Naujausias senovės baltų ir finų kalbų kontaktų tyrimų penkiasdešimtmetis

102 ac a Linguis ica Li huanica LXXI esMiniai ŽodŽiai: bal ų i inų kalbų kon ak ai, inų kalbų bal izmai, inoug is ika, e i- mologija, pa agonamoji kalbo y a, kalbo y os e a cheologijos san ykiai, algi das sabaliauskas. keyWo ds: bal ic- innic con ac s, bal ic loanwo ds in innic, inno-ug ian linguis ics, e ymology, compa a i e linguis ics, ela ions be ween linguis ics and a chaeology, algi das sabaliauskas. san e i jun iLa uni e si à di helsinkio Di ezioni di ice che scien i iche: e imologia e pa agonamoji linguo y a, bal ų e inų kalbų kon ak i. più ecen i ecchioVės baL e in kaLb kon ak ano azione i più an ichi con a i a bal e ină lingue sono s a i p incipalmen e s udia i inni e u alo ling is . Šių y imų kon eks e bal is ai y iMŲ PenkiasdeŠiM Me is he La es i y yea s o s udies in o he P ehis o ic con ac s be ween bal ic and innic spesso ci a algi do sabaliausko 1963 m. l'apž algą delle lingue Li uanee. u alo lingu dei ice ca o i conoscenza dei lingu con ac i du an e l'ul imo cinquan a anni no e olmen e pagausėjo. discu e l'ul ima si uazione gene ale di u i i qua o pog upi, che ha desc i o sabaliauskas: in dei linguaggi debili bal dei linguaggi, bal iškų skolinių in dei linguaggi, g amma ici simili udini a i due g uppi di lingue e linguis iche nonché ci cos anze a cheologiche nel con es o dei con a i p eis o ici. anno a ion he oldes con ac s be ween bal ic and innic languages ha e mos ly been esea ched by innic and u alic linguis ics. When e e ing o hese s udies, bal ologis s mainly quo e a Li huanian-language e iew by sabaliauskas 1963. howe e , he u alicis knowledge on he con ac s has subs an ially inc eased du ing he las hal a cen u y. his a icle p esen s an upda ed o e all iew o all ou sub- ields sabaliauskas ea ed: innic loanwo ds in bal ic, bal ic loanwo ds in innic, g amma ical simila i ies be ween he wo language g oups, and linguis ic and a chaeological conside a ions on he p ehis o ic con ex o he con ac s. naujausias seno ės bal ų i inų kalbų kon ak ų y imų penkiasdešim me is 103s aipsniai a icles / P ima cinquan a anni alen uoso e mol o bene pa lan e inomi di lingua kalbininkas algi das sabaliauskas publika o s aipsnį „bal ų i Pabal ijo suo- mių kalbų san ykiai“ žu nale Lie u ių kalbo y os klausimai. sabaliausko emos p esen azione a quel empo e a mode nus e suppo a o bes as iis ha me o ikos skolinių y imų šal iniais. bėgan dešim mečiams inų kalbų kon ak ų y i- mai spa čiai obulėjo i šiandien požiū is į seno ės bal ų i inų kon ak us isiš- inoug iskai unoks negu 1963 anni. Li u iškoje bal ų kalbos is o iją i p iešis o ę nag inėjančioje li e a ū oje kon ak a isi amen e ebė a desc i i sulla base sabaliausko sc i i. in pa e si capisce che i bal is i li uani non si o ano al li ello della discussione inoug is ă, poiché sui bal à e inna con a i dal jalo kalima di igėlio I äme ensuomalais en kiel en bal ilaise lainasana (bal iški skoliniai inių kalbose, ul e io men e ibL, 1936) non è sc i a apž algų, e il eikalas le iske) in ques o campo ebė a Vilhelmo homseno Be ö inge mellem de inske og de bal iske (li auisk- (san ykiai suomi e bal ų (lie u ių-la ių) lingų, ul e io men e b b, 1890). Tu a ia negli ul imi anni appa se alcuni b e i di ques a ema apž algų: sop a u o angliški Lembi o Vabos (2011b) e san e i jun ilos a ikli bei es ų kalba pa ašy as Vabos (2011a) a icolo. i più ecen i elenchi dei debi o i cos i ui ono seppo suhonenas (1988) e Vaba (1990a), u a ia ques i elenchi ecip oca non coincidono e sono in pa e obsole e, plg. jun ila 2011. Lo scopo di ques o a icolo o i e agli scienzia i li uani mezzi pe iempi e le lacune del pe iodo cinquan adici anni. in esso engono o ni e le p incipali di ezioni di ice che dei con a i dell'ul imo mezzo secolo e le più impo an i on i. collegando on i si s o za concen a si in lingue indoeu opee sc i i es i, u a ia ad alcuni e imologiji paminimi anche suomi e es ų lingue sc i i on i. sabaliauskas ha di iso il suo a icolo in qua o pa i: Gene os no i, G ama iche peculia i à, Bal ų kalbų skoliniai Pabal ijo suomių kalbose nonché Pabal ijo suomių skoliniai bal ų kalbose. sa à analizza i u i i qua o emi, u a ia a buline o dine, lasciando più impo an e men is, . y. conclusadas, pabaigai. sabaliausko Pabal ijo suomi dei linguaggi (i äme ensuomalaise kiele , lääneme esoome keeled, die os see innische Sp achen) signi ica quello s esso, cosa che più a di iene u ilizza a są oka inų kalbos (Finnic languages). Pabal ijo inomii appa engono allo s esso pas iccio dei conce i come Pa olgio inomii. en ambi ques i conce i si può e oneamen e capi e come desc i en i dei ma i bal ici e Volga cos ie e che i ono inni, quindi di lo o nessuna qui non e oosi. In ece della p ima conce ia meglio usa e inai, in ece della seconda mo d iai e ma iai. Secondo con empo aniì app occio mo d iai e ma iai nesuda o di una Pa olgio suomi (o Pa olgio inų) g uppo, ol e a ques o, mo d ių lingua è più icina in delle lingue negu ma i delle lingue. 104 ac a Linguis ica Li huanica LXXI in skoLiniai baL kaLbose come sabaliauskas san e i jun iLa ašė, la maggio pa e inų skolinių isul a solo in quelle la ių si può a e deduzione che ques i skoliniai sono signi ica i amen e più nuo i che ecchie bal iški skoliniai inų kalbose. che sono più ecen i, si può ede e e dal a o che in esse non si no ano kalbos dialek uose, ku ių a ealai geog a iškai ibojasi su ly ių i es ų kalbų a ealais. ki i andami ik la ių kalboje, kele as jų oliau pa eko i į lie u ių kalbą. iš o simili simili appo i di suoni come nei ecchi debi i i. Ques i nuo i neoio i p es i i di lingua la ia da sud dei inni lingue sono nuodugniai y ęs Vaba (plg. Vaba 1997a, 2006). Tu o il più ecen e la o o su di lo o è ka eřinas kolle o os (2013). dal sabaliausko lis ini dei debi o i esama pag indo imuo e e solo una pa ola, . y. lie. kadagys ~ la. kadiķis ~ p . kadegis. Lie u iškas e p ūsiškas pa ole non possono esse e si p es a ini da la ių kadiķis e la ių pa ola non da inų, ma da Pabal ijo okiečių Kaddik, da cui enne es. kadakas. dallo s esso signi ica o inoug iche pa ole suo. ka aja, es. kadakas, no d samių gaskkas, komių kač e mansių a mių köös e koś impossibile de i a e alcuna comune o ma pi mykš ės. essi sono, ko p esumo, subs a o skoliniai da sconosciu i linguaggi, che pa la a egione, e della s essa o igine, può esse e, sono lingue li uanee e p ūsų. pe ò lie. na e < la. lai a < inų kalbos, come ašo sabaliauskas, bu i. na e non < ge m. *hlaiwa-, solo ge m. * lauja- (koi uleh o 1970: 178). sabaliauskas o nisce non solidas Paulo a is es asse zione, che in luenza inų kalbų bal ų kalboms menkai s udia a, ma ce cando anco a si può o a e i gi mol o anų skolinių. A ualmen e sappiamo che a is es ipo esè non è suppo a a da a i: decine di pa ole Li uanee e p ūsų lingue sono s a e p opos e come inismi, ma nessuna di ale o igine non può esse e dimos a a (jun ila 2014). in dei e bal dei linguaggi con a i ice ca o i sono menzėję due possibili agioni, pe ché nelle bal delle lingue non ci sono ecchie in dei debili. Innanzi u o, senza dubbio, con a a a la a mė bal ų è scompa sa e non ha cedu o i suoi possibili inizmì ad al e a mie bal ų. secondo, gene almen e è s a o i enu o che bal ų kon ak inės kalbos p es ižas e a no e olmen e maggio e negu inų p okalbės. u a ia, ano Vladimi o opo o o (1990) e anche Pe i kallio (2014: 113), inų kalbų senieji bal izmai sono non supe s a as, ma subs a as. baL skoLiniai in kaLbose sabaliausko bal izmi elenco di on e p incipale e a ibL 1936, come second aeilie on i usa e: b b 1890, suomių kalbos e imologinio žodžio pi mosios d i dal imas ( oliau skes 1955 i 1958) e Lau io hakulineno suomių kalbos sanda a i aida ado o in lingua ussa con Paulo a is e‘s appendiis (a is e 1953 e 1955). sepa a o e imologijas sabaliauskas ėmė iz ka lo abeno (1947), eino niemineno naujausias seno ės bal ų i inų kalbų kon ak ų y imų penkiasdešim me is 105s aipsniai a icles / (1955 e 1963b) e opo o o e ubačio o (1962) eikalų. P incipali di ques a ema eikalų pag indu sabaliauskas pubblicò le o e Li uaniani un a icolo che p esen a un'immagine gene ale. non si può a e ma e che qualche qualunque singolo suomiškas on e sia s a o miglio e che sabaliausko lie u iškas a ikulas. del u o sabaliauskas p esen ò 109 neabejo inus e 116 abejo inų inų skolinių. ha anche p esen a o du bal izmo, dei quali manca ibL: hei iä ~ heide ~ hedelmä ( opo o as e ubačio as) e sii (niemienenas). inol e, mol o kalima con o e sijamo e imologije sabaliausko lis aše indica o come dubbioo i (ka s a, ka a, kekäle, ki s u, a si, es. ka is ama, es. kuk u, lai a, lielo, liika, ii a (sabaliauskas klaidingai pa ašė ii a), uskea, sammas, ee i, ly . kē ) o pe sino come neabejo ina e imologija ( eps. hähk). da ibL abejo inų e imologijų sabaliauskas spiegino come neabejo inus pa ole hä kä, uohi e es. ku b. sabaliauska anche ma cò kalimos neabejo inomi conside a o e imologies come dubbioo inas, specialmen e pu ché qualunque al o s udia ojas iomi dubejojo: homseno b b i eny us dubbioo inais a a, me i, a is a e ly . āis a , SKeS elki, kelle, kääppä, laiska, lunka, napa e mä kä, a is es hanhi, hihna e kappale e be on e di sapa, inka e uona. sabaliauskas non p ese di u e kalimas skolinių e imologijų. di u o egli non menzionò 11 bal iškų skolinių e imologijų iš ibL, dei quali nondimeno sono gius e me sä, halme, luhis ua e ohla. ibL manca ela i amen e mol o homseno e di al i ice ca o i accon a e bal izmų. pe ciò il nume o dei debili e imologiji nell'a icolo sabaliausko imase ganė inai piccoli. se egli a esse accol o u e le e imologie da p imi skes due pa i, sa ebbe u ėjęs 11 e imologijām più, dei quali possibili sa ebbe o aa kela, a i o, kampi, kiiliäinen e lii a. ol e a ques o, sabaliausko a icolo manca homseno accon a e delle ge ų e imologijų ha a, juh a, oka, umma, a pa e i a. alcuni ikė ini o po imi bal izmai imase sabaliausko nepas ebė i: jä i (būga 1922b: 29295), es. (endzelīns Ku a 1912: 7172), ku sua (Mägis e 1923: 3536), malo (Loo i s 1929: 17576), es. nuum (nieminen 1959: 204), o hi (ojansuu 1921: 29), od. äüdäs (ojansuu 1921: 38), ly . ē bikš ~ eps. bä bi ada (Pos i 1946: 386) e i ka (kalima 1941: 21011). Du an e l'ul imo cinquan a anni mol i sabaliausko menzioni e imologijų sono s a i espin i e a as a nuo i. dai nuo i e imologiji Li uanei lingua sono s a e esamina e ka i Liukkoneno (1999) e ee os elinos uo ilos (2000) accon a e e imologije (Vencku ė 2001 e 2002; a k . dėm. anche kaplas i eikä, Liukkonen 1973). discussa si a a u a ia solo maža pa e du an e gli ul imi cinquan a anni a as ų ikė inų bal iškų skolinių e imologijų. più bal izmi sono scope a Lau i Pos i (siikanen 1969, kaus a ehma o 1970, 1972, lah i, ohdake i ly . kilandõks 1977), jo ma koi uleh o (ka si, ki si, ko si, a si 1979a, siula 1979b, iš a huoli, pola i ilja, 1987, peu a 1988, jou aa, lie e 1989, lapa i akka 1990b, s. mõskma Šias as as as as as as as 1990a, huone 1992, äljä 1993, kaukalo 1994, kii e 1998, sy jä i es. ma ma 1999, 106 ac a Linguis ica Li huanica LXXI pä e 2001b, uo o ssa iii 475 i hii a LÄgLos i 10203), olli san e i jun iLa nuu inen (suo a 1987a, seipi 1987b, sa o i alkama 1989, päl i 1992), Vaba (es. lohm, es. loja e es. ahu 1989, es. käblik, s. käh 1992a, es. nä i 1992c, a mo, ehmas, s. älmäs 1994, es. ihne 1996a, yhmä 1996b, es. hü n 1997b, es. suga 1997c, ampa 1997d, es. 1998, es ang. 2012 agel e mol i al i y ėjų (hai a o man 1993: 99100, halea i lenko suhonen 1989, hanka Linde 1994, ha en hahmo 1990: 212, heijas aa uibo helma aikio 2012: 107, kuhis a i laukea e en je 1990: 30, 2007, leina sköld 1982 e a as nieminen 1963a). Vabos (1990b) e ecke o (1990) conclusioni su comune sla ų, bal ų i inų bi ininkys ės leksiką anche sono mol o in e essan i. sabaliausko accon a o bal iškų skolinių e imologiją nega an ys ni i 1964: 138–64, muhea salmela 1965, paukama hahmo 1998: 228, peijas ~ peikko i e 1977, säe ä sammallah i 1998: 123, sä ky i e 1993: 14, aljaa a gumen ai isc e o in li e iška li e a u a. lo è pa icola men e peggio pe ali pa ole, che sono s a e u ilizza e come p o e delle ques ioni bal ų p iešis o ės. nel lib o Tau os kilmė (zinke ičius, Luch anas, Česnys 2006, ul e io men e k) si sc i e: inam p es a o il e bo pi i ‘gy enamoji dūminė oba indica che al momen o del p es i o bal ų gy enamoji e a oba dūminė e senza camino, in cui le pe sone non solo i e ano, ma anche pė ėsi ( k 2006: 41). Tu a ia già nieminenas (1940: 384) dimos ò che pi i è sla iškas skolinys: egli appa iene i-kamien della lingua suomi, che sono mol o più ecen i negu con a i con i bianchi (plg. anche nieminen 1953:21617, Vah os 1966:6168). suomių ai as ‘dangus è ėlgi secondo c i e i one ici e seman ici a ijų skolinys (La sson 1984b: 132, koi uleh o 1990b: 149, an ila 2002: 97), quindi su ques o ondamen o non si può di e nulla sul ecchio bal o ės bal ų pan eone, come si en a a e k (49 p.). signi icūsdi bys ės e mini annas ‘no agas e äes ‘akėčios sono ge maniški skoliniai (ka s en 1915: 8485, Vilkuna 1971: 4755, koi uleh o 1971: 591). esis a anche gius i ica e c i iche a ques e sabaliausko p esen a e come neabejo inas skolinių e imologij: eps. hähk (Wichmann 1911: 253, kipa sky 1972), jää ä (nieminen 1944), ka sina (jun ila 2012: 278), ku ko (aikio 2009: 189191), kypä ä (nilsson 1996), i. kä pima (Mägis e 1977: 16768), panu (Mägis e 1966: 117), salo (anke ia 204: 11920, saa iki i apa e 20 sii (Linde 2007: 14950), 1934 (ke unen 22425, koi uleh o 115118), es. (Mägis e uba 1977: 17374), aaja (ho s a 1985: 189), aikku (Mägis e 196061: 29698) e i pi (Mägis e 1962: 26). as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as as kabu a (Mägis e 1977: 16263), kale a (eisen 1910: 1113, Mikkola 1934, oi onen 1955: 10922, jun ila 2011: 107), es. ka is ama (ibL 107), ka el. ka a (jun ila 2012: 278), kina (koi uleh o 2001b: 51), ki s u (kalima 1919: naujausias seno ės bal ų i inų kalbų kon ak ų y imų penkiasdešim me is 107s aipsniai a icles / 11314, būga 1922a: 17071), kyy ö (Ma ikainen 1962), kyäs (LÄgLos ii 138 39), lai a bescha enhei (ka s en 1937: 183, ska džius 1957: 377, LÄgLos ii), lai a ‘sei e (ka s en 1937: 183, LÄgLos ii 1577, jun ila 2012: 283), es. mulk (Vasme 1920), my y i (jun ila 2012: 284), ka el. nau i (jun ila 2011: 103), paa e gis e 1977: 16970, jun ila (Wiklund 1904: 156), ahna (nieminen 1940: 380, jun ila 2011: 103), ah u (Mä- 2011: 113), aisu (jun ila 2011: 103), as i (nä hi 1960), a a (nieminen: 381), ii a (ibL 156), uopas (jun ila 2011: 10 uskea (ibL 158), suo a (nuu inen 1987a), a pa (jun ila 2012: 2703), ee i (La sson 1981b: 3736, Linde 2007: 1656) e a si (ibL 17776) bisogna pa i i lie u iakalbėje adizione appaiancia a con bal izmų ice che is oseną pa ašiusiam du nemažus e imologinius žodynėlius 1879 anni. homseno la o o nella ija susijusią klaidingą są oką, ku i a si ado ik po sabaliausko s aipsnio, susijusio su kazimie o jauniaus ank aščio pa iešinimu. klima ičius (1977: 6) ašo, kad y imo p adžioje „pi menybės palmę eikė ų į eik i k. jauniui, da p ieš V. om- ice ca bal izmų iniziò is i non dal suo p incipale negozio iscigimen o 1890, ma già 1869 anni, quando appa se la sua disse azione su ge manų skolinius inų kalbose. in cui lui iuscì a ca a e izza e inų bal izmų s oksnį nello s esso modo, come su ques o ci ca un cen inaio anni dopo sc isse sabaliausks. g aMa ικές yPa ybės pe le possibili à di cambiamen i g amma icali su (p ieš)is o ici con a i di lingue con empo anei ice ca o i hanno più cosa da di e ispe o lo o p ede akai p ima di 50 anni, di u i monių da con a i kylan i cambii imim di lingua pi ma odėl, kad daba žinome daug daugiau apie pasaulio kalbas negu ais laikais. ypač homseno i kau mano pi mieji da bai šioje s i yje da ė y inė ojams p ie- alu a e. homsen e kau man di ise o in luenza dei con a i in supe s a o sukel a a bo owing (bo owing) e in subs a o in luenza (shi -induced in e e ence): nel p imo caso le comuni à linguis iche non scompaiono nei con a i e la comuni à che asme e il linguino ma e iale occupa una posizione più o e ispe o alla comuni à che acce a il linguino ma e iale, nel secondo caso i consuma o i della lingua che acce a cambiano il linguino ma e iale asmesso. linių lie u ių linguaggio non c'è, quindi skolinimosi a eju iš ienos kalbos į ki ą plin a isų pi ma leksika, o ik po o ki a kalbinė medžiaga, okia kaip one inės i sin aksinės sa ybės. senų inų sko- non si può a e assunzioni su un al ookią skolinių in luenza. u a ia nelle lingue inne ci sono così mol i leksinių bal izmo che si può a e p ie ačiau dei suoi s udi laidą apie bal ų kalbų į aką aip pa sin aksei i one ikai. apie bal išką supe s a o į aką inų kalbų one ikai ašė Lau i Pos i (1953–54), sabaliauskas nepaminėjo (Pos i k i iką c . anche kallio 2000). 