43s aipsniai / a icles
keyWo ds: bo owing, language con ac , english loanwo ds, Li huanian, ussian.
esMiniai Žodžiai: skolinys, kalbų yšiai, anglų kalbos s e imžodžiai, lie u ių kalba, usų
kalba.
heLen Mye s
Ohajo als ijos uni e si e o mokslinių y imų s i ys: kalbos
kon ak ai, is o inė ling is ika, kino i li e a ū os semio ika.
Anglų kalbos p i aikymo i
in eg acijos modeliai
"Lie u ų i usų kalbos ""pasiskolin i"" i ""in eg a i būdai lie u ių i usų kalbose"" - be o, kad
anglų kalba y a a p au inio bend a imo kalba, ji apo didžiausiu šiuolaikinių pasaulio kalbų
anglų kalbos s e imžodžių adap a imo
pasiskolinimo šal iniu." Tačiau, nepaisan o, kad skolinimasis iš anglų kalbos y a plačiai p ipažin as
šiuolaikinio pasaulio ling is inis eiškinys, nė a daug pa ašy a apie anglų kalbos skolinimosi
į aukimą į lie u ių i usų kalbas, u inčias daug bend ų ling is inių b uožų dėl glaudžių is o inių
kon ak ų. šio s aipsnio ikslas - klasi ikuo i pag indinius anglų paskolų žodžių adap acijos i
in eg acijos į lie u ių i usų kalbų sis emas mechanizmus. Remian is mano y imais, y a daug
panašumų lie u ių i usų anglų leksikono skolinimo modeliuose. Dažniausias anglų paskolų žodžių
in eg uojimo modelis abiejose kalbose y a mo ologinė adap acija, ypač su iksacija. Ki i
mechanizmai y a onologinis, mo o- onologinis, sin ak inis p isi aikymas i žodžių kū imas. aip
pa y a kele as išski inių šių d iejų kalbų užsienio medžiagos įsisa inimo modelių. emian is
išanalizuo ais duomenimis, mo ologinis p isi aikymas lie u ių kalboje y a p oduk y esnis nei usų
kalboje. Apsk i ai, anglų pasiskolin ų žodžių in eg a imas į lie u ių i usų kalbas a spindi
p oduk y iausius abiejų kalbų žodžių o ma imo modelius.
44 ac a Linguis ica Li huanica LXX heLen Mye s ano acija šiuolaikinėms pasaulio kalboms. no s
anglų kalbos skolinių in eg a imas į lie u ių i usų kalbas, . y. kalbas, dėl a imų is o inių yšių
skolinimasis iš anglų kalbos y a apęs isuo inai p ipažin u ling is iniu šiuolaikinio pasaulio eiškiniu,
u inčias daugų bend ų ling is inių b uožų dažas, nė a y imų objek ų. Šio ikslas […] suklasi ikuo i
anglų kalba y a ne ik a p au inės komunikacijos kalba, be i didžiausias skolinių šal inis
pag indinius anglų kalbos s e imžodžių adap acijos i in eg acijos mechanizmus lie u ių i usų
kalbų sis emose. y imas a skleidžia daug anglų kalbos leksikos skolinimosi būdų panašumų lie u ių
i usų kalbose. dažniausias anglų kalbos s e imžodžių in eg a imo būdas abiejose kalbose y a
mo ologinė adap acija, ypač p iesaginė da yba. ki i in eg a imo būdai apima onologinę,
mo onologinę, adap acija p oduk y esnė lie u ių nei usų kalboje. anglų kalbos skolinių
in eg acija lie u ių i usų kalbose a skleidžia p oduk y iausius ie inius abiejų kalbų žodžių
da ybos būdus.
sin aksinę adap aciją bei žodžių da ybą. Šių kalbų p ak ikoje naudojami i keli ski ingi užsie-
nio kalbos medžiagos asimilia imo būdai. kaip odo analizuojami duomenys, mo ologinė
I. Įžanga Be o, kad anglų kalba y a a p au inio bend a imo kalba, ji aip pa apo
didžiausiu šiuolaikinių pasaulio kalbų skolinimosi šal iniu. Anglicizmas y a į aukiamas į
į ai ias s i is, ačiau okios s i ys kaip kompiu e ių mokslas, elek oninė p ekyba,
e slas i a p au iniai san ykiai adiciškai y a anglų kalba.
expe ienced he g ea es impac o english. despi e he ac ha bo owing om
Lie u ių i usų.
i.1. Lie u ių kilmė
Lie u ių kalba p iklauso indoeu opiečių kalbų šeimos Bal ijos g upei i , emian is
"E hnologue" (Lewis, simons, and ennig (eds.) 2013) pa eik ais duomenimis, ją isame
pasaulyje kalba apie 4 milijonai žmonių. Lie u ių kalba pasikei ė mažiau nei be ku i
ki a indoeu opie iškos šeimos kalba. Kai ku ie jo e leksai y a be eik iden iški
iems, ku ie andami ik išnykusiose kalbose, okiose kaip seno ės g aikų, sansk i o
i go ikos kalbos, p z., y as […]man[…] L ./ ū asman[…] sansk i o, pla us […]wide[…]
L .[…]pla us […]wide[…] g ., sūnus nom. […]sonas[…], sūnaūs gen. […]sonas[…] L ./ sunus
nom. […]son[…], sunaus gen. […]son[…] go hic1. 1 pi miau minė i pa yzdžiai paim i iš:
Zinke ičius 1998.
Pa e ns o adap a ion and in eg a ion
o english Loanwo ds in Li huanian and ussian
45s aipsniai s aipsniai ling is ai, an oine Meille , i ino, kad kiek ienas, ku is no i
išgi s i indoeu opiečių ga są, u ė ų klausy is lie u ių als iečių. Lie u os kalbos
is o ijoje bu o laiko a pių, kai ji pa y ė didelę ki ų kalbų į aką. mokslininkai išski ia
lie u ių kalbos ge manizacijos, polonizacijos i usizacijos laiko a pius. e minas
"ge manizacija" eiškia P ūsijos lie u ių, ku ie nuo XV a. gy eno Ry ų P ūsijoje i en
suda ė didžiausią ne okiečių gy en ojų g upę2, ling is inę į aką. adinamasis P ūsijos
laiko a pis bu o labai s a bus, nes pi mieji spausdin i eks ai lie u ių kalba pasi odė
P ūsijos kunigaikš ys ėje XVI-XVII amžiuose. šios knygos apo šiuolaikinės s anda inės
lie u ių kalbos šal iniu. Tačiau Teu onų o dino p alaimėjimas i P ūsijos okiečių
mona chijos įkū imas P ūsijos lie u ius i jų kalbą p i e ė į nepalankią padė į. Galiausiai
lie u ių populiacija P ūsijoje sma kiai sumažėjo dėl ma os i ėlesnės imig acijos į
Vokie iją 18-20 amžiuose. Ge manizacijos poli ika bu o sug iež in a XIX amžiuje. XX a.
p adžioje lie u ių dauguma liko ik į šiau ę nuo Nemano upės i į pie us i pie aka ius nuo
upės. Didžioji Lie u os kunigaikš ys ė (Lie u os Didžioji kunigaikš ys ė) - Didžioji
Lie u os kunigaikš ys ė (Lie u os Didžioji kunigaikš ys ė) bu o Lenkijos kunigaikš ys ė,
ku i egzis a o iki 1795 m., o jos na iai sa e laikė lie u ių kilmės lenkais. Lenkų kalba apo
dominuojančia kalba, o lie u iška bu o laikoma pagoniška i bu o ko ojama mokyklose,
bažnyčiose, poli ikoje i . . Tik als iečiai oliau naudojo lie u išką kalbą šiais laikais.
he e m ‘Poloniza ion’ e e s o he pe iod o he Polish–Li huanian com-
monweal h ha was o med in 1569 be ween he kingdom o Poland and he
Zinke ičius paminėjo ak us, kai als iečiai bu o nubaus i už ai, kad meldėsi lie u iškai
(256).
Kai XVIII a. pabaigoje Bend uomenė p a ado sa o poli inį domina imą i bu o padalin a
a p Rusijos, P ūsijos i Aus ijos, didžiausia Lie u os dalis apo Rusijos impe ijos
dalimi. ca ų y iausybė įgy endino daugybę usi ikacijos poli ikos p iemonių, įskai an
d audimą lie u ių spaudai i e n k ajui ( egionui). Lie u os als ybės a kū imas į yko
Li huania became pa o he new ussian adminis a i e a ea called no h Wes -
1918 m. po I pasaulinio ka o (259).
so a Li huanian was able o p ese e i s a chaic ea u es e en in he imes o
sunkiausia ki ų kalbų, ypač lenkų, okiečių i usų, pa e gimas. Tačiau kai ku ie
mokslininkai iš eiškia im ą susi ūpinimą dėl daba inės 2 is o inės in o macijos
apie lie u ių kalbą, pag įs os Zinke ičius 1998.
46 ac a Linguis ica Li huanica LXX heLen Mye s day anglų kalbos skolinimai į lie u ių
kalboje, ypač jaunųjų mies o gy en ojų kalbų kalboje, p adėjo a si as i šim ai
kalbą (Lie u os kalbos d augija 1993; klimas 1994). Pas a aisiais dešim mečiais lie u ių
anglicizmų. Daugelis šių anglicizmų pi mą ka ą a si ado pe muziką, . y. dainas,
į ašus, CD, aizdo į ašus, adiją, ele iziją, ilmus, aip pa su lankomomis oko
g upėmis iš Vaka ų. Į ai iuose lie u ių laik aščiuose, žu naliuose i populia iuose
ilius uo uose žu naliuose bu o skelbiami s aipsniai, aginan ys edak o ius,
žu nalis us, ašy ojus, ele izijos i adijo p anešėjus sus abdy i šį be eik isose
gy enimo s e ose pasi aikančių anglų kalbos pasiskolinimo po ynį į lie u ių kalbą
(klimas 1994). Ne imaujan ys ling is ai bando p ognozuo i, a lie u ių kalba sugebės
iš e i okią in ensy ią anglų į akos į aką i išsaugo i sa o unikalius a chajus.
i.2. Rusijos is o ija Bal ijos šalių is o inis kaimynas - Rusija - a sidū ė panašioje
si uacijoje. Rusų kalba p iklauso Ry ų sla ų kalbų g upei i ją kalba apie 162 mln. žmonių
a ion when anglicisms had looded in o i s domains a e ussia opened up po-
li ically and cul u ally o he in e na ional exchange a e he all o he so ie
isame pasaulyje (Lewis, Simons and Fennig, 2013). Te minas " unglish", ku į pi mą
ka ą iš ado usų kosmonau ai 2000 m. apibūdin i sa o bend a imą su ame ikiečiais
kolegomis Ta p au inėje kosminėje s o yje (Expedi ion One C ew), daba plačiai
naudojamas ilius uo i pa ojingą anglų kalbos įsisk e bimą į isas Rusijos gy enimo
s i is, ne imą kelian į Puškino, Tols ojaus i Dos oje skio kalbos g ynumą. "Rusiškas
ede alinis įs a ymas ""Apie Rusijos Fede acijos als ybinę kalbą,"" pasi ašy as
Rusijos Vy iausybės 2005 m., u i nuos a ą, d audžiančią naudo i užsienio žodžius usų
kalba kaip als ybinę kalbą, išsky us a ejus, kai okie žodžiai ne u i usų
ek i alen ų." Ta p ki ų y iausybės p iemonių, ski ų didin i isuomenės susidomėjimą
usų kalba i jos g ynumu, bu o paskelb a, kad 2007 m. bus usų kalbos me ai
(news u.com).
i.3. Pe ilgą bend os is o inės plė os laiko a pį, išsisky usios iš indoeu opie iškos
šeimos, Bal ijos i sla ų kalbos sukū ė daug bend ų naujo ių, ku ios is da
egzis uoja šiose kalbose. Šiame y ime aš s engiuosi iš i i, a lie u ių i usų kalbos
sa o ling is inėse sis emose naudoja panašius mechanizmus, į aukiančius anglų
kalbos skolinimus. Sa o y imuose naudoju į ai ių žan ų medžiagas, as as
didžiulėje ko puse
Pa e ns o adap a ion and in eg a ion
o english Loanwo ds in Li huanian and ussian
47s aipsniai s aipsniai iš in e ne inės ašy inės e pės, okios kaip in e ne iniai
laik aščiai, inkla aščiai, o umai, echnologinės s e ainės i akademiniai s aipsniai.
Kadangi in e ne as neabejo inai a spindi naujausią ski ingų kalbų ling is inę są eiką,
jis leidžia a ski i užsienio žodžių adap acijos e apus pagal ikslines kalbas. Remian is
in e ne iniuose bend a imuose į auk ų anglismų s ebėjimu, aš apib ėžiu labiausiai
papli usius anglų paskolų žodžių in eg acijos į lie u ių i usų kalbas modelius i juos
lygiuoju, kad nus a yčiau panašumus i ski umus, kaip šios kalbos p i aiko anglų
paskolas. Remian is uo, kad lie u ių i usų kalbų in lexijos i žodžių o ma imo
sis emos u i daug bend ų b uožų, ikiuosi, kad šių kalbų anglų skolinių žodžių
in eg a imo mechanizmai aip pa u ė ų u ė i daug panašumų. ii. socialinės
mo y acijos anglų i usų kalbų kon ak ų s i yje, y a d i pag indinės socialinės
mo y acijos leksikalinėms paskoloms: po eikis i p es ižas. Šiuolaikinis echnologijų,
žiniasklaidos, e slo i oko muzikos ys ymasis Vaka uose, ypač Ame ikoje, i jos
LeXicaL bo oWings in Li huanian
pla inimas isame pasaulyje pe pas a uosius dešim mečius sukū ė po eikį "į a dy i
ollowing classi ica ion by Wein eich, which was adap ed by many schola s
naujus dalykus, asmenis, ie as i są okas" (Wein eich 1968: 56). Visuomenės
mode niza imas nuola suku ia po eikį a naujin i kalbas naujais iš ekliais. Naujos
pasiskolin os kalbos iš anglų įplaukia į daugelį pasaulio kalbų, įskai an lie u ių i usų
kalbas, užpildan jų leksonų sp agas (Win o d 2010: 38). i usų kalba eiškia ne ik
leksikalinę skolinimąsi, be isų pi ma ji a spindi isą są okos "naudojan , į aukian
a apimančius kele ą žiniasklaidos p iemonių" skolinimąsi.
in he ollowing example (1) in eg a ion o english ‘mul imedia’ in Li huanian
(Me iam-Webs e ).
(1) mul imedija (L .) mul imedija ( us.) […]mul imedia[…] ne isada aišku, kas
mo y uoja skolinimąsi. kai ku iais a ejais pasiskolin as žodis pakeičia ie inį žodį,
u in į ą pačią eikšmę. Pa yzdys (2) pa odo, kaip anglų pasiskolin as žodis "dai e "
pakeičia usų "ny jal[…]ščik" lygia e ė eikšme. (2) dai e ( us.) […]di e […] […]
ny jal[…]ščik ( us.) […]di e […] na dymo są oka usų kalboje egzis a o nuo seno ės
laikų i odėl bu o emiama žodžiu, eiškiančiu šią są oką. Tiesą sakan , daugelis sla ų

48
heLen Mye s
ac a Linguis ica Li huanica LXX
Kalbos u i ny o-ni in šaknų a ian us, žodžius, ku ie nu odo objek us a eiksmus,
susijusius su na dymu, p z., ny ka (bl s.) […]dučių ūšis[…] (Носовичъ 1984: c o. poni a i
343); wynu zy (Pol.) ‘ o come o he su ace’ (Vasme E ymological Dic iona y),
[…]sink disappea […] (bujas 2008: 1112), i . . Fak as, kad šis šaknis egzis uoja ki ose
sla ų šeimos kalbose, odo jo bend ą sla ų kilmę. Aki aizdu, kad skolin ojas nebu o
mo y uo as po eikio. P es ižas šiuo a eju aip pa a odo mažai ikė ina mo y acija,
nes šiuolaikinėje usų kalboje nė a endencijos pakeis i bend ą žodyną sa o anglų
kolegomis. Tačiau pas a uoju me u skolinimasis "dai e " apo is populia esnis kai
ku iose s i yse i ne pe žengė gim osios usų kalbos "ny jal[…]ščik" naudojimą.
"Ny dalščik" bu o panaudo as 50 ka ų li e a ū os eks uose i ik 33 ka us
ussian na ional co pus (accessed augus 26, 2013), dai e is used 4 imes in
laik aščiuose. Daugumoje kon eks ų "dai e " eiškia "na dymą kaip p o esiją", o
ie inis ny jal […]ščik u i bend esnį a ojimą i gali eikš i iek "p o esionalią
na dy oją", iek " ą, ku is na dinėja dėl malonumo a hobio". Tačiau šis ski umas y a
sub ilus i mes galime as i kon eks us, ku iuose dai e y a be eik sinonimas ny jalščik
(3): (3) ak alang daju em, u kogo es ljub se i ika dai e a-i elja.
[…]aqualung gauna ie, ku ie u i mėgėjų na dy ojo pažymėjimą.[…] Aš ikiu, kad usų
ny jal[…]ščik i ki ų ie inių žodžių pakei imas nebū inai y a mo y uo as p es ižu, o
labiau bend a endencija supap as in i kalbą.
Panašūs pa yzdžiai y a i lie u ių kalboje. Pa yzdžiui, angliškai pasiskolin as
b ause is (L .) […]b owse […] dažnai naudojamas ie oj ie inio na ykle (L .) ku is iš
p adžių eiškė […]ba je as upėje ž ejo i žu į, inklas[…], be su echnologijų ys ymu
jis aip pa p adėjo bū i naudojamas […]b owse […]. Lie u os paieškos sis ema
google.l (įei a 2013 m. ugpjūčio 26 d., h p: www.google.l ://#
p=a5 /ece00357cd65&q=b ause is ) a nešė 514 000 b ause is že onų, ku iuos lie u ių
in e ne o s e ainės naudoja žymė i "b ause " i 1 080 000 na šykle že onų, ku ių
dauguma naudojami "b owse " p asme, p z.,
Na šyklė
„Fi e ox“
[…]b owse i e ox[…], o kai ku ie iš jų eiškia […] inklas ž ejo i žu į[…], p z., iš
na š[…]klės a nešė aukšlių […](jie) a nešė bleaks iš inklo[…]. A odo ikė ina, kad kai
ku ios s i ys, šiuo a eju echnologijų s i is, į aukia anglų žodžius ne ik dėl po eikio
užpildy i sa o leksonų sp agas (Win o d 2010: 38), be i dėl bend o ski ingų kalbų
kalbė ojų polinkio naudo i am ik ą uni e salią e minologiją, ku i supap as ina
bend a imą. Klausimas, ku is kyla iš šios si uacijos analizės, y a ai, a abu žodžiai,
pasiskolin as i gim oji leksema, išliks. P ieš p adedan analizuo i anglų skolinimąsi
lie u ių i usų kalbomis, s a bu paaiškin i e minologiją, ku i bus naudojama skolinimui
Pa e ns o adap a ion and in eg a ion
o english Loanwo ds in Li huanian and ussian
49s aipsniai s aipsniai užsienio žodžių, ku ie nepa eikia naujos są okos i odėl
paka oja esamą žodyną, pe kėlimas suku ia painia ą a ojime, ku is pap as ai
ap ibojamas pi muoju kalbos kon ak o e apu (Wein eich 1968: 54). galiausiai ienas iš
e minų gali bū i panaikin as, a ba abu jie gali lik i kalboje nus a y ame kon eks o
diapazone.
i jo ipams apib ėž i.
in Li huanian and ussian
skolinimasis adiciškai ski iasi nuo in e e encijos a ba pe da imo, ku is siejamas su
an osios kalbos įgijimu (Win o d 2010). Pasiskolinan , medžiagos iš nedominuojančios
šal inės kalbos (sL) y a impo uojamos į ga ėjos kalbą ( L) pe kalbė ojų agen ū ą,
ku iems pas a oji y a dominuojan i a ba pag indinė kalba, . y. L agen ū a. (Win o d
2005: 377). Pasiskolinimas pap as ai apima žodyną i ka ais s uk ū os elemen us.
