas) e imologinis sup a imas, i jie nė a as pa s. jie
y a a ski i dėl loginio saugumo a nesaugumo iš adų, ku ias jie leidžia. A a ba ilgasis
il as y a ai, ką su okia pojūčiai, o ilgasis il as nebū inai a skleidžia ką no s panašaus.
in he ace o his kind o e idence, we can conclude ha any appa en sense
Pa adinimuose skaid i e imologija ling is iniu požiū iu eiškia pe duodamą eikšmę.
Žinoma, daba y a i ki ų, sa a ališkų, būdų, kaip ie oms gau i pa adinimus, ku ių pa yzdys y a daugybė
Ame ikoje pas ebimų p ak ikų.
136 ac a Linguis ica Li huanica LXVI ing, ne i inama: . y. eikšmė be saugus
icha d coa es
loginis s a usas, a ba iena, ku i y a ik pasiūly a.
Remian is okiais pa yzdžiais, u ė ume da y i iš adą, kad "Ką eiškia a das?" y a
klaidingas klausimas, jei jis u i bū i sup an amas sinch oniniu būdu. "Kaip eiškia
a das?" y a ge esnis, i ai y a ienin elis sinch oninio ling is inio s a bos
klausimas. Jis u i bū i sup an amas kaip "kaip a das iden i ikuoja nuo odą
naudojimo kon eks e?" A sakymas y a "pe bend as a bi a inio, be s abilios i
g iež os ling is inės o mos asociacijos su indi idu žinias". A i inkamas diak oninis
klausimas y a oks: […]Ką eiškė a das?[…] ( . y. […]Kokia jo p asmė?[…]) […]
a k eipki e dėmesį, kad, s a biausia, eiksmažodis y a p aei yje, i jis p ipažįs a
p asmės išnykimą pe einan į a dą.
[…]) "Memes in Li e a y Wo ks" (9
Gali bū i, kad ypa ingas a ejis y a daug susidomėjimo, ku is gali bū i pasaky as apie a dus meno kū iniuose
apsk i ai, i ypač "c a ylic" cha ak e onimų li e a ū oje (ba on 1990). Tai a dai, ku ių o ma, egis, u i
am ik ą eikšmę nag inėjamoje knygoje. Daugelis ka ak onimų ilius uoja ai, ką mes galė ume pa adin i
e imologiniu onomas ikos posūkiu. Tokie pa adinimai gali bū i sup an ami su jų e imologine i , be abejo, odėl
jų seman inė e ė lieka p ieinama, kai jie naudojami nu odan sa o nuo odą (a ba galbū , ealis iškiau, ben
jau pi mą ka ą). Paimkime, pa yzdžiui, a dus, ga sėjusius seno ės anglų li e a ū oje: Pis ol, Doll
Tea shee , M s Malap op, M Bumble, Becky Sha p, Gab iel Oak, Ti us G oan i . . okio ipo pa adinimų
ikslas y a bū en sus abdy i a ba pažeis i bend ą pa adinimo a sky imą nuo jo sudedamųjų dalių p asmės;
Tai y a ai, iš ko iš ik ųjų susideda be koks seman inis li e a ū inis pa adinimas: e imologijos
epo en ijacija a eseman izacija. Kad ai isiškai sup as ume, u ime a siž elg i į a dų su eikimo
kon eks ą. Li e a ū a y a menas, i y a eisė a many i, kad šis ak as panaikina įp as ą p ielaidą apie
da imą, . y. kad pa s ak as panaikina be kokių žodžių, ku ie pasi odo iš aiškoje, pasi ink oje kaip a das
(ž . 3 […] aukščiau), p asmę. Ki a e us, li e a ū iniai pa adinimai k iečia žiū o us, o man a odo, kad
li e a ū iniai pa adinimai iš esmės y a ijų ipų: sa a ališki (ne iš ik ųjų ypa ingas ipas), kul ū iniai (ku ie
i cha ac onyms ade on anspa ency o some kind, i ollows om ha ha
p ekiauja pe duodamomis eikšmėmis) i seman iniai (ku ie p ekiauja ling is inėmis eikšmėmis). e minas
"k a ilinis" gali apim i abiejų pasku iniųjų ūšių aspek us.
eigh issues in he P agma ic heo y o P ope hood
137 S aipsniai s aipsnių skai y ojai iksliai ne sus abdy i yšį a p naudojimo i
e imolname i jo eikšmė […] kai ku iais a ejais ne išanks inio su eikimo pojūčiai žodžių,
ogy, bu o pe o m he complex balancing-ac o main aining bo h he o m o a
ku ie jį suda o […] ak y us li e a ū inio į ykio ukmės, a ai y a žiū ė i spek aklį a
ele izijos p og amą, skai y i omaną, a ką no s. Dėl šios p iežas ies, nepaisan pi miau
pa eik ų a gumen ų (5 […]), ka ak oniminis e imas y a įmanomas (p z., Dö chen
Laken eisse , okiečių kalba, iesiogine i e imologine p asme […]hypoco is ic-do o hee
shee ippe […] už a Doll Tea shee Šekspy o Hen iko IV, II dalis), i oks […] e imas[…]
gali bū i idioma inis i suges iškas, o ne g ynai leksikinis, kaip i isi ki i e imai.
Nepaisan o, is da galima eig i, kad ka ak e onimų e imo eiksmas y a lygiai oks
pa , kaip i ki as oniminis e imas, i kad odėl jis naudojasi ap a iamo a do
e imologija, o ne be kokia p asme, ku i gali bū i ap ik a jo ling is inėje o moje. Galų
gale (a ba ne eikia) iš i i, a cha ac onym y a eikšmingas žmogaus p o oje kiek ieną
ka ą, kai jis naudojamas, kaip ai da oma įp as ų žodžių i ki ų iš aiškų leksikinių
eikšmių eks e, no s ši galimybė nė a užd aus a. Galiausiai ap a iame klausimą, ku is
ka ais bu o nag inėjamas onomas ikos li e a ū oje, . y.
(10) a "Memes
MaXiMaLLy" a "MiniMaLLy" y a eikšmingos?
šis klausimas paka o inai iškyla, p z., kaip p aneš a Van Langendonck (2006) Tai iš esmės apie
ai, a a dai, būdami į ankiai, ski i indi idualiems asmenims, neša daug in o macijos, ku i
paleng ina indi idualią nuo odą, nes a dai a ėja p ie o, kad unikaliai nu odo indi idą (kas y a
aki aizdžiai klaidinga p ielaida, no s galima a sek i seno ėje), a jie y a seman iškai uš i, .
y. ne u i jokios p asmės i ne u i isiškai apib ėž o deno a ų diapazono, kaip aš
a gumen uoda au šiame s aipsnyje. klausimas pap as ai nė a inkamai su o muluo as; ji
a spindi klaidingą diko omiją i negali bū i a saky a aip, kaip ji y a. a das iden i ikuoja
asmenį, ku is gali bū i ap ibo as naudo ojo žiniomis) isa apie ą asmenį u ima enciklopedinė
in o macija. Jei nešėjas nė a unikalus, a das u i daugiau nei ieną deno a ą a ba galimą
o may no be unique. i ha bea e is unique, use o he name ca ies wi h i (bu
nuo odą, odėl jo iš a imas y a san ykinai nein o ma y us be naudojimo kon eks o pagalbos.
Pa adinimai ne u i jokios p asmės, ačiau, kaip ma ėme, jie gali u ė i skaid ų a ki aip
mokomą e imologiją i aip siūly i (neį auk i a numa y i) ka ego ijos na ys ę, u in
s a bų nešėją oje ka ego ijoje a ba pe iesioginę nešėjų skaičiaus jėgą. To on o:
To on o uni e si e o spauda. B on ë Cha lo e 1849: Ši li. leidimas ad libi um. Bu ge Tyle 1973:
nuo oda i inkami a dai. Jou nal o Philosophy 70.14, coa es icha d 2000: singula de ini e
exp essions wi h a unique deno a um and he limi s o p ope hood. Ling is ikos 38,670 iš
138 ac a Linguis ica Li huanica LXVI šioje ka ego ijoje. Pa adinimai aip pa gali, žinoma,
icha d coa es
u ė i daug enciklopedinės in o macijos i jie gali eikš i daug. uo mas u, kiek jie
e ek y iai ska ina sėkmingą nuo odą į kon eks ą, jie y a maksimaliai in o ma y ūs.
Tačiau ši in o macija y a p ieinama pe papildomus a minimo p ocesus, o ne užkoduo a
pačiame a de, odėl ji nebū inai y a p ieinama iš a imo me u. uo mas u, kiek jie
nesugeba eikš i, u ėdami sis emingų leksikinių san ykių (jaučių), jie y a
nein o ma y ūs. Todėl a sakymas į šį klausimą y a oks: "abiejų", ačiau jis iš ik ųjų
nė a s a bus.
* * *
nuola inės se ijos, 1161 […] 1174. Coa es Richa d 2005a: nauja inkamumo eo ija. XXI
Ta p au inio onomas ikos mokslų kong eso p o okolas, Uppsala, ugpjūčio 19-24, 2002, ol. 1,
ed. e a b ylla, Ma s Wahlbe g. So i, 125 […] 137. Coa es Richa d 2005b: spekulia y us
onimiza imo psicholing is inis modelis. […] Quade ni In e nazionali di Ri is a I aliana di
Onomas ica 1 (Pasaulio pa adinimas: nuo bend ųjų a dų iki inkamų a dų), ed. Dunja
B ozo ić- onče ić, enzo ca a elli, 3[…]13.
