63s aipsniai / a icles
esMiniai ŽodŽiai: i onimas; Rubus; Ribes ub um; Vaccinium uliginasum, my illus, uligi-
nosum.
keyWo ds: phy onym; Rubus; Ribes ub um; Vaccinium uliginasum, my illus,
uliginosum.
oLandas k egŽdys
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k y p y s: pa agonamoji bal ų i ki ų
indoeu opiečių kalbų g amma ica, e imologija.
eas e n baL e i oniMo AVIET
(RUBUS) Mo oLoginė aida
e e iMoLoginių sąsajų
P obLeMa ika
eas bal ic names o he aspbe y
(Rubus): mo phological analysis, e ie al
o he e ymological links o he phy onym
ano azione nell'a icolo analizza a y ų bal ų kalbų i onimo a ie ė (Rubus) da yba,
c i icamen e alu a a ligšiolinė lie. a iẽ ė 2, dial. a ie 3b, a ė 1, a ė 2, a ė 3a, la. a ene
e imologia, g įs a zooniminės kono azioni leksemų sąsaja. be de alizuo a della lingua la ia
a ie ės nomi di mo ologiche a ian i s u u ū ines sclaidi, engono p esen a i lie. dial.
aš( )óklė, ašóklis, ašóklė, ašóklis, aišóklis, aišókšlis, aiš óklis; lie. (dial.) ai ó as, dial.
ą ó as, a ó as, la. (dial.) ài a i(2), aî a i2, a a iņi, ài a iņi, ai a iņas, sin agmos la. dial.
ài u uôgas desc ai di o igine.
anno a ion he phy onym Rubus. due o he p esen zoonymic a gumen a ion o o igin o he
he a icle deals wi h de i a ion and de elopmen peculia i ies o he eas bal ic names o
phy onym, la e -day e ymological e alua ion o he Li h. a iẽ ė 2, dial. a ie 3b, a ė 1, a ė 2,
a ė
3a, La . a ene is c i icized.
besides he de i a ional analysis o lexemes o he mul i o m La ian phy onym Rubus,
e ymological esea ch o he appa en mo phological o seman ic equi alen s o Li h. dial.
aš( )óklė, ašóklis, ašóklė, ašóklis, aišóklis, aišókšlis, aiš óklis, La . dial. ài u uôgas is also p esen ed.
64 ac a
oLandas k egŽdys
Linguis ica Li huanica LXIX
0. ĮVadas
Lie. a iẽ ė 2, dial. a ie 3b, a ė 1, a ė 2, a ė 3a (su ie > ė mono ongizzazione
žemaičių dialek iniame plo e [ž . Zinke ičius 1966: 86]) ‘k ūminis pian a con dolci
uoghi (Rubus); suo uoga (LkŽe), assegna i ai a di i o ien ali ca ne (ki u e al
bal ų p okalbės eldiniams (plg. Zinke ičius 1984: 336, 1987: 152), kilmę e ns-
as aenkelis (LeW 28), emdamasis anks esniais bal is ų eikalais (plg. būga
ii 20; Me i 232), g indžia, pasi elkdamas z o o n i m i n ę eikšminę kono -
aciją suponuojančiu bei da ybiškai panašiu ( . y. ediniu) lie. dial. aš( )óklė
‘se ben as’ (← subs . lie. aš a ‘kumelė; didesnė kumelė; didesnė eislinė kume-
lė’ [LkŽe])1, . y. eda šį i onimą iš subs . lie. a s 4 ‘gy ulys, laikomas ilnoms,
la e) e k . (dLkŽ5), o la. (dial.) a ene, -es ‘a ie ė, -ės; a iečių a bus o con isiais
da subs . la. a s ‘a is (Me i 232). ale s iluppo e imologico di ques i i onimini
pos ula a e nei più ecen i negozi di o igine delle pa ole della lingua li uanea (LeŽ
38; aLeW).
Menziona o lie. a iẽ ė, a ie i la. a ene, -es spiegazione dell'o igine, ma y ,
a ibuibile liaudies e imologijai (plg. la. dial. ài u uôgas ‘a ie ės esp. a ių uogos2
Valka [LVda 74]), lėmė adimen i di in e p e azioni quasiie imologiche, plg.: 1) Václa
Machulio (1961: 346) i le endo su ques o i onimo e gau uo o a ies, pe ia del
p inokiaisusa a ie es pa simile con sumi di iluni (da ò edi Le aŽdb); 2) Wojciecho
smoczyńskio (LeŽ 38) aiškinimą, ne a a iečių uogos sono simili a a eles; 3)
kons an īno ka ulio (LeV i: 93), ma y , besi ėmusio ge manis ų iden išku eiginiu su
. Himbee e ‘a ie ė (dėl suo z . ul e io men e) elnių amiglia zinduolio danielius
mo y acija (plg. he modsson 1990: 79), icos uijamą zooniminę ques o pian o
cono azione, a gumen uojamu a ie es lapų s amo a ių ėdesio e e en u.
Zooniminei ipo esi dell'o igine della pa ola as is, ma y , in luenza a e a u 'al o da ybos modelio3
okiečių kalbos a pu uṣa ipo ali s essa seman iche aiškos kompo1 alcuni ice ca o i lie. dial.
aš( )óklė mėgina sie i con lie. aš enis 1 (sm.), aš ienỹs 3b ‘da binis a klys (LkŽe) (plačiau ž . Wod ko,
i slinge , schneide 2008: 233). (LVda 74) ka la. a i iņa, a e iņa ‘a elė (Me i 232), da plg. la. dial. a e ene
2 . y. e lek uojama pseudoe imologinė sin agma, suponuo a homonimų la. dial. a iê enes ‘a ie ės’ bils-
‘a ie ė Mazsalaca la. dial. a na ‘a elė uca a (eh i: 190).
3 . y. non edinių, ma dū inių, plg. kazimie o būgos ( ii 20) indica a i onimo lie. aš klė ‘se ben as mo ologico
al e nan ą . Bocksbee e ‘juodasis se ben as (Ribes nig um) esp. ožio uoga, e l'e iologia di ques 'ul imo ienų
g įs a odo onimine mo y acija (pa yりに, icha das Loewe [1913: 131] sos iene juo-
dųjų se ben ų k ūmo d okian į k apą esan į panašų į ožio sma ę), ki ų aiškinama ėly a senųjų s uk-
ū inių elemen ų kai a, nulem a liaudies e imologijos (plačiau ž . P okosch 1916: 292–293).
y ų bal ų i onimo a ie ė ( ubus) mo ologinė aida
i e imologinių sąsajų p oblema ika
65s aipsniai a icles zi as . Himbee e ‘danieliaus uoga esp. a ie ė (Rubus idaeus) < . Hinde
‘danielius (Ce us dama) /; danieliaus pa elė + . Bee e ‘uoga ( isch 1741: 454; kluge 2002: 412), il cui
mo i acija4 è lega a a ques i animale agais (Loewe 1913: 131, 161). c'ha da deplo es au i che
zooniminese cono azioni i onimen i composi ù s u u a esamina a ice ca o i non a i ò
a enzione in abbas anza impo an i diale izmim li uanei peculia e pejo a i io signi icminio i l ì,
se uno suo sandų i le e in ol e ijimen o: lie. dial. kãčuogė 1 ‘(bo .) a ie ė ka uogė (Rubus saxa ilis);
sua uoga subs . lie. ka 4, kã ė 2 ‘(zool.) naminis gy ulys om plėš iųjų šeimos (Felis domes ica) lie /.
dial. šùnuogė 1 ‘(bo .) ka uogė (Rubus saxa ilis); ka uogės uoga subs . lie. šu, šu à 4 ‘(zool.) animaliulys,
enu o a casa pe cus odi e, caccia e k . (LkŽe) e k . (più esempi di c . g i ėnienė 2006: 133) I u i di
ques a pian a non engono accol i e u ilizza i pe il cibo, ma sono ūgščios e osulingos (g i ėnienė
2006: 134). Pas ėž ina, che senza zooniminio sando, ale signi ica o discussiamamò i onimui non è
ca a e is ica esp. i e ua o i ualusis e e en as a ie ė, plg. la. dial. a eņuôgas2, a èņuógas2
‘a ie ės, a ojamus Vidžemėje, ku žemėje e Žiemgaloje, naukšėnuose za iksuo ą la. dial.
a esenuogas ‘ . p. (LVda 73 [ž . ul e io e]). aigi ale in e p e azione è con addiccinis seman iche
indica i y ų bal ų i onimų aiškos, i e uojančios i ualųjį deno a ą uoga, be pejo a i ės
kono azioni, aspek u. Mo ologinis, ne a da ybinio lie. a iẽ ė, a ie con o mi à ( esp. edinio), ino
adesso seman icamen e nemo i uo o lie. dial. aš( )óklė ‘se ben as, s a usas (da z . aLeW), spė ina,
è u 'al o, che si en a aiškin i ino adesso (plg. blažek 2010: 14), i. i. egli g įs inas e e en o
s u u ionali peculia i à, e non zoonimine mo i acija. si può cau amen e indo ina e che lie. dial.
ašóklis 1 ‘(bo .) ašoklis, se ben as (k ūmas i uoga) (Ribes ub um) (LkŽe) lie /. dial. ašóklė5 1 ‘ . p. lie.
dial. aš óklis 1 ‘ . p. lie. aš klė 2 ‘ . p. i lie. dial. aš okšlė ‘ . p. (su spo adiniu epen eziniu esp.
nee imologiniu an uoju -š-) es inas, con a iamen e kazimie o būgos ( ii 20) spėjimui (ž .
anksčiau), iz lie. ašóklis 1 ‘(bo .) se ben a con osonomi, gelsommi o ne i u i (Ribes); ques o
aisk ūmio uoga; audoku o o caminine; sculinio s i ies ka is con gancio kibi ui a anga e; gembė,
agis; d išaka poggio, ganlys legno pančiams e co ėms y i; a eklis i k . (LkŽe), i le uan e
e e en à ‘pagalys ka is con kabliu quello, che kabo nus i ęs, lyg 4 ji a gumen o ána liaudies
e imologijai ca a e is iga ak og a ija (plačiau ž . he modsson 1990: 8283).
nasis se ben as (Ribes ub um); šio aisk ūmio uoga’ (LkŽe) < subs . lie. šas 4
‘kablys (pp . an ka ies, ielos a g andinės) ka ilui pakabin i, e dan an ugnia-
5 con inizio a e eze pe il gene e * aš oklis (su an iniu - - [plg. Zinke ičius 1966: 199])
*( -)aš oklis analogiško p ocesu ques a specie nykimas dėsningas pe due p imi ... (plg.
endzelīns 1961: 7; Me iV 654655) e pe i pa icula i diale ini e il p imo sando del e mine
ondamen ale (plg. Zinke ičius: 1966 177178) mo ologico endenziimo.
66 ac a Linguis ica Li huanica pag. LXIX; secondoys ka is, su cui qualcosa p ikabin a
oLandas k egŽdys
+ (an inis) su . lie. -kl- (dėl suo z . ska džius i 198). Hence, ques o i onima po ebbe
esse e a ibui o aso cia i ams, la sua seman inė cono azione mo y uo ina
se ben ų uog inių kekių, s y ančių basso da a bumo šakų lyg ka čių a pagaliukų,
aplipusių uo gomis, o ma.
be šaknies aš-, le šnek ose della lingua Li uania u ilizza i della s essa o igine
šaknies aiš- (← lie. dial. ašas 4 ‘šiaip kablys a į ankis su kabliu [LkŽe]) ediniai,
plg. lie. dial. aišóklis 1 ‘ audonasis se ben as (Ribes ub um); di ques o
aisk ūmio uoga lie. dial. aiš uokliai ‘ . p. lie. dial. aišókšlis 1 ‘ . p. // lie. dial. aiš óklis 1
‘ audonasis se ben as (Ribes ub um); di ques o aisk ūmio uoga lie. dial.
aiš ókšlis 1 ‘ . p. (LkŽe), suponuojan i ques o i onimo hipe no malizmų (apie lo o
plačiau ž . Vi kauskas 1994: 107 .; u bu is 1998: 55, 2009: 146, 241; kabašinskai ė 1998:
50) da ybinę g upę.
i onimo o ma su šaknies -ą- ( esp. au osilabiniu *an, plg. lie. dial. anšas ‘ ąšas [LeW
1207]), ma y , nunyko a causa della gausos di hipe nomalizmų one inių a ian ų (alcune
in cui žemaičių šnek ose e a causa ą > , ū ki imo a causa del suo nyko e della pa ola
inizializza a - [ž . Zinke ičius: 1966; LeW 178 ibd.]), lėmusios p ima del e bino onda la
neu alizazione seman ica, ilgaini può implici i liaudies e imologica con e b. lie. eš i,
ẽša ( ẽši, -ja), -jo ‘ge ai c esce e, a p i e k . subs . lie. dial. 4à ‘ ešlumas, ge as
augimas ( subs . lie. ašà 4 ‘ ešėjimas, ešimas, augimas i k . [LkŽe]) (plg. kabašinskai ė
1998: 32), . i. e a eiksmažodžio (i daik a a džio) ile dell'elemen o d'a e, adimasis
po e a suponuo i -ą- (< an) eliminazione (plg. u bu is: 10 1981 plg. subs . lie. dial. ešklė 2
(pp . pl.) ‘(bo .) ašoklis, se ben as (k ūmas i uoga) (Ribes ub um) (LkŽe).
1.Vių kaLbos aVie ės PaVadiniMų
Mo oLoginių Va ian ų
s uk ū inė skLaida
Lie. a iẽ ė, a ie (dial. a ė, a ė, a ė ) o igmė non può esse e spjega i sky ium dal la ians lingua
dialek inių kon aminan ų, e ek uojančių šaknį ai -6, plg. la. dial. a iêks enes Vecpiebalga (LVda 72;
anche z . Me i 14) ← (*ai -ie -es ‘a ie ės, pe con aminazione su: 1. la. (dial.) a -enes ‘a ie ės (su su .
plg. la. dial. a iẽ es i k . [ž . oliau]) *ai - + su . -ie - (ž . endzelīns 1951: 389)
la. - [ž . endzelīns 6 Zooniminės mo y acijos šalininkai, ma y , ją byłoby linkę kildin i iš la. ài a ‘a is
(Me i 14), pe ò ly is con šaknies dan iniu baigmeniu - nė a зафиксирована.
y ų bal ų i onimo a ie ė ( ubus) mo ologinė aida
i e imologinių sąsajų p oblema ika
67s aipsniai a icles /
1951: 298]) e di ques i due con aminan u 1a. la. dial. a iẽ enes (a e enes, a iê enes,
a iê enes2 [LVda 74]); 2. la. dial. a išķes ‘ . p. ( la. dial. a išķas [LVda 74]) con su . la.
-išķ-ē- (< -isk- [plg. endzelīns 1951: 365368] e la. dial. a iškas [LVda ibd.] -šķ- > -šk- [ž .
endzelīns 1951: 186, 367; su uno ques o ki imo e iologijos aiškinimą ž . udzī e 1993:
338]), 2a. la. dial. a îkšas ‘ . p. (← la. dial. a -ie-kšas [LVda 73] esp. -ie- > -î- [plačiau
endzelīns 1951: 137138; udzī e 1993: 243], e lek uojančiu s uk inių elemen ų -šk-
> -kšme a ezę [plg. endzel 1951: 234; s . i.2.1. ipimi; da Meīns iii 524525 (s. . iksis)]),
. y. esclusi ini 3 p incipali la ian dialek ologiche e il suo i onimo a ie , al quale le
ca a e is iche onomo iche sono pa icola men e comuni, šaknų la. a -
ai da ybos modeliai (anche z . schemą):
I. su . la. - edie ini, plg. ē kam. ( em.): a iẽ es, a iê es, a iê es2, a e es2
a î es (su -ī- < -ie- [ž . i.1.2. ipą]) (LVda 74); kam. (masc.) (s) la. (dial.) a ieši (Me i
232; LVda 74) (< la. *a ie īs [ž . i.2.1.1. ipą] lie. dial. a ie ỹs 3b [sm.] ‘k ūminis
pian a a bacchi dolci (Rubus); uoga [LkŽe]) > ē ā kam. ( em.) la. dial. a iêčas2,
a iečes Žemgaloje (LVda 73) con - j- > -č- (ž . udzī e 1993: 288) e le sue a ian i
(kon aminan ai): I.1. su . la. -ie - + su . la. -ene, plg. la. dial. a iẽ enes,
a e enes, a iê enes2, a ie enes a i enes su -ie- > -ī- > -kai imi (LVda 74; c .
i.1.2. ipą);
I.1.1. su . la. dial. -e - (< su . la. -ie - [LVda 73]) + su . la. -ene, plg. la.
dial. a e enes (LVda 73);
I.1.1.1. su s u u ino elemen o p imojo -eabso bcija, plg. la. dial. a ene (Me i 232; LVda
74) ← la. dial. a -e- ene(s) (ž . i.1.1. ipą); I.1.1.2. con elemen o s u u ino -ie abso bcija,
plg. la. a (ie )enes (Me i 230); I.1.2. su . la. dial. -ī - (< su . la. -ie - [plg. udzī e 1993:
243]) + su . la. -ene, plg. la. dial. a i enes (LVda 74) con -- < -īkai a (plg. udzī e 1993: 128);
I.2. su . la. -ie - + iii ipo su . la. dial. -šķ- (> -išk- [ž . anksčiau]), plg. la. dial. a iškas,
a iéškas, a eškas2ê a iêšķi (LVda 74) a eškas (su -e- < -ie- [LVda 73]) con - iabso bcija
( esp. *a -ie-[ i]-šķi /); I.2.1. su . la. -ie - + me a ezino (dėl - iabso bcijos [ž . i.2. ipą])
-kš- (< -šk- [ž . anksčiau]), plg. la. dial. ài iêkšas2, ài iékšas2 a iẽkšas, a iêkšas,
a iêkšas2, a iékšas, a ekšas2, a iẽkšes, a ekšes2, a iêkši, a ekši2 la /. dial. a ēkša,
a êkšas [Me i 232; LVda 73] con -e- < ie- [ž . i.1.1. ipą]) la /. dial. ài îkšas2, a îkšas,
a kšas (LVda 74) con -ī- < -ie- (plg. i.1.2. ipą); I.2.1.1. con nunykusiu -k-, plg. la. dial. a iêšas,
a iêšas2 a iêši, a iêši2, a îši [< su -ī- < -ie- (ž . i.1.2. ipą)] [LVda 73, 74] a iê-k-šas,
a iê-k-šas2 ← a iê-kši, a e-k-ši2 [ž . i.2.1., i.2.2.1. ipus; plg. eneldzī e 1951: 226, 224 230
33.; 1993: 224 338, 354]; e o, jānis endzelīnas (1951: 389) la. a ieši (masc.) collega con lie.
a iečia (pl. masc.), . y. supponibile p ala. *a ei - ‘a ie ė (masc.), no s menė i

68
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
o me con -ki senza di lui u ilizza e g e imai, plg. la. dial. a iêkši Mal a a iêši
kauna a (LVda 73, 74); quindi si può spe a e bu us 2-ų homo onų: la. a , minimo e
in ecchi sc i i (plg. aweeschi Madbee n XVi 325 [ ennell 1989: 10]),
su an iniu su . la. -ie ŏ-, i dialek inio da inio su abso buo u -k- esp. la. dial.
a ie(k)ši (ž . i.2.1. ipą);
I.2.1.2. con s u u ini elemen s -kš- > -žkai a (dėl jos plačiau ž . endzelīns 1951:
251), plg. la. dial. a iêžas (LVda 74) ← a iê-kš-as (ž . i.2.1 ipą); I.2.1.3. con epen ezinio
esp. nee imologiniu - -, plg. la. dial. a iẽ kšas, a ikšas (su -- < -ī- < -iekai mi [ž .
i.2.1. ipą]) (LVda 73, 74); I2. su . la. -ie - (> -ī - [su - i -k anspozicija i a ba
- abso bcija]) + su . la. -isk- + su . la. -ene (dėl ipleksinio a ikso
s uk ū a imo anco a z . amba ekšenes, a îkšines (LVda 72, 73, 74) con su . -ine
azas 1993: 184), . y. la. dial. a iêks enes, ài iêks enes, ài iéks enes2, ài eks enes2,
ài ieks enes2 / a iẽks enes, a iêks enes, a iéks enes, a eks enes2, a ieks enes / a īks-
enes, a ks enes2 // ài iêks ines2, ài ieks ines2 / a iêks ines, a iéks ines, a eks ines2 /
< -ene (ž . endzelīns 1951: 300; ž . ii.1. ipą) e -ie- > -ī- -ie- > -ebei -šķ- > -škkai omis
( odėl i š < s [plg. udzī e 1993: 291]) ← la. dial. a iẽ enes e k . a i enes (ž . i.1., i.1.2.
ipus), con aminando con i.2.1. ipo leksemomis; I2.2.1. con s u u iniu elemen o
-šķ- (< -s j- [plačiau ž . endzelīns 1951: 178 179; udzī e 1993: 286, 308]), plg. la. dial.
a iêkšķenes (LVda 73) ← la. dial. a iêks enes (ž . i.2.2. ipą) con -kšķpagal analogia
con la. dial. (gen. pl.)? *a iekšķu (plg. udzī e 1993: 309) ← la. dial. a iẽks es,
a iêks es, a iéks es, a eks es2
(ž . i.2.2.4.c. ipą);
I.2.2.2. su s uk ū inio elemen o -k- abso bcija, plg. la. dial. ài iés enes2 /
a es enes2, a ies enes ← la. dial. a e-k-s enes2 (LVda 73); I2.2.3. con elemen i s u u ini -k-,
- abso bcija e šaknies -e- < -ie- (ž . i.1.1. ipą) kai a o senza essa, plg. la. dial. a ènsenes,
a èsenes, a êsenes2, a esenes a iẽsenes, a iêsenes, a iêsenes2, a esenes, a esenes2 ←
a iêšenes, a iêšenes2, a isenes (su -- < -ī- < -iekai ) (Me i: 23 LV 73, 72); dial. a -ie-k-s- -enes (ž .
i.2.2. ipą); I2.2.4. con elemen o s u u ino -neabso bzione: (a) i.2.2.3. ipo da inių, plg. la.
dial. a iẽses, a iêses2, a eses2 ← la. dial. a ies-en-es (ž . i.2.2.3. ipą); (b) i.2.2.1.
ipo da inių, plg. la. dial. a ekšķes (LVda 73) su -e- < -ie- (ž . i.1.1. ipą) ← la.
dial. a iêkšķe-ne-s (ž . i.2.2.1. ipą); (c) i.2.2. ipo da inių, plg. la. dial. ài iêks es2,
ài iéks es2, ài îks es2 a iẽks es, a iêks es, a iéks es, a eks es2 (LVda 72, 73) ← la /.
dial. ài iêks -en-es, ài iéks -en-es2 a iẽks -en-es, a iêks -en-es, a iéks -en-es,
a eks -en-es2 (ž . i.2. ipą);
I.2.2.5. su s uk ū inio elemen o -e- abso bcija: a) i.2.2.3. ipo da inių, plg. la.
dial. a esnes2 ← la. dial. a es-e-nes (ž . i.2.2.3. ipą); b) i.2.2. ipo da inių, plg.
la. dial. a iẽkšnes (ap ) ↔ la. dial. a ekšenes (ž . i.2.2. ipą);
y ų bal ų i onimo a ie ė ( ubus) mo ologinė aida
i e imologinių sąsajų p oblema ika
69s aipsniai / a icles
I.2.2.6. con eg y ine elemen o s u u ino - - > -ndisimiliazione, plg. la. a iesnenes,
a ieksnenes (Lange 1773: 44; LVda 74) ← la. dial. a es- -enes2 ← la. dial. a eks- -enes (anche
ede e i.2.2.2. ipą); I.2.2.7. s u u ini elemen i di - - su - eabso bcija, plg. la /. dial. ài iêkšines2
(LVda 73) ← la. dial. ài iêks- -ines2, ài ieks- -ines2; la. dial. a iêksenes, a ieksenes (LVda ibd.) ← la.
dial. a iêks- -enes; la. dial. a iêksnes (LVda ibd.) ← la. dial. a iêks- - e-nes; la. dial. a iéksnes
(LVda ibd.) ← la. dial. a iéks- e-nes (ž . i.2.2. ipą); II. su . la. -ene ediniai, plg. ē kam. la. (dial.)
a enes ( em.), a eņi (masc.) (LVda 73) e i suo kon aminaciniai a ian i su su . -ie - (ž .
anksčiau): II.1. con su . -ene > -ine kai a, plg. la. dial. a ines (LVda 74; ede e i.2.2. ipą); III. su .
-šķē ediniai (apie su . la. -sk-, -išķ- [< *-sk-] da z . amb azas 2000: 183), plg. la. dial. a iškas (su
-šk- < -šķ- [Me i 232]), a išķes, a išķas (LVda 74); i ene e che ques e ly ys po esse o esse e
eda e da la. dial. a iêškas, a iéškas, a eškas2 ← a iêšķi (ž . i.2. ipą) esp. suponuo i seką:
a --škas *a -ī-škas.1. *a -ie-škas (ž . i.2.2., i.2. ypes), appa en emen e, non si può pe causa
iii.1. ipo esempi: III.1. con su . la. dial. -išk- > -uškkai a (aukšzemniekų dialek inė ypa ybė [ž .
endzelīns 1951: 366]), plg. la. dial. a uôškas (LVda 74), . y. -ŭ-šk- > -ū-šk- (sposcheMa. Fi onimo
la ians a ie ė daybinių elemen ų i ono ak inių g andžių kai ų sklaida
70 ac a Linguis ica Li huanica LXIX adinis accele azione, ca a e is ica
oLandas k egŽdys
La galos šnek om [ž . b eidaks i 371, ii 243]) >
-uo-šk- (plg. b eidaks ii 325);
III.1.1. con su . la. -ene, plg. la. dial. a uôšķenes (LVda 74); III.1.2. con
s u u inio elemen o -kabso bcija, plg. la. a uoši (masc.) esp. Awohschi
(depkin 1704 i: 89) la. dial. a uôš-k-as ( em.) (ž . iii.1. ipą); oppu e 2-ojo
III.2. su s uk ū inio elemen o -i- abso bcija, plg. la. dial. aûšķenes (← *a -i-šķ- +
su . la. -ene [Me i 230; LVda 72]);
III.2.1. su epen eziniu -k-, plg. la. dial. aûkšķenes (LVda 73) ← la. dial. aûšķenes
( ai neįp as as ki imas, ma aukšzemniekų šnek oms būdinga sekos -kšk- 1-ojo
-knykimo endenza [ž . udzī e 1993: 336]); III.2.2. - sušk- (< -šķ- [ž .
anksčiau]) > -kšme a eze, plg. la. dial. aûkšenes (LVda 73) ← la. dial.
aû-šķ-enes (ž . iii.2. ipą); III.2.3. - sukabso bcija, plg. la. dial. aušenes (Me i
230) ← la. dial. aû-k-šenes
(ž . iii.2.1. ipą).
Conside a e che la ians šnek ose šaknies ai i onimo a ie ė inse idijime sono
ino aciniai esp. ak uo ini come epen ezinio (nee imologinio) -i e leksijos (plg.
lie. dial. mé-i-linkas 1 ‘malūnininkas lie. mélninkas [-nykas] 1 [< bl . meльнiк ‘ . p.] ‘ .
p. e k . [LkŽe]; op. lie. dial. A-i- iógala op. lie. A iógala ‘mies elio aseini .
nomeamen o [būga iii 333; Zinke ičius 1966: 136; kabašinskai ė 1998: 33 34]) non si può
non solo a causa del menziona o enomeno one ino posicinio limi azione (-ilie u ių,
come e la ių, a miniuose pa ole inse i o a balsio e nossio o sklandžio p iebalsio
[ž . Zinke ičius ibd.; endzel 1951: 152153]), ma anche a causa es emamen e mino e
di usione geog a ica. La ians a mėse ly is con šaknimi ai už iksua a
mol eelle Vidžemės bei La galos šnek ų (ž . LVda 7273). pe ciò la s o icškumu
doejo i, a e , non e ebbe.
endzelīnas (1961: 7), ce cando di s abili e oponimų e hid onimų la. ai ieks a s. sā iena,
ài ieks e2 s., up. Mei āni, ei ieks s up. Lī āni (pas a ojo ei- < ai esp.a/ su pala aliniu
elemen o [apie ale ki imą plačiau ž . di iii1 534; udzī e 1993: 241]) kilmę, icos uisce
p oly ę * ai- ieks i dubbioando la sua p ima ia o mą di odo la /. iẽks a ‘gili i e s
luogo (Me iV 654655). spėjimu, o iamen e, si po ebbe c ede e senza eslyghi, se con esso
osse a icina i solo hid onimai, ma solo oponimas ( esp. be anden a dinio al e nan o)
la. ai ieks a s. sā iena possono i le e e e la. dial. ài iéks es2 ‘a ie ės Vīpe (ques
šnek as assegna solo Mednių a minis a ea). Hen igi, menė ų la ians anden a džių
deno a as può esse e *‘a ie ėmis apaugusi, zažėlusi ie a (je spesso eši upių
šlai uose), plg. lie. A ie nė mš. b., A ie inė g ., A ie ỹnė mš. / b. e k ., kildinamus is lie. /
a iẽ ė, a ie (LVŽ i 242243). se ale supposizione è co e a, endzelīno icos ui a ly is
* ai- ieks suponuo ų inizi della a e ezę (apie ques o enomeno più plačiau c . Vanagas
1981: 379).
y ų bal ų i onimo a ie ė ( ubus) mo ologinė aida
i e imologinių sąsajų p oblema ika
71s aipsniai a icles /
2. e iMoLoginė y ų baL ų i oniMo RUBUS RAIDA sulla base dell'in oduzione e 1 posky ie
elabo a i a gomen i, si può cau amen e spe a e, che lie. a iẽ ė, a ie , la. dial. a iẽ es i
k . (ž . anksčiau) sie ini ne su s e m a n i š k a i di e en iniu zoonimu lie. a s, la. a s, ma con
i onimais lie. ai ó as 1 ‘(bo .) gi uoklė (Vaccinium uliginasum); la sua uoga; mėlynė
(Vaccinium my illus); buodoji a nauogė (Empa um nig um); ais inė agu klė (Bo ago
o icinalis) a ó as 1 ‘(bo .) gi uoklė (Vaccinium uliginasum); / sua uoga (LkŽe); la.
ài a i(2), aî a i2, da la s essa šaknies ( )ai - ( )a su su . lie. -o a- (apie lo plačiau s .
ska džius i 307; plg. LeŽ 714) e su . la. -a - (apie lo z . endzelīns 1951: 339). e i à, ino
a a iņi, ài a iņi, ai a iņas i k . ‘gailiai (Ledum)’ (Me iV 444–445), pasida y ais
adesso menziona e i onimai adizionalmen e a ibui i eduplikaciniams da iniams
(būga ii 323; ska džius i 24; endzelīns 1951: 265; bui ydienė 2006: 333), cui da yba a gumen a a
e imologine sąsaja su lie. ai ó ykš is 1, ai o ýkš is 1 ‘į ai iaspal ė lanko pa idalo
ios a, appa andan i lūž an aggi del sole ai aggius lie aus lašuose, laumės juos a e k .
(LkŽe), edamu o bal . dial. *- ā * e - ‘žyd as, mėlynas, o u a al e cono azioni
eiksmažodinės ide. ly ies (ž . con inua e), plg. lie. o e ýkš is 1 ‘ ai o ykš ė (LkŽe; būga
ii 323; ska džius i 373, 404). Lyčių * ā - * e ekons ukciju pag įs ai suk i ika o
endzelīnas (di iii1 /
495496; inol e c . LeŽdb), a e mando che balsių ā e kai a di icilmen e dimos oma.
pe ciò egli menzioni Li huanian šilauogės (Vaccinium uliginosum) esp. gi uoklės e
la ians gailių inse ijimen i kilmę g indžia ne a ques e pian e ienijančia unkcine
a ibu ika esp. s aigulio sukėlimu, . y. suponuoja eduplikan ą la. * a a i lygina con
č. á o a i ‘s i duliu i, s y inė i < ide. *u - ‘suk i, lenk i (anche z di III1 494496; LeW
1185; LeV ii 486; Laumane 2005: 236). pu oppo, ques a in e p e azione solle a anche
dubbi, ma šilauogių unkcinė kono acija nulem a non di ques o pian o p op ie à
s aigin i ( esp. lo o p i algius s y uo i), ma dei suoi uogų kolo is inių peculia i à, plg.
Muno mano lig an o bionda come solo ai ó as Va n; Gli occhi azzu i come ai o ai
di e mai blizge ano (LkŽe; zg. s. . ai ó as). Appellimen o gi uoklė supponu o
egualmen e della s essa uzemes mėlyna uoga, ma i ied dei pe sone che be ono iene
papu ęs, pamėlyna ęs, plg. Pamėlenuo(ja) (gi uokliai) come ai ó ai i mi š a dn (LkŽe;
ž . s. . ai ó as). a causa di ques a associa i ena cono azione e ai o ų bei gailių della
s essa luogo di c esci a, ma y , paki o e la. ài a i(2), aî a i2 ‘gailiai (← *‘šilauogė
gi uoklė) signi ica o, plg. / Vai ó ų mol o in ecchi, sa ai come ub iaco klp ← Nu ai ó ų
ien nepasige si, che gailių nebūs a i g; Vai ó ai sono ap auk i (apsuk i) con gailiai
sn (LkŽe; ž . s. . ai ó as). in e i à, būgos ( ii 322) p o a eimas susie i lie. ai ó as
con lie. ai o ýkš is, a is , è comple amen e co e o. solo ipo zės au o ius,
in uz algiai paneigęs adj. lie.
78 ac a Linguis ica Li huanica LXIX bui ydienė ū a 2006: a causa qualche a eggi
oLandas k egŽdys
dei liaudinių ai o ykš ės pa adinimų. Bal is ica 41(2), 333337.
endzelīns jānis 1951: La iešu alodas g ama ika. : La ijas als s izde niecība. ennell e o
endzelīns jānis 1961: La ijas PSR ie ā di. i daļa. 2 sējums (k–Ō). īga: La ijas
Ps zina ņu akadēmijas izde niecība.
ga h 1989: A La ian-Ge man Re ision o G. Mancelius Ph aseologia Le ica (1638). Melbou ne:
La ian e ia y commi ee. isch j. L. 1741: Teu sch-La einisches Wö e -Buch Da innen Nich
nu die u sp ünglichen, nebs denen da on he gelei e en und zusammengese z en allgemein
geb äuchlichen Wö e ; Sonde n auch die bey den meis en Küns en und Handwe ken, bey
Be gund Sal zwe ken, Fische eyen, Jagd-, Fo s und Hauß-Wesen, u.a.m. gewöhnliche eu sche
Benennungen be indlich... Mi allem Fleiß iel Jah übe zusammenge agen... Nebs einem
Regis e de La ininischen
Wö e . be lin: geo g olms Ve lag.
g ina eckis Vladas 1973: His o ia dei a mini Zemaičių. Vilnius: Min is. g i ėnienė au elija
2006: Augalų pa adinimų mo y acija šiau ės pane ėžiškių pa a mėje.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
he modsson La s 1990: P lanzennamen und e schollenes Wo gu . Zu deu ung on
Himbee e, Hi schbee e, Hindläu e, Hindlaub. S udia Neophilologica 62(1). s ockholm:
ou ledge, 79-84.
kabašinskai ė bi u ė 1998: Lie u ių kalbos liaudies e imologija i a imi eiškiniai. Vilnius:
Mokslo e encyclopedijų publybos ins i u o. kluge ied ich 2002: E ymologisches
Wö e buch de deu schen Sp ache. 24 au l. bea b. on elma seebold. be lin & new yo k:
Wal e de g uy e . k egždys olandas 2012: Bal ų mi ologemų e imologijos žodynas I:
K is bu go su a is. Vilnius: Li huanian kul u a esea ch ins i u e. ku yłowicz je zy
1964: The in lec ional Ca ego ies o Indo-Eu opean. heidelbe g: ca l
Win e & uni e si ä s e lag.
ku yłowicz je zy 1987: o alcuni właściwościach imion sk óconych. S udia
linguakoznawcze. Wa szawa: PWn, 213218.
Lange 1773: Le isch-Deu sche Theil des ols ändigen Le ischen Lexici, da innen nich nu
säm liche S ammwö e diese Sp ache sam ih en Abs ämlingen, sonde n auch die sel ene, nu in
gewißen Gegenden geb äuchliche Wö e , zum Nachschlagen, angezeig we den. schloß obe //
Pahlen.
Laumane beni a 2005: Smalki lija zel a lie us. Dabas pa ādību nosaukumi in la iešu
lingua 1. Liepāja: Liepājas Pedagoģijas akademija.

y ų bal ų i onimo a ie ė ( ubus) mo ologinė aida
i e imologinių sąsajų p oblema ika
79s aipsniai a icles /
Loewe icha d 1913: Ge manische P lanzennamen. E ymologische Un e suchungen übe
Hi schbee e, Hindebee e, Rehbockbee e und ih e Ve wand en (ge manische biblio hek,
ausgegeben on W. s ei be g, ii 6). heidelbe g: Win e .
Machek Václa 1961: Zum Wo scha z des Li auischen. eil 2. – Zei sch i ü sla i-
he sche Philologie 29(2), 345356.
Mallo y james P., adams douglas Q. 2006: The Ox o d In oduc ion o
P o oIndo-Eu opean and he P o o-Indo-Eu opean Wo ld. ox o d & new yo k: ox o d
uni e si y P ess.
Masica colin P. 1991: The Indo-A yan Languages. camb idge & sydney: camb idge
uni e si y P ess.
P okosch edua d 1916: [ e iew] hein ich Ma zell, die ie e in deu schen P lan-
zennamen, ein bo anische bei ag zum deu schen sp achscha ze by hein ich Ma zell;
icha d Loewe. ge manische P lanzennamen. e ymologische un e suchungen übe hi sch-
bee e, hindebee e, ehbockbee e und ih eVe wand en. ii 6 by icha d Loewe; W. s ei be g.
The Jou nal o English and Ge manic Philology 15(2), 289293. udzī e Ma a 1993: La iešu
alodas ēs u iskā onē ika. : Z aigzne. szpy a-kozłowska jolan a 2000: słowo wó s wo
bez mo emów czyli o mo ologii p ozodycznej i o mach ucię ych. Bulle in de la socié é
polonaise de linguis ique, asc. LVi. k aków: ins y u języka Polskiego Pan, 5978. u bu is
Vincas 1981: Bal ų e imologijos e iudai. Vilnius: Mokslas. u bu is Vincas 1998: Lie. pãšinas e
( m.) pašáiža bend ašakniai sinonimai. Bal is ica 33(1), 4957.
u bu is Vincas 2009: Bal ų e imologijos e iudai 2. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Vanagas aleksand as 1981: Lie u ių hid onimų e imologinis žodynas. Vilnius: Mokslas.
Vi kauskas Vy au as 1994: senųjų an (> ą), en (> ę), in (> į), un (> ų) a ian i di ce e
pa ole šaknyse e o me. Li uanski kalbo y os ques ioni 34, 107111. Wod ko dagma s.,
i slinge b i a, schneide ca olin 2008: Nomina im Indoge manischen Lexikon.
heidelbe g: uni e si ä s e lag Win e . Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių
dialek ologija. Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 1984: O ignia della lingua Li uania.
s o ia della lingua Li uani 1. Vilnius:
Mokslas.
Zinke ičius Zigmas 1987: Iki p imi degli sc i i. s o ia della lingua li a ians 2. Vilnius: Mokslas.
Nonpoкупный Анатолий Павлович 1976: Балто-севернославянские языковые he phy onym Rubus.
connessioni. Kye : Scio a opinca.
80 ac a
oLandas k egŽdys
Linguis ica Li huanica LXIX
eas bal ic names o he aspbe y
(Rubus): mo phological analysis, e ie al
o he e ymological links o he phy onym
suMMa y
he a icle deals wi h de i a ion and de elopmen peculia i ies o he eas bal ic names o
e ymological analysis o he appa en mo phological o seman ic equi alen s, o example, Li h. dial.
aš( )óklė ‘cu an , La . dial. ài u uôgas ‘ aspbe ies esp. be ies o he sheep, is also p esen ed.
due o he analysis sugges ed he e he ollowing conclusions a e p oposed: 1. 3 p ime de i a ional
models o he oo s La . a - ai meaning aspbe y wi h ou s anding mul i ude o s uc u al
a ia ion a e o be dis inguished: / a) de i a i es wi h he su ix -ie - (-ie - dial. -ī - + a1. -ene, a2.
dial. -šķ-, a3. -isk- + -ene); b) de i a i es wi h he su . -ene; c) de i a i es wi h he su . -šķē (+
-ene). 2. Li h. a iẽ ė, a ie , La . dial. a iẽ es e al., e ymologically ela ed o Li h. ai ó as
‘bluebe y (Vaccinium uliginasum); who lebe y (Vaccinium my illus); hea hbe y (Empa um
nig um); bo age (Bo ago o icinalis) Li h. a ó as 1 ‘bluebe y (Vaccinium uliginasum); la.
ài a i(2), aî a i2, a a iņi, ài a iņi, ai a iņas e al. ‘Lab ado ea (Ledum), p esuppose
de i a ional model o he clipping ype, i.e. adj. eas bal . *( )ai - *( )a - *‘colou ul / i idescen →
blue, ed + su . eas bal . -ei ē // su . Li h. -o a- su . La . -a . 3. seman ic inno a ion esp.
al e na ion o he seman emes ‘Lab ado ea ← *‘bluebe y who lebe y o he La .
ài a i(2), aî a i2, a a iņi, ài a iņi, ai a iņas e al. ‘Lab ado ea (Ledum) is de e mined by
he g owing localiza ion o he plan s. 4. oo s o he clipping ype o adj. eas bal . *( )ai -
*( )a - ‘i idescen esp. / blue ed a e o be de i ed om subs . Li h. ai o ýkš is ai ó ykš ė
‘polych ome a c colo ed in ed hem), La . aa îksna, a(a) îksne, a a īksna e al. ‘ ainbow
e al.. 5. e e en be y o he ed colou o he plan names Li h. a iẽ ė, a ie , La . dial. a iẽ es
om he ou side and iole om inside (wi h he o he dyes o he spec um be ween
has no hing in common wi h he seman ic ex ensionale o he zoonyms Li h. a s ‘sheep, La . a s
‘di o, which is di e en de o igine.
Į eik a 30 d. dicemb e 2013
oLandas k egŽdys
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308, Lie u a
[email p o ec ed]