Eight Issues in the Pragmatic Theory of Properhood

119s aipsniai / a icles icha d coa es uni e si y o he Wes o england, b is ol ields o esea ch: his o ical linguis ics, e ymology, philology o Vaka ų i Šiau ės Eu opos kalbos, eo inė onologija, dialek ologijos is o ija, anglų kalbos is o ijos kul ū iniai aspek ai i ie inė is o ija. aš uoni klausimai P agma inė inkamumo eo ija (angl. P agma ic heo y o P ope hood, P P) - ai me odas, ku iuo siekiama sup as i inkamus a dus, pag įs as d iem pag indinėmis aš uonios p agma inės ik inių žodžių eo ijos p oblemos anno a ion idėjomis: (1) Tinkami pa adinimai ne u i p asmės "2. ""Tik asis pa adinimas"" y a nuo oda, o ne žymėjimas. jis apibūdina P P elemen us, jo p ielaidas i pasekmes, i oliau nag inėja aš uonis iš ink us klausimus, ku ie lieka a ba ku ie, a odo, lieka." Jau kele ius me us siūlau būdą, kaip sup as i nuosa us a dus, adinamą P agma ine nuosa umo eo ija ( P P). Į ai ių jo aspek ų apž alga bu o pa eik a keliuose s aipsniuose (Coa es 2000, 2005a, 2005b, 2006a, 2006b, 2009, 2011a, 2011b, 2012). Šio s aipsnio ikslas - apibūdin i eo ijos elemen us, jos p ielaidas i pasekmes bei išnag inė i kai ku ias išlikusias a ba, egis, išlikusias p oblemas. Todėl jis daugiausia y a aiškinamasis, o ne a gumen inis, o nuo odų są ašas y a a i inkamai mažas. Ši eo ijos in elek inė is o ija čia nebus ap a iama, nes ai bu o išsamiai ap a iama Coa es (2006a i 2009), ačiau ge ai p isimin i, kad mano didžiausios skolos y a John S ua Mill (1843), Ru h Ba can (184), ak iniai žodžiai: a dų eo ija, sa ybė, " ag eo ija" nuosa ų a dų, nuo oda, seman ika, p agma ika. 120 ac a icha d coa es Linguis ica Li huanica LXVI Ma cus (1961), i ki i oje pačioje adicijoje, dėl punk o (1), iš esmės ai, kas daba adinama […] ag[…] eo ija inkamų a dų,1 i Pe e F ede ick S awson (1950) […] am ik u mas u […] dėl punk o (2). Išsamiai ap ašy i Coa es (2006a) i jo labai išsamus nuo odų są ašas. P P y a suku as pagal šias d i idėjas: (3) Tinkami pa adinimai ne u i p asmės 4) inkamo a do esmė y a nuo oda, o ne deno acija. Kai ku ios šių d iejų pasekmių y a šios: (5) P ope names do no o m a de e mina e se (6) Tinkami pa adinimai nepa enka į logiškai saugias ka ego ijas (7) Tinkamų a dų negalima iš e s i (8) inkamų i ne inkamų iš aiškų sąsajos eo izacija u i neu o iziologinių (i psicholing is inių) pasekmių. No s oliau iš a dy os idėjos nė a g iež ai susijusios su d iem pag indinėmis idėjomis, jos jas palaiko i sus ip ina: (9) No s nuosa ieji a dai ne u i p asmės, jie nė a be p asmės (10) nuosa ųjų a dų eikšmės, į ku ias galima pa ek i, y a pagalbinės i u i bū i a ski os nuo p asmės Li e a ū os kū inių pe sonažų pa a dės gali bū i ypa ingas a ejis. Y a ienas ginčų kaulas, ku is nuola a si anda eo inės onoma ikos kū iniuose, . y. kad a dai y a a ba maksimaliai eikšmingi, a ba minimaliai eikšmingi. Aš siūlau, kad ai nė a al e na y ų klausimas, be kad: (12) Tinkami pa adinimai y a i maksimaliai, i minimaliai eikšmingi, i kad požiū io, ku į žmogus u ė ų p iim i, de alė nus a oma iksliai uo, ką jis no i pasaky i eikšme. Ki aip a ian , a iamas klausimas y a ne klausimas. Nė iena iš d iejų pag indinių idėjų (1) i (2) nė a nauja sa aime, be aš i inu, kad už P P ibų nė iena iš jų nebu o g iež ai įgy endin a i kad jų są eika nebu o inkamai sup an ama. Susijungę juos į sloganą, galime pasaky i, kad inkamumas (sup an amas kaip " inkamo a do būsenos būklė") y a bep asmis nuo oda. Tai s a bu, nes daugelis pa adinimų eo ijos me odų palaiko požiū į, kad sa ybė y a bep asmiška žymėjimas, požiū į, kad […] ag[…] eo ija pap as ai laikoma p iešinga Be ando Russello […]ap ašymo[…] eo ijai i John R. Sea le […]g upės[…] eo ijai. Kadangi " ag" eo ija y a plačiai, no s i ne isuo inai p iim a, šiame s aipsnyje aš nesi uošiu išsiaiškin i šios konk ečios diskusijos de alių. Mano pozicija "žymės" eo iją išplės a į ling is iniu požiū iu ge ai su o muo as iš aiškas, ku ios y a d ip asmiškos, a siž elgian į ai, kad jos y a pa adinimai. eigh issues in he P agma ic heo y o P ope hood 121s aipsniai s aipsniai laikomi nesude inamais i aki aizdžiai klaidingais. Pag indinė inkamo a do eikšmė y a jo nuo oda jo iš a imo kon eks e; 2 pa adinimai, kai jie y a nus a y i, y a g iež i žymenys (k ipke 1980: 48). Ki os eikšmės, ku ios gali bū i e inamos iš kalbė ojo a ba ad esa ų pe spek y os, gali bū i į auk os į nuo odos ak ą. ačiau jie lieka papildomi pag indiniam ak ui. Jie apima, pa yzdžiui, iš aiškos e imologiją, ikimybės ka ego iza imą, kono acijas i enciklopedinį apib ėžimą. Tačiau ai, kad nė ienas iš jų nė a p ieinamas, ne eiškia, kad jie y a ne eikšmingi, ačiau jų yšys su pag indinėmis są okomis u i bū i iksliai sup an amas, i mes juos e e ence success ully, hey do no o m pa o he de ini ion o p ope hood. ha išnag inėsime oliau. Nuo šiol pi miausia eikia apib ėž i pag indinius seman inius e minus (1) i (2). Tai bū ina dėl ski ingų e minologinių adicijų iloso ijoje i on, he simple e m name will be used ins ead o he ulle p ope name . ling is ikos s i yje. Nuo oda y a a ski o nuo odos sky imo eiksmas iš a imo kon eks e; "indi idualus" eiškia "single on", . y. be kokio ipo a ka ego ijos ienka inį a ejį, o ne ik a ski ą asmenį; Deno acija y a žodžio a ki os iš aiškos (jos išplė imo) galimų nuo odų diapazonas, . y. ji y a nuo odos abs akcija i ne u i bū i su ja painiojama, i ji y a są oka, ku i aikoma ne be kokiame konk ečiame kon eks e; šis galimų nuo odų diapazonas gali u ė i a ba ne u ė i be kokio apib ėžiančio b uožo a b uožų (in ensija) [ a do žymėjimas iš p adžių nus a omas pe nuo odų ak us ( a p ku ių, šiuo ikslu, i y a pa adinimo su eikimas; dėl šios są okos, ž . oliau), ačiau ai y a p ak inė okių nuo odų ak ų pasekmė, o ne okių ak ų sėkmės išanks inė sąlyga. Todėl nuo oda y a pag indinė, o pa adinimo epi enomenalas nu odomas paka o inai sėkmingai nuo odai, pasiek ai iš a us jį. A k eipki e dėmesį, kad aš nesakau, kad a dai ne u i eikšmės, kaip kai ku ie gal oja. Žodis y a seman inių san ykių inklas, ku iame daly auja leksikos žodžiai i sudė ingesnės iš aiškos, p z., sinonimija, hiponimija, an onimija, me onimija, kon e zija i . . [Sąmonė ski iasi nuo in encijos. Pa adinimai negali u ė i p asmės pagal aukščiau pa eik ą apib ėžimą, o isi i ik nuo odai, dalijan ysis kokiu no s a du, gali, a si ik inai, dalin is in encija, p z., ik uo a eju, jei isi asmenys, adinami Ba aku, y a y iški žmonės.] Šių e minų naudojimas iš esmės y a Lyons (1977). 2 okį požiū į ypač aiškiai palaiko iloso as Bu ge (1973: 438-439). "122 ac a Linguis ica Li uanica LXVI Daba p is a ykime i iš ys ykime pap as ą icha d coa es pa yzdį, a si ik inai paim ą iš BBC in e ne o s e ainės 2011 m. g uodžio 22 d. Howa das A che is (ekonomis as) sakė, kad jis jaučia, kad Naujame me ais iš Anglijos banko ik iausiai bus daugiau eiksmų.""" Pa adinimas, suda y as iš pi mųjų d iejų žodžių, nu odo ( iksliau, pi mųjų d iejų žodžių iš a ėjas nu odo juos iš a damas) asmenį, adinamą Howa d A che , ku is, iš a imo kon eks e, g eičiausiai bus unikaliai a pažįs amas, a ba kaip bend os ie os dalis, a ba jau bu o p is a y as kaip disku sas, kad kai ku ie ad esa ai gali žino i daugiau nei ieną e e en , o because he is wea ing a lapel badge.3 o cou se, i is always possible asmenį su uo a du, i ai y a neiš engiama izika, ku i gali sukel i komunikacijos nesėkmę. Kon eks as pap as ai y a pakankamas, kad bū ų galima nusp ęs i, į ku į asmenį kalbama, i iš iesų nusp ęs i, kad kalbama apie asmenį, o ne apie kažką ki o, ku is gali u ė i a dą, pa yzdžiui, šunį, eže ą a spo o klubą, be sėkminga nuo oda niekada negali bū i ga an uo a: ik siekiama i bandoma. Dekon eks ualizuo as, Howa d A che a das eiškia be ku į asmenį, ku is u i ą a dą; To pasekmės bus e inamos 3 punk e. šie asmenys nebū inai ne u i nieko bend o, išsky us sa o a dą; Be koks ne a si ik inis jų bend as b uožas gali bū i susijęs su gene iniais eiksniais, i ai ik uo a eju, jei pa a dė u i ieną kilmę, o šiuo a eju ai a odo mažai ikė ina.4 Todėl a das gali bū i apib ėžiamas išplės iniu, o ne in enciniu būdu. Be o, Howa das A che is ne u i jokios p o os. Jame y a žodis, ku is, kaip mes žinome, naudojamas kaip anglų pa a dė, be jis ne u i o žodžio p asmės, "ka ys, ginkluo as lanku i s ėlėmis". jo e imologija ne u i eikšmės a padeda iden i ikuo i asmenį žodžio kon eks e; Ponas A che is y a ekonomis as, o ne ka ei is. "A che ", naudojamas kaip a das, nė a "bowman" sinonimas, nei ko-hiponimas, pa yzdžiui, su kepėju, d abužiu, kal iu, p ekyba a p o esija. Žinoma, ai aip pa nė a sinonimas su ki a pa a dė, Bowman, nei ai y a co-hyponym su e.g. Bake , D ape , Smi h, p ekyba a p o esija. Taigi, jei "A che " y a naudojamas sėkmingai nu ody i asmenį, jis ai da o be eikalo i ik i ialiai pasi elkdamas deno aciją: jis emiasi ad esa ų išanks inėmis žiniomis, kad "A che " gali nu ody i daugybę asmenų, ku ie u i ą a dą, i kad asmuo, ku is y a iš anks o iden i ikuo as (daugiau nu ody as a das Howa das), y a ienas iš jų. Aki aizdu, kad en nė a nieko naujo. Be jei inkamumas y a pag įs as nuo oda, o ne žymėjimas, kai ku ie įdomūs dalykai seka. Aš enku aškus. (3[…]6) pada y as anksčiau, sa o uož u. 3 a i inkamas inklalapis, h p: www.bbc.co.uk/news/business-16300104, iksliai paaiškina, kas jis y a. 4 bu o į ody a, kad daug pa a džių, ben jau Anglijoje, gali bū i a sekama iki ieno o iginalaus nešėjo (Redmonds 2002), be , žinoma, ai nė a iesa apie juos isus. eigh issues in he P agma ic heo y o P ope hood 123s aipsniai s aipsniai (3) P ope Mes ne o M nus a y as inkinys gali bū i iš aiškos, ku ių inkamumas gali bū i ginčijamas. Nep unas, Izabelė, Kambodža, Vilnius i . . - leksikinis u inys, . y. be p asmės.5 Be kaip dėl sudė ingų iš aiškų, ku ios neabejo inai gali bū i laikomos pa adinimais, ypač okių geog a inių iš aiškų, kaip Jung inės Vals ijos, Vaka ų K an as, Šiau ės jū a, Pie ų andenynas, su ienu deno a u, kaip Popiežius?6 Labai įdomu hese a e p o o ypical p ope names in ha by common consen hey ha e no sp ęs i, a šių iš aiškų naudo ojai am ik uose kon eks uose iden i ikuoja sa o nuo odas, naudodami žodžių leksikinę eikšmę (p asmę)? Išmeskime aki aizdų bend inį e miną " ill" (4 […]); Be kalban apie de ales, galime bū i gana įsi ikinę, kad jie nenaudoja sa o aki aizdžių pojūčių. Mums ne eikia k eip is į The Rocky Moun ains, and Huang He ‘ he yellow i e ’, and exp essions deno - psicholing is ines spekuliacijas apie apdo ojimą, kad pada y ume iš adą. Mes iesiog galime užduo i ling is iniu požiū iu o ien uo us klausimus, okius kaip: a sakinys "Kalnų kalnai nė a ( ik ai) akmeningi" a ba "Gel onoji upė nė a ( ik ai) gel ona" y a p ieš a a imas? Aš manau, kad jie nė a p ieš a ingi. Tai gali bū i ne iksliai, be ne iesa nė a as pa s, kas p ieš a a imas.7 Kalban apie an ąjį, huang he aip adinamas dėl loessy sil , ku į jis neša sa o apa iniame s au e, be sakoma, kad jis bu o žinomas kaip (The) Juodoji upė sename mongolų (Pa ke 1917: 11, […][ ]he mongolai jį pa adina juodoji upė[…]), dėl jo iš aizdos jo i šu iniame s au e, isa ai demons uoja ben jau, kad nė a pap as ų yšių a p a dų i jų aki aizdžio leksikinio u inio. jei šie sakiniai nė a p ieš a ingi, ada ap a iamos iš aiškos u i bū i a dai. Jei jie y a pa adinimai, mes iš ka o galime ma y i, kad kai ku ie pa adinimai i kai ku ios iš aiškos, ku ios nė a pa adinimai, y a homoniminiai (The Rocky Moun ains e sus he ocky moun ains, su pa adinimu, ku is įp as ai ski iamas aš u didžiosiomis aidėmis). Jei ai iesa, ada nė a k ailų, jie gali įgy i p asmę pe opus ( e o ines igū as), kaip "Mes isi ikimės, kad niekada nebus ki os Kambodžos" (me onimiškai nuo oda į žudynes en 1970-aisiais), be ai čia y a ne eikšminga. Aš kalbu apie Romos ka alikų bažnyčios ado ą, no s žinau, kad i ki os kon esijos, pa yzdžiui, kop ų k ikščionys, aip pa u i popiežių. S a bus dalykas čia y a ai, kad kiek iena a i inkama denominacija u i ik ieną asmenį, pažymė ą šia iš aiška. Jei skai y ojai mano, kad šis dualizmas a daugialypiškumas pakenkia mano a gumen ui, jie gali pakeis i "Mylimasis lyde is", sup an amas kaip eiškian is ien mi usį Kim Jong-ilą; Jo ė ui i sūnui bu o duo i ski ingi "s iliaus". 7 Ka ės pap as ai gy ena ilgiau nei ūkininkai y a ak iškai klaidinga, be ai nė a p ieš a inga. Die as y a ys i Die as y a ienas y a p ieš a a imas, be ben jau kai ku ie eligingi žmonės paskelbs, kad ai iesa. 124 icha d coa es ac a Linguis ica Li huanica LXVI p oo way o deciding whe he an exp ession, as a linguis ic en i y, is a name o no ; he ques ion can only be add essed in ela ion o a con ex . in some con ex , ap a iamas iš aiška a ojama a ba seman iškai (naudodama jos sudė yje esančios leksikos u inį) a ba onimiškai (nenaudodama jos sudė yje esančios leksikos u inio). Todėl, kaip pa ody a šiais pa yzdžiais, sa ybė y a nuo odos būdas, o ne iš aiškų ka ego ija, i šis są okos sup a imas gali bū i aikomas ne iems iš aiškams, ku ie y a nekon o e siškai pa adinimai (p z., Nep ūnas, Vilnius): jie iesiog y a iš aiškos, ku ios niekada nenaudojamos nuo odoms pe paka o inį naudojimą okiu būdu, kad seman ically, excep in opes (c . oo no e 3). an impo an issue which is in he backg ound he e, bu which i ha e no spel ou so a , is ha exp essions may become names, i.e. hey may e ol e in o names a o ojai nebegali pasiek i jų leksikinio u inio, kad pasiek ų sėkmingą nuo odą. Tai u i bū i iesa, ki aip įp as a is o inė onomas ika, ku i siekia paaiškin i neaiškius pa adinimus, siejan juos su jų e imologiniu leksikiniu šal iniu, bū ų neįmanoma i neįsi aizduojama. Pasku inėje pas aipoje paminė os iš aiškos gali bū i kai ku ių naudo ojų ( ų, ku ie ne u i p ieigos p ie sa o leksikinio u inio) a dai, galbū ne ki ų ( ų, ku ie u i p ieigos p ie sa o leksikinio u inio) a dai, o ka ais i ki ų ( ų, ku ie ka ais u i p ieigos p ie sa o leksikinio u inio) a dai. Tokie iš aiškos gali bū i pakeliui ap i a dais, jei jie da nė a a dai. Be ai nė a "a ba a ba" klausimas. I. Coa es 2005b) eigė, kad kai a o ojas naudojo iš aišką kaip a dą ( . y. naudojo ją omimiškai), mažai ikė ina, kad įp as omis aplinkybėmis šis a o ojas ėl naudos ją seman iškai (galbū leido umpą pe einamąjį laiko a pį). Taip y a odėl, kad seman inė nuo oda y a a pininkaujama leksikos i g ama ikos p asme, odėl jos apdo ojimo išlaidos y a didesnės. Zip 's įs a ymas (a ba jo analogas; zip 1949) eikalauja, kad mes ikė ume, kad kalbos naudo ojų apdo ojimo sis emos dės mažiausią pas angą, eikalingą jų e e enciniai ikslai pasiek i. y a hipo e inė neu o iziologinė pasekmė: jei oniminis nuo oda apima leksikinio eikšmės apeigimą, u i bū i izinis neu oninis ma š u as, ku is y a pigesnis. Tai nag inėjama oliau (6 […]). išsamiau ap ašy a ki u (p z., Coa es 2012). Jie aip pa gali bū i išgal o i iesiogiai iš leksikos medžiagos i aikomi asmeniui, pa yzdžiui, kai 1993 m. am ik iems ikslams bu o susi a a dėl naujos Eu opos names may he e o e e ol e om non-onymic exp essions in he manne als ybės pa adinimo Bu usi Jugosla ijos Makedonijos Respublika. pa adinimai aip pa gali bū i paka o inai aikomi naujiems asmenims. a das Riča das jau egzis a o, kai jis bu o p i aiky as man. Šie s a s ymai odo, kad a dai, kaip e minai, eiškian ys asmenis, gali a si as i a ba e oliucijos, a ba da imo būdu. Abiejuose a ejais lemiamas eiksnys y a ai, kad šis p ocesas panaikina a ba da o ne aikomą be kokią iš aišką, ku ią iš eiškimas anksčiau u ėjo, a ba eigh issues in he P agma ic heo y o P ope hood S a bu pažymė i, kad ai ne eiškia, kad p asmė niekada negali bū i a ku a apdo ojimo me u, i mes g įž ame p ie šio klausimo oliau (7 […]) i (8 […]). (4 […]) P oPe Mes neį aukiami į Logiškai saugios ka ego ijos, g įž ančios į (3 […]) pa eik ų pa yzdžių ipų gene ikus, galime užduo i panašų klausimą. pa adinimai, ku iuose y a skaid us gene ikas, dažnai y a o, ką gene ikas nu odo, pa adinimai. Anglijos bankas, apie ku į kalbėjau anksčiau, y a oks pa yzdys. Be pagal oki e, kad "The E ening S a " nė a ž aigždė, o "The Wes Bank" nė a bankas. Pi masis iš jų y a eisingas, kaip pap as ai sup an ama, nes pag indinis iš aiška pap as ai naudojama Venus, ku i y a plane a, o ne ž aigždė. An asis y a eisingas, nes iš aiška kaip a das pap as ai naudojama apibūdin i geopoli inį subjek ą Pales inoje (no s, žinoma, ji gali u ė i i ki ų nuo odų), i en ji y a me oniminė kilmė, paėmusi sa o a dą iš Jo dano upės k an o. Tai odo, kad iš aiškos, ku ios gali bū i laikomos a dais, gali a ody i u inčios bend inį žodį, ku is ne inkamai klasi ikuoja asmenį. iš o išplaukia, kad šio bend osios pa adinimo p asmė negali bū i aikoma a ba jos nė a, kai apdo ojami okie pa adinimai. Mano mėgs amiausias pa yzdys susijęs su objek u mano gim ajame mies e, ku anksčiau bu o isiškai pap as as geležinkelio il as, adinamas Peak's Tunnel. Peak's unelis nė a unelis, odėl aki aizdžiai nė a p ieš a ingas. nė a bū ino yšio a p pa adinimo, įskai an unelį, i daik o, ku is y a unelis. ne jei y a s ip us ikimybė, kad okie san ykiai bus pag įs i, jie ne u i loginio saugumo. Todėl pa adinimai, ku iuose y a skaid ių bend inių pa adinimų, sukelia lūkesčius, ku iuos lemia ealaus pasaulio pa i is, be nieko daugiau. "Nė a jokio a do, ku is bū ų susijęs su daugeliu ling is ų i logikų (p z., neseniai Van Langendonck 2007: 71 . i 3 sky ius, su nuo odomis en) no ėjo ikė i, kad aš ai manau kaip sa aime sup an amą, 8 " Nadežda […] il is[…], kad šis u inys nus oja bū i aikomas be kokiame eiksme, susijęs su aiku, p z., […]nadežda žaidžia su sa o žaislais.[…] ai y a sa aime sup an ama. 9 naudojan Van Langendonck e minologiją: nė a ka ego inių p ielaidų. Žinoma, y a s a is inių lūkesčių. I inos g eičiausiai y a mo e ys. Iš o išplaukia, kad I ina, laikoma pa adinimo ipo a nuosa ybės lemma, ne eiškia, kad jos nešėjas y a mo e is. Van Langenwa e igh ienas, kaip aš eisiu en ailmen o a p esupposi ion abou he ca ego y o he indi idual bea ing i , as į ody i. donck is igh o claim ha p op ial lemma a yield possible deno a a, bu he link is no a logically 126 ac a Linguis ica Li huanica LXVI i negali sup as i, kodėl kas no s i oliau iki icha d coa es a i kščiai. I ina - mo e iškas a das, Egip as - geopoli inis a das, Vaiciulenas - pa a dė. Kodėl u uo iki? Jūs u i e pa i is, gau ą iš susi ikimų (a ba ki ų žinių įgijimo būdų), kad ben ienas a ski as nešėjas gali bū i klasi ikuojamas okiu būdu, . y. kad am ik a mo e is, X, u i a dą I ina, i aip oliau. be ai ne eiškia, kad I ina u i bū i žmogiška mo e is (neben a dų aikomumas y a eglamen uojamas įs a ymu, kaip ai y a kai ku iose als ijose […] ne ling is ikos a logikos klausimas). Iš okios pe spek y os, Shi ley bu o ( e as) y iškas a das angliškai kalbančiame pasaulyje, kol Cha lo e B on ë jį panaudojo kaip sa o omano he ojės a dą su uo pa adinimu; Jis bu o sus ip in as kaip mo e iškas a das dėl Ame ikos aikų ilmų ž aigždės Shi ley Temple šlo ės, ku i 1930-aisiais sukėlė mados, kad jis bū ų aikomas mo e ims. A šis a das pakei ė ka ego iją iš y iško į mo e išką? Kokia mūsų iš ada? Vienu a eju ai iesiog s eikas p o as, kad I ina i Shi ley y a me ginos a dai, o Vaiciulenas - pa a dė. Šios klasi ikacijos y a paka o inių s ebėjimų aisius. Jei ienas X ka ego ijos na ys adinamas I ina, ada I ina y a a das, aikomas ik os ka ego ijos na iams. Ši iš ada y a klaidinga: ai y a indukcijos apibend inimas iš s ebimų a ejų, . y. a gumen as iš konk e aus į bend ą, i ai y a klaidinga uo pačiu būdu, kaip isos šeimos u i ele izo ius a ba isi šunys u i ke u ias kojas. Jis aip pa aikomas no ma i iai: jei ienas X ka ego ijos na ys adinamas i ina, ada i ina y a a das, ku is u ė ų bū i aikomas ik os ka ego ijos na iams. ai y a socialinė i kul ū inė no ma,10 o ne ling is inė a loginė aisyklė. Negalime iš eng i iš ados, kad nė a nieko ling is inio apie I iną, kas padė ų ai pada y i mo e išku a du. Tu ime a ski i du eiginius: I ina y a a das, aikomas ( ik) asmenims, ku ie pa enka į žmogaus i emales I ina p iklauso ling is inei ka ego ijai mo e iškas asmeninis a das. Pi masis y a eisingas, ačiau jei y a ik ne iesioginis a aiškias, jis gali bū i suklas o as ienu p iešiniu pa yzdžiu (kaip y iškojo a do Shi ley a eju). Be ienin elio, ai gali bū i sup an ama kaip lūkesčiai a kul ū inė no ma, o ne bū inybė. Tai apie I inos a do ženklus, o ne jo ipą. an asis eiškia iš esmės ą pa į, kaip i pi masis, ik su (neaiškiu a aiškiu). Jie y a no mos, s a is inės a p i e s inės, be ku ioje iš šių są okų p asme. eigh issues in he P agma ic heo y o P ope hood "127 S aipsniai s aipsniai da o eiginį apie "I ina" kaip ipą. " Galime da y i iš adą, kad a dai kaip že onai gali bū i a ski ai klasi ikuojami i klasi ikuojami pagal lūkesčius, p z., hid onimai, eonimai, mo e iški a dai i . . pa adinimai kaip ipai negali bū i aip klasi ikuojami. I ina ūko dešim ciga ečių pe dieną, kai ku ios mo e ys ūko dešim ciga ečių pe dieną - ai pag įs a ikimybės iš ada, pag įs a saky ojo a ad esa o gy enimo pa i imi, ku i y a mažiau ikė ina ik uo a eju, jei y a I ina, ku i y a y as, a o e ė, a au omobilis. ji ne u i loginės p i alumo jėgos. Pa adinimai ne enka į ling is ines ka ego ijas g iež a p asme, . y. a do ipo "I ina" ne e as bū i žmogiška mo e is, ne jei jie pa enka į ai, ką mes galė ume adin i lūkesčių ka ego ijomis, ku p o o ipinis a ipiškas a do ženklo "I ina" nešėjas iš iesų y a žmogiška mo e is: isai ki oks dalykas. Todėl a dų ka ego iza imas, ku į naudoja onomas ikai, y a ne ling is inės ka ego ijos (ka ego ijos, ku iose y a ipų), o kul ū inės ka ego ijos (ka ego ijos, ku iose y a ženklų), o ne ling is inės. Jei be ku is skai y ojas nė a į ikin as anks esnės pas aipos a gumen ais, aps a s ykime oliau pa eik us dalykus. Aki aizdu, kad a dai gali bū i pad igubin i a p ka ego ijos na ių, ku iai p iklauso nešėjas: Robe as bu o aikomas y iškiems žmonėms i ik iausiai i oliau bus aikomas. be jis gali bū i aikomas be kam ki am. Aš galėjau pa adin i ne ik sa o sūnų, be i sa o ka ę, sa o au omobilį, sa o kompiu e į, sa o k edi o ko elę, a isiškai be ką ki ą Robe ą. a das gali bū i aikomas be kam, kas kul ū iniu požiū iu gali u ė i a dą. Tai, žinoma, y a pa enkinama pasekmė mūsų pag indinės są okos, kad a dai ne u i p asmės. Jei jūs eig umė e, kad isais šiais hipo e iniais a ejais aš p i aikyčiau " y ų a dą Robe ą" minė iems objek ams i kad jis iš esmės is da lik ų y iškas a das, aš, žinoma, su ikčiau, kad jis is da pa enka į ą lūkesčių ka ego iją. Daba pagal oki e apie lenk ynių a klį, a du Lucina. A "Lucina" y a hipopo amas, nu ody as "icos" nym o ho se-name (p o isionally conside ing hipponym o be a alid ype-ca ego y, in e ne o s e ainės e minologiniame puslapyje11)? Aš anksčiau nežinojau, kad Lucina aip pa bu o omėnų dei ės a das, iden i ikuojamas su Juno, i susijęs su gimdymu, . y. eonimu. Todėl is o iniu požiū iu Lucina y a eonimas, i galima eig i, kad a klio a das y a eonimo p i aikymas. Be įsi aizduokime, kad aš niekada nesusidū iau su dei ė. Is o ija į e in ų hiponimų ka ego iją. Tai nebū ų eonimas, išsky us 11 o no hing in my onomas icon, and Lucina’s only place would be in he p o i- www.icosweb.ne /index.php/ e minology.h ml, į ku į dažnai pa enka. 134 ac a Linguis ica Li huanica LXVI yškiu būdu, naudingu u izmo p amonei. šios icha d coa es sa ybės gali bū i eo iniu požiū iu g iež ai a ski os iena nuo ki os; Mano ikslas čia y a iesiog ilius uo i eikšmės bagažą, ku į gali a neš i pa adinimai, i ku is gali (ne u i) bū i p ieinamas pe nuo odų eiksmus i ku is gali (ne u i) paleng in i sėkmingos nuo odos ke inimą iš a imo kon eks e, aškas, ku is aip pa aikomas leksikinei medžiagai. Va dų idinė eikšmė y a nieko, jei iskas, ką mes u ime gal oje, y a ai, kad jie ne u i jokios p asmės. Iš o išplaukia, kad okios eikšmės, ku ias jie u i, y a išo inės: jų žymėjimas (daik ai, į ku iuos jie iš esmės gali bū i naudojami), i jų kono acijos (indi iduų p igim ies sup a imas, p z., ie os, ku ias jie odo, ku ios p iklauso nuo naudo ojo su okimo, įskai an bend ą žinią), aip pa asmenys, ku iuos jie iš ik ųjų naudojami konk ečiais a ejais. (8[…]) galima susipažin i su "Memes" eikšmėmis Išsiaiškinkime ieną klausimą, iškel ą pe diskusiją (5 […]). Aš a me iau idėją, kad a dai u i p asmę, be man a odė, kad ėl į ediau jį užpakaliniais du imis, leidžian , kad a dų e imologija galė ų bū i p ieinama am ik iems ikslams, įskai an e imą. są okos y a isiškai ski ingos. Kai iš aiška naudojama kaip oniminė nuo odinė iš aiška, . y. jos unkcija y a pasi ink i nuo odą naudojimo kon eks e be leksikinio u inio (žodžio) a pininka imo, ada pagal apib ėžimą nė a p ieinama p asmė. be ki i eikšmės aspek ai ( ie, ku ie y a (7 […])), pe duo i, be ne i in i, gali (ne u i […] ai y a s a bus k i e ijus) bū i konk ečiais būdais. pasi inkus asmenį pagal a dą, gali bū i naudojamos lūkesčių ka ego ijos (4 […]). Jei kas no s liepia man ką no s duo i Džeinei, aš g eičiausiai ieškau mo e iškos žmogaus bū ybės (be , žinoma, negaliu pasikliau i 100 p oc. iš adomis: Džeina gali bū i ka ė). Pasis engkime pašalin i be kokį išlikusį įspūdį, kad a dai gali u ė i p asmę, a ba kad e imologija i p asmė y a as pa s dalykas, nes mes galė ume bū i pagundy i eig i, kad y a p asmės klina a g adien as. Niekas neabejoja, kad y a sinch oniniu būdu neaiškių a dų i kad jie ne u i jokios p asmės, pa yzdžiui, anglų ie o ių pa adinimai Yo k, Auckland, Ogbou ne, Congle on. be koks pojūčių su okimo įspūdis p iklauso nuo labai neling is inės sa ybės: kalbos naudo ojo e imologinės sudė ingumo. a ski as šių a dų naudo ojas gali įgy i, mokydamasis, ilologines žinias, kad "bou ne" p o ė is kažkada eiškė "plaukas", kad " on" kažkada eiškė " e ma, kaimas" i kad žemė is da egzis uoja su p asme eigh issues in he P agma ic heo y o P ope hood 135s aipsniai / a icles pa ly compa able wi h i s o iginal old english one. ha knowledge may be each- e ous, because he -land in Auckland o iginally had no hing wha e e o do wi h žemė (Wa s 2002: 9[…]10), i bū ų sunku i in i, kad žemė sinch oniniu būdu eiškia "žemė" šiame pa adinime. Chelms o do ie o ės pa adinimas daugiau a mažiau skaid iai a odo kaip "pe plaukimas pe (upę) chelme į" i pagal ieną galimą sup a imą ai y a ai, kas ai y a, be šis sup a imas a si ado pe šešiolik ame amžiuje opog a o įsikišimą, nes a bu, a klaidingai, a yčiniai, i šis sup a imas nea spindi elemen ų "p asmės", iš ku ios klaidinga, kad e imologinis skaid umas y a as pa s, kas name was o iginally cons uc ed because he i e -name has been ca ed ou o he place-name by back o ma ion. any a gumen ha e ymological anspa ency is a su oga e o some aspec s o sense ounde s on examples like hese, and i is simp- p asmė. O kaip su a dais, ku ių e imologija neabejo inai skaid i? A galima paneig i, kad okie ie o ių pa adinimai kaip Longb idge, B oads ai s, New own i Redhill, a pa a dės Bu che i Jackson, a mo e iški a dai Ap il i Viole , u i p asmę? Tiesą sakan , ai gali bū i, ne i čia, ku skaid ios o mos y a e imologiškai pa ikimos. Paž elkime į ieną okį pa yzdį: kaip eikian is ie os a das, Longb idge nieko ne eiškia ( . y. logiškai ne eikalauja), ne il o egzis a imo. A siž elgian į įp as ų p ielaidų apie pa adinimus inkinį, jis u i eikš i ilgo il o egzis a imą is o iniame pa adinimo momen u, be ne po o ( . y. o dP bu o aikomas (ž . 6 […]). Be il o egzis a imas a jo išnykimas ne u i jokios ling is inės eikšmės. Tai ne eiškia, kad oks a das kaip "Longb idge" negali pe eik i jokios eikšmės. A siž elgian į įp as as p ielaidas apie ai, kaip ie os gauna sa o pa adinimus, ji pe duoda in o maciją apie p aei į: kad en bu o il as i kad galbū jis is da y a, be ši iš ada nė a sinch oninis ling is iniu pag indu pag įs as ie os žinojimas. Vaikščiojimas į Longb idžą neleidžia jums ikė i loginiu saugumu, ku į su eikia žodžių pojūčiai, ma y , susiję su uo, kad en asi e il ą. am ik os ūšies lūkesčiai y a p iim ini, be jie gali bū i a sisaky i be loginės nelaimės, kai susidu iame su į odymais, ku ie juos paneigia: il o ūkumas. a dų nė a ik ai p asmė, be ( eisingas a klaidingas) e imologinis sup a imas, i jie nė a as pa s. jie y a a ski i dėl loginio saugumo a nesaugumo iš adų, ku ias jie leidžia. A a ba ilgasis il as y a ai, ką su okia pojūčiai, o ilgasis il as nebū inai a skleidžia ką no s panašaus. in he ace o his kind o e idence, we can conclude ha any appa en sense Pa adinimuose skaid i e imologija ling is iniu požiū iu eiškia pe duodamą eikšmę. Žinoma, daba y a i ki ų, sa a ališkų, būdų, kaip ie oms gau i pa adinimus, ku ių pa yzdys y a daugybė Ame ikoje pas ebimų p ak ikų. 136 ac a Linguis ica Li huanica LXVI ing, ne i inama: . y. eikšmė be saugus icha d coa es loginis s a usas, a ba iena, ku i y a ik pasiūly a. Remian is okiais pa yzdžiais, u ė ume da y i iš adą, kad "Ką eiškia a das?" y a klaidingas klausimas, jei jis u i bū i sup an amas sinch oniniu būdu. "Kaip eiškia a das?" y a ge esnis, i ai y a ienin elis sinch oninio ling is inio s a bos klausimas. Jis u i bū i sup an amas kaip "kaip a das iden i ikuoja nuo odą naudojimo kon eks e?" A sakymas y a "pe bend as a bi a inio, be s abilios i g iež os ling is inės o mos asociacijos su indi idu žinias". A i inkamas diak oninis klausimas y a oks: […]Ką eiškė a das?[…] ( . y. […]Kokia jo p asmė?[…]) […] a k eipki e dėmesį, kad, s a biausia, eiksmažodis y a p aei yje, i jis p ipažįs a p asmės išnykimą pe einan į a dą. […]) "Memes in Li e a y Wo ks" (9 Gali bū i, kad ypa ingas a ejis y a daug susidomėjimo, ku is gali bū i pasaky as apie a dus meno kū iniuose apsk i ai, i ypač "c a ylic" cha ak e onimų li e a ū oje (ba on 1990). Tai a dai, ku ių o ma, egis, u i am ik ą eikšmę nag inėjamoje knygoje. Daugelis ka ak onimų ilius uoja ai, ką mes galė ume pa adin i e imologiniu onomas ikos posūkiu. Tokie pa adinimai gali bū i sup an ami su jų e imologine i , be abejo, odėl jų seman inė e ė lieka p ieinama, kai jie naudojami nu odan sa o nuo odą (a ba galbū , ealis iškiau, ben jau pi mą ka ą). Paimkime, pa yzdžiui, a dus, ga sėjusius seno ės anglų li e a ū oje: Pis ol, Doll Tea shee , M s Malap op, M Bumble, Becky Sha p, Gab iel Oak, Ti us G oan i . . okio ipo pa adinimų ikslas y a bū en sus abdy i a ba pažeis i bend ą pa adinimo a sky imą nuo jo sudedamųjų dalių p asmės; Tai y a ai, iš ko iš ik ųjų susideda be koks seman inis li e a ū inis pa adinimas: e imologijos epo en ijacija a eseman izacija. Kad ai isiškai sup as ume, u ime a siž elg i į a dų su eikimo kon eks ą. Li e a ū a y a menas, i y a eisė a many i, kad šis ak as panaikina įp as ą p ielaidą apie da imą, . y. kad pa s ak as panaikina be kokių žodžių, ku ie pasi odo iš aiškoje, pasi ink oje kaip a das (ž . 3 […] aukščiau), p asmę. Ki a e us, li e a ū iniai pa adinimai k iečia žiū o us, o man a odo, kad li e a ū iniai pa adinimai iš esmės y a ijų ipų: sa a ališki (ne iš ik ųjų ypa ingas ipas), kul ū iniai (ku ie i cha ac onyms ade on anspa ency o some kind, i ollows om ha ha p ekiauja pe duodamomis eikšmėmis) i seman iniai (ku ie p ekiauja ling is inėmis eikšmėmis). e minas "k a ilinis" gali apim i abiejų pasku iniųjų ūšių aspek us. eigh issues in he P agma ic heo y o P ope hood 137 S aipsniai s aipsnių skai y ojai iksliai ne sus abdy i yšį a p naudojimo i e imolname i jo eikšmė […] kai ku iais a ejais ne išanks inio su eikimo pojūčiai žodžių, ogy, bu o pe o m he complex balancing-ac o main aining bo h he o m o a ku ie jį suda o […] ak y us li e a ū inio į ykio ukmės, a ai y a žiū ė i spek aklį a ele izijos p og amą, skai y i omaną, a ką no s. Dėl šios p iežas ies, nepaisan pi miau pa eik ų a gumen ų (5 […]), ka ak oniminis e imas y a įmanomas (p z., Dö chen Laken eisse , okiečių kalba, iesiogine i e imologine p asme […]hypoco is ic-do o hee shee ippe […] už a Doll Tea shee Šekspy o Hen iko IV, II dalis), i oks […] e imas[…] gali bū i idioma inis i suges iškas, o ne g ynai leksikinis, kaip i isi ki i e imai. Nepaisan o, is da galima eig i, kad ka ak e onimų e imo eiksmas y a lygiai oks pa , kaip i ki as oniminis e imas, i kad odėl jis naudojasi ap a iamo a do e imologija, o ne be kokia p asme, ku i gali bū i ap ik a jo ling is inėje o moje. Galų gale (a ba ne eikia) iš i i, a cha ac onym y a eikšmingas žmogaus p o oje kiek ieną ka ą, kai jis naudojamas, kaip ai da oma įp as ų žodžių i ki ų iš aiškų leksikinių eikšmių eks e, no s ši galimybė nė a užd aus a. Galiausiai ap a iame klausimą, ku is ka ais bu o nag inėjamas onomas ikos li e a ū oje, . y. (10) a "Memes MaXiMaLLy" a "MiniMaLLy" y a eikšmingos? šis klausimas paka o inai iškyla, p z., kaip p aneš a Van Langendonck (2006) Tai iš esmės apie ai, a a dai, būdami į ankiai, ski i indi idualiems asmenims, neša daug in o macijos, ku i paleng ina indi idualią nuo odą, nes a dai a ėja p ie o, kad unikaliai nu odo indi idą (kas y a aki aizdžiai klaidinga p ielaida, no s galima a sek i seno ėje), a jie y a seman iškai uš i, . y. ne u i jokios p asmės i ne u i isiškai apib ėž o deno a ų diapazono, kaip aš a gumen uoda au šiame s aipsnyje. klausimas pap as ai nė a inkamai su o muluo as; ji a spindi klaidingą diko omiją i negali bū i a saky a aip, kaip ji y a. a das iden i ikuoja asmenį, ku is gali bū i ap ibo as naudo ojo žiniomis) isa apie ą asmenį u ima enciklopedinė in o macija. Jei nešėjas nė a unikalus, a das u i daugiau nei ieną deno a ą a ba galimą o may no be unique. i ha bea e is unique, use o he name ca ies wi h i (bu nuo odą, odėl jo iš a imas y a san ykinai nein o ma y us be naudojimo kon eks o pagalbos. Pa adinimai ne u i jokios p asmės, ačiau, kaip ma ėme, jie gali u ė i skaid ų a ki aip mokomą e imologiją i aip siūly i (neį auk i a numa y i) ka ego ijos na ys ę, u in s a bų nešėją oje ka ego ijoje a ba pe iesioginę nešėjų skaičiaus jėgą. To on o: To on o uni e si e o spauda. B on ë Cha lo e 1849: Ši li. leidimas ad libi um. Bu ge Tyle 1973: nuo oda i inkami a dai. Jou nal o Philosophy 70.14, coa es icha d 2000: singula de ini e exp essions wi h a unique deno a um and he limi s o p ope hood. Ling is ikos 38,670 iš 138 ac a Linguis ica Li huanica LXVI šioje ka ego ijoje. Pa adinimai aip pa gali, žinoma, icha d coa es u ė i daug enciklopedinės in o macijos i jie gali eikš i daug. uo mas u, kiek jie e ek y iai ska ina sėkmingą nuo odą į kon eks ą, jie y a maksimaliai in o ma y ūs. Tačiau ši in o macija y a p ieinama pe papildomus a minimo p ocesus, o ne užkoduo a pačiame a de, odėl ji nebū inai y a p ieinama iš a imo me u. uo mas u, kiek jie nesugeba eikš i, u ėdami sis emingų leksikinių san ykių (jaučių), jie y a nein o ma y ūs. Todėl a sakymas į šį klausimą y a oks: "abiejų", ačiau jis iš ik ųjų nė a s a bus. * * * nuola inės se ijos, 1161 […] 1174. Coa es Richa d 2005a: nauja inkamumo eo ija. XXI Ta p au inio onomas ikos mokslų kong eso p o okolas, Uppsala, ugpjūčio 19-24, 2002, ol. 1, ed. e a b ylla, Ma s Wahlbe g. So i, 125 […] 137. Coa es Richa d 2005b: spekulia y us onimiza imo psicholing is inis modelis. […] Quade ni In e nazionali di Ri is a I aliana di Onomas ica 1 (Pasaulio pa adinimas: nuo bend ųjų a dų iki inkamų a dų), ed. Dunja B ozo ić- onče ić, enzo ca a elli, 3[…]13. 425–439. [Kon e encijos "Pa adinimas pasauliui: nuo bend iųjų a dų iki inkamų a dų" p o okolas, Zada , K oa ija, 2004 m. ugsėjo 1 - 4 d.] Coa es Richa d 2006a: Tinkamumas. Kalba 82.2, 356-382. coa es icha d 2006b [2011]: some consequences and c i iques o he P agma ic inkamumo eo ija. […] Onoma 41, 27 […] 44. Coa es Richa d 2009: g iež ai Millian požiū is į inkamo a do apib ėžimą. – P o as i kalba 24.4, 433 […] 444. Esu labai dėkingas už išsamius i kons uk y ius komen a us apie šį s aipsnį, ku iuos da ė du anoniminiai eisėjai. eigh issues in he P agma ic heo y o P ope hood 139s aipsniai s aipsniai coa es icha d 2011a: Ku y a pa adinimo ibos? kai ku ie likę klausimai su p agma iška inkamumo eo ija. Popie ius p is a y as "Icos-24". Ba selona, Ispanija; Coa es Richa d 2011b: Mes esame apsup i onimijų: a dų, a dų ipų i o hcoming in he P oceedings . e minologinių ka ego ijų san ykių. Popie ius p is a y as "Icos-24". Ba selona, Ispanija; olesniame p ocese. Coa esas Richa das 2012 To þæ e ulan lóde. "O þæ e ulan lode" - apie ai, kaip ap i a du Ry ų i Vinsčes e io, Hampšy o mies e. […] Analizuojan senesnę anglų kalbą, Da id Denison, Rica do Be múdez-o e o, Ch is Mccully, Emma Moo e su Ayumi Miu a. Kemb idžo uni e si e o spauda, 28-34 Ta p au inės onomas ikos mokslų a ybos (ICOS) in e ne o s e ainė, e minologijos puslapis, www. icosweb.ne /index.php/ e minology.h ml Dažnai p ieinamas. K ipke Saul 1980: pa adinimas i bū inybė. Bazilas Blek elis. Lyons john 1977: Seman ika, 2 omai. Kemb idžo uni e si e o spauda. Ma cus Ru h Ba kan (1961) Modalumai i in encinės kalbos. Sin ezė 13.4, Mill john s ua 1843: logikos sis ema, 303–322. aciona y i i indukcinė. Londone: Džonas V. Pa ke is. Pa ke is Ed a das H. 1917: Kinija: jos is o ija, diploma ija i p ekyba, nuo anks y ųjų laikų iki šių dienų. Niujo kas: Du onas. Redmonds Geo ge 2002: Pa adinimai i genealogija: naujas me odas. "Bu y: šeimos is o ijos d augijų ede acija". Šekspy as Viljamas (c.1598): Hen is IV, II dalis. leidimas ad libi um. Spe be dan, dei d e Wilson 1986: eikšmė: bend a imas i pažinimas. Bazilas Blek elis. Pe e S awson F ede ick 1950: apie nuo odą. Mind, new se ies 59, numbe 235, 320–344. Van Langendonck Willy 2006 [2011]: name heo y and se heo y: he e u n o he maximum meaning ulness iew o names. […] Onoma 41, 45 […] 62. Van Langendonck Willy 2007: Sa ų a dų eo ija i ipologija. Be lynas i Niujo kas: de G uy e . Wa s Vic o 2002: Du hamo apyga dos ie o ių pa adinimų žodynas. No ingham: anglų kalba Vie ų pa adinimų d augija. Zip Džo džas K. 1949: Žmogaus elgesys i mažiausios pas angos p incipas. Niujo kas: "Addison-Wesley P ess". 140 icha d coa es ac a Linguis ica Li huanica LXVI aš uonios p agma inės ik inių žodžių eo ijos p oblemos san auka Šiame s aipsnyje dės oma ik inių žodžių samp a os eo ija, adinama p agma ine ik inių žodžių eo ija. ji pa em a d iem esminėmis idėjomis: 1) ik iniai žodžiai ne u i eikšmių; 2) ik inių žodžių esmė į a dijimas, o ne deno acija. umpai ap ašy i p agma inės s aipsnyje ik inių žodžių eo ijos pag indai, p ielaidos bei pasekmės i nag inėjamos aš uonios likusios a a iamai likusios p oblemos. Į eik a 2012 m. sausio 6 d. icha d coa es B is olo ling is ikos cen as Vaka ų Anglijos uni e si e as BS16 1QY, B is ol, Jung inė Ka alys ė [e-paš as apsaugo as]