425–439.
[Kon e encijos "Pa adinimas pasauliui: nuo bend iųjų a dų iki inkamų a dų"
p o okolas, Zada , K oa ija, 2004 m. ugsėjo 1 - 4 d.]
Coa es Richa d 2006a: Tinkamumas. Kalba 82.2, 356-382.
coa es icha d 2006b [2011]: some consequences and c i iques o he P agma ic
inkamumo eo ija. […] Onoma 41, 27 […] 44.
Coa es Richa d 2009: g iež ai Millian požiū is į inkamo a do apib ėžimą. –
P o as i kalba
24.4, 433 […] 444.
Esu labai dėkingas už išsamius i kons uk y ius komen a us apie šį s aipsnį, ku iuos da ė du anoniminiai eisėjai.
eigh issues in he P agma ic heo y o P ope hood
139s aipsniai s aipsniai coa es icha d 2011a: Ku y a pa adinimo ibos? kai ku ie likę
klausimai su p agma iška inkamumo eo ija. Popie ius p is a y as "Icos-24". Ba selona,
Ispanija; Coa es Richa d 2011b: Mes esame apsup i onimijų: a dų, a dų ipų i
o hcoming in he P oceedings .
e minologinių ka ego ijų san ykių. Popie ius p is a y as "Icos-24". Ba selona, Ispanija;
olesniame p ocese.
Coa esas Richa das 2012
To þæ e ulan lóde. "O þæ e ulan lode" - apie ai, kaip ap i a du Ry ų i
Vinsčes e io, Hampšy o mies e. […] Analizuojan senesnę anglų kalbą, Da id
Denison, Rica do Be múdez-o e o, Ch is Mccully, Emma Moo e su Ayumi Miu a.
Kemb idžo uni e si e o spauda, 28-34 Ta p au inės onomas ikos mokslų
a ybos (ICOS) in e ne o s e ainė, e minologijos puslapis, www.
icosweb.ne /index.php/ e minology.h ml
Dažnai p ieinamas.
K ipke Saul 1980: pa adinimas i bū inybė. Bazilas Blek elis. Lyons john 1977:
Seman ika, 2 omai. Kemb idžo uni e si e o spauda.
Ma cus Ru h Ba kan (1961)
Modalumai i in encinės kalbos. Sin ezė 13.4, Mill john s ua 1843: logikos sis ema,
303–322.
aciona y i i indukcinė. Londone: Džonas V.
Pa ke is.
Pa ke is Ed a das H. 1917: Kinija: jos is o ija, diploma ija i p ekyba, nuo anks y ųjų
laikų iki šių dienų. Niujo kas: Du onas. Redmonds Geo ge 2002: Pa adinimai i genealogija:
naujas me odas. "Bu y: šeimos is o ijos d augijų ede acija".
Šekspy as Viljamas (c.1598): Hen is IV, II dalis. leidimas ad libi um. Spe be dan,
dei d e Wilson 1986: eikšmė: bend a imas i pažinimas. Bazilas Blek elis.
Pe e S awson F ede ick 1950: apie nuo odą. Mind, new se ies 59, numbe 235,
320–344.
Van Langendonck Willy 2006 [2011]: name heo y and se heo y: he e u n o he
maximum meaning ulness iew o names. […] Onoma 41, 45 […] 62. Van Langendonck
Willy 2007: Sa ų a dų eo ija i ipologija. Be lynas i Niujo kas: de G uy e .
Wa s Vic o 2002: Du hamo apyga dos ie o ių pa adinimų žodynas. No ingham: anglų kalba
Vie ų pa adinimų d augija.
Zip Džo džas K. 1949:
Žmogaus elgesys i mažiausios pas angos p incipas.
Niujo kas: "Addison-Wesley P ess".

140
icha d coa es
ac a Linguis ica Li huanica LXVI
aš uonios p agma inės ik inių
žodžių eo ijos p oblemos
san auka Šiame s aipsnyje dės oma ik inių žodžių samp a os eo ija, adinama
p agma ine ik inių žodžių eo ija. ji pa em a d iem esminėmis idėjomis:
1) ik iniai žodžiai ne u i eikšmių;
2) ik inių žodžių esmė į a dijimas, o ne deno acija. umpai ap ašy i p agma inės
s aipsnyje ik inių žodžių eo ijos pag indai, p ielaidos bei
pasekmės i nag inėjamos aš uonios likusios a a iamai likusios p oblemos.
Į eik a 2012 m. sausio 6 d.
icha d coa es
B is olo ling is ikos cen as
Vaka ų Anglijos uni e si e as
BS16 1QY, B is ol, Jung inė Ka alys ė
[e-paš as apsaugo as]