Patterns of Adaptation and Integration of English Loanwords in Lithuanian and Russian

43s aipsniai / a icles keyWo ds: bo owing, language con ac , english loanwo ds, Li huanian, ussian. esMiniai Žodžiai: skolinys, kalbų yšiai, anglų kalbos s e imžodžiai, lie u ių kalba, usų kalba. heLen Mye s Ohajo als ijos uni e si e o mokslinių y imų s i ys: kalbos kon ak ai, is o inė ling is ika, kino i li e a ū os semio ika. Anglų kalbos p i aikymo i in eg acijos modeliai "Lie u ų i usų kalbos ""pasiskolin i"" i ""in eg a i būdai lie u ių i usų kalbose"" - be o, kad anglų kalba y a a p au inio bend a imo kalba, ji apo didžiausiu šiuolaikinių pasaulio kalbų anglų kalbos s e imžodžių adap a imo pasiskolinimo šal iniu." Tačiau, nepaisan o, kad skolinimasis iš anglų kalbos y a plačiai p ipažin as šiuolaikinio pasaulio ling is inis eiškinys, nė a daug pa ašy a apie anglų kalbos skolinimosi į aukimą į lie u ių i usų kalbas, u inčias daug bend ų ling is inių b uožų dėl glaudžių is o inių kon ak ų. šio s aipsnio ikslas - klasi ikuo i pag indinius anglų paskolų žodžių adap acijos i in eg acijos į lie u ių i usų kalbų sis emas mechanizmus. Remian is mano y imais, y a daug panašumų lie u ių i usų anglų leksikono skolinimo modeliuose. Dažniausias anglų paskolų žodžių in eg uojimo modelis abiejose kalbose y a mo ologinė adap acija, ypač su iksacija. Ki i mechanizmai y a onologinis, mo o- onologinis, sin ak inis p isi aikymas i žodžių kū imas. aip pa y a kele as išski inių šių d iejų kalbų užsienio medžiagos įsisa inimo modelių. emian is išanalizuo ais duomenimis, mo ologinis p isi aikymas lie u ių kalboje y a p oduk y esnis nei usų kalboje. Apsk i ai, anglų pasiskolin ų žodžių in eg a imas į lie u ių i usų kalbas a spindi p oduk y iausius abiejų kalbų žodžių o ma imo modelius. 44 ac a Linguis ica Li huanica LXX heLen Mye s ano acija šiuolaikinėms pasaulio kalboms. no s anglų kalbos skolinių in eg a imas į lie u ių i usų kalbas, . y. kalbas, dėl a imų is o inių yšių skolinimasis iš anglų kalbos y a apęs isuo inai p ipažin u ling is iniu šiuolaikinio pasaulio eiškiniu, u inčias daugų bend ų ling is inių b uožų dažas, nė a y imų objek ų. Šio ikslas […] suklasi ikuo i anglų kalba y a ne ik a p au inės komunikacijos kalba, be i didžiausias skolinių šal inis pag indinius anglų kalbos s e imžodžių adap acijos i in eg acijos mechanizmus lie u ių i usų kalbų sis emose. y imas a skleidžia daug anglų kalbos leksikos skolinimosi būdų panašumų lie u ių i usų kalbose. dažniausias anglų kalbos s e imžodžių in eg a imo būdas abiejose kalbose y a mo ologinė adap acija, ypač p iesaginė da yba. ki i in eg a imo būdai apima onologinę, mo onologinę, adap acija p oduk y esnė lie u ių nei usų kalboje. anglų kalbos skolinių in eg acija lie u ių i usų kalbose a skleidžia p oduk y iausius ie inius abiejų kalbų žodžių da ybos būdus. sin aksinę adap aciją bei žodžių da ybą. Šių kalbų p ak ikoje naudojami i keli ski ingi užsie- nio kalbos medžiagos asimilia imo būdai. kaip odo analizuojami duomenys, mo ologinė I. Įžanga Be o, kad anglų kalba y a a p au inio bend a imo kalba, ji aip pa apo didžiausiu šiuolaikinių pasaulio kalbų skolinimosi šal iniu. Anglicizmas y a į aukiamas į į ai ias s i is, ačiau okios s i ys kaip kompiu e ių mokslas, elek oninė p ekyba, e slas i a p au iniai san ykiai adiciškai y a anglų kalba. expe ienced he g ea es impac o english. despi e he ac ha bo owing om Lie u ių i usų. i.1. Lie u ių kilmė Lie u ių kalba p iklauso indoeu opiečių kalbų šeimos Bal ijos g upei i , emian is "E hnologue" (Lewis, simons, and ennig (eds.) 2013) pa eik ais duomenimis, ją isame pasaulyje kalba apie 4 milijonai žmonių. Lie u ių kalba pasikei ė mažiau nei be ku i ki a indoeu opie iškos šeimos kalba. Kai ku ie jo e leksai y a be eik iden iški iems, ku ie andami ik išnykusiose kalbose, okiose kaip seno ės g aikų, sansk i o i go ikos kalbos, p z., y as […]man[…] L ./ ū asman[…] sansk i o, pla us […]wide[…] L .[…]pla us […]wide[…] g ., sūnus nom. […]sonas[…], sūnaūs gen. […]sonas[…] L ./ sunus nom. […]son[…], sunaus gen. […]son[…] go hic1. 1 pi miau minė i pa yzdžiai paim i iš: Zinke ičius 1998. Pa e ns o adap a ion and in eg a ion o english Loanwo ds in Li huanian and ussian 45s aipsniai s aipsniai ling is ai, an oine Meille , i ino, kad kiek ienas, ku is no i išgi s i indoeu opiečių ga są, u ė ų klausy is lie u ių als iečių. Lie u os kalbos is o ijoje bu o laiko a pių, kai ji pa y ė didelę ki ų kalbų į aką. mokslininkai išski ia lie u ių kalbos ge manizacijos, polonizacijos i usizacijos laiko a pius. e minas "ge manizacija" eiškia P ūsijos lie u ių, ku ie nuo XV a. gy eno Ry ų P ūsijoje i en suda ė didžiausią ne okiečių gy en ojų g upę2, ling is inę į aką. adinamasis P ūsijos laiko a pis bu o labai s a bus, nes pi mieji spausdin i eks ai lie u ių kalba pasi odė P ūsijos kunigaikš ys ėje XVI-XVII amžiuose. šios knygos apo šiuolaikinės s anda inės lie u ių kalbos šal iniu. Tačiau Teu onų o dino p alaimėjimas i P ūsijos okiečių mona chijos įkū imas P ūsijos lie u ius i jų kalbą p i e ė į nepalankią padė į. Galiausiai lie u ių populiacija P ūsijoje sma kiai sumažėjo dėl ma os i ėlesnės imig acijos į Vokie iją 18-20 amžiuose. Ge manizacijos poli ika bu o sug iež in a XIX amžiuje. XX a. p adžioje lie u ių dauguma liko ik į šiau ę nuo Nemano upės i į pie us i pie aka ius nuo upės. Didžioji Lie u os kunigaikš ys ė (Lie u os Didžioji kunigaikš ys ė) - Didžioji Lie u os kunigaikš ys ė (Lie u os Didžioji kunigaikš ys ė) bu o Lenkijos kunigaikš ys ė, ku i egzis a o iki 1795 m., o jos na iai sa e laikė lie u ių kilmės lenkais. Lenkų kalba apo dominuojančia kalba, o lie u iška bu o laikoma pagoniška i bu o ko ojama mokyklose, bažnyčiose, poli ikoje i . . Tik als iečiai oliau naudojo lie u išką kalbą šiais laikais. he e m ‘Poloniza ion’ e e s o he pe iod o he Polish–Li huanian com- monweal h ha was o med in 1569 be ween he kingdom o Poland and he Zinke ičius paminėjo ak us, kai als iečiai bu o nubaus i už ai, kad meldėsi lie u iškai (256). Kai XVIII a. pabaigoje Bend uomenė p a ado sa o poli inį domina imą i bu o padalin a a p Rusijos, P ūsijos i Aus ijos, didžiausia Lie u os dalis apo Rusijos impe ijos dalimi. ca ų y iausybė įgy endino daugybę usi ikacijos poli ikos p iemonių, įskai an d audimą lie u ių spaudai i e n k ajui ( egionui). Lie u os als ybės a kū imas į yko Li huania became pa o he new ussian adminis a i e a ea called no h Wes - 1918 m. po I pasaulinio ka o (259). so a Li huanian was able o p ese e i s a chaic ea u es e en in he imes o sunkiausia ki ų kalbų, ypač lenkų, okiečių i usų, pa e gimas. Tačiau kai ku ie mokslininkai iš eiškia im ą susi ūpinimą dėl daba inės 2 is o inės in o macijos apie lie u ių kalbą, pag įs os Zinke ičius 1998. 46 ac a Linguis ica Li huanica LXX heLen Mye s day anglų kalbos skolinimai į lie u ių kalboje, ypač jaunųjų mies o gy en ojų kalbų kalboje, p adėjo a si as i šim ai kalbą (Lie u os kalbos d augija 1993; klimas 1994). Pas a aisiais dešim mečiais lie u ių anglicizmų. Daugelis šių anglicizmų pi mą ka ą a si ado pe muziką, . y. dainas, į ašus, CD, aizdo į ašus, adiją, ele iziją, ilmus, aip pa su lankomomis oko g upėmis iš Vaka ų. Į ai iuose lie u ių laik aščiuose, žu naliuose i populia iuose ilius uo uose žu naliuose bu o skelbiami s aipsniai, aginan ys edak o ius, žu nalis us, ašy ojus, ele izijos i adijo p anešėjus sus abdy i šį be eik isose gy enimo s e ose pasi aikančių anglų kalbos pasiskolinimo po ynį į lie u ių kalbą (klimas 1994). Ne imaujan ys ling is ai bando p ognozuo i, a lie u ių kalba sugebės iš e i okią in ensy ią anglų į akos į aką i išsaugo i sa o unikalius a chajus. i.2. Rusijos is o ija Bal ijos šalių is o inis kaimynas - Rusija - a sidū ė panašioje si uacijoje. Rusų kalba p iklauso Ry ų sla ų kalbų g upei i ją kalba apie 162 mln. žmonių a ion when anglicisms had looded in o i s domains a e ussia opened up po- li ically and cul u ally o he in e na ional exchange a e he all o he so ie isame pasaulyje (Lewis, Simons and Fennig, 2013). Te minas " unglish", ku į pi mą ka ą iš ado usų kosmonau ai 2000 m. apibūdin i sa o bend a imą su ame ikiečiais kolegomis Ta p au inėje kosminėje s o yje (Expedi ion One C ew), daba plačiai naudojamas ilius uo i pa ojingą anglų kalbos įsisk e bimą į isas Rusijos gy enimo s i is, ne imą kelian į Puškino, Tols ojaus i Dos oje skio kalbos g ynumą. "Rusiškas ede alinis įs a ymas ""Apie Rusijos Fede acijos als ybinę kalbą,"" pasi ašy as Rusijos Vy iausybės 2005 m., u i nuos a ą, d audžiančią naudo i užsienio žodžius usų kalba kaip als ybinę kalbą, išsky us a ejus, kai okie žodžiai ne u i usų ek i alen ų." Ta p ki ų y iausybės p iemonių, ski ų didin i isuomenės susidomėjimą usų kalba i jos g ynumu, bu o paskelb a, kad 2007 m. bus usų kalbos me ai (news u.com). i.3. Pe ilgą bend os is o inės plė os laiko a pį, išsisky usios iš indoeu opie iškos šeimos, Bal ijos i sla ų kalbos sukū ė daug bend ų naujo ių, ku ios is da egzis uoja šiose kalbose. Šiame y ime aš s engiuosi iš i i, a lie u ių i usų kalbos sa o ling is inėse sis emose naudoja panašius mechanizmus, į aukiančius anglų kalbos skolinimus. Sa o y imuose naudoju į ai ių žan ų medžiagas, as as didžiulėje ko puse Pa e ns o adap a ion and in eg a ion o english Loanwo ds in Li huanian and ussian 47s aipsniai s aipsniai iš in e ne inės ašy inės e pės, okios kaip in e ne iniai laik aščiai, inkla aščiai, o umai, echnologinės s e ainės i akademiniai s aipsniai. Kadangi in e ne as neabejo inai a spindi naujausią ski ingų kalbų ling is inę są eiką, jis leidžia a ski i užsienio žodžių adap acijos e apus pagal ikslines kalbas. Remian is in e ne iniuose bend a imuose į auk ų anglismų s ebėjimu, aš apib ėžiu labiausiai papli usius anglų paskolų žodžių in eg acijos į lie u ių i usų kalbas modelius i juos lygiuoju, kad nus a yčiau panašumus i ski umus, kaip šios kalbos p i aiko anglų paskolas. Remian is uo, kad lie u ių i usų kalbų in lexijos i žodžių o ma imo sis emos u i daug bend ų b uožų, ikiuosi, kad šių kalbų anglų skolinių žodžių in eg a imo mechanizmai aip pa u ė ų u ė i daug panašumų. ii. socialinės mo y acijos anglų i usų kalbų kon ak ų s i yje, y a d i pag indinės socialinės mo y acijos leksikalinėms paskoloms: po eikis i p es ižas. Šiuolaikinis echnologijų, žiniasklaidos, e slo i oko muzikos ys ymasis Vaka uose, ypač Ame ikoje, i jos LeXicaL bo oWings in Li huanian pla inimas isame pasaulyje pe pas a uosius dešim mečius sukū ė po eikį "į a dy i ollowing classi ica ion by Wein eich, which was adap ed by many schola s naujus dalykus, asmenis, ie as i są okas" (Wein eich 1968: 56). Visuomenės mode niza imas nuola suku ia po eikį a naujin i kalbas naujais iš ekliais. Naujos pasiskolin os kalbos iš anglų įplaukia į daugelį pasaulio kalbų, įskai an lie u ių i usų kalbas, užpildan jų leksonų sp agas (Win o d 2010: 38). i usų kalba eiškia ne ik leksikalinę skolinimąsi, be isų pi ma ji a spindi isą są okos "naudojan , į aukian a apimančius kele ą žiniasklaidos p iemonių" skolinimąsi. in he ollowing example (1) in eg a ion o english ‘mul imedia’ in Li huanian (Me iam-Webs e ). (1) mul imedija (L .) mul imedija ( us.) […]mul imedia[…] ne isada aišku, kas mo y uoja skolinimąsi. kai ku iais a ejais pasiskolin as žodis pakeičia ie inį žodį, u in į ą pačią eikšmę. Pa yzdys (2) pa odo, kaip anglų pasiskolin as žodis "dai e " pakeičia usų "ny jal[…]ščik" lygia e ė eikšme. (2) dai e ( us.) […]di e […] […] ny jal[…]ščik ( us.) […]di e […] na dymo są oka usų kalboje egzis a o nuo seno ės laikų i odėl bu o emiama žodžiu, eiškiančiu šią są oką. Tiesą sakan , daugelis sla ų 48 heLen Mye s ac a Linguis ica Li huanica LXX Kalbos u i ny o-ni in šaknų a ian us, žodžius, ku ie nu odo objek us a eiksmus, susijusius su na dymu, p z., ny ka (bl s.) […]dučių ūšis[…] (Носовичъ 1984: c o. poni a i 343); wynu zy (Pol.) ‘ o come o he su ace’ (Vasme E ymological Dic iona y), […]sink disappea […] (bujas 2008: 1112), i . . Fak as, kad šis šaknis egzis uoja ki ose sla ų šeimos kalbose, odo jo bend ą sla ų kilmę. Aki aizdu, kad skolin ojas nebu o mo y uo as po eikio. P es ižas šiuo a eju aip pa a odo mažai ikė ina mo y acija, nes šiuolaikinėje usų kalboje nė a endencijos pakeis i bend ą žodyną sa o anglų kolegomis. Tačiau pas a uoju me u skolinimasis "dai e " apo is populia esnis kai ku iose s i yse i ne pe žengė gim osios usų kalbos "ny jal[…]ščik" naudojimą. "Ny dalščik" bu o panaudo as 50 ka ų li e a ū os eks uose i ik 33 ka us ussian na ional co pus (accessed augus 26, 2013), dai e is used 4 imes in laik aščiuose. Daugumoje kon eks ų "dai e " eiškia "na dymą kaip p o esiją", o ie inis ny jal […]ščik u i bend esnį a ojimą i gali eikš i iek "p o esionalią na dy oją", iek " ą, ku is na dinėja dėl malonumo a hobio". Tačiau šis ski umas y a sub ilus i mes galime as i kon eks us, ku iuose dai e y a be eik sinonimas ny jalščik (3): (3) ak alang daju em, u kogo es ljub se i ika dai e a-i elja. […]aqualung gauna ie, ku ie u i mėgėjų na dy ojo pažymėjimą.[…] Aš ikiu, kad usų ny jal[…]ščik i ki ų ie inių žodžių pakei imas nebū inai y a mo y uo as p es ižu, o labiau bend a endencija supap as in i kalbą. Panašūs pa yzdžiai y a i lie u ių kalboje. Pa yzdžiui, angliškai pasiskolin as b ause is (L .) […]b owse […] dažnai naudojamas ie oj ie inio na ykle (L .) ku is iš p adžių eiškė […]ba je as upėje ž ejo i žu į, inklas[…], be su echnologijų ys ymu jis aip pa p adėjo bū i naudojamas […]b owse […]. Lie u os paieškos sis ema google.l (įei a 2013 m. ugpjūčio 26 d., h p: www.google.l ://# p=a5 /ece00357cd65&q=b ause is ) a nešė 514 000 b ause is že onų, ku iuos lie u ių in e ne o s e ainės naudoja žymė i "b ause " i 1 080 000 na šykle že onų, ku ių dauguma naudojami "b owse " p asme, p z., Na šyklė „Fi e ox“ […]b owse i e ox[…], o kai ku ie iš jų eiškia […] inklas ž ejo i žu į[…], p z., iš na š[…]klės a nešė aukšlių […](jie) a nešė bleaks iš inklo[…]. A odo ikė ina, kad kai ku ios s i ys, šiuo a eju echnologijų s i is, į aukia anglų žodžius ne ik dėl po eikio užpildy i sa o leksonų sp agas (Win o d 2010: 38), be i dėl bend o ski ingų kalbų kalbė ojų polinkio naudo i am ik ą uni e salią e minologiją, ku i supap as ina bend a imą. Klausimas, ku is kyla iš šios si uacijos analizės, y a ai, a abu žodžiai, pasiskolin as i gim oji leksema, išliks. P ieš p adedan analizuo i anglų skolinimąsi lie u ių i usų kalbomis, s a bu paaiškin i e minologiją, ku i bus naudojama skolinimui Pa e ns o adap a ion and in eg a ion o english Loanwo ds in Li huanian and ussian 49s aipsniai s aipsniai užsienio žodžių, ku ie nepa eikia naujos są okos i odėl paka oja esamą žodyną, pe kėlimas suku ia painia ą a ojime, ku is pap as ai ap ibojamas pi muoju kalbos kon ak o e apu (Wein eich 1968: 54). galiausiai ienas iš e minų gali bū i panaikin as, a ba abu jie gali lik i kalboje nus a y ame kon eks o diapazone. i jo ipams apib ėž i. in Li huanian and ussian skolinimasis adiciškai ski iasi nuo in e e encijos a ba pe da imo, ku is siejamas su an osios kalbos įgijimu (Win o d 2010). Pasiskolinan , medžiagos iš nedominuojančios šal inės kalbos (sL) y a impo uojamos į ga ėjos kalbą ( L) pe kalbė ojų agen ū ą, ku iems pas a oji y a dominuojan i a ba pag indinė kalba, . y. L agen ū a. (Win o d 2005: 377). Pasiskolinimas pap as ai apima žodyną i ka ais s uk ū os elemen us. pasiskolin i dalykai am ik u mas u asimiliuojami i isiškai in eg uojami į RL ling is inę sis emą. jų a kū imui ne eikalaujama, kad kalbė ojai žino ų sl. Tuo pačiu me u neasimiliuo i daik ai dažnai adinami kodų kei imu (Lo eday 1996; Mye s-sco on 2003) i pap as ai eikalauja užsienio žymenų d ikalbiškumo. Kai kalbė ojai pasiskolin uose žodžiuose pakeičia mo emus, jie pa odo, kad p ipažįs a šių mo emų lygia e iškumą and conscious a en ion on he speake s’ pa . haugen’s ypology (1950: 212) di ides bo owings in o impo a ion and subs i u ion based on he p esence o he absence (213). Tačiau Haugeno ipologijoje nė a onologinės imi acijos. Leksikalinės paskolos pap as ai p i aikomos ne ik mo ologijos lygiu, be i ki ais lygmenimis, kol jos ampa nea ski iamos nuo ie inės medžiagos (Win o d 2005). Šioje knygoje aš sekau an Coe sem pasiūly a ipologija i palaiko daug šiuolaikinių ling is ų, ku ie apibūdina skolinimą kaip dinamišką imi acijos i p isi aikymo p ocesą, o ne jo galu inį ezul a ą. imi aciją an Coe sem apibūdina kaip "pi minį skolinimosi mechanizmą", ku is suku ia sL elemen o ap oksimaciją ( an Coe sem, ci uojamas iš Win o d 2005). imi acijai dažnai seka p isi aikymas, ku is apima šio žodžio klasės ipinių ling is inių b uožų p isky imą pasiskolin am žodžiui L. Šio p oceso p oduk ai y a " iesioginiai" paskolos žodžiai i paskolos mišiniai, ku ie y a papildomi L ski inguose jų in eg acijos e apuose, nepa eikian L singl.noun.Masc.nomsg. 50 ac a Linguis ica Li huanica LXX heLen Mye s s uk ū a. Didžioji dalis anglų kalbos mišinių ka ego iją. Pa yzdžiai (3) i (5) y a ionaliniai p iedai, odan ys ly ies, a ejo paskolų lie u ių i usų kalbomis pa enka į " iesioginių" paskolų žodžių i paskolų i skaičiaus su ikimą. Pa yzdžiai (4) i (6) y a paskolų mišiniai i demons uoja iš es inių su iksų p ijungimo p ie pasiskolin o kamieno p ocesą, kad pasiskolin as illus a ions o he ‘di ec ’ loanwo ds which a e inco po a ed in o he ecipien languages in hei ‘pu e’ o ms wi hou modi ica ion excep o adding in lec- elemen as pa ek ų į pasiskolin ą ka ego iją. b u alinės […]nos […] ( us. […]b u ali y[…]) a eju (p z. 4) su iksas -NOST[…]- y a abs akčio mo e iškojo a dinio žymeklis i y a sinonimas su anglų su iksu -iTY žodžiuose, okiais kaip […]mo ali y, pa iali y[…] i . . Lie u ių su iksas -AVin inansa o […] inansuo as[…] y a modi ikuo a žodžio su iksas -AU, ku is ampa - AV p ieš okalą. (3) p edik o ( us.) […]p edic o […] […] iesioginis paskolos žodis (4) b u al[…]-NOST[…] ( us.) […]b u ali y[…] […] paskolos mišinys b u al.noun.abs . em. (5) singl-AS (L .) ‘single (cd)’ – di ec loanwo d (6) inans-AV-O (L .) […] inanced[…] […] loan blend ki i leksikinių paskolų ipai, okie kaip inans.Ve b.Pas .sg paskolų pe keliai, aip pa y a lie u ių i usų kalbose, ačiau jų nė a iek daug, kiek paskolų žodžių. pa yzdžiai (7) i (8) ilius uoja usų i lie u ių kalkus anglų kalbos "skysc ape ". lie u ių kalboje (p z., 8) okalas […]o[…] naudojamas jung i iš e s us šaknis dang- […]sky[…] i […]/ - aižis […]sk ape […]. (7) nebo-sk ëb ( usų kalba) […] dango aižis […] […] paskolos e imas (calque) dango aižis dang-o- aižis (L .) […] skysc ape […] […] paskolos e imas (calque) sky-o-sc ape siekian pe duo i iš anglų kalbos pasiskolin as są okas, iek lie u ių, iek usų kalboje aip pa naudojami kū iniai, ku ie gali bū i suda y i ik iš ie inių žodžių a mo emų a ba ie inės medžiagos de inių su užsienio sudedamosiomis dalimis. Ne isada įmanoma paaiškin i okių kū inių mo y aciją. Remian is Haugeno i Win o do suku omis ipologijomis, šis pa yzdys (9) y a g ynai ie inis kū inys, naudojamas usų kalboje iš eikš i ženklą […]@[…], ku is anglų kalboje y a okalizuo as kaip e d inis p epozicija […]a […]. P iežas is, kodėl usai nusp endė naudo i a dinio "dog" mažėjančią o mą ženklo "@" p asme, nė a isiškai aiški, ačiau y a daug pa yzdžių, kaip šis ženklas pa adin as gy ūnų a dais ki ose kalbose. Pa e ns o adap a ion and in eg a ion o english Loanwo ds in Li huanian and ussian 51s aipsniai s aipsniai guages aip pa . Pa yzdžiui, eng ų kalboje jis adinamas "ki miniu", suomiškai - "ka ė", g aikiškai - "ka ė", o ko ėjiečių kalboje - "šnekas"3. (9) sobač-K-A ‘@ sign - gim oji kū imo dog.noun.diminu i e- em.nom.sg hib idiniai kū iniai, ku ie y a d ikalbių pobūdžio (haugen 1950) i apima kai ku ių ga ėjų kalbų s uk ū inės s uk ū os modelio pe da imą, a s o auja p oduk y iam žodžių o ma imo ipui iek lie u ių, iek usų kalbose. Hib idas iš lie u ių kalbos y a iksuo a a dinė azė, ku i susideda iš ie inio pag indinio a dinio s e aine […]gues - oom[…] i pasiskolin o modi ika o iaus in e ne o, ku is y a p i aiky as lie u ių susi a imo sis emai, p idedan ie inį in lexinį p iedėlį -o, ku is odo y išką ienka inį a dinį a dą geni y iniame a eju. In e ne O s e aine (L .) […]websi e[…] […]hyb id c ea ion in e ne .Masc.gen.sg.-gues - oom example (11) ilius uoja junginį hib idą iš usų kalbos, suda y ą iš iesioginio pasiskolinimo žodžio dip […]dip[…] i ie inio namazka […]sp ead[…] - mo e iškojo a dinio pi mojo […]a deklinacijos, ku is, būdamas šio junginio gal a, aldo jo in lexiją. (11) dipnamazka ( us. ‘dip jung inis hib idinis sukū imas dip-sp ead iV. PhonoLogicaL, Mo Pho-PhonoLogiiV.1. Fonologinė in eg acija - ai, kiek pasiskolin os kalbos p isi aiko p ie p iimančiosios kalbos ling is inės sis emos, p iklauso nuo o, kiek laiko pasiskolin a kalba egzis uoja, i nuo ki ų sociologinių eiksnių. Tačiau pa s laikas ne u i į akos asimiliacijos g eičiui. Jis da o į aką a ojimo dažnio g eičiui, ku is sus ip ina asimiliacijos laipsnį (Holden 1976). Kad pasiskolin os kalbos bū ų isiškai in eg uo os, jos u i pa i i daugybę ga so pokyčių, kad a i ik ų ikslinės kalbos onologinę sis emą. caL, Mo PhoLogicaL and syn ac ic in eg a ion o bo oWings 3 Kompiu e iai i gy enimas. Sobačka @: Мифы и реальность, p ieiga ugpjūčio 27, 2013, h p://a icles. o g. u/blog/i em,170 58 ac a Linguis ica Li huanica LXX heLen Mye s eXamPLes asimiliuo i onologiškai kalbos gloss Pasiskolin i žodžiai o engLish bo oWings len elė 1. Pasiskolin i žodžiai ga ėjo kalbos gloss Akayn us. "Moni o Rus" sąskai a. in Li huanian and ussian […]moni o […] Andég ound us. "Pica L . "pizza" békg aund Loanwo d ecipien us. […] onas […] Plis us. P ašau, palankusis us. […] naudos ga ėjas[…] P edik o us. "Juze us". […] naudo ojas Šoping us. "pi k i" "Kampus us". S op us mies elis. Pakeis i len elę 2. Mo o- onologiškai asimiliuo i pasiskolin i žodžiai Loanwo d ecipien "Biodeg adable" Pikas L . "peak" ins alljacija us. "Biodeg adable" Pikas L . "peak" ins alljacija us. "Į enginys" "P ecipi acija us". […] k i uliai […] Moni o is L . […]moni o […]Šopingas L . […]pi kimai[…] len elė 3. Pasiskolin i žodžiai, mo ologiškai asimiliuo i Pasiskolin i žodžiai ga ėjo kalbos gloss A koduo i L . […] dekoduo i […] Konsolidi o a us. […]konsoliduo i[…] Moni o a imas L . […]moni o ingo p ocesas[…] Moni o inis L . […]susijęs su s ebėjimu[…] (adj.) Nei o i ulen nos […] us. " Neu o i ulence " 4. len elė Paskolos žodžiai, ku ie ga o sin ak inio susi a imo kalbos žymenis Paskolos žodžio ga ėjo kalbos gloss Au saide is L . […]ou side […] F iki us. "F eaks" B i ingas L . Loanwo d ecipien "B ie ing" Kukisy us. "Cookies" Dispense is L . "Dispense " Moni o ius L . "Moni o " Džinsai L . "Jeans" Rolly us. "Roliai" Failas lei enan as […] ailas […] Pa e ns o adap a ion and in eg a ion o english Loanwo ds in Li huanian and ussian 59s aipsniai s aipsniai abLe 5. kū iniai, ku iuose naudojama ie inė medžiaga kalba gloss / Loanwo d ecipien Blanko- eksel […] us. "Blank No e" hib idizacija "Kollekcija banne o us". "Banne pool" hib idizacija "Laundž-muzyka us". "Lounge-music" hib idizacija ob-nuli " us. Nulis iš kū imo naudojan ie ines mo emas Vnu isocyumnyje se i us. ‘social-ne wo k- ing si es’ hyb idiza ion Su umpinimų są ašas us […] usų c o […] k oa ų L lie u ių lenkų lenkų bcs bosnijos/k oa ijos/se bijos sL šal inio kalba blg bulga ų L ga ėjo kalba bl s bal ųjų usų bibLiog aPhy ba nb ook geo , danielsson Pe nilla i Mahlbe g Michaela (ed.) 2005: eikšmingų eks ų: seman inės in o macijos išgaunimas iš ienkalbinių i daugiakalbių ko pų. Londonas; Niujo kas: ęs inumas. h. ha old bende a. Lie u os e imologinis indeksas. "A chi e.o g.uk" (angl. A chi e.o g.uk) - ""A chi e.o g"" (angl. A chi e.o g.uk) - ""A chi e.o g"" (angl. A chi e.o g.uk) - ""A chi e.o g.""" […] sla ų i Ry ų Eu opos Žu nalas 3, 248 […] 267. Ž. bujas 2008: Veliki h a sko-engleski ječnik. Zag ebas: nakladni za od globus. g ei esnis Maksas 1967: E imologičeskij slo a usskogo jazyka. Mosk a: izda els o […]Pag indys[…]. ilipo ič udol 1982. The English Elemen in Eu opean Languages. Vol. 2. Zag eb: Zag ebo uni e si e as. Haugen ei n a 1950: ling is inių skolinimosi analizė. […] Kalba 26, 210[…]31. Holden ky il 1976: skolinimosi asimiliacijos odikliai i onologinis p oduk y umas. […] Tuanus. Kalba. 52 omas, 1 nume is, 131-147. 60 ac a Linguis ica Li huanica LXX heLen Mye s holden ky i l 1980: usų angliškas 387-399. pasiskolinimas. […] Sla ų i Ry ų Eu opos žu nalas. 24 omas, 4 nume is, žiema, klimas an anas 1991: P e ixes and su ixes in he Li huanian e bal sys em. – Li- Lie u os menų i mokslų ke i inis žu nalas. 37, 4 omas, Žiema. Klimas An anas (angl. Klimas An anas) - lie u ių kalbos anglicizacija. […] Li uanus. Lie u os menų i mokslų ke i inis žu nalas. 40 omas, 2 asa a. h p://www.li uanus.o g/1994_2/ 94_2_01.h m Lewis M. Paul, ga y . sim o n s, i cha les d. ennig (ed.) 2013: E hnologue: sion: Languages o he Wo ld, se en een h edi ion. dallas, exas: siL in e na ional. online e - h p://www.e hnologue.com. P ieiga: ugpjūčio 15, 2013 Lo eday Leo j. 1996: Kalbos kon ak as Japonijoje: socialinė i ling is inė is o ija. "Ox o d: Cla endon P ess" (Ox o das: Kle endono spauda). Me ijam-Vebs e . "Encyclopedia B i annica" kompanija. "Me iam-Webs e .com" žodynas ""Mul idisciplina iai kodų kei imo me odai.""" 2009 m. ed. Ludmila Isu in, Donaldas Win o das, "Kees de Bo ". "News u.com". Vladimi as Pu inas paskelbė 2007 me us usų kalbos me ais. Įeina 2013 m. ugpjūčio 23 d. Pažūsis Lionginas 1982: anglų paskolų a dinių mo ologinė in eg acija ame ikie iškoje lie u ių kalboje. […] Anglų elemen as Eu opos kalbose. 2 omas. Zag ebe. g. u. Российская газета. – Документы. accessed augus , 23, 2013. h p://www. g. u/2005/06/07/yazyk-dok.h ml . Rusijos nacionalinis ko pusas. P ieiga: ugpjūčio 26, 2013 h p://www. usco po a. u/en/ ska džius P anas 1943: Lie u ių kalbos žodžių da yba. Vilnius: Lie u os mokslų akademija. "Ekspedicija su iena įgula" (h p: www.space ligh .nasa.go ). P ieiga p ie 8:23 "To on o ž aigždė". 2007 m. ugsėjo 22 d. […] usų aisyklės. a ba anglų kalba; Rusijos aukš ųjų echnologijų pasaulis, pilnas anglismų. . Įeina 2013 m. ugpjūčio 15 d. h p: www. hes a .com li e/2007/0229/ ussish_ ules_o _englishian.h ml Vasme io e imologinis žodynas. 2013 m. ugpjūčio 25 d. p ieiga p ie: www.s a ling. ine . u cgi-bin.main.cgi? oo =us .local.sha e s a lingmo ph.wein eich.u iel 1968: kalbų kon ak as A likimai i p oblemos. Mou onas, Haga, Pa yžius. Win o d Donald 2010: kon ak as i skolinimasis. […] Kalbų kon ak o ado ėlis. Willey-blackwell: a john and sons, L d., Publica ions, 170[…]188. Pa e ns o adap a ion and in eg a ion o english Loanwo ds in Li huanian and ussian 61s aipsniai s aipsniai Win o d Donald 2005: kon ak iniai pokyčiai. klasi ika imas i p ocesai. – Diach onika. 22, 2 omas. Zinke ičius Zigmas 1998: Lie u ių kalbos is o ija. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Zinke ičius Zig m a s 19801981: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika. Vilniaus: Mokslas. Мейе Антуан 1938: Введение в сравнительное изучение индоевропейских языков. Перевод Д. Кудрявского. Москва: Государственное социально-экономическое изда- тельство. Носовичъ И. И. 1984 m. - "Slo a ija Belo usija" (specimina philologiae sla icae). Miunchenas: O o Sagne leidykla. anglų kalbos s e imžodžių adap a imo i in eg a imo būdai lie u ių i usų kalbose san auka šiuolaikinėms pasaulio kalboms. anglicizmai in eg uojami į į ai ias s i is, ačiau adiciškai didžiausią anglų kalbos į aką pa y ė kompiu e ių anglų kalba y a ne ik a p au inės komunikacijos kalba, be i didžiausias skolinių šal inis mokslas, elek oninė p ekyba, e slas i a p au iniai san ykiai. no s skolinimasis iš anglų kalbos y a apęs isuo inai p ipažin u ling is iniu šiuolaikinio pasaulio eiškiniu, anglų kalbos skolinių in eg a imas į lie u ių i usų kalbas, . y. kalbas, dėl a imų is o inių yšių u inčias daugų bend ų ling is inių b uožų dažas, nė a y imų objek ų. Šio ikslas […] apib ėž i i suklasi ikuo i pag indinius anglų kalbos s e imžodžių adap acijas i in eg acijos mechanizmus lie u ių i usų kalbų sis emose. naudei analizo a in e ne e skelbiama medžiaga: in e ne iniai laik aščiai, in e ne o dieno aščiai, echniniai i akademiniai s aipsniai bei nacionalinis eks ynas. y imas a skleidžia daug skolinimosi būdų panašumų lie u ių i usų kalbose, įskai an i ai, kad didžioji dauguma s e imžodžių y a daik a a džiai, ku iems p iski i sin aksiniai giminės, linksnio i skaičiaus žymikliai. unkcinių mo emų, okių kaip a iksai, skolinimasis y a e as eiškinys; ie oje jo, suda an edinius, ie iniai kalbos dalies kei imo elemen ai pap as ai p idedami p ie daik a a džių kamienų. dažniausias anglų kalbos s e imžodžių in eg a imo būdas abiejose kalbose y a mo ologinė adap acija, ypač p iesaginė da yba. ki i in eg a imo būdai apima onologinę, mo onologinę, sin aksinę adap aciją bei žodžių da ybą. dauguma suda y ų žodžių y a hib idai, ku iuose ie inė medžiaga naudojama siekian pakeis i užsienio kalbos mo emas. analizė pa odė, kad abiejose kalbose echnologijų s i is pa y ė didžiausią į aką. an oje ie oje e slas, muzika, mais as i i usų kalbų p ak ikoje naudojami i keli ski ingi užsienio kalbos medžiagos asimilia imo ki os s i ys. dėl sa o dinamiškumo in e ne as i spausdin a žiniasklaida pasižymi naujausiais skoliniais, o li e a ū a i knygos daugumos skolinių dažnai y a da nespėję in eg uo i. Lie u ių 62 ac a Linguis ica Li huanica LXX heLen Mye s būdai. Lie u ių kalboje ku kas dažniau naudojama usų kalboje, ne a ojami lie u ių kalboje. ki as pas ebimas ski umas y a ai, kad usų kalboje ie inė medžiaga nei usų kalboje, odėl dauguma anglų kalbos s e imžodžių, ku ie y a gana dažni s e imžodžiai dažnai a ojami su nulinėmis galūnėmis, o lie u ių kalbos daik a a džiai pap as ai ne u i nulinių galūnių, be u i kalbai būdingus sin aksinio de inimo žymiklius, p idė us p ie pasiskolin ų kamienų. kaip odo analizuojami duomenys, mo ologinė adap acija lie u ių kalboje p oduk y esnė nei usų. Pasiskolin as daik a a džio kamienas dažnai ampa daugelio lie u ių kalbos edinių pag indu, uo a pu usų kalboje okia da yba nė a labai p oduk y i. dėl okios in ensy ios mo ologinės eiklos anglų kalbos skoliniai lie u ių kalbos sis emoje kalbos dalies kai ą pa i ia dažniau nei s e imžodžiai usų kalboje. anglų kalbos skolinių in eg acija lie u ių i usų kalbose a skleidžia p oduk y iausius ie inius abiejų kalbų žodžių da ybos būdus. Į eik a 2014 m. gegužės 29 d. HeLen Mye s Ohajo als ybinis uni e si e as, sla ų i Ry ų Eu opos ka ed a Kalbos i kul ū a 400 Hage y Hall, 1775 College Rd, Kolumbus, OH 43210 [e-paš as apsaugo as]