63s aipsniai / a icles
esMiniai ŽodŽiai: i onimas; Rubus; Ribes ub um; Vaccinium uliginasum, my illus, uligi-
nosum.
keyWo ds: phy onym; Rubus; Ribes ub um; Vaccinium uliginasum, my illus, uligi-
nosum.
oLandas k egŽdys
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k y p y s: lyginamoji bal ų i ki ų indoeu-
opiečių kalbų g ama ika, e imologija.
y ų baL ų i oniMo AVIETĖ
(RUBUS) Mo oLoginė aida
i e iMoLoginių sąsajų
P obLeMa ika
eas bal ic names o he aspbe y
(Rubus): mo phological analysis, e ie al
o he e ymological links o he phy onym
ano acija
s aipsnyje analizuojama y ų bal ų kalbų i onimo a ie ė (Rubus) da yba, k i iškai e ina-
ma ligšiolinė lie. a iẽ ė 2, dial. a ie  3b, a  ė 1, a  ė 2, a ė  3a, la. a ene e imologija, g įs a
zooniminės kono acijos leksemų sąsaja.
be de alizuo os la ių kalbos a ie ės pa adinimų mo ologinių a ian ų s uk ū inės sklaidos,
pa eikiami lie. dial. aš( )óklė, ašóklis, ašóklė, ašóklis, aišóklis, aišókšlis, aiš óklis; lie. (dial.)
ai ó as, dial. ą ó as, a ó as, la. (dial.) ài a i(2), aî a i2, a a iņi, ài a iņi, ai a iņas,
sin agmos la. dial. ài u uôgas kilmės ap ašai.
anno a ion
he a icle deals wi h de i a ion and de elopmen peculia i ies o he eas bal ic names o
he phy onym Rubus. due o he p esen zoonymic a gumen a ion o o igin o he phy onym,
la e -day e ymological e alua ion o he Li h. a iẽ ė 2, dial. a ie  3b, a  ė 1, a  ė 2, a ė 
3a, La . a ene is c i icized.
besides he de i a ional analysis o lexemes o he mul i o m La ian phy onym Rubus, e y-
mological esea ch o he appa en mo phological o seman ic equi alen s o Li h. dial. aš( )óklė,
ašóklis, ašóklė, ašóklis, aišóklis, aišókšlis, aiš óklis, La . dial. ài u uôgas is also p esen ed.
64
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
0. ĮVadas
Lie. a iẽ ė 2, dial. a ie  3b, a  ė 1, a  ė 2, a ė  3a (su ie > ė mono ongi-
zacija žemaičių dialek iniame plo e [ž . Zinke ičius 1966: 86]) ‘k ūminis augalas
saldžiomis uogomis (Rubus); jo uoga’ (LkŽe), p iski iamų ėly iesiems y ų
bal ų p okalbės eldiniams (plg. Zinke ičius 1984: 336, 1987: 152), kilmę e ns-
as aenkelis (LeW 28), emdamasis anks esniais bal is ų eikalais (plg. būga
ii 20; Me i 232), g indžia, pasi elkdamas z o o n i m i n ę eikšminę kono -
aciją suponuojančiu bei da ybiškai panašiu ( . y. ediniu) lie. dial. aš( )óklė
‘se ben as’ (← subs . lie. aš a ‘kumelė; didesnė kumelė; didesnė eislinė kume-
lė’ [LkŽe])1, . y. eda šį i onimą iš subs . lie. a s 4 ‘gy ulys, laikomas ilnoms,
mėsai (ki u i pienui) i k .’ (dLkŽ5), o la. (dial.) a ene, -es ‘a ie ė, -ės; a iečių
k ūmas su aisiais’ – iš subs . la. a s ‘a is’ (Me i 232). okia šių i onimų e i-
mologinė aida pos uluojama i naujausiuose lie u ių kalbos žodžių kilmės ei-
kaluose (LeŽ 38; aLeW).
Minė as lie. a iẽ ė, a ie  i la. a ene, -es kilmės aiškinimas, ma y , p iski inas
liaudies e imologijai (plg. la. dial. ài u uôgas ‘a ie ės esp. a ių uogos’2 Valka [LVda
74]), lėmė k azie imologinių in e p e acijų adimąsi, plg.: 1) Václa o Macheko
(1961: 346) s a s ymą apie šio i onimo i gau uo o gy ulio – a ies sąsajas, dėl ne-
a p inokusios a ie ės pa i šiaus panašumo su šio gy ūno ilnų s uogomis (da ž .
LeŽdb); 2) Wojciecho smoczyńskio (LeŽ 38) aiškinimą, ne a a iečių uogos y a
panašios į a eles; 3) kons an īno ka ulio (LeV i: 93), ma y , besi ėmusio ge ma-
nis ų iden išku eiginiu apie . Himbee e ‘a ie ė’ (dėl jo ž . oliau) elnių šeimos
žinduolio „danielius“ mo y acija (plg. he modsson 1990: 79), ekons uojamą zo-
oniminę šio augalo kono aciją, a gumen uojamą a ie ės lapų – mėgs amo a ių ėde-
sio e e en u.
Zooniminei žodžio kilmės hipo ezei as is, ma y , į akos u ėjo isai ki o da y-
bos modelio3 okiečių kalbos a pu uṣa ipo okios pa seman inės aiškos kompo-
1 kai ku ie y ėjai lie. dial. aš( )óklė mėgina sie i su lie. aš enis 1 (sm.), aš ienỹs 3b ‘da binis a klys’
(LkŽe) (plačiau ž . Wod ko, i slinge , schneide 2008: 233).
2 . y. e lek uojama pseudoe imologinė sin agma, suponuo a homonimų la. dial. a iê enes ‘a ie ės’ bils-
ka (LVda 74) ↔ la. a i iņa, a e iņa ‘a elė’ (Me i 232), da plg. la. dial. a e ene ‘a ie ė’ Mazsalaca ↔
la. dial. a ȩ na ‘a elė’ uca a (eh i: 190).
3 . y. ne edinių, be dū inių, plg. kazimie o būgos ( ii 20) nu odomą i onimo lie. aš klė ‘se ben-
as’ mo ologinį al e nan ą . Bocksbee e ‘juodasis se ben as (Ribes nig um)’ esp. „ožio uoga“, o pas a o-
jo e iologija ienų g įs a odo onimine mo y acija (pa yzdžiui, icha das Loewe [1913: 131] eigia juo-
dųjų se ben ų k ūmo d okian į k apą esan į panašų į ožio sma ę), ki ų aiškinama ėly a senųjų s uk-
ū inių elemen ų kai a, nulem a liaudies e imologijos (plačiau ž . P okosch 1916: 292–293).
y ų bal ų i onimo a ie ė ( ubus) mo ologinė aida
i e imologinių sąsajų p oblema ika
65s aipsniai / a icles
zi as . Himbee e ‘danieliaus uoga esp. a ie ė (Rubus idaeus)’ < . Hinde ‘danielius
(Ce us dama); danieliaus pa elė’ + . Bee e ‘uoga’ ( isch 1741: 454; kluge 2002:
412), ku io mo y acija4 siejama su šio gy ūno agais (Loewe 1913: 131, 161).
enka apgailes au i, kad zooniminės kono acijos i onimų kompozi ų s uk ū ą
nag inėję y ėjai nea k eipė dėmesio į gana s a bų lie u ių dialek izmams būdingą
pejo a y inį eikšminį a spal į, jei ienas jo sandų e lek uoja gy ūno
į a dijimą: lie. dial. kãčuogė 1 ‘(bo .) a ie ė ka uogė (Rubus saxa ilis); jos uoga’ ↔
subs . lie. ka  4, kã ė 2 ‘(zool.) naminis gy ulys iš plėš iųjų šeimos (Felis domes-
ica)’ / lie. dial. šùnuogė 1 ‘(bo .) ka uogė (Rubus saxa ilis); ka uogės uoga’ ↔ subs .
lie. šu, šu à 4 ‘(zool.) gy ulys, laikomas namams saugo i, medžioklei i k .’ (LkŽe)
i k . (daugiau pa yzdžių ž . g i ėnienė 2006: 133) – šio augalo uogos nė a enka-
mos i naudojamos mais ui, ma y a ūgščios i kaulingos (g i ėnienė 2006: 134).
Pab ėž ina, kad be zooniminio sando, okia eikšmė ap a iamam i onimui nė a
būdinga esp. e lek uojamas i ualusis e e en as „a ie ė“, plg. la. dial. a eņuôgas2,
a èņuógas2 ‘a ie ės’, a ojamus Vidžemėje, ku žemėje i Žiemgaloje, naukšėnuo-
se už iksuo ą la. dial. a esenuogas ‘ . p.’ (LVda 73 [ž . oliau]). aigi oks aiškinimas
y a kon adikcinis seman inės nu ody ų y ų bal ų i onimų aiškos, e lek uojančios
i ualųjį deno a ą „uoga“, be pejo a y inės kono acijos, aspek u.
Mo ologinis, ne a da ybinio lie. a iẽ ė, a ie  a i ikmens ( esp. edinio), iki
šiol seman iškai nemo y uo o lie. dial. aš( )óklė ‘se ben as’, s a usas (da ž .
aLeW), spė ina, y a isai ki oks, nei mėginama aiškin i iki šiol (plg. blažek 2010:
14), . y. jis g įs inas e e en o s uk ū iniais ypa umais, o ne zoonimine mo y-
acija. galima a sa giai spė i, kad lie. dial. ašóklis 1 ‘(bo .) ašoklis, se ben as
(k ūmas i uoga) (Ribes ub um)’ (LkŽe) / lie. dial. ašóklė5 1 ‘ . p.’ ↔ lie. dial.
aš óklis 1 ‘ . p.’ / lie. aš klė 2 ‘ . p.’ i lie. dial. aš okšlė ‘ . p.’ (su spo adiniu
epen eziniu esp. nee imologiniu an uoju -š-) es inas, p iešingai kazimie o
būgos ( ii 20) spėjimui (ž . anksčiau), iš lie. ašóklis 1 ‘(bo .) se ben as su
audonomis, gels omis a juodomis uogomis (Ribes); šio aisk ūmio uoga; audo-
nasis se ben as (Ribes ub um); šio aisk ūmio uoga’ (LkŽe) < subs . lie. šas 4
‘kablys (pp . an ka ies, ielos a g andinės) ka ilui pakabin i, e dan an ugnia-
ku o a kamine; šulinio s i ies ka is su kabliu kibi ui užkabin i; gembė, agis;
d išakas pagalys, medinis kablys pančiams i i ėms y i; a eklis i k .’ (LkŽe),
e lek uojan is e e en ą ‘pagalys / ka is su kabliu ↔ ai, kas kabo nus i ęs, lyg
4 ji a gumen uojama liaudies e imologijai būdinga ak og a ija (plačiau ž . he modsson 1990: 82–83).
5 su p adžios - a e eze dėl ly ies * aš oklis (su an iniu - - [plg. Zinke ičius 1966: 199]) ↔ *( -)aš-
oklis analogiško p oceso – šios ly ies - nykimas dėsningas dėl d iejų … (plg. endzelīns 1961: 7;
Me iV 654–655) i dialek inių ypa umų bei pi mojo sando pama inio žodžio p adžios - ki imo en-
dencijų (plg. Zinke ičius 1966: 177–178) – mo ologinio išlyginimo.
66
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
pagalys; pagalys / ka is, an ku ios kažkas p ikabin a’ + (an inis) su . lie. -ŏklŏ-
(dėl jo ž . ska džius i 198). Vadinasi, šis i onimas galė ų bū i p iski iamas aso -
cia y ams, jo seman inė kono acija mo y uo ina se ben ų uog inių kekių,
s y ančių žemyn nuo k ūmo šakų lyg ka čių a pagaliukų,
aplipusių uo gomis, o ma.
be šaknies aš-, lie u ių kalbos šnek ose a ojami os pačios kilmės šaknies
aiš- (← lie. dial. ašas 4 ‘šiaip kablys a į ankis su kabliu’ [LkŽe]) ediniai, plg.
lie. dial. aišóklis 1 ‘ audonasis se ben as (Ribes ub um); šio aisk ūmio uoga’ /
lie. dial. aiš uokliai ‘ . p.’ ↔ lie. dial. aišókšlis 1 ‘ . p.’ // lie. dial. aiš óklis 1
‘ audonasis se ben as (Ribes ub um); šio aisk ūmio uoga’ ↔ lie. dial. aiš ókšlis
1 ‘ . p.’ (LkŽe), suponuojan ys šio i onimo hipe no malizmų (apie juos plačiau ž .
Vi kauskas 1994: 107 .; u bu is 1998: 55, 2009: 146, 241; kabašinskai ė 1998: 50)
da ybinę g upę.
i onimo o ma su šaknies -ą- ( esp. au osilabiniu *an, plg. lie. dial. anšas
‘ ąšas’ [LeW 1207]), ma y , nunyko dėl hipe nomalizmų one inių a ian ų gausos
(kai ku iose žemaičių šnek ose i dėl ą > , ū ki imo – dėl jo nyko i žodžio p a-
džios - [ž . Zinke ičius 1966: 178; LeW ibd.]), lėmusios pi minio da ybinio pa-
ma o seman inę neu alizaciją, ilgainiui galėjusią implikuo i liaudies e imologinę
sąsają su e b. lie. eš i, ẽša ( ẽši, -ja), -jo ‘ge ai aug i, a p i i k .’ ∼ subs . lie.
dial. ešà 4 ‘ ešlumas, ge as augimas’ (↔ subs . lie. ašà 4 ‘ ešėjimas, a pimas,
augimas i k .’ [LkŽe]) (plg. kabašinskai ė 1998: 32), . y. e eiksmažodžio (i
daik a a džio) eilės da ybinio elemen o adimasis galėjo suponuo i -ą- (< an) eli-
minaciją (plg. u bu is 1981: 102), plg. subs . lie. dial. ešklė 2 (pp . pl.) ‘(bo .)
ašoklis, se ben as (k ūmas i uoga) (Ribes ub um)’ (LkŽe).
1. La Vių kaLbos aVie ės PaVadiniMų
Mo oLoginių Va ian ų
s uk ū inė skLaida
Lie. a iẽ ė, a ie  (dial. a  ė, a  ė, a ė ) kilmė negali bū i aiškinama sky ium
nuo la ių kalbos dialek inių kon aminan ų, e ek uojančių šaknį ai -6, plg. la.
dial. a iêks enes Vecpiebalga (LVda 72; da ž . Me i 14) ← (*ai -ie -es ‘a ie ės’,
plg. la. dial. a iẽ es i k . [ž . oliau]) *ai - + su . -ie - (ž . endzelīns 1951: 389)
dėl kon aminacijos su: 1. la. (dial.) a -enes ‘a ie ės’ (su su . la. -enes [ž . endzelīns
6 Zooniminės mo y acijos šalininkai, ma y , ją bū ų linkę kildin i iš la. ài a ‘a is’ (Me i 14), ačiau ly is
su šaknies dan iniu baigmeniu - - nė a už iksuo a.
y ų bal ų i onimo a ie ė ( ubus) mo ologinė aida
i e imologinių sąsajų p oblema ika
67s aipsniai / a icles
1951: 298]) i šių d iejų kon aminan u 1a. la. dial. a iẽ enes (a e enes, a iê enes,
a iê enes2 [LVda 74]); 2. la. dial. a išķes ‘ . p.’ (∼ la. dial. a išķas [LVda 74]) su
su . la. -išķ-ē- (< -iskŏ- [plg. endzelīns 1951: 365–368] i la. dial. a iškas
[LVda ibd.] -šķ- > -šk- [ž . endzelīns 1951: 186, 367; apie ieną šio ki imo
e iologijos aiškinimą ž . udzī e 1993: 338]), 2a. la. dial. a îkšas ‘ . p.’ (← la.
dial. a -ie-kšas [LVda 73] esp. -ie- > -î- [plačiau ž . endzelīns 1951: 137–138;
udzī e 1993: 243], e lek uojančiu s uk ū inių elemen ų -šk- > -kš- me a ezę
[plg. endzelīns 1951: 234; ž . i.2.1. ipą; da ž . Me iii 524–525 (s. . iksis)]),
. y. išski ini 3 pag indiniai la ių bend inės kalbos i jos dialek ų i onimo „a ie-
ė“, ku iam i in būdingi onomo ologiniai ki imai, šaknų la. a - / ai - da ybos
modeliai (da ž . schemą):
I. su . la. -ie ediniai, plg. ē kam. ( em.): a iẽ es, a iê es, a iê es2, a e es2 /
a î es (su -ī- < -ie- [ž . i.1.2. ipą]) (LVda 74); ŏ kam. (masc.) (s.) la. (dial.) a ie-
ši (Me i 232; LVda 74) (< la. *a ie īs [ž . i.2.1.1. ipą] ∼ lie. dial. a ie ỹs 3b [sm.]
‘k ūminis augalas saldžiomis uogomis (Rubus); jo uoga’ [LkŽe]) > ē / ā kam.
( em.) la. dial. a iêčas2, a iečes Žemgaloje (LVda 73) su - j- > -č- (ž . udzī e
1993: 288) i jo a ian ai (kon aminan ai):
I.1. su . la. -ie - + su . la. -ene, plg. la. dial. a iẽ enes, a e enes, a iê enes2,
a ie enes / a i enes su -ie- > -ī- > -ĭ- kai omis (LVda 74; ž . i.1.2. ipą);
I.1.1. su . la. dial. -e - (< su . la. -ie - [LVda 73]) + su . la. -ene, plg. la.
dial. a e enes (LVda 73);
I.1.1.1. su s uk ū inio elemen o pi mojo -e- abso bcija, plg. la. dial. a ene (Me
i 232; LVda 74) ← la. dial. a -e- ene(s) (ž . i.1.1. ipą);
I.1.1.2. su s uk ū inio elemen o -ie - abso bcija, plg. la. a (ie )enes (Me i 230);
I.1.2. su . la. dial. -ī - (< su . la. -ie - [plg. udzī e 1993: 243]) + su . la. -ene,
plg. la. dial. a i enes (LVda 74) su -ĭ- < -ī- kai a (plg. udzī e 1993: 128);
I.2. su . la. -ie - + iii ipo su . la. dial. -ĭšķ- (> -išk- [ž . anksčiau]), plg. la.
dial. a iêškas, a iéškas, a eškas2 / a iêšķi (LVda 74) / a eškas (su -e- < -ie- [LVda
73]) su - i- abso bcija ( esp. *a -ie-[ i]-šķi);
I.2.1. su . la. -ie - + me a ezinis (dėl - i- abso bcijos [ž . i.2. ipą]) -kš- (< -šk-
[ž . anksčiau]), plg. la. dial. ài iêkšas2, ài iékšas2 / a iẽkšas, a iêkšas, a iêkšas2,
a iékšas, a ekšas2, a iẽkšes, a ekšes2, a iêkši, a ekši2 / la. dial. a ēkša, a êkšas
[Me i 232; LVda 73] su -e- < ie- [ž . i.1.1. ipą]) / la. dial. ài îkšas2, a îkšas,
a kšas (LVda 74) su -ī- < -ie- (plg. i.1.2. ipą);
I.2.1.1. su nunykusiu -k-, plg. la. dial. a iêšas, a iêšas2 / a iêši, a iêši2, a îši
[< su -ī- < -ie- (ž . i.1.2. ipą)] [LVda 73, 74] ← a iê-k-šas, a iê-k-šas2 / a iê-k-
ši, a e-k-ši2 [ž . i.2.1., i.2.2.1. ipus; plg. endzelīns 1951: 224–226, 230 .; udzī-
e 1993: 338, 354]; iesa, jānis endzelīnas (1951: 389) la. a ieši (masc.) sieja su lie.
a iečia (pl. masc.), . y. suponuojama p ala. *a ei ŏ- ‘a ie ė’ (masc.), no s minė os

68
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
o mos su -k- i be jo a ojamos g e imai, plg. la. dial. a iêkši Mal a ↔ a iêši
kauna a (LVda 73, 74); odėl galima spė i bu us 2-ų homo onų: la. a ieši, mini-
mo i senuosiuose aš uose (plg. aweeschi Madbee n XVi 325 [ ennell 1989: 10]),
su an iniu su . la. -ie ŏ-, i dialek inio da inio su abso buo u -k- esp. la. dial.
a ie(k)ši (ž . i.2.1. ipą);
I.2.1.2. su s uk ū inių elemen ų -kš- > -ž- kai a (dėl jos plačiau ž . endzelīns
1951: 251), plg. la. dial. a iêžas (LVda 74) ← a iê-kš-as (ž . i.2.1 ipą);
I.2.1.3. su epen eziniu esp. nee imologiniu - -, plg. la. dial. a iẽ kšas, a ikšas
(su -ĭ- < -ī- < -ie- kai omis [ž . i.2.1. ipą]) (LVda 73, 74);
I.2.2. su . la. -ie - (> -ī - [su - - i -k- anspozicija i / a ba - - abso bcija]) +
su . la. -iskŏ- + su . la. -ene (dėl ipleksinio a ikso s uk ū a imo da ž . amb-
azas 1993: 184), . y. la. dial. a iêks enes, ài iêks enes, ài iéks enes2, ài eks enes2,
ài ieks enes2 / a iẽks enes, a iêks enes, a iéks enes, a eks enes2, a ieks enes / a īks-
enes, a ks enes2 // ài iêks ines2, ài ieks ines2 / a iêks ines, a iéks ines, a eks ines2 /
a ekšenes, a îkšines (LVda 72, 73, 74) su su . -ine < -ene (ž . endzelīns 1951:
300; ž . ii.1. ipą) i -ie- > -ī- / -ie- > -e- bei -šķ- > -šk- kai omis ( odėl i š < s
[plg. udzī e 1993: 291]) ← la. dial. a iẽ enes i k . / a i enes (ž . i.1., i.1.2. ipus),
kon aminuojan su i.2.1. ipo leksemomis;
I.2.2.1. su s uk ū iniu elemen u -šķ- (< -s j- [plačiau ž . endzelīns 1951: 178–
179; udzī e 1993: 286, 308]), plg. la. dial. a iêkšķenes (LVda 73) ← la. dial.
a iêks enes (ž . i.2.2. ipą) su -kšķ- pagal analogiją su la. dial. (gen. pl.) ? *a iek-
šķu (plg. udzī e 1993: 309) ← la. dial. a iẽks es, a iêks es, a iéks es, a eks es2
(ž . i.2.2.4.c. ipą);
I.2.2.2. su s uk ū inio elemen o -k- abso bcija, plg. la. dial. ài iés enes2 /
a es enes2, a ies enes ← la. dial. a e-k-s enes2 (LVda 73);
I.2.2.3. su s uk ū inių elemen ų -k-, - - abso bcija i šaknies -e- < -ie- (ž . i.1.1.
ipą) kai a a ba be jos, plg. la. dial. a ẽsenes, a èsenes, a êsenes2, a esenes / a iẽsenes,
a iêsenes, a iêsenes2, a esenes, a esenes2 / a iêšenes, a iêšenes2, a isenes (su -ĭ- < -ī- <
-ie- kai omis) (Me i: 232; LVda 73, 74) ← la. dial. a -ie-k-s- -enes (ž . i.2.2. ipą);
I.2.2.4. su s uk ū inio elemen o -ne- abso bcija: a) i.2.2.3. ipo da inių, plg. la.
dial. a iẽses, a iêses2, a eses2 ← la. dial. a ies-en-es (ž . i.2.2.3. ipą); b) i.2.2.1.
ipo da inių, plg. la. dial. a ekšķes (LVda 73) su -e- < -ie- (ž . i.1.1. ipą) ← la.
dial. a iêkšķe-ne-s (ž . i.2.2.1. ipą); c) i.2.2. ipo da inių, plg. la. dial. ài iêks es2,
ài iéks es2, ài îks es2 / a iẽks es, a iêks es, a iéks es, a eks es2 (LVda 72, 73) ←
la. dial. ài iêks -en-es, ài iéks -en-es2 / a iẽks -en-es, a iêks -en-es, a iéks -en-es,
a eks -en-es2 (ž . i.2.2. ipą);
I.2.2.5. su s uk ū inio elemen o -e- abso bcija: a) i.2.2.3. ipo da inių, plg. la.
dial. a esnes2 ← la. dial. a es-e-nes (ž . i.2.2.3. ipą); b) i.2.2. ipo da inių, plg.
la. dial. a iẽkšnes (ap ) ↔ la. dial. a ekšenes (ž . i.2.2. ipą);
y ų bal ų i onimo a ie ė ( ubus) mo ologinė aida
i e imologinių sąsajų p oblema ika
69s aipsniai / a icles
I.2.2.6. su eg esy ine s uk ū inio elemen o - - > -n- disimiliacija, plg. la.
a iesnenes, a ieksnenes (Lange 1773: 44; LVda 74) ← la. dial. a es- -enes2 ← la.
dial. a eks- -enes (da ž . i.2.2.2. ipą);
I.2.2.7. su s uk ū inių elemen ų - - / - e- abso bcija, plg. la. dial. ài iêkšines2
(LVda 73) ← la. dial. ài iêks- -ines2, ài ieks- -ines2; la. dial. a iêksenes, a ieksenes
(LVda ibd.) ← la. dial. a iêks- -enes; la. dial. a iêksnes (LVda ibd.) ← la. dial. a iêks-
- e-nes; la. dial. a iéksnes (LVda ibd.) ← la. dial. a iéks- e-nes (ž . i.2.2. ipą);
II. su . la. -ene ediniai, plg. ē kam. la. (dial.) a enes ( em.), a eņi (masc.)
(LVda 73) i jo kon aminaciniai a ian ai su su . -ie - (ž . anksčiau):
II.1. su su . -ene > -ine kai a, plg. la. dial. a ines (LVda 74; ž . i.2.2. ipą);
III. su . -ĭšķē ediniai (apie su . la. -ĭskŏ-, -išķŏ- [< *-ĭskŏ-] da ž . amb a-
zas 2000: 183), plg. la. dial. a iškas (su -šk- < -šķ- [Me i 232]), a išķes, a išķas
(LVda 74); many i, kad šios ly ys galė ų bū i edamos iš la. dial. a iêškas, a iéškas,
a eškas2 / a iêšķi (ž . i.2. ipą) esp. suponuo i seką: a -ĭ-škas ← *a -ī-škas ←
*a -ie-škas (ž . i.1.2., i.2.2. ipus), ma y , negalima dėl iii.1. ipo pa yzdžių:
III.1. su su . la. dial. -išk- > -ušk- kai a (aukšzemniekų dialek inė ypa ybė [ž .
endzelīns 1951: 366]), plg. la. dial. a uôškas (LVda 74), . y. -ŭ-šk- > -ū-šk- (spo-
scheMa. La ių i onimo „a ie ė“ da ybinių elemen ų i ono ak inių g andžių kai ų sklaida
70
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
adinis pailginimas, būdingas La galos šnek oms [ž . b eidaks i 371, ii 243]) >
-uo-šk- (plg. b eidaks ii 325);
III.1.1. su su . la. -ene, plg. la. dial. a uôšķenes (LVda 74);
III.1.2. su s uk ū inio elemen o -k- abso bcija, plg. la. a uoši (masc.) esp.
Awohschi (depkin 1704 i: 89) ↔ la. dial. a uôš-k-as ( em.) (ž . iii.1. ipą);
III.2. su s uk ū inio elemen o -i- abso bcija, plg. la. dial. aûšķenes (← *a -i-šķ- +
su . la. -ene [Me i 230; LVda 72]);
III.2.1. su epen eziniu -k-, plg. la. dial. aûkšķenes (LVda 73) ← la. dial. aûšķenes
( ai neįp as as ki imas, ma aukšzemniekų šnek oms būdinga sekos -kšk- 1-ojo
a ba 2-ojo -k- nykimo endencija [ž . udzī e 1993: 336]);
III.2.2. su -šk- (< -šķ- [ž . anksčiau]) > -kš- me a eze, plg. la. dial. aûkšenes
(LVda 73) ← la. dial. aû-šķ-enes (ž . iii.2. ipą);
III.2.3. su -k- abso bcija, plg. la. dial. aušenes (Me i 230) ← la. dial. aû-k-šenes
(ž . iii.2.1. ipą).
Many i, kad la ių šnek ose šaknies ai - i onimo „a ie ė“ į a dijimai y a ino-
aciniai esp. ak uo ini kaip epen ezinio (nee imologinio) -i- e leksijos (plg. lie.
dial. mé-i-linkas 1 ‘malūnininkas’ ↔ lie. mélninkas [-nykas] 1 [< bl . мeльнiк ‘ . p.’]
‘ . p.’ i k . [LkŽe]; op. lie. dial. A-i- iógala ↔ op. lie. A iógala ‘mies elio asei-
nių . pa adinimas’ [būga iii 333; Zinke ičius 1966: 136; kabašinskai ė 1998: 33–
34]) negalima ne ik dėl minė o one inio enomeno pozicinio ap ibojimo (-i- lie-
u ių, kaip i la ių, a miniuose žodžiuose į e piamas a p balsio i nosinio a ba
sklandžiojo p iebalsio [ž . Zinke ičius ibd.; endzelīns 1951: 152–153]), be i dėl
i in menko geog a inio papli imo. La ių a mėse ly is su šaknimi ai - už iksuo a
daugelyje Vidžemės bei La galos šnek ų (ž . LVda 72–73). odėl jos is o iškumu
abejo i, ma y , ne e ė ų.
endzelīnas (1961: 7), mėgindamas nus a y i oponimų i hid onimų la. ai ieks-
a s. sā iena, ài ieks e2 s., up. Mei āni, ei ieks s up. Lī āni (pas a ojo ei- < ai- esp.
/a/ su pala aliniu elemen u  [apie okį ki imą plačiau ž . di iii1 534; udzī e
1993: 241]) kilmę, ekons uoja p oly ę * ai- ieks - i abejodamas jos pi minę
o mą nu odo la. iẽks a ‘gili upės ie a’ (Me iV 654–655). okiu spėjimu, žinoma,
galima bū ų ikė i be išlygų, jei juo bū ų į a dijami ik hid onimai, be ik opo-
nimas ( esp. be anden a dinio al e nan o) la. ai ieks a s. sā iena gali e lek uo-
i i la. dial. ài iéks es2 ‘a ie ės’ Vīpe (šias šnek as ski ia ik Mednių a minis plo as).
Vadinasi, minė ų la ių anden a džių deno a as gali bū i *‘a ie ėmis apaugusi,
užžėlusi ie a’ (jos dažnai eši upių šlai uose), plg. lie. A ie nė mš. / b., A ie inė
g ., A ie ỹnė mš. / b. i k ., kildinamus iš lie. a iẽ ė, a ie  (LVŽ i 242–243). jei
oks spėjimas eisingas, endzelīno ekons uo a ly is * ai- ieks - suponuo ų p adžios
- a e ezę (apie šį enomeną plačiau ž . Vanagas 1981: 379).
y ų bal ų i onimo a ie ė ( ubus) mo ologinė aida
i e imologinių sąsajų p oblema ika
71s aipsniai / a icles
2. e iMoLoginė y ų baL ų
i oniMo RUBUS RAIDA
emian is į ade i 1 posky yje išdės y ais a gumen ais, galima a sa giai spė i, kad
lie. a iẽ ė, a ie , la. dial. a iẽ es i k . (ž . anksčiau) sie ini ne su s e m a n i š k a i
di e en iniu zoonimu lie. a s, la. a s, be su i onimais lie. ai ó as 1
‘(bo .) gi uoklė (Vaccinium uliginasum); jos uoga; mėlynė (Vaccinium my illus);
juodoji a nauogė (Empa um nig um); ais inė agu klė (Bo ago o icinalis)’ / a ó as
1 ‘(bo .) gi uoklė (Vaccinium uliginasum); jos uoga’ (LkŽe); la. ài a i(2), aî a i2,
a a iņi, ài a iņi, ai a iņas i k . ‘gailiai (Ledum)’ (Me iV 444–445), pasida y ais
iš os pačios šaknies ( )ai - / ( )a - su su . lie. -o a- (apie jį plačiau ž . ska džius
i 307; plg. LeŽ 714) i su . la. -a - (apie jį ž . endzelīns 1951: 339).
iesa, iki šiol minė i i onimai adiciškai p iski iami eduplikaciniams da iniams
(būga ii 323; ska džius i 24; endzelīns 1951: 265; bui ydienė 2006: 333), ku ių
da yba a gumen uojama e imologine sąsaja su lie. ai ó ykš is 1, ai o ýkš is 1
‘į ai iaspal ė lanko pa idalo juos a, a si andan i lūž an saulės spinduliams lie aus
lašuose, laumės juos a’ i k . (LkŽe), edamu a ba iš bal . dial. * ā - / * e - ‘žyd as,
mėlynas’, a ba isai ki os kono acijos eiksmažodinės ide. ly ies (ž . oliau), plg.
lie. o e ýkš is 1 ‘ ai o ykš ė’ (LkŽe; būga ii 323; ska džius i 373, 404).
Lyčių * ā - / * e - ekons ukciją pag įs ai suk i ika o endzelīnas (di iii1
495–496; da ž . LeŽdb), eigdamas, kad balsių ā ↔ e kai a sunkiai į odoma.
odėl jis minė ų lie u ių „šilauogės (Vaccinium uliginosum) esp. gi uoklės“ i
la ių „gailių“ į a dijimų kilmę g indžia ne a šiuos augalus ienijančia unkcine
a ibu ika esp. s aigulio sukėlimu, . y. suponuoja eduplikan ą la. * a a - i ly-
gina su č. á o a i ‘s i duliuo i, s y inė i’ < ide. *uĕ - ‘suk i, lenk i’ (da ž . di
III1 494–496; LeW 1185; LeV ii 486; Laumane 2005: 236). deja, šis aiškinimas
aip pa kelia abejonių, ma šilauogių unkcinė kono acija nulem a ne šio augalo
sa ybės s aigin i ( esp. jų p i algius – s y uo i), be jo uogų kolo is inių ypa ybių,
plg. Muno anka lig iek mėlena kaip ik ai ó as Va n; Mėlynos akys kaip ai o ai
linksmai blizgėjo Žem (LkŽe; ž . s. . ai ó as). Į a dijimas „gi uoklė“ suponuo as
lygiai os pačios uzemos – „mėlyna uoga“, ma ge iančių žmonių eidas būna
papu ęs, pamėlyna ęs, plg. Pamėlenuo(ja) (gi uokliai) kaip ai ó ai i mi š a dn
(LkŽe; ž . s. . ai ó as). dėl šios asocia y inės kono acijos i ai o ų bei gailių
os pačios augimo ie os, ma y , paki o i la. ài a i(2), aî a i2 ‘gailiai’ (← *‘šila-
uogė / gi uoklė’) eikšmė, plg. Vai ó ų daug už algyk, būsi kaip gi as klp ← Nu
ai ó ų ien nepasige si, kad gailių nebūs a i g; Vai ó ai y a ap auk i (apsuk i) su
gailiais sn (LkŽe; ž . s. . ai ó as).
iš iesų, būgos ( ii 322) mėginimas susie i lie. ai ó as su lie. ai o ýkš is,
ma y , y a isiškai eisingas. ik hipo ezės au o ius, įž algiai paneigęs adj. lie.
78
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
bui ydienė ū a 2006: dėl kele o e esnių liaudinių ai o ykš ės pa adinimų. – Bal-
is ica 41(2), 333–337.
endzelīns jānis 1951: La iešu alodas g ama ika. īga: La ijas als s izde niecība.
endzelīns jānis 1961: La ijas PSR ie ā di. i daļa. 2 sējums (k–Ō). īga: La ijas
Ps zina ņu akadēmijas izde niecība.
ennell e o ga h 1989: A La ian-Ge man Re ision o G. Mancelius’ «Ph aseo-
logia Le ica» (1638). Melbou ne: La ian e ia y commi ee.
isch j. L. 1741: Teu sch-La einisches Wö e -Buch Da innen Nich nu die u sp ünglichen,
nebs denen da on he gelei e en und zusammengese z en allgemein geb äuchlichen Wö e ;
Sonde n auch die bey den meis en Küns en und Handwe ken, bey Be g- und Sal zwe ken, Fi-
sche eyen, Jagd-, Fo s - und Hauß-Wesen, u.a.m. gewöhnliche eu sche Benennungen be indlich…
Mi allem Fleiß iel Jah übe zusammenge agen… Nebs einem Regis e de La einischen
Wö e . be lin: geo g olms Ve lag.
g ina eckis Vladas 1973: Žemaičių a mių is o ija. Vilnius: Min is.
g i ėnienė au elija 2006: Augalų pa adinimų mo y acija šiau ės pane ėžiškių pa a mėje.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
he modsson La s 1990: P lanzennamen und e schollenes Wo gu . Zu deu ung
on Himbee e, Hi schbee e, Hindläu e, Hindlaub. – S udia Neophilologica 62(1). s ockholm:
ou ledge, 79-84.
kabašinskai ė bi u ė 1998: Lie u ių kalbos liaudies e imologija i a imi eiškiniai.
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
kluge ied ich 2002: E ymologisches Wö e buch de deu schen Sp ache. 24 au l.
bea b. on elma seebold. be lin & new yo k: Wal e de g uy e .
k egždys olandas 2012: Bal ų mi ologemų e imologijos žodynas I: K is bu go su a is.
Vilnius: Lie u os kul ū os y imų ins i u as.
ku yłowicz je zy 1964: The in lec ional Ca ego ies o Indo-Eu opean. heidelbe g: ca l
Win e & uni e si ä s e lag.
ku yłowicz je zy 1987: o niek ó ych właściwościach imion sk óconych. – S udia
językoznawcze. Wa szawa: PWn, 213–218.
Lange 1773: Le iſch-Deu ſche Theil des olſ ändigen Le iſchen Lexici, da innen nich nu
säm liche S ammwö e dieſe Sp ache ſam ih en Abſ ämlingen, ſonde n auch die ſel ene, nu
in gewißen Gegenden geb äuchliche Wö e , zum Nachſchlagen, angezeig we den. schloß obe //
Pahlen.
Laumane beni a 2005: Smalki lija zel a lie us. Dabas pa ādību nosaukumi la iešu
alodā 1. Liepāja: Liepājas Pedagoģijas akadēmija.

y ų bal ų i onimo a ie ė ( ubus) mo ologinė aida
i e imologinių sąsajų p oblema ika
79s aipsniai / a icles
Loewe icha d 1913: Ge manische P lanzennamen. E ymologische Un e suchungen übe
Hi schbee e, Hindebee e, Rehbockbee e und ih e Ve wand en (ge manische biblio hek, he -
ausgegeben on W. s ei be g, ii 6). heidelbe g: Win e .
Machek Václa 1961: Zum Wo scha z des Li auischen. eil 2. – Zei sch i ü sla i-
sche Philologie 29(2), 345–356.
Mallo y james P., adams douglas Q. 2006: The Ox o d In oduc ion o P o o-
Indo-Eu opean and he P o o-Indo-Eu opean Wo ld. ox o d & new yo k: ox o d uni e -
si y P ess.
Masica colin P. 1991: The Indo-A yan Languages. camb idge & sydney: camb idge
uni e si y P ess.
P okosch edua d 1916: [ e iew] hein ich Ma zell, die ie e in deu schen P lan-
zennamen, ein bo anische bei ag zum deu schen sp achscha ze by hein ich Ma zell;
icha d Loewe. ge manische P lanzennamen. e ymologische un e suchungen übe hi sch-
bee e, hindebee e, ehbockbee e und ih eVe wand en. ii 6 by icha d Loewe; W. s ei -
be g. – The Jou nal o English and Ge manic Philology 15(2), 289–293.
udzī e Ma a 1993: La iešu alodas ēs u iskā onē ika. īga: Z aigzne.
szpy a-kozłowska jolan a 2000: słowo wó s wo bez mo emów czyli o mo ologii
p ozodycznej i o mach ucię ych. – Bulle in de la socié é polonaise de linguis ique, asc. LVi.
k aków: ins y u języka Polskiego Pan, 59–78.
u bu is Vincas 1981: Bal ų e imologijos e iudai. Vilnius: Mokslas.
u bu is Vincas 1998: Lie. pãšinas i ( m.) pašáiža – bend ašakniai sinonimai. – Bal-
is ica 33(1), 49–57.
u bu is Vincas 2009: Bal ų e imologijos e iudai 2. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Vanagas aleksand as 1981: Lie u ių hid onimų e imologinis žodynas. Vilnius: Mokslas.
Vi kauskas Vy au as 1994: senųjų an (> ą), en (> ę), in (> į), un (> ų) a ian ai
am ik ų žodžių šaknyse i o mose. – Lie u ių kalbo y os klausimai 34, 107–111.
Wod ko dagma s., i slinge b i a, schneide ca olin 2008: Nomina im
Indoge manischen Lexikon. heidelbe g: uni e si ä s e lag Win e .
Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija. Vilnius: Min is.
Zinke ičius Zigmas 1984: Lie u ių kalbos kilmė. Lie u ių kalbos is o ija 1. Vilnius:
Mokslas.
Zinke ičius Zigmas 1987: Iki pi mųjų aš ų. Lie u ių kalbos is o ija 2. Vilnius: Mokslas.
Непoкупный Анатолий Павлович 1976: Балто-севернославянские языковые
связи. Киeв: Наукова думка.
80
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
eas bal ic names o he aspbe y
(Rubus): mo phological analysis, e ie al
o he e ymological links o he phy onym
suMMa y
he a icle deals wi h de i a ion and de elopmen peculia i ies o he eas bal ic names o
he phy onym Rubus. e ymological analysis o he appa en mo phological o seman ic equi -
alen s, o example, Li h. dial. aš( )óklė ‘cu an ’, La . dial. ài u uôgas ‘ aspbe ies esp. be ies
o he sheep’, is also p esen ed.
due o he analysis sugges ed he e he ollowing conclusions a e p oposed:
1. 3 p ime de i a ional models o he oo s La . a - / ai - meaning aspbe y wi h ou s and-
ing mul i ude o s uc u al a ia ion a e o be dis inguished: a) de i a i es wi h he su ix
-ie - (-ie - / dial. -ī - + a1. -ene, a2. dial. -ĭšķ-, a3. -iskŏ- + -ene); b) de i a i es wi h he
su . -ene; c) de i a i es wi h he su . -ĭšķē (+ -ene).
2. Li h. a iẽ ė, a ie , La . dial. a iẽ es e al., e ymologically ela ed o Li h. ai ó as ‘blue-
be y (Vaccinium uliginasum); who lebe y (Vaccinium my illus); hea hbe y (Empa um
nig um); bo age (Bo ago o icinalis)’ / Li h. a ó as 1 ‘bluebe y (Vaccinium uliginasum)’;
la. ài a i(2), aî a i2, a a iņi, ài a iņi, ai a iņas e al. ‘Lab ado ea (Ledum)’, p esuppose
de i a ional model o he clipping ype, i.e. adj. eas bal . *( )ai - / *( )a - *‘colou ul;
i idescen → blue, ed’ + su . eas bal . -ei ē // su . Li h. -o a- / su . La . -a .
3. seman ic inno a ion esp. al e na ion o he seman emes ‘Lab ado ea’ ← *‘bluebe y /
who lebe y’ o he La . ài a i(2), aî a i2, a a iņi, ài a iņi, ai a iņas e al. ‘Lab ado
ea (Ledum)’ is de e mined by he g owing localiza ion o he plan s.
4. oo s o he clipping ype o adj. eas bal . *( )ai - / *( )a - ‘i idescen esp. blue / ed’
a e o be de i ed om subs . Li h. ai o ýkš is / ai ó ykš ė ‘polych ome a c colo ed in ed
om he ou side and iole om inside (wi h he o he dyes o he spec um be ween
hem)’, La . aŗa îksna, aŗ(a) îksne, a a īksna e al. ‘ ainbow e al.’.
5. e e en “be y o he ed colou ” o he plan names Li h. a iẽ ė, a ie , La . dial. a iẽ es
has no hing in common wi h he seman ic ex ensionale o he zoonyms Li h. a s ‘sheep’,
La . a s ‘di o’, which is di e en de o igine.
Į eik a 2013 m. g uodžio 30 d.
oLandas k egŽdys
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308, Lie u a
[email p o ec ed]