63s aipsniai / a icles
esMiniai ŽodŽiai: kalbinės nuos a os, domenas, diglosija, a i asis p es ižas, paslėp asis
p es ijas.
keyWo ds: language a i udes, domain, diglossia, o e p es ige, co e p es ige.
joLi a u banaVičienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Di ezioni di ice che scien i iche: diale ologia, spe imen ale
one ica, onologia, lessicog a ia, bal ų e sla ų kalbų kon ak a.
y e Pie yči ViLniŠki
kaLbinės disposizioni
Language a i udes o esiden s o eas e n
and sou h-eas e n Vilnius (Vilniškiai)
ano azione a icolo p epa a o sulla base 20112013 m. p oge o e e ua o p esso Li u ians kalbos
ins i u e Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai Lie u oje: punk ų inklo op imizacija i in e ac i ioji
a minės in o macijos sklaida medžiaga. Nell'esecuzione del p oge o iempi i ques iona i
socioling is is ici pe me ono di s udia e lingue e diale i in base a a i a o i sociali, cop endo i più
impo an i s ondi di consumo della lingua e g uppi di e à (jaunesniąją ( ino a 30 m.), medie ina (3150 m.) e
senio ąją (neu 51 m.) gene azione. nell'a icolo analizza i 34 eas e n alš aičių ilniškių pun i da i,
accol i e ẽčiaus, adù iškio, Š enčioni, Š enčionlių, Mielagnų, s ūnáičio, sa i apylinkėse. s udia o
comun inè delle lingue, ilniškių pa a mės e sla ų (bal a usių, lenkų, usų) lingue uso in ijose se o i:
indi idualiojoje (mąs ymas), p i a čiojoje (hamai, šeima) e iešojoje (paimo comuni àe, u iciale
comunicazione, scuola, chiesa).
anno a ion he a icle has been de eloped on he basis o he ma e ial unde he P ojec Mode n
esea ch o geolinguis ics in Li huania: op imiza ion o ne wo k o Poin s and in e ac i e sp ead o
dialec in o ma ion ca ied ou a he ins i u e o he Li huanian Language in he yea s 20112013.
he sociolinguis ic ques ionnai es illed in du ing he P ojec enable he explo a ion o he use o
languages and dialec s aking in o conside a ion di e en social ac o s co e ing he mos
impo an domains o language use and age g oups (younge (unde 30 yea s old), middle (3150 yea s
old) and olde ( om 51 yea s old) gene a ions). he da a o 34 poin s o eas e n aukš ai ian
sub-dialec o Vilnius ga he ed in he locali ies o e ečius, adu iškis, y iMo P obLeMa ika i
Me odai
64 ac a Linguis ica Li huanica LXX Š enčionys, Š enčionėliai, Mielagėnai, s ūnai is, sa iai, which a e
joLi a u banaVičienė
a ibu ed o eas e n and sou h-eas e n sub-dialec s o Vilnius by dialec ologis s, a e unde
analysis. he ela ions be ween he s anda d language, sub-dialec o Vilnius and sla ic languages
(bela usian, Polish, ussian) amily) and public ( illage communi y, o icial communica ion, school,
chu ch).
we e analysed based on hei use in di e en domains: indi idual ( hinking), p i a e (home,
Negli ul imi anni in eu opa populia ėjan i egionalizzazioni (caip con a iingybės
globalizazione) ideologia p omuo e a minių nuos a ų, a mių sociale alo e ice che. du
Lie u oje daugiausia dėmesio ski iama mies o gy en ojų (kadangi didžioji dalis –
e zdaliai Li uani i ono in ci à) e gio in (s i e à g uppo pe me e e e ua e
p ognos ici della socie à kalbinė egsenos ice che) lingubinéme disposizioni džiui,
(ž . Vaicekauskienė, saus e de 2012; amonienė 2013)
1
. kaimo ie o ėse dialek ų
socialinė e ė da nė a išsamiai i a, y a a lik a ik pa ienių a ealų analizė, pa yz-
jonišklio, Pãs alio . ( amonienė 2006: 137142013), Lyduõkių, ukme gs . ice che
(aliūkai ė 2005: 38–47). geoling is inius (ho izon aliuosius) i socioling is inius
( e ikaliuosius) (dėl e minų ž . aliūkai ė 2013 i en min. li .) kaimų dialek ų
do ebbe o inco aggia e 2011p ojek m. ealizza o p esso l'is i u o della lingua Lie u ių
as Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai Lie u oje: punk ų inklo op imizacija i in e ak-
p ojek y ioji a minė in o macijos sklaida ( o leadė danguolė Mikulėnienė, p ozuo i
jek o kodas n . VP1-3.1-ŠMM-07-k-01-028), ku iuo siekiama su ink i i išanali-
ul imi da i dei pun i del a laso lie u ių. In ques o a icolo desc endialec ologi a ibuisce
d inama ykdan p ojek ą su ink a socioling is inė medžiaga iš 34 punk ų, ku iuos
eas e n e pie yčių ilniškiam
2
: adù iškio (485), Pi š ẽliškės
s kų a oj (4582), ka a iškės (460), jakẽlių (4602), ju gelškės (457), bãčkinų (4572), ečinų (484), Milkùškų
(484), Š enčioni (4583), Zboliškės (508), s ūnáičio (5082), ópiškės (509), ideu nės (509), Melagnų sa i (5072), Šė ų
(527), Š enčion (482), k e uon (455), ešku (45545), ceikin li (4517), ceikinų (417), ceikų (417), Š enčioni (4562), Mielag
(4518), Š en ū (46), Š en ųs, Kalbų (502), Kalbų (502), Kalbų (502), Kalbų (50), Kalbų (50), Kalbų (50), Kalbų (50), Kalbų
(50), Kalbų (50), Kalbų (50), Kalbų (50), Kalbų (50), Kalbų (50), Kalbų (50), Kalbų (50), Vilnius (45), Vilnius (45), Vilnius (45),
Vilnius (45), Vilnius (45), Vilnius (45), Vilnius (45), Vilnius (45), Vilnius (45), Vilnius (45), Vilnius (45), Vilnius (45), Vilnius
(45), Vilnius (45), Vilnius (45), Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius,
2010–2013 ( ykdė Lie u ių kalbos ins i u as, p ojek o ado ė Lo e a Vaicekauskienė).
Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius,
an is), i jo apylinkėse (8–12 km a s umu) iškilusi ki a s ambesnė gy en ie ė, punk o s a usas su ei-
kiamas pas a ajai ie o ei ( oks naujasis punk as žymimas p ie senojo punk o nume io p idedan in-
Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, se Lka pun o sunykęs (nyksdeksą 2). in ale caso il ma e iale è accol o da en ambi ecchio e nuo o pun i.
y ų i pie yčių ilniškių kalbinės nuos a os
65s aipsniai a icles ãdiškės (459), gil ų (4592), e ẽčiaus (420), Laznkų (423), na kų
(4232), se koni (421), didžiãsalio (4212), Vosinų (422). nelle p eceden i ice che su y ų
aukš aičius ilniškius esama da i socioling is inių (plg. ka delis 2009; ka delis e al.
2003), analizzano a mės, nona minės kalbos i sla ų kalbų a mainų a ojimas
ilniškių plo e (ka delis 2013), u a ia le disposizioni kalbinės ilniškių anco a non
sono s a e s udia e.
me odo di e o s udio app o ondis in e iew (~1,5 o . du a a), du an e il
quale in e is a e li e iamen e pa lando 17 in o man a
3
, sceglie e p incipi di selezione casuali mol eiapakopės. selezionando in o man i è
s a a p esa in conside azione l'e à (in o man i app esen a e gene azioni:
yaunesniajai ( ino 30 m.), idu iniajai (3150 m.) e anzianiajai (nuo 51 m.)), educazione (in
caduco pun o, se possibile, pokalbin a po uno in elligen e luogo) e sesso (s eng asi
app es i po egiai c i e i maschii e emminili. Du an e il colloquio, accan o agli al i
4
)
anke ı, u pildomas socioling is inis pa eikėjo ques ionnis, che compose Laima
kalėdienė e dai a aliūkai ė. Ques o a icolo ma e iale in es iga i oja cos i uisce 120
ques ionin, iempi ii Š enčionių e ignalinas dis e i ( ikslų pun i elenco c . aukščiau),
da i. L'obie i o iniziale dello s udio e a s abili e ilniškių pa a mės e bend inė lingua
uso s i is (domenus): nelle quali si uazioni di comunicazione più spesso iene usa a
bend inė lingua, nelle quali pa a mė. addi i u a, ale o mulazione p oblema ė a
condizionale, pe ché il con ine a il linguaggio s anda d a ian e e la a ie à
linguis ica e i o iale
ne isada aiški
5
. be o, oks y imas, a lik as iesioginių in e iu me odu, pa odo
solo le disposizioni linguis iche dei consuma o i di a mia, e non la eale a osenà. Tu a ia gli
ice ca o i conco dano che le lingbines disposizioni spesso nulliano indi idui lingubinì compo amen o (ž .
amonienė 2013 e en min. li .), e il mu amen o dei linguis ici disposizioni è uno dei più impo an i a o i del
linguaggio mu imo (Vaicekauskienė, saus e de 2012). du an e lo s udio p oblemi campo a do u o espande e
a causa della speci ica del egione s udia o: in o man a quo idiane si uazioni hanno a e ma o u ilizzan i
non solo bend ina a lingua e ilniškių pa a mę, ma e sla ų (lenkų, bal a usių, usų) lingue. ad l'indagine
spėpè non solo diglosiei (bend ines di lingua e a mės), ma e biling ismo (meli di di e en i lingue) nume o
dei casi in o man ì dipende dal pun o i ale: nyks ančiame pun o egis a i 12 in o man a, i ybingame
67 in o man a.
4 Il nume o di emmine in o manci è legge men e maggio e di quelli maschili a causa di agioni obie i e
(mo e ù popolazione, specialmen e gene azione anziana, pa e ela i amen e maggio e di maschi) e a
causa eks aling is ine (disc emen o inna o comunicabili à delle donne, an icipi a o e oli
all'in es igazione e e c.). 5 Ad esempio, dai a aliūkai ė (2010: 41) dis ingue e a ian i del pa lamen o
a mino: 1) a minį kalbėjimą (nuosekliai eiškiasi a mės ypa ybės), 2) semio a minį kalbėjimą
(nenuosekliai eiškiasi a mės ypa ybės) e 3) naują dialek ą (jį a mės ypa ybių nesi eiškia). joshua
ishman dis ingue 8 a mės nykimo ( adinasi, e passaggio a un codice s anda d) li elli ( ishman 1991: 88109).
a mė e bend inė lingua, susiklosčius diaglosijos si uaciji, susiliega in a pinę kalbą (in e media e
language) (ž . aue 2011; plg. Vaicekauskienė, saus e de 2012).
66 ac a Linguis ica Li huanica LXX jus. nell'a icolo engono usa i gene izza i e mini di
joLi a u banaVičienė
lingue sla ie: lenkų kalba, bal a usių kalba, usų kalba, u a ia in app o ondi i s udi del
u u o do ebbe dis ingue e anche comun inę lingua e locale sua a ian e, ad esempio,
6
lenkų kalba (cheia si insegna scola, engono pome e) e ie inė lenkų šnek a (cheia si pa la
a casa, nella comuni à u ale). P idu ina, che i as a mės pun o di is a omogeniškas
a ea, quindi nell'a icolo e mine a mė in u i i casi signi ica y ų aukš aičių ilniškių
pa a mę. obie i o inale dello s udio s abili e eas e n e pie ičius ilniškių linguis iche
disposizioni igua do a mės, bend inės kalbos i sla ų kalbų. mi a a chia i e, quali
linguis ici codici si collegano con a ie a ee di uso delle lingue. sepa a amen e analizza i
e a ee p incipali o domini: indi idualusis (mąs ymas), p i a usis (namai, šeima) e
iešasis (paimo comuni àe, u iciale comunicazione, scuola, chiesa)
(ž . ka aliūnas 2008: 316).
indiViduaLioji s i is in o man ų ei au asi, in quali linguaggi (kalbų a manimi)
lo o pensa, nume iuoja e kalbina animali.
didžioji dalis (78 %) y esniosios ka os in o man ų eigia asmeninėje e d ėje
pa lan i e miosamen e. jaunenesse g uppi e à nelle lingue consumo diminuisce: si con essa
a mialmen e pa lando solo che an es (50%) 3150 m. in o man e e 15 % gio anniosa
gene azione in o man ų. l'uso della comune lingua è anche in e so p opo zionale all'e à
in o man ì: s anda dine lingu a maina eigia pa lan i 10 % anziani, 15 % mediu ini e 50 %
app esen an i della gene azione gio anni. pa e conside e ole (10 % anziana, 31 %
mediainie a e 30 % gio anile) in o man ì indi idualiojoje se o e hanno indica o u ilizzan i e
comune lingua, e ilniškių a mę
7
: a mialmen e più spesso pa lbina i animali, a comunine lingua più spesso con egia a. nonidelei pa e (3 %
anziana, 4 % mediainiosa e 5 % gio anniosa) in o man ì indi idualiojoje comunicazione necessi a e sla ų
kalbų a mainų. Ques i indi idui, che usano mol e (duo o e) linguaggi a ian anche all'epoca in cui la
comunicazione indi iduali, si conside iano a app esen an i del biling ismo indi iduale (ka aliūnas 2008: 334).
Ad esempio, in o man ė (g. 1969 m.) da Midu inės (5092) pun o hanno a e ma o animali pa binan i ilniškių
a me o lenkų kalba, a skaičiuojan i e mąs an i lenkų a ba bal a usių kalba. ali pe sone no malmen e
sono o igina e da amiglie mis e di amiglie, nelle quali le ques ioni di comunicazione di una lingua non è
su icien e. indi iduali della s e a lingubinè disposizioni sommend i e in abella 1. 6 al i ice ca o i in
simili la o i delle lingue sla e non di e enzicijuoja apsiedu a al e mine lingue sla e di icma (ž . ka delis
2013).
7 a mia e comun inè lingua uso in ques o caso non signi ica la lo o usione in uno con inuum (diaglosijos,
plg. aue 2011). gli in o man i indicano che puoi pa la e sia comunine lingua, sia a miškai (diglosijos
si uacija).
y ų i pie yčių ilniškių kalbinės nuos a os
67s aipsniai a icles /
1 Len eLė. linguis iche disposizioni nell'indi idualio a ea
kalbų a mainos
Va o ojų dalis (p ocen ais)
Vy esnioji
ka a
Vidu inioji
ka a
jaunesnioji
ka a
Vilniškių
bend inė kalba
Vilniškių pa a mė, bend inė kalba
Vilniškių pa a mė, lenkų kalba
bend inė kalba, lenkų kalba
bend inė kalba, usų kalba
Vilniškių pa a mė, bal a usių kalba, lenkų kalba
pa a mė 78
10
10
1
1
50
15
31
4
15
50
30
5
l'indagine esal ò pa e in o man ì di lingubinè e iden i à e nica non co ispondimen o.
sia l'ideologia lingubinė, sia la nazioninė sa imonė si o me à echia e di a ie
sociopoli iche azioni (plg. sa ille- oike 1990, 181182). eas e n pak aščiams, du an e XX a.