pasiskolin i dalykai am ik u mas u asimiliuojami i isiškai in eg uojami į RL ling is inę
sis emą. jų a kū imui ne eikalaujama, kad kalbė ojai žino ų sl. Tuo pačiu me u
neasimiliuo i daik ai dažnai adinami kodų kei imu (Lo eday 1996; Mye s-sco on 2003) i
pap as ai eikalauja užsienio žymenų d ikalbiškumo. Kai kalbė ojai pasiskolin uose
žodžiuose pakeičia mo emus, jie pa odo, kad p ipažįs a šių mo emų lygia e iškumą
and conscious a en ion on he speake s’ pa . haugen’s ypology (1950: 212) di ides
bo owings in o impo a ion and subs i u ion based on he p esence o he absence
(213). Tačiau Haugeno ipologijoje nė a onologinės imi acijos. Leksikalinės paskolos
pap as ai p i aikomos ne ik mo ologijos lygiu, be i ki ais lygmenimis, kol jos ampa
nea ski iamos nuo ie inės medžiagos (Win o d 2005). Šioje knygoje aš sekau an
Coe sem pasiūly a ipologija i palaiko daug šiuolaikinių ling is ų, ku ie apibūdina
skolinimą kaip dinamišką imi acijos i p isi aikymo p ocesą, o ne jo galu inį ezul a ą.
imi aciją an Coe sem apibūdina kaip "pi minį skolinimosi mechanizmą", ku is suku ia sL
elemen o ap oksimaciją ( an Coe sem, ci uojamas iš Win o d 2005). imi acijai dažnai
seka p isi aikymas, ku is apima šio žodžio klasės ipinių ling is inių b uožų p isky imą
pasiskolin am žodžiui L. Šio p oceso p oduk ai y a " iesioginiai" paskolos žodžiai i
paskolos mišiniai, ku ie y a papildomi L ski inguose jų in eg acijos e apuose,
nepa eikian L singl.noun.Masc.nomsg.
50 ac a Linguis ica Li huanica LXX heLen Mye s s uk ū a. Didžioji dalis anglų kalbos
mišinių ka ego iją. Pa yzdžiai (3) i (5) y a ionaliniai p iedai, odan ys ly ies, a ejo
paskolų lie u ių i usų kalbomis pa enka į " iesioginių" paskolų žodžių i paskolų
i skaičiaus su ikimą. Pa yzdžiai (4) i (6) y a paskolų mišiniai i demons uoja
iš es inių su iksų p ijungimo p ie pasiskolin o kamieno p ocesą, kad pasiskolin as
illus a ions o he ‘di ec ’ loanwo ds which a e inco po a ed in o he ecipien
languages in hei ‘pu e’ o ms wi hou modi ica ion excep o adding in lec-
elemen as pa ek ų į pasiskolin ą ka ego iją. b u alinės […]nos […] ( us.
[…]b u ali y[…]) a eju (p z. 4) su iksas -NOST[…]- y a abs akčio mo e iškojo
a dinio žymeklis i y a sinonimas su anglų su iksu -iTY žodžiuose, okiais kaip
[…]mo ali y, pa iali y[…] i . . Lie u ių su iksas -AVin inansa o […] inansuo as[…]
y a modi ikuo a žodžio su iksas -AU, ku is ampa
- AV p ieš okalą.
(3) p edik o ( us.) […]p edic o […] […] iesioginis
paskolos žodis (4) b u al[…]-NOST[…] ( us.)
[…]b u ali y[…] […] paskolos mišinys b u al.noun.abs . em.
(5) singl-AS (L .) ‘single (cd)’ – di ec loanwo d
(6) inans-AV-O (L .) […] inanced[…] […] loan blend ki i leksikinių paskolų ipai, okie kaip
inans.Ve b.Pas .sg
paskolų pe keliai, aip pa y a lie u ių i usų kalbose, ačiau jų nė a iek daug, kiek
paskolų žodžių. pa yzdžiai (7) i (8) ilius uoja usų i lie u ių kalkus anglų kalbos
"skysc ape ". lie u ių kalboje (p z., 8) okalas […]o[…] naudojamas jung i iš e s us
šaknis dang- […]sky[…] i […]/
- aižis […]sk ape […].
(7) nebo-sk ëb ( usų kalba) […] dango aižis […] […] paskolos
e imas (calque) dango aižis
dang-o- aižis (L .) […] skysc ape […] […] paskolos e imas (calque) sky-o-sc ape
siekian pe duo i iš anglų kalbos pasiskolin as są okas, iek lie u ių, iek usų kalboje
aip pa naudojami kū iniai, ku ie gali bū i suda y i ik iš ie inių žodžių a mo emų
a ba ie inės medžiagos de inių su užsienio sudedamosiomis dalimis. Ne isada
įmanoma paaiškin i okių kū inių mo y aciją. Remian is Haugeno i Win o do
suku omis ipologijomis, šis pa yzdys (9) y a g ynai ie inis kū inys, naudojamas
usų kalboje iš eikš i ženklą […]@[…], ku is anglų kalboje y a okalizuo as kaip
e d inis p epozicija […]a […]. P iežas is, kodėl usai nusp endė naudo i a dinio "dog"
mažėjančią o mą ženklo "@" p asme, nė a isiškai aiški, ačiau y a daug pa yzdžių,
kaip šis ženklas pa adin as gy ūnų a dais ki ose kalbose.
Pa e ns o adap a ion and in eg a ion
o english Loanwo ds in Li huanian and ussian
51s aipsniai s aipsniai guages aip pa . Pa yzdžiui, eng ų kalboje jis adinamas
"ki miniu", suomiškai - "ka ė", g aikiškai - "ka ė", o ko ėjiečių kalboje - "šnekas"3. (9)
sobač-K-A ‘@ sign - gim oji kū imo dog.noun.diminu i e- em.nom.sg hib idiniai kū iniai, ku ie
y a d ikalbių pobūdžio (haugen 1950) i apima kai ku ių ga ėjų kalbų s uk ū inės s uk ū os
modelio pe da imą, a s o auja p oduk y iam žodžių o ma imo ipui iek lie u ių, iek usų
kalbose. Hib idas iš lie u ių kalbos y a iksuo a a dinė azė, ku i susideda iš ie inio
pag indinio a dinio s e aine […]gues - oom[…] i pasiskolin o modi ika o iaus in e ne o,
ku is y a p i aiky as lie u ių susi a imo sis emai, p idedan ie inį in lexinį p iedėlį -o, ku is
odo y išką ienka inį a dinį a dą geni y iniame a eju. In e ne O s e aine (L .)
[…]websi e[…] […]hyb id c ea ion in e ne .Masc.gen.sg.-gues - oom example (11) ilius uoja
junginį hib idą iš usų kalbos, suda y ą iš iesioginio pasiskolinimo žodžio dip […]dip[…] i
ie inio namazka […]sp ead[…] - mo e iškojo a dinio pi mojo […]a deklinacijos, ku is,
būdamas šio junginio gal a, aldo jo in lexiją. (11) dipnamazka ( us. ‘dip jung inis hib idinis
sukū imas dip-sp ead iV. PhonoLogicaL, Mo Pho-PhonoLogiiV.1. Fonologinė in eg acija - ai,
kiek pasiskolin os kalbos p isi aiko p ie p iimančiosios kalbos ling is inės sis emos,
p iklauso nuo o, kiek laiko pasiskolin a kalba egzis uoja, i nuo ki ų sociologinių eiksnių.
Tačiau pa s laikas ne u i į akos asimiliacijos g eičiui. Jis da o į aką a ojimo dažnio
g eičiui, ku is sus ip ina asimiliacijos laipsnį (Holden 1976). Kad pasiskolin os kalbos bū ų
isiškai in eg uo os, jos u i pa i i daugybę ga so pokyčių, kad a i ik ų ikslinės kalbos
onologinę sis emą.
caL, Mo PhoLogicaL and syn ac ic
in eg a ion o bo oWings
3 Kompiu e iai i gy enimas. Sobačka @: Мифы и реальность, p ieiga ugpjūčio 27, 2013, h p://a icles.
o g. u/blog/i em,170
58 ac a Linguis ica Li huanica LXX heLen Mye s eXamPLes
asimiliuo i onologiškai kalbos gloss Pasiskolin i žodžiai
o engLish bo oWings len elė 1. Pasiskolin i žodžiai
ga ėjo kalbos gloss Akayn us. "Moni o Rus" sąskai a.
in Li huanian and ussian
[…]moni o […] Andég ound us. "Pica L . "pizza" békg aund
Loanwo d ecipien
us. […] onas […] Plis us. P ašau, palankusis us. […] naudos
ga ėjas[…] P edik o us. "Juze us". […] naudo ojas
Šoping us. "pi k i" "Kampus us". S op us mies elis.
Pakeis i len elę 2. Mo o- onologiškai asimiliuo i
pasiskolin i žodžiai
Loanwo d ecipien
"Biodeg adable" Pikas L . "peak" ins alljacija us.
"Biodeg adable" Pikas L . "peak" ins alljacija us. "Į enginys"
"P ecipi acija us". […] k i uliai […] Moni o is L .
[…]moni o […]Šopingas L . […]pi kimai[…] len elė 3. Pasiskolin i
žodžiai, mo ologiškai asimiliuo i Pasiskolin i žodžiai ga ėjo kalbos
gloss
A koduo i L . […] dekoduo i […]
Konsolidi o a us. […]konsoliduo i[…] Moni o a imas L . […]moni o ingo
p ocesas[…] Moni o inis L . […]susijęs su s ebėjimu[…] (adj.)
Nei o i ulen nos […] us. " Neu o i ulence " 4. len elė Paskolos žodžiai,
ku ie ga o sin ak inio susi a imo kalbos žymenis Paskolos žodžio ga ėjo
kalbos gloss Au saide is L . […]ou side […] F iki us. "F eaks" B i ingas L .
