Dėl Marijampolės apskrities agronimų – priesagos „-in-“ vedinių

81s aipsniai / a icles daLia sVide skienė Lie u ių kalbos ins i u as Di ezioni di ice che scien i iche: onomas ica ( ik inių žodžių da ybos, ice ca o igine). dė Ma ijaLMPoLės aPsk i ies ag oniMų P iesagos -inVedinių ano azione Ques o a icolo mi a a a enja e gua da si in a puka iu isc i u a on he ag onyms – de i a i es o he su ix -in- in Ma ijampolė coun y Ma ijampolės apsk izione oponimiji pa e ag onimus, p eesagos -in edinius. sulla base p eziosa in o mazione aggiun i a, isc i a nei ques iona i dei nomi della Te a, en a a quan o più p ecisamen e s abili e s udia i loco a daggi daibi modo, o a e e innomina e comuni pa ole, con cui si può cosie i, da cui si può kildin i e imologojamasias ag onimų ly is, appieni e pa ik icini gli esis en i delib i e o igine dei loco a daggi dell'a ea del sud dei li uani. i da i e e ua i po ebbe o esse e inclusi in un con es o di ice ca li uanis ica e bal is ica. anno a ion he a icle a emp s o ake a close look a he pa o oponymy o Ma ijampolė coun y eco ded in he in e wa pe iod ag onyms as he de i a i es o he su ix -in-. basa o sulla p eziosa in o mazione aggiun i a egis a a in Field-Name ques iona i, l'au o e ha ce ca o di iden i ica e il ipo di o mazione o he place names unde analysis, pe iden i ica e and name he common wo ds, che possono esse e associa i con he e ymologised ag onym o ms and om which hey can be de i ed, pe comple a e e i ede e le in e p e azioni esis en i o he o ma ion and o igins o he place names in he sou he n a ea o he Li huanian language o he mos accu a e way possible. he esea ch da a can be included in o he con ex o he esea ch o he Li huanian and bal ic linguis ics. esMiniai pa ole: a puka io pe iodo, loco a džiai, ag onimai, pama inis e odis (e imonas), bend inis e odis (apelia y es), loco a džių da yba, p iesaga, edinys. keyWo ds: in e wa pe iod, place names, ag onyms, base wo d (e ymon), common wo d (appella i e), o ma ion o place names, su ix, de i a i e. 82 ac a daLia sVide skienė Linguis ica Li huanica LXVI 0. ĮVadas P iesagos -in- edinių papli imo i p oduk y umo duomenys į ai iose lie u ių oponimų classesse (poklasi nelle) abbas anza incomodi. aleksand o Vanago eigimo‚ hid onimai con p e saga -inė e -inis, in gene ale iman , pasquico in u a Li uania. solo nella pa e cen ale se en ionale della Li uania (apy ik iai con cen o Vabalninkas, kupiškis, subačius), pie y inėje Li uania e žemaičiuose essi poco a iesni (Vanagas 1970: 164). ai pa emia i onomas o pa eikiamas hid onimų p iesagų papli imo ka og a inis aizdas ( en pa , p. 407). bend as iš apelia y ų i iš asmen a džių pada y ų p iesa- -in ed gos nume i in Li uania au o iaus indica o 522: 178 su -inė e 344 su -inis ( en ib, p. 381, 385). conoscendo il o ale nume o di p eesaginių hid onimų ci ca 4000 (i id, p. 277) è s a o de e mina o il p eesaga -in edinių con enu o classe anden a džių 13 %. Secondo la ice ca dei Li u ians oikonimų, la seconda da uni e salesnių p eesaghi secondo da inių p oduk y umą (po -išk-) è p eesaga -inė. Ma ijos azmukai ės eigimu, oikonimai-de i a ai su ques a appendaga papli ę nemažame Lie u os plo e; essi sono meno ca a e is ici dei dzūk occiden ali e delle me idionali dis e o akų pe igie. eccezion pie y inio dūnininkų kampą, nepopulia ūs ques a p ecessaga ediniai žemaičiuose, anche n no d in Li uania a Ven õs e Mūšõs ( azmukai ė 1998: 113). maggio e p odu i i à, come ašo au o ė, nepasižymi -iniai. P iesagos edinių uožas più b illan e nella s essa pa e se en ionale della Li uania (lo s esso). ques o pa emia e y ėjos o ni o da oikonimų p eesaghi di di usione immagine ca og a ica P iede n . 1, sulla mappa n . 2. P iesagų p odu i i à o dine, compos a a secondo i o ali pe cen uali di p odu i i à edinių quan i icabili (p iesaginės da ybos) le p ecessaggi -in ediniai cos i uiscono: 5 % -inė ediniai ( as i 323 oikonimai) e 1,25 % - pa iniai ediniai ( as i 83 oikonimai) ( en, p. 111). sulla base e e ua e dei p eesaginių helonimų s udio da i, spiega a che ques i onimų da ibai u ilizza i u i pa la i p eesaga galūnių a ian i, da lo o pada omi di e en i quan i à edinių. da iausios è dal *-nokilusios p eesaggio con 47 p eesaggi a a 45,9 % di u i i nomi de en o i della ca a e is ica: su -inė 32,4 % (pe quan o igua da l'in e a ca ego ia di da ybos), su -inis 6,9 % su -inės 3,4 %, su -iniai sono 104, ques o cos i uisce 1 % di u e le chiiskias da ybos p eesaginių helonimų. di cui sono s a e o a e 14,4 % 0,6 % [...] i . . “ (bilkis 2008: 262). Veiksmo ezul a ų pa adinimų, y ėjo eigimu, -inė e po 3,8 % -inės, -inis de i a ų (ibid, p. 269270). P iesaginės da ybos lie u ių o onimų ice ca indica che i p ecessaggi -in ediniai cos i uiscono 18,2 %. essi engono a i con ques a appendice galūnių a ian i: 10,28 % edinių pada y a su -inė, 1,85 % su -inės, 0,51 % su -iniai e 5,56 % su -inis (kačinai ė 2009: 141). p eceden emen e e e ua i nei Ma ijampolės apsk i i auka iu isc i i s udi dei loco a džių da ybos e aspe i dell'o igine pa icola e a enzione in p eesaga -in edinius non u a i a o. e o, no a a che oponimi con il su isso -in andama in u e dėl Ma ijampolės apsk i ies ag onimų – p iesagos -in- edinių 83s aipsniai a icles loco a džių klasėse: anden a džių, nomi di luoghi abi a i i, specialmen e žemė a džių. essi annoomi sia da appellia i ì, sia da onimų. is a u ando uno Ma ijampolė eggiuni zemė a džių poklasį, pe sonalnominės kilmės ag onimus (s ide skienė 2010: 97127), è s a o scope o che i su issaggi -in ediniai cos i uiscono 12 % ( as i 47o a džiai, di cui 46 -inė(s) e 1 - ie inis edinys) (ibid, p. 122). In segui o è s a a a i a a l'a enzione in apelia y inės o igine p eesaga -in edinių sankaupą in ques o a eale. Qui di lo o isc i a 328, i. i. ci ca la me à (~50 %) di u i da comuni pa ole kilusių p eesaginių ag onimų. sebbene ediniai con ques 'appesaga spesso si anno e in al e a ee di lingua li uane (plg. Mickienė 2001: 117118; 2006: 2730, endzely ė 2004: 8089; 2005: 145146, ba ku ė 2008: 157159), nei lo o es i a i luoghi isc i a ben cosa meno che i iamame a eale. ol e a ques o, è s a a a i a a a enzione e nel a o che Ma ijampolės apsk i i dei nomi della Te a 1 isc i a es emamen e pochi (apie e dieciim i) apelia i ine o igine composi i kilmininkinių2 ag onimų. sulla base del a o che cond inan e al linguaggio p eesagi -inis a ibu i i plin a escludendo uno dei g amma ici sinonimi daik a a džio kilmininką (plg. kniūkš a 1976: 196; 2000: 36), ipo e icamen e si può i ene e che o se e oponim in possibili in e connessioni con i dėsniai del linguaggio, eikiančiais apelia y inės leksikos con es o. aigi p eesago -in edizioni quan i a i a pe s a a p obabilmen e es imonia ques a loco a džių classe (subklasės) speci iškumą s udiamme a ia e Ques o a icolo mi a a enžiau a a e si in in e cuka io za ašy ą Ma ijampolės apsk i ies oponimijos pa e apelia y inės kilmės p eesagos -in edinius. sulla base supplemen a e in o mazioni nei ques iona i dei nomi della Te a, si en a quan o più p ecisamen e s abili e s udia i loco a džių da ybos būdą3, ondamen i pa ole, onimų polinkį plės is kalbamų edinių naudai. appielli ii, i ede e esami esis en i di loco a džių da ybos e o igine in e p e imi di ques e apicinchie. in u u o, p epa ando sin e ico la o o oponimico Li uaniano Li uano da i diziona io dei luoghio aggi ( LVž), consis en emen e engono esegui e ice che di ques o gene e, si spe a, aiu e à a s abili e più p ecisamen e zemė a džių 1 Plačiau apie a puka io Lie u os anke ų ž . s ide skienė 2005: 93; sinke ičiū ė 2006: 497. 2 essi sono conside a i loca o zii, composė i da due sa a ankiche pa ole, il cui p imo, de iniezian iis, è di qualche comune pa ola del app esen an e; kilmininkinių ie o a džių seconda pa ola è l'ogge o della supe icie della e a, che il p imo dis ingue da al i ienodų, denominazione (plg. Vanagas 1970: 258259; anche ede e sa ukynas 1963: 235246). 3 u imi omenyje ali ag onimai, il cui da ybos ondamen o può esse e sia nep iesaginis apelia i us (da inys conside a o ediniu, il suo p eesaga da ybos a iksu), sia p eesaginis apelia i us. Nell'ul imo caso ag onimas conside a ei ino p iminio. Toponimiche Li uanee p ima ie sono conside a e ali nomi di luoghi, che du an e la oponimizazione, comuniniams (o agli al i ik iniams) pa oleas i s an locale a džiais, neįgyja jokių da ybos požymių. pe ques o e mine, applica o agli acqua a dgi, c anche Vanagas 1970: 24. Ad esempio, sulla base dell'indagine del illaggio gudelių alsčiaus būdninkų dell'app endi a con ea (in p ecedenza ques 'ie a e a p esso gi ai ės, che o a esci ssa), si i iene che il nome delle ie a Pagi nė sia o igina o da lie. pagi nis, -ė ‘ne oli gi ios esan is, plg. Pagi nis šonas kl (Lkže), e enoė a dis conside a o p imoiniu. aigi ques o ag onimo nella lis a degli s udia i loco a di non ien a. 84 ac a Linguis ica Li huanica LXVI kilmę, non di un luogo del luogo e gio nelle daLia sVide skienė o mogamuose lizdue o pan. besides. al ine di conse a e i minuscoli nomi della supe icie e es e, come speci inę e più cin ancia a pa e del lessico, ques a classe di loco a di in enziona e ul e io e s udi e pubblicazioni. nell'a icolo annuncia i dal i osios lingua isc i i au en iški loco a dzii. pu ché nel ma e iaio auka io il luogo a dis non nesuki čiuo o il suo ki čia us neaiškus, nepa idimo, nell'a icolo egli neki čiuojamo. come già usuale pe ali ipi di la o i, ad ogni loco e gio engono o ni i degli ogge i innomina i e le lo o localizazioni. ul e io men e si spiega ag onimo o igine: indica o spėjamasis ondinis pa ola (e imonas), il suo signi ica o. poiché in e cuka io isc i a ogge o di s udio scel a la pa e oponimica di Ma ijampolės apsk i a abbas anza au en iška, non occa a modelli di abbb ica pa ole s aniima, in u i i casi, su adus e į a dijus comunei pa ole, con cui sie inos, di cui kildin inos e imologizuojamųjų ag onimų ly ys, indicando apelia y ų signi ica i, u ilizzo asi edizione ele onica del diziona io della lingua Lie u ių ( oliau Lkže). in conside azione all'appa enimen o delle pa ole ondamen ali a de e mina e pa i della lingua, nell'a icolo dis ingue ano due g uppi di oponimi s udia i: i. s an y ai) i ii. Vediniai iš būd a džių (deadjek y ai). Pas a ųjų edinių Ma ijam- polės apylinkėse už ašy a 13 (4 %). ep ezen an ų skaičiumi deadjek y us ženkliai Vediniai da daik a a džių (desublenkia desubs an y ai. di ques i isc i i 315 (96 %) (anche c . p iedą, 1 diag amą). Ques i edini secondo onda i o pa ola sono assegna i in qualche leksine seman ine g uppi: da a i isiog a ini e mini, pian e, nomi animali e al i di e si na u a, socialine ambien e daik ų, enomini nomi. 1 . Vediniai iŠ daik aVa džių (desubs an yVai) 1 .1 . Vediniai da isiog a inių e minų -inė: Akmen-nė p . kl , k sn, Lb : lie. ãkmenas (akmuõ) ‘ due a ooliena o il suo singolo pezzo ’; Angl-nė d . Šil: lie. angls ‘ nonigusio b uci legno esidana ; Buiz-nė a ., d . kz : lie. buizà ‘didelė pu ynė, makalynė, pamu ys; Daub-inė p . kl : lie. daubà ‘ alėnys, klonis, g io a ; Dub-nė p . k sn, Ld n: lie. dùbė ‘įdubimas, slėnys, plg. lie. dubùs, - ‘ duobė as, dubu iuo ; Duõb-inė p . Lb : lie. buob ‘ sca a o o pe caso inse i o pos o sulla e a ; Dù p-inė p . kl , Ld n, ss: lie. dù pa, dù pos ‘ susigulėjusios e apanglėjusies pelkių ege ali imangana 4; Gal-nė a . 4 Pie ų nomda può esse e a o semplicemen e da lie. dù pinė (dk .) ‘pie a, do e aglia e o es ossa e du pės; duobė du pyne. dėl Ma ijampolės apsk i ies ag onimų – p iesagos -in- edinių 85s aipsniai a icles kz , p . / igl, 2 p . kl , p . k sn, 2 p . Ld n: lie. gãlas ‘ luogo, do e inisce qual ilgesnis cosaik as; cosa pe š inė pa e (p adžia, pabaiga) ’; Išdag-nė p . Ld n, M j: lie. š da ga, izdagà ‘ esguusi o solè esguina a luogo in pascolo, bosche, du pyne, b uciamen o ’; Kaln-nė p . kl : lie. kálnas ‘ al o innalzamen o e a ; Kap-inė p . kl ; Kamp-nė p . P n; Kamp-inė 2 p . igl, kl , p . Ld n, M j, 2 p . P n; Kamp- -inė 2 p . igl, p . P n: lie. kapas ‘ k aš , paese; pa e; a ea, pa cella; ma ginali à; pezzo ’; Klón-inė p . gdl; Klon-nė p . b b: lie. klónis ‘slėni luogo, slėnys, lenkė, loma, dauba; K an -nė d . ss: lie. k añ as ‘žemės pak aš is p esso iume, lagoe o, ma e; cana dis; K iauš-inė p . kl : lie. k iašis ‘s a us, sca dingo spon a, b uscamen e salili luogo; Kùps -inė 2 p . b b, 6 p . gdl, 2 p . kl , 4 p . Lb ; Kups -nė p . b b, p . b b, gdl, igl, 3 p . gdl, 3 p . kl , 6 p . Lb , p . Ldn , 8 p . k sn, p . ss; Kups -inė d b. ž., p . P n; kl , 2 p . k sn, p . Lb , Šil: lie. kùps as ‘koks anche minuscolo spilliimo, kaupas, kemsas, kupu na; ja ų guba (10 o 12 pėdų); Mi-škinė d . V : lie. m o es ‘pe ziosa di albe i; gi ia; Mol-inė d . k sn: lie. mólis ‘ us a e a, ąsi (kai d ėgna), usa o pe cos uzioni, ce amiche la o iniams, lipdybai e e c., mõlė ‘molio e a, molynas; Pagi -nė p . kz : lie. pagi , pagi s ‘campo p esso gi ios; Pakel-nė a ., p . kz , p . kl, Ld n: lie . pakel, pakels ‘pie a accan o alla s ada, accan o alla s ada; šalikelė5; Pak iauš-nė p . Ld n: lie. pak iáušė, pak iáušis ‘s a us, ska dingas spon a o pendici di mon agna, k iaušis, pak iū ė; Paupel-nė a ., p . kz : lie. pau pel, pãupelis ‘ ie a lungoi uselio; Paup-nė p . kz : lie. paup, paups ‘ ie a lungoi iume, pok an ė; Pa ieškel-inė p . Lb : lie. pa ieškel, pa ieškels ‘ ie a palei albe kelį; Piesk-nė d . ss: skol. pieskà, piskas ‘sol a sabbiinga, sabbiinga e a; P a ekul-nė a . k sn: lie. *p a ekulis a e c., plg. lie. p a ekliai ‘iš aka, p o ėkis (?)’; P ūdel-inė p . b b: lie. p lis, plg. p das ‘ enkinys; P d-inė p . gdl: skol. p das; Šal in-nė p . Lb : lie. on enis ‘ e samen o d'acqua che sco e dal e eno; bež Ru-nė a . kz : skol. ubžius ‘zemės ėžio, bo da di campo, ežia; Rūd-nė d . V , p . k sn; R-ūdinė p . P n: skol. ūdà ‘p as a, pelkė a e aè con du pių p iemaiša, ūdynė; e a con impazza u a di o e; Tak-nė p . igl: lie. ãkas ‘s au as kelelis anda e; p k. s e o appezzamen o di e a; Tù p-inė p . b b: skol. ù pės ‘du pės; Valak-inė 2 p . igl; Valak-inė p . P n: skol. alãkas ‘žemės plo abou d idešim dešim inių; Žiẽgžd -inė d b. ž. gdl: lie. žiegžd à, žigžd as ‘ upus sabėlis, ž y as, ž i gždas; Žiõg-inė p . ss: lie. žiogs ‘užlie as i e s ek aš ys, zau ekis, adaksnis; liūnas, klampynė iume o lago di bo da , dall'al a pa e, possibile o igine da lie. žiógas, žió gis ‘šoklus iesiaspa nių bū io abzdys (Te igonia); Ž i gžd-inė p . igl: lie. ž igž dė ‘ž i gždė a žemė; 5 non lascia a di occhi a ciò che i e è a daggi possono esse e a o semplicemen e da lie. pakelnis, -ė ‘esan is [...] p esso il sen ie o. 86 daLia sVide skienė ac a Linguis ica Li huanica LXVI -inės: Angl-nės a . k sn: lie. angls6; Du p-nės p . kz : lie. dù pė, dù pės; Kamp-nės p . ss; Kamp-inės p . igl: lie. kapas; Kéms-inės p . k sn: lie. kémsas ‘samanami o e ba czélés kelmas o e a kaubu ėlis, kęsas; Valãk-inės p . kl : skol. alãkas; Žiegžd -né gn. gdl: lie. žiegžd à, žigžd as; -: K aš -niai d ., p . k sn: lie. k ãš as ‘galas, pabaiga, iba, siena; gabaliu- kas, sklypelis; upu is’; -inis: Kamp-nis d ., p . M j, p . P n: lie. kapas; Pagi -nis d b. ž. kz : lie. pa gi , pagi s ‘ gi ios pe ma gini; campoas p esso gi ios 7; Pa ieškel-inis d . ss: lie. pa ieš kel, pa ieškels. No e a o che nell'a eale s udia o dai isiog a ici e mini è pada a a la maggio pa e (40 %) apposag -in edinių (ž . p iedą, 2 diag amą). In ques o g uppo in cui a iausi p eesaggi -inė ediniai. essi cos i uiscono 91 % di u i ques o g uppo di loca o i. al i ediniai engono a i con p ecessaga -ingalūnių a ian i: 5 % edinių pada y a su -inės, 3 % su -inis. isc i o uno edinys con -iniai. pa icola men e mol o s udiamame a o e ag onimen i, o iginusių da lie. kùps as. P iesagos -in ediniai, il cui e bo ondamen ale è menziona o apelia i o, isc i i quasi in u i i illaggichi del dis e o s udia o (balbie iškio, gudelių, kal a ijos, Liuba o, Liud ina o, k osnos, sasna os e Šila o o). ques o po ebbe a es a e che nelle zone plaumini ciascuna disuguaglianza della supe icie del e eno non è imas a inosse a a e è s a o in qualche modo denomina o8 (nel caso ag onimų da ybos kups u). dall apelia i o udà abbas anza spesso pada omi pa lami ediniai, ma y , signi ica non solo p as ą, pelkė ą e a con du pių p iemaiša, ūdynę, e a con udos p iemaiša. possibili casi in cui ūdà signi ica balų ūdą9. Kapas e gãlas anco a due appellia i i, dai quali non mancano di a e p eesaggi -in ediniai. ali ag onimen i, il cui ondamen ale e bo è nominina i o dell'ogge o nomenkla ū inis e m, in ques e apylinkėse nonž ašy a. 6 Pas iccian i comuni comuni delle pa ole, con cui si collegano, da cui kildinama e e imologizuijamo ag onimų ly ys, signi ica i i nell'a icolo non nudoma i. 8 s udiando Ma ijampolės eggii i al o oponimi poklasį sudu inius o onimus è s a o no a o che in ques a a eale spesso (89%) i oponimi 7 žemė a dis galė ų bū i pada y as iesiog iš lie. pagi nis, -ė, ačiau kazlų ūdos alsčiaus seno ės kaimo anke os ie o a džių už ašy ojas okių duomenų nepa eikia. kadangi ag onimo da ybos pama as y a nep iesaginis apelia y as (pagi s), da inys laikomas p iesagos -in- ediniu (plg. 3 išnašą). engono a i modo di sudu imen o con leksema kálnas second ajame sande (ž . s ide skienė 2006: 57). 9 anco s . Vanagas 1996: 9497, do e spiegando il nome della ci à Kazl Rūdà, appa enuscio i iamam a ealui, kilmę, plačiai discu e del secondo loco a dzio dėmens Rūdà possibili à di in e p e azione o igine. dėl Ma ijampolės apsk i ies ag onimų – p iesagos -in- edinių 87s aipsniai a icles / 1.2. Vediniai da nomi di pian e -: Alksn-nė p . kz , Ld n: lie. aksnis ‘be žinių šeimos medis (Alnus); A el-nė p . kl : lie. ã elis ‘balų augalas ilgais, o emen e k epiančiais lapais (Aco us calamus); A žuol-nė p . kl , A žuol-inė p . Lb : lie. á žuolas ‘mol o du o di legno lappa o (Que cus); Asikl-inė p . b b, gdl, 2 p . kl , k sn, p . Lb , P n, Šil; Asiūkl-nė p . k sn; Asiūkl-inė p . kl , Ld n, 2 p . P n: lie. asiklis ‘ asiūklinių amilia spo inis pian a a minuscoli gh yniškai lapeliais, iaušis (Equise um) ’; A iž-inė p . P n: lie. a ižà ‘ col u a ege ale i cui ce eali si usano pe il mangime e il cibo (A ena); di quel pian o g ano ’; Baland-nė p . M j: lie. ba lán da ‘ oks balandinių amiglia pian a (Chenopodium)10; Be ž-nė p . gdl, 4 p . k sn: lie. bé žas ‘ lapuo o albe o ošimi (Be ula) ; Bulb-inė d . igl: skol. bùlbė ‘ da žo ė le cui shakniagumbii con engono mol o k akmolo (Solanum ube osum); os o ze oli šakniagumbis ’; Búož-inė 2 p . M j: lie. búožė ‘š end as, ilkauodegė (Typha); Cibul-nė 3 p . Ld n: skol. cibùlis ‘s ogūnas (Allium cepa); Česnak-nė p . gdl: skol. česnãkas ‘ aš aus k apo da žo ė (Allium sa i um) ; Dilgl-inė p . M j: lie. gė dil l ‘ žolinis augalas, ku io s iebas i lapai su dilginančiais plaukeliais (U ica) ’; Di s-nė p . Ld n: lie. d sė ‘ a pinė pik žolė, pp . c escen i nei ugi (B omus) ; D ebul-nė p . kz : lie. d ebul ‘ ale albe o ebančiais a oglie, epušė (Populus emula) ’; Egl-nė 2 p . k sn: lie. glė ‘ semp e e dioso albe o spigliuo o con amici densi che o mano o ma di kūgio ainiką (Picea) ’; Geguž-nė 2 p . k sn; Geguž-inė p . igl, P n: lie. geguž (gegužs os) ‘ okios e be, che c escono pūdymuose, gegùžis ‘ asiūklis, kežė ys (Equise um) ’; Glúoks-ninė p . P n: lie. glúoksnis ‘ gluosninių amiglia albe o, zil i is (Salix) ; Glúos-ninė p . b b, 2 p . P n: lie. glúnis ‘ gluosninių amilia albe o, žil i is (Salix) ; Ka kl-nė p . k sn, Lb ; Ka kl-inė p . kl : lie. kaklas ‘gluosninių amiglia albe o o a bus o (Salix cine ea), plg. lie. kaklės ‘ okios zolės; Kle -inė a ., p . Šil: lie. kl as ‘kle inių šeimos medis plačiais ka py ais lapais, medžliepis (Ace ); Kop-ūs inė d . igl, p . kl : lie. kops as ‘k yžmažiedžių šeimos lapinė da žo ė (B assica); Lapg-inė 3 p . kl ; Lapūg-nė p . k sn: skol. lapgas ‘pu iena (Cal ha palus is); Lapk-inė 3 p . 10 pe . o igine anco a s . LVž i 322333, do e iene p esen a a possibili à di spiegazione dell'o igine dei loco a di iz lie. balañdė, balañdis ‘ oks uccš is, co elis; ca elli sel aggio (Columba). au o e dell'a icolo opinione, appa y , possibile e un'al a e sione della spiegazione dell'o igine del luogo a dggio. secondo i da i dell'a laso delle lingue bal he, si è acce a o che la pa ola comune balañdis è usa a in u a bassa a mia a ea, adiacen i occiden ali alš aičių e in alcune eas e n alš aičių pane ėžiškių šnek os (p. 89). s udia a nella zona di lingua li uani iene usa o appellia i o ka lis, che, menziona o a laso da i, è di uso nella g igia pa e della Li uania: in u o aukš aičių plo e, anche in alcune me idionali e y inėse pie ų žemaičių aseiniškių šnek ose (plg. p. 90; da . ž mapėlapį p. 149). enu o con o in ques o, il nome dei p a i nell'a icolo si collega con lie. balánda e o ni o desubs an y ų sky iuje, edinių iš augalų pa adinimų seman inėje g upėje. 88 ac a Linguis ica Li huanica LXVI k sn: skol. lapcas ‘pu iena (Cal ha palus is); daLia sVide skienė Lénd -inė 2 p . Lb : lie. lénd ė ‘ a pinių amilia pian a acqua ica ilgu uščia idu iu s iebu; pap as oji nend ė (Ph agmi es communis); Nénd -inė 2 p . gdl, p . Lb ; Nend -nė 2 p . gdl, 4 p . k sn, p . Lb , Ld n; Nend -inė p . igl, kl : lie. nénd ė ‘ a pinių šeimos andens augalas ilgu uščia idu iu s iebu (Ph agmi es communis); Papa -nė p . kl : lie. papa is spo inis la ghii ca pi hais a oglie pian e (D yop e is); Pupeláišk-inė p . Ld n: lie. *pupelaiškė a pan., plg. lie. pùpalaiškė ‘gencijoninių šeimos pelkėse c escen e pian a medicinale (Menyan hes i olia a); Pùš-inė, Puš-nė p . k sn: lie. pušs ‘ isada albeggian e albe o con lunghi spyglia e o ondini kanko ėžiais (Pinus); Rug- -nė p . kl : lie. ugia, ugs ‘ a pinis (pp . in e ninis) ja as, dal quale g ūdų a ine baka a pane (Secale); ques i ja ų c escen e campo; Sãman-inė p . b b; Saman-nė 3 p . k sn, p . Lb ; Sama-ninė 2 p . kl , p . Šil: lie. sãmana ‘d ėgnų ie ų spo inis pian a con adenali piukeli in ece di šaknų (B yophy a); Se ben -nė p . Lb , ss; Se ben -inė p . Ld n: lie. se ben à, se beñ as ‘ aisk ūmis con edomom ūgščiai dolci osonomi, gels omi o ne i be ies (Ribes); Sikl-inė 2 p . Lb ; Siūkl-nė p . kl : lie. siklė, siklis ‘asiūklinių šeimos spo inis plan ai inissimi ch yniškais lapeliais, iaušis (Equise um); Sk obl-nė d . ss: lie. sk õb las "be žinių amiglia albe o di du a legena (Ca pinus); Smlg-inė p . Lb ; Smilg-nė p . Ld n: lie. smlga ‘ a pinių šeimos žolė su šluo elės pa idalo žiedynu (Ag os is); Smukn-nė p . k sn, Smukn-inė p . igl: lie. smùknė, smuknià ‘panaši in iks ą lowų ie ų žolė; Spagen-inė p . Lb : lie. spagena ‘spanguolėʻ; S adal-nė p . Ld n: lie. s adal ‘daugiame is o namen i is a bus o oppu e albe o (Co nus); Šel ekšn- -nė p . kl , M j: lie. še s -inė p . igl: lie. šel kšnis ‘šal ekšninių šeimos k ūmas a medelis (F angula)’; Še - ‘p as a, die a zolė11; Še mukšn-nė p . Ld n: lie. še mùkšnis ‘e škė inių šeimos medis audonomis uogomis (So bus); Šlýn-inė p . b b: lie. šlýnas, šlýnė ‘pilkš ai mels as oppu e balkš as gli us molis con con aminazioni di ma e iali o ganici; ale molio suolo; Š énd -inė p . Ld n: lie. š énd ė ‘nend ė (Ph agmi es); Uos-nė p . b b: lie. úosis ‘ali medini della amiglia con oglie ca pi a e plunksnos ad o ma di e ige a legena (F axinus); Viks -nė p . b b, kl , Lb ; Viks -inė p . kl : lie. iks à ‘ iks inių šeimos daugiame ė žolė (Ca ex); Vikš -inė p . kz : lie. is ‘ iks a (Ca ex); ques o pian a come e zè o siena; Vingi -inė p . Šil: lie. ing is ‘ ėd yninių šeimos pe ienni delle e be gen is (Thalic um); Vinkšn-nė p . k sn: lie. nkšna, inkšnà ‘guobinių šeimos medis (Ulmus); Žolyn- -nė l. M j: lie. e olýnas ‘ qualsiasi e olino (c escen e o skin o) pian a , lie. žolnė "luogo ing osso di e be; -: Nend -nės p . Lb : lie. nénd ė; Saman-nės p . gdl: lie. sãmana; Smlg- - delle p . gdl: lie. smlga; 11 Pie ų nomi possono esse e a o semplicemen e da lie. še nis, -ė ‘šiu kš us, die as come še iai. dėl Ma ijampolės apsk i ies ag onimų – p iesagos -in- edinių 89s aipsniai a icles / -inis: A žuol-inis p . igl: lie. a zuola; B õk-inis d . ss: lie. b õkas ‘ aka da žo ė; os o agionali šakniagumbis; unkelis (Be a) 12; Róp-inis d . ss: lie. ópė ‘ k yžmažiedžių šeimos paša inė a algomoji da žo ė pailga o ap alia, s o a šaknimi (B assica apa) ’; Saman-nis p . gdl: lie. sãmana; Ski ps -nis a . k sn: lie. skips as ‘ bukas (Fagus) ; Sk obl-nis l. Lb : lie. sk õblas; Sk uobl-inis p . gdl: lie. sk úob las ‘ be žinių šeimos medis kie a mediena (Ca pinus) ; Tabok-nis l. pa e ss: lie. abokà, abõkas ‘ bul inių amiglia pian a (Nico iana) . Pas ebi a o, che edinių da nomi di pian e g uppe o da iausi p eesaggi -inė ediniai. essi cos i uiscono 91 % di u i il g uppo ques o dei e è a dž. al i ediniai engono a i con il su isso -ingalūnių a ian i: su -inės pada y a 2 % edinių, con -inis 7 %. con - ediniaiinių nonž ašy a. nell'a ea s udia a ag onime sono a e da albe i (aksnis, á žuolas, skips as, sk õblas, a išna, inkšnà) e da a i luoghi denominazioni di pian e che c escono: šlapių (ã elis), di ų (asiklis), da žų (b õkas, ópė), me ų (smlga), laukų (nkžà). più spesso pama ionali pa ole es i ques e leksemos: asiklis, nénd ė, sãmana, iks à. dal linguaggio i o auka io usa i isc izioni dei loco a di del poklasio s udia o ede e, che con empo aneamen e nello s esso locale spazio i nomi dei luoghi con il su isso -ini le sue galūnių a ian i di en ano da g e iminių o mų su asiūkli siūkl-, odan i ė; yšį su lie. asiklis i lie. siklė, siklis; su lapūk- i lapūg-, odančių yšį su skol. lapgas i skol. lapkas; su lend - i nend -, odančių yšį su lie. lénd ė i lie. nénd- con sk obli sk uobl-, indican i connessione con lie. sk õblas i lie. sc úoblas. Si i iene che ques a ice ca esc yškin a a ijuojen i leksemų į ai o è po ebbe esse e conside a a speci iciiniu i iamam a ealui ca a e is iingu b uožu. 1 .3 . Vediniai da animali nomi -inė: Án -inė p . gdl: lie. án is ‘ pe is o sel aggio acqua icol o (Anas) ; Ba suk-inė a . Šil: lie. ba sùkas ‘ plėš us ž ė elis šiu ksčiais pelai, opš us (U sus meles) ; Dl-inė p . b b; Pe -nė p . b b; Debido-inė p . Ld n: lie. pe ‘ sangue min an i gėlųjų andenų ki mėlė, siu bėlė (Hi udo medicinalis) ; Gaid-nė p . Ld n: lie. gaids ‘ pe is a icš is, gallus gallinaceus) ; Gy a -nė p . k sn; Gy a -inė p . kl : lie. gy ã ė ‘ ilgu co po, senza pioi, poisingais den imis šliaužikas, angis, pik oji, šnypš ėlė (Vipe a be us) ; Ja ub-nė p . P n: lie. ja u b ‘ e e inų šeimos paukš is, i bė, i bė (Te ao bonasia) ; Ožk-nė p . kl : lie. ožkà ‘nedidelis aguo as a ajojan is (pp . naminis) animaliul, enu i pe il la e e ca ne; Pemp-nė p . kz : lie. pémpė ‘nedidelis sėjikų šeimos pelkių paukš is (Vanel12 al a e us, nea mes ina . o igine da p d. B õkas (LPž i 312) possibili à. 96 ac a daLia sVide skienė Linguis ica Li huanica LXVI LokaLizacijos nuo odų su uMPiniMai b b balbiẽ iškis (P enų .) Ld n Liud inã as gdl gudẽliai (Ma ijámpolės sa . ) M j (Ma ijámpolės sa . . P n P enai kl sasna à (Ma ijámpolės sa . .) k sn k osnà (Lazdjų .) kz kazl ūdà V Lb Liubã as (kal a ìjos sa . .) (Ma ijámpolės sa . .) Ma ijámpolė igl igliškliai cal a ijà (Ma ijámpolės sa . .) ss Šil Šila ó as (P enų .) Vei e ia (P enų .) al i su uMPiniMai a . gn. ganykla pp . liguma p . p ūsų pe kel ine n . loco a dis a imas d . di a no malmen e p d. skol. skolinys d b. uni à e ė pan. ŠaL iniai plg. palig ink p . su namè dk . ž. la o ama lie. similmen e pie a dab. a uale daik a a dis lg. Li uanei p k. signi ica o . Bal u lingua a lan s. P ospek s = Bal ų kalbų a las. P ospek as = A las o he Bal ic Languages. A P ospec , suda y ojos e in od ado au o ės: danguolė Mikulėnienė, anna s a ecka; mappaghi dei commen i au o e: ilga jansone, anna s a ecka, ima bace ičiū ė, as a Leskauskai ė; mappais compu e izza o a ian e p epa a a edmundas umpa. īga: La ijas uni e si ā es La iešu alodas ins i ū s, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2009. Lkže Lie u os kalbos žodynas, a ian e ele onico. eda o ių kolegija: ge ūda nak inienė ( y . ed.), jonas Paulauskas, i u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, jolan a zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. Accedo in e ne : www.lkz.l . LPž iii Lie u os pa a džių žodynas 12, ed. aleksand as Vanagas. Vilnius: Mokslas, LVž i bilkis Laimu is, Maciejauskienė Vi alija, 1985–1989. azmukai ė Ma ija. Li uano diziona io dei ie o a di 1. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. Li e a u a ba ku ė ne ija 2008: Joniškio ajono e i o i oponimija: da yba i aidos polinkiai. Do a o disse azione. Vy au o il g andejo uni e si à, Šiaulių uni e si à. bilkis Laimu is 2008: Lie u ių helonimų da yba. P iesaginiai e p eesagė ieji helonimai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. dėl Ma ijampolės apsk i ies ag onimų – p iesagos -in- edinių 97s aipsniai / a icles endzely ė ena a 2004: No d midu io Li uania ag onimai. Vā ds un ā s udiīšanas aspek i. Raks u k ājums 8, 8089. endzely ė ena a 2005: No d midu io Li uania loco a dzii. Do a o disse azione. Vy au o il g andejo uni e si à. kačinai ė dalia 2009: P iesaginės da ybos lie u ių o onimai. Do a o disse azione. au o didžiojo uni e si e as, Lie u ių kalbos ins i u as. kniūkš a P anas 1976: P iesagos -inis būd a džiai: da yba, eikšmės, g ama iniai sino- Vynimai. Vilnius: Mokslas. kniūkš a P anas 2000: da p eesagos -inis būd a džių passa o e p esen e. Cul u a di lingua 73, 3547. Mažiulis Vy au as 1988: P ūsų kalbos e imologijos žodynas 1. Vilnius: Mokslas. Mickienė ilona 2001: Telšių ajono oponimų da yba. Do a o disse azione. Vy au o il g andejo uni e si à. Mickienė ilona 2006: pe ag onimų da ybos. S udi di lingue 8, 2730. azmukai ė Ma ija 1998: Lie u os p iesaginiai oikonimai. Do a o disse azione. is i u o della Li uania e Vy au as il g andejo uni e si à. sa ukynas b onys 1963: kilmininkiniai lie u ių ie o a džiai. Li uanei pa lo y os domande 6, 235246. sinke ičiū ė dai a 2006: socioling is inė si uacija no es i in Li uania a puka io anke ų duomenimis. Bal is ica 41(3), 497506. s ide skienė dalia 2005: Ma ijampolės apsk i ies Ma ijampolės alsčiaus ie o a džių da ybos e o igine polinkiai. Ac a Linguis ica Li huanica 52, 91118. s ide skienė dalia 2006: Ma ijampolės apsk i ies sudu iniai o onimai. Li uanis ica 4(68), 4759. s ide skienė dalia 2010: Ma ijampolės apsk i e pe son a dinės kilmės ag onimų da ybos b uožai. Ac a Linguis ica Li huanica 6263, 97127. Vanagas aleksand as 1970: Li uania TSR hid onimų da yba. Vilnius: Mokslas. Vanagas aleksand as 1996: Lie u os mies ų a dai. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų pubblica o ia. 98 ac a Linguis ica Li uanica LXVI suMMa y he esea ch o a eal oponymy ca ied ou o his day daLia sVide skienė has no es i ied such an ex ensi e usage o he su ix -inin o ming de i a i es om appella i es on he ag onyms – de i a i es o he su ix -in- in Ma ijampolė coun y (a ound hal o all su ix de i a i es) and a pa icula ly small numbe ( hi y eco ded ins ances) o compound geni i e-case ag onyms o appella i e o igin, as es i ied in he in e wa Field-Name ques ionnai es o sis in he a ea unde analysis and he endency o he onyms o expand o he ad an age o he de i a i es analysed. i is a new ac supplemen ing he esul s o he esea ch on he oponymy o he sou he n pa o Li huania. au hen ic da a una ec ed by ex e nal ac o s Ma ijampolė coun y. he quan i a i e p e alence o he de i a i es wi h he su ix -in- is mos likely a p oo o he speci ic cha ac e o he class (sub-class) o he place names unde analy- (collec i isa ion, land amelio a ion, sla oniza ion), which was eco ded in he in e wa pe iod, was examined in he mos impo an aspec s o he esea ch o p ope wo ds: wo d- o ma ion and o igins. addi ional in o ma ion con ained in he Field-Name ques ionnai es con ibu ed o a mo e accu a e iden i ica ion o he me hod o wo d- o ma ion and base wo ds o he place names unde analysis. in his way, he exis ing in e p e a ions o he o ma ion and o igins o he place names o his a ea we e supplemen ed and e ised. la lo o impo anza si s olge à in u u o quando compila e un la o o sin e ico su oponimia li uana Dic iona y o Li huanian Place Names: essi o i anno e sioni più accu a e di in e p e azione delle o igini di ield-names and help o iden i y he place o place names in he wo d amilies o med, e c. i lexemes iden i ica i in lo s udio, da cui i de i a i del su isso -ina e o ma i, i ela ono le ca a e is iche peculia i del elie , lo a e auna di una speci ica a ea della lingua li uana, i nomi degli ogge i e enomeni dall'ambien e sociale lega o alla pa e me idionale della Li uania. he da a could be use ul and in e es ing o e hnologis s o he esea che s o o he ields and could help o know he o me esiden s o he a ea, hei men ali y and wo ld- iews o an e en be e deg ee. in o de o p ese e he names o he inies land a eas as a speci ic pa o lexis mos ly suscep ible o a ia ions, i is essen ial o con inue he esea ch and publica ion o he place names o his class. Į eik a 2012 m. gennaio 12 d. daLia sVide skienė Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania [email p o ec ed], [email p o ec ed]