spe imen a i polkų, usų (an ojo mondiale gue a anni e bal a usių, okiečių) lingui
dominazione, pa icola men e ca a e is ica si ua cia, quando au ybė non semp e
coincide con gim ąja kalba (ka delis 2009, 60; su nazionali à u iciali e usa a lingua non
co ispondimen o adu iškio kamojų a eale u bana. s ičienė 2011: 109110). ogni decimo (11
%) indagine pa ecip ósì li e iamen e pa lan e in o man e u icialmen e non decla a
Li hu iškos apa ybės. ali casi зафиксирована solo a l'anziana e la medie iniosa
gene azione in o man ų. maggio pa e di lo o 85 % nei documen i egis a i polacco,
men e la es an e pa e del u o non declo a a iden i à, pe ché nondecisse quale
sceglie e. Ad esempio, in o man ė (g. 1933 m.) da adu iškio (485) sos iene, che po ebbe
sé a ibui si e ai li uani, e ai bal a usi. in o man (g. 1940 m.) da s i kų (4582),
p eceden emen e ex polacco, o a in ecei iden i à ašo b ūkšnį. in o man ė (g. 1969 m.)
da sa ių sa ęs nelaiko niekuo. yaune niosios gene azione in o man ų g upē non
co ispondenza a kalbinės e au inės apa ybės nepas aikė. indi idui, la p op ia
iden i à legan ici non con linguine comuni àomene, ma solo con abi azione, può esse e
conside a i app esen an i dell'iden i à locale.
P iVaτική s i is
P i a sa ea una delle più impo an i indi ido lingubinè iden i à o mojan i a ee,
pe ché nello spazio domes ico assicu a o asmissione della lingua da gene azione in
gene azione e la sua i ybingezza. essa igua da con qua oų di e se gene azioni
(nonnei geni o i igli niūkų) i bisogni di comunicazione, con le elazioni in e pe sonali e
le lo o dimensioni (in imumu s animumu, calumumu edumu). Unia a iazione linguis ica può esse e a o-

68
joLi a u banaVičienė
ac a Linguis ica Li huanica LXX
jama con namiškiais, unokia con čiau isomais a imaisiais. In o ma o i di gene azione
mediaiosa e gio anile nel p i a o domine a e man i consuma o i a mę kone pa la
d igubai dažniau negu indi idualiajame (plg. idu inioji ka a – 50 % i 27 %,
jaunesnioji ka a – 30 % i 15 %). Vy esnioji ka a – a i kščiai – šeimoje mažiau
a miškai negu indi idualiojoje se o e ( ispe i amen e 55 % e 77%). qua oadalis (25
%) delle gene azioni anziani e gio anni e ečdalis (34 %) della gene azione medu iniosa
in o man ų eigia a casa diglosiškai u ilizzan i sia comun inę lingua, sia a mę.
a mialmen e più spesso si pa la con i nonni e la amiglia dei geni o i (b oliai, sise imis),
aip pa su sa o pa ne iu ( y u, žmona), jei jis y a os pačios a mės a s o as, o su
aikais i anūkais – bend ine kalba
8
. Plg.: comunine lingua coniugano con i bambini 7 % delle gene azioni supe io i
in o man , con i niūkai 14 %. quasi ogni secondo (44 %) app esen an e della
gene azione mediaia a e mò con i p op i igli pa lando in lingua comunine ispe o
9
.
Įdomu, che le più a o e oli disposizioni del linguaggio comun inè esp esseškia i
app esen an i della gene azione senio . Plg. :
O a engi di quei [ a miškų] pa ole, lie u iškiau sakai, a g ažesnės kalbos... G ažiau sa ebbe
bend ine kalba [kalbė i], laikai cambiasi. Bisogna egola men e sc i e e, de e esse e gius a
lingua, g ama iška. (Pa eikėja (g. 1945 m.) da Vidu inės (5092) pun o.) Reikia più
g amicialmen e [kalbė i], kul u niau (kul ū ingiau). (Pa eikėja (g. 1942 m.) da Šu ų (527)
pun o.)
La gene azione più anziana alla lingua comune con e isce un an aggio sociale essa è
associa a con un più ele a o s a us della socie à, maggio i oppo uni à di ca ie a,
miglio e is uzione (plg. amonienė 2013). o la gene azione media e gio anile al con a io
nel dominio p i a o usano una lingua comune è doppio meno che nell'ambi o indi iduale (plg.
nella amiglia ispe i amen e 4 % e 25 %, nell'ambi o indi iduale 15 % e 50%). Hen igi,
akomodazioni ( aikymosi p ie pašneko o) p ocessi incen i a la anziani ol a a passa e al
bend inės kalbos, e medu iniąją e jauneniąją ol a alla a mės. Nella comunicazione
amilia e spesso si incon a con il enomeno del biling ismo: 21 % y ų namų aplinkoje
esniosios ka os, 35 % idu iniosios ka os i 15 % jaunesniosios ka os in o man-
eigia pa lan i non solo Li uanei, ma e sla ų lingue. nell'ambien e domes ico un singolo
in o man e può usa e da due a qua o di e en i linguis ici a e si (ž . abelę 2).
8 Plg. si uaciją Vilniaus mies e: „ a mė a ojama su os šeimos na iais, ku ioje gimė i augo. sukū ę
le amiglie ilniečiai ku kas čiau con le lo o pa ne ie pa la a miškai e solo un quin o passa la sua
a mú ai igli, che diciem o ai niūk (guda ičienė 2010: 226). da plg. Laimos ne inskai ės osse azione su
klaipėdiečių amiglie linguà: Pa i ica amen e poche pe sone almialmen e pa la con i bambini peggio che
con amici, anziani memb i della amiglia e anche anche sul la o o (ne inskai ė 2010: 265). 9 più spesso i
geni o i i engono che le con e sazioni possano os acola e bene l'app endimen o comun inę lingua (balčiūnienė 2007: 153).
y ų i pie yčių ilniškių kalbinės nuos a os
69s aipsniai a icles /
2 Len eLė. linguis iche disposizioni nell'ambi o p i a o
kalbų a mainos
Va o ojų dalis (p ocen ais)
Vy esnioji
ka a
Vidu inioji
ka a
jaunesnioji
ka a
Vilniškių
bend inė kalba
Vilniškių pa a mė, bend inė kalba
Vilniškių pa a mė, bal a usių kalba
Vilniškių pa a mė, lenkų kalba
Vilniškių pa a mė, usų kalba
bend inė kalba, lenkų kalba
bend inė kalba, bal a usių kalba
bend inė kalba, usų kalba
Vilniškių pa a mė, bend inė kalba, lenkų kalba
Vilniškių pa a mė, bend inė kalba, usų kalba
Vilniškių pa a mė, bend inė kalba, bal a usių
kalba
Vilniškių pa a mė, bend inė kalba, usų kalba,
lenkų kalba
Vilniškių pa a mė, bend inė kalba, bal a usių
kalba, usų kalba
pa a mė 54
25
4
6
4
3
2
2
27
4
34
4
4
4
7
4
4
4
4
30
25
25
5
10
5
Ad esempio, in o man (g. 1937 m.) da Lazinkų (423) ico da pa lando nella amiglia dei
geni o i a miamen e, con noneliai lenkiškai, con usų au ybės moglie comun auja
usiškai, con Vilniuje i ančiais aikais bend ine kalba, con es ykusiais į La iją usiškai,
con anūkai lie u ių bend ine kalba a ba usiškai. in o man (g. 1937 m.) da didžiasalio (4212)
indicò a miškai kalbėjęs con seneliai, ė ais, usiškai su moglie, lie u ių bend ine kalba con
i caikais, unūkais. Medu iniosios gene azione in o man a, na e ci ca 19601980 m., di u e
i ų ka ų ha p incipalmen e con a i con sla ų lingue. in ensi esnė ques a gene azione
di mol iiakalbys ė può esse e lega a al lo o pe iodo di c esci a e ip oduzione les ėjusiu
socializmu, bi albee scuole, in ensi i con a i con icini bal a ussi e equen i ma imoni
con sla i. Plg.: in o man ė (g. 1962 m.) da s ūnaičio (5082) a e ma con seneliai pa la a
bal a usiškai, con ė ai, b oliai, sese imis bend auja ilniškių a me, con ma i o da
bal a usijos usiškai, con i bambini bend ine kalba. in o man ė (g. 1969 m.) da Midu inės
(5092) indicò che la amiglia dei geni o i pa la a lenkiškai, con la amiglia della mad e lie u ių
bend ine kalba, e con ma i o e i bambini kalba pagal y ą ilniškių a me. la più gio ane
gene azione da sla ų kalbinių a mainų us a a solo usų e polkų ling as. dal epe o io
linguino gio animo esce uo i la bal a usių lingua. lei a a a come nep es ižinė e
nonpe sek y i, quindi gio anima la nemoca bal a usių lingua cambia a usų lingua.
70 ac a
joLi a u banaVičienė
Linguis ica Li huanica LXX
si uacija, kai namų aplinkoje kasdien a ojamos ne ik lie u ių, be i kelios
(d i a ys) sla ų kalbų a mainos, y a būdinga daugiakalbys ei10.
VieŠosios e dVės
La comunicazione degli spazi pubblici cop e a i se o i di i a e uoli sociali. In ques o
a icolo engono sepa a amen e analizza e disposizioni linguis iche dei consuma o i
a miga di qua o qua o se o i di i a pubblica comuni à u ale, is i u i e iunioni
(o ialiosi comunicazioni), scuola e chiesa igua do. la comunicazione della comuni à
u ale, come e indi idualioji nonché p i a a, a ibui a all'odie no compe a imen o,
men e is i u i, iunioni, scuole, chiesa comunicazione è conside a a p es ižine (ž .
ka aliūnas 2008: 345). solo p e edibile che pe l'inco aggiamen o quo idiano in o man a più
spesso si sceglie à a mę, e p es iginiam inco aggiamen o comun inę lingua.
1. la comuni à u ale in e minis pa lamen o è più ada o alla comunicazione della
comuni à u ale come sinšinde e, calo escio, ape ie e negu s anda dinė bend inė
kalba (plg. gi denis 2000: 250; aliūkai ė 2005: 42). in o man ì chiede, quale lingua a maina
nel lo o ambien e u ale essi pa lano con a iuos e à caimynai, con conosci i i e
sconosciu i esse i umani. lo spazio del illaggio è semipubblico, pe ché gli in o man i o
puikiai conosce pašneko ą, o pa la in un ambien e conosci a o. dal pa la o i ecip oci
appo i (a imumo s animumo) dipende l'a o di comunicazione s a us ( amilia us
o malus) e la scel a a maina della lingua. pe sona da un'al a lingua di ambien e a i a
o passi a pa ecipazione in chiacchie a a può inco aggia e il codice s anda dis ico
comun inè lingua consumo. indagine mos ò che nella comuni à u ale una comun inè
lingua la usa solo la gene azione più gio ane (plg.: in indi iduali e p i a i domini la
nedidelė dalis in o man ų: 6 % y esniosios ka os, 8 % idu iniosios ka os i 20 %
comun inè lingua iene usa a più spesso
11
). Vien a miškai eigia pa lan i è anche minuscola pa e 10 Vy au as ka delis so olinea che quando s'applica la
si uazione socioling is ina è necessa io dis ingue e chia amen e la conoscenza della lingua s aniima e e a
d ikalbys ės a i (ka delis 2009: 66). egli sos iene che no d eas e n ilniškių lie u iškųjų a ealų kaimiškose
loco ėse negalima įž elg i jokių didelių d ikalbys ės ap aiškų (ka delis 2009: 68), u a ia iconosce che
me id y iniuose mis e a ealui i con a i linguis ici possono esse e maksimūs. La nos a ice ca indica che con il
plu ilacbis e p i a a spazie a si incon a ogni qua o (25 eas e n e pie yčių ilniškių app esen an e.
%)
11 Ne consegue, non si può acce a e l'a e mazione di Lo e o Vaicekauskienė e Ē ikos saus e dė
che il uso dei a mių in Li uania è essenzialmen e sop a u o diglosnio e uni echšmiškai lega o a
p i a a, in pa icola e amiglia, spazio e più con pe sone di anziano e à (Vaicekauskienė, saus e de
2012). eas e n akš aičių ilniškių plo e a mės posizione a o za a comuni à u ale nella
comunicazione.
y ų i pie yčių ilniškių kalbinės nuos a os
71s aipsniai a icles delle gene azioni medu ini (4 %) e yaunesniosios gene azioni (10
%) in o man ų. u a ia quasi la me à (41 %) dei app esen an i della gene azione
anziana in ambien e u ale pa la solo a mialmen e. kas on as in o man ,
indipenden emen e dall e à, diglosiamen e usa a mę e bend inę lingua: comunicando
con nepažįs amie žmonėmis p eminenza iene o ni a comunina lingua, e con kaimynais
a mei. scegliendo mezzo di comunicazione si iene con o anche in icini di e à, ad
esempio, gli in o man i della gene azione più anziana con i lo o con empo anei pa lano
almiamen e, e con i icini della gene azione medioi izia e gio anniosa comunine lingua
(plg. analogi. la comunicazione di nonni e niūkų). a mę, come y aujančią kaimo
bend uomenės komunikacijos p iemonę, į a dija s essi in o man i, al ol a con
nesconsiamo dispiaciles a imo, che è o za i pa la e a miškai. Plg. :
Ta miosamen e pa lo con i paimynai. u i lo o a miškai pa la, è come io qui sola sa ò
Li u ai ė [...]. Fo se sa ebbe meglio che u i pa lassimo comunine lingua, ma il illaggio
pa la a miosamen e. e cosa gi o a a ai, nepe e si già lo o. (in o man ė (g. 1933 m.) da
Šiūlėnų (419) pun o.) a mė pe cepi a come g upinė apa ybė ( amonienė 2006: 145), p opos
g uppo kalbinės elgsenos a ibu as (Vaicekauskienė, saus e de 2012), socialinis solida umas
( amonienė 2013). la comunicazione del illamo comuni à è o ma a da indi iduali
comunicazioni a i, nei quali la scel a della lingua nullimen a non singolo uomo, e comuni à
delle no me e s a us sociale. indi idui, che aspi e anno esse e eguo alciu i memb i della
comuni à u ale, nejus sepa azi, us oja a mę. e in e so che ogliono man ene e il
dis anziamen o sociale, en a izza e la p op ia più ele a a educazione, la si uazione sociale
o kilmę pe sone usò comun inè lingua. gilumini p ocessi, che sos engono consumo della
a mę galima laiky i konsoliduojančiu kaimo bend uomenės kodu, o sudė ingus
a mės paslėp uoju a mės p es ižu12 ( udgill 1972: 179195; Miliūnai ė 2010: 241; amonienė
2006: 145). Una
e us, eigiamas požiū is į a mę iešai nedemons uojamas (a i kščiai, nemažai
esponden ų p ipažįs a, kad a mė „neg aži“, „p as a“), ki a e us, a mė a ojama
į ai iose kaimo bend uomenės si uacijose. bend uomenės na iais, nekalbančiais
a miškai, nepasi ikima, o su kalbančiais a miškai – solida izuojamasi. Plg.:
Kaime appa udici ponia, se non pa le ai a miosamen e. (in o man ė (g. 1962 m.) da Šiūlėnų amonienė:
(419) punk o.)
kaimo bend uomenėje a mė e inama kaip bend uomenės na ių komunika-
cijos p iemonė. asmenims, ku ie nep ipažįs ami kaip ik ieji bend uomenės na iai
12 P
aslėp ąjį palankumą a mės a ž ilgiu joniškėlio (Pas alio .) apylinkėse y a ap ašiusi Meilu ė
neo icialiò ambien e il uso della comun inė lingua spesso non olle a o, in p op i lingubinės comuni à
memb i, pa lančius ne a miškai, is a come in sus e imėjusius, da lo o šaipomasi, jais nepas icima
( amonienė 2006: 145).
78 ac a Linguis ica
joLi a u banaVičienė
Li huanica LXX pa la,
a mė ka a a ee di uso
della lingua indi idualioji
s i is
P i aτική
s i is
Si o pubblico
del illaggio
bend uokom-
kacija
u icialejoji
unimenė
baž-Monyčia
kykla
kalba nuo 51
bal a usių
m. + + +
3150 m. + + +
ino a 30 m.
usų pa la da
51 m. + + + +
3150 m. + + +
ino a 30 m. + + + +
Ve icale (o quali a i a) la alu azione dei isul a i o enu i indica declino del alo e del
almia, che co elazione con in o man ì gio anėjim: i app esen an i della
gene azione media e gio anissima in u e le a ee di consumo s udia e čiau scelgono il
alminì pa lamen o ispe o alla ca a più anziana (c . 1 e 2).
1 e 2 PaV. lingubinės nuos a os dėl a mės i bend inės kalbos a ojimo indi idualiojoje,
p i a i ojoje i iešoje s i yse (p ocen ai) al e conclusioni di ques a indagine:
1. pa eia in o man ă è ca a e izza a diglosino uso della lingua e del linguamma
comun inè, che si o ma da os acoli sociali, eg.: p i a o nella amžius ( ė ų aikų,
senelių anūkų komunikacija), pubblico nella educazione, socialinė klasė, socialinis
dis anzi (pazįs amų nepažįs amų, o iciali p i a a komunikacija).

y ų i pie yčių ilniškių kalbinės nuos a os
79s aipsniai / a icles
2. se sociali degli os acoli non c'è, a mės posizioni ebė a o i, pa icola men e
ešojoje comuni à u ale spazi ezza, nella quale ją sos eno nascêp asis a mės
di idualiojoje, iek p i ačiojoje s i yje a mės engiama dėl u ili a inių p iežasčių:
ge esnė ka je a, aukš esnis socialinis s a usas asocijuojasi su bend ine kalba.
p es ižas. an o in3. l'appi a o io a mės p es igą dimos a solo la gio anissima
gene azione, che incline a mę include e nel p op io linguini s umen i epe ua ą,
pe e i lei pa e della p op ia iden i à. 4. l'indagine i elò sumenkusį lingua sla a il
s a us sociale. gio ane gene azione comple amen e abbandonò bal a usių lingua, da
usų kalbos socialinė e ė.
5. iš yškėjo in o man ų, gy enančių daugiakalbiuose a ealuose, kalbinė ole an-
s e a pubblica a iasi polkų lingua, diminuì cija bei akomodacinis compo amen o:
mezzi di comunicazione pe messo sceglie e pašneko ui.
6. ogni decimmo (11 %) in o man e non decla a Li hu iškos apa ybės. non piccola
pa e in o man ì (3 %) collegano la p op ia iden i à non con linguine comuni à, ma
con abi azione. ques i sono app esen an i dell'iden i à locale.
Li e a u a aliūkai ė dai a 2005: a minis kalbėjimas: (galimi?) socialiniai kalbėjimų
ko elia ai. –
Li uanis ica 1(61), 3847.
aliūkai ė dai a 2010: nuo o diale as: possibile scena io di alu azione del pa lamen o
in e minio. Respec us Philologicus 18(23), 4157. aliūkai ė d ai a 2013: ho izon alusis e
e icalusis lingua con inuumo skaidums: XXi secolo pa lamen o a ian i simpl ojo lingu
in e p in ojo pun o di is a. Taikomoji kalbo y a 2. accesso in e ne :
www. aikomojikalbo y a.l . aue Pe e 2011: dialec s. s anda d: a ypology o scena ios in
eu ope. The languages and linguis ics o Eu ope. A comp ehensi e guide, 485500. balčiūnienė
ing i da 2007: in asia imen o della gim osios lingua. Kalbos kul ū a 80, dabašinskienė ine a,
ga uckai ė amin a 2010: kalbinis kauno p aei ies i p esen e ies peculia umas. Ci à e
153–158.
lingue, 231249. ishman joshua a. 1991: Re e sing Language Shi . cle edon: Mul ilingual
Ma e s. ga e Pe e 2010: A i udes o Language. camb idge: camb idge uni e si y
P ess. guda ičien ė eglė 2010: socioling is is ico i a o della ci à Vilniaus. Ci à e lingue,
207229.
gi denis aleksas 2000: a mės i mokykla. – Kalbo y os da bai 2, 249–253.
80 ac a Linguis ica Li huanica LXX ka aliūnas simas 2008: Il consumo del linguaggio e
joLi a u banaVičienė
socialinis con es o. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
ka delis Vy au as 2009: No d y ų aukš aičiai ilniškiai: limos i di e enciacija. Vilnius:
Vilniaus uni e si ys edi ice.
ka delis Vy au as 2013: linguaggi usa oim y ų aukš aičių ilniškių pa a mėje. Lieka delis
u ių kalba 8 (į eik a). in e ne o p ieiga: www.lie u iukalba.l .
Vy au as, bi u ė sinočkina, Wieme bjö n, Zielińska anna 2003: sy uacja językowa na
e enie od Wisagini do hoduciszek na Li wie ( apo z badań ne i ns ka i ė La ima 2010:
e enowych). – Ac a Bal ico-Sla ica 27, 33–52.
ka delis Vy au a s, n a ickai ė agnė 2006: Šiau ės y ų ilniškiai 1920–1930 m.
socioling is inės pas abos. – Bal is ica 41(3), 489–496.
Miliūnai ė i a 2010: kalbos p es ižas i jo plana imas. – Kalbos kul ū a 83, 231–256.
klaipėdiečio socioling is inis po e as: kalbų mokėjimas jis. Cul u a di lingua 79, 137147.
i a ojimas klaipėdoje. – Mies ai i kalbos, 251–267.
amonienė Meilu ė 2006: nuos a os dėl bend inės kalbos i a mės: joniškėlio a e-
amonienė Me il u ė 2013: a mės socialinė e ė: Lie u os mies ų jaunimo kalbinės
disposizioni. Taikomoji kalbo y a 2. accesso in e ne : sa ille- oike Mu iel 1990:
www. aikomojikalbo y a.l
.
The E hnog aphy o Communica ion. An in oduc ion.
ox o d: basil blackwell.
udg ill Pe e 1972: sex, co e p es ige and linguis ic change in u ban b i ish
english. Language in Socie y 1, 179195. u bana ičienė joli a 2010: S i kų šnek os
onologinė sis ema: ocalismo e p ozodija. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
u bana iči en ė joli a 2011: adu iškio kamojų a eal: kalbinė apa ybė lie u ių i
bal a usių pa ibyje. Kalbo y a 63(3), 95114.
Va i c e kausk i e n ė Lo e a, s a us e d e Ē ika 2012: Lie u os a mių eze a as.
sociali e geog a iche limi azioni della mobili à a mica da i di ice che di e e.
Taikomoji kalbo y a 1. accesso in e ne : www. aikomojikalbo y a.l .
y ų i pie yčių ilniškių kalbinės nuos a os
81s aipsniai a icles /
Language a i udes o esiden s o eas e n
and sou h-eas e n Vilnius (Vilniškiai)
suMMa y he olde gene a ion, 50% o he middle gene a ion and 15% o he younge gene a ion
he esea ch e ealed a dec easing use o he dialec in he indi idual domain: 78% o
in o man s hink (calcula e, speak o animals) in he dialec . in he p i a e domain ( amily) he use o
he dialec and he s anda d language is p ede e mined by he communica ion needs o di e en
gene a ions (g andpa en s pa en s child en). nel g uppo della gene azione più ecchia il bisogno pe il
s anda d language aumen a no e olmen e (54% degli in o ma o i usano he dialec only e 25% - bo h
he dialec and he s anda d language), men e gli in o ma o i della gene azione più gio ane al
con a io come back a usa e he dialec quando pa lano a casa (30% use he dialec only, 25% bo h he
dialec and he s anda d language). in public domain ( illage communi y) he use o he dialec and he
s anda d language depends on amilia i y-un amilia i y be ween he communica ion ac pa icipan s:
81% o he olde gene a ion, 65% o he middle gene a ion and 60% o he younge gene a ion
ep esen a i es choose he dialec o he s anda d language in e changeably (based on he alke ).
in public domain he p es ige o he s anda d language is di ec ly p opo ional o he in o man s age
in o ices, mee ings, shops 15% o he olde gene a ion, 31% o he middle gene a ion and 55% o he
younge gene a ion ep esen a i es use he s anda d language. he use o he s anda d language in
chu ch is e en mo e equen and is also ela ed o he in o man s age: while p aying o
communica ing wi h a p ies , 26% o he olde gene a ion, 65% o he middle gene a ion and 85% o he
younge gene a ion ep esen a i es use he s anda d language. ne e heless, i is impossible o
unambiguously s a e ha a nega i e a i ude owa ds dialec s is unde o ma ion (especially among
he you h). he dialec is s ill: 1) common in many communica ion ac s o indi idual, p i a e and some
public domains; 2) as dis inc om he p es igious s anda d language, i is associa ed wi h in imacy,
in o mali y, amilia i y; 3) he dialec is suppo ed by a co e dialec p es ige (indi ec p essu e
om he illage communi y); 4) a endenza o he young gene a ion can be obse ed o include he
dialec in o he epe oi e o hei linguis ic ools and o make i pa o hei local iden i y.
Į eik a 2013 m. lapk ičio 4 d.
joLi a u banaVičienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania
[email p o ec ed]