Loanwo d ecipien
"B ie ing" Kukisy us. "Cookies" Dispense is L . "Dispense " Moni o ius
L . "Moni o " Džinsai L . "Jeans" Rolly us. "Roliai"
Failas lei enan as […] ailas […]

Pa e ns o adap a ion and in eg a ion
o english Loanwo ds in Li huanian and ussian
59s aipsniai s aipsniai abLe 5. kū iniai, ku iuose
naudojama ie inė medžiaga kalba gloss /
Loanwo d ecipien
Blanko- eksel […] us. "Blank No e" hib idizacija
"Kollekcija banne o us". "Banne pool"
hib idizacija "Laundž-muzyka us". "Lounge-music"
hib idizacija ob-nuli " us. Nulis iš kū imo naudojan
ie ines mo emas
Vnu isocyumnyje
se i us. ‘social-ne wo k-
ing si es’ hyb idiza ion
Su umpinimų są ašas us
[…] usų c o […] k oa ų
L lie u ių lenkų lenkų bcs bosnijos/k oa ijos/se bijos sL šal inio
kalba blg bulga ų L ga ėjo kalba bl s bal ųjų usų bibLiog aPhy
ba nb ook geo , danielsson Pe nilla i Mahlbe g Michaela (ed.)
2005:
eikšmingų eks ų: seman inės in o macijos išgaunimas iš ienkalbinių i
daugiakalbių ko pų.
Londonas; Niujo kas: ęs inumas.
h. ha old bende a. Lie u os e imologinis indeksas. "A chi e.o g.uk" (angl.
A chi e.o g.uk) - ""A chi e.o g"" (angl. A chi e.o g.uk) - ""A chi e.o g"" (angl.
A chi e.o g.uk) - ""A chi e.o g.""" […] sla ų i Ry ų Eu opos
Žu nalas 3, 248 […] 267.
Ž. bujas 2008: Veliki h a sko-engleski ječnik. Zag ebas: nakladni za od globus.
g ei esnis Maksas
1967: E imologičeskij slo a usskogo jazyka. Mosk a: izda els o
[…]Pag indys[…].
ilipo ič udol
1982. The English Elemen in Eu opean Languages. Vol. 2. Zag eb:
Zag ebo uni e si e as.
Haugen ei n a 1950: ling is inių skolinimosi analizė. […] Kalba 26, 210[…]31. Holden ky il
1976: skolinimosi asimiliacijos odikliai i onologinis p oduk y umas. […] Tuanus.
Kalba. 52 omas, 1 nume is, 131-147.
60 ac a Linguis ica Li huanica LXX heLen Mye s holden ky i l 1980: usų angliškas
387-399.
pasiskolinimas. […] Sla ų i Ry ų Eu opos žu nalas. 24 omas, 4 nume is, žiema,
klimas an anas 1991:
P e ixes and su ixes in he Li huanian e bal sys em. –
Li-
Lie u os menų i mokslų ke i inis žu nalas. 37, 4 omas, Žiema. Klimas An anas
(angl. Klimas An anas) - lie u ių kalbos anglicizacija. […] Li uanus. Lie u os menų i
mokslų ke i inis žu nalas. 40 omas, 2 asa a.
h p://www.li uanus.o g/1994_2/
94_2_01.h m
Lewis M. Paul, ga y . sim o n s, i cha les d. ennig (ed.) 2013: E hnologue: sion:
Languages o he Wo ld, se en een h edi ion. dallas, exas: siL in e na ional. online e -
h p://www.e hnologue.com. P ieiga: ugpjūčio 15, 2013 Lo eday Leo j. 1996: Kalbos
kon ak as Japonijoje: socialinė i ling is inė is o ija. "Ox o d: Cla endon P ess"
(Ox o das: Kle endono spauda).
Me ijam-Vebs e . "Encyclopedia B i annica" kompanija. "Me iam-Webs e .com" žodynas
""Mul idisciplina iai kodų kei imo me odai.""" 2009 m. ed. Ludmila Isu in, Donaldas
Win o das, "Kees de Bo ".
"News u.com". Vladimi as Pu inas paskelbė 2007 me us usų kalbos me ais. Įeina 2013
m. ugpjūčio 23 d.
Pažūsis Lionginas 1982: anglų paskolų a dinių mo ologinė in eg acija
ame ikie iškoje lie u ių kalboje. […] Anglų elemen as Eu opos kalbose. 2 omas.
Zag ebe.
g. u. Российская газета. – Документы. accessed augus , 23, 2013.
h p://www. g.
u/2005/06/07/yazyk-dok.h ml
.
Rusijos nacionalinis ko pusas. P ieiga: ugpjūčio 26, 2013
h p://www. usco po a. u/en/ ska džius P anas 1943: Lie u ių kalbos žodžių da yba.
Vilnius: Lie u os mokslų akademija.
"Ekspedicija su iena įgula"
(h p:
www.space ligh .nasa.go ). P ieiga p ie 8:23
"To on o ž aigždė". 2007 m. ugsėjo 22 d. […]
usų aisyklės. a ba anglų kalba; Rusijos
aukš ųjų echnologijų pasaulis, pilnas anglismų.
. Įeina 2013 m. ugpjūčio 15 d. h p: www. hes a .com
li e/2007/0229/ ussish_ ules_o _englishian.h ml Vasme io
e imologinis žodynas. 2013 m. ugpjūčio 25 d. p ieiga p ie:
www.s a ling. ine . u
cgi-bin.main.cgi? oo =us .local.sha e
s a lingmo ph.wein eich.u iel 1968: kalbų kon ak as
A likimai i p oblemos. Mou onas, Haga, Pa yžius.
Win o d Donald 2010: kon ak as i skolinimasis. […] Kalbų kon ak o
ado ėlis. Willey-blackwell: a john and sons, L d., Publica ions,
170[…]188.
Pa e ns o adap a ion and in eg a ion
o english Loanwo ds in Li huanian and ussian
61s aipsniai s aipsniai
Win o d Donald 2005: kon ak iniai
pokyčiai. klasi ika imas i p ocesai. –
Diach onika. 22, 2 omas.
Zinke ičius Zigmas 1998: Lie u ių kalbos is o ija. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidykla.
Zinke ičius Zig m a s 19801981: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika. Vilniaus: Mokslas.
Мейе Антуан 1938: Введение в сравнительное изучение индоевропейских языков.
Перевод Д. Кудрявского. Москва: Государственное социально-экономическое изда-
тельство.
Носовичъ И. И. 1984 m. - "Slo a ija Belo usija" (specimina philologiae sla icae).
Miunchenas: O o Sagne leidykla.
anglų kalbos s e imžodžių adap a imo
i in eg a imo būdai lie u ių i usų kalbose san auka šiuolaikinėms pasaulio kalboms. anglicizmai
in eg uojami į į ai ias s i is, ačiau adiciškai didžiausią anglų kalbos į aką pa y ė kompiu e ių
anglų kalba y a ne ik a p au inės komunikacijos kalba, be i didžiausias skolinių šal inis
mokslas, elek oninė p ekyba, e slas i a p au iniai san ykiai. no s skolinimasis iš anglų kalbos
y a apęs isuo inai p ipažin u ling is iniu šiuolaikinio pasaulio eiškiniu, anglų kalbos skolinių
in eg a imas į lie u ių i usų kalbas, . y. kalbas, dėl a imų is o inių yšių u inčias daugų bend ų
ling is inių b uožų dažas, nė a y imų objek ų. Šio ikslas […] apib ėž i i suklasi ikuo i
pag indinius anglų kalbos s e imžodžių adap acijas i in eg acijos mechanizmus lie u ių i usų
kalbų sis emose. naudei analizo a in e ne e skelbiama medžiaga: in e ne iniai laik aščiai,
in e ne o dieno aščiai, echniniai i akademiniai s aipsniai bei nacionalinis eks ynas. y imas
a skleidžia daug skolinimosi būdų panašumų lie u ių i usų kalbose, įskai an i ai, kad didžioji
dauguma s e imžodžių y a daik a a džiai, ku iems p iski i sin aksiniai giminės, linksnio i
skaičiaus žymikliai. unkcinių mo emų, okių kaip a iksai, skolinimasis y a e as eiškinys; ie oje
jo, suda an edinius, ie iniai kalbos dalies kei imo elemen ai pap as ai p idedami p ie
daik a a džių kamienų. dažniausias anglų kalbos s e imžodžių in eg a imo būdas abiejose kalbose
y a mo ologinė adap acija, ypač p iesaginė da yba. ki i in eg a imo būdai apima onologinę,
mo onologinę, sin aksinę adap aciją bei žodžių da ybą. dauguma suda y ų žodžių y a hib idai,
ku iuose ie inė medžiaga naudojama siekian pakeis i užsienio kalbos mo emas. analizė pa odė,
kad abiejose kalbose echnologijų s i is pa y ė didžiausią į aką. an oje ie oje e slas, muzika,
mais as i i usų kalbų p ak ikoje naudojami i keli ski ingi užsienio kalbos medžiagos
asimilia imo
ki os s i ys. dėl sa o dinamiškumo in e ne as i spausdin a žiniasklaida pasižymi naujausiais
skoliniais, o li e a ū a i knygos daugumos skolinių dažnai y a da nespėję in eg uo i. Lie u ių
62 ac a Linguis ica Li huanica LXX heLen Mye s būdai. Lie u ių kalboje ku kas dažniau naudojama
usų kalboje, ne a ojami lie u ių kalboje. ki as pas ebimas ski umas y a ai, kad usų kalboje
ie inė medžiaga nei usų kalboje, odėl dauguma anglų kalbos s e imžodžių, ku ie y a gana dažni
s e imžodžiai dažnai a ojami su nulinėmis galūnėmis, o lie u ių kalbos daik a a džiai pap as ai
ne u i nulinių galūnių, be u i kalbai būdingus sin aksinio de inimo žymiklius, p idė us p ie
pasiskolin ų kamienų. kaip odo analizuojami duomenys, mo ologinė adap acija lie u ių kalboje
p oduk y esnė nei usų. Pasiskolin as daik a a džio kamienas dažnai ampa daugelio lie u ių kalbos
edinių pag indu, uo a pu usų kalboje okia da yba nė a labai p oduk y i. dėl okios in ensy ios
mo ologinės eiklos anglų kalbos skoliniai lie u ių kalbos sis emoje kalbos dalies kai ą pa i ia
dažniau nei s e imžodžiai usų kalboje. anglų kalbos skolinių in eg acija lie u ių i usų kalbose
a skleidžia p oduk y iausius ie inius abiejų kalbų žodžių da ybos būdus.
Į eik a 2014 m. gegužės 29 d.
HeLen Mye s
Ohajo als ybinis uni e si e as, sla ų i Ry ų Eu opos ka ed a
Kalbos i kul ū a
400 Hage y Hall, 1775 College Rd, Kolumbus, OH 43210
[e-paš as apsaugo as]