81s aipsniai / a icles
daLia sVide skienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: onomas ika ( ik inių žodžių da ybos,
kilmės y imai).
dėL Ma ijaMPoLės
aPsk i ies ag oniMų –
P iesagos -in- Vedinių
on he ag onyms – de i a i es
o he su ix -in- in Ma ijampolė coun y
ano acija
Šiuo s aipsniu siekiama a idžiau paž elg i į a puka iu už ašy ą Ma ijampolės apsk i ies
oponimijos dalį – ag onimus, p iesagos -in- edinius. emian is e inga papildoma in o ma-
cija, už ašy a Žemės a dų anke ose, bandy a kuo iksliau nus a y i i iamų ie o a džių da ybos
būdą, su as i i į a dy i bend inius žodžius, su ku iais galima susie i, iš ku ių galima kildin i
e imologizuojamasias ag onimų ly is, papildy i bei pa ikslin i esamus pie inio lie u ių kalbos
plo o ie o a džių da ybos i kilmės aiškinimus. a lik i y imo duomenys galė ų bū i į auk i į
li uanis ikos bei bal is ikos y imų kon eks ą.
anno a ion
he a icle a emp s o ake a close look a he pa o oponymy o Ma ijampolė coun y
eco ded in he in e wa pe iod – ag onyms as he de i a i es o he su ix -in- . based on he
aluable addi ional in o ma ion eco ded in Field-Name ques ionnai es, he au ho sough o
iden i y he ype o o ma ion o he place names unde analysis, o iden i y and name he
common wo ds, which can be associa ed wi h he e ymologised ag onym o ms and om which
hey can be de i ed, o supplemen and e ise he exis ing in e p e a ions o he o ma ion and
o igins o he place names in he sou he n a ea o he Li huanian language o he mos ac-
cu a e way possible. he esea ch da a can be included in o he con ex o he esea ch o he
Li huanian and bal ic linguis ics.
esMiniai žodžiai: a puka io laiko a pis, ie o a džiai, ag onimai, pama inis žodis (e imonas),
bend inis žodis (apelia y as), ie o a džių da yba, p iesaga, edinys.
keyWo ds: in e wa pe iod, place names, ag onyms, base wo d (e ymon), common
wo d (appella i e), o ma ion o place names, su ix, de i a i e.
82
daLia sVide skienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVI
0. ĮVadas
P iesagos -in- edinių papli imo i p oduk y umo duomenys į ai iose lie u ių
oponimų klasėse (poklasiuose) gana ne ienodi. aleksand o Vanago eigimu‚ „hid-
onimai su p iesaga -inė i -inis, apsk i ai iman , pasi aiko isoje Lie u oje. ik
Šiau ės Lie u os idu inėje dalyje (apy ik iai su cen u Vabalninkas, kupiškis, su-
bačius), pie y inėje Lie u oje i žemaičiuose jie kiek e esni
“
(Vanagas 1970: 164).
ai pa emia i onomas o pa eikiamas hid onimų p iesagų papli imo ka og a inis
aizdas ( en pa , p. 407). bend as iš apelia y ų i iš asmen a džių pada y ų p iesa-
gos -in- edinių skaičius Lie u oje au o iaus nu odomas 522: 178 su -inė i 344 su
-inis ( en pa , p. 381, 385). žinan bend ą p iesaginių hid onimų skaičių – apie
4000 ( en pa , p. 277) – bu o nus a y as p iesagos -in- edinių kiekis anden a džių
klasėje – 13 %.
Lie u ių oikonimų y imo duomenimis, an oji iš uni e salesnių p iesagų pagal
da inių p oduk y umą (po -išk-) y a p iesaga -inė. Ma ijos azmukai ės eigimu,
„oikonimai-de i a ai su šia p iesaga papli ę nemažame Lie u os plo e; mažiau jie
būdingi aka ų dzūkams bei pie inėms akų ajono apylinkėms. išsky us pie y inį
dūnininkų kampą, nepopulia ūs šios p iesagos ediniai žemaičiuose, aip pa šiau ės
Lie u oje a p Ven õs i Mūšõs
“
( azmukai ė 1998: 113). didesniu p oduk y umu,
kaip ašo au o ė, nepasižymi -iniai. P iesagos „ edinių uožas yškesnis pačioje šiau-
inėje Lie u os dalyje
“ ( en pa ).
ai pa emia i y ėjos pa eikiamas oikonimų p ie-
sagų papli imo ka og a inis aizdas P iede n . 1, žemėlapyje n . 2. P iesagų p o-
duk y umo eilėje, suda y oje pagal bend us skaičiuojamų (p iesaginės da ybos) e-
dinių p oduk y umo p ocen us, p iesagos -in- ediniai suda o: 5 % -inė ediniai
( as i 323 oikonimai) i 1,25 % -iniai ediniai ( as i 83 oikonimai) ( en pa , p. 111).
emian is a lik ais p iesaginių helonimų y imo duomenimis, aiškėja, kad šių
onimų da ybai naudojami isi kalbamos p iesagos galūnių a ian ai, iš jų pada o-
mi ski ingi kiekiai edinių. „da iausios y a iš *-no- kilusios p iesagos – su 47
p iesagomis pada y a 45,9 % isų ypa ybės u ė ojų pa adinimų: su -inė – 32,4 %
( isos da ybos ka ego ijos a ž ilgiu), su -inis – 6,9 %, su -inės – 3,4 %, su -iniai –
0,6 % [...] i . .
“
(bilkis 2008: 262). Veiksmo ezul a ų pa adinimų, y ėjo eigimu,
y a 104, ai suda o 1 % isų aiškios da ybos p iesaginių helonimų. iš jų as a 14,4 %
-inė i po 3,8 % -inės, -inis de i a ų ( en pa , p. 269–270).
P iesaginės da ybos lie u ių o onimų y imo duomenimis, p iesagos -in- edi-
niai suda o 18,2 %. jie pada omi su šios p iesagos galūnių a ian ais: 10,28 %
edinių pada y a su -inė, 1,85 % – su -inės, 0,51 % – su -iniai i 5,56 % – su -inis
(kačinai ė 2009: 141).
anksčiau a lik uose Ma ijampolės apsk i ies a puka iu už ašy ų ie o a džių
y imuose da ybos i kilmės aspek u ypa ingas dėmesys į p iesagos -in- edinius
nebu o a k eip as. iesa, pas ebė a, kad oponimų su p iesaga -in- andama isose
dėl Ma ijampolės apsk i ies
ag onimų – p iesagos -in- edinių
83s aipsniai / a icles
ie o a džių klasėse: anden a džių, gy enamųjų ie ų a dų, ypač žemė a džių.
jie pada omi iek iš apelia y ų, iek iš onimų. iš y us ieną Ma ijampolės apsk i ies
žemė a džių poklasį, asmen a dinės kilmės ag onimus (s ide skienė 2010: 97–127),
nus a y a, kad p iesagos -in- ediniai suda o 12 % ( as i 47 ie o a džiai, iš ku ių
46 -inė(s) i 1 -inis edinys) ( en pa , p. 122). Vėliau bu o a k eip as dėmesys į
apelia y inės kilmės p iesagos -in- edinių sankaupą šiame a eale. Čia jų už ašy a
328, . y. apie pusę (~50 %) isų iš bend inių žodžių kilusių p iesaginių ag onimų.
no s ediniai su šia p iesaga dažnai da omi i ki uose lie u ių kalbos plo uose (plg.
Mickienė 2001: 117–118; 2006: 27–30, endzely ė 2004: 80–89; 2005: 145–146,
ba ku ė 2008: 157–159), jų iš i ose ie ose už ašy a ku kas mažiau nei i iama-
me a eale. be o, bu o a k eip as dėmesys i į ai, kad Ma ijampolės apsk i ies
Žemės a dų anke ose1 už ašy a i in nedaug (apie is dešim is) apelia y inės kilmės
sudė inių kilmininkinių2 ag onimų. emian is uo, kad bend inėje kalboje p iesa-
gos -inis būd a džiai plin a išs umdami ieną iš g ama inių sinonimų – daik a a džio
kilmininką (plg. kniūkš a 1976: 196; 2000: 36), hipo e iškai galima many i, kad
galbū i oponimikoje įmanomos sąsajos su kalbos dėsniais, eikiančiais apelia y-
inės leksikos kon eks e. aigi p iesagos -in- edinių kiekybinė pe s a a g eičiau-
siai liudija šios ie o a džių klasės (subklasės) speci iškumą i iamame plo e bei
onimų polinkį plės is kalbamų edinių naudai.
Šiuo s aipsniu siekiama a idžiau paž elg i į a puka iu už ašy ą Ma ijampolės
apsk i ies oponimijos dalį – apelia y inės kilmės p iesagos -in- edinius. emian-
is papildoma in o macija Žemės a dų anke ose, bandoma kuo iksliau nus a y i
i iamų ie o a džių da ybos būdą3, pama inius žodžius, papildy i, pa ikslin i esamus
šių apylinkių ie o a džių da ybos i kilmės aiškinimus. a ei yje, engian sin e i-
nį lie u ių oponimikos da bą Lie u os ie o a džių žodyną ( oliau – LVž), nuosek-
liai a liekami okio pobūdžio y imai, ikimasi, padės iksliau nus a y i žemė a džių
1 Plačiau apie a puka io Lie u os anke ų duomenis ž . s ide skienė 2005: 93; sinke ičiū ė 2006: 497.
2 jais laikomi ie o a džiai, sudė i iš d iejų sa a ankiškų žodžių, ku ių pi masis, apib ėžian ysis, y a
kokio no s bend inio žodžio kilmininkas; kilmininkinių ie o a džių an asis žodis y a žemės pa i šiaus
objek o, ku į pi masis išski ia iš ki ų ienodų, pa adinimas (plg. Vanagas 1970: 258–259; da ž . sa-
ukynas 1963: 235–246).
3 u imi omenyje okie ag onimai, ku ių da ybos pama as gali bū i iek nep iesaginis apelia y as (da i-
nys laikomas ediniu, jo p iesaga – da ybos a iksu), iek p iesaginis apelia y as. Pas a uoju a eju
ag onimas laiky inas pi miniu. Lie u ių oponimikoje pi miniais laikomi okie ie ų a dai, ku ie o-
ponimizacijos me u, bend iniams (a ki iems ik iniams) žodžiams i s an ie o a džiais, neįgyja jokių
da ybos požymių. dėl šio e mino, aikomo anden a džiams, da ž . Vanagas 1970: 24. Pa yzdžiui,
emian is i iamos apsk i ies gudelių alsčiaus būdninkų kaimo anke os duomenimis (seniau ši pie a
bu o p ie gi ai ės, ku i daba iški s a), manoma, kad pie os a das Pagi nė y a kilęs iš lie. pagi  nis, -ė
‘ne oli gi ios esan is’, plg. Pagi nis šonas kl (Lkže), žemė a dis laikomas pi miniu. aigi šis ag o-
nimas į i iamų ie o a džių są ašą nepa enka.
84
daLia sVide skienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVI
kilmę, ne ieno ie o a džio ie ą o muojamuose lizduose a pan. be o, siekian
išsaugo i smulkiausius žemės pa i šiaus a dus, kaip speci inę bei labiausiai kin an-
čią leksikos dalį, šios klasės ie o a džius ke inama i oliau i i bei publikuo i.
s aipsnyje skelbiami iš gy osios kalbos už ašy i au en iški ie o a džiai. jeigu
a puka io medžiagoje ie o a dis nesuki čiuo as a ba jo ki čia imas neaiškus, ne-
pa ikimas, s aipsnyje jis neki čiuojamas. kaip jau įp as a okio pobūdžio da bams,
p ie kiek ieno ie o a džio pa eikiamos į a dijamų objek ų i jų lokalizacijos nuo-
odos. oliau aiškinama ag onimo kilmė: nu odomas spėjamasis pama inis žodis
(e imonas), jo eikšmė. kadangi a puka iu už ašy a y imo objek u pasi ink a
Ma ijampolės apsk i ies oponimijos dalis gana au en iška, nepalies a s e imos kal-
bos žodžių da ybos modelių, isais a ejais, su adus i į a dijus bend inius žodžius,
su ku iais sie inos, iš ku ių kildin inos e imologizuojamųjų ag onimų ly ys, nu o-
dan apelia y ų eikšmes, naudo asi Lie u ių kalbos žodyno elek oniniu leidimu
( oliau – Lkže).
a siž elgian į pama inių žodžių p iklausymą am ik oms kalbos dalims, s aips-
nyje išski iamos d i i iamų oponimų g upės: i. Vediniai iš daik a a džių (desub-
s an y ai) i ii. Vediniai iš būd a džių (deadjek y ai). Pas a ųjų edinių Ma ijam-
polės apylinkėse už ašy a 13 (4 %). ep ezen an ų skaičiumi deadjek y us ženkliai
lenkia desubs an y ai. jų už ašy a 315 (96 %) (da ž . p iedą, 1 diag amą). Šie
ediniai pagal pama inį žodį ski iami į kelias leksines seman ines g upes: iš į ai ių
iziog a inių e minų, augalų, gy ūnų pa adinimų bei ki ų – į ai ių gam os, socia-
linės aplinkos daik ų, eiškinių – pa adinimų.
1 . Vediniai iŠ daik aVa džių
(desubs an yVai)
1 .1 . Vediniai iš iziog a inių e minų
-inė: Akmen-nė p . kl , k sn, Lb : lie. ãkmenas (akmuõ) ‘
kie a uoliena a ba
jos a ski as gabalas
’; Angl-nė d . Šil: lie. angls ‘
nebaigusio deg i medžio liekana
’;
Buiz-nė a ., d . kz : lie. buizà ‘didelė pu ynė, makalynė, pamu ys’; Daub-inė
p . kl : lie. daubà ‘
slėnys, klonis, g io a
’; Dub-nė p . k sn, Ld n: lie. dùbė ‘įdu-
bimas, slėnys’, plg. lie. dubùs, - ‘
duobė as, dubu iuo as
’; Duõb-inė p . Lb : lie.
duob ‘
iškas a a šiaip įdubusi ie a žemėje
’; Dù p-inė p . kl , Ld n, ss: lie. dù -
pa, dù pos ‘
susigulėjusios i apanglėjusios pelkių augalų liekanos
’4; Gal-nė a .
4 Pie ų a dai gali bū i pada y i iesiog iš lie. dù pinė (dk .) ‘ ie a, ku kasamos a iškas os du pės; duo-
bė du pyne’.
dėl Ma ijampolės apsk i ies
ag onimų – p iesagos -in- edinių
85s aipsniai / a icles
kz , p . igl, 2 p . kl , p . k sn, 2 p . Ld n: lie. gãlas ‘
ie a, ku baigiasi koks
ilgesnis daik as; daik o k aš inė dalis (p adžia, pabaiga)
’; Išdag-nė p . Ld n, M j:
lie. š da ga, išdagà ‘
išdegusi a saulės išdegin a ie a pie oje, miške, du pyne,
degimas
’; Kaln-nė p . kl : lie. kálnas ‘
aukš as žemės pakilimas
’; Kap-inė p .
kl ; Kamp-nė p . P n; Kamp-inė 2 p . igl, kl , p . Ld n, M j, 2 p . P n; Kamp-
-inė 2 p . igl, p . P n: lie. kapas ‘
k aš as, šalis; pusė; plo as, sklypas; pak aš ys;
gabalas
’; Klón-inė p . gdl; Klon-nė p . b b: lie. klónis ‘slėni ie a, slėnys, lenkė,
loma, dauba’; K an -nė d . ss: lie. k añ as ‘žemės pak aš ys p ie upės, eže o, jū os;
ska dis’; K iauš-inė p . kl : lie. k iašis ‘s a us, ska dingas k an as, s aigiai paki-
li ie a’; Kùps -inė 2 p . b b, 6 p . gdl, 2 p . kl , 4 p . Lb ; Kups -nė p . b b,
gdl, 3 p . kl , 6 p . Lb , p . Ldn , 8 p . k sn, p . ss; Kups -inė d b. ž., p . P n;
p . b b, gdl, igl, 3 p . kl , 2 p . k sn, p . Lb , Šil: lie. kùps as ‘koks no s nedi-
delis iškilimas, kaupas, kemsas, kupu na; ja ų guba (10 a 12 pėdų)’; Mišk-inė d .
V : lie. mškas ‘medžiais apaugusi ie a; gi ia’; Mol-inė d . k sn: lie. mólis ‘ us a
žemė, ąsi (kai d ėgna), a ojama s a yboms, ke amikos di biniams, lipdybai i
pan.’, mõlė ‘molio žemė, molynas’; Pagi -nė p . kz : lie. pagi , pagi s ‘laukas
p ie gi ios’; Pakel-nė a ., p . kz , p . kl , Ld n: lie. pakel, pakels ‘ ie a p ie
kelio, palei kelią; šalikelė’5; Pak iauš-nė p . Ld n: lie. pak iáušė, pak iáušis ‘s a us,
ska dingas k an as a kalno šlai as, k iaušis, pak iū ė’; Paupel-nė a ., p . kz : lie.
pau pel, pãupelis ‘ ie a palei upelį’; Paup-nė p . kz : lie. paup, paups ‘ ie a
palei upę, pak an ė’; Pa ieškel-inė p . Lb : lie. pa ieškel, pa ieškels ‘ ie a palei
ieškelį’; Piesk-nė d . ss: skol. pieskà, piskas ‘smėlinga di a, smėlinga žemė’;
P a ekul-nė a . k sn: lie. *p a ekulis a pan., plg. lie. p a ekliai ‘iš aka, p o ėkis
(?)’; P ūdel-inė p . b b: lie. p ūdlis, plg. p das ‘ enkinys’; P d-inė p . gdl:
skol. p das; Šal in-nė p . Lb : lie. šal nis ‘iš žemės ekan i andens e smė’;
Ru bež-nė a . kz : skol. ubžius ‘žemės ėžio, lauko iba, ežia’; Rūd-nė d . V ,
p . k sn; Rūd-inė p . P n: skol. ūdà ‘p as a, pelkė a žemė su du pių p iemaiša,
ūdynė; žemė su ūdos p iemaiša’; Tak-nė p . igl: lie. ãkas ‘siau as kelelis ei i;
p k. siau as žemės sklypelis’; Tù p-inė p . b b: skol. ù pės ‘du pės’; Valak-inė 2 p .
igl; Valak-inė p . P n: skol. alãkas ‘žemės sklypas apie d idešim dešim inių’;
Žiẽgžd -inė d b. ž. gdl: lie. žiegžd à, žigžd as ‘ upus smėlis, ž y as, ž i gždas’;
Žiõg-inė p . ss: lie. žiogs ‘užlie as upės pak aš ys, užu ekis, adaksnis;
liūnas,
klampynė upės a eže o pak aš yje
’, ki a e us, galima kilmė iš lie. žiógas, žió gis
‘šoklus iesiaspa nių bū io abzdys (Te igonia)’; Ž i gžd-inė p . igl: lie. ž igž dė
‘ž i gždė a žemė’;
5 neišleis ina iš akių ai, kad žemė a džiai gali bū i pada y i iesiog iš lie. pakelnis, -ė ‘esan is [...] p ie
kelio’.

86
daLia sVide skienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVI
-inės: Angl-nės a . k sn: lie. angls6; Du p-nės p . kz : lie. dù pė, dù pės;
Kamp-nės p . ss; Kamp-inės p . igl: lie. kapas; Kéms-inės p . k sn: lie. kém-
sas ‘samanomis a žole apžėlęs kelmas a žemės kaubu ėlis, kęsas’; Valãk-inės p .
kl : skol. alãkas; Žiegžd -inės gn. gdl: lie. žiegžd à, žigžd as;
-iniai: K aš -niai d ., p . k sn: lie. k ãš as ‘galas, pabaiga, iba, siena;
gabaliu-
kas, sklypelis; upu is’;
-inis: Kamp-nis d ., p . M j, p . P n: lie. kapas; Pagi -nis d b. ž. kz : lie.
pa gi , pagi s ‘
gi ios pak aš ys; laukas p ie gi ios
’7; Pa ieškel-inis d . ss: lie. pa-
ieš kel, pa ieškels .
Pas ebė a, kad i iamame a eale iš iziog a inių e minų pada oma didžiausia
dalis (40 %) p iesagos -in- edinių (ž . p iedą, 2 diag amą). Šioje g upėje da iausi
p iesagos -inė ediniai. jie suda o 91 % isų šios g upės ie o a džių. ki i ediniai
pada omi su p iesagos -in- galūnių a ian ais: 5 % edinių pada y a su -inės, 3 % –
su -inis. už ašy as ienas edinys su -iniai .
i in daug i iamame plo e ag onimų, kilusių iš lie. kùps as. P iesagos -in- edi-
niai, ku ių pama inis žodis y a minė as apelia y as, už ašy i be eik isuose i iamos
apsk i ies alsčiuose (balbie iškio, gudelių, kal a ijos, Liuba o, Liud ina o, k os-
nos, sasna os i Šila o o). ai galė ų paliudy i, kad lygumų ie o ėse kiek ienas
žemės pa i šiaus nelygumas neliko nepas ebė as i bu o kaip no s pa adin as8 (ag o-
nimų da ybos a eju – kups u).
iš apelia y o ūdà gana dažnai pada omi kalbami ediniai, ma y , eiškia ne ik
p as ą, pelkė ą žemę su du pių p iemaiša, ūdynę, žemę su ūdos p iemaiša. gali-
mi a ejai, kada ūdà eiškia balų ūdą9 .
Kapas i gãlas – da du apelia y ai, iš ku ių ne e ai pada omi p iesagos -in-
ediniai.
okių ag onimų, ku ių pama inis žodis y a pa adinamojo objek o nomenkla ū-
inis e minas, šiose apylinkėse neuž ašy a.
6 Pasika ojančių bend inių žodžių, su ku iais siejamos, iš ku ių kildinamos e imologizuojamos ag onimų
ly ys, eikšmės s aipsnyje nenu odomos.
7 žemė a dis galė ų bū i pada y as iesiog iš lie. pagi nis, -ė, ačiau kazlų ūdos alsčiaus seno ės
kaimo anke os ie o a džių už ašy ojas okių duomenų nepa eikia. kadangi ag onimo da ybos pama as
y a nep iesaginis apelia y as (pagi s), da inys laikomas p iesagos -in- ediniu (plg. 3 išnašą).
8 i ian Ma ijampolės apsk i ies ki ą oponimų poklasį – sudu inius o onimus – bu o pas ebė a, kad
šiame a eale dažnai (89 %) ie o a džiai da omi sudū imo būdu su leksema kálnas an ajame sande
(ž . s ide skienė 2006: 57).
9 da ž . Vanagas 1996: 94–97, ku aiškindamas mies o a do Kazl Rūdà, p iklausančio i iamam a e-
alui, kilmę, plačiai ap a ia an ojo ie o a džio dėmens Rūdà kilmės aiškinimo galimybes.
dėl Ma ijampolės apsk i ies
ag onimų – p iesagos -in- edinių
87s aipsniai / a icles
1.2. Vediniai iš augalų pa adinimų
-inė: Alksn-nė p . kz , Ld n: lie. aksnis ‘be žinių šeimos medis (Alnus)’;
A el-nė p . kl : lie. ã elis ‘balų augalas ilgais, s ip iai k epiančiais lapais (Aco us
calamus)’; A žuol-nė p . kl , A žuol-inė p . Lb : lie. á žuolas ‘labai kie os me-
dienos lapuo as medis (Que cus)’; Asikl-inė p . b b, gdl, 2 p . kl , k sn, p .
Lb , P n, Šil; Asiūkl-nė p . k sn; Asiūkl-inė p . kl , Ld n, 2 p . P n: lie. asik-
lis
‘
asiūklinių šeimos spo inis augalas smulkiais ž yniškais lapeliais, iaušis (Equi-
se um)
’; A iž-inė p . P n: lie. a ižà ‘
kul ū inis augalas, ku io g ūdai a ojami
paša ui i mais ui (A ena); o augalo g ūdas
’; Baland-nė p . M j: lie. ba lán da
‘ oks balandinių šeimos augalas (Chenopodium)’10; Be ž-nė p . gdl, 4 p . k sn: lie.
bé žas ‘
lapuo as medis bal a ošimi (Be ula)
’; Bulb-inė d . igl: skol. bùlbė ‘
da žo-
ė, ku ios šakniagumbiai u i daug k akmolo (Solanum ube osum); os da žo-
ės šakniagumbis
’; Búož-inė 2 p . M j: lie. búožė ‘š end as, ilkauodegė (Typha)’;
Cibul-nė 3 p . Ld n: skol. cibùlis ‘s ogūnas (Allium cepa)’; Česnak-nė p . gdl:
skol. česnãkas ‘
aš aus k apo da žo ė (Allium sa i um)
’; Dilgl-inė p . M j: lie.
dil gė l ‘
žolinis augalas, ku io s iebas i lapai su dilginančiais plaukeliais (U ica)
’;
Di s-nė p . Ld n: lie. d sė ‘
a pinė pik žolė, pp . augan i ugiuose (B omus)
’;
D ebul-nė p . kz : lie. d ebul ‘
oks medis d ebančiais lapais, epušė (Populus
emula)
’; Egl-nė 2 p . k sn: lie. glė ‘
isada žaliuojan is spygliuo is medis su
ankiomis šakomis, suda ančiomis kūgio o mos ainiką (Picea)
’; Geguž-nė 2
p . k sn; Geguž-inė p . igl, P n: lie. geguž (gegužs  os) ‘ okios žolės, augančios
pūdymuose’, gegùžis ‘
asiūklis, kežė ys (Equise um)
’; Glúoks-ninė p . P n: lie.
glúoksnis ‘
gluosninių šeimos medis, žil i is (Salix)
’; Glúos-ninė p . b b, 2 p .
P n: lie. glúosnis ‘
gluosninių šeimos medis, žil i is (Salix)
’; Ka kl-nė p . k sn, Lb ;
Ka kl-inė p . kl : lie. kaklas ‘gluosninių šeimos medis a k ūmas (Salix cine ea)’,
plg. lie. kaklės ‘ okios žolės’; Kle -inė a ., p . Šil: lie. kl as ‘kle inių šeimos me-
dis plačiais ka py ais lapais, medžliepis (Ace )’; Kopūs -inė d . igl, p . kl : lie.
kops as ‘k yžmažiedžių šeimos lapinė da žo ė (B assica)’; Lapg-inė 3 p . kl ;
Lapūg-nė p . k sn: skol. lapgas ‘pu iena (Cal ha palus is)’; Lapk-inė 3 p .
10 dėl . kilmės da ž . LVž i 322–333, ku pa eikiama ie o a džių kilmės aiškinimo galimybė iš lie.
balañdė, balañdis ‘ oks paukš is, ka elis; laukinis ka elis (Columba)’. s aipsnio au o ės nuomone,
ma y , įmanoma i ki okia ie o a džio kilmės aiškinimo e sija. emian is Bal ų kalbų a laso duome-
nimis, išsiaiškin a, kad bend inis žodis balañdis a ojamas isame žemaičių a mės plo e, g e imose
aka ų aukš aičių i kai ku iose y ų aukš aičių pane ėžiškių šnek ose (p. 89). i iamame lie u ių kalbos
plo e a ojamas apelia y as ka lis, ku is, minė o a laso duomenimis, y a papli ęs didžiojoje Lie u os
dalyje: isame aukš aičių plo e, aip pa kai ku iose pie inėse i y inėse pie ų žemaičių aseiniškių šnek-
ose (plg. p. 90; da ž . žemėlapį p. 149). a siž elgus į ai, pie os a das s aipsnyje siejamas su lie.
balánda i eikiamas
desubs an y ų
sky iuje, edinių iš augalų pa adinimų seman inėje g upėje.
88
daLia sVide skienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVI
k sn: skol. lapkas ‘pu iena (Cal ha palus is)’; Lénd -inė 2 p . Lb : lie. lénd ė
‘ a pinių šeimos andens augalas ilgu uščia idu iu s iebu; pap as oji nend ė
(Ph agmi es communis)’; Nénd -inė 2 p . gdl, p . Lb ; Nend -nė 2 p . gdl, 4 p .
k sn, p . Lb , Ld n; Nend -inė p . igl, kl : lie. nénd ė ‘ a pinių šeimos andens
augalas ilgu uščia idu iu s iebu (Ph agmi es communis)’; Papa -nė p . kl : lie.
papa is ‘spo inis dideliais ka py ais lapais augalas (D yop e is)’; Pupeláišk-inė p .
Ld n: lie. *pupelaiškė a pan., plg. lie. pùpalaiškė ‘gencijoninių šeimos pelkėse au-
gan is ais inis augalas (Menyan hes i olia a)’; Pùš-inė, Puš-nė p . k sn: lie. pušs
‘ isada žaliuojan is medis su ilgais spygliais i ap aliais kanko ėžiais (Pinus)’; Rug-
-nė p . kl : lie. ugia, ugs ‘ a pinis (pp . žieminis) ja as, iš ku io g ūdų mil ų
kepama duona (Secale); šių ja ų augan is laukas’; Sãman-inė p . b b; Saman-nė
3 p . k sn, p . Lb ; Sama-ninė 2 p . kl , p . Šil: lie. sãmana ‘d ėgnų ie ų spo-
inis augalas su šakniniais plaukeliais ie oj šaknų (B yophy a)’; Se ben -nė p .
Lb , ss; Se ben -inė p . Ld n: lie. se ben à, se beñ as ‘ aisk ūmis su algomomis
ūgščiai saldžiomis audonomis, gels omis a juodomis uogomis (Ribes)’; Sikl-inė
2 p . Lb ; Siūkl-nė p . kl : lie. siklė, siklis ‘asiūklinių šeimos spo inis augalas
smulkiais ž yniškais lapeliais, iaušis (Equise um)’; Sk obl-nė d . ss: lie. sk õb las
‘be žinių šeimos medis kie a mediena (Ca pinus)’; Smlg-inė p . Lb ; Smilg-nė
p . Ld n: lie. smlga ‘ a pinių šeimos žolė su šluo elės pa idalo žiedynu (Ag os is)’;
Smukn-nė p . k sn, Smukn-inė p . igl: lie. smùknė, smuknià ‘panaši į iks ą
žemų ie ų žolė’; Spagen-inė p . Lb : lie. spagena ‘spanguolėʻ; S adal-nė p .
Ld n: lie. s adal ‘daugiame is deko a y inis k ūmas a ba medis (Co nus)’; Šel ekšn-
-inė p . igl: lie. šel kšnis ‘šal ekšninių šeimos k ūmas a medelis (F angula)’; Še -
-nė p . kl , M j: lie. še s ‘p as a, kie a žolė’11; Še mukšn-nė p . Ld n: lie.
še mùkšnis ‘e škė inių šeimos medis audonomis uogomis (So bus)’; Šlýn-inė p .
b b: lie. šlýnas, šlýnė ‘pilkš ai mels as a ba balkš as gli us molis su o ganinių me-
džiagų p iemaišomis; okio molio di a’; Š énd -inė p . Ld n: lie. š énd ė ‘nend ė
(Ph agmi es)’; Uos-nė p . b b: lie. úosis ‘aly medinių šeimos medis su ka py ais
plunksnos pa idalo lapais i kie a mediena (F axinus)’; Viks -nė p . b b, kl ,
Lb ; Viks -inė p . kl : lie. iks à ‘ iks inių šeimos daugiame ė žolė (Ca ex)’;
Vikš -inė p . kz : lie. kš is ‘ iks a (Ca ex); šis augalas kaip žolė a šienas’; Vin-
gi -inė p . Šil: lie. ing is ‘ ėd yninių šeimos daugiamečių žolių gen is (Thalic um)’;
Vinkšn-nė p . k sn: lie. nkšna, inkšnà ‘guobinių šeimos medis (Ulmus)’; Žolyn-
-nė l. M j: lie. žolýnas ‘
be koks žolinis (augan is a skin as) augalas
’, lie. žolnė
‘žolių p iaugusi ie a’;
-inės: Nend -nės p . Lb : lie. nénd ė; Saman-nės p . gdl: lie. sãmana; Smlg-
-inės p . gdl: lie. smlga;
11 Pie ų a dai gali bū i pada y i iesiog iš lie. še nis, -ė ‘šiu kš us, kie as kaip še iai’.
dėl Ma ijampolės apsk i ies
ag onimų – p iesagos -in- edinių
89s aipsniai / a icles
-inis: A žuol-inis p . igl: lie. á žuolas; B õk-inis d . ss: lie. b õkas ‘
okia da -
žo ė; os da žo ės šakniagumbis; unkelis (Be a)
’12; Róp-inis d . ss: lie. ópė
‘
k yžmažiedžių šeimos paša inė a algomoji da žo ė pailga a ba ap alia, s o a
šaknimi (B assica apa)
’; Saman-nis p . gdl: lie. sãmana; Ski ps -nis a . k sn:
lie. skips as ‘
bukas (Fagus)
’; Sk obl-nis l. Lb : lie. sk õblas; Sk uobl-inis p .
gdl: lie. sk úob las ‘
be žinių šeimos medis kie a mediena (Ca pinus)
’; Tabok-nis
l. dalis ss: lie. abokà, abõkas ‘
bul inių šeimos augalas (Nico iana)
’.
Pas ebė a, kad edinių iš augalų pa adinimų g upėje da iausi p iesagos -inė
ediniai. jie suda o 91 % isų šios g upės žemė a džių. ki i ediniai pada omi su
p iesagos -in- galūnių a ian ais: su -inės pada y a 2 % edinių, su -inis – 7 %. su
-iniai edinių neuž ašy a.
i iamame plo e ag onimai da omi iš medžių (aksnis, á žuolas, skips as, sk õblas,
nkšna, inkšnà) i iš į ai iose ie ose augančių augalų pa adinimų: šlapių ie ų
(ã elis), di ų (asiklis), da žų (b õkas, ópė), pie ų (smlga), laukų (a ižà). daž-
niausiai pama iniais žodžiais es i šios leksemos: asiklis, nénd ė, sãmana, iks à .
iš gy ojoje kalboje a puka iu a o ų i iamo poklasio ie o a džių už ašymų
ma y i, kad ienu me u oje pačioje lokalioje e d ėje ie ų a dai su p iesaga -in-
i jos galūnių a ian ais pada omi iš g e iminių o mų su asiūkl- i siūkl-, odančių
yšį su lie. asiklis i lie. siklė, siklis; su lapūk- i lapūg-, odančių yšį su skol.
lapgas i skol. lapkas; su lend - i nend -, odančių yšį su lie. lénd ė i lie. nénd-
ė; su sk obl- i sk uobl-, odančių yšį su lie. sk õblas i lie. sk úoblas. Manoma,
kad šio y imo iš yškin a a ijuojančių leksemų į ai o ė galė ų bū i laikoma spe-
ci iniu i iamam a ealui būdingu b uožu.
1 .3 . Vediniai iš gy ūnų pa adinimų
-inė: Án -inė p . gdl: lie. án is ‘
naminis a laukinis andens paukš is (Anas)
’;
Ba suk-inė a . Šil: lie. ba sùkas ‘
plėš us ž ė elis šiu ksčiais plaukais, opš us (U -
sus meles)
’; Dl-inė p . b b; Dėl-nė p . b b; Dėl-inė p . Ld n: lie. dėl ‘
k auju
min an i gėlųjų andenų ki mėlė, siu bėlė (Hi udo medicinalis)
’; Gaid-nė p .
Ld n: lie. gaids ‘
naminis paukš is, iš ų pa inas (Gallus gallinaceus)
’; Gy a -nė
p . k sn; Gy a -inė p . kl : lie. gy ã ė
‘
ilgu kūnu, be kojų, nuodingais dan imis
šliaužikas, angis, pik oji, šnypš ėlė (Vipe a be us)
’; Ja ub-nė p . P n: lie. ja u b
‘
e e inų šeimos paukš is, i bė, i bė (Te ao bonasia)
’; Ožk-nė p . kl : lie.
ožkà ‘nedidelis aguo as a ajojan is (pp . naminis) gy ulys, laikomas pienui i mė-
sai’; Pemp-nė p . kz : lie. pémpė ‘nedidelis sėjikų šeimos pelkių paukš is (Vanel-
12 ki a e us, nea mes ina . kilmės iš p d. B õkas (LPž i 312) galimybė.
96
daLia sVide skienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVI
LokaLizacijos nuo odų
su uMPiniMai
b b – balbiẽ iškis (P enų .)
gdl – gudẽliai (Ma ijámpolės sa . .)
igl – igliškliai (Ma ijámpolės sa . .
kl – kal a ijà (Ma ijámpolės sa . .)
k sn – k osnà (Lazdjų .)
kz – kazl ūdà
Lb – Liubã as (kal a ìjos sa . .)
Ld n – Liud inã as (Ma ijámpolės sa . .)
M j – Ma ijámpolė
P n – P enai
ss – sasna à (Ma ijámpolės sa . .)
Šil – Šila ó as (P enų .)
V – Vei e ia (P enų .)
ki i su uMPiniMai
a . – a imas
dab. – daba inis
dk . – daik a a dis
d b. ž. – di bama
žemė
d . – di a
gn. – ganykla
lg. – lyguma
lie. – lie u ių
pan. – panašiai
plg. – palygink
pp . – pap as ai
p . – p ūsų
p k. – pe kel ine
eikšme
p . – pie a
p d. – pa a dė
skol. – skolinys
n . – iene as
. – ie o a dis
ŠaL iniai
Bal u alodu a lan s . P ospek s = Bal ų kalbų a lasas . P ospek as = A las o he Bal ic Lan-
guages . A P ospec , suda y ojos i į ado au o ės: danguolė Mikulėnienė, anna s a ecka;
žemėlapių komen a ų au o ės: ilga jansone, anna s a ecka, ima bace ičiū ė, as a Leskaus-
kai ė; žemėlapių kompiu e inį a ian ą pa engė edmundas umpa. īga: La ijas uni e -
si ā es La iešu alodas ins i ū s, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2009.
Lkže – Lie u ių kalbos žodynas, elek oninis a ian as. edak o ių kolegija: ge ūda nak-
inienė ( y . ed.), jonas Paulauskas, i u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, jolan a za-
ba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. P ieiga in e ne e: www.lkz.l .
LPž i–ii – Lie u ių pa a džių žodynas 1–2, ed. aleksand as Vanagas. Vilnius: Mokslas,
1985–1989.
LVž i – bilkis Laimu is, Maciejauskienė Vi alija, azmukai ė Ma ija.
Lie u os ie o a džių žodynas 1. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008.
Li e a ū a
ba ku ė ne ija 2008: Joniškio ajono e i o ijos oponimija: da yba i aidos polinkiai .
Dak a o dise acija. Vy au o didžiojo uni e si e as, Šiaulių uni e si e as.
bilkis Laimu is 2008: Lie u ių helonimų da yba . P iesaginiai i p iesagė ieji helonimai .
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.

dėl Ma ijampolės apsk i ies
ag onimų – p iesagos -in- edinių
97s aipsniai / a icles
endzely ė ena a 2004: Šiau ės idu io Lie u os ag onimai. – Vā ds un ā pē īšanas
aspek i . Raks u k ājums 8, 80–89.
endzely ė ena a 2005: Šiau ės idu io Lie u os ie o a džiai . Dak a o dise acija.
Vy au o didžiojo uni e si e as.
kačinai ė dalia 2009: P iesaginės da ybos lie u ių o onimai . Dak a o dise acija. Vy-
au o didžiojo uni e si e as, Lie u ių kalbos ins i u as.
kniūkš a P anas 1976: P iesagos -inis būd a džiai: da yba, eikšmės, g ama iniai sino-
nimai. Vilnius: Mokslas.
kniūkš a P anas 2000: iš p iesagos -inis būd a džių p aei ies i daba ies. – Kalbos
kul ū a 73, 35–47.
Mažiulis Vy au as 1988: P ūsų kalbos e imologijos žodynas 1 . Vilnius: Mokslas.
Mickienė ilona 2001: Telšių ajono oponimų da yba. Dak a o dise acija. Vy au o di-
džiojo uni e si e as.
Mickienė ilona 2006: dėl ag onimų da ybos. – Kalbų s udijos 8, 27–30.
azmukai ė Ma ija 1998: Lie u os p iesaginiai oikonimai . Dak a o dise acija. Lie u ių
kalbos ins i u as i Vy au o didžiojo uni e si e as.
sa ukynas b onys 1963: kilmininkiniai lie u ių ie o a džiai. – Lie u ių kalbo y os
klausimai 6, 235–246.
sinke ičiū ė dai a 2006: socioling is inė si uacija šiau ės y ų Lie u oje a puka io
anke ų duomenimis. – Bal is ica 41(3), 497–506.
s ide skienė dalia 2005: Ma ijampolės apsk i ies Ma ijampolės alsčiaus ie o a džių
da ybos i kilmės polinkiai. – Ac a Linguis ica Li huanica 52, 91–118.
s ide skienė dalia 2006: Ma ijampolės apsk i ies sudu iniai o onimai. – Li uanis-
ica 4(68), 47–59.
s ide skienė dalia 2010: Ma ijampolės apsk i ies asmen a dinės kilmės ag onimų
da ybos b uožai. – Ac a Linguis ica Li huanica 62–63, 97–127.
Vanagas aleksand as 1970: Lie u os TSR hid onimų da yba . Vilnius: Mokslas.
Vanagas aleksand as 1996: Lie u os mies ų a dai. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidykla.
98
daLia sVide skienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVI
on he ag onyms – de i a i es
o he su ix -in- in Ma ijampolė coun y
suMMa y
he esea ch o a eal oponymy ca ied ou o his day has no es i ied such an ex ensi e
usage o he su ix -in- in o ming de i a i es om appella i es (a ound hal o all su ix de-
i a i es) and a pa icula ly small numbe ( hi y eco ded ins ances) o compound geni i e-case
ag onyms o appella i e o igin, as es i ied in he in e wa Field-Name ques ionnai es o
Ma ijampolė coun y. he quan i a i e p e alence o he de i a i es wi h he su ix -in- is mos
likely a p oo o he speci ic cha ac e o he class (sub-class) o he place names unde analy-
sis in he a ea unde analysis and he endency o he onyms o expand o he ad an age o
he de i a i es analysed. i is a new ac supplemen ing he esul s o he esea ch on he
oponymy o he sou he n pa o Li huania.
au hen ic da a una ec ed by ex e nal ac o s (collec i isa ion, land amelio a ion, sla oniza-
ion), which was eco ded in he in e wa pe iod, was examined in he mos impo an aspec s
o he esea ch o p ope wo ds: wo d- o ma ion and o igins. addi ional in o ma ion con ained
in he Field-Name ques ionnai es con ibu ed o a mo e accu a e iden i ica ion o he me hod
o wo d- o ma ion and base wo ds o he place names unde analysis. in his way, he exis ing
in e p e a ions o he o ma ion and o igins o he place names o his a ea we e supplemen -
ed and e ised. hei impo ance will un old in he u u e when compiling a syn he ic wo k
on Li huanian oponymy Dic iona y o Li huanian Place Names: hey will o e mo e accu a e
e sions o in e p e a ion o he o igins o ield-names and help o iden i y he place o place
names in he wo d amilies o med, e c.
he lexemes iden i ied in he s udy, om which he de i a i es o he su ix -in- a e o med,
e ealed he peculia cha ac e is ics o he elie , lo a and auna o a speci ic a ea o he
Li huanian language, he names o he i ems and phenomena om he social en i onmen
ela ed o he sou he n pa o Li huania. he da a could be use ul and in e es ing o e hnolo-
gis s o he esea che s o o he ields and could help o know he o me esiden s o he a ea,
hei men ali y and wo ld- iews o an e en be e deg ee.
in o de o p ese e he names o he inies land a eas as a speci ic pa o lexis mos ly
suscep ible o a ia ions, i is essen ial o con inue he esea ch and publica ion o he place
names o his class.
Į eik a 2012 m. sausio 12 d.
daLia sVide skienė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
[email p o ec ed],
[email p o ec ed]