Naujausias senovės baltų ir finų kalbų kontaktų tyrimų penkiasdešimtmetis

102 ac a Linguis ica Li huanica LXXI esMiniai ŽodŽiai: bal ų i inų kalbų kon ak ai, inų kalbų bal izmai, inoug is ika, e i- mologija, lyginamoji kalbo y a, kalbo y os i a cheologijos san ykiai, algi das sabaliauskas. keyWo ds: bal ic- innic con ac s, bal ic loanwo ds in innic, inno-ug ian lin- guis ics, e ymology, compa a i e linguis ics, ela ions be ween lingui- s ics and a chaeology, algi das sabaliauskas. san e i jun iLa helsinkio uni e si e as Mokslinių y imų k yp ys: e imologija i lyginamoji kalbo y a, bal ų i inų kalbų kon ak ai. naujausias senoVės baL Ų i inŲ kaLbŲ kon ak Ų y iMŲ PenkiasdeŠiM Me is he La es i y yea s o s udies in o he P ehis o ic con ac s be ween bal ic and innic ano acija seniausi kon ak ai a p bal ų i inų kalbų daugiausia bu o i iami suomijos i u alo kalbų ling is ų. Šių y imų kon eks e bal is ai dažniausiai ci uoja algi do sabaliausko 1963 m. lie u- ių kalbos apž algą. u alo kalbų y ėjų žinios apie kalbų kon ak us pe pasku iniuosius pen- kiasdešim me ų žymiai pagausėjo. s aipsnis ap a ia naujausią bend ą si uaciją isų ke u ių pog upių, ku iuos ap ašė sabaliauskas: inų kalbų skolinių bal ų kalbose, bal iškų skolinių inų kalbose, g ama inių panašumų a p abiejų kalbų g upių i ling is inių bei a cheologinių aplin- kybių p iešis o inių kon ak ų kon eks e. anno a ion he oldes con ac s be ween bal ic and innic languages ha e mos ly been esea ched by innic and u alic linguis ics. When e e ing o hese s udies, bal ologis s mainly quo e a Li huanian-language e iew by sabaliauskas 1963. howe e , he u alicis knowledge on he con ac s has subs an ially inc eased du ing he la es hal a cen u y. his a icle p esen s an upda ed o e all iew o all ou sub- ields sabaliauskas ea ed: innic loanwo ds in bal ic, bal ic loanwo ds in innic, g amma ical simila i ies be ween he wo language g oups, and linguis ic and a chaeological conside a ions on he p ehis o ic con ex o he con ac s. naujausias seno ės bal ų i inų kalbų kon ak ų y imų penkiasdešim me is 103s aipsniai / a icles P ieš penkiasdešim me ų alen ingas i labai ge ai suomių kalbą mokan is kalbininkas algi das sabaliauskas publika o s aipsnį „bal ų i Pabal ijo suo- mių kalbų san ykiai“ žu nale Lie u ių kalbo y os klausimai. sabaliausko emos p is a ymas uo me u bu o mode nus i pa em as ge iausiais o me o inoug is- ikos skolinių y imų šal iniais. bėgan dešim mečiams inų kalbų kon ak ų y i- mai spa čiai obulėjo i šiandien požiū is į seno ės bal ų i inų kon ak us isiš- kai ki oks negu 1963 me ais. Lie u iškoje bal ų kalbos is o iją i p iešis o ę nag inėjančioje li e a ū oje kon ak ai is dėl o ebė a ap ašomi emian is saba- liausko aš ais. iš dalies sup an ama, kad lie u ių bal is ai nė a išsilaikę inoug is ų diskusijos lygmenyje, kadangi apie bal ų i inų kon ak us nuo jalo kalima ado ėlio I äme- ensuomalais en kiel en bal ilaise lainasana („bal iški skoliniai inių kalbose“, oliau – ibL, 1936) nė a pa ašy a apž algų, o šioje s i yje s a biausias eikalas ebė a Vilhelmo homseno Be ö inge mellem de inske og de bal iske (li auisk- le iske) sp og („san ykiai a p suomių i bal ų (lie u ių-la ių) kalbų“, oliau – b b, 1890). Vis dėl o pas a aisiais me ais pasi odė kele as umpų šios emos apž algų: isų pi ma angliški Lembi o Vabos (2011b) i san e i jun ilos (2012) s aipsniai bei es ų kalba pa ašy as Vabos (2011a) s aipsnis. naujausius skolinių są ašus suda ė seppo suhonenas (1988) i Vaba (1990a), ačiau šie są ašai a pu- sa yje nesu ampa i y a iš dalies pasenę, plg. jun ila 2011. Šio s aipsnio ikslas – pasiūly i lie u ių mokslininkams p iemonių penkiasde- šim ies me ų laiko a pio sp agoms užpildy i. jame pa eikiamos pag indinės pas a- ojo pusamžio kon ak ų y imų k yp ys i s a biausi šal iniai. enkan is šal inius s eng asi koncen uo is į indoeu opiečių kalbomis ašy us eks us, ačiau p ie kai ku ių e imologijų paminimi aip pa suomių i es ų kalbomis ašy i šal iniai. sabaliauskas sa o s aipsnį padalijo į ke u ias dalis: Bend os pas abos, G ama inės ypa ybės, Bal ų kalbų skoliniai Pabal ijo suomių kalbose bei Pabal ijo suomių skoliniai bal ų kalbose. bus analizuojamos isos ke u ios emos, ačiau a buline a ka, pa- liekan s a biausias min is, . y. iš adas, pabaigai. sabaliausko Pabal ijo suomių kalbos (i äme ensuomalaise kiele , lääneme esoome keeled, die os see innische Sp achen) eiškia ą pa į, ką ėliau a ojama są oka inų kalbos (Finnic languages). Pabal ijo suomiai p iklauso am pačiam pasenusių są okų inkiniui kaip Pa olgio suomiai. abi šias są okas galima ne inkamai sup as i kaip apibūdinančias bal ijos jū os i Volgos pak an ėse gy enančius suomius, odėl jų nė ienos čia ne a osiu. Vie oj pi mosios są okos ge iau a o i inai, ie oj an - osios – mo d iai i ma iai. Pagal šiuolaikinį požiū į mo d iai i ma iai nesuda o ienos Pa olgio suomių (a ba Pa olgio inų) g upės, be o, mo d ių kalba y a a i- mesnė inų kalboms negu ma ių kalboms. 104 san e i jun iLa ac a Linguis ica Li huanica LXXI inŲ skoLiniai baL Ų kaLbose kaip sabaliauskas ašė, didžioji dalis inų skolinių andama ik uose la ių kalbos dialek uose, ku ių a ealai geog a iškai ibojasi su ly ių i es ų kalbų a ealais. ki i andami ik la ių kalboje, kele as jų oliau pa eko i į lie u ių kalbą. iš o galima da y i iš adą, kad šie skoliniai y a žymiai naujesni negu senieji bal iški skoliniai inų kalbose. kad jie naujesni, galima ma y i i iš o, jog juose nepas e- bima panašių ga sų san ykių kaip senuosiuose skoliniuose. Šiuos naujesniuosius la ių kalbos skolinius iš pie ų inų kalbų y a nuodugniai y ęs Vaba (plg. Vaba 1997a, 2006). Visų naujausias da bas apie juos y a ka eřinos kolle o os (2013). iš sabaliausko skolinių są ašo esama pag indo pašalin i ik ieną žodį, . y. lie. kadagys ~ la. kadiķis ~ p . kadegis. Lie u iškas i p ūsiškas žodžiai negali bū i pasiskolin i iš la ių kadiķis bei la ių žodis nė a iš inų, be iš Pabal ijo okiečių Kaddik, iš ku io kilo es. kadakas. iš os pačios eikšmės inoug iškų žodžių – suo. ka aja, es. kadakas, šiau ės samių gaskkas, komių kač bei mansių a mių köös i koś – neįmanoma iš es i jokios bend os pi mykš ės o mos. jie y a, ko ge o, subs- a o skoliniai iš nežinomų kalbų, ku iomis kalbė a egione, i os pačios kilmės, gali bū i, y a lie u ių i p ūsų kalbų žodžiai. ačiau lie. lai as < la. lai a < inų kalbos, kaip ašo sabaliauskas, be i. lai a nė a < ge m. *hlaiwa-, ik ge m. * lauja- (koi- uleh o 1970: 178). sabaliauskas pa eikia ne i ą Paulo a is e’s eiginį, kad inų kalbų į aka bal ų kalboms menkai i a, be ieškan da galima as i i gi labai senų skolinių. Šiuo me u žinome, kad a is e’s hipo ezė nė a pa em a ak ais: dešim ys lie u ių i p ū- sų kalbų žodžių bu o pasiūly a kaip inizmai, be nė ieno okios kilmės negalima į ody i (jun ila 2014). inų i bal ų kalbų kon ak ų y ėjai y a paminėję d i galimas p iežas is, kodėl bal ų kalbose nė a senų inų skolinių. Pi ma, be abejo, kon ak a usi bal ų a mė y a išnykusi i nepe da usi sa o galimų inizmų ki oms bal ų a mėms. an a, pap as ai bu o manoma, kad bal ų kon ak inės kalbos p es ižas bu o žymiai dides- nis negu inų p okalbės. ačiau, ano Vladimi o opo o o (1990) i aip pa Pe i kallio (2014: 113), inų kalbų senieji bal izmai y a ne supe s a as, be subs a as. baL Ų skoLiniai inŲ kaLbose sabaliausko bal izmų są ašo pag indinis šal inis bu o ibL 1936, kaip an aeiliai šal iniai naudo i: b b 1890, suomių kalbos e imologinio žodyno pi mosios d i dalys ( oliau – skes 1955 i 1958) bei Lau io hakulineno „suomių kalbos san- da a i aida“ e imas į usų kalbą su Paulo a is e‘s p iedais (a is e 1953 i 1955). a ski as e imologijas sabaliauskas ėmė iš ka lo abeno (1947), eino niemineno naujausias seno ės bal ų i inų kalbų kon ak ų y imų penkiasdešim me is 105s aipsniai / a icles (1955 i 1963b) bei opo o o i ubačio o (1962) eikalų. Pag indinių šios emos eikalų pag indu sabaliauskas paskelbė lie u ių skai y ojams bend ą aizdą pa ei- kian į s aipsnį. negalima eig i, kad ku is no s a ski as suomiškas šal inis bū ų bu ęs ge esnis negu sabaliausko lie u iškas s aipsnis. iš iso sabaliauskas pa eikė 109 neabejo inus i 116 abejo inų inų skolinių. jis aip pa pa eikė du bal izmus, ku ių ūks a ibL: hei iä ~ heide ~ hedelmä ( opo o- as i ubačio as) i sii (niemienenas). be o, daug kalimos ginčijamų e imolo- gijų sabaliausko są aše nu odomas kaip abejo inos (ka s a, ka a, kekäle, ki s u, lai a, lielo, liika, ii a (sabaliauskas klaidingai pa ašė ii a), uskea, sammas, ee i, a si, es. ka is ama, es. kuk u, ly . kē ) a ba ne gi kaip neabejo ina e imologija ( eps. hähk). iš ibL abejo inų e imologijų sabaliauskas aiškino kaip neabejo inus žodžius hä kä, uohi i es. ku b. sabaliauskas aip pa žymėjo kalimos neabejo ino- mis laikomas e imologijas kaip abejo inas, ypač jeigu ku is no s ki as y inė ojas jomis abejojo: homseno b b laiky us abejo inais a a, me i, a is a i ly . āis a , SKeS – elki, kelle, kääppä, laiska, lunka, napa i mä kä, a is e’s – hanhi, hihna i kappale bei be šal inio sapa, inka i uona. sabaliauskas nep iėmė isų kalimos skolinių e imologijų. iš iso jis nepami- nėjo 11 bal iškų skolinių e imologijų iš ibL, iš ku ių is dėl o y a eisingos me sä, halme, luhis ua i ohla. ibL ūks a san ykinai daug homseno i ki ų y ėjų pa eik ų bal izmų. odėl skolinių e imologijų skaičius sabaliausko s aips- nyje liko ganė inai mažas. jei jis bū ų su inkęs isas e imologijas iš pi mųjų skes d iejų dalių, bū ų u ėjęs 11 e imologijų daugiau, iš ku ių galimos bū ų aa kela, a i o, kampi, kiiliäinen i lii a. be o, sabaliausko s aipsnyje ūks a homseno pa eik ų ge ų e imologijų ha a, juh a, oka, umma, a pa i i a. kai ku ie ikė- ini a ba galimi bal izmai liko sabaliausko nepas ebė i: jä i (būga 1922b: 292–95), es. Ku a (endzelīns 1912: 71–72), ku sua (Mägis e 1923: 35–36), malo (Loo i s 1929: 175–76), es. nuum (nieminen 1959: 204), o hi (ojansuu 1921: 29), od. äüdäs (ojansuu 1921: 38), ly . ē bikš ~ eps. bä bi ada (Pos i 1946: 386) i i ka (kalima 1941: 210–11). Pe pasku iniuosius penkiasdešim me ų daugelis sabaliausko minė ų e imolo- gijų bu o a mes os i a as a naujų. iš naujų e imologijų lie u ių kalba bu o na- g inė os ka i Liukkoneno (1999) i ee os elinos uo ilos (2000) pa eik os e imo- logijos (Vencku ė 2001 i 2002; a k . dėm. aip pa kaplas i eikä, Liukkonen 1973). ap a iama is dėl o ik maža dalis pe pas a uosius penkiasdešim me ų a as ų ikė inų bal iškų skolinių e imologijų. daugiau bal izmų y a a adę Lau i Pos i (siikanen 1969, kaus a 1970, ehma o 1972, lah i, ohdake i ly . kilandõks 1977), jo ma koi uleh o (ka si, ki si, ko si, a si 1979a, siula 1979b, pou a 1986, huoli, pola i ilja, 1987, peu a 1988, jou aa, lie e 1989, lapa i akka 1990b, s. mõskma 1990a, huone 1992, äljä 1993, kaukalo 1994, kii e 1998, sy jä i es. ma ma 1999, 106 san e i jun iLa ac a Linguis ica Li huanica LXXI pä e 2001b, uo o ssa iii 475 i hii a LÄgLos i 102–03), olli nuu inen (suo a 1987a, seipi 1987b, sa o i alkama 1989, päl i 1992), Vaba (es. lohm, es. loja i es. ahu 1989, es. käblik, s. käh 1992a, es. nä i 1992c, a mo, ehmas, s. älmäs 1994, es. ihne 1996a, yhmä 1996b, es. hü n 1997b, es. suga 1997c, ampa 1997d, es. ang 1998, es. agel 2012) i daug ki ų y ėjų (hai a o man 1993: 99–100, halea i lenko suhonen 1989, hanka Linde 1994, ha en hahmo 1990: 212, heijas- aa uibo 2007, helma aikio 2012: 107, kuhis a i laukea e en je 1990: 30, leina ni i 1964: 138–64, muhea salmela 1965, paukama hahmo 1998: 228, peijas ~ peikko i e 1977, säe ä sammallah i 1998: 123, sä ky i e 1993: 14, aljaa sköld 1982 i a as nieminen 1963a). Vabos (1990b) i ecke o (1990) iš ados apie bend ą sla ų, bal ų i inų bi ininkys ės leksiką i gi y a labai įdomios. sabaliausko pa eik ų bal iškų skolinių e imologiją neigian ys a gumen ai iš is nepa eko į lie u išką li e a ū ą. o ypač gaila dėl okių žodžių, ku ie bu o naudo- jami kaip į odymai bal ų p iešis o ės klausimais. knygoje Tau os kilmė (zinke ičius, Luch anas, Česnys 2006, oliau – k) ašoma: „ inams paskolin as žodis pi i ‘gy enamoji dūminė oba’ odo, kad skolinimo me u bal ų gy enamoji oba bu- o dūminė i be kamino, joje žmonės ne ik gy eno, be i pė ėsi“ ( k 2006: 41). Vis dėl o jau nieminenas (1940: 384) į odė, kad pi i y a sla iškas skolinys: jis p iklauso suomių kalbos i-kamienams, ku ie y a daug naujesni negu kon ak ai su bal ais (plg. aip pa nieminen 1953:216–17, Vah os 1966:61–68). suomių ai as ‘dangus’ y a ėlgi pagal one inius i seman inius k i e ijus a ijų skolinys (La sson 1984b: 132, koi uleh o 1990b: 149, an ila 2002: 97), odėl šiuo pag indu nega- lima nieko eig i apie seno ės bal ų pan eoną, kaip bandoma da y i k (49 p.). s a būs žemdi bys ės e minai annas ‘no agas’ i äes ‘akėčios’ y a ge maniški sko- liniai (ka s en 1915: 84–85, Vilkuna 1971: 47–55, koi uleh o 1971: 591). esama aip pa pag įs os k i ikos šioms sabaliausko pa eik oms kaip neabejo i- nos skolinių e imologijoms: eps. hähk (Wichmann 1911: 253, kipa sky 1972), jää ä (nieminen 1944), ka sina (jun ila 2012: 278), ku ko (aikio 2009: 189–191), kypä ä (nilsson 1996), i. kä pima (Mägis e 1977: 167–68), panu (Mägis e 1966: 117), salo (anke ia 1954: 119–20, saa iki i 2004: 204 i 208), sii (Linde 2007: 149–50), apa (ke unen 1934: 224–25, koi uleh o 1974: 115–118), es. uba (Mä- gis e 1977: 173–74), aaja (ho s a 1985: 189), aikku (Mägis e 1960–61: 296–98) i i pi (Mägis e 1962: 26). Šias sabaliausko pažymė as kaip abejo inas skolinių e imologijas dėl išsaky os k i ikos enka iš is a mes i: ai a (Linde 2007: 17–19, jun ila 2012: 285), aja a a (Lidén 1911: 201, jun ila 2011: 103), ha akka (Mägis e 1953), jäy ää (koi uleh o 2006: 191–92), eps. kabu a (Mägis e 1977: 162–63), kale a (eisen 1910: 11–13, Mikkola 1934, oi onen 1955: 109–22, jun ila 2011: 107), es. ka is ama (ibL 107), ka el. ka a (jun ila 2012: 278), kina (koi uleh o 2001b: 51), ki s u (kalima 1919: naujausias seno ės bal ų i inų kalbų kon ak ų y imų penkiasdešim me is 107s aipsniai / a icles 113–14, būga 1922a: 170–71), kyy ö (Ma ikainen 1962), kyäs (LÄgLos ii 138– 39), lai a ’bescha enhei ’ (ka s en 1937: 183, ska džius 1957: 377, LÄgLos ii 157), lai a ‘sei e’ (ka s en 1937: 183, LÄgLos ii 157, jun ila 2012: 283), es. mulk (Vasme 1920), my y i (jun ila 2012: 284), ka el. nau i (jun ila 2011: 103), paa e (Wiklund 1904: 156), ahna (nieminen 1940: 380, jun ila 2011: 103), ah u (Mä- gis e 1977: 169–70, jun ila 2011: 113), aisu (jun ila 2011: 103), as i (nä hi 1960), a a (nieminen 1940: 381), ii a (ibL 156), uopas (jun ila 2011: 103), uskea (ibL 158), suo a (nuu inen 1987a), a pa (jun ila 2012: 270), ee i (La sson 1981b: 37–39, Linde 2007: 165–66) i a si (ibL 177–78). eikia pa aisy i lie u iakalbėje adicijoje pasi aikančią su bal izmų y imų is o- ija susijusią klaidingą są oką, ku i a si ado ik po sabaliausko s aipsnio, susijusio su kazimie o jauniaus ank aščio pa iešinimu. klima ičius (1977: 6) ašo, kad y imo p adžioje „pi menybės palmę eikė ų į eik i k. jauniui, da p ieš V. om- seną pa ašiusiam du nemažus e imologinius žodynėlius“ 1879 me ais. homseno da bas bal izmų y ime p asidėjo isgi ne nuo jo pag indinio eikalo išledimo 1890, be jau 1869 me ais, kai pasi odė jo dise acija apie ge manų skolinius inų kalbo- se. joje jam pa yko cha ak e izuo i inų bal izmų sluoksnį uo pačiu būdu, kaip apie ai maždaug šim u me ų ėliau ašė sabaliauskas. g aMa inės yPa ybės dėl g ama ikos paki imų galimybių apie (p ieš)is o inius kalbų kon ak us šiuo- laikiniai y inė ojai u i daugiau ką pasaky i negu jų pi m akai p ieš 50 me ų, isų pi ma odėl, kad daba žinome daug daugiau apie pasaulio kalbas negu ais laikais. ypač homseno i kau mano pi mieji da bai šioje s i yje da ė y inė ojams p ie- monių iš kon ak ų kylan iems kalbos paki imams e in i. homsenas i kau manas padalijo kon ak ų į aką į supe s a o sukel ą skolinimąsi (bo owing) i į subs a o į aką (shi -induced in e e ence): pi muoju a eju kalbinės bend ijos neišnyks a kon ak uose i kalbinę medžiagą pe duodan i bend ija užima i esnę padė į negu kalbinę medžiagą p iiman i bend ija, an uoju a eju kalbinę medžiagą p iimančios kalbos a o ojai keičia kalbą į kalbinę medžiagą pe duodančią kalbą. skolinimosi a eju iš ienos kalbos į ki ą plin a isų pi ma leksika, o ik po o ki a kalbinė medžiaga, okia kaip one inės i sin aksinės sa ybės. senų inų sko- linių lie u ių kalboje nė a, odėl negalima da y i p ielaidos apie ki okią skolinių į aką. ačiau inų kalbose y a iek daug leksinių bal izmų, kad galima da y i p ie- laidą apie bal ų kalbų į aką aip pa sin aksei i one ikai. apie bal išką supe s a o į aką inų kalbų one ikai ašė Lau i Pos i (1953–54), ačiau jo y imų sabaliauskas nepaminėjo (Pos i k i iką ž . aip pa kallio 2000). 108 san e i jun iLa ac a Linguis ica Li huanica LXXI o nepaisydamas sabaliauskas su ašė s a biausius kaip kon ak ų į aką pa eikiamus (mo o)sin aksės eiškinius: eiksmažodžių sudu ines bū ojo laiko o mas, pažymi- nio kong uenciją, įnagininko a ojimą kaip a inio i kilmininko – kaip neigiamo- jo sakinio papildinio. be o, jis paminėjo d i mo ologines ka ego ijas: lie u iškas a iamosios nuosakos i ilia y o galūnes. inų eiksmažodžių sudu inės o mos (es. olen lugenud, olin lugenud) a siž el- gian į jų a ojimą y a daug a imesnės ge manų negu bal ų kalbų laikams. jas susie i su bal ų kon ak ais sumanė a is e, ku is ne u ėjo ki o pag indo kaip no ą sumenkin i ge manų kalbų į aką inų kalboms. aip pa pažyminio kong uencija (uus maja; uuele majale) y a labiau sie ina su ge manų negu su bal ų į aka. ki as sa o paminė as g ama ines sa ybes sabaliauskas pa eikė kaip galimą inų subs a o į aką bal ų kalboms. Pagal daba ines są okas subs a o į aka pap as ai p asideda nuo sin aksės i onologijos i liečia ik žinomas žodyno s i is, okias kaip gam os i ie o ės e minai. kadangi lie u ių kalboje nė a one inių ino- ug izmų (kallio 2001) nei inoug iškos kilmės žodžių bei negalima nu ody i ie- o ių pa adinimų, ai leng iau da y i p ielaidą, kad seman inės sa ybės y a bal ų į aka inų kalbose – jei jos nė a bend as subs a as iš kokios no s nežinomos p a- ei ies kalbos. ben jau lie u ių kalbos įnagininko kaip a inio a ojimas y a ne inoug ų subs- a o, be eikiau lenkų kalbos į aka. Mįslingesnis eiškinys y a inų pa i y as, ku io a ojimas gana ge ai a i inka lie u ių kalbos pa i y o kilmininko a ojimą. ki ose inoug ų kalbose nė a pa i y o ka ego ijos, be panašūs eiškiniai yks a lenkų kal- boje bei usų kalbos a mėse. aigi ai galima laiky i bal ų į aka inų kalboms, p ie- šingai, negu manė sabaliauskas. Pa i y ą i jo yšius su lie u ių kalbos kilmininku y a daug y ęs La sas-gunna as La ssonas (1981a, 1984a i 2001). Mažiausiai ikė ina, kad abiejų kon ak ų ipų į aka y a mo ologinių ka ego ijų poslinkis. aigi lie u ių kalbos k-liepiamoji nuosaka menkai susijusi su inų kal- bomis, aip pa kaip ilia y o galūnė, dėl ku ios jau sabaliauskas isai eisingai abejojo kaip dėl a si ik inai p imenančios suomių ilia y ą. ačiau indoeu opiečių kalbų šeimoje unikali lie u ių kalbos an inių ie os linksnių sis ema eda p ie aiškinimo kokiu no s subs a u, ku is da ė į aką i inų ie os linksnių sis emos aidai – . y. ai nė a bend a inoug ų kalbų bend ybė. bend os Pas abos s a biausia, iš adą pa eikian i sabaliausko s aipsnio dalis y a, deja, labiausiai a - gy enusi. Pačioje s aipsnio p adžioje sabaliauskas eigia, jog „dėl bal ų san ykių su jų šiau ės kaimynais Pabal ijo suomiais senumo y a į ai ių nuomonių“. iš p adžių jis pa eikia „ a ybinių a cheologų“ b iuso o i Moo os nuomonę, pagal ku ią „daba inių naujausias seno ės bal ų i inų kalbų kon ak ų y imų penkiasdešim me is 109s aipsniai / a icles suomių-ug ų p o ė iai“ gy eno „iii ūks an me yje p ieš m. e. y ų eu opos miškų juos oje, apėmusioje i Pabal ijį“, „ e ėsi daugiausia medžiokle i ž ejyba“ i gamino „duobė ąją-dan y ąją, a ba šukinę, ke amiką“. Vėliau, „iii ūks an me yje p ieš m. e.“ į Pabal ijį a yko „daba inių bal ų p o ė iai“, ku ie „ge ai pažino gy ulininkys ę bei žemdi bys ę i a ojo i elinę ke amiką“. Šią eo iją, pasak sabaliausko, palaiko „i ki i a ybiniai is o ikai bei mokslininkai“ (sabaliauskas 1963: 109). okia p adžia skai y ojams u ė ų kel i k i iškų klausimų. kaip a cheologai gali žino i, kokią ke amiką gamino daba inių suomių-ug ų a bal ų p o ė iai, ku ioje pasaulio dalyje jie gy eno i kokia kalba jie kalbėjo? kaip jie gali žino i, kad kai ku ie p abal ų kalbos a o ojai ne pakei ė sa o kalbos besikeičian aplinkybėms i jų palikuonys šiandien nekalba ki omis kalbomis? kaip mes galime žino i, kad isi i elinės ke amikos gamin ojai, i ik jie, kalbėjo bal iškai nuo p adžios iki pabaigos, pe ūks an mečius? a gi „bal ai“ i „ inoug ai“ nė a kalbiškai apib ėž os g upės, ku ių nus a ymas p iklauso kalbo y os, o ne a cheologijos s ičiai? deja, šie klausimai ligi šiolei nė a iškel i lie u ių kalbo y oje, ik da dešim mečius po sa- baliausko s aipsnio diskusijoje dominuoja a cheologiniai eks ai, ku iuose „bal iš- kumas“ i „ inoug iškumas“ pa eikiami kaip žinomų p iešis o inių a cheologinių kul ū ų sa ybės nepaisan ling is inių a gumen ų. jeigu są okos „bal ai“ i „ inai“ apib ėžiamos kaip „kalbė ojai bal ų i inų kal- bomis“, ada negalima sabaliausko būdu k i ikuo i eino niemineno (nieminen 1934 i 1956) min ies , k ad bal iški skoliniai y a kilę ne iš bal ų p okalbės, be iš jos šiau- inių a mių, ku iomis kalbėjusius žmones nieminenas adino seno ės ku šiais. Vienin elis sabaliausko a gumen as bu o, jog „sunku įsi aizduo i, kad ii ūks an - me yje p ieš m. e. bal ų p okalbė galėjo bū i suskilusi į a ski as kalbas“, nes ii ūks- an mečiu p ieš m. e. a cheologai da a o i elinę ke amiką. ačiau nieminenas laikė kon ak us žymiai jaunesniais i nesiejo jų su i eline ke amika. jis ėmėsi a gumen ais apie skolinių one ines sa ybes, ku ie pa i ino, kad jų šal inis bu o naujesnis už bal ų p okalbės. iesa, kad bal ų p okalbės laiko a pis negalėjo bū i užbaig as i elinės ke amikos epochoje, be ai eiškia, kad i jos kon ak ai su inų p okalbe u ėjo į yk i ėliau. oliau sabaliauskas pa eikia „užsienio kalbo y ininkų“ . y. homseno i ino- ug is ų nuomones apie bal ų i inų kon ak us peikdamas, kad jos pa em os ik kalbiniais a gumen ais. Čia sabaliauskas klys a: be kalbinių a gumen ų, suomių inoug is ų nuomonės bu o pa em os i a cheologo al edo hackmano eo ija apie suomių mig aciją mūsų e os pi maisiais šim mečiais (hackman 1905). uo pa- g indu se älä i ki i inoug is ai da a o kon ak us laiku p ieš mig aciją, . y. mū- sų e os p adžia. uo iš iesų bu o s ip iai pa em a homseno nuomonė, kad inų p okalbe kalbė a y ų usijoje ligi pa sla ų ekspansijos Vii i Viii a. (plg. jun - ila 2012). 110 san e i jun iLa ac a Linguis ica Li huanica LXXI sabaliauskas mini, kad kazimie as būga bu o linkęs nukel i bal ų kon ak us į kiek anks esnius laikus (1000–500 p . k .), be pami š a, kad būga ai pasisa ino iš suomių ge manis o o o e e o ka s eno i š edų inoug is ų ka lo be nha do Wiklundo (būga 1921a). ka s enas, Wiklundas i būga siekė da uo i emdamiesi a cheologija. aigi Moo os eo ija nebu o okia nauja i unikali, kaip sabaliauskas no ėjo pa eik i. ik ąją e oliuciją inų kalbų p iešis o ėje eiškė ik ge manis o jo mos koi u- leh o (1934–2014) da bai aš un ojo dešim mečio pabaigoje. iš p adžių koi uleh o (1972) palaikė Moo os ęs inumo eo iją, be a sisakė jos pas ebėjęs inų kalbose i ki ose aka inėse inoug ų kalbose už bal iškąji skolinių sluoksnį senesnį šiau ės aka ų indoeu opie išką, p iešbal osla išką-p iešge manišką sluoksnį. Papli imo pa- g indu šiau ės aka ų indoeu opie iški skoliniai y a gau i bal ijos jū os egione, aigi jie gali bū i susiję su p a inų a ykimu į Pabal ijį i pi maisiais kon ak ais su ie iniais indoeu opiečiais (koi uleh o 1983). dėl one inių p iežasčių bal iški sko- liniai u i bū i žymiai naujesni. aigi, inoug is ai jau seniai nebesieja inų i bal ų kon ak ų da os su lai inių ko os ki ių kul ū os pasi odymu. koi uleh o i jo amžininkai įku dino juos neo- li o pabaigos kiukaineno kul ū oje, be jų me ų skaičiai (ca pelan-Pa pola (2001: 89–90) paminėjo 2300–1600 m. p . k .) daug nesisky ė nuo Moo os da a imų. ai bu o galima dėl o, kad de in ajame dešim me yje a cheologai p adėjo naudo i kalib uo us c14 da a imus, ku ie nu odė p iešis o ines kul ū as esančias senesnes, negu many a (ca pelan-Pa pola 2001: 55–58), . y. isos da os nusikėlė į anks es- nius laikus. Moo a iš p adžių lai inių ko os ki ių ( i elinės ke amikos) kul ū ą da a o 2000–1800 m. p . k ., ačiau pagal kalib uo us da a imus jie p asidėjo jau 3200–3000 m. p . k . (Pa pola 2012: 129). keis a, kai ku no s lie u iškoje li e a- ū oje ( . p. k 2006) da minimi senieji nekalib uo i me ų skaičiai. Šiuolaikiniai kalib uo i da a imai aiškiai nu odo, kad bal ų p okalbės negalima sie i su i eline ke amika, kadangi uo me u lie u ių kalba bū ų u ėjusi bū i išlikusi be eik nepa- ki usi ūks an mečius (koi uleh o 1983: 136). inoug is ų nuomonės spa čiai kei ėsi pe pas a uosius dešim me ų i ūks an- mečių sandū oje pada y i apibend inimai, okie kaip ca pelan-Pa pola 2001, y a jau pasenę (ž . Pa pola 2012: 119–21). be eik isi šiais laikais p ipažįs a, kad šu- kinė-duobelinė ke amika, papli usi nuo 4200 p . k ., y a pe nelyg olima, kad ją bū ų galima sie i su inų p okalbe (aikio 2012: 98–99). kalba negali išlik i nepa- ki usi iek ilgai. be o, inoug ų kalbose y a i bend ų me alu gijos e minų, paša- linan akmens amžiaus da a imus, i palygin i naujų a ijų skolinių, ku ie u ėjo bū i gau i p ieš inų a ykimą į bal ijos jū os pak an es (Pa pola 2012). dauguma jaunosios ka os inoug is ų a sisakė p ielaidos, kad kalbų pli imas isada palikda o a cheologinius pėdsakus (aikio 2012: 81, 97–102). dalis jų naujausias seno ės bal ų i inų kalbų kon ak ų y imų penkiasdešim me is 117s aipsniai / a icles lio (eds.): Ea ly Con ac s be ween U alic and Indo-Eu opean. Linguis ic and A chaeological Conside a ions. Pape s p esen ed a an in e na ional symposium held a he ä minne esea ch s a ion o he uni e si y o helsinki 8–10 janua y, 1999. Mémoi es de la socié é inno-oug ienne 242, 235–63. ko i uleh o jo ma 2001b: Pä ekö pä äh ämises ä, u ako u isemises a? – Tie eessä apah uu 5/2001, 48–51. ko i uleh o jo ma 2006: Wie al sind die kon ak e zwischen innisch-ug isch und bal o-sla isch? – juhani nuo luo o (ed.): The Sla iciza ion o he Russian No h. Mechanisms and Ch onology. sla ica helsingiensia 27, 179–96. kolle o á ka eřina 2013: Bal o inské ýpůjčky bal ských jazycích. Magis e ská diplo- mo á p ace. Ús a jazyko ědy a bal is iky, ilozo ická akul a, Masa yko a uni e zi a. La sson La s-gunna 1981a: S udie i de ös e sjö inska sp åkens pa i i b uk. upp- sala: insk-ug iska ins i u ionen. La sson La s-gunna 1981b: Th ee Bal ic loanwo ds in Fennic. ac a uni e si a is upsaliensis. ac a socie a is Linguis icae upsaliensis, no a se ies 3: 2. uppsala: almq is & Wiksell in e na ional. La sson La s- gunna 1984a: he ôle o bal ic in luence in he aspec ual sys em o innish. – c. de g oo , h. ommola (eds.): Aspec Bound. A oyage in o he ealm o Ge manic, Sla onic and Finno-Ug ian aspec ology, 97–109. do d ech . La sson La s-gunna 1984b: es nisch piim und innisch piimä – ein bal isches Lehnwo ? – Fenno-Ug ica Suecana 7, 129–40. La ss on La s -gunn a 2001: bal ic in luence on innic languages. – The Ci cum- Bal ic Languages. Typology and Con ac . Volume i: Pas and P esen , 237–53. ams e dam / Philadelphia: john benjamins Publishing company. Lid én e ald 1911: bal isch-sla ische wo e kla ungen. – Le Monde O ien al V, 197–204. a.-b. uppsala: akademiska bokhandeln. Lin de Paul an 1994: zu e ymologie on hanka, hanko. – Linguis ica U alica 30, 255–8. Linde Paul an 2007: The Finnic ocabula y agains he backg ound o in e e ence. P oe sch i e e k ijging an he doc o aa in de Le e en aan de ijksuni e si ei g o- ningen op gezag an de ec o Magni icus, d . . zwa s, in he openbaa e e dedigen op donde dag 25 ok obe 2007 om 14.45 uu . g oningen. Liu kkon en ka i 1973: Lisiä bal ilais-suomalais en lainasanasuh eiden u kimiseen. – Vi i äjä 77, 17–32. Liukkonen ka i 1999: Bal isches im Finnischen. Ms ou 235. helsinki. Loo i s osk a 1929: Mõningad lä i laensõnad ees is. – Ees i Keel Viii, 168–89. 118 san e i jun iLa ac a Linguis ica Li huanica LXXI Läglos – a. d. kyls a si kka-Liisa hahmo, e e ho s a, osmo nik- kil ä 1991–2012: Lexikon de äl e en ge manischen Lehnwö e in den os see innischen Sp a- chen. ams e dam – a lan a: odopi. Ma ikainen hanna 1962: suomen kyy ö-sanan alkupe ä. – Vi i äjä 66, 37–47. Mik kola joosepp i julius 1934: kale a. – Kale alaseu an uosiki ja 14, 106–10. Mäg is e julius 1923: e ümologisee imiska seid. – Ees i Keel 2, 33–39. Mäg is e julius 1927: Lmsm. keel e ku adinimes ikus . – Ees i Keel 6, 66–84. Mäg is e juli us 1953: zum i. „ha akka“ ‚els e ’ und seine sippe. – U al-Al aische Jah büche 25, 296–99. Mäg is e juli us 1959: gib es im sche emissischen bal ische Lehnwö e ? – U al- Al aische Jah büche 31, 169–76. Mäg is e ju liu s 1960–61: Os see innische und wolga innische e ymologische Be ach un- gen ii. commen a iones bal icae 8/9, 4. Mägis e julius 1962: Äld e yska låno d i es niskan, sä skil i de gamla es niska sk i s- p åke . Lunds uni e si e s Å ssk i . a d. 1. bd 55. n 1. Mäg is e ju liu s 1966: Me jalais en kansallisuusnimi ja me jalaisp obleemi. – Vi i äjä 70, 114−20. Mäg is e juliu s 1977: zu einigen e mein lichen bal ischen Lehnwö e n in den os - see innischen sp achen. – S udies in Finno-Ug ic Languages In Hono o Alo Raun. indiana uni e si y u alic and al aic se ies. Volume 131, 155–75. nie min en eino 1934: de s ammauslau de ins u innische en lehn en bal ischen ā- eminina und die he kun s age. – Finnisch-Ug ische Fo schungen 22, 5–66. nie minen eino 1940: i äme ensuomalais en ja bal ilais en kiel en älis en koske us en u kimukses a. – Vi i äjä 44, 376–84. nieminen eino 1944: Jää ä ja uona sanojen ole e uis a bal ilaisis a as ineis a. – Vi i äjä 48, 24–31. nie min en e ino 1953: ein bei ag zu de os slawischen und os see innischen bade- e minologie. – Lingua Posnaniensis 4, 211–28. nie minen eino 1955: die bal ischen und os see innischen ausd ücke ü segel. – Zei sch i ü e gleichende Sp ach o schung au dem Gebie e de indoge manischen Sp achen. neue olge, 72. band, 128–60. nie min en ein o 1956: Übe einige eigenscha en de bal ischen sp ache, die sich in den äl es en Lehnwö e n de os see innischen sp achen abspiegel . Vo ag, gehal en am 9. Xi. 1956 – Si zungsbe ich e de Finnischen Akademie de Wissenscha en 1956, 185–206. naujausias seno ės bal ų i inų kalbų kon ak ų y imų penkiasdešim me is 119s aipsniai / a icles nie min en ei no 1959: bei äge zu den bal isch-os see innischen be üh ungen. – Rak- s u k ājums. Vel ījums akadēmiķim p o eso am D . Jānim Endzelīnam iņa 85 dzī es un 65 da ba gadu a ce ei, 201–10. īgā: La ijas Ps zinā nu akadēmijas izde niecība. nie min en ein o 1963a: ausd ücke ü bau-, a bei s- und nu zhölze emden u - sp ungs im innischen – Zei sch i ü sla ische Philologie 31, 233–41. nie min en ein o 1963b: innisch sii. – Lie u ių kalbo y os klausimai 6, 177–82. nil sso n o bj ö n 1996: is bal o- innic kypä ä ‘helm, casque’ eally a loanwo d om bal ic, o is i indigenous? – Wo d, olume 47, numbe 2, 185–91. ni i uben 1964: Sanoja ja käy äy ymis ä. Sanahis o iallisia u kimuksia ii. suomi 111: 1. helsinki: suomalaisen ki jallisuuden seu a. nuu in en olli 1987a: bal ilais en lainojen subs i uu io apauksia. – Vi i äjä 91, 52–63. nuu in en olli 1987b: kalannimi seipi – Fennis ica es i a in hono em Gö an Ka lsson sep uagena ii. ennis ica 9, 107–15. nuu in en oll i 1989: sa akunnan syn y ja kainuun ka o – Vi i äjä 93, 11–49. nuu inen olli 1992: Päl i – bal ilainen laina – Vi i äjä 96, 403–06. nä hi ee a Ma i a 1960: ien ii aa me ki se is ä sanois a as i, ikka ja os ii a. – Sananjalka 2, 62–77. ojansuu heikki 1921: Lisiä suomalais-bal ilaisiin koske uksiin. Vähäisiä ki jelmiä 59. o man j aakko 1993: Mahdollisia bal ilaisia e ymologioi a: hai a, hu u, o io. – Vi- i äjä 97, 99–101. Pa p ola asko 2012: o ma ion o he indo-eu opean and u alic ( inno-ug ic) lan- guage amilies in he ligh o a chaeology: e ised and in eg a ed ’ o al’ co ela ions. – iho g ün hal, Pe i kallio (eds.): A Linguis ic Map o P ehis o ic No he n Eu ope. Mémoi es de la socié é inno-oug ienne 266, 119–84. Po s i La u i 1946: e ymologisia huomioi a. – Vi i äjä 50, 385–86. Po s i L au i 1953–54: om P e- innic o La e P o o- innic. – Finnisch-Ug ische Fo - schungen 31, 1–91. Po s i La u i 1969: siikanen sinun nimesi – Juhlaki ja Paa o Si on äy äessä 60 uo a 2. 8. 1969. suomen kielen lai oksen julkaisuja 1. ac a uni e si a is ampe ensis se . a ol. 26, 146–48. Po s i La u i 1970: een kaus a – Vi i äjä 74, 165–7. Po s i Lau i 1972: Vehma o ja kysymys i äme ensuomalaisen e ohä käkul uu in iäs ä – Ko iseu u 1972, 153–6. Po s i Lau i 1977: some new con ibu ions o he s ock o bal ic loanwo ds in innic languages – Bal is ica 13, 263–70. 120 san e i jun iLa ac a Linguis ica Li huanica LXXI i e al -Pe e 1977: zu age de innischen e idenz ü die sie e s’sche egel im ge manischen. – Die Sp ache 23, 171–9. i e al -Pe e 1993: S udien zu den äl es en ge manischen En lehnungen im Os see- innischen. opuscula enno-ug ica go ingiensia V. ank u am Main: Pe e Lang, oz wadowsk i ja n 1913: kilka uwag do p zedhis o icznych s os unków wschodniej eu opy i p aojczyzny indoeu opejskiej na pods awie nazw wod. – Rocznik Slawis yczny . Vi, 39–73. saa es e alb e 1923: e ümoloogilised mä kused iii. – Ees i Keel 2, 10–15. saa iki i jan ne 2004: is he e Palaeo-eu opean subs a um in e e ence in wes e n b anches o u alic? – Jou nal de la Socié é Finno-Oug ienne 90, 187–214. saa iki i j ann e 2007: on he u alic subs a e oponymy o a khangelsk egion: P oblems o esea ch me hodology and e hnohis o ical in e p e a ion. – i a Liisa Pi kä- nen, janne saa iki i (eds.): Bo owing o Place Names in he U alian Languages. onomas i- ca u alica 4, 45–109. deb ecen – helsinki. saa iki i janne, L a e n o Mika 2012: Linguis ics and a chaeology: a c i ical View o an in e disciplina y app oach wi h e e ence o he P ehis o y o no he n scandina- ia. – cha lo e damm & janne saa iki i (eds.): Ne wo ks, In e ac ion and Eme ging Iden i- ies in Fennoscandia and Beyond: Pape s om he con e ence held in T omsø, No way, Oc obe 13–16 2009. Mémoi es de la socié é inno-oug ienne 265, 177–217 sab ali auska s alg i das 1963: bal ų i Pabal ijo suomių kalbų san ykiai. – Lie u ių kalbo y os klausimai 6, 109–36. salmela al ed 1965: suomen muha ja muhi. – Vi i äjä 69, 289–91. sam mal lah i Pekka 1977: suomalais en esihis o ian kysymyksiä. – Vi i äjä 81, 119–36. sammallah i Pekka 1998: The Saami Languages. An in oduc ion. ká ášjohka: da i gi ji. ska džius P anas 1957: zum Wandel ai, ei > ie im Li auischen.– Zei sch i ü sla- ische Philologie 26, 375–82. SKeS – Suomen kielen e ymologinen sanaki ja 1–7. helsinki: suomalais-ug ilainen seu a, 1955–1979. skö ld yg g e 1982: innish aljaa ‘ha ness’ a bal ic loanwo d. – Fenno-Ug ica Sue- cana 5, 292–304. SSa – Suomen sanojen alkupe ä 1–3. helsinki: suomalaisen ki jallisuuden seu a, 1992–2000. suh one n s eppo 1988: die bal ischen Lehnwö e de innisch-ug ischen sp achen. – The U alic Languages. Desc ip ion, His o y and Fo eign In luences, 596–615. Leiden – new yo k – københa n – köln: e. j. b ill. naujausias seno ės bal ų i inų kalbų kon ak ų y imų penkiasdešim me is 121s aipsniai / a icles suh one n seppo 1989: bal ische und sla ische e ymologien. – Jou nal de la Socié é Finno-Oug ienne 82, 211–21. e en ’e V. 1990: co ec ions o he “suomen kielen e ymologinen sanaki ja” con- ce ning he ge manic, bal ic and sla ic Loanwo ds – U alo-Indoge manica. Балто-сла- вянсие языки и проблема урало-индоевропейских связей. Материалы 3-ей балто-сла- вянской конференции, 18–22 июня 1990. г. Часть ii, 30–32. Москва: Институт славяно- ведения и балканистики АН СССР. homsen Vilhelm 1869: Den go iske sp ogklasses ind lydelse på den inske. En sp og- his o isk unde søgelse. københa n: den gyldendalske boghandel. k – zigmas zinke ičius, aleksiejus Luch anas, gin au as Česnys. Tau- os kilmė. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as, 2006. oi onen y jö hen ik 1955: Sana sanas a, kaksi pa haas a. Po oo: Wsoy. opo o 1990 – В. Н. То поров: О характере древнейших балто-финноугорских контактов по материалам гидронимии. – U alo-Indoge manica. Балто-славянсие языки и проблема урало-индоевропейских связей. Материалы 3-ей балто-славянской конференции, 18–22 июня 1990. г. Часть i, 101–07. Москва: Институт славяноведения и балканистики АН СССР. opo o , ubače 1962 – b. h. oпopoв, И. o. h. pyб aчeв: Лингвиcтичecкий aнa- лиз гидpoнимoв вepxнeгo Пoднeпpoвья. Москва: Издательство Академии Наук СССР. uib o udo 2007: e ümoloogilisi mä kmeid (iii). – Keel ja Ki jandus 50, 571–75. uo ila ee a elina 2000: Selec ed loans in o Finnish and Bal ic-Finnic (and some aspec s o Finnish g amma ). a memo ial olume published on he 60 h anni e sa y o he bi h. napoli: is i u o uni e si a io o ien ale. Vaba Lembi 1983: bal ische Lehnwö e de Wolga-sp achen im Lich e neue e o - schungse gebnisse. – Советское финно-угроведение 19, 138–45. Vaba Lembi 1989: bal i laenud lääneme esoome maas ikusõna a as. – Keel ja Ki jan- dus 32, 138–41 ja 206–18. Vaba Lembi 1990a: die bal ischen sonde en lehnungen in den os see innischen sp a- chen. – I äme ensuomalaise kielikon ak i . I äme ensuomalainen symposium 7. kansain äli- sessä enno-ug is ikong essissa Deb ecenissä 27.8. – 1.9.1990, 125–39. helsinki: Val ion Paina uskeskus, Vaba L embi 1990b: gib es ein bal isches agmen im es nischen Wo scha z de Waldimke ei? – Linguis ica U alica 26, 173–9. Vaba Lembi 1992a: käblik on ahjulind! – Keel ja Ki jandus 35, 459–62. Vaba Lembi 1992b: a. d. kyls a, si kka- Liisa hahmo, e e ho s a, osmo nikkilä, Lexikon de äl e en ge manischen Lehnwö e in den os see innischen sp a- chen. – Linguis ica U alica 28, 219–23. 122 san e i jun iLa ac a Linguis ica Li huanica LXXI Vaba Lembi 1992c: ees i kala õkkenime us nä i ja bal i *ē lääneme esoome subs i- uu ides . – Keel ja Ki jandus 35, 726–7. Vaba L emb i 1994: zu den bal ischen m-de e balen in den os see innischen sp a- chen. – Linguis ica U alica 30, 241–7. Vaba Lembi 1996a: Übe die bal ische he kun on es . ihne, ihnus und die subs i- u ion on bal . *kš. – Linguis ica U alica 32, 161–3. Vaba Lemb i 1996b: Übe die bal ische he kun on es . ühm und seinen os see in- nischen en sp echungen. – Linguis ica U alica 32, 241–2. Vaba Lembi 1997a: Uu imusi lä i-ees i keelesuhe es . allinn – ampe e. Vaba Lembi 1997b: Übe die bal ische he kun on es . hü n. – Linguis ica U ali ca 33, 1–3. Vaba Lemb i 1997c: e gänzungen zu subs i u ion des bal ischen wo anlau enden *s . – Linguis ica U alica 33, 177–80. Vaba Lembi 1997d: Übe die bal ische he kun des os see innischen ampa-s ammes. – Linguis ica U alica 33, 281–3. Vaba L embi 1997e: os see innisches me i ‘Mee ’ - doch ein bal isches Lehnwo – Finnisch-ug ische Sp achen in Kon ak . Vo äge des symposiums aus anlaß des 30-jäh igen bes ehens de innoug is ik an de ijksuni e si ei g oningen, no embe 1996. Maas - ich : shake 1997, 225-231. Vaba Lembi 1998: die olle des al p eussischen sp achma e ials in e ymologischen un e suchungen os see innische bal ismen. – Wojciech smoczyński (ed.): Colloquium P u henicum secundum. Pape s om he Second In e na ional Con e ence on Old P ussian held in Mogilany nea K aków, Oc obe 3 d-6 h, 1996, 177–85. k aków: uni e si as. Vaba Lembi 2006: Übe P obleme bei de e o schung de os see innisch-le ischen lexikalischen beziehungen. – P oceedings o he 4 h In e na ional Cong ess o Dialec ologis s and Geolinguis s, 490–9. īga. Vaba Lembi 2011a: bal i laenude uu imine a ab meie kauge mine ikku. – Keel ja Ki jandus 54, 734–63. Vaba Lembi 2011b: Language con ac s be ween bal ic and innic languages – an exhaus ed issue in linguis ic esea ch? – Cong essus XI. In e na ionalis Fenno-Ug is a um Piliscsaba, 9–14. VIII. 2010. Pa s VI. Disse a iones symposio um ad linguis icam, 44–52. Piliscsaba. Vaba Lembi 2012: Vagel: kas e ümoloogiline umbsõlm? – Keel ja Ki jandus 55, 202–10. Vah os igo 1966: Zu Geschich e und Folklo e de g oss ussischen Sauna. commu- nica ions n:o 197. helsinki: suomalainen iedeaka emia. naujausias seno ės bal ų i inų kalbų kon ak ų y imų penkiasdešim me is 123s aipsniai / a icles Vanaga s aleks and a s 1966: suomiški ie o a džiai Lie u oje. – Mokslas i gy enimas 1966: 4, 28–29. Vasme Max 1920: indo-ge maani laensõnad ees i keeles. – Ees i Ki jandus 14, 343–46. Vasme Max 1934: Bei äge zu his o ischen Völke kunde Os eu opas ii. Die ehemalige Ausb ei ung de Wes innen in den heu igen sla ischen Lände n. be lin: Ve lag de akademie de Wissenscha en. Vencku ė e g in a 2001: ka i Liukkonen, bal isches im innischen. – Bal is ica 36, 125–30. Vencku ė eg i na 2002: e. e. uo ila, Selec ed Loans in o Finnish and Bal ic-Finnic. – Bal is ica 37, 172–77. Vil kun a ku s aa 1971: die P lugge ä e innlands. – S udia Fennica 16, 5–178. Wic hma nn y jö 1911: zu geschich e de innisch-ug ischen anlau enden a ika en, bes. im unga ischen und im innischen. – Finnisch-Ug ische Fo schungen 11, 173–290. Wik lun d k a l be n ha d 1904: en insk me a es i låno d. – No diska s udie il- legnade Adol No een på hans 50-å sdag den 13 ma s 1904, 153–67. uppsala: k. W. ap- pelbe gs bok ycke i. zinke ičius zigmas 1984: Lie u ių kalbos is o ija I. Lie u ių kalbos kilmė. Vilnius: Mokslas. zinke ičius zigmas 2005: Lie u ių au os kilmė. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. he La es i y yea s o s udies in o he P ehis o ic con ac s be ween bal ic and innic suMMa y in e ms o innic loanwo ds in bal ic and bal ic loanwo ds in innic, he main conclusion o sabaliauskas is s ill alid: he oldes bal ic bo owings ha e eached he P o o- innic s age, whe eas all innic bo owings in bal ic languages a e much mo e ecen . howe e , se e al loanwo d e ymologies p esen ed by him ha e been p o en e oneous, and many new e ymolo- gies ha e been p esen ed. he e o e, some claims, which s ill occu in ecen Li huanian- language li e a u e on cul u al his o y, ha e become obsole e. he de elopmen o linguis ic ypology and inc easing knowledge o he s uc u es o lan- guages ha e globally enabled e alua ion o he g amma ical simila i ies be ween bal ic and innic languages in a way ha was no possible e e be o e. some sha ed ea u es men ioned by sabaliauskas ha e been shown o be acciden al, bu some o he s a e s ill being conside ed con ac -induced. 124 san e i jun iLa ac a Linguis ica Li huanica LXXI he mos subs an ial pa o sabaliauskas pape , dealing wi h he p ehis o ic con ex o he con ac s, has become obsole e o wo easons, which ha e no eached he Li huanian o bal- ologic discussion so a . i s ly, he e ymological s udies o jo ma koi uleh o since he 1970’s ha e e olu ionized ou unde s anding o he ela i e ch onology o p ehis o ic con ac s be ween u alic and indo-eu opean languages. secondly, he 20 h cen u y p ac ice o equa ing language, a chaeological cul u e and gene ic (“ acial”) ea u es in he pas has p o en o be e y p ob- lema ic. ins ead o sabaliauskas’ neoli hic da ing, he b onze age seems a mo e likely con ex o he bal ic- innic con ac s. Į eik a 2014 m. spalio 26 d. san e i jun iLa Helsinkio uni e si e o Suomių kalbos, inų-ug ų i skandina ų kalbų i li e a ū ų ins i u as Lepiku 8-4, 51007 Ta u, Es ija [email p o ec ed]