108 san e i jun iLa ac a Linguis ica Li huanica LXXI nonos an e o sabaliauskas su ašė impo an ius come kon ak ų į aką pa eikiami (mo o)sin aksės eiškinius: eiksmažodžių sudu ines bū ojo laiko o mos, pažymininko kong uenciją, įnag a ojimą kaip a inio i kilmininko kaip neigiamojo sakinio papildinio. ol e a ques o, ha menziona o due ca ego ie mo ologiche: lie u iškas a iamosios nuosakos e ilia i i o galūnes. inų eiksmažodžių sudu inės o mas (es. olen lugenud, olin lugenud) conside ando la lo o u ilizzo sono mol o più icine ge manų negu bal ų kalbų laikams. li sie i con con ac i bal i sumanė a is e, che non a e a al o ondamen o come no ą (uus maja; uuele majale) è più sie ina con ge manų sumenkin i ge manų kalbų į aką inų kalboms. aip pa pažyminio kong uencija negu con bal ų į aka. l'al o suo menziona o g amma icali p op ie à sabaliauskas ha p esen a o come possibile inų subs a o in luenza a lingue bal ų. Secondo i a uali conce i subs a o in luenza no malmen e inizia da sin assè e onologia e occhia solo conosciu i s e i del diziona io, alui come na u e e locali à e mini. poiché nei linguaggi li uanici non esis e one inių inoug izmų (kallio 2001) né inoug iškos o igine pa ole né si può indica e nomi di luoghi, è più acile a e assunzione, che seman iche p op ie à sono bal ų į aka inų kalbose se essa non è comune subs a da qualche sconosciu a s o ia linguis ica. almeno già del linguaggio Li uano innnagininko come a inio u ilizzo è non inoug ų subs a o, ma piu os o polkų lingua in in luenza. Mįslinge ole enominio è inų pa i y as, il cui uso abbas anza bene co esponde al linguaggio li uanio pa i y o kilmininko consumo. nelle al e inoug ì lingue non esis e pa i y o ca ego ia, ma simili enominski si s olgono polkų kalboje bei usų kalbos a mėse. aigi ques o può esse e conside a o bal ų į aka inų kalboms, con a iamen e, negu manė sabaliauskas. Pa i y ą e i suoi collegamen i con il linguaggio li uano kilmininku sono mol o y ęs La sas-gunna as La ssonas (1981a, 1984a e 2001). Meno a di è p obabile che en ambi i ipi di con a o in luano è mo ologiche ca ego ie poslinkis. aigi delle Li uanie k-liepiamoji nuosaka menkai co ela a con inų lingue, anche come ilia y o galūnė, pe la quale già sabaliauskas u a gius amen e dubejo as pe causa casualmen e emenančios suomių ilia y ą. pe ò nella amiglia indoeu opeesche delle lingue unikali linguis ici seconda i del Li uania conduce all'in e p e azione qualche subs a o, che da a in luenza e inų ie os linksnių sis emos aidai . y. ques o non è comune inoug ų kalbų bend ybė. comune No e bo più impo an e, conclusione p esen an e sabaliausko a icolo pa e è, pu oppo, più a jų no ds kaimynais Pabal ijo suomiais anumo sono dei a i pa e i. in gy enusi. Pačioje s aipsnio p adžioje sabaliauskas eigia, jog „dėl bal ų san ykių su p imo luogo egli o nisce a ybinių a cheologų b iuso o e Moo os opinione, secondo la quale daba inių naujausias seno ės bal ų i inų kalbų kon ak ų y imų penkiasdešim me is suomi-ug ų p o ė iai isse iii millennio p ima m. e. e. y ų eu opos miškų juos oje, apėmusioje e Pabal ijį, e ėsi p incipalmen e caccia e pesca e abb icò duobė ąją-y dan ąją, o šukinę, ce amiką. 109 / Più a di, iii millan me yje p ima m. e. in Pabal iggio a i a ono daba inių bal ų p o ė iai, che bene conosce ano animaliulininkys ę nonché žemdi bys ę e us a ano co elina ce amiką. Ques a eo ia, dice sabaliausko, è sos enu a i al i consigliini s o iikai e scienzia i (sabaliauskas 1963: 109). ale inizio ai le o i do ebbe solle a e c i iche domande. come gli a cheologi possono sape e, che ce amica c'e a a a degli a uali suomi-ug ų o bal ų p ogeni o i, in quale pa e del mondo i e ano e quale lingua pa la ano? come possono sape e che alcuni u en i di lingua p abal ă non abbiano cambi ė la lo o lingua con il cambia e ci cos anze e i lo o discenden i oggi non pa lano in al e lingue? come noi possiamo sape e che u i i p odu o i di ce amica a co elli, e solo lo o, pa la ano bal i icamen e dalla inizianza ino alla ine, pe milleannne? o se bal ai e inoug ai non sono g uppi linguis icamen e de ini i, la cui de inizione spe a linguo y os, non alla s e a a cheologia? pu oppo, ques e ques ioni lega šiolei non sono espos i nel linguo y o Li uani, solo anco a decenni dopo sabaliausko a icolo nella discussione dominano a cheologici es ai, nei quali bal iškumas e inoug iškumas engono p esen a i come gnomų p iešis o inių a cheologinių kul ū ų sa ybės neppu e lingu is inių a gumen ų. pu ché i conce i bal ai e ini siano de ini i come pa lė ojai bal ų i inų kalbomis, allo a non si può sabaliausko modo c i ica e eino niemineno (nieminen 1934 e 1956) min ies , k ad bal iški skoliniai sono o igę non da bal ų p okalbės, ma da lei šiau inių a mių, nelle quali pa lėjusius nieminenas chiama a gen e ano ės ku šiais. L'unicoin in o a gomen o sabaliausko e a, che sunku immagina e, che ii millenme ì a m. e. bal ų p okalbė po e a esse e scol usi in singoli linguaggi, pe ché ii millenmecio a m. e. a cheologi da a ano co elina ce amiką. pe ò nieminenas conside a a con ac es signi ica i amen e giunesni e non ne e o lo o con i eline ce amica. egli ėmesi a gomen i su delle p op ie à one iche dei debi o i, che con e ma ono che la lo o on e e a più ecen e che bal ų p okalbės. è e o che il pe iodo della bal à p okalbės non po e a esse e comple a o co d eline ce amica epochoje, ma ques o signi ica che e i suoi con a i con ug is i opinioni su bal à e ină kon ak es peikdamas, che le sue inų p okalbe u ėjo į yk i ėliau. oliau sabaliauskas pa eikia „užsienio kalbo y ininkų“ . y. homseno i ino- basa e solo lingubinie a gomen i. Qui sabaliausco e ys a: bes linguini a gumen s, suomi inoug is ų opinie sono s a e suppo a e e a cheologo al edo hackman eo ia su suomi mig azione nos i e os p imi secoličiais (hackman 1905). a quello pag indu se älä e al i inoug is ai da a ano kon ak es empo p ima mig azione, . y. il nos o e os inizio. ciò in a i è s a o o emen e suppo a o homseno opinia, che inų p okalbe pa la a eas e n usijoje liga pa sla ų ekspansijos Vii e Viii a. (plg. jun ila 2012). 110 ac a Linguis ica Li huanica LXXI sabaliauskas menziona che kazimie as būga e a san e i jun iLa enu o nukel i bal ų kon ak us in quan o anks esnius empi (1000500 p . k .), ma dimen ica che būga ques o passapo e dal suomių o ois o e e o ka s eno e s edų inoug is ų ka lo be nha do Wiklundo (būga ge mana 1921). ka s enas, Wiklundas e būga ce cò da a e basandosi a cheologija. aigi Moo o eo ia non e a così nuo a e unikali, come sabaliauska ole a o ni e. la e a i oluzione nelle inesche lingue con ois o iche signi ica a solo ge manis o jo mos koi uleh o (19342014) la o ii a ine eš un ojo decennicio. inizialmen e koi uleh o (1972) ha sos enu o Moo os eo ia con inus ini à, ma abbandonò la sua osse a o nelle lingue in e in al e occa inesse inoug ų lingue pe bal iškąja skolinių sluoksnį senesnį šiau ės aka ų indoeu opie išką, p iešbal osla išką-p iešge manišką sluoksnį. Sulla base di di usione no d occiden ali indoeu opie iški skoliniai sono o enu i della egione del Ma Bal ico, quindi essi possono esse e collega i con l'a i o p a inà in Pabal ijį e p imi con ac isi con locali indoeu opiečiais (koi uleh o 1983). pe agioni one iche bal iški skoliniai de e esse e signi ica i amen e più nuo i. aigi, inoug is i già da empo nebesieja inų e bal ų kon ak ų da e con lai inių ko os ki ių kul ū os appa izione. koi uleh o e i suoi amžininkai is i udino lo o nel neoli o inale kiukaineno cul u a, ma i lo o nume i di anni (ca pelan-Pa pola (2001: 8990) menzionò 23001600 m. BC. k .) mol o non di e i ano dai Moo os da e imen i. ques o è s a o possibile a causa del a o che nella nona decade gli a cheologi comincia ono u ilizza e calib a i c14 da e imi, che indica ono cul u e p eis o iche p esen i annesnes, negu man a (ca pelan-Pa pola 2001: 5558), i. i. u e da e nusikėlė in empi anks esnius. Moo a inizialmen e na i dei comba i assi ( i elinės ke amikos) cul u a da a a 20001800 m. BC. k ., u a ia secondo da e ime calib a e essi comincia ono già 32003000 m. BC. k . (Pa pola 2012: 129). keis a, quando da qualche pa e li e iškoje li e a ū oje ( . p. k 2006) anco a minimi senieji nekalib uo i anni nume i. Con empo aneamen e calib a i da ima indicano chia amen e che bal ų p okalbės non si può in eccia e con i eline ce amica, poiché a quel empo la lingua Li uania a ebbe do u o esse e imas a quasi impaki usi ūks an mečius (koi uleh o 1983: 136). mečių sandū oje a e gene alizzazioni, come inoug is ų nuomonės spa čiai kei ėsi pe pas a uosius dešim me ų i ūks an- ca pelan-Pa pola 2001, è kinė-duobelinė ce amica, di usa da 4200 BC. k ., è oppo jau pasenę (ž . Pa pola 2012: 119–21). be eik isi šiais laikais p ipažįs a, kad šu- dis an e pe che la si possa lega e con inų p okalbe (aikio 2012: 9899). lingua non può es a e inal e a a così a lungo. ol e a ciò, nei linguaggi inoug ų c'è e comuni me alu gia e mini di, imuo endo da e ioni dell'e à della pie a, e con on nuo i a ijų skolinių, che do e ano esse e o enu i p ima ini a i o in le cos e del ma Bal ico (Pa pola 2012). maggio pa e della gio ane gene azione inoug is à abbandonò l'assunzione che la di usione delle lingue semp e lasciasse le acce a cheologiche (aikio 2012: 81, 97102). pa e lo o ko i uleh o jo ma 2001b: Pä ekö pä äh ämises ä, u ako u isemises a? naujausias seno ės bal ų i inų kalbų kon ak ų y imų penkiasdešim me is 117s aipsniai a icles lio (eds.): Ea ly Con ac s be ween U alic and Indo-Eu opean. / Linguis ic and A chaeological Conside a ions. Pape s p esen ed a an in e na ional symposium held a he ä minne esea ch s a ion o he uni e si y o helsinki 810 janua y, 1999. Mémoi es de la socié é inno-oug ienne 242, 23563. Tie eessä a iene 5/2001, 4851. ko i uleh o jo ma 2006: Wie al sind die kon ak e zwischen innisch-ug isch und bal o-sla isch? juhani nuo luo o (ed.): The Sla iciza ion o he Russian No h. Mechanisms and Ch onology. sla ica helsingiensia 27, 17996. kolle o á ka eřina 2013: Bal o inské ýpůjčky bal ských jazycích. Magis e ská diplomo á p ace. Ús a jazyko ědy a bal is iky, ilozo ická akul a, Masa yko a uni e zi a. La sson-gunna 1981a: S udie i de ös e sjö inska sp åkens pa i i b uk. uppsala: insk-ug iska ins i u ionen. La sson-gunna 1981b: Th ee Bal ic loanwo ds in Fennic. ac a uni e si a is upsaliensis. ac a socie a is Linguis icae upsaliensis, no a se ies 3: 2. uppsala: almq is & Wiksell in e na ional. s La son La sgunna 1984a: he ôle o bal ic in luence in he aspec ual sys em o innish. c. de g oo , h. ommola (eds.): Aspec Bound. A oyage in o he ealm o Ge manic, Sla onic and Finno-Ug ian aspec ology, 97109. do d ech . La sson-gunna 1984b: es nisch piim und innisch piimä ein bal isches Lehnwo ? Fenno-Ug ica Suecana 7, 12940. ss La on La s -gunn a 2001: bal ic in luence on innic languages. The Ci cumBal ic Languages. Typology and Con ac . Volume i: Pas and P esen , 23753. ams e dam Philadelphia: john benjamins Publishing company. Lid én e ald 1911: bal isch-sla ische wo e kla ungen. Le Monde O ien al V, 197204. a.-b. uppsala: akademiska bokhandeln. Lin de Paul an 1994: zu e ymologie on hanka, hanko. Linguis ica U alica 30, Linde Paul an 2007: 255–8. The Finnic ocabula y agains he backg ound o in e e ence. P oe sch i e e k ijging an he doc o aa in de Le e en aan de ijksuni e si ei g oningen op gezag an de ec o Magni icus, d . . zwa s, in he openbaa e e dedigen op donde dag 25 ok obe 2007 om 14.45 o e. g oningen. Liu kkon en ka i 1973: Lisiä bal ilais-suomalais en lainasanasuh eiden u kimiseen. – Vi i äjä 77, 1732. Liukkonen ka i 1999: Bal isches im Finnischen. Ms ou 235. helsinki. Loo i s osk a 1929: Mõningad lä i laensõnad ees is. Ees i Keel Viii, 16889. 118 san e i jun iLa ac a Linguis ica Li huanica LXXI Läglos a. d. kyls a si kka-Liisa hahmo, e e ho s a, osmo nikkil ä 19912012: Lexikon de äl e en ge manischen Lehnwö e in den os see innischen Sp achen. ams e dam a lan a: odopi. Ma ikainen hanna 1962: suomen kyy ö-sanan alkupe ä. Vi i äjä 66, 3747. mik kola joosepp i julius 1934: kale a. Kale alaseu an uosiki ja 14, 10610. Mäg is e julius Mäg is e julius 1923: e ümologisee imiska seid. – Ees i Keel 2, 33–39. 1927: Lmsm. keel e ku adinimes ikus . Ees i Keel 6, 6684. Mäg is e juli us 1953: zum i. ha akka ‚els e und seine sippe. U al-Al aische Jah büche 25, 29699. Mäg is e us juli 1959: gib es im sche emissischen bal ische Lehnwö e ? U al- Al aische Jah büche 31, 16976. Mäg is e ju liu s 1960–61: Os see innische und wolga innische e ymologische Be ach un- gen ii. commen a iones bal icae 8/9, 4. Mägis e julius 1962: Äld e yska låno d i es niskan, sä skil i de gamla es niska sk i s- p åke . Lunds uni e si e s Å ssk i . a d. 1. bd 55. n 1. Mäg is e ju liu s 1966: Me jalais en kansallisuusnimi ja me jalaisp obleemi. Vi i äjä 70, 114−20. Mäg is e juliu s 1977: zu einigen e mein lichen bal ischen Lehnwö e n in den os see innischen sp achen. S udies in Finno-Ug ic Languages In Hono o Alo Raun. indiana uni e si y u alic and al aic se ies. Volume 131, 15575. nie min en eino 1934: de s ammauslau de ins u innische en lehn en bal ischen ā- eminina und die he kun s age. Finnisch-Ug ische Fo schungen 22, 566. nie minen eino 1940: i äme ensuomalais en ja bal ilais en kiel en älis en koske us en u kimukses a. – Vi i äjä 44, 376–84. nieminen eino 1944: Jää ä ja uona sanojen ole e uis a bal ilaises a as ineis a. – Vi i äjä 48, 2431. nie min en e ino 1953: ein bei ag zu de os slawischen und os see innischen bade e minologie. Lingua Posnaniensis 4, 21128. nie minen eino 1955: die bal ischen und os see innischen ausd ücke ü segel. Zei sch i ü e gleichende Sp ach o schung au dem Gebie e de indoge manischen Sp achen. neue olge, 72. band, 128–60. nie min en ein o 1956: Übe einige eigenscha en de bal ischen sp ache, die sich in den äl es en Lehnwö e n de os see innischen sp achen abspiegel . Vo ag, gehal en am 9. Xi. 1956 Si zungsbe ich e de Finnischen Akademie de Wissenscha en 1956, 185206. naujausias seno ės bal ų i inų kalbų kon ak ų y imų penkiasdešim me is 119s aipsniai a icles la o o gadu a ce ei, 20110. / īgā: La ijas Ps zinā nu nie min en ei no 1959: bei äge zu den bal isch-os see innischen be üh ungen. – Rak- s u k ājums. Vel ījums akadēmiķim p o eso am D . Jānim Endzelīnam iņa 85 dzī es un 65 akademijas izde niecība. nie min en ein o 1963a: ausb ücke ü bau-, a bei sund nu zhölze emden u sp ungs im innischen Zei sch i ü sla ische Philologie 31, 23341. nie min en ein o 1963b: innisch sii. Li uanici pa lo y os domande 6, 17782. nil sso n o bj ö n 1996: is bal o- innic kypä ä ‘helm, casque eally a loanwo d om bal ic, o is i indigenous? Wo d, olume 47, numbe 2, 18591. ni i uben 1964: Sanoja ja käy äy ymis ä. Sanahis o iali ice che ii. suomi 111: 1. helsinki: suomalaisen ki jallisuuden seu a. nuu in en olli 1987b: kalannimi seipi Fennis ica es i a in hono em Gö an Ka lsson sep uagena ii. ennis ica 9, 10715. nuu in en olli 1987a: bal ilais en lainojen subs i uu io apauksia. – Vi i äjä 91, 52–63. nuu in en oll i 1989: sa akunnan syn y ja kainuun ka o Vi i äjä 93, 1149. nuu inen olli 1992: Päl i bal ilainen laina Vi i äjä 96, 40306. nä hi ee a Ma R i a 1960: ien ii aa me ki se is ä sanois a as i, ikka ja os ii a. – Sananjalka 2, 6277. ojansuu heikki 1921: Lisiä suomalais-bal ilaisiin koske uksiin. Vähäisiä ki jelmiä 59. o man j aakko 1993: Mahdollisia bal ilaisia e ymologioi a: hai a, hu u, o io. Vi i äjä 97, 99101. Pa p ola asko 2012: o ma ion o he indo-eu opean and u alic ( inno-ug ic) language amilies in he ligh o a chaeology: e ised and in eg a ed o al co ela ions. iho g ün hal, Pe i kallio (eds.): A Linguis ic Map o P ehis o ic No he n Eu ope. Mémoi es de la socié é inno-oug ienne 266, 11984. Po s i La u i 1946: e ymologisia huomioi a. Vi i äjä 50, 38586. Po s i L au i 195354: om P e- innic o La e P o o- innic. Finnisch-Ug ische Fo schungen 31, 191. Po s i La u i 1969: siikanen sinun nimesi Juhlaki ja Paa o Si on äy äessä 60 uo a 2. 8. 1969. suomen kielen lai oksen julkaisuja 1. ac a uni e si a is ampe ensis se . a ol. 26, 14648. Po s i La u i 1970: een kaus a Vi i äjä 74, 1657. Po s i Lau i 1972: Vehma o ja kysymys i äme ensuomalaisen e ohä käkul uu in iäs ä Ko iseu u 1972, 1536. Po s i Lau i 1977: some new con ibu ions o he s ock o bal ic loanwo ds in innic languages Bal is ica 13, 26370. 120 ac a Linguis ica Li huanica LXXI i e al -Pe e 1977: zu age de innischen san e i jun iLa e idenz ü die sie e ssche egel im ge manischen. Die Sp ache 23, 1719. oz wadowsk i ja n 1913: qualche uwag do p edhis o icznych s os unków wschodniej eu opy i p aojczyzny indoeu opejskiej na pods awie nazw wod. Rocznik Slawis yczny . i e al -Pe e 1993: S udien zu den äl es en ge manischen En lehnungen im Os see- innischen. opuscula enno-ug ica go ingiensia V. ank u am Main: Pe e Lang, Vi, 3973. saa es e alb e 1923: e ümoloogilised mä kused iii. Ees i Keel 2, 1015. saa iki i jan ne 2004: is he e Palaeo-eu opean subs a um in e e ence in wes e n b anches o u alic? Jou nal de la Socié é Finno-Oug ienne 90, 187214. saa iki i j ann e 2007: on he u alic subs a e oponymy o a khangelsk egion: P oblems o esea ch me hodology and e hnohis o ical in e p e a ion. i a Liisa Pi känen, janne saa iki i (eds.): Bo owing o Place Names in he U alian Languages. onomas ica u alica 4, 45109. deb ecen helsinki. saa iki i janne, L a e n o Mika 2012: Linguis ics and a chaeology: a c i ical View o an in e disciplina y app oach wi h e e ence o he P ehis o y o no he n scandina ia. cha lo e damm & janne saa iki i (eds.): Ne wo ks, In e ac ion and Eme ging Iden i ies in Fennoscandia and Beyond: Pape s om he con e ence held in T omsø, No way, Oc obe 1316 2009. Mémoi es de la socié é inno-oug ienne 265, 177217 sab ali auska s alg i das 1963: bal ų i Pabal ijo suomių kalbų san ykiai. Li uanei pa lo y os ques ioni 6, 10936. salmela al ed 1965: suomen muha ja muhi. Vi i äjä 69, 28991. sam mal lah i Pekka 1977: suomalais en esihis o ian kysymyksiä. Vi i äjä 81, sammallah i Pekka 1998: 119–36. The Saami Languages. An in oduc ion. ká ášjohka: da i gi ji. ska džius P anas 1957: zum Wandel ai, ei > ie im Li auischen. Zei sch i ü sla ische Philologie 26, 37582. SKeS Suomen kielen e ymologinen sanaki ja 17. helsinki: suomalais-ug ilainen seu a, skö 1955–1979. ld yg g e 1982: innish aljaa ‘ha ness a bal ic loanwo d. Fenno-Ug ica Suecana 5, 292304. SSa Suomen sanojen alkupe ä 13. helsinki: suomalaisen ki jallisuuden seu a, 19922000. suh one n s eppo 1988: die bal ischen Lehnwö e de innisch-ug ischen sp achen. The U alic Languages. Desc ip ion, His o y and Fo eign In luences, 596615. Leiden new yo k københa n köln: e. j. b ill. naujausias seno ės bal ų i inų kalbų kon ak ų y imų penkiasdešim me is 121ipsniai a icles suhs a one n seppo 1989: bal ische und sla ische e ymologien. / Jou nal de la Socié é Finno-Oug ienne 82, 21121. e en e V. 1990: co ec ions o he suomen kielen e ymologinen sanaki ja conce ning he ge manic, bal ic and sla ic Loanwo ds U alo-Indoge manica. Bal o-sla- вянсие языки и проблема урало-индоевропейских связей. Материалы 3-ей балто-сла- yanской конференции, 1822 giugno 1990. g. Часть ii, 3032. Москва: Институт ведения и балканистики АН СССР. славяно homsen Vilhelm 1869: Den go iske sp ogklasses влияние на den inske. En his o isk unde søgelse. københa n: den gyldendalske boghandel. sp og k zigmas zinke ičius, aleksiejus Luch anas, gin au as Česnys. O igine di nazione. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų leidybos cen as, 2006. oi onen y jö hen ik 1955: Sana sanas a, kaksi pa haas a. Po oo: Wsoy. opo o 1990 В. Н. То поров: О характере древнейших балто-финноугорских контактов по материалам гидронимии. U alo-Indoge manica. Bal o-sla iansie lingue и проблема урало-индоевропейских связей. Материалы 3-ей балто-славянской con e enze, 1822 giugno 1990. G. Часть i, 10107. Москва: Институт славяноведения opo o , и балканистики АН СССР. ubače 1962 b. h. oпopoв, И. o. h. pyb aчeв: Лингвиcтичecкий анализ гидпонимoв вepxнeгo Поднeпповья. Mosk a: Iddтельство Академии Наук СССР. uib o udo 2007: e ümoloogilisi mä kmeid (iii). Keel ja Ki jandus 50, 57175. uo ila ee a elina 2000: Selec ed loans in o Finnish and Bal ic-Finnic (and some aspec s o Finnish g amma ). a memo ial olume published on he 60 h anni e sa y o he bi h. napoli: is i u o uni e si a io o ien ale. Vaba Lembi 1983: bal ische Lehnwö e de Wolga-sp achen im Lich e neue e o schungse gebnisse. So e skoye innno-ug o edeanie 19, 13845. Vaba Lembi 1989: bal i laenud lääneme esoome maas ikusõna a as. Keel ja Ki jandus 32, 13841 ja 20618. Vaba Lembi 1990a: die bal ischen sonde en lehnungen in den os see innischen sp achen. I äme ensuomalaise kielikon ak i . I äme ensuomalainen symposium 7. in e nazionale nella enno-ug is ikong essissa Deb ecenissa 27.8. – 1.9.1990, 125–39. helsinki: Val ion Paina uskeskus, Vaba L embi 1990b: gib es ein bal isches agmen im es nischen Wo scha z de Waldimke ei? Linguis ica U alica 26, 1739. Vaba Lembi 1992a: käblik on ahjulind! Keel ja Ki jandus 35, 45962. Vaba Lembi 1992b: a. d. kyls a, si kkaLiisa hahmo, e e ho s a, osmo nikkilä, Lexikon de äl e en ge manischen Lehnwö e in den os see innischen sp achen. Linguis ica U alica 28, 21923. 122 ac a san e i jun iLa Linguis ica Li huanica LXXI Vaba Lembi 1992c: ees i kala õkkenime us nä i ja bal i *ē lääneme esoome subs i- uu ides . – Keel ja Ki jandus 35, 726–7. Vaba L emb i 1994: zu den bal ischen m-de e balen in den os see innischen sp achen. Linguis ica U alica 30, 2417. Vaba Lembi 1996a: Übe die bal ische he kun on es . ihne, ihnus und die subs i u ion on bal . *kš. Linguis ica U alica 32, 1613. Vaba Lemb i 1996b: Übe die bal ische he kun on es . ühm und seinen os see innischen en sp echungen. Linguis ica U alica 32, 2412. Vaba Lembi 1997a: Uu imusi lä i-ees i keelesuhe es . allinn – ampe e. Vaba Lembi 1997b: Übe die bal ische he kun on es . hü n. – Linguis ica U ali ca 33, 1–3. Vaba Lemb i 1997c: e gänzungen zu subs i u ion des bal ischen wo anlau enden *s . Linguis ica U alica 33, 17780. Vaba Lembi 1997d: Übe die bal ische he kun des os see innischen ampa-s ammes. – Linguis ica U alica 33, 2813. Vaba L embi 1997e: os see innisches me i ‘Mee - doch ein bal isches Lehnwo Finnisch-ug ische Sp achen in Kon ak . Vo äge des symposiums aus anlaß des 30-jäh igen bes ehens de innoug is ik an de ijksuni e si ei g oningen, no embe 1996. Maas ich : shake 1997, 225-231. Vaba Lembi 1998: die olle des al p eussischen sp achma e ials in e ymologischen un e suchungen os see innische bal ismen. Wojciech smoczyński (ed.): Colloquium P u henicum secundum. Pape s om he Second In e na ional Con e ence on Old P ussian held in Mogilany nea K aków, Oc obe 3 d-6 h, 1996, 17785. k aków: uni e si as. Vaba Lembi 2006: Übe P obleme bei de e o schung de os see innisch-le ischen lexikalischen beziehungen. P oceedings o he 4 h In e na ional Cong ess o Dialec ologis s and Geolinguis s, 4909. īga. Vaba Lembi 2011a: bal i laenude uu imine a ab meie kauge mine ikku. Keel ja Ki jandus 54, 73463. Vaba Lembi 2011b: Language con ac s be ween bal ic and innic languages an exhaus ed issue in linguis ic esea ch? Cong essus XI. In e na ionalis Fenno-Ug is a um Piliscsaba, 914. 2010. VIII. VI Pa s. Disse a iones symposio um ad linguis icam, 4452. Piliscsaba. Vaba Lembi 2012: Vagel: cos e ümoloogiline umbsõlm? Keel ja Ki jandus 55, 20210. Vah os igo 1966: Zu Geschich e und Folklo e de g oss ussischen Sauna. communica ions n:o 197. helsinki: suomalainen iedeaka emia. naujausias seno ės bal ų i inų kalbų kon ak ų y imų penkiasdešim me is 123s aipsniai a icles / Vanaga s aleks and a s 1966: suomiški ie o a džiai Lie u oje. Scuola e i a 1966: 4, 28–29. Vasme Max 1920: indo-ge maani laensõnad ees i keeles. Ees i Ki jandus 14, 34346. Max Vasme 1934: Bei äge zu his o ischen Völke kunde Os eu opas ii. Die ehemalige de Ausb ei ung de Wes innen in den heu igen sla ischen Lände n. be lin: Ve lag de akademie Wissenscha en. Vencku ė e g in a 2001: ka i Liukkonen, bal isches im innischen. Bal is ica 36, 125–30. Vencku ė eg i na 2002: e. e. uo ila, Selec ed Loans in o Finnish and Bal ic-Finnic. – Bal is ica 37, 172–77. Vil kun a ku s aa 1971: die P lugge ä e innlands. – S udia Fennica 16, 5–178. Wic hma nn y jö 1911: zu geschich e de innisch-ug ischen anlau enden a ika en, bes. im unga ischen und im innischen. Finnisch-Ug ische Fo schungen 11, 173290. Wik lun d k a l be n ha d 1904: en insk me a es i låno d. No diska s udie illegnade Adol No een på hans 50-å sdag den 13 ma ch 1904, 15367. uppsala: k. W. appelbe gs bok ycke i. zinke ičius zigmas 1984: Li u ians kalbos is o ija I. Lie u ių kalbos kilmė. Vilnius: Scuola. zinke ičius zigmas 2005: Li u ians nau os kilmė. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų publybos ins i u o. he La es i y yea s o s udies in o he P ehis o ic con ac s be ween bal ic and innic suMMa y in e ms o innic loanwo ds in bal ic and bal ic loanwo ds in innic, he main conclusion o sabaliauskas is s ill alid: he oldes bal ic bo owings ha e eached he P o o- innic s age, whe eas all innic bo owings in bal ic languages a e much mo e ecen . howe e , se e al loanwo d e ymologies p esen ed by him ha e been p o en e oneous, and many new e ymologies ha e been p esen ed. he e o e, some claims, which s ill occu in ecen Li huanianguages ha e globally enabled e alua ion o he g amma ical simila i ies be ween bal ic and innic languages in language li e a u e on cul u al his o y, ha e become obsole e. he de elopmen o linguis ic ypology and inc easing knowledge o he s uc u es o lan- a way ha was no possible e e be o e. some sha ed ea u es men ioned by sabaliauskas ha e been shown o be acciden al, bu some o he s a e s ill being conside ed con ac -induced. 124 ac a Linguis ica Li huanica LXXI con ac s, has become obsole e o wo easons, which ha e no san e i jun iLa eached he Li huanian o bal ologic discussion so a . i s ly, he e ymological s udies o jo ma he mos subs an ial pa o sabaliauskas pape , dealing wi h he p ehis o ic con ex o he koi uleh o since he 1970s ha e e olu ionized ou unde s anding o he ela i e ch onology o p ehis o ic con ac s be ween u alic and indo-eu opean languages. secondly, he 20 h cen u y p ac ice o equa ing language, a chaeological cul u e and gene ic ( acial) ea u es in he pas has p o en o be e y p oblema ic. ins ead o sabaliauskas neoli hic da ing, he b onze age seems a mo e likely con ex o he bal ic- innic con ac s. Į eik a 2014 m. o ob e 26 d. san e i jun iLa dell'Uni e si à di Helsinki Ins i u o delle lingue e le e a u e inomi, inų-ug ų e scandina ų Lepiku 8-4, 51007 Ta u, Es onia [email p o ec ed]