102 ac a Linguis ica Li huanica LXXI
esMiniai ŽodŽiai: bal ų i inų kalbų kon ak ai, inų kalbų bal izmai, inoug is ika, e i-
mologija, pa agonamoji kalbo y a, kalbo y os e a cheologijos
san ykiai, algi das sabaliauskas.
keyWo ds: bal ic- innic con ac s, bal ic loanwo ds in innic, inno-ug ian
linguis ics, e ymology, compa a i e linguis ics, ela ions be ween linguis ics
and a chaeology, algi das sabaliauskas.
san e i jun iLa
uni e si à di helsinkio
Di ezioni di ice che scien i iche: e imologia e pa agonamoji
linguo y a, bal ų e inų kalbų kon ak i.
più ecen i ecchioVės baL e in kaLb kon ak ano azione i più an ichi con a i a bal e ină
lingue sono s a i p incipalmen e s udia i inni e u alo ling is . Šių y imų kon eks e bal is ai
y iMŲ PenkiasdeŠiM Me is
he La es i y yea s o s udies in o he
P ehis o ic con ac s be ween bal ic and innic
spesso ci a algi do sabaliausko 1963 m. l'apž algą delle lingue Li uanee. u alo lingu dei ice ca o i
conoscenza dei lingu con ac i du an e l'ul imo cinquan a anni no e olmen e pagausėjo. discu e
l'ul ima si uazione gene ale di u i i qua o pog upi, che ha desc i o sabaliauskas: in dei
linguaggi debili bal dei linguaggi, bal iškų skolinių in dei linguaggi, g amma ici simili udini a i due
g uppi di lingue e linguis iche nonché ci cos anze a cheologiche nel con es o dei con a i
p eis o ici.
anno a ion
he oldes con ac s be ween bal ic and innic languages ha e mos ly been esea ched by
innic and u alic linguis ics. When e e ing o hese s udies, bal ologis s mainly quo e a
Li huanian-language e iew by sabaliauskas 1963. howe e , he u alicis knowledge on he
con ac s has subs an ially inc eased du ing he las hal a cen u y. his a icle p esen s an
upda ed o e all iew o all ou sub- ields sabaliauskas ea ed: innic loanwo ds in bal ic, bal ic
loanwo ds in innic, g amma ical simila i ies be ween he wo language g oups, and linguis ic and
a chaeological conside a ions on he p ehis o ic con ex o he con ac s.
naujausias seno ės bal ų i inų kalbų kon ak ų
y imų penkiasdešim me is
103s aipsniai a icles /
P ima cinquan a anni alen uoso e mol o bene pa lan e inomi di lingua
kalbininkas algi das sabaliauskas publika o s aipsnį „bal ų i Pabal ijo suo-
mių kalbų san ykiai“ žu nale Lie u ių kalbo y os klausimai. sabaliausko emos
p esen azione a quel empo e a mode nus e suppo a o bes as iis ha me o
ikos skolinių y imų šal iniais. bėgan dešim mečiams inų kalbų kon ak ų y i-
mai spa čiai obulėjo i šiandien požiū is į seno ės bal ų i inų kon ak us isiš-
inoug iskai unoks negu 1963 anni.
Li u iškoje bal ų kalbos is o iją i p iešis o ę nag inėjančioje li e a ū oje
kon ak a isi amen e ebė a desc i i sulla base sabaliausko sc i i.
in pa e si capisce che i bal is i li uani non si o ano al li ello della discussione
inoug is ă, poiché sui bal à e inna con a i dal jalo kalima di igėlio
I äme ensuomalais en kiel en bal ilaise lainasana (bal iški skoliniai inių kalbose,
ul e io men e ibL, 1936) non è sc i a apž algų, e il eikalas le iske) in ques o campo
ebė a Vilhelmo homseno Be ö inge mellem de inske og de bal iske (li auisk-
(san ykiai suomi e bal ų (lie u ių-la ių) lingų, ul e io men e b b, 1890). Tu a ia negli
ul imi anni appa se alcuni b e i di ques a ema apž algų: sop a u o angliški Lembi o
Vabos (2011b) e san e i jun ilos a ikli bei es ų kalba pa ašy as Vabos (2011a) a icolo. i
più ecen i elenchi dei debi o i cos i ui ono seppo suhonenas (1988) e Vaba (1990a),
u a ia ques i elenchi ecip oca non coincidono e sono in pa e obsole e, plg. jun ila
2011. Lo scopo di ques o a icolo o i e agli scienzia i li uani mezzi pe iempi e le
lacune del pe iodo cinquan adici anni. in esso engono o ni e le p incipali di ezioni di
ice che dei con a i dell'ul imo mezzo secolo e le più impo an i on i. collegando on i
si s o za concen a si in lingue indoeu opee sc i i es i, u a ia ad alcuni e imologiji
paminimi anche suomi e es ų lingue sc i i on i. sabaliauskas ha di iso il suo a icolo in
qua o pa i: Gene os no i, G ama iche peculia i à, Bal ų kalbų skoliniai Pabal ijo
suomių kalbose nonché Pabal ijo suomių skoliniai bal ų kalbose. sa à analizza i u i i
qua o emi, u a ia a buline o dine, lasciando più impo an e men is, . y.
conclusadas, pabaigai. sabaliausko Pabal ijo suomi dei linguaggi (i äme ensuomalaise
kiele , lääneme esoome keeled, die os see innische Sp achen) signi ica quello s esso,
cosa che più a di iene u ilizza a są oka inų kalbos (Finnic languages). Pabal ijo inomii
appa engono allo s esso pas iccio dei conce i come Pa olgio inomii. en ambi ques i
conce i si può e oneamen e capi e come desc i en i dei ma i bal ici e Volga cos ie e
che i ono inni, quindi di lo o nessuna qui non e oosi. In ece della p ima conce ia
meglio usa e inai, in ece della seconda mo d iai e ma iai. Secondo con empo aniì
app occio mo d iai e ma iai nesuda o di una Pa olgio suomi (o Pa olgio inų) g uppo, ol e
a ques o, mo d ių lingua è più icina in delle lingue negu ma i delle lingue.
104 ac a Linguis ica Li huanica LXXI in skoLiniai baL kaLbose come sabaliauskas
san e i jun iLa
ašė, la maggio pa e inų skolinių isul a solo in quelle la ių si può a e deduzione
che ques i skoliniai sono signi ica i amen e più nuo i che ecchie bal iški skoliniai
inų kalbose. che sono più ecen i, si può ede e e dal a o che in esse non si no ano
kalbos dialek uose, ku ių a ealai geog a iškai ibojasi su ly ių i es ų kalbų a ealais.
ki i andami ik la ių kalboje, kele as jų oliau pa eko i į lie u ių kalbą. iš o
simili simili appo i di suoni come nei ecchi debi i i. Ques i nuo i neoio i p es i i di
lingua la ia da sud dei inni lingue sono nuodugniai y ęs Vaba (plg. Vaba 1997a, 2006).
Tu o il più ecen e la o o su di lo o è ka eřinas kolle o os (2013). dal sabaliausko
lis ini dei debi o i esama pag indo imuo e e solo una pa ola, . y. lie. kadagys ~ la.
kadiķis ~ p . kadegis. Lie u iškas e p ūsiškas pa ole non possono esse e si
p es a ini da la ių kadiķis e la ių pa ola non da inų, ma da Pabal ijo okiečių
Kaddik, da cui enne es. kadakas. dallo s esso signi ica o inoug iche pa ole suo.
ka aja, es. kadakas, no d samių gaskkas, komių kač e mansių a mių köös e koś
impossibile de i a e alcuna comune o ma pi mykš ės. essi sono, ko p esumo,
subs a o skoliniai da sconosciu i linguaggi, che pa la a egione, e della s essa
o igine, può esse e, sono lingue li uanee e p ūsų. pe ò lie. na e < la. lai a < inų kalbos,
come ašo sabaliauskas, bu i. na e non < ge m. *hlaiwa-, solo ge m. * lauja-
(koi uleh o 1970: 178).
sabaliauskas o nisce non solidas Paulo a is es asse zione, che in luenza inų kalbų
bal ų kalboms menkai s udia a, ma ce cando anco a si può o a e i gi mol o anų
skolinių. A ualmen e sappiamo che a is es ipo esè non è suppo a a da a i:
decine di pa ole Li uanee e p ūsų lingue sono s a e p opos e come inismi, ma
nessuna di ale o igine non può esse e dimos a a (jun ila 2014).
in dei e bal dei linguaggi con a i ice ca o i sono menzėję due possibili agioni,
pe ché nelle bal delle lingue non ci sono ecchie in dei debili. Innanzi u o, senza
dubbio, con a a a la a mė bal ų è scompa sa e non ha cedu o i suoi possibili
inizmì ad al e a mie bal ų. secondo, gene almen e è s a o i enu o che bal ų
kon ak inės kalbos p es ižas e a no e olmen e maggio e negu inų p okalbės.
u a ia, ano Vladimi o opo o o (1990) e anche Pe i kallio (2014: 113), inų kalbų senieji bal izmai sono non supe s a as, ma subs a as.
baL skoLiniai in kaLbose sabaliausko bal izmi elenco di on e p incipale e a ibL
1936, come second aeilie on i usa e: b b 1890, suomių kalbos e imologinio žodžio
pi mosios d i dal imas ( oliau skes 1955 i 1958) e Lau io hakulineno suomių kalbos
sanda a i aida ado o in lingua ussa con Paulo a is e‘s appendiis (a is e 1953 e
1955). sepa a o e imologijas sabaliauskas ėmė iz ka lo abeno (1947), eino niemineno
naujausias seno ės bal ų i inų kalbų kon ak ų
y imų penkiasdešim me is
105s aipsniai a icles /
(1955 e 1963b) e opo o o e ubačio o (1962) eikalų. P incipali di ques a ema eikalų
pag indu sabaliauskas pubblicò le o e Li uaniani un a icolo che p esen a
un'immagine gene ale. non si può a e ma e che qualche qualunque singolo suomiškas
on e sia s a o miglio e che sabaliausko lie u iškas a ikulas. del u o sabaliauskas
p esen ò 109 neabejo inus e 116 abejo inų inų skolinių. ha anche p esen a o du
bal izmo, dei quali manca ibL: hei iä ~ heide ~ hedelmä ( opo o as e ubačio as) e sii
(niemienenas). inol e, mol o kalima con o e sijamo e imologije sabaliausko lis aše
indica o come dubbioo i (ka s a, ka a, kekäle, ki s u, a si, es. ka is ama, es. kuk u,
lai a, lielo, liika, ii a (sabaliauskas klaidingai pa ašė ii a), uskea, sammas, ee i,
ly . kē ) o pe sino come neabejo ina e imologija ( eps. hähk). da ibL abejo inų
e imologijų sabaliauskas spiegino come neabejo inus pa ole hä kä, uohi e es. ku b.
sabaliauska anche ma cò kalimos neabejo inomi conside a o e imologies come
dubbioo inas, specialmen e pu ché qualunque al o s udia ojas iomi dubejojo:
homseno b b i eny us dubbioo inais a a, me i, a is a e ly . āis a , SKeS elki,
kelle, kääppä, laiska, lunka, napa e mä kä, a is es hanhi, hihna e kappale e be on e di
sapa, inka e uona. sabaliauskas non p ese di u e kalimas skolinių e imologijų. di
u o egli non menzionò 11 bal iškų skolinių e imologijų iš ibL, dei quali nondimeno sono
gius e me sä, halme, luhis ua e ohla. ibL manca ela i amen e mol o homseno e di
al i ice ca o i accon a e bal izmų. pe ciò il nume o dei debili e imologiji
nell'a icolo sabaliausko imase ganė inai piccoli. se egli a esse accol o u e le
e imologie da p imi skes due pa i, sa ebbe u ėjęs 11 e imologijām più, dei quali
possibili sa ebbe o aa kela, a i o, kampi, kiiliäinen e lii a. ol e a ques o, sabaliausko
a icolo manca homseno accon a e delle ge ų e imologijų ha a, juh a, oka, umma,
a pa e i a. alcuni ikė ini o po imi bal izmai imase sabaliausko nepas ebė i: jä i
(būga 1922b: 29295), es. (endzelīns Ku a 1912: 7172), ku sua (Mägis e 1923: 3536), malo
(Loo i s 1929: 17576), es. nuum (nieminen 1959: 204), o hi (ojansuu 1921: 29), od. äüdäs
(ojansuu 1921: 38), ly . ē bikš ~ eps. bä bi ada (Pos i 1946: 386) e i ka (kalima 1941:
21011).
Du an e l'ul imo cinquan a anni mol i sabaliausko menzioni e imologijų sono s a i
espin i e a as a nuo i. dai nuo i e imologiji Li uanei lingua sono s a e esamina e
ka i Liukkoneno (1999) e ee os elinos uo ilos (2000) accon a e e imologije
(Vencku ė 2001 e 2002; a k . dėm. anche kaplas i eikä, Liukkonen 1973). discussa si
a a u a ia solo maža pa e du an e gli ul imi cinquan a anni a as ų ikė inų
bal iškų skolinių e imologijų. più bal izmi sono scope a Lau i Pos i (siikanen 1969,
kaus a ehma o 1970, 1972, lah i, ohdake i ly . kilandõks 1977), jo ma koi uleh o
(ka si, ki si, ko si, a si 1979a, siula 1979b, iš a huoli, pola i ilja, 1987, peu a 1988,
jou aa, lie e 1989, lapa i akka 1990b, s. mõskma Šias as as as as as as as
1990a, huone 1992, äljä 1993, kaukalo 1994, kii e 1998, sy jä i es. ma ma 1999,
106 ac a Linguis ica Li huanica LXXI pä e 2001b, uo o ssa iii 475 i hii a LÄgLos i 10203), olli
san e i jun iLa
nuu inen (suo a 1987a, seipi 1987b, sa o i alkama 1989, päl i 1992), Vaba (es. lohm, es. loja e
es. ahu 1989, es. käblik, s. käh 1992a, es. nä i 1992c, a mo, ehmas, s. älmäs 1994, es.
ihne 1996a, yhmä 1996b, es. hü n 1997b, es. suga 1997c, ampa 1997d, es. 1998, es ang. 2012
agel e mol i al i y ėjų (hai a o man 1993: 99100, halea i lenko suhonen 1989, hanka
Linde 1994, ha en hahmo 1990: 212, heijas aa uibo helma aikio 2012: 107, kuhis a i laukea
e en je 1990: 30, 2007, leina sköld 1982 e a as nieminen 1963a). Vabos (1990b) e ecke o
(1990) conclusioni su comune sla ų, bal ų i inų bi ininkys ės leksiką anche sono mol o
in e essan i. sabaliausko accon a o bal iškų skolinių e imologiją nega an ys
ni i 1964: 138–64, muhea salmela 1965, paukama hahmo 1998: 228, peijas ~
peikko i e 1977, säe ä sammallah i 1998: 123, sä ky i e 1993: 14, aljaa
a gumen ai isc e o in li e iška li e a u a. lo è pa icola men e peggio pe ali pa ole,
che sono s a e u ilizza e come p o e delle ques ioni bal ų p iešis o ės. nel lib o Tau os
kilmė (zinke ičius, Luch anas, Česnys 2006, ul e io men e k) si sc i e: inam p es a o il
e bo pi i ‘gy enamoji dūminė oba indica che al momen o del p es i o bal ų
gy enamoji e a oba dūminė e senza camino, in cui le pe sone non solo i e ano, ma
anche pė ėsi ( k 2006: 41). Tu a ia già nieminenas (1940: 384) dimos ò che pi i è
sla iškas skolinys: egli appa iene i-kamien della lingua suomi, che sono mol o più ecen i
negu con a i con i bianchi (plg. anche nieminen 1953:21617, Vah os 1966:6168). suomių ai as
‘dangus è ėlgi secondo c i e i one ici e seman ici a ijų skolinys (La sson 1984b: 132,
koi uleh o 1990b: 149, an ila 2002: 97), quindi su ques o ondamen o non si può di e nulla
sul ecchio bal o ės bal ų pan eone, come si en a a e k (49 p.). signi icūsdi bys ės
e mini annas ‘no agas e äes ‘akėčios sono ge maniški skoliniai (ka s en 1915: 8485,
Vilkuna 1971: 4755, koi uleh o 1971: 591). esis a anche gius i ica e c i iche a ques e
sabaliausko p esen a e come neabejo inas skolinių e imologij: eps. hähk (Wichmann
1911: 253, kipa sky 1972), jää ä (nieminen 1944), ka sina (jun ila 2012: 278), ku ko (aikio 2009:
189191), kypä ä (nilsson 1996), i. kä pima (Mägis e 1977: 16768), panu (Mägis e 1966: 117), salo
(anke ia 204: 11920, saa iki i apa e 20 sii (Linde 2007: 14950), 1934 (ke unen 22425, koi uleh o
115118), es. (Mägis e uba 1977: 17374), aaja (ho s a 1985: 189), aikku (Mägis e 196061:
29698) e i pi (Mägis e 1962: 26).
as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as
as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as
as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as
as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as
as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as
as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as kabu a (Mägis e 1977: 16263), kale a (eisen 1910: 1113, Mikkola 1934, oi onen 1955: 10922, jun ila 2011: 107), es. ka is ama (ibL 107), ka el. ka a (jun ila 2012: 278), kina (koi uleh o 2001b: 51), ki s u (kalima 1919:

naujausias seno ės bal ų i inų kalbų kon ak ų
y imų penkiasdešim me is
107s aipsniai a icles /
11314, būga 1922a: 17071), kyy ö (Ma ikainen 1962), kyäs (LÄgLos ii 138 39), lai a
bescha enhei (ka s en 1937: 183, ska džius 1957: 377, LÄgLos ii), lai a ‘sei e
(ka s en 1937: 183, LÄgLos ii 1577, jun ila 2012: 283), es. mulk (Vasme 1920), my y i
(jun ila 2012: 284), ka el. nau i (jun ila 2011: 103), paa e gis e 1977: 16970, jun ila
(Wiklund 1904: 156), ahna (nieminen 1940: 380, jun ila 2011: 103), ah u (Mä-
2011: 113), aisu (jun ila 2011: 103), as i (nä hi 1960), a a (nieminen: 381), ii a (ibL
156), uopas (jun ila 2011: 10 uskea (ibL 158), suo a (nuu inen 1987a), a pa (jun ila
2012: 2703), ee i (La sson 1981b: 3736, Linde 2007: 1656) e a si (ibL 17776) bisogna
pa i i lie u iakalbėje adizione appaiancia a con bal izmų ice che is oseną
pa ašiusiam du nemažus e imologinius žodynėlius 1879 anni. homseno la o o nella
ija susijusią klaidingą są oką, ku i a si ado ik po sabaliausko s aipsnio, susijusio
su kazimie o jauniaus ank aščio pa iešinimu. klima ičius (1977: 6) ašo, kad
y imo p adžioje „pi menybės palmę eikė ų į eik i k. jauniui, da p ieš V. om-
ice ca bal izmų iniziò is i non dal suo p incipale negozio iscigimen o 1890, ma già
1869 anni, quando appa se la sua disse azione su ge manų skolinius inų kalbose. in
cui lui iuscì a ca a e izza e inų bal izmų s oksnį nello s esso modo, come su
ques o ci ca un cen inaio anni dopo sc isse sabaliausks.
g aMa ικές yPa ybės pe le possibili à di cambiamen i g amma icali su (p ieš)is o ici
con a i di lingue con empo anei ice ca o i hanno più cosa da di e ispe o lo o
p ede akai p ima di 50 anni, di u i monių da con a i kylan i cambii imim di lingua
pi ma odėl, kad daba žinome daug daugiau apie pasaulio kalbas negu ais laikais.
ypač homseno i kau mano pi mieji da bai šioje s i yje da ė y inė ojams p ie-
alu a e. homsen e kau man di ise o in luenza dei con a i in supe s a o sukel a a
bo owing (bo owing) e in subs a o in luenza (shi -induced in e e ence): nel
p imo caso le comuni à linguis iche non scompaiono nei con a i e la comuni à che
asme e il linguino ma e iale occupa una posizione più o e ispe o alla comuni à
che acce a il linguino ma e iale, nel secondo caso i consuma o i della lingua che
acce a cambiano il linguino ma e iale asmesso. linių lie u ių linguaggio non c'è, quindi
skolinimosi a eju iš ienos kalbos į ki ą plin a isų pi ma leksika, o ik po o
ki a kalbinė medžiaga, okia kaip one inės i sin aksinės sa ybės. senų inų sko-
non si può a e assunzioni su un al ookią skolinių in luenza. u a ia nelle lingue inne
ci sono così mol i leksinių bal izmo che si può a e p ie ačiau dei suoi s udi
laidą apie bal ų kalbų į aką aip pa sin aksei i one ikai.
apie bal išką supe s a o į aką inų kalbų one ikai ašė Lau i Pos i (1953–54),
sabaliauskas nepaminėjo (Pos i k i iką c . anche kallio 2000).
108
san e i jun iLa
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
nonos an e o sabaliauskas su ašė impo an ius come kon ak ų į aką pa eikiami
(mo o)sin aksės eiškinius: eiksmažodžių sudu ines bū ojo laiko o mos,
pažymininko kong uenciją, įnag a ojimą kaip a inio i kilmininko kaip neigiamojo
sakinio papildinio. ol e a ques o, ha menziona o due ca ego ie mo ologiche:
lie u iškas a iamosios nuosakos e ilia i i o galūnes. inų eiksmažodžių sudu inės
o mas (es. olen lugenud, olin lugenud) conside ando la lo o u ilizzo sono mol o più icine
ge manų negu bal ų kalbų laikams. li sie i con con ac i bal i sumanė a is e, che non
a e a al o ondamen o come no ą (uus maja; uuele majale) è più sie ina con ge manų
sumenkin i ge manų kalbų į aką inų kalboms. aip pa pažyminio kong uencija
negu con bal ų į aka. l'al o suo menziona o g amma icali p op ie à sabaliauskas ha
p esen a o come possibile inų subs a o in luenza a lingue bal ų. Secondo i a uali
conce i subs a o in luenza no malmen e inizia da sin assè e onologia e occhia solo
conosciu i s e i del diziona io, alui come na u e e locali à e mini. poiché nei linguaggi
li uanici non esis e one inių inoug izmų (kallio 2001) né inoug iškos o igine pa ole né
si può indica e nomi di luoghi, è più acile a e assunzione, che seman iche p op ie à
sono bal ų į aka inų kalbose se essa non è comune subs a da qualche sconosciu a
s o ia linguis ica.
almeno già del linguaggio Li uano innnagininko come a inio u ilizzo è non inoug ų
subs a o, ma piu os o polkų lingua in in luenza. Mįslinge ole enominio è inų
pa i y as, il cui uso abbas anza bene co esponde al linguaggio li uanio pa i y o
kilmininko consumo. nelle al e inoug ì lingue non esis e pa i y o ca ego ia, ma simili
enominski si s olgono polkų kalboje bei usų kalbos a mėse. aigi ques o può esse e
conside a o bal ų į aka inų kalboms, con a iamen e, negu manė sabaliauskas.
Pa i y ą e i suoi collegamen i con il linguaggio li uano kilmininku sono mol o y ęs
La sas-gunna as La ssonas (1981a, 1984a e 2001). Meno a di è p obabile che en ambi i
ipi di con a o in luano è mo ologiche ca ego ie poslinkis. aigi delle Li uanie
k-liepiamoji nuosaka menkai co ela a con inų lingue, anche come ilia y o galūnė, pe la
quale già sabaliauskas u a gius amen e dubejo as pe causa casualmen e
emenančios suomių ilia y ą. pe ò nella amiglia indoeu opeesche delle lingue unikali
linguis ici seconda i del Li uania conduce all'in e p e azione qualche subs a o, che
da a in luenza e inų ie os linksnių sis emos aidai . y. ques o non è comune inoug ų kalbų bend ybė.
comune No e bo più impo an e, conclusione p esen an e sabaliausko a icolo pa e
è, pu oppo, più a jų no ds kaimynais Pabal ijo suomiais anumo sono dei a i pa e i. in
gy enusi. Pačioje s aipsnio p adžioje sabaliauskas eigia, jog „dėl bal ų san ykių su
p imo luogo egli o nisce a ybinių a cheologų b iuso o e Moo os opinione, secondo la
quale daba inių
naujausias seno ės bal ų i inų kalbų kon ak ų
y imų penkiasdešim me is
suomi-ug ų p o ė iai isse iii millennio p ima m. e. e. y ų eu opos miškų juos oje,
apėmusioje e Pabal ijį, e ėsi p incipalmen e caccia e pesca e abb icò
duobė ąją-y dan ąją, o šukinę, ce amiką. 109 / Più a di, iii millan me yje p ima m. e. in
Pabal iggio a i a ono daba inių bal ų p o ė iai, che bene conosce ano
animaliulininkys ę nonché žemdi bys ę e us a ano co elina ce amiką. Ques a eo ia, dice
sabaliausko, è sos enu a i al i consigliini s o iikai e scienzia i (sabaliauskas 1963: 109).
ale inizio ai le o i do ebbe solle a e c i iche domande. come gli a cheologi possono
sape e, che ce amica c'e a a a degli a uali suomi-ug ų o bal ų p ogeni o i, in quale
pa e del mondo i e ano e quale lingua pa la ano? come possono sape e che alcuni u en i
di lingua p abal ă non abbiano cambi ė la lo o lingua con il cambia e ci cos anze e i lo o
discenden i oggi non pa lano in al e lingue? come noi possiamo sape e che u i i
p odu o i di ce amica a co elli, e solo lo o, pa la ano bal i icamen e dalla inizianza ino
alla ine, pe milleannne? o se bal ai e inoug ai non sono g uppi linguis icamen e
de ini i, la cui de inizione spe a linguo y os, non alla s e a a cheologia? pu oppo,
ques e ques ioni lega šiolei non sono espos i nel linguo y o Li uani, solo anco a decenni
dopo sabaliausko a icolo nella discussione dominano a cheologici es ai, nei quali
bal iškumas e inoug iškumas engono p esen a i come gnomų p iešis o inių
a cheologinių kul ū ų sa ybės neppu e lingu is inių a gumen ų. pu ché i conce i bal ai e
ini siano de ini i come pa lė ojai bal ų i inų kalbomis, allo a non si può sabaliausko modo
c i ica e eino niemineno (nieminen 1934 e 1956) min ies
, k ad bal iški skoliniai sono o igę non da bal ų p okalbės, ma da lei šiau inių a mių,
nelle quali pa lėjusius nieminenas chiama a gen e ano ės ku šiais. L'unicoin in o
a gomen o sabaliausko e a, che sunku immagina e, che ii millenme ì a m. e. bal ų
p okalbė po e a esse e scol usi in singoli linguaggi, pe ché ii millenmecio a m. e.
a cheologi da a ano co elina ce amiką. pe ò nieminenas conside a a con ac es
signi ica i amen e giunesni e non ne e o lo o con i eline ce amica. egli ėmesi
a gomen i su delle p op ie à one iche dei debi o i, che con e ma ono che la lo o
on e e a più ecen e che bal ų p okalbės. è e o che il pe iodo della bal à p okalbės
non po e a esse e comple a o co d eline ce amica epochoje, ma ques o signi ica che
e i suoi con a i con ug is i opinioni su bal à e ină kon ak es peikdamas, che le sue
inų p okalbe u ėjo į yk i ėliau.
oliau sabaliauskas pa eikia „užsienio kalbo y ininkų“ . y. homseno i ino-
basa e solo lingubinie a gomen i. Qui sabaliausco e ys a: bes linguini a gumen s, suomi
inoug is ų opinie sono s a e suppo a e e a cheologo al edo hackman eo ia su
suomi mig azione nos i e os p imi secoličiais (hackman 1905). a quello pag indu se älä
e al i inoug is ai da a ano kon ak es empo p ima mig azione, . y. il nos o e os
inizio. ciò in a i è s a o o emen e suppo a o homseno opinia, che inų p okalbe
pa la a eas e n usijoje liga pa sla ų ekspansijos Vii e Viii a. (plg. jun ila 2012).
110 ac a Linguis ica Li huanica LXXI sabaliauskas menziona che kazimie as būga e a
san e i jun iLa
enu o nukel i bal ų kon ak us in quan o anks esnius empi (1000500 p . k .), ma
dimen ica che būga ques o passapo e dal suomių o ois o e e o ka s eno e
s edų inoug is ų ka lo be nha do Wiklundo (būga ge mana 1921). ka s enas,
Wiklundas e būga ce cò da a e basandosi a cheologija. aigi Moo o eo ia non e a
così nuo a e unikali, come sabaliauska ole a o ni e.
la e a i oluzione nelle inesche lingue con ois o iche signi ica a solo ge manis o
jo mos koi uleh o (19342014) la o ii a ine eš un ojo decennicio. inizialmen e
koi uleh o (1972) ha sos enu o Moo os eo ia con inus ini à, ma abbandonò la sua
osse a o nelle lingue in e in al e occa inesse inoug ų lingue pe bal iškąja skolinių
sluoksnį senesnį šiau ės aka ų indoeu opie išką, p iešbal osla išką-p iešge manišką
sluoksnį. Sulla base di di usione no d occiden ali indoeu opie iški skoliniai sono
o enu i della egione del Ma Bal ico, quindi essi possono esse e collega i con l'a i o
p a inà in Pabal ijį e p imi con ac isi con locali indoeu opiečiais (koi uleh o 1983). pe
agioni one iche bal iški skoliniai de e esse e signi ica i amen e più nuo i.
aigi, inoug is i già da empo nebesieja inų e bal ų kon ak ų da e con lai inių ko os
ki ių kul ū os appa izione. koi uleh o e i suoi amžininkai is i udino lo o nel neoli o inale
kiukaineno cul u a, ma i lo o nume i di anni (ca pelan-Pa pola (2001: 8990) menzionò 23001600
m. BC. k .) mol o non di e i ano dai Moo os da e imen i. ques o è s a o possibile a
causa del a o che nella nona decade gli a cheologi comincia ono u ilizza e calib a i c14
da e imi, che indica ono cul u e p eis o iche p esen i annesnes, negu man a
(ca pelan-Pa pola 2001: 5558), i. i. u e da e nusikėlė in empi anks esnius. Moo a
inizialmen e na i dei comba i assi ( i elinės ke amikos) cul u a da a a 20001800 m. BC.
k ., u a ia secondo da e ime calib a e essi comincia ono già 32003000 m. BC. k .
(Pa pola 2012: 129). keis a, quando da qualche pa e li e iškoje li e a ū oje ( . p. k 2006)
anco a minimi senieji nekalib uo i anni nume i. Con empo aneamen e calib a i da ima
indicano chia amen e che bal ų p okalbės non si può in eccia e con i eline ce amica,
poiché a quel empo la lingua Li uania a ebbe do u o esse e imas a quasi impaki usi
ūks an mečius (koi uleh o 1983: 136). mečių sandū oje a e gene alizzazioni, come
inoug is ų nuomonės spa čiai kei ėsi pe pas a uosius dešim me ų i ūks an-
ca pelan-Pa pola 2001, è kinė-duobelinė ce amica, di usa da 4200 BC. k ., è oppo
jau pasenę (ž . Pa pola 2012: 119–21). be eik isi šiais laikais p ipažįs a, kad šu-
dis an e pe che la si possa lega e con inų p okalbe (aikio 2012: 9899). lingua non può
es a e inal e a a così a lungo. ol e a ciò, nei linguaggi inoug ų c'è e comuni me alu gia
e mini di, imuo endo da e ioni dell'e à della pie a, e con on nuo i a ijų skolinių, che
do e ano esse e o enu i p ima ini a i o in le cos e del ma Bal ico (Pa pola 2012).
maggio pa e della gio ane gene azione inoug is à abbandonò l'assunzione che la
di usione delle lingue semp e lasciasse le acce a cheologiche (aikio 2012: 81, 97102).
pa e lo o ko i uleh o jo ma 2001b: Pä ekö pä äh ämises ä, u ako u isemises a?
naujausias seno ės bal ų i inų kalbų kon ak ų
y imų penkiasdešim me is
117s aipsniai a icles lio (eds.): Ea ly Con ac s be ween U alic and Indo-Eu opean. /
Linguis ic and A chaeological Conside a ions. Pape s p esen ed a an in e na ional
symposium held a he ä minne esea ch s a ion o he uni e si y o helsinki 810
janua y, 1999. Mémoi es de la socié é inno-oug ienne 242, 23563.
Tie eessä a iene 5/2001, 4851.
ko i uleh o jo ma 2006: Wie al sind die kon ak e zwischen innisch-ug isch und
bal o-sla isch? juhani nuo luo o (ed.): The Sla iciza ion o he Russian No h. Mechanisms
and Ch onology. sla ica helsingiensia 27, 17996. kolle o á ka eřina 2013: Bal o inské ýpůjčky
bal ských jazycích. Magis e ská diplomo á p ace. Ús a jazyko ědy a bal is iky, ilozo ická
akul a, Masa yko a uni e zi a.
La sson-gunna 1981a:
S udie i de ös e sjö inska
sp åkens pa i i b uk. uppsala:
insk-ug iska ins i u ionen.
La sson-gunna 1981b: Th ee Bal ic loanwo ds in Fennic. ac a uni e si a is upsaliensis.
ac a socie a is Linguis icae upsaliensis, no a se ies 3: 2. uppsala: almq is &
Wiksell in e na ional.
s La son La sgunna 1984a: he ôle o bal ic in luence in he aspec ual sys em o
innish. c. de g oo , h. ommola (eds.): Aspec Bound. A oyage in o he ealm o
Ge manic, Sla onic and Finno-Ug ian aspec ology, 97109. do d ech . La sson-gunna
1984b: es nisch piim und innisch piimä ein bal isches Lehnwo ? Fenno-Ug ica
Suecana 7, 12940.
ss La on La s -gunn a 2001: bal ic in luence on innic languages. The Ci cumBal ic
Languages. Typology and Con ac . Volume i: Pas and P esen , 23753. ams e dam
Philadelphia: john benjamins Publishing company. Lid én e ald 1911: bal isch-sla ische
wo e kla ungen. Le Monde O ien al V, 197204. a.-b. uppsala: akademiska bokhandeln.
Lin de Paul an 1994: zu e ymologie on hanka, hanko. Linguis ica U alica 30, Linde Paul an 2007:
255–8.
The Finnic ocabula y agains he backg ound o in e e ence. P oe sch i e e k ijging
an he doc o aa in de Le e en aan de ijksuni e si ei g oningen op gezag an de ec o
Magni icus, d . . zwa s, in he openbaa e e dedigen op donde dag 25 ok obe 2007 om 14.45
o e. g oningen. Liu kkon en ka i 1973: Lisiä bal ilais-suomalais en lainasanasuh eiden
u kimiseen. –
Vi i äjä 77, 1732.
Liukkonen ka i 1999: Bal isches im Finnischen. Ms ou 235. helsinki. Loo i s
osk a 1929: Mõningad lä i laensõnad ees is. Ees i Keel Viii, 16889.

118
san e i jun iLa
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
Läglos a. d. kyls a si kka-Liisa hahmo, e e ho s a, osmo nikkil ä 19912012: Lexikon de
äl e en ge manischen Lehnwö e in den os see innischen Sp achen. ams e dam a lan a:
odopi.
Ma ikainen hanna 1962: suomen kyy ö-sanan alkupe ä. Vi i äjä 66, 3747. mik kola
joosepp i julius 1934: kale a. Kale alaseu an uosiki ja 14, 10610. Mäg is e julius
Mäg is e julius 1923: e ümologisee imiska seid. – Ees i Keel 2, 33–39.
1927: Lmsm. keel e ku adinimes ikus . Ees i Keel 6, 6684. Mäg is e juli us 1953: zum
i. ha akka ‚els e und seine sippe. U al-Al aische
Jah büche 25, 29699.
Mäg is e us juli 1959: gib es im sche emissischen bal ische Lehnwö e ? U al-
Al aische Jah büche 31, 16976.
Mäg is e ju liu s 1960–61: Os see innische und wolga innische e ymologische Be ach un-
gen ii. commen a iones bal icae 8/9, 4.
Mägis e julius 1962: Äld e yska låno d i es niskan, sä skil i de gamla es niska sk i s-
p åke . Lunds uni e si e s Å ssk i . a d. 1. bd 55. n 1. Mäg is e ju liu s 1966:
Me jalais en kansallisuusnimi ja me jalaisp obleemi. Vi i äjä
70, 114−20.
Mäg is e juliu s 1977: zu einigen e mein lichen bal ischen Lehnwö e n in den
os see innischen sp achen. S udies in Finno-Ug ic Languages In Hono o Alo Raun. indiana
uni e si y u alic and al aic se ies. Volume 131, 15575. nie min en eino 1934: de
s ammauslau de ins u innische en lehn en bal ischen ā- eminina und die
he kun s age. Finnisch-Ug ische Fo schungen 22, 566.
nie minen eino 1940: i äme ensuomalais en ja bal ilais en kiel en älis en koske us en
u kimukses a. – Vi i äjä 44, 376–84.
nieminen eino 1944: Jää ä ja uona sanojen ole e uis a bal ilaises a as ineis a. –
Vi i äjä 48, 2431.
nie min en e ino 1953: ein bei ag zu de os slawischen und os see innischen bade e minologie. Lingua
Posnaniensis 4, 21128. nie minen eino 1955: die bal ischen und os see innischen ausd ücke ü segel.
Zei sch i ü e gleichende Sp ach o schung au dem Gebie e de indoge manischen Sp achen.
neue olge, 72. band, 128–60.
nie min en ein o 1956: Übe einige eigenscha en de bal ischen sp ache, die sich in
den äl es en Lehnwö e n de os see innischen sp achen abspiegel . Vo ag, gehal en am 9.
Xi. 1956 Si zungsbe ich e de Finnischen Akademie de Wissenscha en 1956, 185206.
naujausias seno ės bal ų i inų kalbų kon ak ų
y imų penkiasdešim me is
119s aipsniai a icles la o o gadu a ce ei, 20110. / īgā: La ijas Ps zinā nu
nie min en ei no 1959: bei äge zu den bal isch-os see innischen be üh ungen. – Rak-
s u k ājums. Vel ījums akadēmiķim p o eso am D . Jānim Endzelīnam iņa 85 dzī es un 65
akademijas izde niecība. nie min en ein o 1963a: ausb ücke ü bau-, a bei sund
nu zhölze emden u sp ungs im innischen Zei sch i ü sla ische Philologie 31,
23341. nie min en ein o 1963b: innisch sii. Li uanici pa lo y os domande 6, 17782. nil sso n
o bj ö n 1996: is bal o- innic kypä ä ‘helm, casque eally a loanwo d om bal ic, o
is i indigenous? Wo d, olume 47, numbe 2, 18591. ni i uben 1964: Sanoja ja
käy äy ymis ä. Sanahis o iali ice che ii. suomi 111: 1. helsinki: suomalaisen
ki jallisuuden seu a. nuu in en olli 1987b: kalannimi seipi Fennis ica es i a in hono em
Gö an Ka lsson sep uagena ii. ennis ica 9, 10715.
nuu in en olli 1987a: bal ilais en lainojen subs i uu io apauksia. – Vi i äjä 91, 52–63.
nuu in en oll i 1989: sa akunnan syn y ja kainuun ka o Vi i äjä 93, 1149. nuu inen olli
1992: Päl i bal ilainen laina Vi i äjä 96, 40306. nä hi ee a Ma R i a 1960: ien ii aa
me ki se is ä sanois a as i, ikka ja os ii a. –
Sananjalka 2, 6277.
ojansuu heikki 1921: Lisiä suomalais-bal ilaisiin koske uksiin. Vähäisiä ki jelmiä 59. o
man j aakko 1993: Mahdollisia bal ilaisia e ymologioi a: hai a, hu u, o io.
Vi i äjä 97, 99101.
Pa p ola asko 2012: o ma ion o he indo-eu opean and u alic ( inno-ug ic) language amilies
in he ligh o a chaeology: e ised and in eg a ed o al co ela ions. iho g ün hal, Pe i
kallio (eds.): A Linguis ic Map o P ehis o ic No he n Eu ope. Mémoi es de la socié é
inno-oug ienne 266, 11984.
Po s i La u i 1946: e ymologisia huomioi a. Vi i äjä 50, 38586. Po s i L au i 195354:
om P e- innic o La e P o o- innic. Finnisch-Ug ische Fo schungen 31, 191.
Po s i La u i 1969: siikanen sinun nimesi Juhlaki ja Paa o Si on äy äessä 60 uo a 2.
8. 1969. suomen kielen lai oksen julkaisuja 1. ac a uni e si a is ampe ensis se . a ol.
26, 14648.
Po s i La u i 1970: een kaus a Vi i äjä 74, 1657. Po s i Lau i 1972: Vehma o ja kysymys
i äme ensuomalaisen e ohä käkul uu in iäs ä
Ko iseu u 1972, 1536.
Po s i Lau i 1977: some new con ibu ions o he s ock o bal ic loanwo ds in innic
languages Bal is ica 13, 26370.
120 ac a Linguis ica Li huanica LXXI i e al -Pe e 1977: zu age de innischen
san e i jun iLa
e idenz ü die sie e ssche egel im ge manischen. Die Sp ache 23, 1719. oz wadowsk i ja n
1913: qualche uwag do p edhis o icznych s os unków wschodniej eu opy i p aojczyzny
indoeu opejskiej na pods awie nazw wod. Rocznik Slawis yczny .
i e al -Pe e 1993: S udien zu den äl es en ge manischen En lehnungen im Os see-
innischen. opuscula enno-ug ica go ingiensia V. ank u am Main: Pe e Lang,
Vi, 3973.
saa es e alb e 1923: e ümoloogilised mä kused iii. Ees i Keel 2, 1015. saa iki i jan ne 2004: is
he e Palaeo-eu opean subs a um in e e ence in wes e n b anches o u alic? Jou nal de la
Socié é Finno-Oug ienne 90, 187214. saa iki i j ann e 2007: on he u alic subs a e oponymy o
a khangelsk egion: P oblems o esea ch me hodology and e hnohis o ical in e p e a ion. i a
Liisa Pi känen, janne saa iki i (eds.): Bo owing o Place Names in he U alian Languages.
onomas ica u alica 4, 45109. deb ecen helsinki. saa iki i janne, L a e n o Mika 2012: Linguis ics and
a chaeology: a c i ical View o an in e disciplina y app oach wi h e e ence o he P ehis o y o
no he n scandina ia. cha lo e damm & janne saa iki i (eds.): Ne wo ks, In e ac ion and
Eme ging Iden i ies in Fennoscandia and Beyond: Pape s om he con e ence held in T omsø,
No way, Oc obe 1316 2009. Mémoi es de la socié é inno-oug ienne 265, 177217 sab ali auska s alg
i das 1963: bal ų i Pabal ijo suomių kalbų san ykiai. Li uanei pa lo y os ques ioni 6, 10936.
salmela al ed 1965: suomen muha ja muhi. Vi i äjä 69, 28991. sam mal lah i Pekka
1977: suomalais en esihis o ian kysymyksiä. Vi i äjä 81, sammallah i Pekka 1998:
119–36.
The Saami Languages. An in oduc ion. ká ášjohka: da i gi ji.
ska džius P anas 1957: zum Wandel ai, ei > ie im Li auischen. Zei sch i ü
sla ische Philologie 26, 37582.
SKeS Suomen kielen e ymologinen sanaki ja 17. helsinki: suomalais-ug ilainen seu a, skö
1955–1979.
ld yg g e 1982: innish aljaa ‘ha ness a bal ic loanwo d. Fenno-Ug ica Suecana 5,
292304.
SSa Suomen sanojen alkupe ä 13. helsinki: suomalaisen ki jallisuuden seu a, 19922000. suh
one n s eppo 1988: die bal ischen Lehnwö e de innisch-ug ischen sp achen. The U alic
Languages. Desc ip ion, His o y and Fo eign In luences, 596615. Leiden new yo k
københa n köln: e. j. b ill.
naujausias seno ės bal ų i inų kalbų kon ak ų
y imų penkiasdešim me is
121ipsniai a icles suhs a one n seppo 1989: bal ische und sla ische e ymologien. /
Jou nal de la Socié é
Finno-Oug ienne 82, 21121.
e en e V. 1990: co ec ions o he suomen kielen e ymologinen sanaki ja
conce ning he ge manic, bal ic and sla ic Loanwo ds U alo-Indoge manica. Bal o-sla-
вянсие языки и проблема урало-индоевропейских связей. Материалы 3-ей балто-сла-
yanской конференции, 1822 giugno 1990. g. Часть ii, 3032. Москва: Институт
ведения и балканистики АН СССР.
славяно homsen Vilhelm 1869: Den go iske sp ogklasses влияние на den inske. En
his o isk unde søgelse. københa n: den gyldendalske boghandel.
sp og k zigmas zinke ičius, aleksiejus Luch anas, gin au as Česnys. O igine di nazione.
Vilnius: Mokslo e encyclopedijų leidybos cen as, 2006. oi onen y jö hen ik 1955: Sana
sanas a, kaksi pa haas a. Po oo: Wsoy. opo o 1990 В. Н. То поров: О характере
древнейших балто-финноугорских контактов по материалам гидронимии.
U alo-Indoge manica. Bal o-sla iansie lingue
и проблема урало-индоевропейских связей. Материалы 3-ей балто-славянской
con e enze, 1822 giugno 1990. G. Часть i, 10107. Москва: Институт славяноведения opo o ,
и балканистики АН СССР.
ubače 1962 b. h. oпopoв, И. o. h. pyb aчeв: Лингвиcтичecкий анализ гидпонимoв
вepxнeгo Поднeпповья. Mosk a: Iddтельство Академии Наук СССР. uib o udo 2007:
e ümoloogilisi mä kmeid (iii). Keel ja Ki jandus 50, 57175. uo ila ee a elina 2000: Selec ed
loans in o Finnish and Bal ic-Finnic (and some aspec s o Finnish g amma ). a memo ial
olume published on he 60 h anni e sa y o he bi h. napoli: is i u o uni e si a io
o ien ale.
Vaba Lembi 1983: bal ische Lehnwö e de Wolga-sp achen im Lich e neue e
o schungse gebnisse. So e skoye innno-ug o edeanie 19, 13845. Vaba Lembi 1989:
bal i laenud lääneme esoome maas ikusõna a as. Keel ja Ki jandus 32, 13841 ja 20618.
Vaba Lembi 1990a: die bal ischen sonde en lehnungen in den os see innischen sp achen.
I äme ensuomalaise kielikon ak i . I äme ensuomalainen symposium 7. in e nazionale nella
enno-ug is ikong essissa Deb ecenissa 27.8. – 1.9.1990, 125–39. helsinki: Val ion
Paina uskeskus, Vaba L embi 1990b: gib es ein bal isches agmen im es nischen
Wo scha z de Waldimke ei? Linguis ica U alica 26, 1739.
Vaba Lembi 1992a: käblik on ahjulind! Keel ja Ki jandus 35, 45962. Vaba Lembi 1992b: a. d.
kyls a, si kkaLiisa hahmo, e e ho s a, osmo nikkilä, Lexikon de äl e en
ge manischen Lehnwö e in den os see innischen sp achen. Linguis ica U alica 28,
21923.
122 ac a
san e i jun iLa
Linguis ica Li huanica LXXI
Vaba Lembi 1992c: ees i kala õkkenime us nä i ja bal i *ē lääneme esoome subs i-
uu ides . – Keel ja Ki jandus 35, 726–7.
Vaba L emb i 1994: zu den bal ischen m-de e balen in den os see innischen
sp achen. Linguis ica U alica 30, 2417.
Vaba Lembi 1996a: Übe die bal ische he kun on es . ihne, ihnus und die
subs i u ion on bal . *kš. Linguis ica U alica 32, 1613. Vaba Lemb i 1996b: Übe die
bal ische he kun on es . ühm und seinen os see innischen en sp echungen.
Linguis ica U alica 32, 2412.
Vaba Lembi 1997a:
Uu imusi lä i-ees i keelesuhe es . allinn – ampe e.
Vaba Lembi 1997b: Übe die bal ische he kun on es . hü n. – Linguis ica U ali ca 33,
1–3.
Vaba Lemb i 1997c: e gänzungen zu subs i u ion des bal ischen wo anlau enden *s .
Linguis ica U alica 33, 17780.
Vaba Lembi 1997d: Übe die bal ische he kun des os see innischen ampa-s ammes. –
Linguis ica U alica 33, 2813.
Vaba L embi 1997e: os see innisches me i ‘Mee - doch ein bal isches Lehnwo
Finnisch-ug ische Sp achen in Kon ak . Vo äge des symposiums aus anlaß des 30-jäh igen
bes ehens de innoug is ik an de ijksuni e si ei g oningen, no embe 1996. Maas ich :
shake 1997, 225-231.
Vaba Lembi 1998: die olle des al p eussischen sp achma e ials in e ymologischen
un e suchungen os see innische bal ismen. Wojciech smoczyński (ed.): Colloquium P u henicum
secundum. Pape s om he Second In e na ional Con e ence on Old P ussian held in Mogilany
nea K aków, Oc obe 3 d-6 h, 1996, 17785. k aków: uni e si as. Vaba Lembi 2006: Übe P obleme
bei de e o schung de os see innisch-le ischen lexikalischen beziehungen. P oceedings o he
4 h In e na ional Cong ess o Dialec ologis s and Geolinguis s, 4909. īga.
Vaba Lembi 2011a: bal i laenude uu imine a ab meie kauge mine ikku. Keel ja
Ki jandus 54, 73463.
Vaba Lembi 2011b: Language con ac s be ween bal ic and innic languages an exhaus ed
issue in linguis ic esea ch? Cong essus XI. In e na ionalis Fenno-Ug is a um Piliscsaba, 914.
2010. VIII. VI Pa s. Disse a iones symposio um ad linguis icam, 4452.
Piliscsaba.
Vaba Lembi 2012: Vagel: cos e ümoloogiline umbsõlm? Keel ja Ki jandus 55, 20210. Vah os
igo 1966: Zu Geschich e und Folklo e de g oss ussischen Sauna. communica ions
n:o 197. helsinki: suomalainen iedeaka emia.

naujausias seno ės bal ų i inų kalbų kon ak ų
y imų penkiasdešim me is
123s aipsniai a icles /
Vanaga s aleks and a s 1966: suomiški ie o a džiai Lie u oje. Scuola e i a
1966: 4, 28–29.
Vasme Max 1920: indo-ge maani laensõnad ees i keeles. Ees i Ki jandus 14, 34346. Max
Vasme 1934: Bei äge zu his o ischen Völke kunde Os eu opas ii. Die ehemalige de
Ausb ei ung de Wes innen in den heu igen sla ischen Lände n. be lin: Ve lag de akademie
Wissenscha en.
Vencku ė e g in a 2001: ka i Liukkonen, bal isches im innischen. Bal is ica 36,
125–30.
Vencku ė eg i na 2002: e. e. uo ila, Selec ed Loans in o Finnish and Bal ic-Finnic. –
Bal is ica 37, 172–77.
Vil kun a ku s aa 1971: die P lugge ä e innlands. – S udia Fennica 16, 5–178.
Wic hma nn y jö 1911: zu geschich e de innisch-ug ischen anlau enden a ika en,
bes. im unga ischen und im innischen. Finnisch-Ug ische Fo schungen 11, 173290. Wik
lun d k a l be n ha d 1904: en insk me a es i låno d. No diska s udie illegnade
Adol No een på hans 50-å sdag den 13 ma ch 1904, 15367. uppsala: k. W. appelbe gs
bok ycke i.
zinke ičius zigmas 1984: Li u ians kalbos is o ija I. Lie u ių kalbos kilmė. Vilnius:
Scuola.
zinke ičius zigmas 2005: Li u ians nau os kilmė. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų
publybos ins i u o.
he La es i y yea s o s udies in o he
P ehis o ic con ac s be ween bal ic and innic
suMMa y in e ms o innic loanwo ds in bal ic and bal ic loanwo ds in innic, he main conclusion
o sabaliauskas is s ill alid: he oldes bal ic bo owings ha e eached he P o o- innic s age,
whe eas all innic bo owings in bal ic languages a e much mo e ecen . howe e , se e al
loanwo d e ymologies p esen ed by him ha e been p o en e oneous, and many new e ymologies
ha e been p esen ed. he e o e, some claims, which s ill occu in ecen Li huanianguages ha e
globally enabled e alua ion o he g amma ical simila i ies be ween bal ic and innic languages in
language li e a u e on cul u al his o y, ha e become obsole e.
he de elopmen o linguis ic ypology and inc easing knowledge o he s uc u es o lan-
a way ha was no possible e e be o e. some sha ed ea u es men ioned
by sabaliauskas ha e been shown o be acciden al, bu some o he s a e s ill being conside ed
con ac -induced.
124 ac a Linguis ica Li huanica LXXI con ac s, has become obsole e o wo easons, which ha e no
san e i jun iLa
eached he Li huanian o bal ologic discussion so a . i s ly, he e ymological s udies o jo ma
he mos subs an ial pa o sabaliauskas pape , dealing wi h he p ehis o ic con ex o he
koi uleh o since he 1970s ha e e olu ionized ou unde s anding o he ela i e ch onology o
p ehis o ic con ac s be ween u alic and indo-eu opean languages. secondly, he 20 h cen u y
p ac ice o equa ing language, a chaeological cul u e and gene ic ( acial) ea u es in he pas has
p o en o be e y p oblema ic. ins ead o sabaliauskas neoli hic da ing, he b onze age seems a mo e
likely con ex o he bal ic- innic con ac s.
Į eik a 2014 m. o ob e 26 d.
san e i jun iLa
dell'Uni e si à di Helsinki
Ins i u o delle lingue e le e a u e inomi, inų-ug ų e scandina ų
Lepiku 8-4, 51007 Ta u, Es onia
[email p o ec ed]