81s aipsniai / a icles
daLia sVide skienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Les di ec ions de eche ches scien i iques: onomas ique
( ik inių mo s de da ybos, eche ches d'o igine).
dė Ma ijaLMPoLės
aPsk i ies ag oniMų
P iesagos -inVedinių ano a ion Ce a icle ise à a enjô ega dé en a puka iu insc i e
on he ag onyms – de i a i es
o he su ix -in- in Ma ijampolė coun y
Ma ijampolės apsk i ies pa ie oponymie ag onimus, p éesagos -in edinius. su la base p écieuse
in o ma ion supplémen ai e, insc i e dans les noms de Te e, en ée au an plus p écisémen
dé e mine les noms de lieu é udiés, ou e e in oque des mo s communs, a ec lesquels il es
possible de se connec e , d'où il es possible kildin i e imologojamasias ag onimų ly is, complé e ainsi
que é i ie les exis an s de la zone de la langue li aouienne sud des noms de lieu e des explica ions
d'o igine. les données e ec uées pou aien ê e incluses dans le con ex e de l'é ude li uanis ique
e bal is ique.
anno a ion he a icle a emp s o ake a close look a he pa o oponymy o Ma ijampolė
coun y eco ded in he in e wa pe iod ag onyms as he de i a i es o he su ix -in-. basé su la
p écieuse in o ma ion supplémen ai e en egis ée en Field-Name ques ionnai es, l'au eu a
che ché à iden i ie le ype de o ma ion de he place names unde analysis, pou iden i ie and
name he common wo ds, qui peu en ê e associés a ec he e ymologised ag onym o ms and
om which hey can be de i ed, pou complé e e é ise les in e p é a ions exis an es de he
o ma ion and o igins o he place names in he sou he n a ea o he Li huanian language o he
mos accu a e way possible. he esea ch da a can be included in o he con ex o he esea ch
o he
Li huanian and bal ic linguis ics.
esMiniai mo s: a puka io pé iode, lieuo a džiai, ag onimai, ondamen inis mo (e imonas),
bend inis mo (apelia i ), lieuo a džių da yba, p éesaga, edinys. keyWo ds: in e wa pe iod,
place names, ag onyms, base wo d (e ymon), common wo d (appella i e), o ma ion o place
names, su ix, de i a i e.
82 ac a
daLia sVide skienė
Linguis ica Li huanica LXVI
0. ĮVadas
P iesagos -in- edinių papli imo i p oduk y umo duomenys į ai iose lie u ių
oponimes classées (poklasies) assez incomodi. aleksand o Vanago p é endim‚
hid onimai a ec p e saga -inė e -inis, en géné al iman , pâ i dans ou e la Li uanie.
seulemen dans la pa ie cen ale du no d de Li uanie (apy ik iai a ec cen e
Vabalninkas, kupiškis, subačius), pie y inėje Li uanie e žemaičiuose ils quelque a esesni
(Vanagas
1970: 164).
ai pa emia i onomas o pa eikiamas hid onimų p iesagų papli imo ka og a inis
aizdas ( en pa , p. 407). bend as iš apelia y ų i iš asmen a džių pada y ų p iesa-
-in ed gos numé iques en Li uanie au o iaus indiqué 522: 178 a ec -inė e 344 a ec
-inis ( en id, p. 381, 385). connaissan le o al nomb e des adjec i s hyd onimes
en i on 4000 (ibid, p. 277) a é é dé e minée la adjec i e -in edinių quan i é classe
anden a džių 13 %.
Selon une é ude des Lie u ių oikonimų, la deuxième des uni e salesnių p eesagų selon
da inių p oduk y umą (po -išk-) es la p eesaga -inė. Ma ijos azmukai ės eigim,
oikonimai-de i a ai a ec ce e annexaga papli ę nemažame Lie u os plo e; ils son
moins ca ac é is iques des dzūkams occiden aux e des en i ons du sud des akes.
excep é pie y inį dūnininkų kampą, impopulai es ce e a achages ediniai dans les e esaiches, aussi bien du no d
en Li uanie en e Ven õs e Mūšõs
( azmukai ė 1998: 113). plus g ande p oduc i i é, comme ašo au o ė, nepasižymi -iniai.
P iesagos edinių uožas plus i dans la même pa ie no dique de Li uanie
(du même). c pa emia e y ėjos p ésen é pa une image ca og aphique de la
di usion des oikonimų p eesagų P iede n . 1, su la ca e mappe n . 2. P iesagų
p oduc i i é de l'o d e, cons i uée selon les géné aux pou cen ages de p oduc i i é
des edines calculables (p iesaginės da ybos) des appendages -in ediniai cons i uen : 5
% -inė ediniai ( as i 323 oikonimai) e 1,25 % - pa iniai ediniai ( as i 83 oikonimai) ( en, p.
111). su la base e ec uées des p éesaginių helonimų é ude données, cla i ie que ces
onimų aibes son u ilisés ous pa lés p éesaga galūnių a ian es, d'eux ai somi
di é en s quan i és edinių. da iausios es de *-nokilusios p ésague a ec 47
p ésages ai 45.9 % de ous les noms de dé en eu s de ca ac é is ique: su -inė 32,4 %
(pa appo à la ca égo ie de ou da ybos), su -inis 6,9 % su -inės 3,4 %, su -iniai son
104, ce qui cons i ue 1 % de ous aiškios da ybos p ésaginių helonimų. don 14,4 % on
0,6 % [...] i . .
“
(bilkis 2008: 262). Veiksmo ezul a ų pa adinimų, y ėjo eigimu,
é é ou és -inė e po 3,8 % -inės, -inis de i a ų (ibid, p. 269270). P iesagines da ybos
Li uiniens o onimų é ude indique que les annexes -in ediniai ep ésen en 18,2 %. ils
son ai s a ec ce e annexe des a ian es galūnių: 10,28 % edinių ai e a ec -inė, 1,85
% a ec -inės, 0,51 % a ec -iniai e 5,56 % a ec -inis
(kačinai ė 2009: 141).
p écédemmen e ec uées dans l'a ondissemen de Ma ijampolė en euka iu
записатых местo a džių é udes du da ybos e de l'o igine aspek u pa iculie
a en ion aux p éesagos -in edinius n'a pas é é a i é. ai, ema quée que des oponimes a ec p e ix -in andama dans ou es
dėl Ma ijampolės apsk i ies
ag onimų – p iesagos -in- edinių
83s aipsniai a icles lieuo a džių classesėse: anden a džių, noms de lieux ésiden iels,
pa iculiè emen zemė a džių. ils son ai s an de appelia i es, que de onimų. é udie un Ma ijampolė
com é des pommes de e e, ag onimus d'o igine pe sonnelle (s ide skienė 2010: 97127), a cons a é que
les adjec i s -in ediniai cons i uen 12 % ( as i 47o a džiai, don 46 -inė(s) e 1 - localinis edinys) (ibid, p.
122). Plus a d a é é a i é l'a en ion su l'appela y inée o igine p éesagas -in edinių sankaupą dans
ce a eale. Voici leu insc i e 328, i. i. à p opos de la moi ié (~50 %) de ous des communs mo s kilusių
p éesaginių ag onimų. bien que ediniai a ec ce e annexage son sou en ai s e dans d'au es zones
de la langue li uanienne (plg. Mickienė 2001: 117118; 2006: 2730, endzely ė 2004: 8089; 2005: 145146, ba ku ė 2008:
157159), leu s é y i es places son insc i es où qui moins que i iamame a eale. en plus, a é é a i é
l'a en ion e en ce que Ma ijampolės com é des Anke es des noms de Te e1 insc i e ex êmemen
peu d (apie ois dixim is) apelia i ienes o igine composi es kilmininkinių2 ag onimų. su la base du ai
que dans une commune le langage p ésesages -inis adjec i s plin aien éjec an l'un des g ama iques
synonymes daik a a džio kilmininką (plg. kniūkš a 1976: 196; 2000: 36), hypo hé iquemen on peu pense
que peu -ê e e oponymes à possibles in e connexions a ec les langues dėsniais, eikiančiais
apelia y inės leksikos con ex e. aigi p eesagos -in edines quan i a i e pe s a a p obablemen
émoigne de ce e loco a des classes (subklasées) spéciškumu é udiéame zone e Ce a icle ise
a jiau a a de dans en euka iu za asy ą Ma ijampolės apsk i ies oponymijos pa ie
apelia y inės kilmės p eesagos -in edinius. su base d'in o ma ions supplémen ai es Landes nomų
anke ose, en en au an plus p écisémen dé e mine les enquê és lieuxo a džių da ybos būdą3,
onimų polinkį plės is kalbamų edinių naudai.
ondamen a mo s, applé és, é i ie les exis an s apelsins des lieuxo a džių da ybos e d'o igine. à
l'a eni , en p épa an le syn hé ique données des oponymiques Li uiniens Li uaniens dic ionnai e des
lieuxo a s ( LVž), des eche ches de ce ca ac è e son sys éma iquemen e ec uées, espé ons,
aide on à é abli plus p écisémen les noms de e ain 1 Plus su les en euka io Li uaniens anke es
oi s ide skienė 2005: 93; sinke ičiū ė 2006: 497. 2 ils son considé és des lieux-noms, composés de deux
sa a ankiques mo s, don le p emie , dé iniean sis, es du quelconque mo communin le ep ésen an ;
le second mo des kilmininkinių lieuo a džių es l'obje de la su ace de la e e, que le p emie dis ingue
des au es unodų, nommemen (plg. Vanagas 1970: 258259; enco e oi sa ukynas 1963: 235246).
3 u imi omenyje els ag onimes, don le ondemen de da ybos peu ê e an nep iesaginis appelia i
(da inys considé é ediniu, son annexaga da ybos a iksu), an annexaginis appelia i . Dans le de nie cas
ag onimas considé y in p emie iniu. Les oponymiques li au es p imai es son considé és els noms de
lieux, qui lo s de oponymisa ion, aux communs (ou au es ik iniams) mo s i s an lieuxo a džiais, ne
p ennen aucun des signes de da ybos. pou ce e me, appliqué aux eaux a dges, oi aussi Vanagas 1970:
24. Pa exemple, basé su les données du ques ionnai e du illage gudelių alsčiaus būdninkų de la
ci consc ip ion é udiée (anciennemen ce e ie a é ai aup ès gi ai ės, qui es main enan éki s a), on
pense que le nom de ie a Pagi nė es o iginai e de lie. pagi nis, -ė ‘ne oli gi ios esan is, plg. Pagi nis
shonas kl (Lkže), e eė a dis es considé é p emie iniu. donc ce ag onime dans la lis e des enquê és lieuxo a s ne en e pas.
84 ac a Linguis ica Li huanica LXVI kilmę, pas d'un lieu de lieu-nom dans les niddues
daLia sVide skienė
o mouables ou pan. besides, dans le bu de conse e les plus minces noms de la
su ace de la e e, comme speci inée e la pa ie lexique la plus chin ancée, ce e
classe de lieu-noms es des inée e con inue à é udie e publie . publiés dans l'a icle
de langue i ose insc i e au hen iques lieuxa a s. si en euka io dans le ma é iel
lieuo a dis neuki čiuo as ou son ki čia us neaiškus, nepa inimas, dans l'a icle il
neki čiuojamas. comme déjà habi uel pou de els ypes de a aux, à chaque
lieuo ision son ou nis des é é ences des obje s en an dans le nom e de leu
localisa ion. da an age expliquama ag onimo o igine: indiqueomas spėjamasis ondinis
mo (e imonas), son signi ica ion. puisque en euka iu insc i e obje d'é ude choisie
pa ie oponymie de l'apsk i ie de Ma ijampolė assez au hen iška, in ac a des
modèles de aibes de mo s de langue é angima, en ous cas, su adus e į a dijus
communinius mo s, a ec lesquels sie inos, don kildin inos e imologizuojamųjų
ag onimų ly ys, indiquan des appella y ų signi ica ions, u iliso asi dic ionnai e de
langue Lie u ių élec onique édi ion
( sui an e Lkže).
en enan comp e à l'appa enance des mo s ondamen aux à ce aines pa ies
de la langue, a icle dis inguen deux g oupes de oponimes é udiés: i. Vediniai de
s an y ai) i ii. Vediniai iš būd a džių (deadjek y ai). Pas a ųjų edinių Ma ijam-
polės apylinkėse už ašy a 13 (4 %). ep ezen an ų skaičiumi deadjek y us ženkliai
daik a a džių (desublenkia desubs an y ai. don insc i 315 (96 % ) ( oi aussi
p iedą, 1 diag amą). Ces edinai es selon le ondemen mo son assignés en
quelques leksines seman ines g oupes: de di e s physiog aphins e mines,
plan es, animaux dénomina ions ainsi dau es di e ses na u e, en i onnemen s sociaux de choses, phénomènes dénomina ions.
1 . Vediniai iŠ daik aVa džių
(desubs an yVai)
1 .1 . Vediniai de physiog aphinių e minų
-inė: Akmen-nė p . kl , k sn, Lb : lie.
ãkmenas (akmuõ) ‘ du é ooliena ou
son mo ceau sépa é
’; Angl-née d . Šil: lie.
angls ‘ inaigusio
b ûle bois esidana ;
Buiz-nė a ., d . kz : lie. buizà ‘didelė pu ynė, makalynė, pamu ys; Daub-inė p .
kl : lie. daubà ‘ alėnys, klonis, g io a ; Dub-nė p . k sn, Ld n: lie. dùbė
‘įdubimas, slėnys, plg. lie. dubùs, - ‘ duobė as, dubu iuo as ; Duõb-inė p . Lb :
lie.
puob ‘ c eusée ou de açon inc us ée place su e e ; Dù p-inė p . kl , Ld n, ss: lie. dù pa, dù pos ‘
susigulėjusios i apanglėjusios pelkių augalų liekanos 4; Gal-nė a . 4 Pie ų noms peu en ê e ai
simplemen de lie. dù pinė (dc .) ‘pie a, où son coupés ou exca és du pės; duobé du pyne.
dėl Ma ijampolės apsk i ies
ag onimų – p iesagos -in- edinių
85s aipsniai a icles kz , p . / igl, 2 p . kl , p . k sn, 2
p . Ld n: lie. gãlas ‘ lieu, où se e mine quel ilgesnis ceik ;
la pa ie k aš inė de l'obje (p adžia, pabaiga)
’; Išdag-nė p . Ld n, M j: lie. š da ga, изdagà ‘ é ou usi ou
soleil é ou ée place dans une p ai ie, o ške, du pyne,
b ûlemen
’; Kaln-nė p . kl : lie.
kálnas ‘ hau e
élé a ion du sol ; Kap-inė p .
kl ; Kamp-nė p . P n; Kamp-inė 2 p . igl, kl , p . Ld n, M j, 2 p . P n; Kamp-
-inė 2 p . igl, p . P n: lie. kapas ‘ k aš as, pays;
moi ié; supe icie, pa celle; bo du es; mo ceau
’; Klón-inė p . gdl; Klon-nė p . b b: lie. klónis ‘slėni place, slėnys, lenkė, loma, dauba;
K an -nė d . ss: lie. k añ as ‘žemės pak aš ys à la i iè e, le lac, la me ; cana dis;
K iauš-inė p . kl : lie. k iašis ‘s a us, sca ding i age, soudainemen lè i place;
Kùps -inė 2 p . b b, 6 p . gdl, 2 p . kl , 4 p . Lb ; Kups -nė p . b b, p . b b, gdl, igl, 3 p .
gdl, 3 p . kl , 6 p . Lb , p . Ldn , 8 p . k sn, p . ss; Kups -inė d b. ž., p . P n;
kl , 2 p . k sn, p . Lb , Šil: lie. kùps as ‘koks même pe i pe i p oéminemen , kaupas,
kemsas, kupu na; ja ų guba (10 ou 12 pa es); Mi-škinė d . V : lie. m Fo es ‘boisés pa
des a b es; gi ia; Mol-inė d . k sn: lie. mólis ‘ us a e e, ąsi (kai d ėgna), u ilisé pou
les cons uc ions, les a aux de cé amique, lipdybai e e c., mõlė ‘molio e e,
molynas; Pagi -nė p . kz : lie. pagi , pagi s ‘ ield aup ès gi ios; Pakel-nė a ., p . kz , p .
kl, Ld n: lie . pakel, pakels ‘plai e pa le chemin, le long du chemin; šalikelė5; Pak iauš-nė
p . Ld n: lie. pak iáušė, pak iáušis ‘s a us, sca dingas i age ou pen e de mon agne,
k iaušis, pak iū ė; Paupel-nė a ., p . kz : lie. pau pel, pãupelis ‘ ie a pa i uelį; Paup-nė
p . kz : lie. paup, paups ‘pie a pa i i iè e, pak an ė; Pa ieškel-inė p . Lb : lie. pa ieškel,
pa ieškels ‘pie a palei hôkelį; Piesk-nė d . ss: skol. pieskà, piskas ‘soil sablé, e e
sablée; P a ekul-nė a . k sn: lie. *p a ekulis ou pa ., plg. lie. p a ekliai ‘iš aka, p o ėkis
(?)’; P ūdel-inė p . b b: lie. p lis, plg. p das ‘ wenkinys; P d-inė p . gdl: skol. p das;
Šal in-nė p . Lb : lie. Sou cenis ‘sou ce d'eau qui coule du sol; Ru bež-nė a . kz : skol.
ubžius ‘zemės ėžio, limi e de champ, ežia; Rūd-nė d . V , p . k sn; R-ūdinė p . P n:
skol. ūdà ‘p as a, pelkė a e e a ec du pies p iemaicha, ūdynė; e e a ec du
mine ai impliqué; Tak-nė p . igl: lie. ãkas ‘siau as kelelis alle ; p k. é oi pa celle de
e e; Tù p-inė p . b b: skol. ù pės ‘du pės; Valak-inė 2 p . igl; Valak-inė p . P n: skol.
alãkas ‘zemės plo abou ing -dix ines; Žiẽgžd -inė d b. ž. gdl: lie. žiegžd à,
žigžd as ‘ upus sabėlis, g a y as, ž i gždas; Žiõg-inė p . ss: lie. žiogs ‘užlie as
i e s ek aš ys, zau ekis, adaksnis; liūnas, klampynė de la i iè e ou du lac au bo d
, d'au e pa , possible o igine de lie. žiógas, žió gis ‘šoklus iesiaspa nių bū io
abzdys (Te igonia); Ž i gžd-inė p . igl: lie. po igž dė
‘ž i gždė a žemė;
5 ne déli ai de yeux ce que que les e esu nages peu en ê e ai di ec emen de lie. pakelnis, -ė
‘essan [...] au chemin.

86
daLia sVide skienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVI
-inės: Angl-nės a . k sn: lie. angls6; Du p-nės p . kz : lie. dù pė, dù pės;
Kamp-nės p . ss; Kamp-ines p . igl: lie. kapas; Kéms-inės p . k sn: lie. kémsas
samanomis ou he be cžėlęs kelmas ou e e kaubu ėlis, kęsas; Valãk-inės p . kl :
skol. alãkas; Žiegžd -né gn. gdl: lie. žiegžd à, žigžd as; -: K aš -niai d ., p . k sn: lie.
k ãš as ‘galas, pabaiga, iba, siena; gabaliu-
kas, sklypelis; upu is’;
-inis: Kamp-nis d ., p . M j, p . P n: lie. kapas; Pagi -nis d b. ž. kz : lie.
pa gi , pagi s ‘ gi ios bo dages;
champs aup ès gi ios 7;
Pa ieškel-inis d . ss: lie. pa ieš
kel, pa ieškels.
Il a é é no é que dans l'ai eale é udiée des physiog aphiques e mes es pada ée la plus
g ande pa ie (40 %) adjecagues -in edinių (ž . p iedą, 2 diag amą). Dans ce g oupeée
da iausi p éesages -inė ediniai. ils ep ésen en 91 % de ous ce g oupe de lieux noms.
d'au es ediniai son ai s a ec le p éposage -ingalūnių a ian es: 5 % edinių ai ai e
a ec -inės, 3 % a ec -inis. insc i un edinys a ec -iniai. ex êmemen beaucoup
i iamame plao e ag onimų, p o enusių de lie. kùps as. P iesagos -in ediniai, don le mo
ondamen al es men ionné l'appelia i , insc i e dans p esque ous les alschies de la
ci consc ip ion é udiée (balbie iškio, gudelių, kal a ijos, Liuba o, Liud ina o, k osnos,
sasna os e Šila o o). cela pou ai émoigne que dans les plaines zones ou es les
inégali és de la su ace du sol ne son pas es ées inape çues e on é é d'une ce aine
açon nommées8 (dans le cas d'ag onimes da ybos kups u).
du apélia i udà assez sou en pada omi pa lami ediniai, ma y , signi ie non
seulemen p as ą, pelkė ą e e a ec du pių p iemaicha, ūdynę, e e a ec
udos p iemaicha. des cas possibles, où ūdà signi ie balų ūdą9.
Kapas e gãlas enco e deux appelia i s, desquels de nomb euses ois son
ai s p éesages -in ediniai.
de els ag onimes, don le ondamen al mo es le nomkla ū inis e me de l'obje nommable, dans ces
apylinkées než ašy a. 6 Les signi ica ions des mo s communs se épé an s, a ec lesquels eliés, duquel
kildinamos é imologizuajamas ag onimų ly ys, a icle ne nu oden . 8 en é udian Ma ijampolės com ices
au e oponimų poklasį sudu inius o onimus a é é ema qué que dans ce e a eale sou en (89%) les
7 žemė a dis galė ų bū i pada y as iesiog iš lie. pagi nis, -ė, ačiau kazlų ūdos alsčiaus seno ės
kaimo anke os ie o a džių už ašy ojas okių duomenų nepa eikia. kadangi ag onimo da ybos pama as
y a nep iesaginis apelia y as (pagi s), da inys laikomas p iesagos -in- ediniu (plg. 3 išnašą).
noms de lieu son ai s maniè e de sudū emen a ec leksema kálnas second ajame sande
(ž . s ide skienė 2006: 57).
9 enco e z . Vanagas 1996: 9497, où cla i ian le nom de la ille Kazl Rūdà, appa enusčio i iamam
a ealui, kilmę, plačiai discu e du second lieu e men dėmens Rūdà de l'o igine des possibili és d'explica ion.
dėl Ma ijampolės apsk i ies
ag onimų – p iesagos -in- edinių
87s aipsniai a icles /
1.2. Vediniai de noms de plan es
-inė: Alksn-nė p . kz , Ld n: lie. aksnis ‘be žinių šeimos medis (Alnus); A el-nė p .
kl : lie. ã elis ‘balų augalas ilgais, o emen puepiančiais lapais (Aco us calamus);
A žuol-nė p . kl , A žuol-inė p . Lb : lie. á žuolas " ès du du bois à euille é
(Que cus); Asikl-inė p . b b, gdl, 2 p . kl , k sn, p . Lb , P n, Šil; Asiūkl-nė p . k sn;
Asiūkl-inė p . kl , Ld n, 2 p . P n: lie. asiklis
‘ asiūklinių amille spo inis plan e à
pe i s ch yniškais lapeliais, iaušis
(Equise um)
’; A iž-inė p . P n: lie. a ižà ‘ une plan e
cul u elle don les g ains son u ilisés pou
l'alimen a ion e l'alimen a ion (A ena); o g aine de la plan e
’; Baland-nė p . M j: lie. ba lán da
‘ oks plan e de la amille balandinių (Chenopodium)10; Be ž-nė p . gdl, 4 p . k sn: lie.
bé žas ‘ lapuo s bois blan a ošimi (Be ula) ; Bulb-inė d . igl: skol. bùlbė ‘
da žo ė don les châ iagumbes con iennen beaucoup de k akmolo (Solanum
ube osum); os da žo ės šakniagumbis le
’; Búož-inė 2 p . M j: lie. búožė ‘š end as, ilkauodegė (Typha); Cibul-nė 3 p .
Ld n: skol. cibùlis ‘s ogūnas (Allium cepa); Česnak-nė p . gdl: skol. česnãkas ‘
aš aus k apo da žo ė (Allium sa i um) ; Dilgl-inė p . M j: lie.
gė dil l ‘
žolinis augalas, ku io s iebas i lapai su dilginančiais plaukeliais (U ica)
’;
Di s-nė p . Ld n: lie. d sė ‘
a pinė pik žolė, pp .
p odui es dans ugies (B omus) ;
D ebul-nė p . kz : lie. d ebul ‘ el a b e
embančiais euilles, epušė (Populus emula)
’; Egl-nė 2 p . k sn: lie. glė ‘ oujou s e an a b e spigliuo is
a ec des b anches denses, o man une o me kūgio ainiką
(Picea)
’; Geguž-nė 2 p . k sn; Geguž-inė p . igl, P n: lie. geguž (gegužs os) ‘ okios he bes,
g andissan pūdymues, gegùžis ‘
asiūklis, kežė ys (Equise um)
’; Glúoks-ninė p . P n: lie.
glúoksnis ‘
gluosninių amille bois, zil i is
(Salix) ; Glúos-ninė p . b b, 2 p .
P n: lie. glúnis ‘ gluosninių
amille bois, žil i is (Salix) ;
Ka kl-nė p . k sn, Lb ;
Ka kl-inė p . kl : lie. kaklas ‘gluosninių amille a b e ou a bus (Salix cine ea), plg. lie. kaklės ‘ okios he olės;
Kle -inė a ., p . Šil: lie. kl as kle inių amille bois la čiais ca py ais euilles, medžliepis (Ace ); Kop-ūs inė d .
igl, p . kl : lie. kops as ‘k yžmažiedžių šeimos lapinė da žo ė (B assica); Lapg-inė 3 p . kl ; Lapūg-nė p .
k sn: skol. lapgas ‘pu iena (Cal ha palus is); Lapk-inė 3 p . 10 pou . o igine oi e enco e LVž i 322333, où
es p ésen ée possibili é d'explica ion de l'o igine des lieuxo a s is lie. balañdė, balañdis ‘ oks oukš is,
ca elis; sau inis ca el (Columba). selon l'au eu de l'a icle, appa emmen , possible e au e so e de
e sion de l'explica ion de l'o igine du lieuo ie . selon les données des langues bal es a las, il s'es a é é que
le mo commun balañdis es u ilisé ou au long de la e mes žemaičių, ade imes aka ų aukš aičių e
ce ains eas e n aukš aičių pane ėžiškių šnek ose (p. 89). é udié dans la zone des langues li uaniennes es
u ilisé l'appelia i ka lis, qui, selon les données du men ionné a las, es épandu dans la plus g ande pa ie
de Li uanie: pa ou aukš aičių plo e, ainsi que dans ce aines sudines e y inėse sudines e es de
aceiniškių šnek os (plg. p. 90; da . oi mapėlapį p. 149). comp e enu de cela, le nom du pâ es a icle es lié
a ec lie.
balánda e ou ni dans desubs an y ų
sky iuje, edinių iš augalų pa adinimų
seman inėje g upėje.
88 ac a Linguis ica Li huanica LXVI k sn: skol. eucas ‘pu iena (Cal ha palus is);
daLia sVide skienė
Lénd -inė 2 p . Lb : lie. lénd ė ‘ a pinių amille plan e aqua ique ilgu uščia idu iu
s iebu; pap as oji nend ė (Ph agmi es communis); Nénd -inė 2 p . gdl, p . Lb ; Nend -nė
2 p . gdl, 4 p . k sn, p . Lb , Ld n; Nend -inė p . igl, kl : lie. nénd ė ‘plan aqua ique de
la amille a pinių ilgu uščia idu iu s iebu (Ph agmi es communis); Papa -nė p . kl :
lie. papa is spo inis aux g ands ca pi és euilles plan e (D yop e is); Pupeláišk-inė p .
Ld n: lie. *pupelaiškė a pa ., plg. lie. pùpalaiškė ‘gencijoninių šeimos pelkėse medicinal
plan (Menyan hes i olia a); Pùš-inė, Puš-nė p . k sn: lie. pušs ‘ isada a b e
e doyan a ec de longues spygles e des ondes kanko ėžiais (Pinus); Rug- -nė p .
kl : lie. ugia, ugs ‘ a pinis (pp . hi e nis) ja as, duquel g ūdų a ines ai pou le
pain (Secale); ces ja ų c oissan champ; Sãman-inė p . b b; Saman-nė 3 p . k sn, p .
Lb ; Sama-ninė 2 p . kl , p . Šil: lie. sãmana d ėgnų ie ų spo inis plan e a ec des
acines poukelées au lieu šaknų (B yophy a); Se ben -nė p . Lb , ss; Se ben -inė p .
Ld n: lie. se ben à, se beñ as ‘ aisk ūmis a ec des edomom ūgščiai douces
ougeonomes, gels oms ou noi s (Ribes); Sikl-inė 2 p . Lb ; Siūkl-nė p . kl : lie. siklė,
siklis ‘asiūklinių šeimos spo inis plan e aux ineux ch yniškais lapeliais, iaušis
(Equise um); Sk obl-nė d . ss: lie. sk õb las
"be žinių de la amille du es mediena (Ca pinus); Smlg-inė p . Lb ; Smilg-nė p . Ld n: lie.
smlga ‘ a pinių šeimos žolė su šluo elės pa idalo žiedynu (Ag os is); Smukn-nė p .
k sn, Smukn-inė p . igl: lie. smùknė, smuknià ‘panaši u iks ą lowų ie ų žolė; Spagen-inė
p . Lb : lie. spagena ‘spanguolėʻ; S adal-nė p . Ld n: lie. s adal ‘daugiame is a bus e
déco a i ou a b e (Co nus); Šel ekšn- -nė p . kl , M j: lie. še s ‘p as a, sie a žolė11;
-inė p . igl: lie. šel kšnis ‘šal ekšninių šeimos k ūmas a medelis (F angula)’; Še -
Še mukšn-nė p . Ld n: lie. she mùkšnis ‘e škė inių amille a b es ougeonomis
uogomis (So bus); Šlýn-inė p . b b: lie. šlýnas, šlýnė ‘pilkš ai mels as ou balkš as gli us
molis a ec des impu e és de ma é iaux o ganiques; el clio sol a; Š énd -inė p . Ld n:
lie. š énd ė ‘nend ė (Ph agmi es); Uos-nė p . b b: lie. úosis a b e de la amille
aly medinių a ec ca py es euilles d'a ec l'appa ence de plunksnos e du e a woodena
(F axinus); Viks -nė p . b b, kl , Lb ; Viks -inė p . kl : lie. iks à ‘ iks inių šeimos
daugiame ė žolė (Ca ex); Vikš -inė p . kz : lie. is ‘ iks a (Ca ex); ce e plan e comme
he be ou hein; Vingi -inė p . Šil: lie. ing is ‘ ėd yninių amille des he bes pe niches
(Thalic um); Vinkšn-nė p . k sn: lie. nkšna, inkšnà ‘guobinių šeimos medis (Ulmus);
Žolyn-
-nė l. M j: lie. he olýnas ‘
ou quel he binis (c oissan
ou skin as) plan e , lie. žolnė
‘lieu de c oissance des he bes;
-: Nend -nės p . Lb : lie. nénd ė; Saman-nės p . gdl: lie. sãmana; Smlg-
- des p . gdl: lie. smlga;
11 Pie es noms peu en ê e ai simplemen de lie. še nis, -ė ‘šiu kš us, que as comme še iai.
dėl Ma ijampolės apsk i ies
ag onimų – p iesagos -in- edinių
89s aipsniai a icles /
-inis: A žuol-inis p . igl: lie. a juel;
B õk-inis d . ss: lie. b õkas ‘ elle
da žo ė; ceux légumes šakniagumbis;
unkelis (Be a) 12; Róp-inis d . ss: lie. ópė
‘ k yžmažiedžių šeimos paša inė a
algomoji da žo ė pailga ou a alia,
s o a šaknimi (B assica apa)
’; Saman-nis p . gdl: lie. sãmana; Ski ps -nis a . k sn: lie.
skips as ‘ bukas (Fagus) ; Sk obl-nis l. Lb : lie.
sk õblas; Sk uobl-inis p . gdl: lie. sk úob las ‘ be žinių
amille bois kie a mediena (Ca pinus) ; Tabok-nis l.
pa ie ss: lie. abokà, abõkas ‘ bul inių amille plan e
(Nico iana) .
Pas ebi ée, que edins de nommemen s de plan es g oupeée da iausi p éesages
-inė ediniai. ils ep ésen en 91 % de ous ce g oupe des e es a džių. au es
ediniai son ai s a ec le p e ix -ingalūnių a ian es: su -inės pada y a 2 % edinių, su -inis 7 %. a ec
- ediniai des n'es pasž ašy a.
dans la zone é udiée, les ag onimes son ai es à pa i des a b es (aksnis, á žuolas,
skips as, sk õblas, a išna, inkšnà) e à pa i des di é en s noms de lieux de
plan es g andissan dans les di é en s end oi s: šlapies (ã elis), di ų (asiklis),
da žų (b õkas, ópė), p a ų (smlga), laukų (nkžà). le plus sou en onda oi es mo s
es i ces leksemos: asiklis, nénd ė, sãmana, iks à. de la langue i an e en euka iu
usables examiné poklas de lieuxo a des insc ip ions oi , que simul anémen dans la
même locale espaceée des noms de lieux a ec le p é ixe -ini ses galūnių a ian es
yšį su lie. asiklis i lie. siklė, siklis; su lapūk- i lapūg-, odančių yšį su skol.
lapgas i skol. lapkas; su lend - i nend -, odančių yšį su lie. lénd ė i lie. nénd-
son ai s de g e iminių o mes a ec asiūkli siūkl-, mon an s ė; a ec sk obli
sk uobl-, indiquan lien a ec lie. sk õblas es lie. sc úoblas. On pense que ce e é ude
é yškin a a ijuojan es leksemų į ai o é pou ai ê e considé ée spéci ique au
i iamam a ealui ca ac é ing b uožu. 1 .3 . Vediniai de animaux dénomina ions -inė:
Án -inė p . gdl: lie. án is ‘ poussin ou sau age d'eau (Anas) ; Ba suk-inė a . Šil: lie.
ba sùkas ‘ plėš us j é elis šiu ksčiais poils, opš us (U sus meles) ; Dl-inė p . b b;
Pou -nė p . b b; Pa ce-inė p . Ld n: lie. du ai ‘ du sang min an gėlųjų andenų
ki mėlė, siu bėlė (Hi udo medicinalis) ; Gaid-nė p . Ld n: lie. gaids ‘ poulshinis, poule s
mâins (Gallus gallinaceus) ; Gy a -nė p . k sn; Gy a -inė p . kl : lie. gy ã ė ‘ ilgu kūnu,
sans jambes, poisingais dan imis šliaužikas, angis, pik oji, šnypš ėlė (Vipe a be us) ;
Ja ub-nė p . P n: lie. ja u b ‘ e e inų amille oiseau, i bė, i bė (Te ao bonasia) ;
Ožk-nė p . kl : lie. ožkà ‘nedidelis aguo as a ajojan (pp . naminis) animalul,
considé é pou le lai e la iande; Pemp-nė p . kz : lie. pémpė ‘nedidelis sėjikų amille
pelkių paukš is (Vanel12 ki a e us, ne me mes ina . d'o igine de p d. B õkas (LPž i
312) possibili é.
96 ac a
daLia sVide skienė
Linguis ica Li huanica LXVI
LokaLizacijos nuo odų
su uMPiniMai b b balbiẽ iškis
(P enų .) Ld n Liud inã as
gdl gudẽliai (Ma ijámpolės sa . .)
(Ma ijámpolės sa . . P n P enai kl
sasna à (Ma ijámpolės sa . .)
k sn k osnà (Lazdjų .)
kz kazl ūdà V
Lb Liubã as (kal a ìjos sa . )
(Ma ijámpolės sa . .)
M j Ma ijámpolė igl igliškliai
cal a ijà (Ma ijámpolės sa . .) ss
Šil Šila ó as (P enų .)
Vei e ia (P enų .)
su uMPiniMai ou
au es. a imas d .
ganykla pp .
liguma p . p ūsų
pe kel ine n .
lieuo a dis
e e a plg.
géné alemen p d.
skol. skolinys d b.
uni é e e pan.
ŠaL iniai
palig ink p . pie a
su nomé dk .
ž. a aillama lie.
similai e
dab. ac uel gn.
daik a a dis lg.
Li uiniens p k.
signi ica ion .
Bal u langue a lan s. P ospek s = Bal es langues a las. P ospek as = A las o he Bal ic
Languages. A P ospec , suda y ojos e in odu ado au eu ės: danguolė Mikulėnienė, anna
s a ecka; ca esapies commen ai es des au eu s: ilga jansone, anna s a ecka, ima
bace ičiū ė, as a Leskauskai ė; map Mapspies logiciel a ian a p épa é edmundas umpa.
īga: La ijas uni e si és La iešu alodas ins i ū s, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2009.
Lkže Dic ionna s de la langue Li uanien, a ian e élec onique. edac o ies collègia: ge ūda
nak inienė ( y . ed.), jonas Paulauskas, i u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, jolan a
zaba skai ė. Vilnius: Li u iens Ins i u de langue, 2008. Accès in e ne : www.lkz.l . LPž iii
Dic ionnai e des p énoms Li uiniens 12, ed. aleksand as Vanagas. Vilnius: Mokslas, LVž i bilkis
1985–1989.
Laimu is, Maciejauskienė Vi alija, azmukai ė Ma ija. Dic ionnai e des locaux Li uans 1. Vilnius:
Li u iens Ins i u de langue, 2008.
Li e a ū a ba ku ė ne ija 2008: Joniškio dis ic oponymija du e i oi e: da yba e
aidos polinkiai. Doc a o disse a ion. Vy au o le g and'uni e si é, Šiaulių uni e si é.
bilkis Laimu is 2008: Lie u ių helonimų da yba. P iesaginiai e p éesagė ieji helonimai.
Vilnius: Li u iens ins i u de langue.

dėl Ma ijampolės apsk i ies
ag onimų – p iesagos -in- edinių
97s aipsniai / a icles
endzely ė ena a 2004: Ag onimai du No d midu io Li uanie. Vā ds un ā eche ches
aspec s. Raks u k ājums 8, 8089. endzely ė ena a 2005: No d midu io Li uanie
lieuo a džiai. Doc a o disse a ion.
Vy au o le g and's uni e si é.
kačinai ė dalia 2009: P iesaginės da ybos lie u ių o onimai. Doc a o disse a ion.
au o didžiojo uni e si e as, Lie u ių kalbos ins i u as.
kniūkš a P anas 1976: P iesagos -inis būd a džiai: da yba, eikšmės, g ama iniai sino-
Vynimai. Vilnius: Mokslas.
kniūkš a P anas 2000: de p éesagos -inis būd a džių passé e p ésen ies. Cul u e
de la langue 73, 3547.
Mažiulis Vy au as 1988: P ūsų kalbos e imologijos dic ionn 1. Vilnius: Mokslas. Mickienė
ilona 2001: Telšių dis ic oponimų da yba. Doc a o disse a ion. Vy au o le g and's
uni e si é.
Mickienė ilona 2006: pou ag onimų da ybos. Des é udes de langues 8, 2730. azmukai ė
Ma ija 1998: Li uanie p ieesaginiai oikonimai. Doc a o disse a ion. Ins i u de langue
Li u iens e Vy au as le g andjoyeux uni e si é. sa ukynas b onys 1963: kilmininkiniai
lie u ių ie o a džiai. sa ukynas b onys 1963: kilmininkiniai lie u ių ie o a džiai.
sa ukynas b onys 1963: kilmininkiniai lie u ių ie o a džiai. sa ukynas b onys 1963: kilmininkiniai lie u ių ie o a džiai. sa ukynas b onys 1963: kilmininkiniai lie u ių ie o a džiai. Li uiniens pa lo y os ques ions 6, 235246.
sinke ičiū ė dai a 2006: socioling is inė si uacija no d eas e n Li uanie selon des
données de en euka io anke ų. Bal is ica 41(3), 497506. Elle es égalemen considé ée
comme une en ep ise de cons uc ion. s ide skienė dalia 2005: Ma ijampolės
apsk i ies Ma ijampolės alsčiaus ie o a džių da ybos e o igine polinkiai. Ac a
Linguis ica Li huanica 52, 91118. s ide skienė dalia 2006: Ma ijampolės apsk i ies
sudu iniai o onimai. Li uanis ica 4(68), 4759.
s ide skienė dalia 2010: Ma ijampolės opsk i ies pe sonn a dinės kilmės ag onimų
da ybos b uožai. Ac a Linguis ica Li huanica 6263, 97127. Vanagas aleksand as 1970:
Li uanie TSR hid onimų da yba. Vilnius: Mokslas. Vanagas aleksand as 1996: Li uanie
illes des noms. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi eu .
98 ac a Linguis ica Li uanica LXVI suMMa y he esea ch o a eal oponymy ca ied ou o his day
daLia sVide skienė
has no es i ied such an ex ensi e usage o he su ix -inin o ming de i a i es om appella i es
on he ag onyms – de i a i es
o he su ix -in- in Ma ijampolė coun y
(a ound hal o all su ix de i a i es) and a pa icula ly small numbe ( hi y eco ded ins ances) o
compound geni i e-case ag onyms o appella i e o igin, as es i ied in he in e wa Field-Name
ques ionnai es o sis in he a ea unde analysis and he endency o he onyms o expand o he
ad an age o he de i a i es analysed. i is a new ac supplemen ing he esul s o he esea ch on
he oponymy o he sou he n pa o Li huania. au hen ic da a una ec ed by ex e nal ac o s
Ma ijampolė coun y. he quan i a i e p e alence o he de i a i es wi h he su ix -in- is mos
likely a p oo o he speci ic cha ac e o he class (sub-class) o he place names unde analy-
(collec i isa ion, land amelio a ion, sla oniza ion), which was eco ded in he in e wa pe iod, was
examined in he mos impo an aspec s o he esea ch o p ope wo ds: wo d- o ma ion and
o igins. addi ional in o ma ion con ained in he Field-Name ques ionnai es con ibua o a mo e
accu a e iden i ica ion o he me hod o wo d- o ma ion and base wo ds o he place names unde
analysis. in his way, he exis ing in e p e a ions o he o ma ion and o igins o he place names o
his a ea we e supplemen ed and e ised. leu impo ance a se dé oule dans le u u lo s de la
compila ion d'un a ail syn hé ique su li uanien oponymy Dic iona y o Li huanian Place Names: ils
o i on des e sions plus p écises d'in e p é a ion des o igines de ield-names and help o
iden i y he place o place names in he wo d amilies o med, e c. les lexemes iden i iés dans
l'é ude, à pa i desquels les de i a i es de he su ix -ina e o med, é élè en les
ca ac é is iques pa iculiè es du elie , lo a and auna d'une zone spéci ique de la langue
li uanienne, he names o he i ems and phenomena om he social en i onmen ela ed o he
sou he n pa o Li huania. he da a could be use ul and in e es ing o e hnologis s o he
esea che s o o he ields and could help o know he o me esiden s o he a ea, hei
men ali y and wo ld- iews o an e en be e deg ee. in o de o p ese e he names o he inies
land a eas as a speci ic pa o lexis mos ly suscep ible o a ia ions, i is essen ial o con inue he
esea ch and publica ion o he place names o his class.
Į eik a 2012 m. jan ie 12 d.
daLia sVide skienė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uanie
[email p o ec ed],
[email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed]