23s aipsniai / a icles
esMiniai ŽodŽiai: leksiniai skoliniai, polonizmai, semipolonizmai, k is ijono donelaičio
iendas.
keyWo ds: lexical bo owings, Polonisms, semipolonisms, wo ks by k is ijonas
donelai is.
oLandas k egŽdys
Lie u ių kalbos ins i u as
M o k s l i n i ų y i m ų k y p y s: compa a i a de bal as y o os
idiomas indoeu opeos g ama ica, e imología; lexicog a ía, lexicología.
k is ijono doneLaiČio
VeikaL skoLin inė
Leksika: PoLonizMai
Lexical bo owings in he wo ks
by k is ijonas donelai is: Polonisms
ano ación a ículo discu iamos lenkybės, pa io os k is ijono donelaičio poe iniuose iendas
(poemoje Me ai; emp y ajame poemas Me ai agmen e P ičkaus cuen o sob e Li u išką
s odbą; 6 pasakėčiose: aužuols gy pelnys, Lapės i gand o česnis, Pasaka sob e šūd abalį, udikis
joma kininks, Šuo didgal is, Vilks p o ininks) y p ime a ezike, esc i o en lengua Li uania. de odo
esc i o io se a an 59 polonizmas y 24 de ellos mo o one iniai al e nan is, an iniai ediniai.
sin lenkybių desc ipción de o igen (si ellas no son sla iškos o igen), en el a ículo ambién se
esumen ambién c i e ios del sis ema de clasi icación polonizmos, p incipios de p esen ación de desc ipción e imológico.
anno a ion he a icle deals wi h he e ymology and de elopmen al peculia i ies o he Polonisms
(59) and hei mo pho-phone ic al e na i es and seconda y de i a i es (24), which a e used in he
poe ic wo ks (poem The Seasons [Li huanian: Me ai], an ea ly agmen o The Seasons […]P ičkus[…]
ale abou a Li huanian Wedding[…] [Li huanian: P ičkaus pasaka abou lie u išką s odbą[…]] and six
ables he b ugga oak[…] [Li huanian: žuols gy pelnys udį], he ox and he s o k[…] abou
š abin[…]], he dog a he ai […]
eas ” [Li huanian: „Lapės i gand o česnis“], “ able o he dung bee le” [Li huanian: „Pasaka
24 a Linguis ica
oLandas k egŽdys
Li huanica LXXI
[Li huanian: Šuo didgal is], he Wol -judge [Li huanian: Vilks p o ininks]) and he 1s le e
w i en in Li huanian by k is ijonas donelai is. he a icle also p esen s he me hodology and
c i e ia o iden i ica ion o he Polonisms in he wo ks o he classic o Li huanian
li e a u e.
0. ĮVadas. Li uVi kaLbos Lenkybi
de inicija. uMPa LeksikoLog a iniŲ
VeLika, des inada k. doneLaiČio
aŠ Ve dynui i i, aPŽVaLga
Lie u ių kalbos polonizmai – ai lenkybės, į kalbos a oseną pa ekusios ne ik
di ec amen e de polkų lingüino a ealo, pe o y ecinas y ų sla ų kalbų (pi miausia Ldk kancelia inės1),
cuando no disc iba pas a ųjų skolinių iš aka ų sla ų a ealo mo diciškai a ibuye no sólo in digenūs
ologinė s uk ū a bei seman inė leksemų e ė. Minė ina, kad polonizmams a-
aka ų sla ų, sino y i alikų (i moųjų de ni omanų), ge manų, iu kų y k . lenguas, a la a ų kalbos
b ąosen pa ekę iš lenkų kalbos (plg. b ückne : 1877 . ska d 66; iV. Le; a 136W; Palionis 1967: 273286;
zinke ičius 1988: 2009; gai enis, keinys 1990: 152; u bu is k : 410, 432; 2009; e.c. k is ijono donelaicio eikalos
leksiką bene de alladamen e es á isnag inėjęs jonas kabelka (1964). Sin emba go él no es el p ime
in es igado de peculia idades del dicciona io de es e clásico de la li e a u a li uanas. el au o del no
publicui o conc ado lexico de ob as de es e poe a es Liud1 Įp as a a i ma que nemaža polonizmų
anks y ojo laiko a pio Ldk kancelia inėje kalboje (dėl e mino ž . zinke ičius 1987: 38; zinke ičius ii 710;
kabašinskai ė 2013: 68), a la cual hab ía que asigna desde 133 la ieja lengua sla ia (que de ella a la lengua
li uana pa eko pi mieji sla izmai [ž . būga i 350351; da see zinke ičius ii 7]), im a usa desde la acep ación
(ž Palionis 1987: 188), . y. XiV a. inales esp. 13861387 m. (plg. smułkowa 1988: 239, 2002: 296 ; Čekmonas
2001: 88; Коряков 2002:
17; no ilai ė 2004: 37, 40; Лавриненко 2006: 209; Гарбуль 2009: 26), y k is ioniškosios plo mės e minų
(lenkybių) en el habla Li uania podía encon is desde Xiii a. (Mindaugo co ūna imo pe iodo [plg.
chodynicki 1914: 249; ka delis 2003: 52]).
eligiosos e minos li uanos gudiška kilmė has a aho a a gumen ada, basado k. būgos ( i 348) ad hoc
eiginiu, ilius uo u y ų sla ų skolinių są ašu, y hen yko Łowmiańskio (1957: 370) pos ula u, ne a
ka alikybė adosi an s ačia ikybės pama o (plg. Адомавичюте 1980: 9), aunque es conocido que el
c is ianismo u o una g an in luencia en la in oducción de la ac i idad de los lenkų i k ižičių o dinočių Lie u oje (pl.
chodynicki 1914: 250; Liedke 2004: 34).
ambién, ma y , no e e ían igno a polkų au ybės aš ininkų, XiVXV a. Ldk kancelia ijoje
engusių documen os la ynų kalba (apie ellos plačiau ž . ušinskienė 2014: 4748), posibles
in luencia e minijos kū imui.
2 En Vėlesnias iendasas es e in es igado (Lke 590591) ales p es inos asigna a neapib ėž iesiems sla isms,
y no a polonisms.
k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai
25s aipsniai a icles das nesselmannas (plačiau ž . subačius 2012: 162). / Más a de
ikas heza (plačiau ž . ci a ičiū ė 2003: 328, 331), o 1865 m. pasi odė augus o
schleiche io žodynėlis k. donelaičio aš ų leidime, 1869 m. okį pa engė e dinan-
k. donelaicio palab as de a osenos peculia idades y ė ju gis Lebedys (1972: 213,
228232), jonas s oskeliūnas a k iš opai ienė (2004, 2005, 2007), Palmi a zemle ičiū ė
(1990), zigmas zinke ičius (1990: 279–280; 1993), el y a buke ičiū ė (1993), dai-
(2007) y k .
1. PoLonizM kLasi ikaViMo sis eMos
c i e ios. e iMoLoginio aP aŠo
Pa eikiMo P inciPai
Lie u ių kalbos lenkybės šiame s aipsnyje y a ski s omos į 3 g upes:
1) monog eninių ( esp. pi minių, nesuponuojančių y ų sla ų polonizmų bei
de es os idiomas secunda ios no de o igen esla iškija skolinių [ esp. semipolonismos] al e nan os); 2) ib ėž de
aquellos ellos, i. e. sin polonismos a chilec os y semipolonismos de lenguas polkų (así pa y [mo ologicamen e]
(ž . anksčiau), kodi ikuojami i senojo a ėly esniojo laiko a pio gudų bei usų
indigenūs seman izmai [ki us a gumen us c . 1 izn. (dél. éase du kin 2014:6)]), es uc u a signi ica i a y
onomo ologine que e lejo el polonismo p ima io del é mino, a la lengua li uana galėjusį pa ek i y del a ealo
de lenguas o ien ales (plg Liudmilos ga bul [Гарбуль 2009: 42]), aplicando la me odica que an es paisy a, Vasan
Maksimi us e ym e ymologinį i e ymologinį i e ymologinį de lenguas B)3; 3 lkail leks l es a, que el p incipio de la
di isión de es e g upo de lenguas de las lenguas li uanas en el 30 de ene o de 2014 (au ho : l.a.a., h., c., n., n., n., .);
abi ã elis, obi e elis; ad e sõ ius; a ie à, o ie a; a ie a onė; a ie a ó i, o ie a o i; a ie nykas; apeliãcia;
apela ; ape u a; a kabūzas; ano as; a as ‘ oks dine o de la an igüedad y e c.). po es a azón los polonismos
de la lengua li uana se a ibuyen no solo gudizmas (ãk ū as, aunque y se p esen an endencias de cambio de
elemen os es uc u ales; ch oldas, ch olda o i [ž . СБГП V 259] y k .) o neapi ieji polonizmai y sla izmai (ž . s. .
ak o à; da . s. . abius; adp; babčaj; nes o kas), sino éase la aida e imologinė (ž us as bespiẽčnas, - 1977; da
s. s. . ããbazas, abzas [McB i 55]; a 55]. ambién emiamasi el sis ema acen ís ico de la lengua li uanas
išk eipiančiu, ne a skolinio pi minį subs a ą suponuojančiu, ki čio pozicinio konsekelumo (juo acos umb i
emiasi sla ų kalbų e imologinių eikalų 201, 231, 29; ba szczewska, jankowiak: 2012 48]) p incipio no iene en
cuen a a onologicas adap aciy a za iksuo a y o ma lie. b onas (ž . s. . b i õnas, b onas). según al
me odica, ul imo en ki čiuojamos p és amos de lenguas li uanas, a y , debe ía a ibui se he eldė ajai
leksikai, ma sla ų plu iaskiemeniim a dažodžiam al acen uado modelo es neįp a o (ž . s. . b azybęalijà y
muchos o os).
au o iai [plg. Фасмер i 509, ii 301, 581, 610, 621, 627; Шанский i5 94, ii6 102, ii9 227, ii10 95, 173,
jos dėsningumus (apie juos plačiau ž . Pake ys 1982: 104–106, 1991: 8–9), plg., p z., s. lie. b i õnas
edamas iš y ų sla ų o mų, o ne jas supona usios idu iniojo laiko a pio lenkų kalbos ly ies, no s
26 ac a
oLandas k egŽdys
Linguis ica Li huanica LXXI
3) al e na y iųjų, ski s y inų į 2 pog upius: 3a. p asla ų p okalbės eldinių
e lexiones, cuando gudų a ba4 usų lenguas no se ha egis ado e bial semán ico
al e nan e; 3b. La Comisión conside a que las medidas adop adas po el Es ado
miemb o no cons i uyen ayuda es a al en el sen ido del a ículo 107, apa ado 1, del
T a ado. no sla as lenguas p o o ipinos leksemos duple inos a ian es, cuando polkų y
y ų sla ų (gudų i dispozi iai suponuojan ys lie u ių kalbos skolinį, kildinami iš
ski ingų subs a inių lyčių. Al úl imo subg upo ambién se asignan aquellos semipo
lonizma i ( esp. al e na i os po lo nizmaisemi izmai5 polonizmai-la ynizmai6-g aiki
zmai), cuya pe enomía e iológica, basada en la es uc u a y seman ínico subs a de
la iden idad de géne o, es dual, pe o adicionalmen e iden i icada, basada en el supe s a o leksónico de los sla os occiden ales ( e pla. Крегждис 2014).
además, ki cio pozicinio iden i yškumo a gumen ación comple amen e no co esponde, cuando sla ų
pa adigma į ai uoja, plg., pa yzdžiui, neapib ėž ąjį sla izmą (apie okius skolinius ž . 4 išn.):
kalbų o mų akcen inė pãg ebas 3b (sm.) ‘ š e m e n y s bs 84: Jog nes ex endió esa puį en mi cue po,
hizo es o en (p iga a ojimo) pag ebo mi ch1 M . ← (p. 26.12 ) le / (dial.) pog zeb ‘laido u es; pasaje de
une a ios; caldo; eshe menys i k . (sW iV 471472; sPW XXVi 193195; ka łowicz iV 211212), s. bl .
poгрebъ ‘laido u ės (ГСБМ XXV 138139), bl . póg ebъ ‘ . p. (Носовичъ 1984: 458; (СРНГ XXVii 311; Шанский,
Иванов, Шанская 1971: 346), . пoгрéбъ ‘laido u ės (Даль iii 157)
эcБМ iX 259), s. . пoгрeбъ ‘laido u ės i k .’ (СРЯВ XV 198–199), . dial. пóгрeб ‘kapas’
< p asl. *pag ebъ (БeP V 426427).
akcen uo ina, kad kai ku ie senųjų lie u ių aš ų žodžiai (skolinių ly ys) apsk i ai nė a minimi (p z.,
s. lie. a ganykas; s. lie. á a; s. lie. a cihe e ikas; s. lie. a cibýskupas; s. lie. a cibažničnykas; s. lie. a ch aniolas;
s. lie. **a cha y mul i ud o a), así se hacen mani ies as e o es de codi icación del subs a o e imológico, po
ejemplo, nepa eik as s. lie. a kušas ‘papie iaus o idlo lakš as sd 329 con ika i inio -š-, e lec iuojan is ( .) le.
a kusz, a indicaomas s. lie. á kužas, es inas no de la mencionada polkų lengua géne o, como a i ma aLeW
suda y ojai, pe o dialek inas su o ma a kuż. po eso con ia aLeW au o es de e minados po los p incipios de
adap a imo de los polonismos de la lengua li uana (plg., po ejemplo, eiginį: Au ällig is die un egelmäßige
Wiede gabe des sla ischen s immlosen Sibilan en [s] im Li . mi s immha em [] in LxL, ClG und de
S anda dsp ache gegenübe mode nen e wa e em [s], <ß> in SzD3 [ž . aLeW. s. . ž kuž]]] his o isku
minimumu, cuando no exis e a chaismo e lec i a de las dialec as sla as, ma y , es a lengua no se puede.
Menciona que aLeW au o es del medio medio polkų kalbos laiko a pio (que en gene al no menciona) leksemas
kažkodėl a uya como anosas, aunque al empo alines palab as di e enciaciones igno a imas, p epa ando
e imologinio conjugado de palab as, ma y , no sólo no es á inkamas, sino y i in ydingas. iden iškas mé odo de
análisis de palab as, XiX a. y XX a. p ime a pa e usada en las iendas de alexande io b ückne io (1877) y P ano
ska džiaus ( iV), a gu o inka, sa is aciendo el lexicóg a o o lexicólogo con empo áneo necesidades, ma
ienokie onomo ologiniai ki imai būdingi Xii–XV a. senajai i isai ki okie – XVi–XViii a. esp.
del mediano pe íodo polkų lengbai.
4 si polkų lengua leksemų y ų sla ų gene iniai al e nan ai za ixados y gudų, y usų lenguas
leksikog a iniuose sąwaduos, ales ly ys asignadasinas neap injez ojos sla izmų subg upu. 5 sob e
polonismo-semi ismo de la lengua li uanas más amplamen e é. k egždys 2014a. 6 sob e las peculia idades
de a ibución de polonismos-la ynisms de la lengua li uanas más amplamen e é. k egždys 2014.
k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai
27s aipsniai a icles es uc ū iškai skoliniai de lenkų kalbos de e minuojami7 en
mo ologicamen e g ynuosius y hyb idinius (lenkų leksemų aspek u)8 así como
da ybinius seman inius pamo eminius (o pa i y inius) e inius. Según el consumo
di undimien o ellos suponen dialek izmos, i. e. palab as, cuyos a osena
зафиксирована sólo en a miniuose lie u ių kalbos plo u, y bend inės kalbos o mas
(pas a osios anali inio ipo ódyne [apie él ambién éase k egždys 2012: 125126] aún
pueden se g upuojamas en no minas de la lengua, . y. codi ikuo as leksikos ien,
o os keis inas į leksikos a i ikmis sa im s e es [p. ba ba ismus]).
1.1. Monogeniniai polonizmai
ãlasas 3b (sm.) ‘balsas’: Ale nedingoki , kad mes dėl ãlaso mielo a dėl jūs dainų
san osos jus she iame a uos k. donel ( g 66 [kabelka 1964: 49]) ← le. dial. ałas
‘šauksmas, uidos; bildesys i k . (← le. dial. hałas [( .) le. hałas]9 ‘ .p. < uk . gálac10
‘ ío; klyksma; gandas [sgP i2 103; sW ii: 10; sPW Viii 286; ka łowicz ii; sławski i 397;
eSUM i 458; 163 СУМ ii 19]), bl . gálac ‘klyksmas; iukšmas (Байков, Некрашэвiч 1993: 76;
эcБМ iii 2526), bòs as 2 ‘pa ainikis: I aukuodamos sob e alkūnių ga bino bos ą k.
bl . dial. гóлac, гóлoc ‘balsas; melodija; iukšmas’ (СБГП i 461; c i 213)
donel (PL 307), I gi moma ambién con bòs ais žolę nuėdė Vp 25 (kabelka 1964: 630); da .
k iš opai ienė 2004 ž 2611
7 (2009 u bucio: 416) alegim, ik u leksikos sla izmu egali conside ado se la palab a (ap imando odos
one inius u o os posibles a ian es, ne equujancios di e en e de o igen explicación), di ec amen e
su gidos de esponsakančio sla ų palab a, i. i. de los lis os de skolinių elimino ini sla iškųjų a iksų ediniai,
hib idiniai da iniai, hib idiniai dū iniai, al e na i iniai pi minių a ian es y nomina p op ia. Sin emba go
p epa ando Lie u os polonizmų žodyną no sei emiama eiginiu, que <...> da iniai de skolinių ya se conside an
sus p opias palab as (u bu is 2009: 434), ma al eldinių y supe s a inės lexicicos de algunos elemen os
apa inación se alo a como noikslingas y mis i icojan e lenguaje g ama ica sis ema. 8 Es e é mino
ing esi ini no solo he eldė osios esp. subs a inas lexicicas caposnio lie u ių da iniai con sla iškuoju
da ybiniu elemen o, sino y g ynieji lenkų kalbos skoliniai con ellos no nebūdingais a iksais. 9 La e alinio
sonan o le. (< pasado. *l + * ł [dejna 1973: 114]) a acia ( esp. wałczenie, . y. ł > ł), e lek ujada de gudų
leksinių pa yzdžių (es e dėsningumas aplicable sólo a los polonismos esc i os y šnek os de Li uania del
pe íodo a dío). Menciona que a acia, polkų kalbos dialec osas adqui ida desde el XVi a. inal (i. y.
idu iniuoju polkų kalbos laiko a piu), es desūdinga es inėms (así ambién y su alkų) y su inėms polonia
šnek om
(ac ual 1973: 115).
10 P asla ų elia inis *g en odas las dialec os uk ainiečių expe imen ó spi an ización, . y. uk . (dial.) г =h/ /
(plačiau ž . She eльов 2002: 444445).
11 dai a k iš opai ienė (ibd.) es a leksemą, con aš a audama j. kabelkai (1964: 24, 63), kažkodėl
a ibuye ge manismos.

28
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
← s. . le. bas e ‘pa ainikis; des aisis descendien e de animales de di e en es
especies; ino especieis i k . (< . . a. bas a ‘pa ainikis ← V. lo. bas a dus
‘sh en iko niño, ilegalizado palikuonis [sW i 103; sPW ii 26; эcБМ i 281; MLex 10; blaise 1994:
Moszyńska 1975: 163; da ž . aLeW]) → ∌ s. bl . бастря ‘pa ainikis’ (ГСБМ i
201; Булыка 1980: 125), bl . бастр ‘ . p.’ (Носовичъ 1984: 16)
99; plg. čýžė 1 (s .) ‘duoklė, mok es is, nu oma: O š ai man daugsyk debido čýžė aip
pasida ė k donel (Vd.6 [kabelka 1964: 67; da . k iš opai ienė 2004: 25) ← le czyża ‘duoklė,
činšas (s. . le. cyża ‘ oks mokes is [sW i 415; sPW iii 729; ambién é kabelka 1964: 24, 67;
Palionis 1967: 282] [s.] le. czynsz ‘impues o po el uso de p opiedad ajena; impues o de
pa imonio; ganancias, pa imonio < . . a. zins ‘duob ückne 1985: 82; Фасмер iV 363364;
klė’ ← V. lo. census ‘[kelio] mokes is; p alaimėjusios [ka ą] pusės mokes is, kon i-
bucija; me inis mokes is i k .’ [sW i 412; sPW iV 336–338; ss i 425; gs 25–26;
MLex 336; nie meye 1976: 167168; además ž . Palionis 1967: 282; Walczak 1995: 92;
Филичева 2003: 141]) g ẽčnas, -à 4 (adj.) ‘ge as, do as, g ažus, šaunus; didokas,
ge okas: Bū s no g ẽčną g ūdą sulauk i k. donel (Vd 267 [LkŽe; más ž . kabelka 1964:
86]) ← ( .) le. (dial.) g zeczny ‘ incamas, ge as, puikus, nuos abus; in eligen e, sabio;
bonjo; g akš us; amus i k . (sW i 933; sPW Viii 214; ka łowicz ii 140; más z .
zinke ičius 1990: 280; d o inas 2012: 73; aLeW) lbau i, -auja, -a o ( e b. in .) ‘puo au i, ūžau i,
cons an emen e le an a i aišes, puo as: Nep ie eliau, u lbaudams i isu ia smagudams lauką su
o om i namą suėdei k. donel (PL 465466 [Lk.Že; ambién e kabelka: 124]) ( .) le 1964 labować ‘džiūgau i;
se pa en ein am; laben min is (< . . a. . laben ‘palaiky i qué a; į ik i, nu amin i; aleg min i y k . ← V. lo.
la a e ‘apply i [sW ii 671; sPW Xii 2; b ückne 1985: 288, kluge 2002: 551; blaise 1994: 527; MLex]) 120 nuõpe as,
-à 3b (adj.) ‘klas ingas, nelabas, nedo as y ko hey yko o a sieb pag ibas ė / K izas coliojo
nuõpe ą po ą (Slunkių con Pelėda) ma ydams . le. (dial.) napa y ‘a kaklus, įky us, zasispy ęs (sW iii 115;
sPW XVi 46; ka łowicz iii 249250; ambién z . aLeW) su iko k. donel (Vd 543 [LkŽe; ambién z . kabelka 1964:
157]) s. le. podkomo ze ‘zemė a kininkas, que esuel e los dispu us de dependencia de la ie a; Más al o
k. donel ( g 234 [LkŽe; da ž . kabelka 1964: 147])
dua iškio de Polonia i ulas i k . (sW iV 364; sPW XXV 443444) pa i y inis e inys (su le. *ř →ź/
ika izacija)12 12 Le /. * ika ización esp. i imas řź/ a śp asidėjo Xiii a., pe o kie asis ř a as
pakamõ ė 2 (sm.) ‘d a o p ie aizda s’: Selmui aip besi aukan , š ai pakamõ ė
has a XVii a. ( ozVadinasi, en lengua Li uania es e skolinys en ó de aka ų sla ų kalbinio a ealo has a
XVii a. (plačiau ž / /.
wadowski i 192; Walczak 1995: 69–70, 76, 95, 107, 120; Ананьева 1994: 128; s u yński 2002: 69).
Крегж дис 2014).
k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai
29s aipsniai a icles palia ó i, -ója, -ójo ( e b. .) ‘gl azū uo i: Be Enskys, su
klapčius, mucho ← (s. .) le /. polewać ‘plega capa con una capa, zapea ; glazū uo i
palia ó ų k agų… sugabeno k. donel ( g 721 [kabelka 1964: 158])
i k . (sW iV 530; sPW
XXVi 445446; bo yś 2005: 460) pé žegno i ( e b. .) ‘palaimi n i: ... o aš, jus mylėdam i
pé žegnodam, būsu i pasiliksu k. donel (L 1 [kabelka 1964: 175]) (s. .) le. p zeżegnać
‘da y i anja c uz señalklą; laimin i (sW V 253; sPW XXXii 491; эcБМ iii 199; más ž .
zinke ičius 1988: 137) → s. bl . пережегнаться ‘pe sižegno i (ГСБМ XXiV 145) pa i y inis
e inys (dėl kilmės ž . žegnó i) šal ỹšius 2 (sm.) ‘kaimo seniūnas: Pons ambiéno, como
bū s, šal ỹšių niekina sen gą k. donel ( ← 519 [LkŽe; ambién ž . kabelka 1964: 223]) s. le.
szoł ys(z) (s. le. [dial.] szał ys) ([ .] le. szoł ys) ‘žemiausio ango de un adminis ado
de pueblo, esponsable de a ios pun os habi ados; i šai is i k . (< . . a. schul heize
‘kaimo seniūnas [sW Vi 266; Linde V 558; ss Viii 333334; ka łowicz V 188189; kluge 2002: 828;
aún ž . zinke ičius 1990: 63; Walczak 1991: 95; kabašinskai ė 1998: 1920; Połomski 2010: 7]) → s.
bl . шолтысъ, шолтисъ ‘caimo seniūnas (Булыка 1980: 25) ýskupas (sm.) ‘k ikščionių
d asininkas, eniendo sup emos š en imus: Š ai uo p o a us ėdy ą pa ežė po ą,
sob e la cual š en s yskupas pas diẽ s alį š en ą inčia odam kaip eik žononę bu o
padėjęs kegn don kabel ( g. [kabelka 1964 28, 132]]
← le. dial. (dLd [kujawy]) wiskup ‘ yskupas (< [s.] č. biskup ‘ yskupas ← s. . a. bisco
‘ . p. ← lo. episcopus ‘ . p. ← g . [ ėly .] ἐπίσκοπος ‘aukščiausias kle o de la iglesia
c is iana ep esen an e, yskopas; supe iso y k . [sW Vii 629; ka łowicz Vi;
sławski i 34; Machek 1968: 54; ejzek 2001: 80; Pleskalo á 2009: 17, 34; эcБМ i 353; Аникин i
308, iii 205; Lampešs: 532534; Wacke nagel: 173 36; köble 1993: 28 seebold 2008: 1878;
schü zeichel 2012: 51; ambién éase sabusaliskas 1966: 83; Palionis: 83; zinke ičius 1987:
138; Pe i 2010: 82; ambién éase Bušs 2008: 20; 2008: 147; plg. 2003: 105) ]
Walczak 1995: 53; Титаренко 2002: 161 // ska džius iV 351; kabašinskai ė 1998:
1.1.1. Monogeninių polonizmų mo o one iniai
al e nan ai, an iniai ediniai
adpeñ ai 2 (sm. pl.) ‘(bažn.) ke u ių sa aiči ų iempo p ieš kalėd as: O adpeñ ai con
Kalėdomis ya p isia in k. donel ( g 894 [LkŽe; 1964 kabelka: a peñ ai 2 (sm. pl. ‘(bažn.)
49]) – ž . ad eñ ai (su spo adine s uk ū inio elemen o - - > -p- kai a)
ke u ių sa aičių laikas p ieš kal ėdas: A peñ ai no po y pasibaig i k. donel (Ž 16
[LkŽe; kabelka 1964: 49]) ž . adpeñ ai (su spo adineinio elemen o - > -pkai a bei -d- >
- de okalizacija [da . kabelkañ: 49]) ž ad e 2 (sm. pl. ‘(bažn.) ‘diendiendien sa aičių
p ieš kalė ai L: Pi moji ad eń nedėlė k; Ad eñ ų giesmės gs iempo de nacimien o;
30
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
a ibimas, ado ación (← [s. .] le /. adwen ‘4-ius semanas de ayuno pe íodo, minin
jėzaus c is ous iempo de nacimien o; llegada, llegada s. č. ad en ‘ . p. ← V. lo.
