81s aipsniai / a icles
daLia sVide skienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Di ezioni di ice che scien i iche: onomas ica ( ik inių žodžių
da ybos, ice ca o igine).
dė Ma ijaLMPoLės
aPsk i ies ag oniMų
P iesagos -inVedinių ano azione Ques o a icolo mi a a a enja e gua da si in a puka iu isc i u a
on he ag onyms – de i a i es
o he su ix -in- in Ma ijampolė coun y
Ma ijampolės apsk izione oponimiji pa e ag onimus, p eesagos -in edinius. sulla base p eziosa
in o mazione aggiun i a, isc i a nei ques iona i dei nomi della Te a, en a a quan o più
p ecisamen e s abili e s udia i loco a daggi daibi modo, o a e e innomina e comuni pa ole, con cui
si può cosie i, da cui si può kildin i e imologojamasias ag onimų ly is, appieni e pa ik icini gli esis en i
delib i e o igine dei loco a daggi dell'a ea del sud dei li uani. i da i e e ua i po ebbe o esse e
inclusi in un con es o di ice ca li uanis ica e bal is ica.
anno a ion he a icle a emp s o ake a close look a he pa o oponymy o Ma ijampolė
coun y eco ded in he in e wa pe iod ag onyms as he de i a i es o he su ix -in-. basa o sulla
p eziosa in o mazione aggiun i a egis a a in Field-Name ques iona i, l'au o e ha ce ca o di
iden i ica e il ipo di o mazione o he place names unde analysis, pe iden i ica e and name he
common wo ds, che possono esse e associa i con he e ymologised ag onym o ms and om which
hey can be de i ed, pe comple a e e i ede e le in e p e azioni esis en i o he o ma ion and
o igins o he place names in he sou he n a ea o he Li huanian language o he mos accu a e
way possible. he esea ch da a can be included in o he con ex o he esea ch o he
Li huanian and bal ic linguis ics.
esMiniai pa ole: a puka io pe iodo, loco a džiai, ag onimai, pama inis e odis (e imonas),
bend inis e odis (apelia y es), loco a džių da yba, p iesaga, edinys. keyWo ds: in e wa
pe iod, place names, ag onyms, base wo d (e ymon), common wo d (appella i e), o ma ion o
place names, su ix, de i a i e.
82 ac a
daLia sVide skienė
Linguis ica Li huanica LXVI
0. ĮVadas
P iesagos -in- edinių papli imo i p oduk y umo duomenys į ai iose lie u ių
oponimų classesse (poklasi nelle) abbas anza incomodi. aleksand o Vanago
eigimo‚ hid onimai con p e saga -inė e -inis, in gene ale iman , pasquico in u a
Li uania. solo nella pa e cen ale se en ionale della Li uania (apy ik iai con
cen o Vabalninkas, kupiškis, subačius), pie y inėje Li uania e žemaičiuose essi poco a iesni
(Vanagas
1970: 164).
ai pa emia i onomas o pa eikiamas hid onimų p iesagų papli imo ka og a inis
aizdas ( en pa , p. 407). bend as iš apelia y ų i iš asmen a džių pada y ų p iesa-
-in ed gos nume i in Li uania au o iaus indica o 522: 178 su -inė e 344 su -inis ( en ib,
p. 381, 385). conoscendo il o ale nume o di p eesaginių hid onimų ci ca 4000 (i id, p.
277) è s a o de e mina o il p eesaga -in edinių con enu o classe anden a džių 13
%.
Secondo la ice ca dei Li u ians oikonimų, la seconda da uni e salesnių p eesaghi
secondo da inių p oduk y umą (po -išk-) è p eesaga -inė. Ma ijos azmukai ės
eigimu, oikonimai-de i a ai su ques a appendaga papli ę nemažame Lie u os plo e;
essi sono meno ca a e is ici dei dzūk occiden ali e delle me idionali dis e o akų
pe igie. eccezion pie y inio dūnininkų kampą, nepopulia ūs ques a p ecessaga ediniai žemaičiuose, anche n no d
in Li uania a Ven õs e Mūšõs
( azmukai ė 1998: 113). maggio e p odu i i à, come ašo au o ė, nepasižymi -iniai.
P iesagos edinių uožas più b illan e nella s essa pa e se en ionale della Li uania
(lo s esso). ques o pa emia e y ėjos o ni o da oikonimų p eesaghi di di usione
immagine ca og a ica P iede n . 1, sulla mappa n . 2. P iesagų p odu i i à o dine,
compos a a secondo i o ali pe cen uali di p odu i i à edinių quan i icabili
(p iesaginės da ybos) le p ecessaggi -in ediniai cos i uiscono: 5 % -inė ediniai ( as i
323 oikonimai) e 1,25 % - pa iniai ediniai ( as i 83 oikonimai) ( en, p. 111). sulla base
e e ua e dei p eesaginių helonimų s udio da i, spiega a che ques i onimų da ibai
u ilizza i u i pa la i p eesaga galūnių a ian i, da lo o pada omi di e en i quan i à
edinių. da iausios è dal *-nokilusios p eesaggio con 47 p eesaggi a a 45,9 % di u i i
nomi de en o i della ca a e is ica: su -inė 32,4 % (pe quan o igua da l'in e a
ca ego ia di da ybos), su -inis 6,9 % su -inės 3,4 %, su -iniai sono 104, ques o cos i uisce 1
% di u e le chiiskias da ybos p eesaginių helonimų. di cui sono s a e o a e 14,4 %
0,6 % [...] i . .
“
(bilkis 2008: 262). Veiksmo ezul a ų pa adinimų, y ėjo eigimu,
-inė e po 3,8 % -inės, -inis de i a ų (ibid, p. 269270). P iesaginės da ybos lie u ių o onimų
ice ca indica che i p ecessaggi -in ediniai cos i uiscono 18,2 %. essi engono a i con
ques a appendice galūnių a ian i: 10,28 % edinių pada y a su -inė, 1,85 % su -inės, 0,51 %
su -iniai e 5,56 % su -inis
(kačinai ė 2009: 141).
p eceden emen e e e ua i nei Ma ijampolės apsk i i auka iu isc i i s udi dei
loco a džių da ybos e aspe i dell'o igine pa icola e a enzione in p eesaga
-in edinius non u a i a o. e o, no a a che oponimi con il su isso -in andama in u e
dėl Ma ijampolės apsk i ies
ag onimų – p iesagos -in- edinių
83s aipsniai a icles loco a džių klasėse: anden a džių, nomi di luoghi abi a i i, specialmen e
žemė a džių. essi annoomi sia da appellia i ì, sia da onimų. is a u ando uno Ma ijampolė eggiuni
zemė a džių poklasį, pe sonalnominės kilmės ag onimus (s ide skienė 2010: 97127), è s a o scope o che i
su issaggi -in ediniai cos i uiscono 12 % ( as i 47o a džiai, di cui 46 -inė(s) e 1 - ie inis edinys) (ibid, p.
122). In segui o è s a a a i a a l'a enzione in apelia y inės o igine p eesaga -in edinių sankaupą in
ques o a eale. Qui di lo o isc i a 328, i. i. ci ca la me à (~50 %) di u i da comuni pa ole kilusių
p eesaginių ag onimų. sebbene ediniai con ques 'appesaga spesso si anno e in al e a ee di lingua
li uane (plg. Mickienė 2001: 117118; 2006: 2730, endzely ė 2004: 8089; 2005: 145146, ba ku ė 2008: 157159), nei lo o
es i a i luoghi isc i a ben cosa meno che i iamame a eale. ol e a ques o, è s a a a i a a
a enzione e nel a o che Ma ijampolės apsk i i dei nomi della Te a 1 isc i a es emamen e pochi
(apie e dieciim i) apelia i ine o igine composi i kilmininkinių2 ag onimų. sulla base del a o che
cond inan e al linguaggio p eesagi -inis a ibu i i plin a escludendo uno dei g amma ici sinonimi
daik a a džio kilmininką (plg. kniūkš a 1976: 196; 2000: 36), ipo e icamen e si può i ene e che o se e
oponim in possibili in e connessioni con i dėsniai del linguaggio, eikiančiais apelia y inės leksikos
con es o. aigi p eesago -in edizioni quan i a i a pe s a a p obabilmen e es imonia ques a
loco a džių classe (subklasės) speci iškumą s udiamme a ia e Ques o a icolo mi a a enžiau
a a e si in in e cuka io za ašy ą Ma ijampolės apsk i ies oponimijos pa e apelia y inės kilmės
p eesagos -in edinius. sulla base supplemen a e in o mazioni nei ques iona i dei nomi della Te a, si
en a quan o più p ecisamen e s abili e s udia i loco a džių da ybos būdą3, ondamen i pa ole,
onimų polinkį plės is kalbamų edinių naudai.
appielli ii, i ede e esami esis en i di loco a džių da ybos e o igine in e p e imi di ques e apicinchie. in
u u o, p epa ando sin e ico la o o oponimico Li uaniano Li uano da i diziona io dei luoghio aggi ( LVž),
consis en emen e engono esegui e ice che di ques o gene e, si spe a, aiu e à a s abili e più
p ecisamen e zemė a džių 1 Plačiau apie a puka io Lie u os anke ų ž . s ide skienė 2005: 93;
sinke ičiū ė 2006: 497. 2 essi sono conside a i loca o zii, composė i da due sa a ankiche pa ole, il cui
p imo, de iniezian iis, è di qualche comune pa ola del app esen an e; kilmininkinių ie o a džių seconda
pa ola è l'ogge o della supe icie della e a, che il p imo dis ingue da al i ienodų, denominazione (plg.
Vanagas 1970: 258259; anche ede e sa ukynas 1963: 235246).
3 u imi omenyje ali ag onimai, il cui da ybos ondamen o può esse e sia nep iesaginis apelia i us (da inys
conside a o ediniu, il suo p eesaga da ybos a iksu), sia p eesaginis apelia i us. Nell'ul imo caso ag onimas
conside a ei ino p iminio. Toponimiche Li uanee p ima ie sono conside a e ali nomi di luoghi, che du an e
la oponimizazione, comuniniams (o agli al i ik iniams) pa oleas i s an locale a džiais, neįgyja jokių
da ybos požymių. pe ques o e mine, applica o agli acqua a dgi, c anche Vanagas 1970: 24. Ad esempio,
sulla base dell'indagine del illaggio gudelių alsčiaus būdninkų dell'app endi a con ea (in p ecedenza
ques 'ie a e a p esso gi ai ės, che o a esci ssa), si i iene che il nome delle ie a Pagi nė sia o igina o da lie.
pagi nis, -ė ‘ne oli gi ios esan is, plg. Pagi nis šonas kl (Lkže), e enoė a dis conside a o p imoiniu.
aigi ques o ag onimo nella lis a degli s udia i loco a di non ien a.
84 ac a Linguis ica Li huanica LXVI kilmę, non di un luogo del luogo e gio nelle
daLia sVide skienė
o mogamuose lizdue o pan. besides. al ine di conse a e i minuscoli nomi della
supe icie e es e, come speci inę e più cin ancia a pa e del lessico, ques a classe
di loco a di in enziona e ul e io e s udi e pubblicazioni. nell'a icolo annuncia i dal
i osios lingua isc i i au en iški loco a dzii. pu ché nel ma e iaio auka io il
luogo a dis non nesuki čiuo o il suo ki čia us neaiškus, nepa idimo, nell'a icolo egli
neki čiuojamo. come già usuale pe ali ipi di la o i, ad ogni loco e gio engono o ni i
degli ogge i innomina i e le lo o localizazioni. ul e io men e si spiega ag onimo o igine:
indica o spėjamasis ondinis pa ola (e imonas), il suo signi ica o. poiché in e cuka io
isc i a ogge o di s udio scel a la pa e oponimica di Ma ijampolės apsk i a
abbas anza au en iška, non occa a modelli di abbb ica pa ole s aniima, in u i i
casi, su adus e į a dijus comunei pa ole, con cui sie inos, di cui kildin inos
e imologizuojamųjų ag onimų ly ys, indicando apelia y ų signi ica i, u ilizzo asi
edizione ele onica del diziona io della lingua Lie u ių
( oliau Lkže).
in conside azione all'appa enimen o delle pa ole ondamen ali a de e mina e
pa i della lingua, nell'a icolo dis ingue ano due g uppi di oponimi s udia i: i.
s an y ai) i ii. Vediniai iš būd a džių (deadjek y ai). Pas a ųjų edinių Ma ijam-
polės apylinkėse už ašy a 13 (4 %). ep ezen an ų skaičiumi deadjek y us ženkliai
Vediniai da daik a a džių (desublenkia desubs an y ai. di ques i isc i i 315 (96 %)
(anche c . p iedą, 1 diag amą). Ques i edini secondo onda i o pa ola sono
assegna i in qualche leksine seman ine g uppi: da a i isiog a ini e mini, pian e,
nomi animali e al i di e si na u a, socialine ambien e daik ų, enomini nomi.
1 . Vediniai iŠ daik aVa džių
(desubs an yVai)
1 .1 . Vediniai da isiog a inių e minų
-inė: Akmen-nė p . kl , k sn, Lb : lie.
ãkmenas (akmuõ) ‘ due a ooliena o il
suo singolo pezzo
’; Angl-nė d . Šil: lie.
angls ‘ nonigusio
b uci legno esidana ;
Buiz-nė a ., d . kz : lie. buizà ‘didelė pu ynė, makalynė, pamu ys; Daub-inė p .
kl : lie. daubà ‘ alėnys, klonis, g io a ; Dub-nė p . k sn, Ld n: lie. dùbė
‘įdubimas, slėnys, plg. lie. dubùs, - ‘ duobė as, dubu iuo ; Duõb-inė p . Lb : lie.
buob ‘ sca a o o pe caso inse i o pos o sulla e a ; Dù p-inė p . kl , Ld n, ss: lie. dù pa, dù pos ‘
susigulėjusios e apanglėjusies pelkių ege ali imangana 4; Gal-nė a . 4 Pie ų nomda può esse e a o
semplicemen e da lie. dù pinė (dk .) ‘pie a, do e aglia e o es ossa e du pės; duobė du pyne.
dėl Ma ijampolės apsk i ies
ag onimų – p iesagos -in- edinių
85s aipsniai a icles kz , p . / igl, 2 p . kl , p . k sn, 2
p . Ld n: lie. gãlas ‘ luogo, do e inisce qual ilgesnis
cosaik as; cosa pe š inė pa e (p adžia, pabaiga)
’; Išdag-nė p . Ld n, M j: lie. š da ga, izdagà ‘ esguusi o solè
esguina a luogo in pascolo, bosche, du pyne, b uciamen o
’; Kaln-nė p . kl : lie.
kálnas ‘ al o
innalzamen o e a ; Kap-inė p .
kl ; Kamp-nė p . P n; Kamp-inė 2 p . igl, kl , p . Ld n, M j, 2 p . P n; Kamp-
-inė 2 p . igl, p . P n: lie. kapas ‘ k aš , paese;
pa e; a ea, pa cella; ma ginali à; pezzo
’; Klón-inė p . gdl; Klon-nė p . b b: lie. klónis ‘slėni luogo, slėnys, lenkė, loma, dauba;
K an -nė d . ss: lie. k añ as ‘žemės pak aš is p esso iume, lagoe o, ma e; cana dis;
K iauš-inė p . kl : lie. k iašis ‘s a us, sca dingo spon a, b uscamen e salili luogo;
Kùps -inė 2 p . b b, 6 p . gdl, 2 p . kl , 4 p . Lb ; Kups -nė p . b b, p . b b, gdl, igl, 3 p .
gdl, 3 p . kl , 6 p . Lb , p . Ldn , 8 p . k sn, p . ss; Kups -inė d b. ž., p . P n;
kl , 2 p . k sn, p . Lb , Šil: lie. kùps as ‘koks anche minuscolo spilliimo, kaupas, kemsas,
kupu na; ja ų guba (10 o 12 pėdų); Mi-škinė d . V : lie. m o es ‘pe ziosa di albe i; gi ia;
Mol-inė d . k sn: lie. mólis ‘ us a e a, ąsi (kai d ėgna), usa o pe cos uzioni,
ce amiche la o iniams, lipdybai e e c., mõlė ‘molio e a, molynas; Pagi -nė p . kz : lie.
pagi , pagi s ‘campo p esso gi ios; Pakel-nė a ., p . kz , p . kl, Ld n: lie . pakel, pakels
‘pie a accan o alla s ada, accan o alla s ada; šalikelė5; Pak iauš-nė p . Ld n: lie.
pak iáušė, pak iáušis ‘s a us, ska dingas spon a o pendici di mon agna, k iaušis,
pak iū ė; Paupel-nė a ., p . kz : lie. pau pel, pãupelis ‘ ie a lungoi uselio; Paup-nė p .
kz : lie. paup, paups ‘ ie a lungoi iume, pok an ė; Pa ieškel-inė p . Lb : lie. pa ieškel,
pa ieškels ‘ ie a palei albe kelį; Piesk-nė d . ss: skol. pieskà, piskas ‘sol a sabbiinga,
sabbiinga e a; P a ekul-nė a . k sn: lie. *p a ekulis a e c., plg. lie. p a ekliai ‘iš aka,
p o ėkis
(?)’; P ūdel-inė p . b b: lie. p lis, plg. p das ‘ enkinys; P d-inė p . gdl: skol. p das;
Šal in-nė p . Lb : lie. on enis ‘ e samen o d'acqua che sco e dal e eno; bež
Ru-nė a . kz : skol. ubžius ‘zemės ėžio, bo da di campo, ežia; Rūd-nė d . V , p . k sn;
R-ūdinė p . P n: skol. ūdà ‘p as a, pelkė a e aè con du pių p iemaiša, ūdynė;
e a con impazza u a di o e; Tak-nė p . igl: lie. ãkas ‘s au as kelelis anda e; p k.
s e o appezzamen o di e a; Tù p-inė p . b b: skol. ù pės ‘du pės; Valak-inė 2
p . igl; Valak-inė p . P n: skol. alãkas ‘žemės plo abou d idešim dešim inių;
Žiẽgžd -inė d b. ž. gdl: lie. žiegžd à, žigžd as ‘ upus sabėlis, ž y as, ž i gždas;
Žiõg-inė p . ss: lie. žiogs ‘užlie as i e s ek aš ys, zau ekis, adaksnis; liūnas,
klampynė iume o lago di bo da
, dall'al a pa e, possibile o igine da lie. žiógas, žió gis ‘šoklus iesiaspa nių bū io
abzdys (Te igonia); Ž i gžd-inė p . igl: lie. ž igž dė
‘ž i gždė a žemė;
5 non lascia a di occhi a ciò che i e è a daggi possono esse e a o semplicemen e da lie. pakelnis, -ė
‘esan is [...] p esso il sen ie o.

86
daLia sVide skienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVI
-inės: Angl-nės a . k sn: lie. angls6; Du p-nės p . kz : lie. dù pė, dù pės;
Kamp-nės p . ss; Kamp-inės p . igl: lie. kapas; Kéms-inės p . k sn: lie. kémsas
‘samanami o e ba czélés kelmas o e a kaubu ėlis, kęsas; Valãk-inės p . kl : skol.
alãkas; Žiegžd -né gn. gdl: lie. žiegžd à, žigžd as; -: K aš -niai d ., p . k sn: lie.
k ãš as ‘galas, pabaiga, iba, siena; gabaliu-
kas, sklypelis; upu is’;
-inis: Kamp-nis d ., p . M j, p . P n: lie. kapas; Pagi -nis d b. ž. kz : lie.
pa gi , pagi s ‘ gi ios pe
ma gini; campoas p esso gi ios 7;
Pa ieškel-inis d . ss: lie. pa ieš
kel, pa ieškels.
No e a o che nell'a eale s udia o dai isiog a ici e mini è pada a a la maggio pa e
(40 %) apposag -in edinių (ž . p iedą, 2 diag amą). In ques o g uppo in cui a iausi
p eesaggi -inė ediniai. essi cos i uiscono 91 % di u i ques o g uppo di loca o i. al i
ediniai engono a i con p ecessaga -ingalūnių a ian i: 5 % edinių pada y a su -inės, 3
% su -inis. isc i o uno edinys con -iniai. pa icola men e mol o s udiamame a o e
ag onimen i, o iginusių da lie. kùps as. P iesagos -in ediniai, il cui e bo ondamen ale è
menziona o apelia i o, isc i i quasi in u i i illaggichi del dis e o s udia o
(balbie iškio, gudelių, kal a ijos, Liuba o, Liud ina o, k osnos, sasna os e Šila o o).
ques o po ebbe a es a e che nelle zone plaumini ciascuna disuguaglianza della
supe icie del e eno non è imas a inosse a a e è s a o in qualche modo
denomina o8 (nel caso ag onimų da ybos kups u).
dall apelia i o udà abbas anza spesso pada omi pa lami ediniai, ma y , signi ica
non solo p as ą, pelkė ą e a con du pių p iemaiša, ūdynę, e a con udos
p iemaiša. possibili casi in cui ūdà signi ica balų ūdą9.
Kapas e gãlas anco a due appellia i i, dai quali non mancano di a e p eesaggi
-in ediniai.
ali ag onimen i, il cui ondamen ale e bo è nominina i o dell'ogge o nomenkla ū inis e m, in ques e
apylinkėse nonž ašy a. 6 Pas iccian i comuni comuni delle pa ole, con cui si collegano, da cui kildinama e
e imologizuijamo ag onimų ly ys, signi ica i i nell'a icolo non nudoma i. 8 s udiando Ma ijampolės eggii i
al o oponimi poklasį sudu inius o onimus è s a o no a o che in ques a a eale spesso (89%) i oponimi
7 žemė a dis galė ų bū i pada y as iesiog iš lie. pagi nis, -ė, ačiau kazlų ūdos alsčiaus seno ės
kaimo anke os ie o a džių už ašy ojas okių duomenų nepa eikia. kadangi ag onimo da ybos pama as
y a nep iesaginis apelia y as (pagi s), da inys laikomas p iesagos -in- ediniu (plg. 3 išnašą).
engono a i modo di sudu imen o con leksema kálnas second ajame sande
(ž . s ide skienė 2006: 57).
9 anco s . Vanagas 1996: 9497, do e spiegando il nome della ci à Kazl Rūdà, appa enuscio i iamam
a ealui, kilmę, plačiai discu e del secondo loco a dzio dėmens Rūdà possibili à di in e p e azione o igine.
dėl Ma ijampolės apsk i ies
ag onimų – p iesagos -in- edinių
87s aipsniai a icles /
1.2. Vediniai da nomi di pian e
-: Alksn-nė p . kz , Ld n: lie. aksnis ‘be žinių šeimos medis (Alnus); A el-nė p . kl :
lie. ã elis ‘balų augalas ilgais, o emen e k epiančiais lapais (Aco us calamus);
A žuol-nė p . kl , A žuol-inė p . Lb : lie. á žuolas ‘mol o du o di legno lappa o
(Que cus); Asikl-inė p . b b, gdl, 2 p . kl , k sn, p . Lb , P n, Šil; Asiūkl-nė p . k sn;
Asiūkl-inė p . kl , Ld n, 2 p . P n: lie. asiklis
‘ asiūklinių amilia spo inis pian a a
minuscoli gh yniškai lapeliais, iaušis
(Equise um)
’; A iž-inė p . P n: lie. a ižà ‘ col u a
ege ale i cui ce eali si usano pe il mangime
e il cibo (A ena); di quel pian o g ano
’; Baland-nė p . M j: lie. ba lán da
‘ oks balandinių amiglia pian a (Chenopodium)10; Be ž-nė p . gdl, 4 p . k sn: lie.
bé žas ‘ lapuo o albe o ošimi (Be ula) ; Bulb-inė d . igl: skol. bùlbė ‘ da žo ė le
cui shakniagumbii con engono mol o k akmolo (Solanum ube osum); os
o ze oli šakniagumbis
’; Búož-inė 2 p . M j: lie. búožė ‘š end as, ilkauodegė (Typha); Cibul-nė 3 p .
Ld n: skol. cibùlis ‘s ogūnas (Allium cepa); Česnak-nė p . gdl: skol. česnãkas ‘
aš aus k apo da žo ė (Allium sa i um) ; Dilgl-inė p . M j: lie.
gė dil l ‘
žolinis augalas, ku io s iebas i lapai su dilginančiais plaukeliais (U ica)
’;
Di s-nė p . Ld n: lie. d sė ‘
a pinė pik žolė, pp .
c escen i nei ugi (B omus) ;
D ebul-nė p . kz : lie. d ebul ‘ ale albe o
ebančiais a oglie, epušė (Populus emula)
’; Egl-nė 2 p . k sn: lie. glė ‘ semp e e dioso albe o spigliuo o con
amici densi che o mano o ma di kūgio ainiką (Picea)
’; Geguž-nė 2 p . k sn; Geguž-inė p . igl, P n: lie. geguž (gegužs os) ‘ okios e be, che
c escono pūdymuose, gegùžis ‘
asiūklis, kežė ys (Equise um)
’; Glúoks-ninė p . P n: lie.
glúoksnis ‘
gluosninių amiglia albe o,
zil i is (Salix) ; Glúos-ninė p . b b, 2 p .
P n: lie. glúnis ‘ gluosninių
amilia albe o, žil i is (Salix) ;
Ka kl-nė p . k sn, Lb ;
Ka kl-inė p . kl : lie. kaklas ‘gluosninių amiglia albe o o a bus o (Salix cine ea), plg. lie. kaklės ‘ okios zolės;
Kle -inė a ., p . Šil: lie. kl as ‘kle inių šeimos medis plačiais ka py ais lapais, medžliepis (Ace ); Kop-ūs inė d .
igl, p . kl : lie. kops as ‘k yžmažiedžių šeimos lapinė da žo ė (B assica); Lapg-inė 3 p . kl ; Lapūg-nė p .
k sn: skol. lapgas ‘pu iena (Cal ha palus is); Lapk-inė 3 p . 10 pe . o igine anco a s . LVž i 322333, do e
iene p esen a a possibili à di spiegazione dell'o igine dei loco a di iz lie. balañdė, balañdis ‘ oks uccš is,
co elis; ca elli sel aggio (Columba). au o e dell'a icolo opinione, appa y , possibile e un'al a e sione
della spiegazione dell'o igine del luogo a dggio. secondo i da i dell'a laso delle lingue bal he, si è acce a o
che la pa ola comune balañdis è usa a in u a bassa a mia a ea, adiacen i occiden ali alš aičių e in alcune
eas e n alš aičių pane ėžiškių šnek os (p. 89). s udia a nella zona di lingua li uani iene usa o appellia i o
ka lis, che, menziona o a laso da i, è di uso nella g igia pa e della Li uania: in u o aukš aičių plo e,
anche in alcune me idionali e y inėse pie ų žemaičių aseiniškių šnek ose (plg. p. 90; da . ž mapėlapį p. 149).
enu o con o in ques o, il nome dei p a i nell'a icolo si collega con lie.
balánda e o ni o desubs an y ų
sky iuje, edinių iš augalų pa adinimų
seman inėje g upėje.
88 ac a Linguis ica Li huanica LXVI k sn: skol. lapcas ‘pu iena (Cal ha palus is);
daLia sVide skienė
Lénd -inė 2 p . Lb : lie. lénd ė ‘ a pinių amilia pian a acqua ica ilgu uščia idu iu
s iebu; pap as oji nend ė (Ph agmi es communis); Nénd -inė 2 p . gdl, p . Lb ; Nend -nė
2 p . gdl, 4 p . k sn, p . Lb , Ld n; Nend -inė p . igl, kl : lie. nénd ė ‘ a pinių šeimos
andens augalas ilgu uščia idu iu s iebu (Ph agmi es communis); Papa -nė p . kl :
lie. papa is spo inis la ghii ca pi hais a oglie pian e (D yop e is); Pupeláišk-inė p .
Ld n: lie. *pupelaiškė a pan., plg. lie. pùpalaiškė ‘gencijoninių šeimos pelkėse
c escen e pian a medicinale (Menyan hes i olia a); Pùš-inė, Puš-nė p . k sn: lie. pušs
‘ isada albeggian e albe o con lunghi spyglia e o ondini kanko ėžiais (Pinus); Rug- -nė
p . kl : lie. ugia, ugs ‘ a pinis (pp . in e ninis) ja as, dal quale g ūdų a ine baka a
pane (Secale); ques i ja ų c escen e campo; Sãman-inė p . b b; Saman-nė 3 p . k sn, p .
Lb ; Sama-ninė 2 p . kl , p . Šil: lie. sãmana ‘d ėgnų ie ų spo inis pian a con adenali
piukeli in ece di šaknų (B yophy a); Se ben -nė p . Lb , ss; Se ben -inė p . Ld n: lie.
se ben à, se beñ as ‘ aisk ūmis con edomom ūgščiai dolci osonomi, gels omi o ne i
be ies (Ribes); Sikl-inė 2 p . Lb ; Siūkl-nė p . kl : lie. siklė, siklis ‘asiūklinių šeimos
spo inis plan ai inissimi ch yniškais lapeliais, iaušis (Equise um); Sk obl-nė d . ss:
lie. sk õb las
"be žinių amiglia albe o di du a legena (Ca pinus); Smlg-inė p . Lb ; Smilg-nė p . Ld n:
lie. smlga ‘ a pinių šeimos žolė su šluo elės pa idalo žiedynu (Ag os is); Smukn-nė p .
k sn, Smukn-inė p . igl: lie. smùknė, smuknià ‘panaši in iks ą lowų ie ų žolė; Spagen-inė
p . Lb : lie. spagena ‘spanguolėʻ; S adal-nė p . Ld n: lie. s adal ‘daugiame is
o namen i is a bus o oppu e albe o (Co nus); Šel ekšn- -nė p . kl , M j: lie. še s
-inė p . igl: lie. šel kšnis ‘šal ekšninių šeimos k ūmas a medelis (F angula)’; Še -
‘p as a, die a zolė11; Še mukšn-nė p . Ld n: lie. še mùkšnis ‘e škė inių šeimos medis
audonomis uogomis (So bus); Šlýn-inė p . b b: lie. šlýnas, šlýnė ‘pilkš ai mels as
oppu e balkš as gli us molis con con aminazioni di ma e iali o ganici; ale molio suolo;
Š énd -inė p . Ld n: lie. š énd ė ‘nend ė (Ph agmi es); Uos-nė p . b b: lie. úosis
‘ali medini della amiglia con oglie ca pi a e plunksnos ad o ma di e ige a legena
(F axinus); Viks -nė p . b b, kl , Lb ; Viks -inė p . kl : lie. iks à ‘ iks inių šeimos
daugiame ė žolė (Ca ex); Vikš -inė p . kz : lie. is ‘ iks a (Ca ex); ques o pian a come
e zè o siena; Vingi -inė p . Šil: lie. ing is ‘ ėd yninių šeimos pe ienni delle e be gen is
(Thalic um); Vinkšn-nė p . k sn: lie. nkšna, inkšnà ‘guobinių šeimos medis (Ulmus);
Žolyn-
-nė l. M j: lie. e olýnas ‘
qualsiasi e olino (c escen e
o skin o) pian a , lie. žolnė
"luogo ing osso di e be;
-: Nend -nės p . Lb : lie. nénd ė; Saman-nės p . gdl: lie. sãmana; Smlg-
- delle p . gdl: lie. smlga;
11 Pie ų nomi possono esse e a o semplicemen e da lie. še nis, -ė ‘šiu kš us, die as come še iai.
dėl Ma ijampolės apsk i ies
ag onimų – p iesagos -in- edinių
89s aipsniai a icles /
-inis: A žuol-inis p . igl: lie. a zuola;
B õk-inis d . ss: lie. b õkas ‘ aka
da žo ė; os o agionali šakniagumbis;
unkelis (Be a) 12; Róp-inis d . ss: lie. ópė
‘ k yžmažiedžių šeimos paša inė a
algomoji da žo ė pailga o ap alia, s o a
šaknimi (B assica apa)
’; Saman-nis p . gdl: lie. sãmana; Ski ps -nis a . k sn: lie.
skips as ‘ bukas (Fagus) ; Sk obl-nis l. Lb : lie.
sk õblas; Sk uobl-inis p . gdl: lie. sk úob las ‘ be žinių
šeimos medis kie a mediena (Ca pinus) ; Tabok-nis l.
pa e ss: lie. abokà, abõkas ‘ bul inių amiglia pian a
(Nico iana) .
Pas ebi a o, che edinių da nomi di pian e g uppe o da iausi p eesaggi -inė
ediniai. essi cos i uiscono 91 % di u i il g uppo ques o dei e è a dž. al i
ediniai engono a i con il su isso -ingalūnių a ian i: su -inės pada y a 2 % edinių, con -inis 7 %. con
- ediniaiinių nonž ašy a.
nell'a ea s udia a ag onime sono a e da albe i (aksnis, á žuolas, skips as,
sk õblas, a išna, inkšnà) e da a i luoghi denominazioni di pian e che c escono:
šlapių (ã elis), di ų (asiklis), da žų (b õkas, ópė), me ų (smlga), laukų (nkžà). più
spesso pama ionali pa ole es i ques e leksemos: asiklis, nénd ė, sãmana, iks à. dal
linguaggio i o auka io usa i isc izioni dei loco a di del poklasio s udia o ede e,
che con empo aneamen e nello s esso locale spazio i nomi dei luoghi con il su isso
-ini le sue galūnių a ian i di en ano da g e iminių o mų su asiūkli siūkl-, odan i ė;
yšį su lie. asiklis i lie. siklė, siklis; su lapūk- i lapūg-, odančių yšį su skol.
lapgas i skol. lapkas; su lend - i nend -, odančių yšį su lie. lénd ė i lie. nénd-
con sk obli sk uobl-, indican i connessione con lie. sk õblas i lie. sc úoblas. Si
i iene che ques a ice ca esc yškin a a ijuojen i leksemų į ai o è po ebbe
esse e conside a a speci iciiniu i iamam a ealui ca a e is iingu b uožu. 1 .3 .
Vediniai da animali nomi -inė: Án -inė p . gdl: lie. án is ‘ pe is o sel aggio acqua icol o
(Anas) ; Ba suk-inė a . Šil: lie. ba sùkas ‘ plėš us ž ė elis šiu ksčiais pelai, opš us
(U sus meles) ; Dl-inė p . b b; Pe -nė p . b b; Debido-inė p . Ld n: lie. pe ‘ sangue
min an i gėlųjų andenų ki mėlė, siu bėlė (Hi udo medicinalis) ; Gaid-nė p . Ld n: lie.
gaids ‘ pe is a icš is, gallus gallinaceus) ; Gy a -nė p . k sn; Gy a -inė p . kl : lie.
gy ã ė ‘ ilgu co po, senza pioi, poisingais den imis šliaužikas, angis, pik oji, šnypš ėlė
(Vipe a be us) ; Ja ub-nė p . P n: lie. ja u b ‘ e e inų šeimos paukš is, i bė, i bė
(Te ao bonasia) ; Ožk-nė p . kl : lie. ožkà ‘nedidelis aguo as a ajojan is (pp .
naminis) animaliul, enu i pe il la e e ca ne; Pemp-nė p . kz : lie. pémpė ‘nedidelis
sėjikų šeimos pelkių paukš is (Vanel12 al a e us, nea mes ina . o igine da p d.
B õkas (LPž i 312) possibili à.
96 ac a
daLia sVide skienė
Linguis ica Li huanica LXVI
LokaLizacijos nuo odų
su uMPiniMai b b balbiẽ iškis
(P enų .) Ld n Liud inã as
gdl gudẽliai (Ma ijámpolės sa . ) M j
(Ma ijámpolės sa . . P n P enai kl
sasna à (Ma ijámpolės sa . .)
k sn k osnà (Lazdjų .)
kz kazl ūdà V
Lb Liubã as (kal a ìjos sa . .)
(Ma ijámpolės sa . .)
Ma ijámpolė igl igliškliai
cal a ijà (Ma ijámpolės sa . .) ss
Šil Šila ó as (P enų .)
Vei e ia (P enų .)
al i
su uMPiniMai a .
gn. ganykla pp .
liguma p . p ūsų
pe kel ine n .
loco a dis
a imas d . di a
no malmen e p d.
skol. skolinys d b.
uni à e ė pan.
ŠaL iniai
plg. palig ink p .
su namè dk .
ž. la o ama lie.
similmen e
pie a dab. a uale
daik a a dis lg.
Li uanei p k.
signi ica o .
Bal u lingua a lan s. P ospek s = Bal ų kalbų a las. P ospek as = A las o he Bal ic
Languages. A P ospec , suda y ojos e in od ado au o ės: danguolė Mikulėnienė, anna
s a ecka; mappaghi dei commen i au o e: ilga jansone, anna s a ecka, ima bace ičiū ė, as a
Leskauskai ė; mappais compu e izza o a ian e p epa a a edmundas umpa. īga: La ijas
uni e si ā es La iešu alodas ins i ū s, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2009. Lkže Lie u os
kalbos žodynas, a ian e ele onico. eda o ių kolegija: ge ūda nak inienė ( y . ed.), jonas
Paulauskas, i u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, jolan a zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 2008. Accedo in e ne : www.lkz.l . LPž iii Lie u os pa a džių žodynas 12, ed.
aleksand as Vanagas. Vilnius: Mokslas, LVž i bilkis Laimu is, Maciejauskienė Vi alija,
1985–1989.
azmukai ė Ma ija. Li uano diziona io dei ie o a di 1. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008.
Li e a u a ba ku ė ne ija 2008: Joniškio ajono e i o i oponimija: da yba i aidos
polinkiai. Do a o disse azione. Vy au o il g andejo uni e si à, Šiaulių uni e si à. bilkis
Laimu is 2008: Lie u ių helonimų da yba. P iesaginiai e p eesagė ieji helonimai.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.

dėl Ma ijampolės apsk i ies
ag onimų – p iesagos -in- edinių
97s aipsniai / a icles
endzely ė ena a 2004: No d midu io Li uania ag onimai. Vā ds un ā s udiīšanas
aspek i. Raks u k ājums 8, 8089. endzely ė ena a 2005: No d midu io Li uania
loco a dzii. Do a o disse azione.
Vy au o il g andejo uni e si à.
kačinai ė dalia 2009: P iesaginės da ybos lie u ių o onimai. Do a o disse azione.
au o didžiojo uni e si e as, Lie u ių kalbos ins i u as.
kniūkš a P anas 1976: P iesagos -inis būd a džiai: da yba, eikšmės, g ama iniai sino-
Vynimai. Vilnius: Mokslas.
kniūkš a P anas 2000: da p eesagos -inis būd a džių passa o e p esen e. Cul u a di
lingua 73, 3547.
Mažiulis Vy au as 1988: P ūsų kalbos e imologijos žodynas 1. Vilnius: Mokslas. Mickienė
ilona 2001: Telšių ajono oponimų da yba. Do a o disse azione. Vy au o il g andejo
uni e si à.
Mickienė ilona 2006: pe ag onimų da ybos. S udi di lingue 8, 2730. azmukai ė Ma ija 1998:
Lie u os p iesaginiai oikonimai. Do a o disse azione. is i u o della Li uania e
Vy au as il g andejo uni e si à. sa ukynas b onys 1963: kilmininkiniai lie u ių
ie o a džiai. Li uanei pa lo y os domande 6, 235246.
sinke ičiū ė dai a 2006: socioling is inė si uacija no es i in Li uania a puka io anke ų
duomenimis. Bal is ica 41(3), 497506. s ide skienė dalia 2005: Ma ijampolės apsk i ies
Ma ijampolės alsčiaus ie o a džių da ybos e o igine polinkiai. Ac a Linguis ica
Li huanica 52, 91118. s ide skienė dalia 2006: Ma ijampolės apsk i ies sudu iniai
o onimai. Li uanis ica 4(68), 4759.
s ide skienė dalia 2010: Ma ijampolės apsk i e pe son a dinės kilmės ag onimų
da ybos b uožai. Ac a Linguis ica Li huanica 6263, 97127. Vanagas aleksand as 1970:
Li uania TSR hid onimų da yba. Vilnius: Mokslas. Vanagas aleksand as 1996: Lie u os
mies ų a dai. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų pubblica o ia.
98 ac a Linguis ica Li uanica LXVI suMMa y he esea ch o a eal oponymy ca ied ou o his day
daLia sVide skienė
has no es i ied such an ex ensi e usage o he su ix -inin o ming de i a i es om appella i es
on he ag onyms – de i a i es
o he su ix -in- in Ma ijampolė coun y
(a ound hal o all su ix de i a i es) and a pa icula ly small numbe ( hi y eco ded ins ances) o
compound geni i e-case ag onyms o appella i e o igin, as es i ied in he in e wa Field-Name
ques ionnai es o sis in he a ea unde analysis and he endency o he onyms o expand o he
ad an age o he de i a i es analysed. i is a new ac supplemen ing he esul s o he esea ch on
he oponymy o he sou he n pa o Li huania. au hen ic da a una ec ed by ex e nal ac o s
Ma ijampolė coun y. he quan i a i e p e alence o he de i a i es wi h he su ix -in- is mos
likely a p oo o he speci ic cha ac e o he class (sub-class) o he place names unde analy-
(collec i isa ion, land amelio a ion, sla oniza ion), which was eco ded in he in e wa pe iod, was
examined in he mos impo an aspec s o he esea ch o p ope wo ds: wo d- o ma ion and
o igins. addi ional in o ma ion con ained in he Field-Name ques ionnai es con ibu ed o a mo e
accu a e iden i ica ion o he me hod o wo d- o ma ion and base wo ds o he place names unde
analysis. in his way, he exis ing in e p e a ions o he o ma ion and o igins o he place names o
his a ea we e supplemen ed and e ised. la lo o impo anza si s olge à in u u o quando compila e
un la o o sin e ico su oponimia li uana Dic iona y o Li huanian Place Names: essi o i anno
e sioni più accu a e di in e p e azione delle o igini di ield-names and help o iden i y he place o
place names in he wo d amilies o med, e c. i lexemes iden i ica i in lo s udio, da cui i de i a i del
su isso -ina e o ma i, i ela ono le ca a e is iche peculia i del elie , lo a e auna di una
speci ica a ea della lingua li uana, i nomi degli ogge i e enomeni dall'ambien e sociale lega o alla
pa e me idionale della Li uania. he da a could be use ul and in e es ing o e hnologis s o he
esea che s o o he ields and could help o know he o me esiden s o he a ea, hei
men ali y and wo ld- iews o an e en be e deg ee. in o de o p ese e he names o he inies
land a eas as a speci ic pa o lexis mos ly suscep ible o a ia ions, i is essen ial o con inue he
esea ch and publica ion o he place names o his class.
Į eik a 2012 m. gennaio 12 d.
daLia sVide skienė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania
[email p o ec ed],
[email p o ec ed]