63s aipsniai / a icles
esMiniai ŽodŽiai: kalbinės nuos a os, domenas, diglosija, a i asis p es ižas, paslėp asis
p es ijas.
keyWo ds: language a i udes, domain, diglossia, o e p es ige, co e p es ige.
joLi a u banaVičienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: Dialek hologie,
expe imen elle Phone ik, Phonologie, Leksikog aphie, bal ische und sla ische Sp achen Kon ak e.
y und Pie yči ViLniŠki
kaLbinės Bes immungen
Language a i udes o esiden s o eas e n
and sou h-eas e n Vilnius (Vilniškiai)
ano a ion e s ell A ikel basie 20112013 m. Li uäischen Sp achins i u du chge üh en P ojek s
Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai Lie u oje: punk enne zop imisie ung und in e ak i ioji a minės
in o macijos sklaida ma e ialaga. Wäh end de Du ch üh ung des P ojek s ge üll en
sozioling is ischen An agen e möglichen es zu un e suchen Sp achen und Dialek Nu zung un e
Be ücksich igung e schiedene soziale Fak o en, bedeckend die wich igs en Sp achanwendungs
sys eme und Al e g uppen (jaunesnie ende (un e 30 m.), mi le e (3150 m.) und äl iens e (neu 51 m.)
Gene a ion). im A ikel analysie we den 34 eas e n hochš aičių ilniškių Punk en Da en, gesammel
e ẽčiaus, adù iškio, Š enčioni, Š enčionlių, Mielagnų, s ūnáičio, sa i apylinkėse. un e such wi d
gemeins ines Sp achen, ilniškių pa a mės und sla ų (bal a usių, lenkų, usų) Sp achen in ijose
Be eichen: indi idualiojoje (mąs ymas), p i a iojoje (hamai, šeima) und iešojoje (haimogemeinde,
o iziali komunikacija, schule, Ki che).
anno a ion he a icle has been de eloped on he basis o he ma e ial unde he P ojec Mode n
esea ch o geolinguis ics in Li huania: op imiza ion o ne wo k o Poin s and in e ac i e sp ead o
dialec in o ma ion du chge üh a he ins i u e o he Li huanian Language in he yea s 20112013.
he sociolinguis ic ques ionnai es illed in du ing he P ojec enable he explo a ion o he use o
languages and dialec s aking in o conside a ion di e en social ac o s co e ing he mos
impo an domains o language use and age g oups (younge (unde 30 yea s old), middle (3150 yea s
old) and olde ( om 51 yea s old) gene a ionen). he da a o 34 poin s o eas e n aukš ai ian
sub-dialec o Vilnius ga he ed in he locali ies o e ečius, adu iškis, y iMo P obLeMa ika i
Me odai
64 ac a Linguis ica Li huanica LXX Š enčionys, Š enčionėliai, Mielagėnai, s ūnai is, sa iai, which a e
joLi a u banaVičienė
a ibu ed o eas e n and sou h-eas e n sub-dialec s o Vilnius by dialec ologis s, a e unde
analysis. he ela ions be ween he s anda d language, sub-dialec o Vilnius and sla ic languages
(bela usian, Polish, ussian) amily) and public ( illage communi y, o icial communica ion, school,
chu ch).
we e analysed based on hei use in di e en domains: indi idual ( hinking), p i a e (home,
In den le z en Jah en eu opoe populä e ėjende egioniza ions (kaip gegeningkei s
globalizie ung) ideologie ö de a mlichen Bes immungen, a mių soziale we liche
Lie u oje daugiausia dėmesio ski iama mies o gy en ojų (kadangi didžioji dalis –
Un e suchungen. zwei d i dalie li auische leben in s äd en) sowie jünge (diese
Al e g uppe e laub üh en p ognos ische ö en lich kalbines egsenos
(ž . Vaicekauskienė, saus e de 2012; amonienė 2013)
1
. kaimo ie o ėse dialek ų
socialinė e ė da nė a išsamiai i a, y a a lik a ik pa ienių a ealų analizė, pa yz-
Un e suchungen) sp achbinhei en džiui, jonišklio, Pãs alio . ( amonienė 2006: 137142013),
(aliūkai ė 2005: 38–47). geoling is inius (ho izon aliuosius) i socioling is inius
( e ikaliuosius) (dėl e minų ž . aliūkai ė 2013 i en min. li .) kaimų dialek ų
Lyduõkių, ukme gs . Un e suchungen soll e 2011p ojek m. im Ins i u ü li auische
as Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai Lie u oje: punk ų inklo op imizacija i in e ak-
Sp ache du chge üh es p ojek y ioji a minė in o macijos sklaida ( o lei ė danguolė
jek o kodas n . VP1-3.1-ŠMM-07-k-01-028), ku iuo siekiama su ink i i išanali-
Mikulėnien, p ozu ieuse ak uelle Da en on li auischen a laspunk en. In diesem A ikel
d inama ykdan p ojek ą su ink a socioling is inė medžiaga iš 34 punk ų, ku iuos
beschendialek ologen sch eib eas e n und pie yčių ilniškiam
2
: adù iškio (485), Pi š ẽliškės
e wende (4582), ka a iškės (460), jakẽlių (4602), ju gelškės (457), bãčkininkų (4572), ečinų (484), Milkùškų
(484), Š enčioni (4583), Zboliškės (508), s ūnáičio (5082), ópiškės (509), ideu nės (509), Melagnų sa i (5072), Šū ų
(527), Š enčion (482), k e uon (455), ešku (45545), ceikin li (4517), ceikinų (417), ceiknų (4172), Š enčioni (4562),
Mielag (418), Š en ūnas (46), Minu es o he Li huanian Language (46), Kalbų Minu es o he Li huanian
Language (502), Kalbų Minu es o he Li huanian Language (502), und die Na ionali ä de Li huanian Sp ache
(509), die P ojek lei ungen des P ojek s haben die Namen de S ad mi den Namen: Vilnius, Vilnius, Vilnius,
Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius, Vilnius. wenn Lka Punk sunykęs (nyksdeksą 2). in diesem
2010–2013 ( ykdė Lie u ių kalbos ins i u as, p ojek o ado ė Lo e a Vaicekauskienė).
Fall is das Ma e ial gesammel aus beiden al en und neuen Punk en.
an is), i jo apylinkėse (8–12 km a s umu) iškilusi ki a s ambesnė gy en ie ė, punk o s a usas su ei-
kiamas pas a ajai ie o ei ( oks naujasis punk as žymimas p ie senojo punk o nume io p idedan in-
y ų i pie yčių ilniškių kalbinės nuos a os
65s aipsniai a icles ãdiškės (459), gil ų (4592), e ẽčiaus (420), Laznkų (423), na kų
(4232), se koni (421), didžiãsalio (4212), Vosinų / (422). ühe en Fo schungen übe
ös liche Aukš aičius ilniškius esama socioling is ischen Da en (plg. ka delis 2009;
ka delis e al. 2003), analysie sich a mės, nich a mines Sp achen und sla ische
Sp achen a mainung e wendung ilniškių plo e (ka delis 2013), jedoch kalbines
ilniškių Bes immungen noch wa nich un e such .
Me hode di ek es Un e suchungs aus üh liches In e iew (~1,5 h. Daue ), bei
dem be ag li auisch sp echende 17 In o man e
3
, wählen zu ällige meh iapakopės Auswahl P inzip. wählend In o man en
be ücksich ig wu de an Al e (in o man e ep äsen ie d ies Gene a ionen:
jaunesniajai (bis 30 m.), mi u iniajai (3150 m.) und älniajai (nuo 51 m.)), ausbildung (in
kün igem Punk , wenn möglich, pokalbin a nach einem in elliginį O ) und Geschlech
(s eng sich abzu agen po gleichiai Männe - und F auenk i e ien. Im Gesp äch wu de
4
)
neben ande en Anke en, wa pildomas socioling is inis pa eikėjo agemynn, den
bilde e Laima kalėdienė und dai a aliūkai ė. Dieses A ikels un e suchendem Ma e ial
bes eh 120 F ages ynen, ge üll e Š enčionių und ignalinos Dis ik en ( ikslų
punk en lis e siehe obenščiau), Da en. U sp üngliches Ziel de S udie wa zu
bes immen ilniškių pa a mės und bend inės Sp ache Ve b auch s i is (domenus): in
welchen Kommunika ionssi ua ionen häu ige e wende wi d bend inė Sp ache, in
denen pa a mė. gewiß, solches p oblemas o mulie ung ė a kondi ionis, weil die
g enze zwischen dem s anda dsp achen a ian e und e i o iellen sp acha a ian en
ne isada aiški
5
. be o, oks y imas, a lik as iesioginių in e iu me odu, pa odo
nu de sp achlichen Bes immungen de Ve b auche , und nich ealien a oseną. Nich sdes o o z
s immen die Fo sche übe ein, dass sp achbinische Bes immungen meis ens nullie en indi iduen
sp achbinigem Ve hal en (ž . amonienė 2013 und en min. li .), und sp achliche Bes immungen wechseln
is eines wich igs en sp achigen wechseln Fak o en (Vaicekauskienė, saus e de 2012). bei de
Un e suchung P obleme Feldü muss e e wei e we den wegen un e such e Regiones spezi ik:
in o man e äglich in Si ua ionen behaup e en e wendenden nich nu bend inę Sp ache und ilniškių
pa a mę, abe und sla ische (lenkische , bal a ische , usische ) Sp achen. also Un e suchung
umėpe e nich nu diglosies (bend ines Sp achen und a mės), sonde n und biling ismus (männliche
e schiedene Sp achen) Fällen in o man en Anzahl häng on Punk lebybigkei : nyks an igen Punk
au gezeichne 12 in o man a, lebybingame 67 in o man a.
4F auen in o man ige Zahl e was höhe als Männe n wegen objek i e (mo e ische Be ölke ung,
besonde s äl e e Gene a ion, Teil ela i höhe als Männe n) und wegen eks aling is ischen (dünne
angebo ene kommunikabili ä F auen, o anks liche güns igs Blick au die Un e suchung und e c.)
G ünden. 5 Beispielsweise, dai a aliūkai ė (2010: 41) un e scheide d ei a miniem Gesp ächs Va ian en: 1)
a minį kalbėjimą (nuosekliai eiškiasi a mės ypa ybės), 2) haliau a minį kalbėjimą (nenuosekliai eiškiasi
a mės ypa ybės) und 3) naują dialek ą (jį a mės ypa ybių nesi eiškia). joshua ishmann un e scheide 8
a mės nykimo ( adinasi, und Übe gangs zu einem S anda dcode) S u en ( ishman 1991: 88109). a mė und
bend inė Sp ache, susiklosčius diaglosies Si ua ion, susilieja in a pinę Sp ache (in e media e language)
(ž . aue 2011; plg. Vaicekauskienė, saus e de 2012).
66 ac a Linguis ica Li huanica LXX jus. im a ikel e wende we den zusammen assend
joLi a u banaVičienė
die sla ischen sp achen beg i e: lenkische sp ache, bal a ischen sp ache, usischen
sp ache, jedoch in aus üh liche en zukün igen un e suchungen soll e auch
6
un e scheiden gemeins inę sp ache und o sliches ih e a ian , zum beispiel,
lenkische sp ache (die geleh e wi d schule, gehal en we den pomaden) und o sliche
lenkischen schnek a (die gesp ochen wi d zu Hause, ländliche gemeinscha ). P idu ila,
dass i as a mės Sich weise homogeniškas la , dahe im A ikel e minus a mė in
allen Fällen bedeu e y ų aukš aičių ilniškių pa a mę. le z es Ziel de S udie zu
bes immen eas e n und südös liche ilniškių sp achliche Bes immungen hinsich lich
a mes, gemeins ines Sp ache und sla ische Sp achen. e such he auszu inden,
welche sp achlichen Codes e bunden we den mi e schiedenen
Sp achenkonsumbe eichen. ge enn analysie we den d ei Haup be eiche ode
Domänen: indi idualusis (mąs ymas), p i a usis (namai, šeima) und ö en asis (alaimo
zajednica, o iziali komunikacija, schule, Ki che)
(ž . ka aliūnas 2008: 316).
indiViduaLioji s i is in o man ens eu au asi, in welchen Sp achen (kalbų
a menom) sie mäs o, echchiuoja und kalbina Tie e.
didžioji dalis (78 %) y esniosios ka os in o man ų eigia asmeninėje e d ėje
sp echenden e miisch. jaunennissen Al e g uppen in Sp achenkonsum e inge sich:
Ane kenn sich a miisch sp echend nu we and s (50 %) 3150 m. In o man und 15 %
jeunnie es Gene a ions In o man ä. gemeins ines Sp achgeb auch is auch umgekeh
p opo sionell dem Al e in o man ische : s anda dine Sp achen a maina eigia sp ehenden
10 % äl e e, 15 % mi le iniose und 50 % jeunnie es Gene a ions Ve e e . be äch liche
eil (10 % äl e e, 31 % mi le e und 30 % jünge e Gene a ion) in o man ens indi idualioje e
Be eich angegebenen Ve wende und gemeins inen Sp ache, und ilniškių a mę
7
: e miisch häu ige gesp ochene Tie e, und gemeinsine Sp ache häu ige ge echne . nich idele Teil (3 %
äl e e, 4 % mi le iniose und 5 % jeune e Gene a ion) in o man ens indi idualiojede Kommunika ion
benö ig und sla ische Sp achen a mainü. Diese Indi iduen, die e wenden meh e e (zwei ode d ei)
Sp achen a ian en auch dann, wenn die Kommunika ion indi iduali, zu be ach en als Ve e e n
indi idualioose Bilinguismus (ka aliūnas 2008: 334). Beispielsweise, in o man ė (g. 1969 m.) aus Midu inės
(5092) Punk en behaup e en Tie e kalbinan i ilniškių a me ode lenkų kalba, und skaičiuojan i und
mąs an i lenkų a ba bal a usių kalba. solche Pe sonen sind no male weise ausges ä aus mis iä Familien,
in denen Kommunika ionssachen eine Sp ache nich genüg . indi idualiöse e Gebie s sp achbines
Bes immungen zusammend ück in Tabelle 1. 6 ande e Fo sche in ähnlichen A bei en sla ische
Sp achen eine e nich di e en iie apsi i zie dem Beg i sla ische Sp achen a mainos (ž .
ka delis 2013).
7 a mės und gemeins inese Sp ache Ve wendung in diesem Fall bedeu e nich de en Ve mischung in
einen Kon inuum (diaglosijos, plg. aue 2011). In o man en geben an, dass man sp echen kann sowohl
gemeinsine Sp ache, als auch a miisch (diglosijas si uacija).
y ų i pie yčių ilniškių kalbinės nuos a os
67s eipsniai a icles /
1 Len eLė. sp achlinische Bes immungen im indi idualioigen Be eich
kalbų a mainos
Va o ojų dalis (p ocen ais)
Vy esnioji
ka a
Vidu inioji
ka a
jaunesnioji
ka a
Vilniškių
bend inė kalba
Vilniškių pa a mė, bend inė kalba
Vilniškių pa a mė, lenkų kalba
bend inė kalba, lenkų kalba
bend inė kalba, usų kalba
Vilniškių pa a mė, bal a usių kalba, lenkų kalba
pa a mė 78
10
10
1
1
50
15
31
4
15
50
30
5
un e suchung aus iskli e eines Teils in o man ens sp achbinä und e hnische
Iden i ä s nich passung. sowohl sp achbinä Ideologie, wie auch na ionelle Selbs imonä
susi o misie wi keama e schiedene sociopoli ischen Fak o en (plg. sa ille- oike
1990, 181182). eas e n Lie u os pak aščiams, wäh end XX a. e leb enem polkų, usų (an
ojo wel k iegs Jah en und bal a usių, okiečių) Sp achen dominie ung, besonde s
cha ak e iga si u cia, wenn au lichkei nich imme übe eins imm mi gim ąja
γλώσσα (ka delis 2009, 60; übe o iziellen na ionali ä en und e wende en Sp achen
ineinande se zung adu iškio kamojų a eale u bana. siehe ičienė 2011: 109110). jede
zehn (11 %) Un e suchung be eil ęs li auisch sp echende In o man o iziell
nedekla uoja lie u iškos iden i ä en. solche Fälle ge essel nu un e de äl e en und
mi le iniösen Gene a ion in o man en. die meis en on ihnen 85 % in Dokumen en
eingeben polnissen, und de es liche Teil insgesam undekla ie Iden i ä en, weil
nich en schließ , welche zu wählen. Beispielsweise, in o man ė (g. 1933 m.) aus adu iškio
(485) behaup e , dass könn en sich zuschießen und Li aue n, und Bal a usien. in o man
(g. 1940 m.) aus s i kų (4582), ühe ehemalige polkas, je z s a in iden i ä s ašo
b ūkšnį. in o man ė (g. 1969 m.) aus sa ių selbs nelaiko niekuo. jaune Gene a ionens
In o man eng uppe nich inkommens zwischen kalbines und e hnische Iden i ä
pass eikė. indi id, ih e Iden i ä e bindend nich mi kalbine Gemeinomene, sonde n nu mi Wohnungso , kann man hal en lokalen Iden i ä s e e e nis.
P iVaτική s i is
P i aτική s i is eine wich igs en indi ido kalbinühe Iden i ä o mojenden
Be eichen, denn heimsaus üs ung gewäh leis e sp achübe agung on
gene a ion zu gene a ion und ih e lebybingum. sie bezieh sich mi ie e
un e schiedlichen Gene a ionen (G oßen El e n Kinde n Enūken)
Kommunika ionsbedü nissen, mi Menschen e häl nissen un e einande und ih en Dimensionen (nimmumu emimumu, wä mu kal umu). Einhaem Sp ach a ian e kann sein o o-

68
joLi a u banaVičienė
ac a Linguis ica Li huanica LXX
jama mi namiškiais, andokia mi ečiau siomais a imaisiais. In o man e de
Mi le osios und Jünge sgene a ionen p i a schejes Domene behaup en
d igubai dažniau negu indi idualiajame (plg. idu inioji ka a – 50 % i 27 %,
jaunesnioji ka a – 30 % i 15 %). Vy esnioji ka a – a i kščiai – šeimoje mažiau
konsumie enden a mę kone sp ich a miškai negu indi idualiojoje Be eich
(beziehungsweise 55 % und 77%). ie dalis (25 %) äl e e und jeunnie e Gene a ionen
sowie ečdalis (34 %) mi u inie e Gene a ionen in o man ų eigia zu Hause
diglosiškai e wendenden sowohl bend inę Sp ache, sowohl a mę. e miisch meis gesp ochen mi G oßel e n und El e n amilie (b oliais, sese imis),
aip pa su sa o pa ne iu ( y u, žmona), jei jis y a os pačios a mės a s o as, o su
aikais i anūkais – bend ine kalba
8
. Plg.: gemeinsine Sp ache mi Kinde n kommunizie 7 % älne e Gene a ionen
in o man s, mi Enūken 14 %. as jede zwei e (44 %) Ve e e de
mi le iniösen Gene a ion behaup e e mi ih en Kinde n sp echend gemeinsine
9
.
Sp ache gegenübe Įdomu, dass güns igs e Bes immungen gemeins ines Sp aches
aus eißcha Ve e e de äl e en Gene a ion. Plg. :
Je z engi jene [ a mich] Wö e , lie u iškiau sakai, zu schöne e Sp ache... G ažiau
wä e gemeinsine Sp ache [kalbė i], laikai e ände sich. Reich egelmäßig zu sch eiben,
muss sein ech inga Sp ache, g a iška. (Pa eikėja (g. 1945 m.) aus Vidu inės (5092) Punk .)
Reikia ehe g amie end [kalbė i], kul u niau (kul ū ingiau). (Pa eikėja (g. 1942 m.) aus Šu ų
(527) Punk .)
Äl e e Gene a ion de Gemeinscha ssp ache e leih sozialen Vo ang sie wi d mi
höhe em S a us de Gesellscha e bunden, g öße en Ka ie emöglichkei en,
besse e E ziehung (plg. amonienė 2013). o die mi le e und jünge e Gene a ion
en gegengese z im p i a en Domänen gemeins ině Sp ache benu zen doppel so sel en
als im indi idualioßen Be eich (plg. im Haushal jeweils 4 % und 25 %, im indi idualioßen
Be eich 15 % und 50 %. Hinsich lich, akomoda ions ( aikymosi bei pašneko o) P ozesse
ö de äl e iße Zei übe i i zum bend ines Sp achen, und mi u iniąją und jauneiniąją
Zei zu a mės. Familienkommunika ion begegne nich sel en mi Biling ismus
esniosios ka os, 35 % idu iniosios ka os i 15 % jaunesniosios ka os in o man-
phänomen: 21 % y ų Hausumgebung behaup en sp echenden nich nu li auens, abe und
sla ų Sp achen. im Hausum eld kann ein In o man e wenden zwischen zwei und ie
e schiedenen sp achlichen A zenen (z . 2 Tabelę).
8 Plg. si uaciją Vilniaus mies e: „ a mė a ojama su os šeimos na iais, ku ioje gimė i augo. sukū ę
Familien ilniečiai wo kas ech e mi ih en Pa ne innen sp ich e miisch und nu ein Fün el sein
Ta mü übe gib Kinde n, was zehm es Enūke n (guda ičienė 2010: 226). da plg. Laimos ne inskai ės
beme kung übe klaipėdiečių amilien sp ache: Paa lich wenige Pe sonen e miisch sp ich mi kinde n
sel ene als mi F eunden, äl e en Familienmi gliede n und soga am A bei spla z (ne inskai ė 2010: 265).
9 am meis en El e n inden, dass In e lungen hinde n können gu zu le nen gemeins inę Sp ache (balčiūnienė 2007: 153).
y ų i pie yčių ilniškių kalbinės nuos a os
69s aipsniai a icles /
2 Len eLė. sp achlichen Bes immungen im p i a i en Be eich
kalbų a mainos
Va o ojų dalis (p ocen ais)
Vy esnioji
ka a
Vidu inioji
ka a
jaunesnioji
ka a
Vilniškių
bend inė kalba
Vilniškių pa a mė, bend inė kalba
Vilniškių pa a mė, bal a ischen Sp ache
Vilniškių pa a mė, lenkų kalba
Vilniškių pa a mė, usų kalba
bend inė kalba, lenkų kalba
bend inė kalba, bal a usių kalba
bend inė kalba, usų kalba
Vilniškių pa a mė, bend inė kalba, lenkų kalba
Vilniškių pa a mė, bend inė kalba, usų kalba
Vilniškių pa a mė, bend inė kalba, bal a usių
kalba
Vilniškių pa a mė, bend inė kalba, usų kalba,
lenkų kalba
Vilniškių pa a mė, bend inė kalba, bal a usių
kalba, usų kalba
pa a mė 54
25
4
6
4
3
2
2
27
4
34
4
4
4
7
4
4
4
4
30
25
25
5
10
5
Beispielsweise, in o man (g. 1937 m.) aus Lazinkų (423) e inne e sich ä e amilie
gesp ochen a miisch, mi g enelie en lenkiisch, mi usų au ības au kommun auja
usiisch, mi Vilniuje lebančiais waikais gemeinsine Sp ache, mi aus ykusiais in La iją
usiisch, mi anūkais li auischen gemeinsine Sp ache ode usiisch. in o man (g. 1937 m.)
aus didžiasalio (4212) wies a mie end gesp ochen mi senelie en, ä ein, usiisch mi au,
li auische gemeinsine Sp ache mi kindikais, anūkais. Mi u iniosios Gene a ions
in o man a, gebo en um 19601980 m., on allen i ų Zei en haben haup sächlich Kon ak en
mi sla ų Sp achen. in ensy esen diese Gene a ion's ieliakalbys ä kann sein e bunden
mi ih em Wachs ums und B enningspe iode bles ėjusamem Socialismus, bikalbigen
Schulen, in ensi en Kon ak en mi Geimynen bal a ussen und häu nomen Ehen mi Slawen.
Plg.: in o man ė (g. 1962 m.) aus s ūnaičio (5082) behaup e mi Seneligen gesp ochen
bal a usiisch, mi Vä en, B olie en, Sese imis bend auja ilniškių a me, mi Mann aus
bal a usischen usiisch, mi Kindis gemeinsine Sp ache. in o man ė (g. 1969 m.) aus
Midu inės (5092) wies an, dass El e n in de Familie sp ach lenkiškai, mi de Mu ens Ginine
li auischen gemeinsine Sp ache, und mi Mann und Kindikais sp ich nach y ą ilniškių
a me. jünge e Gene a ion aus sla ischen sp achlichen a mainen sp ich nu usische
und polkische Sp achen. aus jugimos sp achnim epe ua ausschwinde bal a ischen
sp ache. sie behandel wi d als nep es ižinė und nepe spek y i, deshalb jüngimas ih
nemoka bal a ischen Sp ache e ände am usų Sp ache.
70 ac a
joLi a u banaVičienė
Linguis ica Li huanica LXX
si uacija, kai namų aplinkoje kasdien a ojamos ne ik lie u ių, be i kelios
(d i a ys) sla ų kalbų a mainos, y a būdinga daugiakalbys ei10.
VieŠosios e dVės
Ö en liche Raumkommunika ion umläu e schiedene Lebens sys eme und soziale
Rollen. In diesem A ikel we den ge enn analysie de Ve b auche sp achliche
Bes immungen ie e ö en liche Lebensbe eiche Do gemeinscha , Ein ich ungen
und Zusammenkün en (o icialiöse Kommunika ion), Schule und Ki che hinsich lich.
do imo Gemeinscha s kommunika ion, wie und indi idualioje sowie p i a e, zusch eib
sich agegewöhnem Umgang, und Ein ich ungen, Zusammenkün en, Schulos, Ki che
kommunika ion gil p es ižine (ž . ka aliūnas 2008: 345). nu e wa e , dass all äglichem
Umgang in o man a häu ige pass a mę, und p es igischem Umgang bend inę Sp ache.
1. kaimo-gemeinde in e minis Sp echung pass ehe de kaimo-gemeinscha s
Kommunika ion als au ich ige , wa esche , o ene als s anda dische bend inė
Sp ache (plg. gi denis 2000: 250; aliūkai ė 2005: 42). in o man ens ag , welche Sp achen
a mai a in ih em Do um eld sie sp ich mi e schiedenes Al e Kaimynais, mi
bekann en und uneinbekann en Menschen. Do aum is halbi ö en lich, denn
In o man a en wede puikiai kenn kenn pašneko ą, ode sp ich in bekann en
Umgebung. on Sp eche n gegensei igen Beziehungen (an imumo emimumo) häng
Kommunika ionsak o s a usas ( amilia us o malus) und Sp ache a mainas Wahl. eine
Pe son aus eine ande en Sp achwel ak i e ode passi e Teilnahme in de
Kon e sa ion kann ö de n S anda dcodes gemeins ines Sp achen Ve b auch.
Un e suchung zeig e, dass in de ländlichen Gemeinscha nu gemeins inä Sp ache
nedidelė dalis in o man ų: 6 % y esniosios ka os, 8 % idu iniosios ka os i 20 %
nu benu z e jünge e Gene a ionen (plg.: in indi iduellen und p i a en Domänen
gemeins inä Sp ache e wende wi d häu ige
11
). Ein e miisch behaup ende sp echenden auch ein ge inge Teil 10 Vy au as ka delis weis da au hin, dass
beansp uchend socioling is ische Si ua ionen no wendig deu lich un e scheiden F emidassp achenbegabung
und wi k os d ikalbys ės Fak en (ka delis 2009: 66). e behaup e , dass nö d eas e n ilniškių lie u iškųjų
a ealų kaimiškose gebie o ėse negalima einblickgi keine didelių d ikalbys ės ap aiškų (ka delis 2009: 68), jedoch
e kenn , dass süd y iniuose gemisch iu a eale n sp achliche kon ak e können sein maximalus. Unse e
Un e suchung zeig , dass mi Meh sp achbys e p i a em Raum in einem ie en (25 eas e n und pie ychs
%)
ilniškių Ve e e .
11 Hinsich lich kann man nich zus immen de Behaup ung Lo e os Vaicekauskienės und Ē ikos
saus e dės, dass a mių Ve b auch in Li huanien im Wesen lichen o allem diglosnisch is und
eine eikšmißlich mi P i a sch, besonde s Familie, Raum und ehe mi äl e en Lebenszei en
e bunden is (Vaicekauskienė, saus e de 2012). eas e n aukš aičių ilniškių plo e a mės posi ion
is s ä ks e ländliche gemeinscha s kommunika ion.
y ų i pie yčių ilniškių kalbinės nuos a os
71s aipsniai a icles mi u iniosios gene os (4 %) und jaunesniosios gene os (10 %)
in o man ų. / jedoch as die Häl e (41 %) de äl e en Gene a ions e e e in
ländlichem Um eld sp ich nu e miisch. was and s in o man , unabhängig om Al e ,
diglosie end benu z a mę und bend inę sp ache: kommunizie end mi nepažįs amais
menschen gegeben wi d o angigkei gemeinsine sp ache, und mi kaimynais
a mei. wählend Kommunika ionsmi el wi d be ücksich ig und in Nachba ns Algien,
zum Beispiel, äl e e Gene a ions In o man e mi ih en Gleichalgebnissen sp ich
almich ig, und mi mi le iniöse und jeune iöse Gene a ions Nachba n gemeinsine
Sp ache (plg. analogiös die Kommunika ion on G oßel e n und Enūkn). a mę, wie
y aujende ländliche Gemeinscha s kommunika ionsins umen en, eing a dija
selbs in o man a, manchmal mi nich e leipamam eg eles a im, dass is
gezwungen zu sp echen a miškai. Plg. :
Ta mien lich sp eche ich mi Geimynais. sie Alle e miß sp ich , das is wie ich hie allein
sein we de li aui ė [...]. Vielleich wä e es besse , dass wi alle sp echen gemeinsine
Sp ache, abe das Do im sp ich a miisch. und was gi je z us , nepe e si schon ihnen.
(in o man ė (g. 1933 m.) aus Šiūlėnų (419) Punk .) a mė wah genommen wi d als
g uppenische Iden i ä ( amonienė 2006: 145), seines G uppen kalbinės elgsenos a ibu
(Vaicekauskienė, saus e de 2012), socialinis solida umas ( amonienė 2013). do imo
gemeinscha s kommunika ion bes al e aus indi idualen kommunika ionsak en, in denen
sp achwahl nich einzelne mensch, und gemeinscha s no men und sozialische s a us
nullie . Indi iduen, die sich bemühen we den gleichwe igen
Do gemeinscha smi gliede n zu sein, nejus en Einzelnhei en, benu zen a mę. und
umgekeh wählenden Pe sonen, um sozialen Abs and zu hal en, un e s eichen ih e
a mę galima laiky i konsoliduojančiu kaimo bend uomenės kodu, o sudė ingus
höhe en Ausbilde ung, soziale Posi ä ode Kilmę, benu zen gemeins inene Sp ache.
gilumische P ozesse, s ü zinčius a mės konsumie ung paslėp uoju a mės p es ižu12 ( udgill 1972: 179195; Miliūnai ė 2010: 241; amonienė 2006: 145). Eine
e us, eigiamas požiū is į a mę iešai nedemons uojamas (a i kščiai, nemažai
esponden ų p ipažįs a, kad a mė „neg aži“, „p as a“), ki a e us, a mė a ojama
į ai iose kaimo bend uomenės si uacijose. bend uomenės na iais, nekalbančiais
a miškai, nepasi ikima, o su kalbančiais a miškai – solida izuojamasi. Plg.:
Kaime e scheudysi pania, wenn nich gesp äches e miisch. (in o man ė (g. 1962 m.) aus Šiūlėnų
(419) punk o.)
kaimo bend uomenėje a mė e inama kaip bend uomenės na ių komunika-
cijos p iemonė. asmenims, ku ie nep ipažįs ami kaip ik ieji bend uomenės na iai
12 P
aslėp ąjį palankumą a mės a ž ilgiu joniškėlio (Pas alio .) apylinkėse y a ap ašiusi Meilu ė
amonienė: neo ialiie Umgebung das Sp achgeb auch meis nich ole ie , in eigenen
Sp inesgemeinscha s Mi gliede , sp echančius no a miškai, angesehen als in sus e imėjusius, on
ihnen šaipomasi, ihnen nepasipima ( amonienė 2006: 145).
78 ac a Linguis ica
joLi a u banaVičienė
Li huanica LXX sp ich ,
a mė ka a
sp achb auchsbe eiche
indi idualioji s i is
P i aτική
s i is
Ö en liches
s i is des
o izielloji
unimenė
Do es
bend uokom-
kacija
baž-Monyčia
bal a ischen
kykla
Sp ache ab 51
m. + + +
3150 m. + + +
bis 30 m.
usų sp ich
ab 51 m. + + + +
3150 m. + + +
bis 30 m. + + + +
Ve ikale (bzw. quali a i e) E gebnisse de e hal enen Resul a e zeigen
Talmiewe e inge ung, de ko elie e mi In o man s Jugendung: Ve e e de
mi le ischen und jünge en Gene a ion in allen un e such en Ve b auchsbe eichen
leich e wählen das alminį Gesp äch als die äl e e Ka e (z . 1 und 2).
1 und 2 PaV. sp achbinhei s o sch i en übe de ma mee und de gemeinese
Sp achekonsum in indi idualioje, p i a ieje und ö en lichoje Be eichen (p ocen ais)
ande e schluss olge ungen diese un e suchung:
1. eila in o man ä cha ak e isie diglose Gemeins iness Sp ache und Da mes
Geb auch, den e o me soziale Hinde nisse, z. B.: p i a iusje e Be eich amžius
( ė ų aikų, senelių anūkų komunikacija), ö en liche e Be eich ausbildung, socialinė
klasė, sozialische Abs and (bekann en nepažįs amų, o izielle p i a e komunikacija).

y ų i pie yčių ilniškių kalbinės nuos a os
79s aipsniai / a icles
2. wenn soziale Hinde nissen nich gib , a mes Posi ionen noch bleib s a kes,
besonde s in de ö en lichen ländlichen Gemeinscha s e d äche, in de sie gehal en
di idualiojoje, iek p i ačiojoje s i yje a mės engiama dėl u ili a inių p iežasčių:
ge esnė ka je a, aukš esnis socialinis s a usas asocijuojasi su bend ine kalba.
e s eh asis a mes p es ižas. sowohl in3. o i ąjį a mės p es ijä demons ie
nu jünge e gene a ion, die geneig a mę zu in eg ie en in ih e sp achlichen ools
epe ua ą, umzuwand en sie ih em iden i ä s eil. 4. Un e suchung o enba e e
sumenkusį sla ische Sp achen sozialen s a us. junge Gene a ion olls ändig
usų kalbos socialinė e ė.
5. iš yškėjo in o man ų, gy enančių daugiakalbiuose a ealuose, kalbinė ole an-
e zich e e bal a ischen Sp ache, aus ö en liche s i e awiesi polkų Sp ache,
e inge e cija bei akomodacinis Ve hal en: Kommunika ionsmi el zu e laub en wählen s pašneko ui.
6. jede zehim (11 %) In o man nedekla ie li awiische Iden i ä en. ein ge inge
Teil in o man s (3 %) ih e Iden i ä e binde nich mi sp achine Gemeindemein,
sonde n mi Wohnungso . das lokale Iden i ä s e e e .
Li e a ū a aliūkai ė dai a 2005: a minis Gesp ėjimas: (galimi?) socialiniai kalbėjimų
ko elia ai. –
Li uanis ica 1(61), 3847.
aliūkai ė dai a 2010: neue dialek : mögliche a minio sp achungs e we ungs scena io.
Respec us Philologicus 18(23), 4157. aliūkai ė d ai a 2013: ho izon alusis und e ikalusis
sp ach kon inuums skaidums: XXi Jah hunde s sp achungs a ian en simpl ojo sp ach
e inde s Sich weise. Taikomoji kalbo y a 2. In e ne zugang: www. aikomojikalbo y a.l .
aue Pe e 2011: dialec s. s anda d: a ypology o scena ios in eu ope. The languages and
linguis ics o Eu ope. A comp ehensi e guide, 485500. balčiūnienė ing i da 2007: Gim osios
Sp ache einsisa igung. Kalbos Kul u 80, dabašinskienė ine a, ga uckai ė amin a 2010:
kalbinis kauno e gangens und gegenwä ies eigeni umas. S äd e und Sp achen, 231249.
153–158.
ishman joshua a. 1991: Re e sing Language Shi . cle edon: Mul ilingual Ma e s. ga e
Pe e 2010: A i udes o Language. camb idge: camb idge uni e si y P ess. guda ičien ė
eglė 2010: socioling is ische Po ä Vilniaus S ad . S äd e und Sp achen, 207229.
gi denis aleksas 2000: a mės i mokykla. – Kalbo y os da bai 2, 249–253.
80 ac a Linguis ica Li huanica LXX ka aliūnas simas 2008: Sp ach e b auchis und
joLi a u banaVičienė
sozialische Kon ex . Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
ka delis Vy au as 2009: No d y ų aukš aičiai ilniškiai: g enzen und di e enciacija. Vilnius:
Vilniaus Uni e si ä s Ve lag.
ka delis Vy au as 2013: Sp achenkonsumung ös liche Hoch aičių ilniškių pa a mėje.
u ių kalba 8 (į eik a). in e ne o p ieiga: www.lie u iukalba.l .
Lieka delis Vy au as, bi u ė sinočkina, Wieme bjö n, Zielińska anna 2003: si uacija
językowa na e enie od Wisagini do hoduciszek na Li wie ( apo z badań ne i ns ka i ė La
e enowych). – Ac a Bal ico-Sla ica 27, 33–52.
ka delis Vy au a s, n a ickai ė agnė 2006: Šiau ės y ų ilniškiai 1920–1930 m.
socioling is inės pas abos. – Bal is ica 41(3), 489–496.
Miliūnai ė i a 2010: kalbos p es ižas i jo plana imas. – Kalbos kul ū a 83, 231–256.
ima 2010: klaipėdiečio socioling is inis po e : kalbų mokėjimas jis. Sp achkul u 79,
i a ojimas klaipėdoje. – Mies ai i kalbos, 251–267.
amonienė Meilu ė 2006: nuos a os dėl bend inės kalbos i a mės: joniškėlio a e-
137147.
amonienė Me il u ė 2013: a mės socialinė e ė: Lie u os mies ų jaunimo kalbinės
Bes immungen. Taikomoji kalbo y a 2. In e ne zugang: sa ille- oike Mu iel 1990:
www. aikomojikalbo y a.l
.
The E hnog aphy o Communica ion. An in oduc ion.
ox o d: basil blackwell.
udg ill Pe e 1972: sex, co e p es ige and linguis ic change in u ban b i ish
english. Language in Socie y 1, 179195. u bani ičienė joli a 2010: S i kų šnek os
onologická sis ema: Vokalizmus und p ozodija. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
u bana iči en ė joli a 2011: adu iškio kamojų a eal: kalbinė apa ybė li auens und
bal a usių pa ibyje. Kalbo y a 63(3), 95114.
Va i c e kausk i e n ė Lo e a, s a us e d e Ē ika 2012: Lie u os a mių eze a as.
soziale und geog aphische a mės mobili ä sbesch änkungen nach di ek en
Un e suchungen. Taikomoji kalbo y a 1. In e ne zugang: www. aikomojikalbo y a.l .
y ų i pie yčių ilniškių kalbinės nuos a os
81s eipsniai a icles /
Language a i udes o esiden s o eas e n
and sou h-eas e n Vilnius (Vilniškiai)
suMMa y he olde gene a ion, 50% o he middle gene a ion and 15% o he younge gene a ion
he esea ch e ealed a dec easing use o he dialec in he indi idual domain: 78% o
in o man s hink (calcula e, speak o animals) in he dialec . in he p i a e domain ( amily) he use o
he dialec and he s anda d language is p ede e mined by he communica ion needs o di e en
gene a ions (g andpa en s pa en s child en). in de G uppe de äl e en Gene a ion de Beda ü
die S anda dsp ache beme kenswe e höh (54% de In o man en e wenden den Dialek only und
25% - sowohl den Dialek als auch die S anda dsp ache), wäh end die In o man en de jünge en
Gene a ion umgekeh zu ückkommen zu e wenden de Dialek wäh end sp echen zu Hause (30%
e wenden den Dialek only, 25% sowohl den Dialek als die S anda dsp ache). in public domain ( illage
communi y) he use o he dialec and he s anda d language depends on amilia i y-un amilia i y
be ween he communica ion ac pa icipan s: 81% o he olde gene a ion, 65% o he middle
gene a ion and 60% o he younge gene a ion ep esen a i es choose he dialec o he s anda d
language in e changeably (based on he alke ). in public domain he p es ige o he s anda d
language is di ec ly p opo ional o he in o man s age in o ices, mee ings, shops 15% o he olde
gene a ion, 31% o he middle gene a ion and 55% o he younge gene a ion ep esen a i es use he
s anda d language. die e wendung de s anda d language in chu ch is noch meh häu ig und is auch
e wand mi dem in o man en age: while p aying o communica ing wi h a p ies , 26% de olde
gene a ion, 65% de middle gene a ion und 85% de younge gene a ion ep esen a i es use he
s anda d language. ne e heless, i is impossible o unambiguously s a e ha a nega i e a i ude
owa ds dialec s is unde o ma ion (especially among he you h). he dialec is s ill: 1) common in
many communica ion ac s o indi idual, p i a e and some public domains; 2) as dis inc om he
p es igious s anda d language, i is associa ed wi h in imacy, in o mali y, amilia i y; 3) he dialec is
suppo ed by a co e dialec p es ige (indi ec p essu e om he illage communi y); 4) a endenz
o he young gene a ion can be obse ed o include he dialec in o he epe oi e o hei linguis ic
ools and o make i pa o hei local iden i y.
Į eik a 2013 m. lapk ičio 4 d.
joLi a u banaVičienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uanien
[email p o ec ed]