← le. (dial. [ŽV-Md]) adwen y ‘4-ių sa aičių pasninko laiko a pis, minin jėzaus k is aus
ad en us ‘ad en o pasninkas; llegada i k . [sW i 10; sPW i 87; ss i 21; sgP i1 39; Machek
1968: 34; ejzek 2001: 45; nie meye 1976: 24; más é. A dom ichyu e 1980: 9; zinke ičius
1987: 138; k egždys 2014: 407]) česns 4 (s .) ‘ ai šės: Nugi aho a, naš as a gų isas
nusik a ę, ya pasilinksmykim bensyk česnỹj susik ie ę k. donel ( 37 g2 [LkŽe; kabelka
1964: 66]) ž . čes nis (su elemen o es uc u al -s abo bcija [da ž zinke ičius 1990]):
280 čes nis (s .) 1. ‘ga b ė, pa ga ba n; 2. ‘ aišės Q 378, c ii 5: Čes nį kel i n; P i aisai
hono nį b . Luk 14.13
le. dial. (sLd [ka owice]) čęść ‘ga bė, espe oba, econocimien o, espe o; puo a,
pokylis, skanės ai y k . (Psg V1 121; plg. būga iii 771; zinke ičius 1990: 280)13 con
sonan o -nme a eze, . y. lie. *če-n-s is → če-s -n-is s klas 2 (sm.) ‘(bo .) audona sis
bu ok as ( Be a ulga is): Sėki e... opių, pas a nokų, s klų beigi apukų k. donel (PL
656 [LkŽe; da ž . kabelka
1964: 28, 221]) z . s iklà s iklà 2 (s .) ‘(bo .) audonasis bu okas ( Be a
ulga is) ndŽ, P, n, č ikla (s .) ‘bu okas; ojonasis bu okėl: czwikla P d
kŽ – ž . č ikla
136.25 (ska džius)
iV 117)
← (s. / .) le. ćwikła ‘bu okas; i ų bu okų ga ny as’ (< č. c ikla ‘bu okas’ ← g . σεῦτλον
‘ algomasis bu okas [sW i 419; sPW iV 396; Ls 1382, 15461547; plg. Фасмер iii 571; Machek 1968: 91]) delmõnas 2
(sm.) ‘pinig inė: O penigėlį delmonè ky iai paka oji? k. donel (PL 595 [kabelka 1964: 71; ambién ž .
k iš opai ienė 2004: 255]) ← le. (dial.) dolman, ( .) le. dołman ‘ umpas husa o apsiaus ėlis; mo e sia
apsus ėlis (< eng . dolmány ‘apsiaus as ← u k. dolama ‘ u kų sul ona o laikų pěs ininko audona
dalmõnas 2 (sm.) ‘k išenė’ Q 444, Lex 49, k, Pgg, Šk: Kiša duoną, py agą į dalmõną,
eidamas į mokslinyčią j / Tuoka esi didis ponas, kad piningų pilns dalmonas sim
sk ais ė; apsiaus as [sW i 499; sPW V 298; sgP Vi1 42; b ückne 1985: 92; Wołosz 1989: 248249; géza 1991: 52;
Фасмер i 525526; Юсипова 2005: 147; da ž . zinke ičius 1990: 280; u bu is 2009: 426]) → s. bl . dalamanъ, dolo
manъ ‘ umpas y iškas apsiaus as su hando ėmis (ГСБМ Viii 263264; Булыка 13 z. zinke ičiaus (ibd.),
besi emiančio k. būgos (ibd.) aiškinimu, eiginys, ne a lie. čes nis česns es gudizmai esp. es ini desde
bl . cheść чэсьць ‘ga bė, espe oba /; aišės e k . (Носовичъ 1984: 698; Байков, Некрашэвiч 1993: 346),
poco ikė inas, ma sus au o es nepaaiškina sonan o -ngenezės bei nemini lenkų dialek inių pa yzdžių.
k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai
31s aigsniai a icles /
1980: 113), . dolománъ ‘ka ale ías ka io (husa o) sk ais ė; ilgas apsiaus as,
susags omos sagomis (Даль i 463) iškãdininkas, -ė 1 (smob.) ‘qué hace nuos olį;
dañada ys: Us edes, iškãdi nin kai, us edes, lad ys, us edes, pik adėjai, o no sibijo ės
a las pe sonas iskadá hace ? k. donel (Pš 2627 izkadniñkas, -ė 2 j, iškãdnykas 1 (smob.)
[LkŽe; kabelka 1964: 94]) – ž . iškadniñkas, -ė (da ž . zinke ičius 1988: 39)
‘kas nuos o liu s da o ds: Kiškis didis izkadnykas ė ; Tokio izkadnyko ni en idos noleisk
Vl; Yo e enseña é, ú iskadnyke! V ; and Nuog izkadnykų nos gelbėk Mž 59; izkadõ ius14
2 (sm.) ‘ . p. [k], n, bs 87 jóma kas 1 (sm.) ‘p ekyme is: Valka a Slunkius jóma ke man
↔ . le. zaszkodca ‘ as, ku is kenkia a ba ukdo’ (sW Viii 298; Linde Vi 789) – pa -
i y inis e inys (dėl kilmės ž . iškadà)
is papykio kone isą nupešė kiaušę k. donel (Vd 428 [LkŽe; kabelka 1964: 100101]) s .
jó ma kas (sujo p ime o pasika ojančio - abso bcija [da z . jancza 1984: 117])
jóma kin 1 (sm.) ‘jóma kas joma ke: Rudkin jóma ks k donel (Ž jó ma kas
an aš ėje; [LkŽe; kabelka 1964: 214]) sm. ‘p eky me is: Y yo pasigundžiau en jo ma ką
ei MŽ; Po jo ma ko P L XVii 3 (LkŽe); 2. ʻ u gus: gen. sing. Io ma ko 3 II3
(alekna ičienė 2012: 121, 243, 413, 515)
← s. le. jo ma k ‘mugė, u gus; samb ūdis, sąmyšis; u gaus mokes is ( [s. .] le /.
ja ma k, le. dial. [dLd (kujawy, Poznań, kalisz), MLd ( udawa), Psd (Llš)] ja ma ek ‘mugė,
u gus; samb ūdis, sąmyšis; u gaus impues o < . . a. jâ ma ke s. . a. jâ ma kâ ,
jâ me ca ‘mugė /; anual u gus . Jah ma k ‘mugė, p ekyme is, g ande u gus [ss iii
116; sW ii 136; sPW iX 262264; ka łowicz ii 234; schü zeichel 2012: 169; más ž . / Palionis: 1967
sławski i 502; sia kowski 2004: 7, 40–41; Фасмер iV 561; köble 1993: 1199;
276; Aдомавичюте 1982: 43; zinke ičius 1988: 131; Walczak 1995: 92; Połomski 2010: 7;
Ma kus-na ila 2011: 176]) mãckas 4 (adj.) ‘ i s ai ma ž as, ma ž y is: Gil inė su auplėms
pik om a šokusi smaugia a su ka š lige da cką pasuka biẽdžių k. donel (Vd [Lk Ž; kabelka
1964: 128]) ikkasci , -à (su bujas de elemen os es uc u ales -i o bcija, mãkas, -à 3b
(adj.) smallas, -as, -as, -as, -as, -as, -as, -as, -as, -as, -as, -as, -as, -as, -as, -as, -as, -as, -as,
. y. mac-i -kas → mac-kas)
-as, -as, -as, -as, -as.
(d Ž i 376)
le. dial. maciu ki ‘muy pequeño; mažy is, mažulėlis (sW ii 840, 857) šal yšiáu i,
-iáuja, -iã o ( e b. in .) ‘bū i šal yši umi: Rods, a ė P ičkus, así y me muchosyk
pasida ė, que aš šal yšiáudams šen i en jodinėjau k. donel ( g da 486 [LkŽe; é.
kabelka 1964 28, 223]) šal ys (dél o igen é. 1.1. po sky į
[s. . šal šiusỹ])
14 da plg. le. dial. szkodu ‘kenkian e animal; pelig oso ekis (sW Vi 623; ka łowicz V 301).
38 ac a
oLandas k egŽdys
Linguis ica Li huanica LXXI
146; ka łowicz iii 102; Фасмер ii 565; эcБМ Vi 207; MLex 133]) → s. bl .
mala ъ, maляръ (малeръ, молeръ) ‘ apy ojas (ГСБМ XVii 251252; Булыка 1980: 160),
bl . mal ‘dažy ojas; apy ojas (Bajko , Nek ase ič 1993: 165; écБМ ibd.), s. .
мoляръ ‘ apy ojas (СРЯВ iX 257), . малръ ‘dažy ojas (Даль ii 296) nõbažnas, -a 1
(adj.) ‘p amaldus: Aš, sa o ankas bū iškas kaip eikėm susięs, poniški bei
nõbaž is laukiu k don po e ių ( g 300 [LkŽe; cabelka 1964:
143–144])
(s. ← .) le / nabożny ‘pamaldus, dioso ; p o ocando piedadismo y e c. (< č. na božě
‘di ui, Viešpačiui [sW iii 12; sPW XV 379383; эcБМ Vii 166; эССРЯ i 552; da ž . Palionis
1967: 273; zinke ičius 1988: 133; kabašinskai ė: 1998 18; aLeW]) → s. bl . nabloжный
‘ eligingas, pamaldus (ГСБМ XViii 291292), bl . nabóжный ‘pamaldus, eligingas,
ikin is (Носовичъ 1984: 298; эcБМ Vii 166), s. . нaбожный ‘pamaldus, die o ,
nuoši džiai ikin is (СРЯВ X 20), . нáбожный
‘ . p. (Даль ii 380) padõnas 2 (sm.) ‘pa aldinys, se ns, nelais as, pe eneomas žmogus,
baudžiauninkas: <...> ponpalaikis, odos, íeasi bū ui así su semi i ía pa dõną iempo
pe šunį k. donel (Pp [kabelka 1964:5] 15) ← (s. 129 .) le. poddany ‘pa aldinys; be nas (ūkio
abajinkas), baudžiauninkas (< [ e inys] V. lo. subdi us ‘pa aldinys; asalas < V. lo.
subdi us ‘pa aldus; pe enomas ← lo. subdi us ‘pa e g as; pa aldus [sW iV 346; sPW
XXV 394399; ss Vi 236; nie meye 1976: 996; écБМ Viii 104; эССРЯ ii 147; más z . Palionis 1967:
282; k egždys 2014: 411]) → s. bl . poddaný ‘pa aldinys (Булыка 1980: 21), bl . (dial.) poddány
poddány ‘baudžiauninkas; pa aldinys (Носовичъ 1984: 440; Байков, Некрашэвiч 1993: 208;
Шатэрник 1929: 188; Расторгуев 1973: 184), bl . dial. padány ‘ . p. (Byaль ке вiч 1970: 304),
(s.) . poddanный ‘pa aldinys (СРЯВ XV 248; Даль iii 170; ambién é Ga buль 2009a: 528)
pasilieca ó i ( e b. e l.) ‘p a s iauko i: O ues os mylis ai, que š ęsi udenį iebų,
mucho linksmy elydams, pasilieca óju k. donel (Vd 710 [LkŽe; ambién é kabelka 1964:
166])
(s. .) le /. polecać ‘p is a an qué eligi , ecomenda ; pa ikė i, po es i cuida in is,
įpa eigo i (sW iV 527; sPW XXVi 430431; ambién é. kazak 2011: 79; aLeW [ž . s. .
lieca ó i]) → s. bl . olca i, полицати ‘pa ikė i (kam ką), da se, ansmi i ; indica ;
ecomendua (ГСБМ XXVi 136; Булыка 1972: 251) conoce ỹčy i ( e b. .) ‘duo i kam į
skolą, g ąžin in ai: Duok, a ė, kekše, duok uojaus pažỹčy ą skolą k. donel (Šdkabelka
[172]) ← 1964 (s. 21 .) le. pożyczyć ‘skolin i, p és in i; si en ia linkėjimus e k . (sW iV
930; sPW XXiX 433435; ambién é Ma kus-na ila 2011: 180, 291) → s. bl . пожичить,
пожычити ‘paskolin i; p es in is (ГСБМ XXV 391392; Булыка 1972: 249), bl . dial. mi a ‘ .
p. (SBGP iii 328) bl . (dial.) pazci ‘ . p. (TSBM iii 604; СБГП iii 334; эcБМ Viii 119), bl . dial.
pozчыць ‘pascolin i, da skolon; obog i, pačiup i ( c iV 126), s. . poyenчити
‘paskolin i (Срезневскiй ii 1093), . dial. позчить ‘skolin i(s) (Даль iii 233; СРНГ XXViii 342)

k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai
39s aipsniai / a icles
põnas 2 (sm.) ‘p i ileg ijuo o luomo ž mogu s; u ingas žm ogus, d a
ininkas, dueño; el an i ión; kas nedi ba abajo ísico, al dininkas: Juk
sabes, que d iem no puede paslūži i põnam k. donel (Pš 45 [ka-
belka 1964: 180])
← (s. / .) le. pan ‘ aldo as, ka alius; die as; mai in ojas; u ingas žmogus i k .’ (sW iV
3031; sPW XXiii 76139; ss Vi 17; эССРЯ ii 107; además é. Palionis 1967: 282; Aдомавичю e
1982: 43, 46; zinke ičius 1987: 139; Walczak 1995: 68, 73; Ti a enko 2010: 177178) → s. bl . panъ
‘ aldo as, el ey; a is oc a as; panas, ie a aldys, dios; homb e y k . (ГСБМ XXiii
439442; Булыка 1972: 235, 1980: 21), bl . (dial.) pan(ъ) ‘ u o adminis ado ; zem alda;
ponas, bajo as; noble homb e; hoga šeimibajo as, d a ininkas; emig an desde
ninkas; ūkininkas’ (Носовичъ 1984: 392; Байкоў, Некрашэвiч 1993: 220; СБГП iii
386; c iV 11; эcБМ Viii 146), s. . панъ ‘Lie u os i Lenkijos als ybės didikas;
Polonia o Li uania (СРЯВ XiV 143) pona ó i, -ója, -ójo ( e b. ., in .) ‘bū i ponu, aldy i:
Ponai es as ie as sin su pode pona ó i k. donel (Ž 470 [LkŽe]) ← (s. .) le. panować
‘maldy i, di igi ; ene de echo de p opiedad i k . (sW iV 39; gs 126; sPW XXiii 175182; ss
Vi 30; ambién é. Palionis 1967: 282) → s. bl . pano a i, panoвать ‘ aldy i, di igi u i; se
ge en e; pa icipa ; domina ; dispone (ГСБМ XXiii 431432; Булыка 1972: 235, 1980: 34), bl .
pano áць paнавáць ‘poniškai gy en i, ponau i /; aldy i (Носовичъ 1984: 391; Байков,
Некрашэвiч 1993: 220; эcБМ Viii 146), . paновáть ‘ponau i; i i como bajo as (Даль iii 16)
po à 3, 4 (s .) 1. ‘homb e y muje como su uok iniai, amlimieji i p an. : Uoš is con
in i ados odosis se saludina põ ą k. donel (Pp 38 [da ž . k iš opai ienė 2005: 295]); 2.
‘paukščių, gy ulių pa inas e pa elė: Vie e siai, po õms laks ydami, žaidė k. donel (Vd 62
[LkŽe; ambién ž . kabelka 1964: 181]) ← (s. .) le. pa a ‘dos iguales suje os, pa eja;
pa eja de pe sonas; núme o de pa idad; a ios, idén ico; co espondien e; po inis,
[sub.] ‘po a, du [sW iV 5051; sPW XXiii 246247; ss Vi 37; b ückne 1985: 395; būga i: 109; LeW
639; Фасмер iii 203; эcБМ (ТСБМ iV 35), s. . pa a ‘ . p. (СРЯВ XiV 150), . pá a ‘ . p. (Даль iii
17) põ e iai 1 (sm.) ‘(bažn.) a min inai kalb amos am i k os maldos: Põ e ių, como
nedaug i k .’ (< . . a. pâ , pa ‘lygus, ienodas; po a’ ← lo. pa [adj.] ‘lygus,
c is ianosim eik, skai y заsimi šo k. donel ( g 185 [LkŽe; aún z .
Viii 160; MLex 157]) → s. bl . пара ‘po a’ (Булыка 1980: 154), bl . пáра ‘ . p.’
kabelka 1964: 181])
← le. dial. Pa e (nos e ) ( . le. Pa e nos e ) ‘malda ė e nues os (sPW XXiii 313; 22 nina bo owska (1957:
ka łowicz iV 56–57) ∌ (s. / .) le. pacie z22 ‘ ė e mūsų (malda); malda, meldimasis;
332), ma y , basándose en lenkų leksemos a ika os -ci bal a usių dan inio - di e encija, a i ma, que lie.
põ e iai pasadido de la iejos gudos lengua ( a z . Адомавичюте 1980: 9). pabi o põ e kos Lš; Paimk siūlą,
dėl os pačios p iežas ies lie. dial. põ e ka 1 (s .) ‘a ski as ka olių u uliukas’: Raikš elis nu ūko, i
e k po e ką an e po e kos Lp; Ya kap skūpi, põ e kėle ( oks maloninis
40 ac a Linguis ica Li huanica LXXI oseliuka; osado; es ubu as i k . (< s. č. pá eř
oLandas k egŽdys
‘ ė e nues o [malda]; ožinis ← V. lo. pa e nos e ‘ ožinis [sW iV 5; sPW XXiii 79; ss Vi
3; kudzinowski 1974: 100; b ückne : 390; эcБМ Viii 244; Machek 1968: 437438; ejzek 2001: 453;
bělič, kamiš, kuče a 1978: 296; blaise 1994: 661; plg. zinke ičius 1987: 139]) → s. bl . pa e ъ
(pace ъ) ‘malda (ГСБМ XXiV 55; Булыка 1980: 180) bl . (dial.) páce (ъ), (pl.) páce y (páci y)
‘malda; pad e e nues o (malda); ožinis (Носовичъ 1984: 395; Байков, Некрашэвiч 1993:
228; СБГП iii 468; эcБМ ibd.) p ocià 2 (s .) ‘da bas, iūsas: I за p õcią вам menkai dėka os
išlėkę k. donel (PL 345 [kabelka: 1968)
(s. ← .) le / p aca ‘žmogaus eikla, abajo; es ue zos; cansancio; esul ado del abajo i
k . (< s. č. p ácě ‘da bas, ac i idades; eikalas [sW iV 965; sPW XXX 120; ss Vii 20; эcБМ X 18;
Machek 1968: 477478]) → s. bl . ‘la ac i idad de žmogaus, abajo; indus ies is; esul ado del
abajo (ГСБМ XXVii 484485; Булыка 1972: 257, 1980: 95), bl . (dial.) прáca ‘ . p. (Носовичъ 1984:
493; Байков, Некрашэвiч 1993: 249; СБГП iV 104; c iV 215; эcБМ X 1819), . dial. прáca ‘da bas,
ac i idades (Даль iii 382) pùlokas 1 (sm.) ‘pis ole as: Be y Du aką pùloks pe plyšdams
pagadino k. donel
(Ž 310 [LkŽe; kabelka 1964: 190])
← ( .) le pułhak, półhak ‘ oks ginklas (< [pa i y inis e inys] . Halbhaken ‘pusiau +
ginklas [sW iV 943, V 43 212 sPW XXXiV 436; эcБМ X; da j . Palionis 1967: 2; 27 Адомавичюте
1982: 43, 46]) → s. bl . пулгакъ (полгакъ) ‘mediano amaño dispa u as (ГСБМ XXVi 115, XXiX
344345; Булыка 1980: 70), bl . pulgák ‘ . p.
(эcБМ ibd.)
pús élninkas 1 (sm.) ‘ ijikas, bo uoklis: Us ed pús élninkai! ¿Po eso dioses sus
bebidas nos dona dia iamen e y an gene osamen e, que las ik emos siemp e como
ce ulés ésdami y um? k. donel ( g 433 [LkŽe; kabelka 1964: 191]) (s. .) le /. pus elnik
‘žmogus, i iendo en un emo o, o os no enamada luga ; ‘ ienišius, a sisky ėlis (ГСБМ
ienišius, e emi as’ (sW V 438; sPW XXXiV 471) → s. bl . пустелникъ, пустэлникъ
XXiX 356; Булыка 1980: 175), bl . (dial.) pus lniq k. donel1 (LkŽe)23
‘ . p.’ (Байкоў, Некрашэвiч 1993: 263; СБГП iV 193; эcБМ X 241)
odà 2 (s .), óda 1 ‘pa a im as’: Duoda ės pasimokydin i ge ą odą p iima
(s. ← .) le / ‘ ada el aseso amien o; el Consejo; mąslumas, in elec ; luga de las euniones; o ušė;
pa a ėjas’ (< . . a. â ‘pa a imas, pasi a imas; a yba’ / . Ra ‘ . p.’ [sW V 461–462;
apelimasis), no puedes! Lz (LkŽe) i lie. põ e kos 1 (s ., pl.) ‘ka oliai al, smn, b : An cuello kelios eilios
põ e kų ds; Aš au pi ksiu po e kėles ns 83; Žyčy os po e kái ės d sk (LkŽe; ambién ž . z Ž 505),
ma y , p iski ini gudizmams, i. y. es ini iz s. bl . pa e ki ‘ka oliukai (ГСБМ XXiV 42), bl . (dial.) pá e ki,
pa é k (páce ki, páce ki, pá i ky páce ka) ‘(gin a o o idlo) ca oliai (Носовичъ 1984: 395; no hay
Байкоў, Некрашэвiч 1993: 228; ТСБМ iV 133; СБГП iii 467; эcБМ Viii 222, 244), suponuo ų le.
pacio ka, (pl.) pacie ki ‘ ožinio ka oliukas; ožinis; ožinio ka oliukai’ (sW iV 5), ma lenkų kalboje
za i os de da ybiniai al e nan ii con dan iniu - -. 23 Es a leksema en j. kabelkos pa eng ą k. donelaičio
palab as de sąwadą no es á incluida (ž . kabelka 1964: 197).
k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai
41s aipsniai a icles sPW XXXV 2560; ss Vii 420; gs 166; MLex 164; эcБМ Xi 24; más é / LeW 741;
zinke ičius 1988: 133]) → s. bl . ‘ ada magis a o consejo, que esuel e cues iones de
gobie no u bano, judiciales dispu os; consejo (SLw; Булыка 1980: 189), bl . (dial.) áda
‘pa a imas; medida (Носовичъ 1984: 544; Байков, Некрашэвiч 1993: 267; СБГП iV 238), s. . ada
‘pa a imas; Consejo consul i o del Rey de Polonia, de los g andes consejos; el Consejo;
decisión colegial; conseje o del ey (СРЯВ XXi 120121), . áda ‘pa a imas; a yba (Даль iV 9)
okùndas 1 (sm.) ‘apyskai a, a sikai ymas: Tu, изpu ėli pil o s... Tik dabok, qué se á, que
s ipdams asi okùndą k. donel (ag 26 [kabelka 1964: 198]) / (s. .) le. cuen as ‘cuičiación;
cuen a; a i mé ica; inancie a y k . (< . . a. ech[e]nunge ‘sąskai a [sW V 458459; sPW XXXV
67; ss Vii 418; sia kowski 2004: 43; Фасмер iii 450; эcБМ 154 Xi; MLex 164; ambién é Walczak 1995:
80, 142; kabašinskai ė 1998: 11]) → s. bl . cuen asъ, cuen asкъ, рohuнокъ ‘skaičia anje (ГСБМ
XXX 34), bl (dial.) рахнокъ рахнак ‘documen as; cálculo, con abilidad; o den; in o me
(Носовичъ 1984: 561; Байков, Некрашэвiч 1993: 278; СБГП iV 293) s. . cuen aca, рохунка
‘skaičia imas, cuen a (СРЯВ XXii 119) . dial.
рахнок ‘ a ka’ (СРНГ XXXiV 346)
ská bas 3 (sm.) ‘penigai, l obis: Am s o s, es jacakus nue os ska b pama ydams,
ėl a siga o i sunkiai dūsau i palio ė k. donel (Ž 436 [LkŽe; da ž . kabelka
1964: 204])
(s. ← .) le / ska b ‘lobis; pa imonio; (es a ís icas) iždas (< . . a. schë s. . a. ske ,
ske p , sce ‘[smulki] moneda /; lep a smulki g ikijos mone a ← s. . a. sca bôn, ska bôn
‘ aižy i; smulkin i *‘is aižy as mone os pa i šius [sW Vi 131; isjP 18; ss Viii 216217; Фасмер
iii 633; эcБМ Xii 118; kluge 2002: 799; Wacke nagel 1878: 25 XXXi 301303; Булыка 1972: 299, 1980: 81),
köble 1993: 1749, 1762; schü zeichel 2012: 288; da ž . zinke ičius 1988: 130]) →
s. bl . скарбъ ‘pinigai; e ingi daik ai; als ybės iždas; u as; e ybių sandėlis’ (ГСБМ
bl . (dial.) ska b(ъ) ‘(es a idades) esždas; pa imonio; lobis; b angenybės (Носовичъ 1984:
581; Байков, Некрашэвiч 1993: 288; СБГП iV 440), (s.) . (dial.) скарбъ ‘man a; ac i os mo ibles;
obje os de ci culación domés ica; (dial.) (es a idades) iždas (Даль iV 193; СРЯВ XXiV 177178)
sk yn 4 (s .) ‘ am ik a med in ė, su an ožu i kojelėmis, o na men uo a dėžė kam no s
(pp . d abužiam, k aičiui) laiki i: ¿Qué es de lo que Diksas nu pas Kupinu sk ỹ, klūpodam i is
ai odam, ga bina ska bus k don kogsel (Vd 24 [LkŽe; kabelka 1964: 206]) ← (s .) le. sk zynia
‘už ojada cajé; sk ynia i k . (< s. č. škřně ‘spin a; dėžė ← . . a. sch în s. . a. sc îni,
sk îni ‘dėžė / a min a ← lo. sc inium ‘ap alaina dėžė 273; būga ii 487; Фасмер iii 657; эcБМ Xii
156157; Machek 1968: 550; ejzek 2001: 578; bělič, kamiš, kuče a 1978: 503; Wacke nagel 1878: 258;
köble 1993: 1787; seeboldzeich 2008: 757; schü el 2012: 293; é ambién Palionis 1967: 275;
saugo i knygoms, dokumen ams’ [sW Vi 190–191; ss Viii 261–262; Linde V
zinke ičius 1987: 140; Филичева 2003: 137]) → s. bl . caixa, sk inja ‘dėžė;
42 ac a Linguis ica Li huanica LXXI achiakampio o ma de anpículo; escėp u ė;
oLandas k egŽdys
ka s as (ГСБМ XXXi 388389), bl . (dial.) скрня ‘didelė dėžė; skiau ė (dėžė con
skylu ėmis pa a man ene peces i os); cajė pa a ha inas, g anos almacena ;
ėdžios (Носовичь 1984: 588; Байков, Некрашэвiч 1993: ž . Гарбуль 2009: 405406), . скрня
‘dėžė, za ožena dėželė (Даль iV 209) skàū 2 (s .) ‘ ik nulup a a y izdi b a gy ulio
291; СБГП iV 464; Сцяцко 1972: 102–103; da ž . Прыгодзіч, Прыгодзіч 2011:
148), s. . скрына ‘kaus y a dėžė, sk ynia; dėžė su dangčiu’ (СРЯВ XXV 31; da
oda, kailis: O y po celain bei ožkų aip much mėsinėjau, que ya os sabíajau, ku
skū às pakab ky i donel (Vd 382 [LkŽe; kabelka 1964: 206]) ← (s. 4, .) ← le. piel ‘žmens y
piel de animal; ase o; cue dada hecha; á bol cie ė e k . (sW Vi 169170; ss Viii 250251;
Linde V 261262; ambién é Mikulėnienė 2004: 78) → s. bl . скy a ‘oda; elabo ada piel de
animal; ida (GSBM XXXi 396), bl . (dial.) ск a ‘žmogaus oda; izdi b a gy ūno oda
(Носовичъ 1984: 589; Байков, Некрашэвiч 1993: 292; СБГП iV 471472; c V 52; эcБМ Xii 167) .
шкра ‘neišdi b a ž ė ies oda con kailiu; made a de á bol; noikusi mo e iškė i k .
(Даль iV
638639; Фасмер iV 451) шmõ as 2 (sm.) ‘a ski a kokio d aik o pa e, ga balas: Ra as sob e
ašies b aškėdamas gi asi di ícilmen e i gi, zemes bjau ias išplėšdams, eškina
šmõ ais k. donel
( g 17 [LkŽe; kabelka 1964: 227])
← ( .) le szma ([ .] le. szma a) ‘gabalas; skiau ė; y muchos k . (< . . a. sna [ ]e
‘juos elė; andas . dial. [š abų] Schna e ‘medgio, mijasos įpjo a . Schna ‘ iba,
linija, uožas [sW Viii 638; Linde V 554; Фасмер iV 458459; LeW 1015; ambién éase
zinke ičius 1990: 35; ka delis 2003: 89]) → s. bl . / шматъ ‘gabalas; mechosos gabalas (СЛw;
Булыка 1980: 186), bl . (dial.) шмат(ъ) ‘gabalas; g an can idad; g andes 486487), . шматъ
apim ies, daug’ (Носовичъ 1984: 714; Байкоў, Некрашэвiч 1993: 350; СБГП V
‘gabalas; a aiža; pa e; dis ancia i k . (Dál iV 640) šobl 4 (s .) ‘ka das, kala ijas:
Rodés me, que odo s ie s, ko o susibėgęs, ka dus y šoblès en ma gas sunešė pie as
k. donel (Vd 439 [LkŽe; da ž . kabelka
1964: 227])
(s. ← .) le / szabla ‘ ies ų ašmenų ka das y k . (< eng . szablya ‘lenk as ka das [sW
Vi 549; ss Viii 5262;527; Linde V 500; Фасмер iii: 541; Wołosz 1989: 30130 géza 1991: 278; ó h
2007: 130; da s . Palionis 1967:8; 27 zinke ičius 1988: 129]) → s. bl . шабля ‘ka das (Булыка
1980: 70), bl . (dial.) šáбля ‘ka das; špaga (Носовичь 1984: 703; Байков, Некрашэвiч 1993:
346; СБГП V 450) ( g 501 [LkŽe; ambién ž . kabelka 1964: 241]) ← (s. .) le. a ić ‘pa aiky i
õpy is, -ija, -ijo ( e b. e l. impe s.) ‘a si ik i, pa si aiky i’: Andai õpi-
jos, kad aš, į baudžia ą jodams, kaip šal yšiui eik, įd ožiau inginį Slunkių k. donel
en aikinį; asci, oca ; acep a , encon a ; su gi en el momen o adecuado; elegi ;
į ik i; log a ; cla amen e expues os, explicados y k . (< . . a. ë en ‘pa aiky i [sW
Vii 9192; ss iX 179; Linde V 644645; Фасмер iV 94; эcБМ Xiii 350]) → s. bl . a i i ‘pa aiky i,
alcanza ; su ik i (Булыка 1972: 324, 1980:
k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai
43s aipsniai a icles /
189) s. bl . a ‘pa i su i ; des ui ; ensaya ; (už)pul i (ГСБМ XXXiii 420422), bl .
(dial.) pápić pápić, pá ić ‘pa aiky i en aikinį; encon a , acep a ; a spė i;
suspė i, ence ; galė i y k . (Носовичь 1984: 638; Байков, Некрашэвiч 1993: 314;
СБГП V 117; c V 151; эcБМ Xiii 349350), . трáфить, трáпить ‘pa aiky i в aikinį
(Даль iV 426; Фасмер ibd.) õžy i, -ija, -ijo ( e b. .) ‘b ang in i, in e i: Tu
neliūbiji pi agų gėgai nega i ų i gi ga džia ne õž iji pon+k. donel (PL 135 [LkŽe;
cabelka
1964: 262])
(s. ← .) le / ważyć ‘s es i balanzclemas; le e i; decidi ; a iesga ; e alua ; mojuo i;
in en in i; odia ; a iesga ; alcanza ni el, e ę i k . (← [s. .] le /. [dial.] waga
‘s a s ykles; edi icio en el que se pesa; s ė imas; auga; ayec o ia de los animales;
impo ancia; can idad pas egada; peso; impo ancia, impo ancia; espe o; s i is; linas,
cue ė; colga se pesas; b anc us; pesos de máquinas de ejido y k . . . a. wâge s. . a.
wâga < . Wage ‘s a s ykles /; impo ancia; s o is [sW Vii 442443, 476477; Linde Vi126,
150151; ss X 3435, 5254; ka łowicz Vi 64; b ückne 1985: 1258599; Фасмер i 263; эcБМ ii 12;
Wacke nagel 36: 1878; Köble 1993: 2185; schü zeichel 2012: 367; ambién éase zinke ičius
1988: 13 1341, 59; plg. Шанский24 I3 4; Судник 1975: 142]) → s. bl . aжыти, aжити ‘s e i;
cuinua ; pesa i balanzas; (į)e alua , aho a ; s a s y i; ene alo ; ke in i (ГСБМ ii
291294; Булыка 1980: 184), bl . (dial.) ážić áži ‘s e i balans yklėmis; a iesga ; a įs i,
in in i; e alua ; ene omenyje (Носовичъ 1984: 42; Байков, Некрашэвiч 1993: 55; СБГП i 268;
эcБМ ii 23), . dial. áжить ‘s e i; (pa)kabin i (Даль i 159) zalniẽ ius 2 (sm.) ‘ka ei is: I
como koks zalniẽ ius, k ygėj nosį palikęs... en baudžia ą slenka k. donel (Pp 180 [kabelka
1964: 262]) ← le. dial. (dLd [kujawy]) zołnié , zołnié z ‘ka ei is (← s. le. [dial.] żołnie z [ .] le.
żołnie z)‘ka ei is / ka iuomenė < č. žoldnéř ‘ . p. . . a. soldenæ e, soldne . Söldne
‘samdomas ka ei is ← i . solda o ‘ka ys [ka łowicz Vi 447; sW Viii 717; ss Xi 101 590; isjP
69; kudzinowski 1974: 730; Machek 1968: kluge 2002: 855; e ambién. Palionis 1967: 279;
Áдомавичю e 1982: 43, 46; zinke ičius 1988: 131; Walczak 1995: 80; ejzek 2001: 751; plg.
Жирмунский 1948: 106]) → s. bl .
zollne ъ ‘ka ys (Булыка 1980: 61) žegnõnė 2 (s .) 1. ‘pal ai minimas: Pe o... ableą
con okiom žegnõnėms pekliškoms įžegnojęs, duoną nu e ia iek k. donel (Vd
122); 2. ‘(p c.) die o malone gau abajo u os: O de mėšlo smi dinčio žegnõnė
pa eina k. donel (Vd 277
[LkŽe; ambién z . kabelka 1964: 264])
(s. ← .) le / żegnanie ‘imi ación de la ma ca de c uz, la elici ación; paš en imas i k . (sW Viii 703; ss Xi
580; Linde Vi 883) → bl . жегнанне ‘laiminimas; despedida (Носовичъ 1984: 154) po el o igen ž . žegnó i 24
algunos sla is as a i man que es o es bend asla iškasis skolinys de s. . a. wâga (plačiau ž . Преобра-
женский i 6162; Шанский ibd.; эССРЯ i 92).

44
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
žegnó i, -ója, -ójo ( e b. .) ‘laimin i (pp . k yžiaus ž enklu): Vislab se á niekai, qué
eiksim a gi comenzésim, que žegnójan i handelė eu negelbės k. donel (Ž 672 [LkŽe;
da z . kabelka 1964: k 264]) (< č. žeh na i ‘laimin i; eikš i padėką ← . . a. sëgenen .
← (s. / .) le. żegnać (się) ‘da y i anka k yžiaus ženklą; laimin i; paš ęs i; (e ange-
likų) su i in i; užkalbė i (ligą, nužiū ėjimą); a sis eikin i, pa es i die o aliai i
segnen ‘laimin i, hace mano la c uz señalą /; p emio ano i ← V. lo. signa e ‘ką
pe žegno i, baimin i; pe sižegno i; c íš i i; su iliza i k . [sW Viii 703; ss Xi 579580;
Linde Vi 882; b ückne 1985: 664; эcБМ iii 199; Machek 1968: 724; nie meye 1976: 970; MLex
189; é ambién Palionis 1967: 274; Судник 1975: 84, 170; zinke ičius islydė i; k ikš y i
(ГСБМ iX 282; Булыка 1980: 182), bl . жегнáць (жагнáць) ‘laimin i; hace anda c uz
1987: 138; Walczak 1995: 54; PeŽ iV 106; Филичева 2003: 141; plg. ka delis
2003: 66]) → s. bl . жекгнати, жегнати / жекгнатися, жегнатися ‘a sis eikin i,
señalą (Носовичъ 1984: 154; Байков, Некрашэвiч
1993: 100; écБМ iii 199) žỹčy i, -ija, -ijo ( e b. in ., .) ‘duo i kam į skol ą, skolin i: Taip
a elė... okį ma ydama g ol ą i ne u ėdama ya en odo s ie o de bėdos miežius
nežỹčy us pažada a duo i k. don donel (d. 2527 da [LkŽe; éase kabelka 1964: 265]) ← le (s.
.) desea ‘linkė i buena, aleg ug is o o sėkme; inclina su ladoėn, e bui ; aconseja ,
da consejo; pe mi i , acep a ; p és amosin i, pe mi i usa (sW Viii 730731; ss Xi 604;
Linde Vi 10641065; más é Walczak 1991: 72; ka delis 2003: 106; kazak 2011: 80) → s. bl . жичити,
жичити, жичити, жичити ‘ okš i, linkė i (ГСБМ X 39; Булыка 1972: 114, 1980: 133), bl . жчиць
‘linkė i (Носовичь 1984: 156), . dial. жчить ‘skolin is (СРНГ iX 201) s. bl . зичити, зычити
‘ okš i, linkė i (ГСБМ Xiii 271272), bl . (dial.) зчиць зчыць ‘linkė i; pa a i (Носовичъ 1984:
222; эcБМ iii 353; c ii 170), . dial. zči ‘linkė i (Dál i 697) 1.2.1. mo o one iniai čiepẽlis (sm.
dem.) ‘jaunas įskiepy as medelis: Ogi namėj čiepeliùs g ažius išdykusios lupa k. donel
(Vpkab [67elka 1967: 29]) čiẽpas skie pas, įsk iepi s 36 sd1, 6, 27 k: Aquí p as as chipas,
nep ẽigis Pbs; Sp ausmės, o čiepai, u se mediou iais nekiau ais, sanoiki s. dauk; 2.
al e nan ai, an iniai ediniai
‘jaunas įskiepy as medeli s, ski epa s 327: Pe nai plan ado chiẽpas bien c ece Pl ;
Es au in ie no odos čiepa nušalo Pg ; Kiškis du an e in ie no odos čiepùs nug iaužė
čiẽpas 4, 2 (sm.) Pl 1. ‘šakelė, a auga, ku ia skiepijamas ki as augalas,
g ž y k . (Lb 66, d 73, bb Ps 128.3); 3. ‘(pp . pl.) aciepas, ak cina: Raupliniai čiepai š; Mane
čiepijo, sólo čiepa g andes čiepa! sln ; 5. ‘l enk ini o pei lio e o és įpio a: Peilio čiẽpas
pailgas j b s . ščiepas ( ambién s . oszko 2009: 76) dbó i (su inicial iniciale eze) dbó i, -
da ója, -ójo ( e b. ., in .) ‘s ebė i (ką), žiū ė i (ko): Ku sai dboja en el paxmo ch ch
ch ch ch ch ch 5Moz 18.10; Ai nedėlė, moja ses e j ; Nedboju 165 kalbužbok, ha no hing
nep igijo kp; 4. ‘skiepijimo žymė kūne’: Jau š ai o čiẽpo nė nežymu Pl ; Kokie
27 in o he be nelis jV6
k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai
45s aipsniai a icles ščiẽpas 4 (sm.) ndŽ, Š nč, nW 1. / ‘šakelė, a auga, median e la
aciepijamos kiKal i esme... įskel jon (sielon) ščiepeliùs isokių gam ų š en ųjų dP 96; 2.
as auga las, skie pas, į ski epis’ su , MP 93: Paėmiau ščiep iš g ūšios ign; (p k.):
‘jaunas įskiepy as medelis, aciepas: Nusipi kau ščiepų oz 55 Kai ščiẽpas jo en ui aps;
/ Ta o aikeliai como aly os ščiepeliai (a žalėlės) Mž 386 ← (s. .) le /. szczep ‘poskiepis;
apilado medelis i k . (sW Vi 581; ss Viii 538539; Linde V 521; ambién é. aLeW [s. . čiẽpas]),
bl . (dial.) шчпа ‘poskiepis (Байков, Некрашэвiч 1993: 353; Сцяшковiч 1983: 568) . щепá
‘medžio skala, gabalėlis (Даль iV 655; plg. Фасмер iV 502503) dabó i, -ója, -ópalajo ( e b. .)
‘saugoj, p i o ižiū ė i: A o i an aikikių, как ė ui eik, nedabóji k donojel (Ž 299
[LkŽe; kabelka 1967:] e ló is, -oja, dabójo ( e b.) 1. ‘saug o is: Así dabokis con ponu
pasipū usiu šū y k. donel (Ž 409); 2. ‘ ūpi n is, s eng is: Desde pequeños días dabójaus
iejlybai elg is k. donel (Pš 30 [LkŽe; kabelka 1964: 67]) ž . dbó i (su epen eziniu esp.
nee imologiniu -a- [dél enómeno de es e one ino e onke ičius: 1966136; e
Adomo i chü e 1982: 135 47; zinke ičius 1988: 38, 130; zinke ičius ii 272]) bó i, bója, in ijo
( e b.) concen a se: nebókmie , gaidau, ne e kyd, pe im nusams k. donel (PL 529 [LkŽe;
kabelka: 1964) .
(s. ← .) le / dbać ‘ ūpin is; p es a a ención i k . (sW i 431; gs 28; sPW iV 561565; ss ii 44; эcБМ iii 129130;
u bu is 2009: 423) → s. bl . cuba i ‘n cuidado; pensa sob e qué; p es a i a ención, no a ė i (ГСБМ Vii
271272; Булыка 1980: 197), bl . (dial.) дбац ‘ ūpin is; gal o i, k eip i dėmesį (Носовичъ 1984: 127; Байков,
Некра ше вiч 1993: 92; c ii 9), . dial. дбать ‘ ūpin is; kaup i, ink i (Dál i 425) kaš úo is, -úoja, -ã o ( e b.
e l.) ‘da y is išlaid as: Po consiguien e pad es sus... y eik z . kaš a ó i kaš a ó i, -ója, -ójo
( e b. in .) ‘kaš uo i, a sie i i [k]: ¿Te mucho čeba ai kaš a ojo? (LkŽe; ambién z ds. z Ž 278; zŠ i
daug dėl o kaš ã os i gi s elia os k. donel ( g 142 [LkŽe; kabelka 1964: 108]) –
353) V 172173), i. i. ac ua lis ados leksemas de los esla os o ien ales como he edados, y no como
kaš úodin is (-y is), -inasi, -inosi ( e b. e l.) ‘d a y is išlaidas, kaš u o is’:
Ki i aip daug neno ėjo kaš úody is k. donel (LkŽe)26 – ž . kaš a ó i
p es ados de un á ea lingüís ico de los esla os occiden ales.
25 kai ku ie sla is ai ekons uoja p asl. *dъba i ‘ ūpin is’ (Фасмер i 486 [o. ubačio o in a pas]; эССЯ
26 Es a leksema en j. kabelkos pa eng ą k. donelaičio palab as de sąwadą no es á incluida (ž . kabelka 1964: 197).
46 ac a
oLandas k egŽdys
Linguis ica Li huanica LXXI
← (s. / .) le. kosz ować ‘kainuo i; u ė i išlaidų, kaš uo i’ (← [s. / .] le. [dial.] kosz
‘gas os, c édi os; p ecio, alo < č. koš ‘ . p. ← . . a. kos [e] ‘išlaidos, lėšos [sW ii
495496; sPW XVi 1416, 17; ss iii 357; ka łowicz ii 446; sławski ii 545546; эcБМ V 107 ML; LeW
sia kowski 2004: 16; Połomski 2010: 7; plg. kluge 2002: 531; Фасмер ii 361;
228; 43ex 113; da . Palionis 1967: 276; Адомави чю те: 1982; zinke ičius 1988: 136]) s → bl .
koš o a i ‘kaš uo i (ГСБМ XVi 72), bl . (dial.) коштовáц ‘išmėgin i; kaš uo i (Носовичь
1984: 250; c ii 231), s. . кош товати ‘kainuo i, a sei i (СРЯВ Vii 396397), . dial. kos o áť
‘cainuo i; se e aluable; ik i i k . (Даль ii 183) k õmininkas 1 (sm.) ‘pi kl ys, pa da ė ja
s: Rudikis... en e k õmininkų y kupčių ápidamen e nulindo k. donel ( j 6 [LkŽe; kabelka
1964: 118]) z . k õmninkas k õmninkas (k õmnykas), -ė 1 (smob.) 1. ‘pi klys, pa da ėja s:
K omnykams... pabucios y pakiemiais landinė i užsaky a (užd aus a) debe ía se bzbk ii
119; 2. ‘(p k.) kup iu s: Nos y kup ius k omnykais llaman ds; 3. ‘(p k.) eki s: Kieno gi aquí
an k õmnykas a bėga? ds
← ( .) le k amnik ‘smulkių bienes dekei is; iajan e pi klys (← [s. .] le / k am ‘ciockel de
me cade ía; pocoė ienda; alle es de a esanos; p oduc os y k . < . . a. k âm ‘p ekė,
smulkmė y k . s. . a. k âm ‘luga de come cialización en el me cado e k . / // . K am
‘smulkios p oduc os; esiduos; asun os i k . [sW ii 526, 527; sPW Xi 121122, 124; ss iii 375;
kluge 2002: 534; Wacke nagel 1878: 165; köble 1993: 1264; schü zeichel 2012: 182; ž . da .
kabelka 1964: 25, 118; Palionis 1967: 276; Aдомавичю те (ГСБМ XVi 8990), bl . (dial.) крámnikъ
1979: 99–100, 1982: 43; Walczak 1995: 142]) → s. bl . крамникъ ‘pi klys, pa da ėjas’
‘ endededo ; dueño de ienda
(Носовичъ 1984: 251; СБГП ii 514)
kùknė 2 (s .) ‘ i u ė’: Todėl uo d ąsa lindau į a i ą kùknę k. donel (Pp 114
[kabelka 1964: 26, 119]) z . kùchnė kùchnė 2 (s .) ‘ i u ė z Ž 322; zŠ i: 254; kuchnià 2
‘ . p. : Eik in kucknią, asi zaminky os duonos i algyk ps. imašiai (d Ž i: 316;
ambién z . z Ž 322; zŠ ii: 446); (s. ← .) le / kuchnia ‘k osnis pa a la p epa ación de
alimen os; cocyklė; habi ación en la que gaminado ii 618; sPW Xi 531532; ss iii 459;
mais as; pa iekalų gamybos būdas i k .’ (< s. č. kuchyně ‘ i u ė’ ← s. . a. kuhhi-
na ‘mais o gaminimo ie a; i u ė; užeiga’ ← lo. coquina ‘ i u ė; kulina ija’ [sW
Фасмер ii 436; эССРЯ i 454455; Machek 1968: 305; Wacke nagel 1878: 168; köble 1993: 1278;
seebold 2008: 482; é aún. Palionis 1967: 277; Walczak 1995: 92; sia kowski 2004: 14;
Филичева 2003: 136]) → s. bl . cocina ‘pa alpa, en la que se p epa a los alimen os;
ese as de alimen os (ГСБМ XVi 256257; Булыка 1980: 97), bl . (dial.) khnia ‘ i u ė;
cocyklė (ТСБМ ii 764; СБГП ii 592; эcБМ V 175), s. . кухня ‘pa alpa, des inada a la
p oducción de alimen os; ki ės indai (СРЯВ Viii 150), . кхня ‘ i u ė (Даль ii 228)
nabãšninkas 1 (sm.) ‘ elionis (apie mi usį žmogų): Ale nabãšninks am s o s así
neda yda o bū ui k. donel (Vd 177 [kabelka 1964:7] 13) z . nabãš i ninkas (su
abso buo u - i-)
k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai
47ipsniai a icles nabãs aščikas, -ė 1 (smob.) ‘ elionis (apie mi usį žmogų) ž .
nebãš či kas nebãš ikas, -ė 1 (smob.) / 1. ‘numi ėli s; 2. ‘ el ion is (apie mi usį
žmog ų) ž . nebãščikas, -ė (con elemen o es uc u al -čdea ika izacija)
nabãš ikas, -ė 1 (smob.) 1. ‘numi ėli s; 2. ‘ elio nis (a pie mi u sį žmog ų)
n-e-b-a-š ikas → n-a-b-a-š ikas) nabãš ininkas, -ė 1 (smob.) 1. ‘numi ėlis; 2.
ž . nebãš ikas, -ė (su pi mojo sando -e- > -a- kai a dėl eg esy inės asimiliacijos, . y.
‘ elionis (apie mi usį žmogų) z . nabãš ikas žmogų): Kàp nùmi ė žmõgus, ẽža
nebãščikų Micaičiai (d Ž ii 9; ambién z . z Ž 427; zŠ ii 445)
nabãš ninkas, -ė 1 (smob.) ‘nu mi ėlis’ – ž . nabãš ininkas, -ė
nebãščikas, -ė 1 (smob.) ‘ elionis, amžina ilsis (kalban apie mi usį
(s. ← .) le / nieboszczyk ‘ elionis; g ie ininis sū is, pa acajado ie aėn, pa a įgau ų
cie a sabo į (sW iii 260; sPW XVii 147; b ückne 1985: 33) → s. bl . cieloжчикъ, небожсчикъ,
небожчикъ, небожщикъ, небожщыкъ, небозчикъ, небосчикъ, небощикъ, небощыкъ
‘ elionis, negy ėlis (ГСБМ XiX 391), bl . (dial.) нябóжчик, нябóщик, небóщик (bl . dial.
нiбóщик) ‘numi ėlis; a ge a (Bajko , Nek ashe ich 1993: 196; СБГП iii243; эcБМ Viii 58)
ponã is (sm.) ‘po nai is: Ogi aho a ya como ponã is skiau u ę odai k. donel (PL 268
[kabelka 1964: 187]) z . ponái is (su d ibalsio ai mono ongización [apie plačiau
jąke ičius 1966: 91, 2006: 187; ambién éase k egys 2012a: 4 zin) ponái is 1 (sm.) 1. ‘jau
nas, ne ed ęs seño ; po no sūnus; bajo ai is , n, i: Tuos pakajuos po la mesa sien a
una seño , o ya de esos ponaicios baisi mul i udybė bsP iV 47; g ažiai apsi ais apsęs
ponaičiukas y a jun a con él s i 366 y k . (Š s, jd 27, jV 50, 444, 916, gmž, bso 215, k ž,
Vieną ka ą jis ėjo pe mišką i su iko ponai į L (bsg); Tik kaip ma ai a si ado ies juo
g k, j g, Lkš, Škn, L (b ž), d , ad, Ml, Pnd, dglš); 2. ‘Vi ešp a s27: Ga bink ponai į,
žmonelių gelbė ojį Mž 208; 3. ‘dy kūnas, l eng aduon is, izl epėl is g ž (LkŽe; ambién z .
d Ž ii 121; z Ž 502) s. . le /. panic, ( .) le. panicz ‘skais us jaunikai is, skais uolis; pono
sūnus; bajo-
ai is; ne edęs jaunas ponas; dabi a, dykaduonis; ne edęs y iškis’ (sW iV 35; sPW
XXiii 153) → s. bl . paanichъ, paanicъ ‘jaunas ponas; jaunikis (ГСБМ XXiii 425), bl . panchъ
panich ‘pono sūnus / nobling jo en; o denadamen e, limpiamen e ado nado jo en; ponai is
(Носовичь 1984: 391; Байков, Некрашэвiч 1993: 221) põniškas, -a 1 (adj.) ‘piklausan is ponams:
Põniški djeca, su bū iškais susisėdę, a eces b oliškai pu us k apš ydami, žiopso k. donel
(PL 309 [LkŽe; da iz kabelka 1964: 181]) põnskas, -à pañ, -à 4 (adj.) ‘po nišk as, lepęs : Kad u
as muy pa pasida skas! niekai jau a ęs! Mžš; ¿ ú ap eses a acep a lo él muy pañskas!
b ; and Pañskas daik as (se dice sob e 27 dominykas u bas (1996: 294) indica sememą
‘jaunas ponas, y no signi icado ‘Viešpa s.
54
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
ka delis Vy au as 2003: Ry ų aukš aičių šnek ų sla izmų onologijos b uožai. Vilnius:
Edi o ial de la Uni e sidad de Vilnia.
ka łowicz iVi k a łow icz jan. Słownik gwa polskich 16. k aków: d uka nia c. k.
uni e si e u jagiellońskiego, 19001911. kazak an želika 2011: XViXVii a. Ldk ex os de
accionesžodinių hib idų p oblema. kluge ied ich 2002: E ymologisches Wö e buch de
Pe spec i es o Bal ic Philology ii. Poznań: ys, 71–84.
deu schen Sp ache, 24 au l. bea b. on elma seebold. be lin & new yo k: Wal e de
g uy e . köble ge ha d 1993: Wö e buch des al hochdeu schen Sp achscha zes.
Pade bo n: . schöningh.
k egž dys olandas 2012: ca ac e is yka słownika polonizmów w języku li ewskim. LingVa ia
14(2). k aków: księga nia akademicka, 125146. k egždys olandas 2012a: Bal ų mi ologemų
e imologijos žodynas I: K is bu go su a is. Vilnius: Ins i u o de in es igaciones cul u ales de
Li uania. k egž dys olan das 2014: Li u ias de la lengua polonizmos-la ynizmos a ibución
peculia idades. Funcionamien o de idiomas i li e a u a na Li wie. Li ewsko-polskie związki
naukowe i kul u owe. Monog a ía zbio owa, ed. Mi osław dawlewicz, i ena edo owicz, algis
kalėda. Vilnius: Edi o ial Vilniaus uni e si e o, 407421. k egždys olandas 2014a: Leksiniai
skoliniai nacionų kul ū inės in e e encijos e leksija: polonizmai-semi izmai de los idiomas
li uanos. Bal u iloloģija 22(2 [2013]), 5593. i š op ai ienė dai a 2004: k is i k jono donelaičio aš ų
leksika y su edagación. Senoji Lie u os li e a ū a, 18 lib o. Vilnius: LL i, 252264. k iš o pai
ienė dai a 2005: k is ijono donelaičio laš os p epa ación y edagación p incipios: anks esnieji y
1977 y 1994 años ediciones. A chi um Li huanicum 7, 287302. i š op ai ienė dai a 2007: k is i
k jonas donelai is i b ošiū a sob e sepa acijos naudą (1769): análisis de la lengua. A chi um
Li huanicum 9, 215234. kudzinows ki czesł aw 1974: zeczowniki o osnowie na -eo- w Pos ylli/
daukszy. S udia indoeu opejskie, ed. je zy ku yłowicz. k aków: zakład na odowy im.
ossolińskich; Wydawnic wo Pan, 97102.
Lampe geo ey W. h. 1961: A Pa is ic G eek Lexicon. ox o d: cla endon P ess.
Lebedys ju gis 1972: Li uanis ikas ba uose II. Recenzías, pascai os, sumanymai, pa .
juozas gi dzijauskas. Vilnius: Vaga.
Lehmann Win ed P. 1986: A Go hic e ymological Dic iona y. Based on he hi d edi ion o
Ve gleichendes Wö e buch de Go ischen Sp ache by Sigmund Feis . Leiden: e. j. b ill. LeW
aen kel e ns . Li auisches e ymologisches Wö e buch 12. heidelbe g: Vandenhoeck &
up ech , 19621965.

k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai
55s aipsniai / a icles
Liedke Ma zena 2004: Od p awosławia do ka olicyzmu. Ruscy możni i szlach a Wielkiego Księs wa
Li ewskiego wobec wyznań e o macyjnych. białys ok: Wydawnic wo uniwe sy e u w
białyms oku.
Linde i–Vi – Linde M. s amuil b ogu mil. Słownik języka polskiego 1–6. Wa szawa:
w d uka ni Xiežy Piia ów, 1807–1814.
LKa IIII A las del idioma Li uáneo 13. Vilnius: Mokslas, 19771991. LKe Lie u ių kalbos
enciklopedija, pa . kazys Mo kūnas. Vilnius: Mokslo y enciklopedías ins i u o de
publicación, 1999.
LkŽe Dicciona io de la lengua Lie u ių 120, 19412002. segunda edición elec ónica, edac o es
de colegia: ge ūda nak inienė ( y . edi o ė), jonas Paulauskas, i u ė Pe okienė, Vy-
au as Vi kauskas, jolan a zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2013.
Lö zsch onald 1992: Duden Jiddisches Wö e buch (2., du chgesehene au lage).
Mannheim & zü ich: duden e lag.
Łowmia ń ski hen yk 1957: uwagi o wpływach słowiańskich na li ewską e minologię kościelną.
S udia z ilologii polskiej i słowiańskiej 2. Wa saw: Pańs wowe Wydawnic wo naukowe,
366372.
Ls Liddell hen y geo ge, sco obe . A G eek-English lexicon. new yo k & cincinna i:
ame ican book company, 1882 (eigh h edi ion). Machek Václa 1968: E ymologický
slo nk jazyka českého. Machek Václa 1968: E ymologický slo nk jazyka českého.
Machek Václa 1968: E ymologický slo nk jazyka českého. 2. ydán. P aga: Českoslo enská akademie ěd.
Ma kus-na ila Liene 2011: Ruca as izloksnes Dic iona y: leksikog a iskais un leksiskais aspek s.
P omociones abajo ilología doc o g āda adquisición lingüís ica de las indus ias la iešu
diah onicas lingüís icas apakšnoza ē. Liepāja: Liepājas uni e si ā ē. Miklosich anz on 1977:
Lexicon palaeoslo enico-g aeco-la inum. da ms ad : scien ia Ve lag aalen.
Mikul ėnienė dang uolė 2004: selección de skolinių y e aluación kalbos pa a imuose.
Skoliniai i bend inė lie u ių kalba. Vilnius: Edi o ial del Ins i u o de la Lengua
MLex – Ma hias Lexe s Mi elhochdeu sches Taschenwö e buch. 37 au lage. Leizig: s. hi -
Li uania, 7789. Ve lag, zel 1986.
Moszyńska danu a 1975: Mo ologia zapożyczeń łacińskich i g eckich w
nie. W ocław & gdańsk: zakład na odowy im. ossolińskich.
s a opolszczyźnie meye jan ede ik 1976: Mediae La ini a is lexicon minus. Leiden: e. j.
b ill. no ilai ė ilon a 2004: Polonizmai XViXVii amžių po e ių ex os. Li uanis ica
57(1), 36–42.
Pake ys an anas 1982: Li u ias bend inés lengua p ozodija. Vilnius: Mokslas.
56 ac a
oLandas k egŽdys
Linguis ica Li huanica LXXI
Pake ys an anas 1991: In e nacional de palab as ki chiación. kaunas:
Š iesa. Palionis jonas 1967: Lie u ių li e a ū inė kalba XVIXVII a. Vilnius:
Pa lion is jo nas 1987: dėl lie u ių li e a ū inės kalbos kilmės „in e dialek inės“ kon-
Min is. cepciones. Bal is ica 23(2), 184192.
Pe i daniel 2010: Un e suchungen zu den bal ischen Sp achen. Pe i daniel 2010:
PeŽ i–iV – Mažiulis Vy au as. P ūsų kalbos e imologijos žodynas 1–4. Vilnius: Moks-
Un e suchungen zu den bal ischen Sp achen. Pe i daniel 2010: Un e suchungen zu den
bal ischen Sp achen. Pe i daniel 2010: Un e suchungen zu den bal ischen Sp achen. Pe i daniel 2010: Un e suchungen zu den bal ischen Sp achen. Leiden & bos on: b ill. las ( . 1), Mokslo y enciklopedías edi o ial ( . 2, 3), Mokslo y enciklopedías ins i u o de publicación ( . 4), 19881997.
Pleskalo á jana 2009: S a á čes ina p o ne ilology. b no: Masa yko a uni e zi a. Połom ski
omas z 2010: ola zapożyczeń z języka niemieckiego w p ocesie ksz ał owania się polszczyzny
na p zes zeni wieków. XV Sesja naukowa Język i czas. Nowy Sącz, 115 (p iega in e ne :
h p://www.zse.nowysacz.pl/old/ publics/sp ache_und_zei .pd ). ejzek jiř 2001: Český
e ymologický slo ník. P aha: Leda. oszko da nu a 2009: zapożyczenia leksykalne w li ewskiej
gwa ze puńskiej. Ac a
Bal ico Sla ica 33, 7590.
ozwadowski iiii o zwad owski j an Mi chał. Wybó pism 13. Wa szawa: Pańs wowe
Wydawnic wo naukowe, 1961. 1959, sabal iauskas alg i das 1966: Lie u os kalbos
leksikos aida. Li uáneos cues iones lingüo y os 8. Vilnius, 5141.
schü zeichel udol 2012: Al hochdeu sches Wö e buch (7., du chgesehene und
e besse e au lage). be lin &bos on: Wal e de g uy e gmbh & co. kg. seebold elma
2008: Ch onologisches Wö e buch des deu schen Wo scha zes 2 (De Wo scha z
des 9. Jah hunde s). be lin & new yo k: Wal e de g uy e . sgP iViii(126)... Słownik gwa
polskich 18, ed. Mieczysław ka aś, je zy eichan, s anisław u bańczyk, joanna
okoniowa, ba ba a g abka. W ocław & gdańsk: zakład na odowy imienia ossolińskich;
Wydawnic wo Polskiej akademii nauk, 19791991 (i1 iii3); k aków: ins y u języka Polskiego
Pan, 19922013 (iV1Viii3)... sia kowski janusz 2004: S udia nad wpływami obcymi w
ogólnosłowiańskim a lasie językowym. Wa szawa: isziP.
ska džius iVii sk a d žiu s P anas. Rink iniai esc i os 17, pa . albe as osinas. Vilnius:
Mokslo y enciklopedías edi o ial, 19962013. sławski iV sławski anciszek. Słownik
e ymologiczny języka polskiego 15 (1. aj; ników języka Polskiego, 19521982.
2. k–ko ; 3. ko a –kysz; 4. La–Łapucha; 5. Łasia–Łżywy). k aków: owa zys wo Miłoś-
k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai
57s aipsniai / a icles
smułkowa e lżbie a 1988: o polsko-biało uskich związkach językowych w aspekcie czasowym i
e y o ialnym. S udia polsko-li ewsko-biało uskie. Wa saw: Pańs wowe Wysmułkowa
dawnic wo naukowe, 220–258.
elżbie a 2002: Biało uś i pog anica: s udia o języku i społeczeńs wie. Wa saw: Wydawnic wo
uniwe sy e u Wa szawskiego. sokólska u szula 1999: Siedemnas owieczna polszczyzna
k esów północno-wschodnich (słowo wó s wo, słownic wo, azeologia). białys ok: ans
humana.
sPW i–XXXVi… – Słownik polszczyzny XVI wieku 1–36. W ocław & k aków: Wydawnic wo
Polskiej akademii nauk, 1966–2012…
S S I XI Słownik s a opolski 1 ed. s anisław u bańczyk ( . 1, aĆ, Wa szawa 19531955; .
2, dh, W ocławk akówWa szawa 19561959; . 3, ik,
ków–Wa szawa 1960–1962; . 4, L–M, W ocław–Wa szawa–k aków 1963–1965; . 5, n–Ó,
W ocławk aW ocławWa szawak aków 19651969; . 6, Pżżenie,
W ocławWa szawaGdańsk 19771973; . 7, Pódz ozp oszyć, W ocławWa szawaSk aków
19731977; . 11, Rozch zyszko, W ocławWa szawa: 19811989; . 9, 1993; . 10, 1992; . 9, 1992;
. zakład na odowy imienia ossolińskich; Wydawnic wo Polskiej akademii nauk.
s eingass ancis joseph 1963: A comp ehensi e Pe sian-English Dic iona y. London:
ou ledge & kegan Paul Limi ed.
s oske liūn as su nas 1990: donelaicio Me ų es ilos. K is ijonas Donelai is li e a u a en
ciencia y c í ica, sud. kos as do eika. Vilnius: Vaga, 353378. s u yński janusz 2002:
Elemen y g ama yki his o ycznej języka polskiego. k aków: omasz s u yński.
subač ius gie d ius 2012: O den y ne a ka de Li u ian Language balsių abėcėlės: his o ia y nūdiena.
A chi um Li huanicum 14, 155190. sW iViii ka łowicz jan, k yński adam a., niedźwiedzki Władysław
( ed.). Słownik języka polskiego 18. Wa saw: W d uka ni e. Lubowskiego (12), W d uka ni gaze y
handlowej (36), W d uka ni Współczesnej (7), Wydawnic wo kasy po ó h al éd 2007: E ymological
Dic iona y o Hunga ian. he hague: Mikes in e nade Go ischen Sp ache. ams e dam: johannes
mocy dla osób p acujących na polu naukowem imienia j. Mianowskiego (8), 1898–1923.
Mülle . u bu is Vincas 2009: Bal ų e imologijos e iudai 2. Vilnius: Vilniaus uni e si yk publicka. ušins
ional.
uhlenbeck ch is ianus co nelius 1900: Ku zge ass es e ymologisches Wö e buch
kien ė V ik o ija 2014: komunikacja p awna Wielkiego księs wa Li ewskiego w świe le nowego
p ojek u naukowego biblio eki uniwe sy e u Wileńskiego. Funcionamien o de idiomas i li e a u a
na Li wie. Li ewsko-polskie związki naukowe i kul u owe. Monog a ía zbio owa, ed. Mi osław
dawlewicz, i ena edo owicz, algis kalėda. Vilnius: Edi o ial Vilniaus uni e si e o, 4253.
58
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
Wacke nagel Wilhelm 1878: Al deu sches Handwö e buch. basel: schweighause ische
Ve lags-buchhandlung (hugo ich e ).
Walczak bogdan 1991: Słownik wileński na le dzisiejszej polskiej leksykog a ii. Poznań:
Wydawnic wo naukowe uaM.
Walczak bogdan 1995: Za ys dziejów języka polskiego. Poznań: kan o Wydawniczy
saWW.
Wein eich u iel 1992: College Yiddish. new yo k: yi o ins i u e o jewish e-
sea ch.
Wołosz obe 1989: Wy azy węgie skie w języku polskim. S udia Sla ica Hunga ica
35 (34), 215317.
Wołosz ob e 19911992: Wy azy węgie skie w języku polskim ii. S udia Sla ica
Hunga ica 37, 327.
zemle ičiū ė Palmi a 2007: e minologinė medicinos leksika lie u iškuose 1738
1831 me ų P ūsijos aldžios įsakuose. – A chi um Li huanicum 9, 121–182.
zinke ičius zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija. Vilnius: Min is. zinke ičius zig mas
1978: Min ys apa ece žius Lie u ių kalbos a lasui i. Bal is ica
14(2), 147–151.
zinke ičius zigmas 1987: Lie u ių kalbos is o ija II. Iki pi mųjų aš ų. Vilnius: Mokslas.
zinke ičius zigmas 1988: Lie u ių kalbos is o ija III. Senųjų aš ų kalba. Vilnius:
La ciencia.
zinke ičius zigmas 1990: His o ia de la lengua Lie u ių IV. Li u ias habla XVIII-XIX a.
Vilnius: Mokslas.
zinke ičius zigm as 1993: k. donelaičio aš ų kalba desde el pun o de is a his ó icas
g ama icas y dialec ologías. Obbai sob e K is ijoną Donelai į, sud. Leonas ginei is, algis
samulionis. Vilnius: Vaga, 104108.
zinke ičius zigmas 2006: Li huanian a mių kilmė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o.
zinke ičius iiV z ink e ič ius zigm as. Los a ículos opcionales 14. Vilnius: Lie u ių
ka alikų mokslo akademija, 20022004. zŠ iii Zie elos šnek os ex ai 12, sud. aloyzas
Vidugi is, danguolė Mikulėnienė. Vilnius: Ins i u o de la Lengua Lie u ių, 20052010. z Ž
Vidug i is aloyz as. Zie elos šnek os dicciona io. Vilnius: Mokslo y enciklopedías
ins i u o de publicación, 1998.
k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai
59s aipsniai a icles /
Адома вичю те Ире на эль жбет а 1980: К проблеме взаимоотношения литов-
cíes bela usisismos i polonismos. Sła ia O ien alis 29(12), 712.
Адома вичю те Ирена эльжбе та 1982: этапы польско-литовского лексичес-
a quién in e acción. Ac a Bal ico-Sla ica 14, 4148.
Ананьева Наталия Евгеньевна 1994: История и диалектология польского
языка: Учебник. Москва: Изд-во МГУ.
Аникин iVi... Аникин Алекс андр Евген ьеви ч. Русский этимологический
словарь 1–6. Москва: Рукописные памятники Древней Руси, 2007–2012…
Bayko Мiкалай Я., Некрашэвiч Сцяпан М. 1993: Беларуска-расiйскi
словнiк. Facsimilé la edición. Мiнск: Nacionalya asвета.
Барыс юк У. У. 2011. Германізмы ў “Заўслед” (слоўніку гаворкі вёскі Белы Мох
Мсці слаўскага раёна). – Беларускае слова: дыялєктнає запазычанає. Матэрыялы на-
вуковых чытанняў, прысвечаных памяці дацэнта Еўдакіі Сцяпанаўны Мяцельскай, пад
агульнай рэдакцыяй М. Р. Прыгодзіча. Мінск: «Права і эканоміка», 101–126.
БeP i–Vii – Български етимологичен речник 1–7…, ред. Владимир И. Георгиев (Иван
Василев Дуриданов). София: Издателство на Българската академия на науките, 1971
([т. 1] а – з), 1979 ([т. 2] и – крепя), 1986 ([т. 3] крес – минго), Академично Издател-
s o P o . Ma ín D iino , 1995 ([ . 4] минго padam), 1999 ([ . 5] podèž пska), 2002
([ . 6] пскам словàр), 2010 ([ . 7] слòво терсвам)... Булыка Александр Мiкалаевiч
1972: Даунiя запазычаннi белорусских языков.
Мiнск: Nación i тэхнiка.
Булыка Аляксандр Мiкалаевiч 1980: Лексiчныя запазычаннi ў беларускай мове
XIVXVIII s s . Мiнск: Nación i тэхнiка. Бялькевiч i an Кандратавiч 1970:
Краёвы словнiк Восточной Магiлёўшчины.
Мiнск: Nación i тэхнiка.
Галай Ольга Максимо вна 2011: элементы яўрэйскага культурнага ўплыву ў
беларускай мове. – Белорусско-еврейский диалог в контексте мировой культуры. Ма-
I e iales de la Con e encia Cien í ica In e nacional (Minsk, 2830 ab il 2008 g.). Red.
Г. В. Синило. Минск: БГУ, 360–362.
Гарбуль Людмила Павловна 2009: Семантические полонизмы в русском при-
kaznom idioma de la p ime a mi ad XVII siglo. Vilnius: Iddтельство Вильнюсского уни-
верситета.
Ga buł Людмила Павловна 2009a: Seman ic polonizmas en usskom приказном языке
первой половины ХVII века. Disse ación Doc o al. Vilnius: Vilnius-
ский университет.
Gilele ič Nina 2005: Díaлектны словнiк. Miñsk: Bellli ound.

60
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
ГСБМ iXXXiii... Гисторический словнiк белорусского языка 133. Мiнск: Nación i
тэхнiка; Беларуская наука, 19822013... Даль iiV Даль Вла димир. Tolkoвый словарь
живого великорусского языка 14.
Москва: Русский язык, 1989–1991.
eСУМ i–Vi… – Eтимологiчний словник украïнскоï мови 1–6, отв. ред. Олександр Са-
ichni Мельчук. Kyi : Cien í ica opinion, 19822012...
Жирмунский Виктор Максимович 1948: История немецкого языка. Москва:
Издательство литературы на иностранных языках.
Коряков Юрий Борисович 2002: Языковая ситуация в Белоруссии и типология
языковых ситуаций. Диссертация на соискание ученой степени кандидата филоло-
гических наук. Москва: Московский Государственный Университет им. М. В. Ломо-
носова.
Крегж дис Р олан дас 2014: Методика и критерии идентификации полонизмов
del li uano lengua. LingVa ia 18(2). k aków: księga nia akademicka, 195217.
Ла врин енко А. 2006: О некоторых полонизмах и их восточнославянских соот-
ветствиях в деловой письменности южной и юго-западной Руси XiVXV веков.
S udia wschodniosłowiańskie 6. białys ok, 209226.
Леонтьева Татьяна Валерьевна 2014: «Чей хлап с утра ходил по улице?»: к
his o ias us. dial. хлап. Ac a Linguis ica Pe opoli ana 10(1), 334343.
Nososo ichъ I an I. 1984: Slo a ь блорусскаго нарчiя (specimina philologiae
sla icae). München: Ve lag o o sagne . P eображенский iiii: P eображенский
Александр Григорьевич. E i-
мологический словарь русского языка 1–3. Москва: Типография Г. Лисснера и Д. Сов-
ко, 1910–1914 (т. 1–2); Москва & Ленинград: Издательство академии наук СССР,
1949 (т. 3).
Прыгодзіч Алена Аляксандраўна, Прыгодзіч Мікалай Рыгоравіч
2011: Да пытання аб храналогіі даследаванняў іншамоўных запазычанняў у беларускай
мове. – Беларускае слова: дыялєктнає запазычанає. Матэрыялы навуковых чытанняў,
прысвечаных памяці дацэнта Еўдакіі Сцяпанаўны Мяцельскай. Пад агульнай рэдак-
цыяй М. Р. Прыгодзіча. Мінск: «Права і эканоміка», 146–149.
Расторгуев Павел Андреевич 1973: Словарь народных говоров Западной Брян-
щины (материалы для истории словарного состава говоров). Минск: Наука и техника.
РБС iiii Ruska-беларускi словнiк 13, рэд. Якуб Колас, Кандрат Крапива, Пятро Глебка.
Мiнск: Беларуская энциклапедия, 2002. СБГП iV Словнiк белорусскiх гаворак
Северная-Заходняй Беларусi i ее пагранiчча 15. Мiнск: Nación i тэхнiка, 19791986.
k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai
61s aipsniai a icles /
СЛw Старабеларуски лесикон: Падручный перакладный словник. Us adedo es: Пригод-
зіч Мікалай, Ціванова Галіна. Мeнск: Беларускае выдавецтва Таварыства «Хата», 1997
(h p://slounik.o g/s a biel/).
Срезневскiй iiii С резн евскiй Измаил Ива нови ч. Матерiалы для словаря
древне-русскаго языка по письменнымъ памятникамъ 1–3. СанктПетербургъ: Типогра-
iia Impe a o ской Академiи Наукъ, 18931912. СРНГ iXLiii... Словарь русских
народных говоров 143. Ленинград (Санкт Петер-
бург): Наука, 1965–2010…
СРЯВ iXXiX... Словарь русского языка XIXVII вв. 129... Москва: Наука, 1975 cc i...
2008, Азбуковник, 2011…
Словник Сенненшчыны 1 (а к), рэд. V. M. Ku цова, L. P. Kunцэвич. Minsk:
Беларуская навука, 2013…
ССЯ iiV Dic iona y del an iguo esla a ánico 14. Санкт Петербург: Издательство
Санкт-Петербургского университета, 2006.
Судник Тамара М. 1975: Диалекты литовско-славянского пограничья. Очерки
фонологических систем. Москва: Наука.
СУМ iXi Dic ionник украинской языка 111. Kie : Cien o á opinión, 19701980. Сцяцко
Павал У. 1972: Nacional lexica y slo as a énne. Minsk: Nación i echnica. Сцяшковiч
Татьяна Ф. 1983: Словнiк Гродзенской областi. Minsk: Nación i тэх-
nica.
Ty e nko Vale n in a M. 2002: Zapozчена лексика у грамотах Киевского міского
магистрату XVi XVii ст. Волинь-Житомирщина. Ís o iko- ilológico ecopilnik
з регіональних питань № 9. Житомир: Житомирський державний університет імені
Івана Франка, 157–161.
Ti á enco Vale n in a M. 2010: Móвна di e циация общества в XVi XVii ст.
(На матеріалі північноукраїнських пам’яток). – Волинь-Житомирщина. Історико-філо-
lógico cúlde de p oblemas egionales No 22(i). Житомир: Житомирский государственный
університет імені Івана Франка, 171–179.
Трубачев Олег Николаевич 2006: История славянских терминов родства и
некоторых древнейших терминов общественного строя. Москва: КомКнига.
c iV Тураўскi словнiк 15, рэд. Alejand o An ona ich Крывiцкi. Мiнск: Nación i
тэхнiка, 1982–1987.
ТСБМ iV12 Тлумачальный словнiк белорусской языка 15, рэд. Kond a Kond a o ić
Атраховiч (Кондрат Крапiва). Мiнск: БелСэ, 1977–1984.
Фасмер i–iV – Ф асмер М акс. Этимологический словарь русского языка 1–4. Мос-
ква: Прогресс, 1986–1987.
62 ac a
oLandas k egŽdys
Linguis ica Li huanica LXXI
Филичева Нинель Ильинична 2003: История немецкого языка. Москва: Из-
дательский центр «Академия».
Цыхун Па вел А. 1993: Скарбы народной языка (з лексiческой наследства
насельнiков Гродзенского раёну). Гродна: Гродзенскi государственный универсiтет iмя Янкi Купалы.
Шанский i–ii – Шанский Николай Максимович. Этимологический словарь
русского языка 1(1–5)–2(6–8) (9–10 ред. А. Ф. Журавлёв). Москва: Издательство Москов-
ского университета, 1963–1982; 1999–2007…
Шатэрник Мiкола 1929: Краёвы словник Чэрвеншчыны. Minsk: Выданьне Бела-
рускае акадэміі навук.
Шевельов Юрій 2002: Історична фонологія української мови. Харків: Акта.
эcБМ iXiii... Этымалогичный словник белорусской языка 113, рэд. V. U. Ma тынав ([nuo
2004 m.] G. A. Tsyhun). Mínsk: Academia de Ciencias BSSR (Bela usi), 1978 ([ . 1] a
бячэйка), 1980 ([ . 2] в вяшчэль), 1985 ([ . 3] г iшчэ), 1988 ([ . 4] к каята), 1989 ([ . 5] каяць
лiпянка), 1990 ([ . 6] лiра маячить), 1991 ([ . 7] м глагла нема- расц), Навука и технiка,
1993 ([ 8] немара паяць), Беларуская наука, 2004 ([ . 9] пе-пе-пе прак), 2005 ([т. 10]
праснiт] снь[т] я] с, 2006 (т. ц] с с с с с с, 2008 (т. 12 [т. 13], 2008] с. с. с. с. с. с. с. с. с. с. с.
с. с. с. с. с. с. с. с. с. с. с. с. с. с. с. с. с. с. с. с. с. с. с. с. с. с. с. с. с. с. с. с. с. с. с.
Componen e
Александр Константинович Шапошников. Москва: Издательство «Флинта», Издатель-
ство «Наука», 2010.
éСЯ iXXXVIII... E imológico dic a ь славянских языков 138. o . o den. Oleg Nikolae ich T ubachyo
([nuo 2007 m.] Ana oliy Фёдорович Журавлев). Moscú: wwa; )ja; pa a; )s. dnsKla; : 2011. $wb [j [ww
Наука, 1974–2012…
Юсипова Роза Ризовна 2005: Турецко-русский словарь, ред. Т. Е. Рыбальченко.
Москва: Русский язык, Медиа.
Xysw -XydyLy syw g. [wwqsa; )m suMMa y he a icle p esen s me hodology and c i e ia o
k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai
63s aipsniai a icles /
Lexical bo owings in he wo ks
by k is ijonas donelai is: Polonisms
iden i ica ion o he Polonisms in he poe ic wo ks and he 1s le e w i en in Li huanian by
k is ijonas donelai is. he a icle deals wi h he e ymology and de elopmen al peculia i ies o he
59 Polonisms and 24 mo pho1. in acco dance wi h he p inciples o (α) es ablishmen o he p ima y
sou ce o a ian s o he Li huanian loanwo ds (by i ue o a eal a ibu ion), (β) hei phone ic
phone ic al e na i es and seconda y de i a i es.
due o he analysis sugges ed he e he ollowing conclusions a e p oposed:
mo phological seman ic iden i y (ag eeably o modula ion α), and also he usage peculia i ies o
p ima y o ms (unessen ially o he inhe i ed laye ) on he Wes sla ic g ound and hei
seconda y a ian s in he eas sla ic languages (being based on he in luence o ac o s α and β),
Polonisms o he wo ks by k donelai is migh be dis ibu ed in o 3 g oups: i ac o monogeni c (i.e.,
no submi ed in lexis o he eas sla ic languages [by means o α]); ii. inde e m in a e (be cause o
p esence o a ian s o he loanwo ds om Polish in he eas sla ic lexis [unde he ac o α] o
he di e en pe iod o ime); iii. al e na i e (iii.1. he o ms o he inhe i ed laye speci ic o
Polish and one o he eas sla ic languages [in ela ion p ima y sou ce; iii.3. semipolonisms].
o he ac o α]; iii.2. double lexical a ian s o he o eign o igin, de i ed om he di e en
2. he usage o he ollowing Polonisms a e iden i ied in he wo ks by k. donelai is: a) 11 monogenic
lexical bo owings and 12 mo pho-phone ic al e na i es and seconda y de i a i es; b) 47
inde e mina e lexical bo owings and 12 mo pho-phone ic al e na i es and seconda y
de i a i es; c) 1 al e na i e loanwo d. e alua ion ea u es acing wi h he p oblem o
3. Lexis o he Polonisms o he wo ks by k. donelai is is aluable o i s cla i ica ion and
seg ega ion and codi ica ion o he Polonisms, Whi e- ussianisms and ge manisms.
Į eik a 2014 m. oc ub e 7 d.
oLandas k egŽdys
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania
[email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed]