81s aipsniai / a icles
daLia sVide skienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Di ecciones de in es igaciones cien í icas: onomas ika ( ik inių
palab as da ybos, es udios de o igen).
dė Ma ijaLMPoLės
aPsk i ies ag oniMų
P iesagos -inVedinių ano ación Es e a ículo iene como obje i o a en amen e echa un is azo a la
on he ag onyms – de i a i es
o he su ix -in- in Ma ijampolė coun y
en euka iu insc i a Ma ijampolės apsk ía oponimía pa e ag onimus, p eesagos -in edinius.
basado aliosa in o mación adicional, insc i a en los o mula ios de nomb es de Tie a, in en ada
cuan o más p ecisamen e de e mina la mane a de daybos de los luga eso a jis es udiados,
encon a y in oca comunes palab as, con los cuales se puede elaciona , de los cuales se puede
kildin i e imologojamasias ag onimų ly is, apildy i así como pa iksli los exis en es daybos y o igen de
los luga eso a jis de la supe icie del su de los li uanos. los da os ealizados pod ían se incluidos
en el con ex o de la in es igación li uanís ica y bal ís ica.
anno a ion he a icle a emp s o ake a close look a he pa o oponymy o Ma ijampolė
coun y eco ded in he in e wa pe iod ag onyms as he de i a i es o he su ix -in-. basado en la
aliosa in o mación adicional egis ada en Field-Name cues iona ios, el au o buscó iden i ica el
ipo de o mación de he place names unde analysis, pa a iden i ica and name he common wo ds,
que pueden se asociados con he e ymologised ag onym o ms and om which hey can be
de i ed, pa a complemen a y e isa he exis ing in e p e a ions o he o ma ion and o igins o
he place names in he sou he n a ea o he Li huanian language o he mos accu a e way
possible. he esea ch da a can be included in o he con ex o he esea ch o he
Li huanian and bal ic linguis ics.
esMiniai palab as: a puka io pe íodo, luga o a džiai, ag onimai, undinis loodis (e imonas),
bend inis loodis (apelia i os), luga o a džių da yba, p iesaga, edinys. keyWo ds: in e wa
pe iod, place names, ag onyms, base wo d (e ymon), common wo d (appella i e), o ma ion o
place names, su ix, de i a i e.
82 ac a
daLia sVide skienė
Linguis ica Li huanica LXVI
0. ĮVadas
P iesagos -in- edinių papli imo i p oduk y umo duomenys į ai iose lie u ių
oponimų claseses (poklasias) bas an e desiguodi. aleksand o Vanago eigimo‚
hid onimai con p ensaga -inė y -inis, en gene al iman , pasaba po oda Li uania. sólo
en la pa e cen o del no e de Li uania (apy ik iai con cen o Vabalninkas,
kupiškis, subačius), pie y inėje Li uania y žemaičiuose ellos algo a esni
(Vanagas
1970: 164).
ai pa emia i onomas o pa eikiamas hid onimų p iesagų papli imo ka og a inis
aizdas ( en pa , p. 407). bend as iš apelia y ų i iš asmen a džių pada y ų p iesa-
-in ed gos núme o de Li uania au o iaus indicado 522: 178 con -inė y 344 con -inis
( en ib, p. 381, 385). sabiendo el o al núme o de ap esagís icos hid onimos de unos
4000 (ibid, p. 277) se de e minó ap esaga -in edinių con enido en clase
anden a džių 13 %.
Según un es udio de Li u ias oikonimų, la segunda de uni e salesnių p eesagos según
da inių p oduk y umą (po -išk-) es p eesaga -inė. Ma ijas azmukai ės eigim,
oikonimai-de i a ai con es a apesaga papli ę nemažame Lie u os plo e; ellos son
menos ca ac e ís icos occiden ales dzūkams y me idionales akų dis i o de los
al ededo es. excep o pie y inį dūnininkų kampą, nepopula es es a ap esagas ediniai ie asaicios, ambién ambién no es
en Li uania en e Ven õs y Mūšõs
( azmukai ė 1998: 113). mayo p oduc i idad, como ašo au o ė, nopasijymi -iniai.
P iesagos edinių uojas más b illan e en la misma pa e sep en ional de Li uania
(del mismo). es o pa emia y y ėjos p esen aba oikonimų p eesagų di usión
ca og á ica imagen P iede n . 1, en mapapayo n . 2. P iesagų p oduc i idad de o den,
cons i uida po los gene ales po cen ajes de p oduc i idad edinių calculables
(p iesaginės da ybos) los ap esagos -in ediniai componen: 5 % -inė ediniai ( as i 323
oikonimai) y 1,25 % - pa iniai ediniai ( as i 83 oikonimai) ( en, p. 111). según ealizados los
da os de in es igación de p eesaginių helonimų, cla i ica que es os onimų haybai
u ilizados odos hablamos p eesaga galūnių a ian es, de ellos pada omi di e en es
can idades edinių. da iausios es á de *-nokilusios p ensaga con 47 p ensagas heída
45,9 % de odos los nomb es de enedo es de peculia idad: su -inė 32,4 % (con espec o a
oda la ca ego ía de da iba), su -inis 6,9 %, su -inės 3,4 %, su -iniai son 104, es o
cons i uye 1 % de odos los cla os da ibanos p ensaginių helonimų. de ellos se
0,6 % [...] i . .
“
(bilkis 2008: 262). Veiksmo ezul a ų pa adinimų, y ėjo eigimu,
encon a on 14,4 % -inė y po 3,8 % -inės, -inis de i a ų (ibid, p. 269270). P iesagines
da ybos Li uanian o onimų encues a según da os, ap esagas -in ediniai cons i uyen
18,2 %. se hacen con es a apéndice en a ian es de galūnių: 10,28 % edinių hecha con
-inė, 1,85 % con -inės, 0,51 % con -iniai y 5,56 % con -inis
(kačinai ė 2009: 141).
an e io men e ealizadas en Ma ijampolės apsk i i en euka iu zapasy ų
luga o a džių es udios de da ybos y o igen aspek u especial a ención al p eesagos
-in edinius no ue señal o. e dad, obse ada que oponimų con apéndice -in andama en odas
dėl Ma ijampolės apsk i ies
ag onimų – p iesagos -in- edinių
83s aipsniai a icles localo a džių klasėse: anden a džių, nomb es de luga es esidenciales,
especialmen e žemė a džių. ellos hacenomos an o de apelia i os, an o de onimų. es i ando uno
Ma ijampolė coma ca de zemė a džių poklasį, pe sonalidad de o igen ag onimus (s ide skienė 2010:
97127), se encon ó que los apéndices -in ediniai cons i uyen 12 % ( as i 47o a džiai, de los cuales 46
-inė(s) y 1 - localinis edinys) (ibid, p. 122). Más a de ue a aída la a ención a apelia y inés p eesagos de
o igen -in edinių sankaupą en es e a eale. Aquí de ellos insc i a 328, i. i. sob e la mi ad (~50 %) de odos de
comunes palab as kilusių p iesaginių ag onimų. aunque ediniai con es e apesaga a menudo se hacen y en
o as á eas de la lengua li uanas (plg. Mickienė 2001: 117118; 2006: 2730, endzely ė 2004: 8089; 2005: 145146,
ba ku ė 2008: 157159), en sus ex i pados luga es insc i a mucho lo menos que i iamame a eale. además,
se llamó la a ención y en lo que Ma ijampolės apsk i y's Tie a de nomb es anke os1 insc i a
ex emadamen e pocos (apie es diezim is) apelia i enes o igen compues os kilmininkinių2 ag onimų.
basado en el hecho de que en la comun ina hablaba p ecesagos -inis adje i os plin a expulsando uno de
los g ama icos sinónimos daik a a džio kilmininką (plg. kniūkš a 1976: 196; 2000: 36), hipo é icamen e se
puede c ee que posiblemen e y oponimicamen e enmadosas con la lengua dėsniais, eikiančiais
apelia y inės leksikos kon eks e. aigi p eesagos -in ediones quan i a i a pe s a a p obablemen e
es i ica es a localo a des clase (subklasés) speci iškumu es udiamame á ea y Es e a ículo
p e ende a jija más a en o a en euka iu zapasi ada Ma ijampolės apsk i ies pa e oponimía
apelia i esa o igen p eesagos -in ediones. basado adicional in o mación en encues as de Los nomb es
de Tie a, in en an lo más p eciso de e mina los es udiados opo a díos da ybos mane a3,
onimų polinkį plės is kalbamų edinių naudai.
undamen os palab as, apildy i, e isca exis- an es apilinkies opo a dijos da ybos y o igen
explškinimas. en el u u o, p epa ando sin é ico abajo de opónimos li uanos da os del dicciona io de
luga es de Li uania (h p: LVž) , se ealizan consis en emen e in es igaciones de es e ca ác e ,
espe a-se, ayuda á a de e mina con mayo p ecisión los nomb es de ie a 1 Más sob e en euka io
Lie u os anke ų ž . s ide skienė 2005: 93; sinke ičiū ė 2006: 497. 2 ellos se conside an oponimi, compė i de
dos sa a ankiškų palab as, cuyo p ime o, de inizian ysis, es algún que sea el p onominado del é mino
común; kilmininkinių ie o a džių segunda palab a es el obje o de la supe icie de la ie a, al que el
p ime o dis ingue de o os ienodų, nomb amien o (plg. Vanagas 1970: 258259; ambién é sa ukynas 1963:
235246).
3 u imi omenyje ales ag onimas, cuyo da ybos undamen o puede se an o nep iesaginis apelia i us
(da inys conside ado ediniu, su apesaga da ybos a iksu), an o apesaginis apelia i us. En el úl imo caso
ag onimas conside í inos p iminio. En oponymikoje Li u ias p ima ios se conside an ales nomb es de
luga es, que du an e oponimizaciones, comunes (o a o os ik iniams) palab as i s an as
luga o a džiais, neįgyja jokių da ybos signos de. espec o a es e é mino, aplicado a emba caciones,
éase ambién Vanagas 1970: 24. Po ejemplo, basado en da os de la enques a de la aldea gudelių alsčiaus
būdninkų del condado in es igada (an e io men e es a p ade a es aba an e gi ai ės, que aho a
esci i s a), se c ee que el nomb e de p ade a Pagi nė es su gado de lie. pagi nis, -ė ‘ne oli gi ios esan is,
plg. Pagi nis shona kl (Lkže), ie aė a dis conside ado p ime inio. po lo an o es e ag onim en la lis a de es udiados opo a díos no cae.
84 ac a Linguis ica Li huanica LXVI kilmę, no de un luga del opo a dío en
daLia sVide skienė
o mulojamos lizduas o pan. bes de eso, con obje o conse a los más minúsculos
nomb es de la supe icie e es e, como speci inę y más cin ančią pa e del léxico,
es a clase de opo a džius ke inama y segui i i y publica . en el a ículo anuncian
de lengua i a insc ibi au en iški luga o a džiai. si en euka io en ma e ialago el
luga o a dis no esuki čiuo as o su ki čiación neaiškus, nepa inimas, en a ículo él
neki čiuojamas. como ya es habi ual pa a abajos de es e ca ác e , a cada
opo ie jo se p esen an e e encias de los obje os nomb ijables y sus
localizaciones. adelan e se explica ag onimo o igen: indicaomas spėjamasis undinis
palab a (e imonas), su signi icado. pues o que en euka io insc i a obje o de es udio
elegida pa e oponymía de Ma ijampolės apsk i ies bas an e au en iška, no ocada
ex aimas palab as de daybos modelos, en odos los casos, su adus y į a dijus
comunes palab as, con los cuales sie inos, de los cuales kildin inos e imologizuojamųjų
ag onimų ly ys, indicando apelia y ų signi icados, u ilo asi dicciona io de lengua
Li uania edición elec ónica
( oliau Lkže).
en is a a las pe enencias de palab as undamen ales a cie as pa es de la
lengua, en el a ículo dis inguen dos g upos de oponimos in es igados: i. Vediniai
s an y ai) i ii. Vediniai iš būd a džių (deadjek y ai). Pas a ųjų edinių Ma ijam-
polės apylinkėse už ašy a 13 (4 %). ep ezen an ų skaičiumi deadjek y us ženkliai
de daik a a džių (desublenkia desubs an y ai. de ellos insc i o 315 (96 %) ( ambién
é. p iedą, 1 diag amą). Es os ediniai según undamen o palab a se asignan en
unas leksines seman ines g upos: de di e sos isiog aphines e minos, plan as,
animales denominaciones y o os di e sos de la na u aleza, social de ambien e de las cosas, enomen […] denominaciones.
1 . Vediniai iŠ daik aVa džių
(desubs an yVai) La siguien e
1 .1 . Vediniai de isiog a inių e minų Vediniai iš iziog a inių e minų Vediniai iš iziog a inių e minų Vediniai iš iziog a inių e minų Vediniai iš iziog a inių e minų Vediniai iš iziog a inių e minų Vediniai iš iziog a inių e minų Vediniai iš iziog a inių e minų Vediniai iš iziog a inių e minų Vediniai iš iziog a inių e minų
-: Akmen-nė p . kl , k sn, Lb : lie.
ãkmenas (akmuõ) ‘ du a ooliena o su
sepa ado ozo
’; Angl-nė d . Šil: lie.
angls ‘ acabado de
quema lecho emanana ;
Buiz-nė a ., d . kz : lie. buizà ‘didelė pu ynė, makalynė, pamu ys; Daub-inė p .
kl : lie. daubà ‘ alėnys, klonis, g io a ; Dub-nė p . k sn, Ld n: lie. dùbė
‘įdubimas, slėnys, plg. lie. dubùs, - ‘ duobė as, dubu iuo ; Duõb-inė p . Lb : lie.
hoob ‘ exca ado o po casualidad inse ado luga en la ie a ; Dù p-inė p . kl , Ld n, ss: lie. dù pa, dù pos
‘ susigulėjusios y apanglėjusies pelkių plan as de emanen es 4; Gal-nė a . 4 Pie os nomb es pueden se
hecho simplemen e de lie. dù pinė (dc .) ‘pue a, donde exca ados o exca ados du pės; duobé du pyne.
dėl Ma ijampolės apsk i ies
ag onimų – p iesagos -in- edinių
85s aipsniai a icles kz , p . / igl, 2 p . kl , p . k sn, 2
p . Ld n: lie. gãlas ‘ luga , donde se acaba algún ilgesís
cosa; la cosa k aš inė pa e (p adžia, pabaiga)
’; Išdag-nė p . Ld n, M j: lie. š da ga, izdagà ‘ esgousi o soles
esgo ida luga me oje, bosške, du pyne, quemamien o
’; Kaln-nė p . kl : lie.
kálnas ‘ al o
alzamien o de ie a ; Kap-inė p .
kl ; Kamp-nė p . P n; Kamp-inė 2 p . igl, kl , p . Ld n, M j, 2 p . P n; Kamp-
-inė 2 p . igl, p . P n: lie. kapas ‘ k aš , país;
pa e; á ea, pa cela; ma ginos; pedazo
’; Klón-inė p . gdl; Klon-nė p . b b: lie. klónis ‘slėni luga , slėnys, lenkė, loma, dauba;
K an -nė d . ss: lie. k añ as ‘žemės ok ajys a ío, lagoe o, ma ; cana dis; K iauš-inė
p . kl : lie. k iašis ‘s a us, sca dingo o a, epen inamen e subili luga ; Kùps -inė 2 p .
b b, 6 p . gdl, 2 p . kl , 4 p . Lb ; Kups -nė p . b b, p . b b, gdl, igl, 3 p . kl , 2 p . k sn, p .
gdl, 3 p . kl , 6 p . Lb , p . Ldn , 8 p . k sn, p . ss; Kups -inė d b. ž., p . P n;
Lb , Šil: lie. kùps as ‘koks aunque menudill p o imim, kaupas, kemsas, kupu na; ja ų
guba (10 o 12 pėdų); Mi-škinė d . V : lie. m o es ‘ebizados po á boles luga ; gi ia;
Mol-inė d . k sn: lie. mólis ‘ us a ie a, ąsi (kai d ėgna), u ilizado pa a
cons ucciones, ce ámica abajos, lipdybai y e c., mõlė ‘molio ie a, molynas;
Pagi -nė p . kz : lie. pagi , pagi s ‘campo an e gi ios; Pakel-nė a ., p . kz , p . kl, Ld n:
lie . pakel, pakels ‘plaza jun o al camino, po i camino; šalikelė5; Pak iauš-nė p . Ld n:
lie. pak iáušė, pak iáušis ‘s a us, ska dingas o illas o lade as de mon aña, k iaušis,
pak iū ė; Paupel-nė a ., p . kz : lie. pau pel, pãupelis ‘ ie a jun oi a oelio; Paup-nė p .
kz : lie. paup, paups ‘pie a jun oi ío, pok an ė; Pa ieškel-inė p . Lb : lie. pa ieškel,
pa ieškels ‘pie a palei ho elį; Piesk-nė d . ss: skol. pieskà, piskas ‘a ena suela, a ena
ie a; P a ekul-nė a . k sn: lie. *p a ekulis o pan., plg. lie. p a ekliai ‘iš aka, p o ėkis
(?)’; P ūdel-inė p . b b: lie. p lid, plg. p das ‘ enkinys; P d-inė p . gdl: skol. p das;
Šal in-nė p . Lb : lie. uen enis e me o de agua que luye de la ie a; bež Ru-nė a .
kz : skol. ubžius ‘zemės ėžio, on e a del campo, ežia; Rūd-nė d . V , p . k sn; and
R-ūdinė p . P n: skol. ūdà ‘p as a, pelkė a ie a con du pių p iemaixa, ūdynė;
ie a con p imaje de mine al; Tak-nė p . igl: lie. ãkas ‘siau as kelelis i ; p k.
es echo pa cel del ie a; Tù p-inė p . b b: skol. ù pės ‘du pės; Valak-inė 2 p . igl;
Valak-inė p . P n: skol. alãkas ‘žemės plo o sob e ein ešim dešim inių; Žiẽgžd -inė
d b. ž. gdl: lie. žiegžd à, žigžd as ‘ upus a enais, g a y as, ž i gždas; Žiõg-inė p . ss:
lie. žiogs ‘užlie as i e s ek aš ys, zau ekis, adaksnis; liūnas, klampynė i e s o
lagos de o illa
, po o a pa e, posible o igen de lie. žiógas, žió gis ‘šoklus iesiaspa nių bū io
abzdys (Te igonia); Ž i gžd-inė p . igl: lie. pesc igž dė
‘ž i gždė a žemė;
5 neišleis ina de ojos lo que que ie asu nji puede se hecho simplemen e de lie. pakelnis, -ė ‘esan is
[...] jun o al camino.

86
daLia sVide skienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVI
-inės: Angl-nės a . k sn: lie. angls6; Du p-nės p . kz : lie. dù pė, dù pės;
Kamp-nės p . ss; y Kamp-inės p . igl: lie. kapas; Kéms-inės p . k sn: lie. kémsas
samanomis o hie ba czélés kelmas o ie a kaubu ėlis, kęsas; Valãk-inės p . kl :
skol. alãkas; Žiegžd -inės gn. gdl: lie. žiegžd à, žigžd as; -: K aš -niai d ., p . k sn: lie.
k ãš as ‘galas, pabaiga, iba, siena; po aliu-
kas, sklypelis; upu is’;
-inis: Kamp-nis d ., p . M j, p . P n: lie. kapas; Pagi -nis d b. ž. kz : lie.
pa gi , pagi s ‘ gi ios bo dados;
campoas an e gi ios 7;
Pa ieškel-inis d . ss: lie. pa ieš
kel, pa ieškels.
Se ha no ado que en el á ea de es udio de isiog a icos e minos pada oma la mayo
pa e (40 %) p ensaga -in edinių (ž . p iedą, 2 diag amą). En es e g upo en da iausi
p eesagos -inė ediniai. ellos cons i uyen 91 % de odos es e g upo de opónimos. o os
ediniai pada omi con p ecesagas -ingalūnių a ian es: 5 % edinių pada y a con -inės, 3
% con -inis. insc i o un edinys con -iniai. i in mucho es udiamame plo e ag onimų,
o iginusių de lie. kùps as. P iesagos -in ediniai, cuya palab a básica es mencionado
apelia i , insc ip os casi en odos los delc i ios del dis i o es udiado (balbie iškio,
gudelių, kal a ijos, Liuba o, Liud ina o, k osnos, sasna os y Šila o o). es o pudie a
a es igua que las llanu as de las zonas odas la desigualdad de la supe icie de la
ie a no queda on desape cibida y ue de alguna mane a nomb ado8 (ag onimų da ybos
caso kups u).
del apelia i o udá bas an e a menudo pada omi habami ediniai, ma y , signi ica
no sólo p as ą, pelkė ą ie a con du pių p iemaiša, ūdynę, ie a con udos
p iemaiša. posibles casos en que ūdà signi ica balų ūdą9.
Kapas y gãlas aún dos apelia i as, de las cuales no a as eces hacenomi
p eesagos -in ediniai.
ales ag onimos, cuya base palab a es nomb ina i o obje o nomenkla ū inis e minus, en es as apylinkėse
nož ašy a. 6 Pasiku ejancias comunes de palab as, con los cuales siejamos, de los cuales kildinamos
e imologizuojadas ag onimų ly ys, signi icanzas en a ículo no nu odomas. 8 es udiando Ma ijampolės
comsk i ies o a oponimų poklasį sudu inius o onimus se no ó que en es e a eale ecuen emen e (89%)
7 žemė a dis galė ų bū i pada y as iesiog iš lie. pagi nis, -ė, ačiau kazlų ūdos alsčiaus seno ės
kaimo anke os ie o a džių už ašy ojas okių duomenų nepa eikia. kadangi ag onimo da ybos pama as
y a nep iesaginis apelia y as (pagi s), da inys laikomas p iesagos -in- ediniu (plg. 3 išnašą).
los oponimos se hacen mane a de sudū imo con leksema kálnas segundo sandeame
(ž . s ide skienė 2006: 57).
9 aún z . Vanagas 1996: 9497, donde cla i icando el nomb e de la ciudad Kazl Rūdà, pe eneusancio
i iamam a ealui, kilmę, plačiai discuia segundo localo a džio dėmens Rūdà de o igen de la explicación posibilidades.
dėl Ma ijampolės apsk i ies
ag onimų – p iesagos -in- edinių
87s aipsniai a icles /
1.2. Vediniai de nomb es de plan as
-: Alksn-nė p . kz , Ld n: lie. aksnis ‘be žinių amilia á bol (Alnus); A el-nė p . kl : lie.
ã elis ‘balų augalas ilgais, ue emen e a omačiais lapais (Aco us calamus);
A žuol-nė p . kl , A žuol-inė p . Lb : lie. á žuolas ‘muy du o de made a lapa ado
á bol (Que cus); Asikl-inė p . b b, gdl, 2 p . kl , k sn, p . Lb , P n, Šil; Asiūkl-nė p .
k sn; and Asiūkl-inė p . kl , Ld n, 2 p . P n: lie. asiklis
‘ asiūklinių amilia spo inis plan a con
inos ch yniškais lapelías, iaušis
(Equise um)
’; A iž-inė p . P n: lie. a ižà ‘ una plan a
cul u al cuyos g anos se u ilizan pa a el
o aje y la comida (A ena); o g ano de su plan a
’; Baland-nė p . M j: lie. ba lán da
‘ oks plan a de la amilia balandinos (Chenopodium)10; Be ž-nė p . gdl, 4 p . k sn: lie.
bé žas ‘ lapuo o á bol blanca ošimi (Be ula) ; Bulb-inė d . igl: skol. bùlbė ‘
da žo ė, cuyas šakniagumbas ienen mucho k akmolo (Solanum ube osum);
os da zónicas šakniagumbis
’; Búož-inė 2 p . M j: lie. búožė ‘š end as, ilkauodegė (Typha); Cibul-nė 3 p .
Ld n: skol. cibùlis ‘s ogūnas (Allium cepa); Česnak-nė p . gdl: skol. česnãkas ‘
aš aus k apo da žo ė (Allium sa i um) ; Dilgl-inė p . M j: lie.
gė dil l ‘
žolinis augalas, ku io s iebas i lapai su dilginančiais plaukeliais (U ica)
’;
Di s-nė p . Ld n: lie. d sė ‘
a pinė pik žolė, pp .
c ecien es en ugios (B omus) ;
D ebul-nė p . kz : lie. d ebul ‘ al á bol
ebančiais hojas, epušė (Populus emula)
’; Egl-nė 2 p . k sn: lie. glė ‘ siemp e e doso á bol espigliuo o
con amas densas que o man o mas kūgio ainiką (Picea)
’; Geguž-nė 2 p . k sn; and Geguž-inė p . igl, P n: lie. geguž (gegužs os) ‘ okios
céspedes, c ecien es pūdymos, gegùžis ‘
asiūklis, kežė ys (Equise um)
’; Glúoks-ninė p . P n: lie.
glúoksnis ‘
á bol de gluosninių amilia,
zil i is (Salix) ; Glúos-ninė p . b b, 2 p .
P n: lie. glúnis ‘ gluosninių
amilia á bol, žil i is (Salix) ;
Ka kl-nė p . k sn, Lb ;
Ka kl-inė p . kl : lie. kaklas ‘gluosninių amilia á bol o a bus o (Salix cine ea), plg. lie. kaklės ‘ okios he olės;
Kle -inė a ., p . Šil: lie. kl as kle inių amilia á bol plačiais ca py ais hopios, medžliepis (Ace ); Kop-ūs inė d .
igl, p . kl : lie. kops as ‘k yžmažiedžių šeimos lapinė da žo ė (B assica); Lapg-inė 3 p . kl ; Lapūg-nė p .
k sn: skol. lapgas ‘pu iena (Cal ha palus is); Lapk-inė 3 p . 10 sob e . o igen aún é. LVž i 322333, donde se
p esen a la posibilidad de explicación de o igen de los opo a džių iz lie. balañdė, balañdis ‘ oks paukš is,
co elis; ca elis sal aje (Columba). opinión del au o del a ículo, ma í , posible y o a cosa e sión de la
explicación de o igen del opo ie gio. según da os del a las de lenguas bal as, se acla ó que la palab a común
balañdis se u iliza en oda la ie a de ie as, al lado de los aka os alš aičių y algunas eas e n alš aičių
pane ėžiškių šnek os (p. 89). es udiado en el á ea de lengua li uanos se usa apelia i o ka lis, que,
mencionado a laso da os, es á di undído en la mayo pa e de Li uania: odo aukš aičių plo e, ambién en
algunas me idiones y y inėse pie ų žemaičių aseiniškių šnek ose (plg. p. 90; da . mapa ž apį p. 149). eniendo
en cuen a es o, el nomb e del me o en el a ículo asociado con lie.
balánda y p opo cionado
desubs an y os capí ulo, edinių de
nomb es de plan as seman izada g upėje.
88 ac a Linguis ica Li huanica LXVI k sn: skol. lapcas ‘pu iena (Cal ha palus is);
daLia sVide skienė
Lénd -inė 2 p . Lb : lie. lénd ė ‘ a pinių amilia plan a acuá ica ilgu uščia idu iu
s iebu; pap as oji nend ė (Ph agmi es communis); Nénd -inė 2 p . gdl, p . Lb ; Nend -nė
2 p . gdl, 4 p . k sn, p . Lb , Ld n; Nend -inė p . igl, kl : lie. nénd ė ‘ a pinių amilia
plan a acuá ica ilgu uščia idu iu s iebu (Ph agmi es communis); Papa -nė p . kl :
lie. papa is spo inis de g andes hojas ca pi adas (D yop e is); Pupeláišk-inė p . Ld n:
lie. *pupelaiškė a e c., plg. lie. pùpalaiškė ‘gencijoninių amilia pelkėse medicinal plan
(Menyan hes i olia a); Pùš-inė, Puš-nė p . k sn: lie. pušs ‘ isada á bol e decedo
con la gos spyglia y edondos kanko ėžiais (Pinus); Rug- -nė p . kl : lie. ugia, ugs
‘ a pinis (pp . in e ninis) ja as, del cual g ūdos de ha inas se pas ada pan (Secale);
es os ja os c eciendo campo; Sãman-inė p . b b; and Saman-nė 3 p . k sn, p . Lb ;
Sama-ninė 2 p . kl , p . Šil: lie. sãmana ‘d ėgnų ie ų spo inis plan a con aízneos
plukeliais ie oj šaknų (B yophy a); Se ben -nė p . Lb , ss; y Se ben -inė p . Ld n: lie.
se ben à, se beñ as ‘ aisk ūmis con edomom ūgščiai dulcios ojonos, gels os o
neg osos (Ribes); Sikl-inė 2 p . Lb ; Siūkl-nė p . kl : lie. siklė, siklis ‘asiūklinių šeimos
spo inis plan a con inos ch yniškais lapelías, iaušis (Equise um); Sk obl-nė d . ss:
lie. sk õb las
"be žinių á bol de la amilia kie a mediena (Ca pinus); Smlg-inė p . Lb ; Smilg-nė p .
Ld n: lie. smlga ‘ a pinių šeimos žolė su šluo elės pa idalo žiedynu (Ag os is);
Smukn-nė p . k sn, Smukn-inė p . igl: lie. smùknė, smuknià ‘panaši en iks ą bajos
luga es he olė; Spagen-inė p . Lb : lie. spagena ‘spanguolėʻ; S adal-nė p . Ld n: lie.
s adal ‘daugiame is a bus o o á bol deco a i o (Co nus); Šel ekšn- -nė p . kl , M j:
-inė p . igl: lie. šel kšnis ‘šal ekšninių šeimos k ūmas a medelis (F angula)’; Še -
lie. še s ‘p as a, cue a hie olė11; Še mukšn-nė p . Ld n: lie. še mùkšnis ‘e škė inių
amilia á bol audonomis uogom (So bus); Šlýn-inė p . b b: lie. šlýnas, šlýnė ‘pilkš ai
mels as o balkš as gli us molis con las impu ias de ma e iales o gánicos; al molio
suelo; Š énd -inė p . Ld n: lie. š énd ė ‘nend ė (Ph agmi es); Uos-nė p . b b: lie. úosis
á bol de la amilia al medinių con hojas ca pi as plunksnos pai a y du a mediena
(F axinus); Viks -nė p . b b, kl , Lb ; and Viks -inė p . kl : lie. iks à ‘ iks inių šeimos
daugiame ė žolė (Ca ex); Vikš -inė p . kz : lie. is ‘ iks a (Ca ex); es a plan a como
jolė o hein; Vingi -inė p . Šil: lie. ing is ‘ ėd yninių amilia de hie bas pe ennicias
gen is (Thalic um); Vinkšn-nė p . k sn: lie. nkšna, inkšnà ‘guobinių amilia á bol
(Ulmus); Žolyn-
-nė l. M j: lie. hie olýnas ‘
cualquie he bino (c ecien e
o skin ) plan a , lie. žolnė
‘Luga de c ecimien o de las hie bas;
-: Nend -nės p . Lb : lie. nénd ė; Saman-nės p . gdl: lie. sãmana; Smlg-
- las p . gdl: lie. smlga;
11 Pie os nomb es pueden se hecho simplemen e de lie. še nis, -ė ‘šiu kš us, coe as como še iai.
dėl Ma ijampolės apsk i ies
ag onimų – p iesagos -in- edinių
89s aipsniai a icles /
-inis: A žuol-inis p . igl: lie. á zuela;
B õk-inis d . ss: lie. b õkas ‘ an a
da žo ė; os ho ícolas šakniagumbis;
unkelis (Be a) 12; Róp-inis d . ss: lie. ópė
‘ k yžmažiedžių amilia paša inė o
comomoji da žo ė pailga o ap alia, s o a
šaknimi (B assica apa)
’; Saman-nis p . gdl: lie. sãmana; Ski ps -nis a . k sn: lie.
skips as ‘ bukas (Fagus) ; Sk obl-nis l. Lb : lie.
sk õblas; Sk uobl-inis p . gdl: lie. sk úob las ‘ be žinių
amilia á bol kie a mediena (Ca pinus) ; Tabok-nis l.
pa e ss: lie. abokà, abõkas ‘ bul inių amilia plan a
(Nico iana) .
Pas ebi ado, que edinių de nomb es de plan as g upamien o da iausi p eesagos
-inė ediniai. ellos cons i uyen 91 % de odos es e g upo zemė a džių. o os
ediniai pada omi con el apéndice -ingalūnių a ian es: su -inės pada y a 2 % edinių, con -inis 7 %. con
- ediniaiinių nož ašy a.
en la á ea es udiada ag onimas se hacen de á boles (aksnis, á žuolas, skips as,
sk õblas, a išna, inkšnà) y de los nomb es de plan as que c ecen en a ios luga es:
šlapių (ã elis), di ų (asiklis), da žų (b õkas, ópė), meadows (smlga), laukų (nkžà).
suelen undamen os palab as es i es as leksemos: asiklis, nénd ė, sãmana, iks à. de
la lengua i a en euka io usados examinado poklasio localo a džių insc ipciones e ,
que al mismo iempo en la misma localía espacia los nomb es de luga es con sucesag
-ini sus galūnių a ian es pada omi de g e iminių o mų su asiūkli siūkl-, odan es
yšį su lie. asiklis i lie. siklė, siklis; su lapūk- i lapūg-, odančių yšį su skol.
lapgas i skol. lapkas; su lend - i nend -, odančių yšį su lie. lénd ė i lie. nénd-
ė; con sk obli sk uobl-, indican es conexión con lie. sk õblas i lie. esc úoblas. Se
c ee que es e es udio es yškin a a ijuojan es leksemų į ai o ė pod ía se
conside ada especí icamen e i iamam a ealui ca ac e ing b uožu. 1 .3 . Vediniai de
nomb es de animales -inė: Án -inė p . gdl: lie. án is ‘ domés ico o sal aje a es de agua
(Anas) ; Ba suk-inė a . Šil: lie. ba sùkas ‘ plėš us juega elis šiu ksčiais cabella, opš us
(U sus meles) ; Dl-inė p . b b; and Debido-nė p . b b; and Debido-inė p . Ld n: lie. po ‘
sang e min an e gėlųjų andenų ki mėlė, siu bėlė (Hi udo medicinalis) ; Gaid-nė p .
Ld n: lie. gaids ‘ masnis a eš is, gallus gallinaceus (Gallus gallinaceus) ; Gy a -nė p .
k sn; and Gy a -inė p . kl : lie. gy ã ė ‘ ilgu kūnu, sin pa as, eningais dan imis
šliaužikas, angis, pik oji, šnypš ėlė (Vipe a be us) ; Ja ub-nė p . P n: lie. ja u b ‘
e e inų amilia pájš is, i bė, i bė (Te ao bonasia) ; Ožk-nė p . kl : lie. ožkà
‘nedidelis aguo as a ajojan e (pp . naminis) animalul, conside ado pa a leche y
ca ne; Pemp-nė p . kz : lie. pémpė ‘nedidelis sėjikų amilia pelkių paukš is (Vanel12
o a e us, nomes ina . de o igen de p d. B õkas (LPž i 312) posibilidad.
96 ac a
daLia sVide skienė
Linguis ica Li huanica LXVI
LokaLizacijos nuo odų
su uMPiniMai b b balbiẽ iškis
(P enų .) Ld n Liud inã as
gdl gudẽliai (Ma ijámpolės sa . .)
(Ma ijámpolės sa . . P n P enai kl
sasna à (Ma ijámpoles sa . .)
k sn k osnà (Lazdjų .)
kz kazl ūdà V
Lb Liubã as (kal a ìjos sa . .)
(Ma ijámpolės sa . .)
M j Ma ijámpolė igl igliškliai
cal a ijà (Ma ijámpoles sa . .) ss
Šil Šila ó as (P enų .)
Vei e ia (P enų .)
o os
su uMPiniMai a .
gn. ganykla pp .
liguma p . p ūsų
pe kel ine n .
luga o a dis
a imas d . di a
gene almen e p d.
skol. skolinys d b.
unidad ie aė
ŠaL iniai
plg. comp egink p .
apellé dk .
ž. abajama lie.
pan. simila en
pie a dab. ac ual
daik a a dis lg.
Li uáneos p k.
signi icado .
Bal u lengua a lan s. P ospek s = Bal os lengua de a las. P ospek as = A las o he Bal ic
Languages. A P ospec , suda y ojos y į ado au o ės: danguolė Mikulėnienė, anna s a ecka;
mapasapios comen a ios de au o es: ilga jansone, anna s a ecka, ima bace ičiū ė, as a
Leskauskai ė; mapasapios o denado a ian e a p epa é edmundas umpa. īga: La ijas
uni e sidades La iešu alodas ins i ū s, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2009. Lkže Lie u ių
kalbos žodynas, a ian e elec ónico. edac o ios colegia: ge ūda nak inienė ( y . ed.),
jonas Paulauskas, i u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, jolan a zaba skai ė. Vilnius:
Li u ians idioma ins i u o, 2008. Acceso en In e ne : www.lkz.l . LPž iii Lie u os pa a džių
žodynas 12, ed. aleksand as Vanagas. Vilnius: Mokslas, LVž i bilkis Laimu is, Maciejauskienė
1985–1989.
Vi alija, azmukai ė Ma ija. Lie u os ie o a džių dicciona io 1. Vilnius: Li u ians idioma
ins i u o, 2008.
Li e a u a ba ku ė ne ija 2008: Joniškio dis i o del e i o io oponymija: da yba y
aidos polinkiai. Dic a o dise ación. Vy au as el g an uni e sidad, Šiaulių uni e sidad.
bilkis Laimu is 2008: Lie u ių helonimų da yba. P iesaginiai y p iesagė ieji helonimai.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o.

dėl Ma ijampolės apsk i ies
ag onimų – p iesagos -in- edinių
97s aipsniai / a icles
endzely ė ena a 2004: No e midu io Li uania ag onimai. Vā ds un ā es udiīšanas
aspek i. Raks u k ājums 8, 8089. endzely ė ena a 2005: No e midu io Li uania
luga o a džiai. Dic a o dise ación.
Vy au o el g anjo uni e sidad.
kačinai ė dalia 2009: P iesaginės da ybos lie u ių o onimai. Dic a o dise ación.
au o didžiojo uni e si e as, Lie u ių kalbos ins i u as.
kniūkš a P anas 1976: P iesagos -inis būd a džiai: da yba, eikšmės, g ama iniai sino-
Vynimai. Vilnius: Mokslas.
kniūkš a P anas 2000: de p eesagos -inis būd a džių pasado y p esen e. Cul u a de
lenguas 73, 3547.
Mažiulis Vy au as 1988: P ūsų kalbos e imologijos dicciona 1. Vilnius: Mokslas.
Mickienė ilona 2001: Telšių dis i o oponimų da yba. Dic a o dise ación. Vy au o el
g anjo uni e sidad.
Mickienė ilona 2006: po ag onimų da ybos. Es udios de Lbas 8, 2730. azmukai ė Ma ija
1998: Lie u os p iesaginiai oikonimai. Dic a o dise ación. Ins i u o de Li u ias y
Vy au as el g anjo uni e sidad. sa ukynas b onys 1963: kilmininkiniai lie u ių
ie o a džiai. Lie u ių kalbo y os p egun as 6, 235246.
sinke ičiū ė dai a 2006: socioling is inė si uacija no es e de Li uania según da os de
en euka io anke os. Bal is ica 41(3), 497506. s ide skienė dalia 2005: Ma ijampolės
apsk i ies Ma ijampolės alsčiaus ie o a džių da ybos y polinkiai de o igen. Ac a
Linguis ica Li huanica 52, 91118. s ide skienė dalia 2006: Ma ijampolės apsk i ies
sudu iniai o onimai. Li uanis ica 4(68), 4759.
s ide skienė dalia 2010: Ma ijampolės opsk i ies pe sonal a dinės kilmės ag onimų
da ybos b uojai. Ac a Linguis ica Li huanica 6263, 97127. Vanagas aleksand as 1970:
Lie u os TSR hid onimų da yba. Vilnius: Mokslas. Vanagas aleksand as 1996:
Lie u os mies ų a dai. Vilnius: Mokslo y enciklopedijas edi o ial.
98 ac a Linguis ica Li huanica LXVI suMMa y he esea ch o a eal oponymy ca ied ou o his day
daLia sVide skienė
has no es i ied such an ex ensi e usage o he su ix -inin o ming de i a i es om appella i es
on he ag onyms – de i a i es
o he su ix -in- in Ma ijampolė coun y
(a ound hal o all su ix de i a i es) and a pa icula ly small numbe ( hi y eco ded ins ances) o
compound geni i e-case ag onyms o appella i e o igin, as es i icado in he in e wa Field-Name
ques ionnai es o sis in he a ea unde analysis and he endency o he onyms o expand o he
ad an age o he de i a i es analysed. i is a new ac supplemen ing he esul s o he esea ch on
he oponymy o he sou he n pa o Li huania. au hen ic da a una ec ed by ex e nal ac o s
Ma ijampolė coun y. he quan i a i e p e alence o he de i a i es wi h he su ix -in- is mos
likely a p oo o he speci ic cha ac e o he class (sub-class) o he place names unde analy-
(collec i isa ion, land amelio a ion, sla oniza ion), which was eco ded in he in e wa pe iod, was
examined in he mos impo an aspec s o he esea ch o p ope wo ds: wo d- o ma ion and
o igins. addi ional in o ma ion con ained in he Field-Name ques ionnai es con ibuyó o a mo e
accu a e iden i ica ion o he me hod o wo d- o ma ion and base wo ds o he place names unde
analysis. in his way, he exis ing in e p e a ions o he o ma ion and o igins o he place names o
his a ea we e supplemen ed and e ised. su impo ancia se desplega á en el u u o cuando compile
un abajo sin é ico sob e oponymy li uano Dic iona y o Li huanian Place Names: ellos o ece án
e siones más p ecisas de in e p e ación de los o ígenes de ield-names and help o iden i y he
place o place names in he wo d amilies o med, e c. los lexemes iden i icados en el es udio, de los
cuales los de i ados o he su ix -ina e o med, e ela on las ca ac e ís icas peculia es del
elie e, lo a y auna de un á ea especí ica de la lengua li uana, los nomb es de los i ems y enómenos
desde el en o no social elacionado con la pa e su de Li uania. he da a could be use ul and
in e es ing o e hnologis s o he esea che s o o he ields and could help o know he o me
esiden s o he a ea, hei men ali y and wo ld- iews o an e en be e deg ee. in o de o
p ese e he names o he inies land a eas as a speci ic pa o lexis mos ly suscep ible o
a ia ions, i is essen ial o con inue he esea ch and publica ion o he place names o his class.
Į eik a 2012 m. ene o 12 d.
daLia sVide skienė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania
[email p o ec ed],
[email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed]