63s aipsniai / a icles
esMiniai ŽodŽiai: i onimas; Rubus; Ribes ub um; Vaccinium uliginasum, my illus, uligi-
nosum.
keyWo ds: phy onym; Rubus; Ribes ub um; Vaccinium uliginasum, my illus,
uliginosum.
oLandas k egŽdys
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k y p y s: e gleichamoji bal ische und
ande e indoeu opäischen Sp achen g ama ika, e imologija.
ös lichen baL e i oniMo AVIET
(RUBUS) Mo oLoginė aida
und e iMoLoginių sąsajų
P obLeMa ika
eas bal ic names o he aspbe y
(Rubus): mo phological analysis, e ie al
o he e ymological links o he phy onym
ano a ion im A ikel analysie sich eas e n bal ische Sp achen i onimo a ie ė (Rubus)
da yba, k i isch bewe e ligšiolinė lie. a iẽ ė 2, dial. a ie 3b, a ė 1, a ė 2, a ė 3a, la. a ene
e imologija, g ünde zoonimines kono a ions leksemų sąsaja. be de alizuo as le ische
Sp ache a ie es namensinungen mo ologische Va ian en s uk ū ines sklaiden, we den
o ges ell lie. dial. aš( )óklė, ašóklis, ašóklė, ašóklis, aišóklis, aišókšlis, aiš óklis; lie. (dial.)
ai ó as, dial. ą ó as, a ó as, la. (dial.) ài a i(2), aî a i2, a a iņi, ài a iņi, ai a iņas,
sin agmos la. dial. ài u uôgas U sp ungs besch iebenai.
anno a ion he phy onym Rubus. due o he p esen zoonymic a gumen a ion o o igin o he
he a icle deals wi h de i a ion and de elopmen peculia i ies o he eas bal ic names o
phy onym, la e -day e ymological e alua ion o he Li h. a iẽ ė 2, dial. a ie 3b, a ė 1, a ė 2,
a ė
3a, La . a ene is k i ized.
besides he de i a ional analysis o lexemes o he mul i o m La ian phy onym Rubus,
e ymological esea ch o he appa en mo phological o seman ic equi alen s o Li h. dial.
aš( )óklė, ašóklis, ašóklė, ašóklis, aišóklis, aišókšlis, aiš óklis, La . dial. ài u uôgas is also p esen ed.
64 ac a
oLandas k egŽdys
Linguis ica Li huanica LXIX
0.EinVadas
Lie. a iẽ ė 2, dial. a ie 3b, a ė 1, a ė 2, a ė 3a (su ie > ė mono ongisie ung
zemaičių dialek iniame plo e [ž . Zinke ičius 1966: 86]) ‘k ūminis P lanze mi
süßen Bee en (Rubus); sein uoga (LkŽe), zugewiesenen späly iesiems eas e n
bal ų p okalbės eldiniams (plg. Zinke ičius 1984: 336, 1987: 152), kilmę e ns-
as aenkelis (LeW 28), emdamasis anks esniais bal is ų eikalais (plg. būga
ii 20; Me i 232), g indžia, pasi elkdamas z o o n i m i n ę eikšminę kono -
aciją suponuojančiu bei da ybiškai panašiu ( . y. ediniu) lie. dial. aš( )óklė
‘se ben as’ (← subs . lie. aš a ‘kumelė; didesnė kumelė; didesnė eislinė kume-
lė’ [LkŽe])1, . y. eda šį i onimą iš subs . lie. a s 4 ‘gy ulys, laikomas ilnoms,
Fleisch (ki u und Milch) und k . (dLkŽ5), o la. (dial.) a ene, -es ‘a ie ė, -ės; a iečių
busch mi ischem aus subs . la. a s ‘a is (Me i 232). so diese i onimų
e imologische Raida pos ulie und in neues en li auensischen sp ach
Wö ze kun Geschä en (LeŽ 38; aLeW).
Menė as lie. a iẽ ė, a ie und la. a ene, -es U sp ungseinsch eibung, ma y ,
zugesch iebeninas liaudies e imologijai (plg. la. dial. ài u uôgas ‘a ie ės esp. a ių
uogos2 Valka [LVda 74]), lėmė k azie imologischen in e p e a ionen adimąsi, plg.: 1)
Václa Machek (1961:34:6) übe die Übe legung übe dieses i onimos und gau uo o
a ies, wegen des p inokiais a ie es pa ähnlich mi den sums on lebünen (da sehen
Le Zbübe ); 2) Wojciecho smoczyńskio (LeŽ 38) die In e p e ie ung, ne a a iečių
Beogen sind ähnlich an a eles; 3) kons an īno ka ulio (LeV i: 93), ma y , besi ėmusio
ge manis ų iden išku eiginiu übe . Himbee e ‘a ie ė (däl sein z . wei e ) elnių
amilien zinduoli danielius mo y acija (plg. he modsson 1990: 79), ekons uijamu
zooniminę dieses P lanzen kono a ionen, a gumen uojamu a ie es lapų s amo a ių
ėdesio e e en u.
Zooniminei Wo es U sp ungs Hypo hese as is, ma y , Ein luss ha e ganz eines Da bie Modio3
okiechs Sp ache a pu uṣa ype solche gleich seman ischen aiškos kompo1 einige Fo sche lie. dial.
ich( )óklė mėgina sie i mi lie. aš enis 1 (sm.), aš ienỹs 3b ‘da binis a klys (LkŽe) (plačiau sieh Wod ko,
i slinge , schneide 2008: 233). (LVda 74) ka la. a i iņa, a e iņa ‘a elė (Me i 232), noch plg. la. dial. a e ene
2 . y. e lek uojama pseudoe imologinė sin agma, suponuo a homonimų la. dial. a iê enes ‘a ie ės’ bils-
‘a ie ė Mazsalaca la. dial. a na ‘a elė uca a (eh i: 190).
3 . y. nich edinių, abe dū inių, plg. kazimie o būgos ( ii 20) angegebenen i onimo lie. aš klė ‘se ben as
mo ologisches al e nan ą . Bocksbee e ‘juodasis se ben as (Ribes nig um) esp. ožio uoga, und de le z e e
e iologija einų g ünde odo onimine mo i acija (pa yりに, icha das Loewe [1913: 131] behaup-
dųjų se ben ų k ūmo d okian į k apą esan į panašų į ožio sma ę), ki ų aiškinama ėly a senųjų s uk-
ū inių elemen ų kai a, nulem a liaudies e imologijos (plačiau ž . P okosch 1916: 292–293).
y ų bal ų i onimo a ie ė ( ubus) mo ologinė aida
i e imologinių sąsajų p oblema ika
65s aipsniai a icles zi as . Himbee e ‘danieliaus uoga esp. a ie ė (Rubus idaeus) < . Hinde
‘danielius (Ce us dama) / danieliaus pa elė + . Bee e ‘uoga ( isch 1741: 454; kluge 2002: 412), dessen
mo i acija4 mi diesem ie ūnos agais e bunden wi d (Loewe 1913: 131, 161). inna bedaues au i, dass
zoonimines kono a ions i onimų komposi ü S uk u un e such e Fo sche nich a ak ione e
Au me ksamkei in ganz bedeu ungs li auischen dialek ismum eigeniges pejo a i ien bedeu miniges
a spal , wenn eine seine sandä e lek ie ie un einwa dijimung: lie. dial. kãčuogė 1 ‘(bo .) a ie ė
ka uogė (Rubus saxa ilis); ih e uoga subs . lie. ka 4, kã ė 2 ‘(zool.) naminis gy ulys aus plėš iųjų
Familie (Felis domes ica) lie /. dial. šùnuogė 1 ‘(bo .) ka uogė (Rubus saxa ilis); ka uogės uoga subs . lie.
šu, šu à 4 ‘(zool.) ie ulys, gehal en Häuse n zu bewah en, Jagd und k . (LkŽe) und k . (meh Beispielen
siehe g i ėnienė 2006: 133) die Bee en diese P lanze we den nich gesammel und e wende ü die
Nah ung, da sind ūgščios und koulingos (g i ėnienė 2006: 134). P lėž ina, dass ohne zooniminium sando,
solche Bedeu ung umdisku iamam i onimui nich eigenig esp. e lek ue end i ualusis e e en s
a ie ė, plg. la. dial. a eņuôgas2, a èņuógas2 ‘a ie ės, a ojamus Vidžemėje, ku zemėje und
Žiemgaloje, naukšėnuose za iksuo ą la. dial. a esenuogas ‘ . p. (LVda 73 [ž . wei e ]). aigi solch
Auslegung is kon adikcinis seman ischen genann en eas e n bal ischen i onimų aiškos,
e lek uojančios i ualųjį deno a ą uoga, be pejo a i enes kono a ionen, aspek u. Mo ologinis,
ne a Da ybinis lie. a iẽ ė, a ie Übe emens ( esp. edinio), bis je z seman isch nemo i uo o lie. dial.
aš( )óklė ‘se ben as, s a usas (da z . aLeW), spė ina, is ganz andoks, als e such ama aiškin i bis
šiol (plg. blažek 2010: 14), i. i. e g įs inas e e en o zoon s uk u is ischen besonde hei enin, und
nich zoonimine mo y acija. kann man o sich ig spä zen, dass lie. dial. ašóklis 1 ‘(bo .) ašoklis,
se ben as (k ūmas und uoga) (Ribes ub um) (LkŽe) lie /. dial. ašóklė5 1 ‘ . p. lie. dial. aš óklis 1 ‘ . p. lie.
aš klė 2 ‘ . p. i lie. dial. aš okšlė ‘ . p. (su spo adiniu epen eziniu esp. nee imologiniu an uoju -š-)
es inas, gegensa z kazimie o būgos ( ii 20) spėjimui (ž . anksčiau), aus lie. ašóklis 1 ‘(bo .)
se ben s mi o onomen, gelschauen ode schwa zen Bee en (Ribes); dieses aisk ūmio Be ge;
audoku o ode kamine; schulinium s i ies ka is mi hakliu kibi uh anschauen; gembė, agis;
d išakas Sockel, holze Haklys pancim und Se ēm wy i; a eklis i k . (LkŽe), e lek uie ende
e e en ą ‘pagalys ka is mi kabliu das, was kabo nus i ęs, gleich 4 ji a gumen ie e liaudies
e imologiei eigenige ak og aphija (plačiau ž . he modsson 1990: 8283).
nasis se ben as (Ribes ub um); šio aisk ūmio uoga’ (LkŽe) < subs . lie. šas 4
‘kablys (pp . an ka ies, ielos a g andinės) ka ilui pakabin i, e dan an ugnia-
5 mi An angs wa e eze wegen des Geschlech es * aš oklis (mi an iniu - - [plg. Zinke ičius
1966: 199]) *( -)aš oklis analogiško p ocesa diese Geschlech es nykimas dėsningas wegen
zweie ... (plg. endzelīns 1961: 7; Me iV 654655) und dialek ischen Eigenscha en sowie aus dem
e s en sando G undines Wo es An angs ki imo endenzien (plg. Zinke ičius 1966: 177178) mo ologischen.
66 ac a Linguis ica Li huanica LXIX un e yl; lau ys ka is, au welche e was
oLandas k egŽdys
p ikabin a + (an inis) su . lie. -kl- (däl ihn sieh ska džius i 198). Hinsich lich, diese
i onims könn e sein zugesch ieben we den aso cia i ams, seine seman ische
kono a ion mo y uo ina se ben ische uog inie kekien, s y an igen un en on
busmoch schaken wie ka čių ode pagaliukų, aplipusių uo gomis, o ma.
be schaknies aš-, li auischen sp ach schnek ose e wende we den de selben
u sp ünglichen schaknies aiš- (← lie. dial. ašas 4 ‘šiaip kablys o į ankis su kabliu
[LkŽe]) ediniai, plg. lie. dial. aišóklis 1 ‘ audonasis se ben as (Ribes ub um);
dieses aisk ūmio uoga lie. dial. aiš uokliai ‘ . p. lie. dial. aišókšlis 1 ‘ . p. // lie. dial. aiš óklis 1
‚ audonasis se ben as (Ribes ub um); dieses aisk ūmio uoga lie. dial. aiš ókšlis
1 ‘ . p. (LkŽe), suponuojan ys dieses i onimo hipe no malismus (apie sie plačiau ž .
Vi kauskas 1994: 107 .; u bu is 1998: 55, 2009: 146, 241; kabašinskai ė 1998: 50) da ybine
G uppe.
i onimo o m mi schoknies -ą- ( esp. au osilabiniu *an, plg. lie. dial. anšas ‘ ąšas
[LeW 1207]), ma y , nunyko wegen hype nomalismus one ischen a ian s gausos (kai
welche un e aičių šnek ose und wegen ą > , ū ki imo wegen seine nyko und des
wo beginns - [ž . Zinke ičius: 1966; LeW 178 ibd.]), lämususios die seman ische
neu alisie ung des o igen Gebnins, ilgaini kann implika i liaudies e imologische
e bindung mi e b. lie. eš i, ẽša ( ẽši, -ja), -jo ‘ge ai wach i, a p i und k . subs .
lie. dial. zwischenà 4 ‘ ešlumas, gu e augimas ( subs . lie. ašà 4 ‘ ešėjimas, ešimas,
augimas und k . [LkŽe]) (plg. kabašinskai ė 1998: 32), . i. e. e eiksmažodžio (i
daik a a džio) Reihe des daybigen Elemen es adimasis konn e suponuo i -ą- (< an)
elimina ion (plg. u bu is: 10 1981 plg. subs . lie. dial. ešklė 2 (pp . pl.) ‘(bo .) ašoklis,
se ben as (k ūmas und uoga) (Ribes ub um) (LkŽe).
1.Vių kaLbos aVie ės PaVadiniMų
Mo oLogischen
Va ian en s uk u iinhe skLaida
Lie. a iẽ ė, a ie (dial. a ė, a ė, a ė ) sp äche kann nich sein e klä ama sky ium om le ischen
sp ach dialek ischen kon aminan en, e ek uojenden schaknį ai -6, plg. la. dial. a iêks enes
Vecpiebalga (LVda 72; auch z . Me i 14) ← (*ai -ie -es ‘a ie ės, wegen kon amina ion mi : 1. la. (dial.)
plg. la. dial. a iẽ es i k . [ž . oliau]) *ai - + su . -ie - (ž . endzelīns 1951: 389)
a -enes ‘a ie ės (mi su . la. - [ž . endzelīns 6 Zoonimines mo i a ionsanhänge , ma y , sie wä e
lieben kildin i aus la. ài a ‘a is (Me i 14), jedoch ly is mi šaknies dan iniu baigmeniu - nė a za iksuo a.
y ų bal ų i onimo a ie ė ( ubus) mo ologinė aida
i e imologinių sąsajų p oblema ika
67s eipsniai a icles /
1951: 298]) und diese beiden kon aminan u 1a. la. dial. a iẽ enes (a e enes,
a iê enes, a iê enes2 [LVda 74]); 2. la. dial. a išķes ‘ . p. ( la. dial. a išķas [LVda 74])
mi su . la. -išķ-ē- (< -isk- [plg. endzelīns 1951: 365368] und la. dial. a iškas [LVda ibd.]
-šķ- > -šk- [ž . endzelīns 1951: 186, 367; übe einen dieses Ki o-E iologie s aiškinimą
siehe udzī e 1993: 338]), 2a. la. dial. a îkšas ‘ . p. (← la. dial. a -ie-kšas [LVda 73] esp.
-ie- > -î- [plačiau endzelīns 1951: 137138; udzī e 1993: 243], e lek uojančiu
s uk u en elemen ů -šk- > -kšme a ezę [plg. endzel 1951: 234; s . i.2.1. yp.; da
Meīns iii 524525 (s. . iksis)]), . y. ausschi ini 3 g undlegende la ewische
dialek ologische und ih e i onimo a ie , dem die besonde s gemeinen
onomo ische Eigenscha en la, schließen la. a - ai da ybos Modelle (auch z .
schemą):
I. su . la. - edie iniai, plg. ē kam. ( em.): a iẽ es, a iê es, a iê es2, a e es2
a î es (su -ī- < -ie- [ž . i.1.2. ipą]) (LVda 74) / kam. (masc.) (s) la. (dial.) a ieši (Me i
232; LVda 74) (< la. *a ie īs [ž . i.2.1.1. ipą] lie. dial. a ie ỹs 3b [sm.] ‘k ūminis
P lanze mi süßen Bee en (Rubus); uoga [LkŽe]) > ē ā kam. ( em.) la. dial.
a iêčas2, a iečes Žemgaloje (LVda 73) mi - j- > -č- (ž . udzī e 1993: 288) und
seine Va ian en (kon aminan a): I.1. su . la. -ie - + su . la. -ene, plg. la. dial.
a iẽ enes, a e enes, a iê enes2, a ie enes a i enes mi -ie- > -ī- > -kai em
(LVda 74; siehe i.1.2. ipą);
I.1.1. su . la. dial. -e - (< su . la. -ie - [LVda 73]) + su . la. -ene, plg. la.
dial. a e enes (LVda 73);
I.1.1.1. mi s uk u inischem Elemen e s jo -eabso bcija, plg. la. dial. a ene (Me i 232;
LVda 74) ← la. dial. a -e- ene(s) (ž . i.1.1. ipą); I.1.1.2. mi s uk u inem Elemen
-ie abso b ion, plg. la. a (ie )enes (Me i 230); I.1.2. su . la. dial. -ī - (< su . la. -ie - [plg.
udzī e 1993: 243]) + su . la. -ene, plg. la. dial. a i enes (LVda 74) mi -- < -īkai a (plg.
udzī e 1993: 128); I.2. su . la. -ie - + iii ype su . la. dial. -šķ- (> -išk- [ž . ühe ]), plg. la.
dial. a iškas, a iéškas, a eškas2 a iêêšķi (LVda 74) a eškas (su -e- < -ie- [LVda 73]) mi
- iabso bcija ( esp. *a -ie-[ i]-šķi /); I.2.1. su . la. -ie - + me a ezinis (dėl
- iabso b ionen [ž . i.2. ipą]) -kš- (< -šk- [ž . ühe ]), plg. la. dial. ài iêkšas2, ài iékšas2
a iẽkšas, a iêkšas, a iêkšas2, a iékšas, a ekšas2, a iẽkšes, a ekšes2, a iêkši, a ekši2
la. / dial. a ēkša, a êkšas [Me i 232; LVda 73] mi -e- < ie- [ž . i.1.1. ipą]) la /. dial. ài îkšas2,
a îkšas, a kšas (LVda 74) mi -ī- < -ie- (plg. i.1.2. ipą); I.2.1.1. mi nunykusiu -k-, plg. la. dial.
a iêšas, a iêšas2 a iêši, a iêši2, a îši [< su -ī- < -ie- (ž . i.1.2. ipą)] [LVda 73, 74]
a iê-k-šas, a iê-k-šas2 ← a iê-kši, a e-k-ši2 [ž . i.2.1., i.2.2.1. ipus; plg. eneldzī e 1951:
226, 230 224 338, 334, 1993: 243, 354]; wah , jānis endzelīnas (1951: 389) la. a ieši (masc.)
e binde mi lie. a iečia (pl. masc.), . y. supposonuojama p ala. *a ei - ‘a ie ė
(masc.), wenn e wähė en

68
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
de Fo men mi -ki ohne es e wende we den g e imai, plg. la. dial. a iêkši
Mal a a iêši kauna a (LVda 73, 74); deshalb kann spė i bu us 2-e homo onů: la.
a , minimoie und al schauenden Sch i e n (plg. aweeschi Madbee n XVi 325 [ ennell 1989: 10]),
su an iniu su . la. -ie ŏ-, i dialek inio da inio su abso buo u -k- esp. la. dial.
a ie(k)ši (ž . i.2.1. ipą);
I.2.1.2. mi s uk u lichen elemen en -kš- > -žkai a (dėl ih e b ei e e z .
endzelīns 1951: 251), plg. la. dial. a iêžas (LVda 74) ← a iê-kš-as (ž . i.2.1 ipą); I.2.1.3.
mi epen eziniu esp. nee imologiniu - -, plg. la. dial. a iẽ kšas, a ikšas (su -- < -ī- <
-iekai mi [ž . i.2.1. ipą]) (LVda 73, 74); I2. su . la. -ie - (> -ī - [su - i -k anspozi ion
i ode - abso bcija]) + su . la. -isk- + su . la. -ene (dėl ipleksinio a ikso
s uk ü a imo noch z . amba ekšenes, a îkšines (LVda 72, 73, 74) mi su . -ine <
azas 1993: 184), . y. la. dial. a iêks enes, ài iêks enes, ài iéks enes2, ài eks enes2,
ài ieks enes2 / a iẽks enes, a iêks enes, a iéks enes, a eks enes2, a ieks enes / a īks-
enes, a ks enes2 // ài iêks ines2, ài ieks ines2 / a iêks ines, a iéks ines, a eks ines2 /
-ene (ž . endzelīns 1951: 300; ž . ii.1. ipą) und -ie- > -ī- -ie- > -ebei -šķ- > -škkai omis
( odėl i š < s [plg. udzī e 1993: 291]) ← la. dial. a iẽ enes und k . a i enes (ž . i.1.,
i.1.2. ipus), bei Kon aminie ung mi i.2.1. Typ leksemomis; I2.2.1. mi
S uk u elemen -šķ- (< -s j- [plačiau ž . endzelīns 1951: 178 179; udzī e 1993: 286,
308]), plg. la. dial. a iêkšķenes (LVda 73) ← la. dial. a iêks enes (ž . i.2.2. ipą) mi
-kšķpagal analogiją mi la. dial. (gen. pl.)? *a iekšķu (plg. udzī e 1993: 309) ← la. dial.
a iẽks es, a iêks es, a iéks es, a eks es2
(ž . i.2.2.4.c. ipą);
I.2.2.2. su s uk ū inio elemen o -k- abso bcija, plg. la. dial. ài iés enes2 /
a es enes2, a ies enes ← la. dial. a e-k-s enes2 (LVda 73); I2.2.3. mi s uk u ischen Elemen en
-k-, - abso bcija und šaknies -e- < -ie- (ž . i.1.1. ipą) kai a ode ohne sie, plg. la. dial. a senes,
a èsenes, a êsenes2, a esenes a iẽsenes, a iêsenes, a iêsenes2, a esenes, a esenes2 ←
a iêšenes, a iêšenes2, a isenes (su -- < -ī- < -iekai ) (Me i: 23; LVomisda 73, 72) la. dial.
a -ie-k-s- -enes (ž . i.2.2. ipą); I2.2.4. mi s uk u ellem Elemen -neabso p ion: (a) i.2.2.3. ype
da inių, plg. la.
dial. a iẽses, a iêses2, a eses2 ← la. dial. a ies-en-es (ž . i.2.2.3. ipą); (b) i.2.2.1.
ipo da inių, plg. la. dial. a ekšķes (LVda 73) su -e- < -ie- (ž . i.1.1. ipą) ← la.
dial. a iêkšķe-ne-s (ž . i.2.2.1. ipą); (c) i.2.2. ype da inių, plg. la. dial. ài iêks es2,
ài iéks es2, ài îks es2 a iẽks es, a iêks es, a iéks es, a eks es2 (LVda 72, 73) ← la.
dial. ài iêks -en-es, ài iéks -en-es2.2. a iẽks -en-es, a iêks -en-es, a iéks -en-es,
a eks -en-es2 (ž . i.2. yp);
I.2.2.5. su s uk ū inio elemen o -e- abso bcija: a) i.2.2.3. ipo da inių, plg. la.
dial. a esnes2 ← la. dial. a es-e-nes (ž . i.2.2.3. ipą); b) i.2.2. ipo da inių, plg.
la. dial. a iẽkšnes (ap ) ↔ la. dial. a ekšenes (ž . i.2.2. ipą);
y ų bal ų i onimo a ie ė ( ubus) mo ologinė aida
i e imologinių sąsajų p oblema ika
69s aipsniai / a icles
I2.2.6. mi eg y ine S uk u elemen - - > -ndisimilia ion, plg. la. a iesnenes, a ieksnenes
(Lange 1773: 44; LVda 74) ← la. dial. a es- -enes2 ← la. dial. a eks- -enes (auch siehe i.2.2.2. ipą);
I2.2.7. s uk u ischen Elemen en - - mi - eabso b ion, plg. la /. dial. ài iêkšines2 (LVda 73) ← la.
dial. ài iêks- -ines2, ài ieks- -ines2; la. dial. a iêksenes, a ieksenes (LVda ibd.) ← la. dial.
a iêks- -enes; la. dial. a iêksnes (LVda ibd.) ← la. dial. a iêks- - e-nes; la. dial. a iéksnes (LVda
ibd.) ← la. dial. a iéks- e-nes (ž . i.2.2. ypą); II. su . la. -ene ediniai, plg. ē kam. la. (dial.) a enes
( em.), a eņi (masc.) (LVda 73) und seine kon aminaciniai Va ian en mi su . -ie - (ž . ühe ):
II.1. mi su . -ene > -ine kai a, plg. la. dial. a ines (LVda 74; siehe i.2.2. ipą); III. su . -šķē ediniai
(apie su . la. -sk-, -išķ- [< *-sk-] noch sieh amb azas 2000: 183), plg. la. dial. a iškas (su -šk- < -šķ-
[Me i 232]), a išķes, a išķas (LVda 74); zu glauben, dass diese ly ys könn en aus la ge üh
we den. dial. a iêškas, a iéškas, a eškas2 ← a iêšķi (ž . i.2. ipą) esp. suponuo i seką:
a --škas *a -ī-škas.1. *a -ie-škas (ž . i.2.2., i2. ypes), → ma y , da nich wegen iii.1. Typ
beispiels: III.1. mi su . la. dial. -išk- > -uškkai a (aukšzemniekų dialek inė ypa ybė [ž .
endzelīns 1951: 366]), plg. la. dial. a uôškas (LVda 74), . y. -ŭ-šk- > -ū-šk- (sposcheMa. La ians
i onimo a ie ė dayblichen Elemen en und ono ak ischen Ke žių kai ų sklaida
70 ac a Linguis ica Li huanica LXIX adinis Ve länge ung, ypisch La galos
oLandas k egŽdys
šnek oms [ž . b eidaks i 371, ii 243]) >
-uo-šk- (plg. b eidaks ii 325);
III.1.1. mi su . la. -ene, plg. la. dial. a uôšķenes (LVda 74); III.1.2. mi
s uk u inio Elemen -kabso bcija, plg. la. a uoši (masc.) esp. Awohschi
(depkin 1704 i: 89) la. dial. a uôš-k-as ( em.) (ž . iii.1. ipą); ode 2-ojo
III.2. su s uk ū inio elemen o -i- abso bcija, plg. la. dial. aûšķenes (← *a -i-šķ- +
su . la. -ene [Me i 230; LVda 72]);
III.2.1. su epen eziniu -k-, plg. la. dial. aûkšķenes (LVda 73) ← la. dial. aûšķenes
( ai neįp as as ki imas, ma aukšzemniekų šnek oms būdinga sekos -kšk- 1-ojo
-knykimo endenz [ž . udzī e 1993: 336]); III.2.2. - sušk- (< -šķ- [ž .
anksčiau]) > -kšme a eze, plg. la. dial. aûkšenes (LVda 73) ← la. dial.
aû-šķ-enes (ž . iii.2. ipą); III.2.3. - mi kabso bcija, plg. la. dial. aušenes (Me i
230) ← la. dial. aû-k-šenes
(ž . iii.2.1. ypą).
Man i, dass le ischen Schnek os šaknies ai i onimo a ie ė einge ä dijime sind
ino aciniai esp. ak uo ini als epen ezinio (nee imologinio) -i e leksijos (plg. lie.
dial. mé-i-linkas 1 ‘malūnininkas lie. mélninkas [-nykas] 1 [< bl . meülniq ‘ . p.] ‘ . p.
und k . [LkŽe]; op. lie. dial. A-i- iógala op. lie. A iógala ‘mies elischen aseinen .
benennung [būga iii 333; Zinke ičius 1966: 136; kabašinskai ė 1998: 33 34]) nich nu
wegen des e wähn en phone ischen Phänomens posi ional beg enzung (-ilie u ių,
wie und la ių, a mlichen Wö e n einge üh wi d zwischen balsio und nosinio
ode sklandsiojo p iebalīns [ž . Zinke ičius ibd.; enzeldz 1951: 152153]), sonde n
auch wegen äuße s ge inge geog a ische Ve b ei ung. La ių a mėse ly is
mi šaknimi ai už iksie in iele Vidžemės bei La galos šnek ų (ž . LVda 7273).
deshalb ih e his o o iškumu zu bezejo i, augens, nich we wü de.
endzelīnas (1961: 7), e such end zu bes immen oponimų und hid onimų la. ai ieks a s.
sā iena, ài ieks e2 s., up. Mei āni, ei ieks s up. Lī āni (pas a ojo ei- < ai esp.a/ mi
pala alinem Elemen [apie solchen ki imą plačiau z . di iii1 534; udzī e 1993: 241]) kilmę,
ekons uie p oly ę * ai- ieks i zwei elnd ih e u sp üngliche Fo m angede la.
iẽks a ‘gili lės ie a (Me iV 654655). spėjimu, na ü lich, kann man wä e glauben ohne
auslyg, wenn ihm wä e einge äh ami nu hid onimai, abe nu oponimas ( esp. be
anden a dinio al e nan o) la solchen. ai ieks a s. sā iena können e lek uie en und la.
dial. ài iéks es2 ‘a ie ės Vīpe (dies šnek as un e scheide nu Mednių a minis lo as).
Hinsich lich, e wähn en le ischen anden a džių deno a as kann sein *‘a ie ėmis
apaugusi, zažėlusi ie a (sie o eši upių šlai ues), plg. lie. A ie nė mš. b., A ie inė g .,
A ie ỹnė mš. / b. und k ., kildinamus aus lie. / a iẽ ė, a ie (LVŽ i 242243). wenn solches
Ve mu ung ich ig is , endzelīno ekons uie e Ly is * ai- ieks suponuo ų begžios
a e ezę (apie dieses Phänomeną plačiau siehe Vanagas 1981: 379).
y ų bal ų i onimo a ie ė ( ubus) mo ologinė aida
i e imologinių sąsajų p oblema ika
71s aipsniai a icles /
2. e iMoLoginė y ų baL ų i oniMo RUBUS RAIDA basie end au eingade und 1 un e ky ie
ausge ich e en a gumen en, kann man o sich ig spe zen, dass lie. a iẽ ė, a ie , la. dial.
a iẽ es und k . (ž . ühe ) sie ini ne su s e m a n i š k a i di e en iniu zoonimu lie. a s, la.
a s, abe mi i onimais lie. ai ó as 1 ‘(bo .) gi uoklė (Vaccinium uliginasum); ih e U ge;
mėlynė (Vaccinium my illus); juodoji a nauogė (Empa um nig um); ais inė agu klė
(Bo ago o icinalis) a ó as 1 ‘(bo .) gi uoklė (Vaccinium uliginasum); / ih e uoga (LkŽe);
la. undi a i(2), aî a i2, aus de selben šaknies ( )ai - ( )a su su . lie. -o a- (apie ihn
b ei e e s . ska džius i 307; plg. LeŽ 714) und su . la. -a - (apie ihn z . endzelīns 1951: 339).
a a iņi, ài a iņi, ai a iņas i k . ‘gailiai (Ledum)’ (Me iV 444–445), pasida y ais
wah , bis je z minė i i onimai adi ionell zugesch ieben we den eduplikaciniams
da nissen (būga ii 323; ska džius i 24; endzelīns 1951: 265; bui ydienė 2006: 333), de en da yba
a gumen ie e e imologine sąsaja mi lie. ai ó ykš is 1, ai o ýkš is 1 ‘į ai iaspal ė
lanko pauschalo juos a, en s ehandan i lūž an sonnes s ahliem lie aus lašuose, laumės
juos a und k . (LkŽe), edamu ode aus bal . dial. *- ā * e - ‘žyd as, mölynas, ode ganz
ande e kono a ionen eiksmažodinės ide. ly ies (ž . wei e ), plg. lie. o e ýkš is 1
‘ ai o ykš ė (LkŽe; būga ii 323; ska džius i 373, 404). Lyčių * ā - * e ekons uk ion
beg ünde i suk i ika o endzelīnas (di iii1 /
495496; wei e siehe LeŽdb), behaup end, dass balsių ā e kai a schwe lich beweoma.
deshalb e menn e li auische šilauogės (Vaccinium uliginosum) esp. gi uoklės und
la ių gailių einwe ijungs e häl nissen kilmę g indžia ne a diese P lanzen einijančia
unkcine a ibu ika esp. s aigulio sukėlimu, . y. suponuoja eduplikan ą la. * a a i
liggina mi č. á o a i ‘s i duliuo i, s y inė i < ide. *u - ‘suk i, lenk i (auch z . di III1
494496; LeW 1185; LeV ii 486; Laumane 2005: 236). leide , diese In e p e a ion s ell auch
Zwei el, ma schilauogien unkcinė kono a ion nulem a nich dieses P lanzen
eigenscha en s aigin i ( esp. ih en p i algius s y uo i), abe seine uogų kolo is inių
Eigenscha en, plg. Muno Hand lig so blau wie nu ai ó as Va n; Blaues Auge wie
ai o ai eulmai blizgėjo (LkŽe; Sj. s. . ai ó as). Ve we n igung gi uoklė suponie
gleichlich de gleichen uzemes mėlyna uoga, ma ge ihenden Menschen Gesich wi d
papu ęs, pamėlyna ęs, plg. Pamėlenuo(ja) (gi uokliai) wie ai ó ai i mi š a dn (LkŽe;
ž . s. . ai ó as). wegen diese asocia i en Kono a ion und ai o s und gailis de selben
Wachs umss elle, ma y , paki o und la. ài a i(2), aî a i2 ‘gailiai (← *‘šilauogė
gi uoklė) Bedeu ung, plg. / Vai ó ų iel nach essk, wi s wie unken klp ← Nu ai ó ų
ein nepasige si, dass gailių nich nahe g; Vai ó ai sind ap auk i (apsuk i) mi gailien
sn (LkŽe; z . s. . ai ó as). in Wi klichkei , būgos ( ii 322) e such ing susie i lie.
ai ó as mi lie. ai o ýkš is, ansons en, is öllig ich ig. nu hypo hzės au o ,
einz algiai geleigęs adj. lie.
78 ac a Linguis ica Li huanica LXIX bui ydienė ū a 2006: wegen einige e e en
oLandas k egŽdys
liaudischen ai o ykš ės namensinungen. Bal is ica 41(2), 333337.
endzelīns jānis 1951: La iešu alodas g ama ika. : La ijas als s izde niecība. ennell e o
endzelīns jānis 1961: La ijas PSR ie ā di. i daļa. 2 sējums (k–Ō). īga: La ijas
Ps zina ņu akadēmijas izde niecība.
ga h 1989: A La ian-Ge man Re ision o G. Mancelius Ph aseologia Le ica (1638). Melbou ne:
La ian e ia y commi ee. isch j. L. 1741: Teu sch-La einisches Wö e -Buch Da innen Nich
nu die u sp ünglichen, nebs denen da on he gelei e en und zusammengese z en allgemein
geb äuchlichen Wö e ; Sonde n auch die bey den meis en Küns en und Handwe ken, bey
Be gund Sal zwe ken, Fische eyen, Jagd-, Fo s und Hauß-Wesen, u.a.m. gewöhnliche eu sche
Benennungen be indlich... Mi allem Fleiß iel Jah übe zusammenge agen... Nebs einem
Regis e de La inischen
Wö e . be lin: geo g olms Ve lag.
g ina eckis Vladas 1973: Zemaičių a mių Geschich e. Vilnius: Min is. g i ėnienė au elija
2006: Augalų pa adinimų mo y acija šiau ės pane ėžiškių pa a mėje.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
he modsson La s 1990: P lanzennamen und e schollenes Wo gu . Zu deu ung on
Himbee e, Hi schbee e, Hindläu e, Hindlaub. S udia Neophilologica 62(1). s ockholm:
ou ledge, 79-84.
kabašinskai ė bi u ė 1998: Lie u ių kalbos liaudies e imologija i a imi eiškiniai. Vilnius:
Mokslo und enzyklopedijų Ve lagsins i u . kluge ied ich 2002: E ymologisches
Wö e buch de deu schen Sp ache. 24 au l. bea b. on elma seebold. be lin & new yo k:
Wal e de g uy e . k egždys olandas 2012: Bal ischen mi ologemų e imologijos
woo denynas I: K is bu g Ve ag. Vilnius: Lie u os kul ū os y imų ins i u as.
ku yłowicz je zy 1964: The in lec ional Ca ego ies o Indo-Eu opean. heidelbe g: ca l
Win e & uni e si ä s e lag.
ku yłowicz je zy 1987: o einigen Eigenscha en im imion sk óconych. S udia
językoznawcze. Wa szawa: PWn, 213218.
Lange 1773: Le isch-Deu sche Theil des ols ändigen Le ischen Lexici, da innen nich nu
säm liche S ammwö e diese Sp ache sam ih en Abs ämlingen, sonde n auch die sel ene, nu in
gewißen Gegenden geb äuchliche Wö e , zum Nachschlagen, angezeig we den. schloß obe //
Pahlen.
Laumane beni a 2005: Smalki lija zel a lie us. Dabas pa ādību nosaukumi la iešu
alodā 1. Liepāja: Liepājas Pedagoģijas akademija.

y ų bal ų i onimo a ie ė ( ubus) mo ologinė aida
i e imologinių sąsajų p oblema ika
79s aipsniai a icles /
Loewe icha d 1913: Ge manische P lanzennamen. E ymologische Un e suchungen übe
Hi schbee e, Hindebee e, Rehbockbee e und ih e Ve wand en (ge manische biblio hek,
ausgegeben on W. s ei be g, ii 6). heidelbe g: Win e .
Machek Václa 1961: Zum Wo scha z des Li auischen. eil 2. – Zei sch i ü sla i-
he sche Philologie 29(2), 345356.
Mallo y james P., adams douglas Q. 2006: The Ox o d In oduc ion o
P o oIndo-Eu opean and he P o o-Indo-Eu opean Wo ld. ox o d & new yo k: ox o d
uni e si y P ess.
Masica colin P. 1991: The Indo-A yan Languages. camb idge & sydney: camb idge
uni e si y P ess.
P okosch edua d 1916: [ e iew] hein ich Ma zell, die ie e in deu schen P lan-
zennamen, ein bo anische bei ag zum deu schen sp achscha ze by hein ich Ma zell;
icha d Loewe. ge manische P lanzennamen. e ymologische un e suchungen übe hi sch-
bee e, hindebee e, ehbockbee e und ih eVe wand en. ii 6 by icha d Loewe; W. s ei be g.
The Jou nal o English and Ge manic Philology 15(2), 289293. udzī e Ma a 1993: La iešu
alodas ēs u iskā onē ika. : Z aigzne. szpy a-kozłowska jolan a 2000: słowo wó s wo
bez mo emów czyli o mo ologii p ozodycznej i o mach ucię ych. Bulle in de la socié é
polonaise de linguis ique, asc. LVi. k aków: ins y u języka Polskiego Pan, 5978. u bu is
Vincas 1981: Bal ų e imologijos e iudai. Vilnius: Mokslas. u bu is Vincas 1998: Lie. pãšinas und
( m.) pašáiža bend ašakniai synonymime. Bal is ica 33(1), 4957.
u bu is Vincas 2009: Bal ų e imologijos e iudai 2. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Vanagas aleksand as 1981: Lie u ių hid onimų e imologische Wo yns. Vilnius:
Mokslas. Vi kauskas Vy au as 1994: senųjų an (> ą), en (> ę), in (> in o), un (> ų)
Va ian en bes imm e Wö e schaaknyse und Fo mose. Lie u os kalbo y os F agen
34, 107111. Wod ko dagma s., i slinge b i a, schneide ca olin 2008: Nomina im
Indoge manischen Lexikon. heidelbe g: uni e si ä s e lag Win e . Zinke ičius Zigmas
1966: Lie u ių dialek ologija. Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 1984: Lie u ių Sp ache
He kun . Geschich e de li auischen Sp ache 1. Vilnius:
Mokslas.
Zinke ičius Zigmas 1987: Bis e s e e Sch i . Geschich e de li auischen Sp ache 2. Vilnius: Mokslas.
Непокупный Анатолий Павлович 1976: Балто-севернославянские языковые he phy onym Rubus.
Ve bindungen. Kie : Wissenscha o a Meinung.
80 ac a
oLandas k egŽdys
Linguis ica Li huanica LXIX
eas bal ic names o he aspbe y
(Rubus): mo phological analysis, e ie al
o he e ymological links o he phy onym
suMMa y
he a icle deals wi h de i a ion and de elopmen peculia i ies o he eas bal ic names o
e ymological analysis o he appa en mo phological o seman ic equi alen s, o example, Li h. dial.
aš( )óklė ‘cu an , La . dial. ài u uôgas ‘ aspbe ies esp. be ies o he sheep, is also p esen ed.
due o he analysis sugges ed he e he ollowing conclusions a e p oposed: 1. 3 p ime de i a ional
models o he oo s La . a - ai meaning aspbe y wi h ou s anding mul i ude o s uc u al
a ia ion a e o be dis inguished: / a) de i a i es wi h he su ix -ie - (-ie - dial. -ī - + a1. -ene, a2.
dial. -šķ-, a3. -isk- + -ene); b) de i a i es wi h he su . -ene; c) de i a i es wi h he su . -šķē (+
-ene). 2. Li h. a iẽ ė, a ie , La . dial. a iẽ es e al., e ymologically ela ed o Li h. ai ó as
‘bluebe y (Vaccinium uliginasum); who lebe y (Vaccinium my illus); hea hbe y (Empa um
nig um); bo age (Bo ago o icinalis) Li h. wa ó as 1 bluebe y (Vaccinium uliginasum); la.
ài a i(2), aî a i2, a a iņi, ài a iņi, ai a iņas e al. ‘Lab ado ea (Ledum), p esuppose
de i a ional model o he clipping ype, i.e. adj. eas bal . *( )ai - *( )a - *‘colou ul / i idescen →
blue, ed + su . eas bal . -ei ē // su . Li h. -o a- su . / La . -a . 3. seman ic inno a ion esp.
al e na ion o he seman emes ‘Lab ado ea ← *‘bluebe y who lebe y o he La .
ài a i(2), aî a i2, a a iņi, ài a iņi, ai a iņas e al. ‘Lab ado ea (Ledum) is de e mined by
he g owing localiza ion o he plan s. 4. oo s o he clipping ype o adj. eas bal . *( )ai -
*( )a - ‘i idescen esp. blue ed a e o be de i ed om subs . Li h. ai o ýkš is ai ó ykš ė
‘polych ome a c colo ed in ed hem), La . aa îksna, a(a) îksne, a a īksna e al. ‘ ainbow
e al.. 5. e e en be y o he ed colou o he plan names Li h. a iẽ ė, a ie , La . dial. a iẽ es
om he ou side and iole om inside (wi h he o he dyes o he spec um be ween
has no hing in common wi h he seman ic ex ensionale o he zoonyms Li h. a s ‘sheep, La . a s
‘di o, which is di e en de o igine.
Eingelie e 30 m. Dezembe 2013
oLandas k egŽdys
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308, Lie u a
[email p o ec ed]