23s aipsniai / a icles
esMiniai ŽodŽiai: leksiniai skoliniai, polonizmai, semipolonizmai, k is ijono donelaičio
negozialai.
keyWo ds: lexical bo owings, Polonisms, semipolonisms, wo ks by k is ijonas
donelai is.
oLandas k egŽdys
Lie u ių kalbos ins i u as
M o k s l i n i ų y i m ų k y p y s: compa a i a g amma ica,
e imologia delle lingue bal e e al e indoeu opee; lessicog a ia, lessikologia.
k is ijono doneLaiČio
VeikaL skoLin inė
Leksika: PoLonizMai
Lexical bo owings in he wo ks
by k is ijonas donelai is: Polonisms
ano azione a icolo discussiami lenkybės, pa uga i k is ijono donelaičio poe iniuose negozieli
(poemoje Me ai; anks y ajame poemas Me ai agmen e P ičkaus pasaka abou lie u išką
s odbą; 6 pasakėčiose: aužuols gy pelnys, Lapės i gand o česnis, Pasaka su šūd abalį, udikis
joma kininks, Šuo didgal is, Vilks p o ininks) e p ima ol a, sc i a in lingua Li uania. del u o
sc i o io discussiamo 59 polonizmi e 24 lo o mo o one iniai al e nan i, an iniai ediniai.
senza lenkybių desc izione di o igine (se ques e non sono sla iškos o igine), nell'a icolo
anche ediamoci anche c i e i del sis ema di classi icazione polonizmì, p incipi del appo o di desc izione e imologico.
anno a ion he a icle deals wi h he e ymology and de elopmen al peculia i ies o he Polonisms
(59) and hei mo pho-phone ic al e na i es and seconda y de i a i es (24), which a e used in he
poe ic wo ks (poem The Seasons [Li huanian: Me ai], an ea ly agmen o The Seasons P ičkus ale
abou a Li huanian Wedding [Li huanian: P ičkaus pasaka abou lie u išką s odbą] and six ables he
b ugga oak [Li huanian: žuols gy pelnys udį], he ox and he s o ks abou š abin], he dog a he
ai [Li huanian: a ks]
eas ” [Li huanian: „Lapės i gand o česnis“], “ able o he dung bee le” [Li huanian: „Pasaka
24 a Linguis ica
oLandas k egŽdys
Li huanica LXXI
[Li huanian: Šuo didgal is], he Wol -judge [Li huanian: Vilks p o ininks]) and he 1s le e
w i en in Li huanian by k is ijonas donelai is. he a icle also p esen s he me hodology and
c i e ia o iden i ica ion o he Polonisms in he wo ks o he classic o Li huanian
li e a u e.
0. ĮVadas. Li uVi kaLbos Lenkybi
de inicija. uMPa LeksikoLog a iniŲ
VeLika, des in k. doneLaiČio aŠ
Ve odynui i i, aPŽVaLga
Lie u ių kalbos polonizmai – ai lenkybės, į kalbos a oseną pa ekusios ne ik
di e amen e da polkų linguino a ealo, ma e icini b y ų sla ų kalbų (pi miausia Ldk kancelia inės1),
quando non disc i e pas a ųjų skolinių iš aka ų sla ų a ealo mo diciškai a ibui i non solo in digenūs
ologinė s uk ū a bei seman inė leksemų e ė. Minė ina, kad polonizmams a-
aka ų sla ų, ma e i alikų (i moųjų de ni omanų), ge manų, iu kų e k . linguų pa ole, nella a ų kalbos
b ąosen pa ekę iš lenkų kalbos (plg. b ückne : 1877 . ska d 66; iV. Le 80 136W; a Palionis 1967: 273286;
zinke ičius 1988; gai enis, 1990: 152; u bu is 2009: 44; 43; 44; 43; e c. k is ijono donelaičio eikalų leksiką bene
più de aglia o è isnag inėjęs jonas kabelka (1964). Tu a ia egli non è il p imo s udia o e dei pa icola i
del diziona io di ques o classico della le e a u a li uanea. nepubblica o ques o poe a la o i del lessico
conc ado au o e è Liud1 Įp as a a e ma e che nemaža polonizmų anks y ojo laiko a pio Ldk
kancelia inėje kalboje (dėl e mino ž . zinke ičius 1987: 38; zinke ičius ii 710; kabašinskai ė 2013: 68), cui
sa ebbe necessa io assegna e dal 133 la ecchia sla ia lingua (che da lei la lingua Li uania pa eko pi mieji
sla izmai [ž . būga i 350351; da see zinke ičius ii 7]), im a usa e dall acce azione (ž Palionis 1987: 188), . y.
XiV a. ine esp. 13861387 m. (plg. smułkowa 1988: 239, 2002: 296 ; Čekmonas 2001: 88; Коряков 2002:
17; no ilai ė 2004: 37, 40; Лавриненко 2006: 209; Гарбуль 2009: 26), e k is ioniškosios plo mės e minų
(lenkybių) nel linguaggio Li uanio po e a o is dal Xiii a. (Mindaugo ka ūna imo pe iodo [plg.
chodynicki 1914: 249; ka delis 2003: 52]).
eligiosi e mini li uani gudiška o igmė ino oggi è a gumen a a, sulla base k. būgos ( i 348) ad hoc
eiginiu, ilius uo u y ų sla ų skolinių są ašu, e hen yko Łowmiańskio (1957: 370) pos ula u, ne a
ka alikybė adosi an s ačia ikybės pama o (plg. Адомавичюте 1980: 9), anche se è no o che
l'in oduzione della c is iani à ebbe un'in luenza signi ica i a (c .
chodynicki 1914: 250; Liedke 2004: 34).
anche, ma y , non e ebbe o igno a e polkų au ybės aš ininkų, XiVXV a. Ldk kancelia ijoje
engusių dokumen us la ynų kalba (apie lo o plačiau ž . ušinskienė 2014: 4748), possibili in luenza
e minijos kū imui.
2 In Vėlesni negozioli ques o ice ca o e (Lke 590591) ali debini a ibuisce neapib ėž iesiems sla ism, e non
polonism.
k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai
25s aipsniai a icles das nesselmannas (plačiau ž . subačius 2012: 162). Più a di k.
ikas heza (plačiau ž . ci a ičiū ė 2003: 328, 331), o 1865 m. pasi odė augus o
schleiche io žodynėlis k. donelaičio aš ų leidime, 1869 m. okį pa engė e dinan-
donelaičio pa icola i à delle pa ole a osenos y ė ju gis Lebedys (1972: 213,
228232), jonas s oskeliūnas a k iš opai ienė (2004, 2005, 2007), Palmi a zemle ičiū ė
(1990), zigmas zinke ičius (1990: 279–280; 1993), el y a buke ičiū ė (1993), dai-
(2007) e k .
1. PoLonizM kLasi ikaViMo sis eMos
c i e i. e iMoLoginio aP aŠo
Pa eikiMo P inciPai
Lie u ių kalbos lenkybės šiame s aipsnyje y a ski s omos į 3 g upes:
1) monog eninių ( esp. pi minių, nesuponuojančių y ų sla ų polonizmų bei
di ques e lingue seconda ie non di o igine sla iškija skolinių [ esp. semipolonismų] al e nan ų); 2) ib ėž di quelli di
lo o, i. e. be polkų kalbos a chileksemų i semipolonizmų skoliniai ( aip pa i [mo ologiškai] indigenūs
(ž . anksčiau), kodi ikuojami i senojo a ėly esniojo laiko a pio gudų bei usų
seman izmai [ki us a gumen us ž . 1 izn. (dėl ž . du kin 2014:6)]), signi icmine e onomo ologine s u u a
e lek uojan ysį pi minį polonizmą, dei li uani ai gelėjusį pa en i e dal us i linguis ici a ealo (plg Liudmilos
ga bul [Гарбуль 2009: 42]) la me odica applica a p eceden emen e, la quale paisy a, Vasan Maksomi us Sla io
e imologinį žodyną i žodį B language e imologinį žodyną)3, 3kail leks l es a, che il p incipio di suddi isione di
ques o g uppo linguis ico dei li uani è s a o inganna o (w.a.a. abi ã elis, obi e elis; ad e sõ ius; a ie à, o ie a;
a ie a onė; a ie a ó i, o ie a o i; a ie nykas; apeliãzione; appella e; ape u a; a kabūzas; ano as; a as ‘ oks
mone a an ica e e c.). pe ques a agione ai polonismi della lingua li uana engono a ibui i non solo gudizmai
(ãk ū as, sebbene e indica e endenze di cambiamen o degli elemen i s u u ali; ch oldas, ch olda o i [ž .
СБГП V 259] e k .) o neapi ieji polonizmai e sla izmai (ž . s. . ak o à; da . s. . abius; adp; babčaj; nes o kas), ma
si eda pa icola men e la sla iškų e imologinė aida (ž us as bespiẽčnas, - 1977; da s. . ãbazas, abzas [McB i
55]; a k . a konyčia [ž . Miklos: 1016; VBG] 99). anche si i e isce al sis ema accen ua o della lingua li uana
isk eipiančiu, ne a collinio pi minį subs a ą suponuojančiu, ki čio pozicinio consis enza (juo usualmen e si
basa sla ų kalbų e imologinių eikalų 201, 231, 29; ba szczewska, jankowiak: 2012 48]) p incipio non iene
conside a e alla onologische adap aciy a za iksuo a e o ma lie. b onas (ž . s. . b i õnas, b onas). secondo
ale me odica, ul imo in ki ciuojami debi o i della lingua li uanea, ma y , do ebbe a ibui e pa eldė ajai
leksikai, ma sla ų daugiaskiemeniim a dažodžiam ale accen ua o modello è neįp a o (ž . s. . b azybęalijà e
mol i al i).
au o iai [plg. Фасмер i 509, ii 301, 581, 610, 621, 627; Шанский i5 94, ii6 102, ii9 227, ii10 95, 173,
jos dėsningumus (apie juos plačiau ž . Pake ys 1982: 104–106, 1991: 8–9), plg., p z., s. lie. b i õnas
edamas iš y ų sla ų o mų, o ne jas supona usios idu iniojo laiko a pio lenkų kalbos ly ies, no s
26 ac a
oLandas k egŽdys
Linguis ica Li huanica LXXI
3) al e na y iųjų, ski s y inų į 2 pog upius: 3a. p asla ų p okalbės eldinių
i lessioni, quando gudų oppu e4 usų lingue non è egis a o e bia o seman ico
al e nan e; 3b. non sla ų kalbų p o o ipinių leksemų duple inius a ian us, quando polkų
i y ų sla ų (gudų i a ba usų) linguų žodžiai, dispozi y iai suponuojan ys lie u ių
kalbos skolinį, kildinami om ski ingų subs a inių lyčių. A ques 'ul imo so og uppo
si a ibuiscono anche quelli semipo lonizma i ( esp. al e na i i po lo nizmaisemi izmai5
polonizmai-la ynizmai6-g aiki zmai), la cui appa enomi à e iologica, basa a
sull'iden i à s u u ale nonché seman ica subs a ica del sesso, è duale, ma
adizionalmen e iden i ica a, basa a sul supe s a u leksinio dei sla ia occiden ali
( edi pl. K egdz 2014).
ol e a ciò, ki čio pozicinio iden iškumo a gumen azione è comple amen e inapp op ia a, quando
pa adigma į ai uoja, plg., pa yzdžiui, neapib ėž ąjį sla izmą (apie okius skolinius ž . 4 išn.):
sla ų kalbų o mų akcen inė pãg ebas 3b (sm.) ‘ š e m e n y s bs 84: Jog nes es ese quella pon eį su
co po mio, ece ques o su (p iga a ojimo) pag ebo mio ch1 M . ← (p. 26.12 .) le / (dial.) pog zeb
‘laido u ės; ci colazione dei une ali; caldo; sche menys i k . (sW iV 471472; sPW XXVi 193195;
ka łowicz iV 211212), s. bl . poгрeбъ ‘laido u ės (ГСБМ XXV 138139), bl . póg ebъ ‘ . p. (Носовичъ 1984:
458; (СРНГ XXVii 311; Шанский, Иванов, Шанская 1971: 346), . пoгрéбъ ‘laido u ės (Даль iii 157)
эcБМ iX 259), s. . пoгрeбъ ‘laido u ės i k .’ (СРЯВ XV 198–199), . dial. пóгрeб ‘kapas’
< p asl. *pag ebъ (БeP V 426427).
akcen uo ina, kad kai ku ie senųjų lie u ių aš ų žodžiai (skolinių ly ys) apsk i ai nė a minimi (p z.,
s. lie. a ganykas; s. lie. á a; s. lie. a cihe e ikas; s. lie. a cibýskupas; s. lie. a cibažničnykas; s. lie. a ch aniolas;
s. lie. **a cha e mol ei à al i), così engono a e e iden žios e imologico subs a o codi icazione e o i, ad
esempio, nepa iik as s. lie. a kušas ‘papie iaus o e lo lakš as sd 329 con ika i inio -š-, i e uojan is ( .) le.
a kusz, o indicaomas s. lie. á kužas, es inas non dalla menziona a polkų lingua sesso, come sos iene aLeW
suda y ojai, ma dialek iche sue o me a kuż. pe ciò c ede si aLeW au o i de e mina i dei p incipi di
ada amen o dei polonismi dei suoni della lingua li uana (plg., pe esempio, eiginį: Au ällig is die un egelmäßige
Wiede gabe des sla ischen s immlosen Sibilan en [s] im Li . mi s immha em [] in LxL, ClG und de
S anda dsp ache gegenübe mode nen e wa e em [s], <ß> in D3 [ž . aLeW. s. . ž kuž]]] his o iškimu, quando
non esis e a chaisme e lek ujące ly ų sla ų dialek inės, ma y , di ques a lingua. Menziona, che aLeW au o i del
medio medio polkų kalbos pe iodo (di cui in gene ale non mieni) leksemas kažkodėl a u a come anosios, anche
se ale empo alinės žodžių di e enciacijos igno a imas, p epa ando e imologinį žodžių sąwadą, appa y , non
solo non è inkamas, ma e i in ydingas. iden iškas me odo di analisi delle pa ole, XiX a. e XX a. p ima pa e.
applica o alexande io b ückne io (1877) e P ano ska džiaus ( iV) negozi, sca gu o inka, soddis acendo del
con empo aneo lexicog a o o lexicologo esigenze, ma
ienokie onomo ologiniai ki imai būdingi Xii–XV a. senajai i isai ki okie – XVi–XViii a. esp.
del medie ale pe iodo polkų pa bai.
4 se i leksem della lingua polkų eas e n sla ų gene ici al e nan i za ixa i e gudų, e usų linguų
leksikog a iniuose sąwadu, ali ly si a ibui i nebede in ejcich sla izmów pog upi. 5 sul
polonismo-semi ismo della lingua li uanea plačiau s . k egždys 2014a. 6 sul linguaggio li uanio
polonizmì-la ynizmì a ibuzione peculia i à plačiau ede e k egždys 2014.
k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai
27s aipsniai a icles s u u u iamen e skoliniai da lenkų kalbos de e minuojami7 in
mo ologicamen e g ynuosius e hyb idinius (lenkų leksemų aspek u)8 nonché
da ybinius seman inius pamo eminius (o pa i y inius) e inius. Secondo la
di usione del consumo essi suppone un diale izmo, i. e. pa ole, le cui a osena
зафиксирована solo in a miniuose lie u ių kalbos plo u, e bend inės kalbos o mas
(pas a osios anali inio ipo slodyne [apie lui anche ede e k egždys 2012: 125126]
anco a possono esse e agg uppa e in no minas linguis iche aspec ų, . y.
codi ikuo as leksikos ienybes, al i keis inas į leksikos sa imis s e im es [p.
ba ba ismus]).
1.1. Monogeniniai polonizmai
ãlasas 3b (sm.) ‘balsas’: Ale nedingoki , kad mes dėl ãlaso mielo a dėl jūs dainų
š en ų jus še iame a uos k. donel ( g 66 [kabelka 1964: 49]) ← le. dial. ałas
‘šauksmas, umo e; bildesys i k . (← le. dial. hałas [( .) le. hałas]9 ‘ .p. < uk . gálac10
‘ iumo; klyksma; gandas [sgP i2 103; sW ii: 10; sPW Viii 286; ka łowicz ii; sławski i 397;
eSUM i 458; 163 СУМ ii 19]), bl . gálac ‘klyksmas; iukšmas (Байков, Некрашэвiч 1993: 76;
эcБМ iii 2526), bòs as 2 ‘pa ainikis: I aukuodamos an alkūnių ga bino bos ą k. donel
bl . dial. гóлac, гóлoc ‘balsas; melodija; iukšmas’ (СБГП i 461; c i 213)
(PL 307), I gi moma aipjau su bòs ais žolę nuėdė Vp 25 (kabelka 1964: 630); da .
k iš opai ienė 2004 ž 2611
7 (2009 u bučio: 416) segnimo, ik u leksikos sla izmu egali conside a o esse e e odis (apimando u i
one inius o al i possibili a ian i, ne equisujančius di e i o in e p e imo di o igine), di e amen e
appa sa dal ansakančio sla ų žodžio, . i. da elenco dei skoliniai eliminuo ini sla iškųjų a iksų ediniai,
hib idiniai da iniai, hib idiniai dū iniai, al e na i i dei p imi e nomina p op ia. Nonos an e p epa ando il
diziona io dei polonismì Li uani non si isiede eiginio, che <...> da iniai da skolinių già conside a i p op iis
pa oleie (u bu is 2009: 434), ma ale iden i icazione di alcuni elemen i del lessico eldinių e supe s a inės
iene alu a o come nonicslingo e mis i icojan e la g amma ica della lingua. 8 Ques o e mine a icini ini
non solo pa eldė osios esp. subs a inės leksikos s oksnio lie u ių da iniai con sla iškuoju da ybiniu
elemen o, ma e g ynieji lenkų kalbos skoliniai con lo o nebūdingais a iksais. 9 La e alinio sonan o le. l (<
p ale. *l + * [dejna 1973: 114]) a acija ( esp. wałczenie, . y. ł >), e lek uojama gudų leksinių pa yzdžių
(ques a dėsningumas applicabile solo ai polonismi egis a i nei sc i i e šnek os Li uani del pe iodo a do).
Menziona che a acia, polkų kalbos dialek uose acquisi a dalla XVi a. ine (i. y. medu iniuoju polkų kalbos
laiko a piu), è nonūdinga es inėms (ma anche e su alkų) e me idionali polonia šnek om
(a uale 1973: 115).
10 P asla ų elia inis *g in u e le uk ainiečių diale io ha spe imen a o spi an izazione, . y. uk . (dial.) г =h/ /
(plačiau ž . She eльов 2002: 444445).
11 dai a k iš opai ienė (ibd.) ques a leksemą, con aš a audama j. kabelkai (1964: 24, 63), kažkodėl
a ibuisce ge manizmams.

28
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
← s. . le. / bas e ‘pa ainikis; s é iisis discenden e di animali di di e se specie; ino
specieis i k . (< . . a. bas a ‘pa ainikis ← V. lo. bas a dus ‘š en iko dije e,
nezakony as palikuonis [sW i 103; sPW ii 26; эcБМ i 281; MLex 10; blaise 1994: 99; plg. čýžė 1
Moszyńska 1975: 163; da ž . aLeW]) → ∌ s. bl . бастря ‘pa ainikis’ (ГСБМ i
201; Булыка 1980: 125), bl . бастр ‘ . p.’ (Носовичъ 1984: 16)
(s .) ‘duoklė, mok es is, nu oma: O š ai man mnogosyk dėl čýžės aip pasida ė k donel
(Vd6 [kabelka 1964: 67; da . k iš opai ienė 2004: 25) ← . le czyża ‘duoklė, činšas (s. . le.
cyża ‘ oks mokes is [sW i 415; sPW iii 729; anche z kabelka 1964: 24, 67; Palionis 1967: 282]
[s.] le. czynsz ‘ asa pe l'uso di p op ie à al ena; assa di p op ie à; p o i o,
pa imonio < . . a. zins ‘duob ückne 1985: 82; Фасмер iV 363364; MLex 336; nie meye
klė’ ← V. lo. census ‘[kelio] mokes is; p alaimėjusios [ka ą] pusės mokes is, kon i-
bucija; me inis mokes is i k .’ [sW i 412; sPW iV 336–338; ss i 425; gs 25–26;
1976: 167168; anco a s . Palionis 1967: 282; Walczak 1995: 92; Филичева 2003: 141]) g ẽčnas, -à
4 (adj.) ‘ge as, do as, g ažus, šaunus; didokas, ge okas: Bū s no g ẽčną g ūdą
sulauk i k. donel (Vd 267 [LkŽe; da ž . kabelka 1964: 86]) ← ( .) le. (dial.) g zeczny
‘ u ibamas, ge as, puikus, nuos abus; in elligen e, saggio; belzoso; g akš us; amus
i k . (sW i 933; sPW Viii 214; ka łowicz ii 140; da z .
zinke ičius 1990: 280; d o inas 2012: 73; aLeW) lbau i, -auja, -a o ( e b. in .) ‘puo au i, ūžau i,
cos an emen e solle i aišes, puo as: Nep ie eliau, u lbaudams i isu ia smagudams lauką su o om i
namą suėdei k. donel (PL 465466 [LkŽe; anche ede e kabelka: 124]) ( .) le 1964 labować ‘džiūgau i; esse e
pa en in am; la a e […]apply i[…] [sW ii 671; sPW Xii 2; b ückne 1985: 28; kluge 2002: 551; blaise 1994: 527; MLex]
120 nuõpe as, -à 3b (adj.) ‘klas ingas, nelabas, nedo as[…] y ko yko a a sieb pag ibas ė / K izas
coliojo nuõpe ą po ą (Slunkių su Pelėda) ma ydams . le. (dial.) napa y ‘a kaklus, įky us, zasispy ęs (sW
iii 115; sPW XVi 46; ka łowicz iii 249250; anche z . aLeW) su iko k. donel (Vd 543 [LkŽe; anche z . kabelka 1964:
157]) s. le. podkomo ze ‘zemė a kininkas, che isol e i con li i di appa enenza della e a; Ti olo più
al o della Polonia d a iškio e k . (sW iV 364; sPW XXV 443444) pa i y inis e inys (su le. *ř →ź/
k. donel ( g 234 [LkŽe; da ž . kabelka 1964: 147])
ika izacija)12 12 Le /. * ika izzazione esp. i imas řź/ a śp asidėjo Xiii a., pe ò kie asis ř a as
ino XVii a. ( ozVadinasi, nel linguaggio Li uano ques o skolinys passò dal aka ų sla ų kalbinio a ealo ino
pakamõ ė 2 (sm.) ‘d a o p ie aizda s’: Selmui aip besi aukan , š ai pakamõ ė
XVii a. (plačiau ž / /.
wadowski i 192; Walczak 1995: 69–70, 76, 95, 107, 120; Ананьева 1994: 128; s u yński 2002: 69).
Крегж дис 2014).
k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai
29s aipsniai a icles palia ó i, -ója, -ójo ( e b. .) ‘gl azū uo i: Be Enskys, suo
klapčius, mol i ← (s. .) le /. polewać ‘pe a e s occhio, za e a e; glazū uo i i
palia ó ų k agų… sugabeno k. donel ( g 721 [kabelka 1964: 158])
k . (sW iV 530; sPW
XXVi 445446; bo yś 2005: 460) pé žegno i ( e b. .) ‘palaimi n i: ... o aš, jus mylėdam i
pé žegnodam, būsu i pasiliksu k. donel (L 1 [kabelka 1964: 175]) (s. .) le. p zeżegnać
‘da y i anja c ožiaus znakklom; laimin i (sW V 253; sPW XXXii 491; эcБМ iii 199; da ž .
zinke ičius 1988: 137) → s. bl . пережегнаться ‘pe sižegno i (ГСБМ XXiV 145) pa i y inis
e inys (dėl kilmės ž . žegnó i) šal ỹšius 2 (sm.) ‘caimo seniūnas: Pons aipo, kā bū s,
šal ỹšių niekina sen gą k. donel ( ← 519 [LkŽe; da see kabelka 1964: 223]) s. le. szoł ys(z) (s.
le. [dial.] szał ys) ([ .] le. szoł ys) ‘žemiausio ango di amminis a o e di illaggio,
esponsabile pe di e si pun i abi a i; i šai is i k . (< . . a. schul heize ‘caimo
seniūnas [sW Vi 266; Linde V 558; ss Viii 333334; ka łowicz V 188189; kluge 2002: 828; da z .
zinke ičius 1990: 63; Walczak 1991: 95; kabašinskai ė 1998: 1920; Połomski 2010: 7]) → s. bl .
шолтысъ, шолтисъ ‘paimo seniūnas (Булыка 1980: 25) ýskupas (sm.) ‘k ikščionių
d asininkas, a en e sup emus š en imus: Š ai uo p o a us ėdy ą pa ežė po ą, su
cui š en s yskupas pas diẽ s alį š en ą inčia odam kaip eik ž žononę bu o padėjęs
kegn don kabel ( g [1968.23, 260]]
← le. dial. (dLd [kujawy]) wiskup ‘ yskupas (< [s.] č. biskup ‘ yskupas ← s. . a. bisco
‘ . p. ← lo. episcopus ‘ . p. ← g . [ ėly .] ἐπίσκοπος ‘aukščiausias kle o della chiesa
c is iana app esen an e, yskopas; so eglia o e i k . [sW Vii 629; ka łowicz Vi;
sławski i 34; Machek 1968: 54; ejzek 2001: 80; Pleskalo á 2009: 17, 34; эcБМ i 353; Аникин i
308, iii 205; Lampešs: 532534; Wacke nagel 2013: 36; köble 1993: 28 seebold 2008: 1878;
schü zeichel 2012: 51; ede e anche sabusaliskas 1966: 83; Palionis: 83; zinke ičius 1987:
138; Pe i 2010: 82; ede e anche Bušs 2008: 20; 2008: 147; plg. 2003: 105) ]
Walczak 1995: 53; Титаренко 2002: 161 // ska džius iV 351; kabašinskai ė 1998:
1.1.1. Monogeninių polonizmų mo o one iniai
al e nan ai, an iniai ediniai
adpeñ ai 2 (sm. pl.) ‘(bažn.) ke u ių sa aiči ų empo p ieš kalėd as: O adpeñ ai su
Kalėdomis già p isia in k. donel ( g 894 [LkŽe; 1964 kabelka: a peñ ai 2 (sm. pl. ‘(bažn.)
49]) – ž . ad eñ ai (su spo adine s uk ū inio elemen o - - > -p- kai a)
ke u ių sa aičių laikas p ieš kal ėdas: A peñ ai no po y pasibaig i k. donel (Ž 16
[LkŽe; kabelka 1964: 49]) ž . adpeñ ai (su spo adineini elemen i - - > -pkai a bei -d- >
- de okalizacija [da . kabelkañ: 49]) ž ad e 2 (sm. pl. ‘(bažn.) ‘diendiendien dei sa aičių
p ieš kalė ai L: Pi moji adde ne edė k; Ad eñ e giesmės gs empo di nasci a;
30
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
a i imas, a i amen o (← [s. .] le /. adwen ‘4-ių sa aičių pasconko pe iodo, minin
jėzaus c is aus nasci a empo; a i imas, a i amen o s. č. ad en ‘ . p. ← V. lo.
← le. (dial. [ŽV-Md]) adwen y ‘4-ių sa aičių pasninko laiko a pis, minin jėzaus k is aus
ad en us ‘ad en o pasninkas; a i imas i k . [sW i 10; sPW i 87; ss i 21; sgP i1 39;
Machek 1968: 34; ejzek 2001: 45; nie meye 1976: 24; da ž . Адомавичюте 1980: 9;
zinke ičius 1987: 138; k egždys 2014: 407]) česns 4 (s .) ‘ ai šės: Nugi o a, naš as a gų
isas nusik a ę, già pasilinksmykim bensyk česnỹj susik ie ę k. donel ( 37 g2 [LkŽe;
kabelka 1964: 66]) z . čes nis (su elemen o s u u ale -s abo bcija [da z
zinke ičius 1990]): 280 čes nis (s .) 1. ‘ga b ė, pa ga ba n; 2. ‘ aišės Q 378, c ii 5: Čes nį
kel i n; P i aisai čes nį b . Luc 14.13
le. dial. (sLd [ka owice]) čęść ‘ga bė, ispe o, iconoscimen o, ispe i i à; pio a,
pokylis, skanės ai e k . (Psg V1 121; plg. būga iii 771; zinke ičius 1990: 280)13 con
sonan o -nme a eze, . y. lie. *če-n-s is → če-s -n-is s klas 2 (sm.) ‘(bo .) audona sis
bu ok as ( Be a ulga is): Sėki e... opių, pas a nokų, s klų beigi apukų k. donel (PL
656 [LkŽe; da z . kabelka
1964: 28, 221]) z . s iklà s iklà 2 (s .) ‘(bo .) audonasis bu okas ( Be a
ulga is) ndŽ, P, n, č ikla (s .) ‘bu okas; osonasis bu okėl: czwikla P d
kŽ – ž . č ikla
136.25 (ska džius
iV 117)
← (s. / .) le. ćwikła ‘bu okas; i ų bu okų ga ny as’ (< č. c ikla ‘bu okas’ ← g . σεῦτλον
‘ algomasis bu okas [sW i 419; sPW iV 396; Ls 1382, 15461547; plg. Фасмер iii 571; Machek 1968: 91]) delmõnas 2
(sm.) ‘pinig inė: O pinigėlį delmonè ky iai paka oji? k. donel (PL 595 [kabelka 1964: 71; anco a z .
k iš opai ienė 2004: 255]) ← le. (dial.) dolman, ( .) le. dołman ‘ umpas husa o apsiaus ėlis; mo e sia
apsus ėlis (< eng . dolmány ‘apsiaus as ← u k. dolama ‘ u kų sul ona o laikų pěs ininko audona
dalmõnas 2 (sm.) ‘k išenė’ Q 444, Lex 49, k, Pgg, Šk: Kiša duoną, py agą į dalmõną,
eidamas į mokslinyčią j / Tuoka esi didis ponas, kad piningų pilns dalmonas sim
sk ais ė; apsiaus as [sW i 499; sPW V 298; sgP Vi1 42; b ückne 1985: 92; Wołosz 1989: 248249; géza 1991: 52;
Фасмер i 525526; Юсипова 2005: 147; da ž . zinke ičius 1990: 280; u bu is 2009: 426]) → s. bl . dalamanъ, dolo
manъ ‘ umpas y iškas apsiaus as su hando ėmis (ГСБМ Viii 263264; Булыка 13 z. zinke ičiaus (ibd.),
besi emiančio k. būgos (ibd.) aiškinimu, eiginys, ne a lie. čes nis česns è gudizmai esp. es ini da bl .
cheść чэсьць ‘ga bė, ispe o /; aišės i k . (Носовичъ 1984: 698; Байков, Некрашэвiч 1993: 346), poco
ikė inas, ma suo au o i nepaaiškina sonan o -ngenezės bei nemini lenkų dialek inių pa yzdžių.
k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai
31s aipsniai a icles /
1980: 113), . dolománъ ‘ka ale ijos ka io (husa o) sk ais ė; ilgas apsiaus as,
susags omas sagomi (Даль i 463) iškãdininkas, -ė 1 (smob.) ‘chi a nuos olį; dannada ys:
Voi, iškãdi nin kai, oi, ladys, oi, pik adėjai, o nonibiio ės alle pe sone iskadą a e? k.
donel (Pš 2627 iškadniñkas, -ė 2 j, iškãdnykas 1 (smob.) ‘kas nuos o liu s da o ds: Kiškis
[LkŽe; kabelka 1964: 94]) – ž . iškadniñkas, -ė (da ž . zinke ičius 1988: 39)
didis iškadnykas ė ; Tokio izkadnyko né in idų nonleisk Vl; Ti mos o io, u iskadnyke!
V ; Nuog izkadnykų mus gelbėk Mž 59; izkadõ ius14 2 (sm.) ‘ . p. [k], n, bs 87 jóma kas 1
(sm.) ‘p ekyme is: Valka a Slunkius jóma ke man is papykio kone u a nupešė kiaušę
↔ . le. zaszkodca ‘ as, ku is kenkia a ba ukdo’ (sW Viii 298; Linde Vi 789) – pa -
i y inis e inys (dėl kilmės ž . iškadà)
k. donel (Vd 428 [LkŽe; kabelka 1964: 100101]) s . jó ma kas (sujo pi mo pasika ojančio
- abso bcija [da ede e jancza 1984: 117]) jóma kin 1 (sm.) ‘jóma kas joma ke:
Rudkin jóma ks k donel (Ž jó ma kas an aš ėje; [LkŽe; kabelka 1964: 214 1. ‘p eky
me is: E io pasigundžiau in jo ma ką ei MŽ; Po jo ma ko P L XVii 3 (LkŽe); 2. ʻ u gus:
gen. sing. Io ma ko 3 II3 (alekna ičienė 2012: 121, 243, 413, 515)
← s. le. jo ma k ‘mugė, u gus; samb ūdis, sąmyšis; u gaus okes is ( [s. .] le /.
ja ma k, le. dial. [dLd (kujawy, Poznań, kalisz), MLd ( udawa), Psd (Llš)] ja ma ek ‘mugė,
u gus; samb ūdis, sąmyšis; u gaus asse < . . a. jâ ma ke s. . a. jâ ma kâ ,
jâ me ca ‘mugė /; annualis u gus . Jah ma k ‘mugė, p ekyme is, didelis u gus [ss
iii 116; sW ii 136; sPW iX 262264; ka łowicz ii 234; schü zeichel 2012: 169; da ž . / Palionis: 1967
sławski i 502; sia kowski 2004: 7, 40–41; Фасмер iV 561; köble 1993: 1199;
276; Адомавичюте 1982: 43; zinke ičius 1988: 131; Walczak 1995: 92; Połomski 2010: 7;
Ma kus-na ila 2011: 176]) mãckas 4 (adj.) ‘ i s ai ma ž as, ma ž y is: Gil inė su auplėms
pik om a šokusi smaugia a su ka š lige da cką pasuka biẽdžių k. donel (Vd [Lk Ž; kabelka
1964: 128]) ikkasci , -à (su bu elemen i di s u u a -i abscija, mãkas, -à 3b) (adj.) smallas,
-as, -as: Jūs: bàs i , maci , as askàs d .
. y. mac-i -kas → mac-kas)
(d Ž i 376)
le. dial. maciu ki ‘mol o piccolo; mažy is, mažulėlis (sW ii 840, 857) šal yšiáu i,
-iáuja, -iã o ( e b. in .) ‘bū i šal yši umi: Rods, a ė P ičkus, così e mi mol isyk
pasida ė, che aš šal yšiáudams šen i en jodinėjau k. donel ( g da 486 [LkŽe; c .
kabelka 1964 28, 223]) šal is (dell'o igine c . 1.1. po sky į
[s. . šal šiusỹ])
14 da plg. le. dial. szkodu ‘kenkian is animale; pe icoloso ekis (sW Vi 623; ka łowicz V 301).
38 ac a
oLandas k egŽdys
Linguis ica Li huanica LXXI
146; ka łowicz iii 102; Фасмер ii 565; эcБМ Vi 207; MLex 133]) → s. bl .
malaръ, маляръ (малeръ, молeръ) ‘ apy ojas (ГСБМ XVii 251252; Булыка 1980: 160),
bl . mal ‘dažy ojas; apy ojas (Bajko , Некрашэвiч 1993: 165; эcБМ ibd.), s. .
моляръ ‘ apy ojas (СРЯВ iX 257), . малръ ‘dažy ojas (Даль ii 296) nõbažnas, -a 1
(adj.) ‘p amaldus: Aš, okas sa o bū iškas kaip eikėm susięs, poniški bei nõbaž
is k po e ių laukiu ( g 300 [LkŽe; cabelka 1964:
143–144])
← (s. .) le / nabożny ‘pamaldus, die o ; p o ocan e pie à ed ecc. (< č. na božě
‘die ui, Viešpačiui [sW iii 12; sPW XV 379383; эcБМ Vii 166; эССРЯ i 552; da ž . Palionis
1967: 273; zinke ičius 1988: 133; kabašinskai ė: 1998 18; aLeW]) → s. bl . nabloжный
‘ eligingas, pamaldus (ГСБМ XViii 291292), bl . nabózny ‘pamaldus, eligingas,
ikin is (Носовичъ 1984: 298; эcБМ Vii 166), s. . нaбожный ‘pamaldus, die o ,
nuoši džiai ikin is (СРЯВ X 20), . нáboжный
‘ . p. (Даль ii 380) padõnas 2 (sm.) ‘pa aldinys, se nas, nelais as, p iklausomas žmogus,
baudžiauninkas: <...> ponpalaikis, odos, ideasi bū ui bei p op io semmi į pa dõną
empo pe šunį k. donel (Pp [kabelka 1964:5] 15) ← (s. 129 .) le. poddany ‘pa aldinys;
be nas (ūkio da bininkas), baudžiauninkas (< [ e inys] V. lo. subdi us ‘pa aldinys;
asalas < V. lo. subdi us ‘pa aldus; dipendomas ← lo. subdi us ‘pa e g as; pa aldus [sW
iV 346; sPW XXV 394399; ss Vi 236; nie meye 1976: 996; эcБМ Viii 104; эССРЯ ii 147; anco a z .
Palionis 1967: 282; k egždys 2014: 411]) → s. bl . poddaный ‘pa aldinys (Булыка 1980: 21), bl .
(dial.) poddány poddány ‘baudžiauninkas; pa aldinys (Носовичъ 1984: 440; Байков,
Некрашэвiч 1993: 208; Шатэрник 1929: 188; Расторгуев 1973: 184), bl . dial. paadány ‘ . p.
(Бяль ке вiч 1970: 304), (s.) . подданный ‘pa aldinys (СРЯВ XV 248; Даль iii 170; anche см.
Гарбуль 2009a: 528) pasilieca ó i ( e b. e l.) ‘p a s iauko i: O os o mylis ai, che
š ęsi udenį iebų, много веселы elydams, pasilieca óju k. donel (Vd 710 [LkŽe; anche
см. kabelka 1964: 166])
(s. .) le /. polecać ‘p is a an cosa compli i, accomanda e; pa ikė i, pa es i
cu ain is, įpa eigo i (sW iV 527; sPW XXVi 430431; anche z kazak 2011: 79; aLeW [ž . s. .
lieca ó i]) → s. bl . olca i, полицати ‘pa ikė i (kam cosa), dona e, as e i e;
indica e; accomandenduo i (ГСБМ XXVi 136; Булыка 1972: 251) conosỹčy i ( e b. .)
‘duo i kam į skolą, g ąžin in ai: Duok, a ė, kekše, duok uojaus pažỹčy ą skolą k.
donel (Šdkabelka [172]) ← 1964 (s. 21 .) le. pożyczyć ‘skolin i, paskolin i; si spedi e
linkėjimus e k . (sW iV 930; sPW XXiX 433435; anche z Ma kus-na ila 2011: 180, 291) → s.
bl . пожичить, пожычити ‘pascolin i; p es in is (ГСБМ XXV 391392; Булыка 1972: 249), bl .
dial. paz gua da e ‘ . p. (СБГП iii 328) bl . (dial.) pazчыць ‘ . p. (TsBM iii 604; СБГП iii 334;
эcБМ Viii 119), bl . dial. pozчыць ‘pascolin i, da e skolon; ubog i, pačiup i ( c iV 126), s. .
pozioni ii ‘paskolin i (Срезневскiй ii 1093), . dial. позчить ‘skolin i(s) (Даль iii 233; СРНГ
XXViii 342)

k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai
39s aipsniai / a icles
põnas 2 (sm.) ‘p i ileg ijuo o luomo ž mogu s; u ingas žm ogus, d a
ininkas, pad oninkas; pad one; chi non la o a del la o o isico, al dininkas:
Juk sai, che d iem non può paslūži i põnam k. donel (Pš 45 [ka-
belka 1964: 180])
← (s. / .) le. pan ‘ aldo as, ka alius; die as; mai in ojas; u ingas žmogus i k .’ (sW iV
3031; sPW XXiii 76139; ss Vi 17; эССРЯ ii 107; anco a z . Palionis 1967: 282; Aдомавичю e
1982: 43, 46; zinke ičius 1987: 139; Walczak 1995: 68, 73; Ti a enko 2010: 177178) → s. bl . panъ
‘ aldo as, e; a is oc a ico; ponas, zem aldys, dio; uomo e k . (ГСБМ XXiii 439442;
Булыка 1972: 235, 1980: 21), bl . (dial.) pan(ъ) ‘ u o amminis a o e; zem aldys; ponas,
bajo as; nobile uomo; casa šeimibajo as, d a ininkas; emig an da Polonia o Li uania
ninkas; ūkininkas’ (Носовичъ 1984: 392; Байкоў, Некрашэвiч 1993: 220; СБГП iii
386; c iV 11; эcБМ Viii 146), s. . панъ ‘Lie u os i Lenkijos als ybės didikas;
(СРЯВ XiV 143) pona ó i, -ója, -ójo ( e b. ., in .) ‘bū i ponu, aldy i: Ponai e e
ques e senza di lui negal pona ó i k. donel (Ž 470 [LkŽe]) ← (s. .) le. panować ‘ aldy i,
guida e; a e e di i o di p op ie à e k . (sW iV 39; gs 126; sPW XXiii 175182; ss Vi 30;
anco a z . Palionis 1967: 282) → s. bl . pano a i, pano a e ‘ aldy i, guidu i; esse e
ges o e; pa ecipa e; domina e; disponu i (ГСБМ XXiii 431432; Булыка 1972: 235, 1980: 34),
bl . pano áć paнавáť ‘poniškai gy en i, ponau i /; aldy i (Носовичъ 1984: 391; Байков,
Некрашэвiч 1993: 220; эcБМ Viii 146), . пановáть ‘ponau i; i e e come bajo as (Даль iii
16) po à 3, 4 (s .) 1. ‘manno e donna come su uok iniai, amlimieji i p an. : Uoš is con gli
ospi i u i i si elicina põ ą k. donel (Pp 38 [da z . k iš opai ienė 2005: 295]); 2.
‘paukščių, gy ulių pa inas i pa elė: Vie e siai, po õms laks ydami, žaidė k. donel (Vd 62
[LkŽe; da ž . kabelka 1964: 181]) ← (s. .) le. pa a ‘due uguali cose, coppia; coppia di
pe sone; nume o di pa i à; pa ecchio, uguale; co isponden e; po inis, [sub.] ‘po a, du
[sW iV 5051; sPW XXiii 246247; ss Vi 37; b ückne 1985: 395; būga i: 109; LeW 639; Фасмер iii
203; эcБМ (ТСБМ iV 35), s. . pa a ‘ . p. (СРЯВ XiV 150), . pá a ‘ . p. (Даль iii 17) põ e iai 1
(sm.) ‘(bažn.) a min inai kalb amos am i k os moldos: Põ e ių, kaip k ikščionims eik,
nedaug i k .’ (< . . a. pâ , pa ‘lygus, ienodas; po a’ ← lo. pa [adj.] ‘lygus,
skai y užsimi šo k. donel ( g 185 [LkŽe; anco a s .
Viii 160; MLex 157]) → s. bl . пара ‘po a’ (Булыка 1980: 154), bl . пáра ‘ . p.’
kabelka 1964: 181])
← le. dial. Pa e (nos e ) ( . le. Pa e nos e ) ‘malda ė e nos o (sPW XXiii 313; 22 nina bo owska (1957: 332),
ka łowicz iV 56–57) ∌ (s. / .) le. pacie z22 ‘ ė e mūsų (malda); malda, meldimasis;
ma y , basandosi lenkų leksemos a ika os -ci bal a usių dan inio - di e encija, eigia, che lie. põ e iai si
è p es a o dal anosios gudų kalbos (da z . Адомавичюте 1980: 9). pabi o põ e kos Lš; Paimk siūlą, e k
dėl os pačios p iežas ies lie. dial. põ e ka 1 (s .) ‘a ski as ka olių u uliukas’: Raikš elis nu ūko, i
po e ką p esso po e kos Lp; Gia kap skūpi, põ e kėle ( oks maloninis
40 ac a Linguis ica Li huanica LXXI osoliuka; puzzin; s ubu as i k . (< s. č. pá eř ‘ ė e
oLandas k egŽdys
nos o [malda]; ožinis ← V. lo. pa e nos e ‘ ožinis [sW iV 5; sPW XXiii 79; ss Vi 3;
kudzinowski 1974: 100; b ückne : 390; эcБМ Viii 244; Machek 1968: 437438; ejzek 2001: 453;
bělič, kamiš, kuče a 1978: 296; blaise 1994: 661; plg. zinke ičius 1987: 139]) → s. bl . pa e ъ
(пацеръ) ‘malda (ГСБМ XXiV 55; Булыка 1980: 180) bl . (dial.) пáce (ъ), (pl.) пáce y (пáciры)
‘malda; pad e e nos o (malda); ožinis (Носовичъ 1984: 395; Байков, Некрашэвiч 1993: 228;
СБГП iii 468; эcБМ ibd.) p ocià 2 (s .) ‘da bas, iūsas: I za p õcią вам menkai dėka os
išlėkę k. donel (PL 345 [kabelka: 188 1964)
← (s. .) le / p aca ‘žmogaus eikla, la o o; s o zi; a ica; isul a o del la o o i k . (< s. č.
p ácě ‘da bas, činnos i; eikalas [sW iV 965; sPW XXX 120; ss Vii 20; эcБМ X 18; Machek 1968:
477478]) → s. bl . ‘la pe sona a i i à, la o o; indus ies is; isul a o del la o o (ГСБМ XXVii
484485; Булыка 1972: 257, 1980: 95), bl . (dial.) прáca ‘ . p. (Носовичъ 1984: 493; Байков, Некрашэвiч
1993: 249; СБГП iV 104; c iV 215; эcБМ X 1819), . dial. прáca ‘da bas, činnos i (Даль iii 382)
pùlokas 1 (sm.) ‘pis ole as: Be i Du aką pùloks pe plyšdams pagadino k. donel
(Ž 310 [LkŽe; kabelka 1964: 190])
← ( .) le. pułhak, półhak ‘ oks ginklas (< [pa i y inis e inys] . Halbhaken ‘pusiau +
ginklas [sW iV 943, V 43 212 sPW XXXiV 436; эcБМ X; da j . Palionis 1967: 2; 27 Адомавичюте
1982: 43, 46]) → s. bl . пулгакъ (полгакъ) ‘me odico dimensioni sciau u as (ГСБМ XXVi 115,
XXiX 344345; Булыка 1980: 70), bl . pulgák ‘ . p.
(эcБМ ibd.)
pūs élninkas 1 (sm.) ‘ ijikas, gi uoklis: Voi pūs élninkai! Pe ciò die s i suoi be o i ci
dona quo idianamen e e così gene osamen e, che noi li ik semp e come muculės
ėsdami y um? k. donel ( g 433 [LkŽe; kabelka 1964: 191]) (s. .) le /. pus elnik ‘žmogus, che
i e in un emo o, al i non enamada luogo; ‘ ienišius, a sisky ėlis (ГСБМ XXiX 356;
ienišius, e emi as’ (sW V 438; sPW XXXiV 471) → s. bl . пустелникъ, пустэлникъ
Булыка 1980: 175), bl . (dial.) pus lnik k. donel1 (LkŽe)23
‘ . p.’ (Байкоў, Некрашэвiч 1993: 263; СБГП iV 193; эcБМ X 241)
odà 2 (s .), óda 1 ‘pa a im as’: Duoda ės pasimokydin i ge ą odą p iima
← (s. .) le / ‘ ada pa e e; il Consiglio; mąslumas, in elle o; luogo delle iunioni; o ušė; appellimasis), non
pa a ėjas’ (< . . a. â ‘pa a imas, pasi a imas; a yba’ / . Ra ‘ . p.’ [sW V 461–462;
puoi! Lz (LkŽe) i lie. põ e kos 1 (s ., pl.) ‘ka oliai al, smn, b : An collo kelios eilios põ e kų ds; Aš au
pi ksiu po e kėles ns 83; Žyčy os po e kái ės d sk (LkŽe; anche ž . z Ž 505), appa en emen e,
p iski ini gudismams, . y. es ini iz s. bl . pa e ki ‘ka oliukai (ГСБМ XXiV 42), bl (dial.) pá e ki, pa é k
(páze ki, páce ki, пáтыркы пáce ka) ‘(gin a o o e lo) ka oliai (Носовичъ 1984: 395; non esis e
Байкоў, Некрашэвiч 1993: 228; ТСБМ iV 133; СБГП iii 467; эcБМ Viii 222, 244), suponuo ų le.
pacio ka, (pl.) pacie ki ‘ ožinio ka oliukas; ožinis; ožinio ka oliukai’ (sW iV 5), ma lenkų kalboje
za e mia e da ybiniai al e nan i con dan iniu - -. 23 Ques a leksema in j. kabelkos pa eng ą k.
donelaičio pa ole dei sąwadą non è inclusa (ž . kabelka 1964: 197).
k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai
41s aipsniai a icles sPW XXXV 2560; ss Vii 420; gs 166; MLex 164; эcБМ Xi 24; al o z / LeW 741;
zinke ičius 1988: 133]) → s. bl . ada magis a o consiglio, che decida ques ioni di go e no
u bano, giudizia i con o e si; consiglio (СЛw; Булыка 1980: 189), bl . (dial.) áda ‘pa a imas;
misu a (Носовичъ 1984: 544; Байков, Некрашэвiч 1993: 267; СБГП iV 238), s. . ada ‘pa a imas; del
Reale Consiglio consul i o dei g andi, del Re di Polonia; il Consiglio; collegiale decisione;
consiglie e del e (СРЯВ XXi 120121), . рáda ‘pa a imas; a yba (Даль iV 9) okùndas 1 (sm.)
‘apyskai a, a sikai ymas: Tu, изpu ėli pil o s... Tik dabok, cosa sa à, che s ipdams asi
okùndą k. donel (ag 26 [kabelka 1964: 198]) / (s. .) le. con ounek ‘calcia u a; con o; a i me ica;
elazione inanzia ia e k . (< . . a. ech[e]nunge ‘sąskai a [sW V 458459; sPW XXXV 67; ss Vii
418; sia kowski 2004: 43; Фасмер iii 450; эcБМ 154 Xi; MLex 164; anche z . Walczak 1995: 80, 142;
kabašinskai ė 1998: 11]) → s. bl . con oъ, con iкъ, рoхунокъ ‘skaičia anje (ГСБМ XXX 34), bl
(dial.) рахнокъ рахнак ‘dokumen as; calcolo, calcolo; p ocedu a; elazione (Носовичъ 1984:
561; Байков, Некрашэвiч 1993: 278; СБГП iV 293) s. . con o, рохунка ‘skaičia imas, sąskai a
(СРЯВ XXii 119) . dial.
рахнок ‘ a ka’ (СРНГ XXXiV 346)
ská bas 3 (sm.) ‘penigai, l obis: Am s o s, is žakus naujų ska b pama ydams,
ėl a siga o i sunkiai dūsau i palio ė k. donel (Ž 436 [LkŽe; da ž . kabelka
1964: 204])
← (s. .) le / ska b ‘lobis; a i i à; (s a ali à) iždas (< . . a. schë s. . a. ske , ske p ,
sce ‘[smulki] mone a /; lep a smulki g eekijos mone a ← s. . a. sca bôn, ska bôn
‘ aižy i; smulkin i *‘isg ajy as mone os pai šius [sW Vi 131; isjP 18; ss Viii 216217; Фасмер
iii 633; эcБМ Xii 118; kluge 2002: 799; Wacke nagel 1878: 25 XXXi 301303; Булыка 1972: 299, 1980: 81),
köble 1993: 1749, 1762; schü zeichel 2012: 288; da ž . zinke ičius 1988: 130]) →
s. bl . скарбъ ‘pinigai; e ingi daik ai; als ybės iždas; u as; e ybių sandėlis’ (ГСБМ
bl . (dial.) скарб(ъ) ‘(s a nos i) esždas; a i i à; lobis; b angenybės (Носовичъ 1984: 581;
Байков, Некрашэвiч 1993: 288; СБГП iV 440), (s.) . (dial.) скарбъ ‘man a; a i i à mobilia e;
ogge i di ci colazione domes ica; (dial.) (s a ali à) iždas (Даль iV 193; СРЯВ XXIV 177178)
sk yn 4 (s .) ‘ am ik a med in ė, su an ožu i kojelėmis, o na men uo a dėžė kam no s
(pp . d abužiam, k aičiui) laiki i: Kas iz o, kad Diksas nu pas kupinę sk ỹ, klūpodam i is
ai odam, ga bina ska bus k don kogsel (Vd 24 [LkŽe; kabelka 1964: 206]) ← (s. .) le. sk zynia
‘už ožena dėžė; sk ynia i k . (< s. č. škřně ‘spin a; dėžė ← . . a. sch în s. . a. sc îni,
sk îni ‘dėžė /; a min a ← lo. sc inium ‘ap alaina dėžė 273; būga ii 487; Фасмер iii 657; эcБМ Xii
156157; Machek 1968: 550; ejzek 2001: 578; bělič, kamiš, kuče a 1978: 503; Wacke nagel 1878: 258;
köble 1993: 1787; seeboldzeich 2008: 757; schü el 2012: 293; ede e anco a. Palionis 1967: 275;
saugo i knygoms, dokumen ams’ [sW Vi 190–191; ss Viii 261–262; Linde V
zinke ičius 1987: 140; Филичева 2003: 137]) → s. bl . sc inia, sk inja ‘dėžė;
42 ac a Linguis ica Li huanica LXXI con enpiglio o ma s ačiakampio; slėp u ė;
oLandas k egŽdys
ka s as (ГСБМ XXXi 388389), bl . (dial.) скрня ‘didelė dėžė; skiau ė (dėžė con
skylu ėmis pe ene e i pesci i i); casežė pe a ine, ce eali da conse a e; ėdžios
(Носовичь 1984: 588; Байков, Некрашэвiч 1993: см. Гарбуль 2009: 405406), . скрня ‘dėžė,
завожена dėželė (Даль iV 209) skàū 2 (s .) ‘ ik nulup a a e издирb a gy ulio oda,
291; СБГП iV 464; Сцяцко 1972: 102–103; da ž . Прыгодзіч, Прыгодзіч 2011:
148), s. . скрына ‘kaus y a dėžė, sk ynia; dėžė su dangčiu’ (СРЯВ XXV 31; da
kailis: O e maiuli bei ožkų aip daudz mėsinėjau, že už os znajau, ku skū às pakab
ky i donel (Vd 382 [LkŽe; kabelka 1964: 206]) ← (s. 4, .) ← le. pelle ‘žuomo e pelle di
animale; pos e io e; cucciola o; leggio cie ė e k . (sW Vi 169170; ss Viii 250251; Linde V
261262; anco a z . Mikulėnienė 2004: 78) → s. bl . скy a ‘oda; la o a a pelle di animale;
i a (GSBM XXXi 396), bl . (dial.) ск a ‘žmogaus oda; izdi b a gy ūno oda (Носовичъ
1984: 589; Байков, Некрашэвiч 1993: 292; СБГП iV 471472; c V 52; эcБМ Xii 167) . шкра
‘neišdi b a ž ė ies oda su kailiu; legno di legno; nonikusi mo e iškė i k . (Даль iV
638639; Фасмер iV 451) шmõ as 2 (sm.) ‘a ski a kokio d aik o pa e, ga balas: Ra as an
ašies b aškėdamas o asi di icilmen e i gi, zemes bjau ias išplėšdams, eškina
šmõ ais k. donel
( g 17 [LkŽe; kabelka 1964: 227])
← ( .) le. szma ([ .] le. szma a) ‘gabalas; skiau ė; mol i i k . (< . . a. sna [ ]e
‘juos elė; andas . dial. / [š abų] Schna e ‘medžio, mėsos įpjo a . Schna ‘ iba,
linija, uožas [sW Viii 638; Linde V 554; Фасмер iV 458459; LeW 1015; anche ede e
zinke ičius 1990: 35; ka delis 2003: 89]) → s. bl . / шматъ ‘cappal; messios gabbas (СЛw;
Булыка 1980: 186), bl . (dial.) шмат(ъ) ‘gabalas; g ande quan i à; didelės 486487), . шматъ
apim ies, daug’ (Носовичъ 1984: 714; Байкоў, Некрашэвiч 1993: 350; СБГП V
‘gabalas; a aiža; pa e; dis anza i k . (Даль iV 640) šobl 4 (s .) ‘ka das, kala ijas:
Rodės man, che u o s ie s, ko o susibėgęs, ka dus i šoblès į ma gas sunešė pie as
k. donel (Vd 439 [LkŽe; da z . kabelka
1964: 227])
← (s. .) le / szabla ‘ ies ų ašmenų ka das e k . (< eng . szablya ‘lenk as ka das [sW
Vi 549; ss Viii 5262;527; Linde V 500; Фасмер iii: 541; Wołosz 1989: 30130 géza 1991: 278; ó h
2007: 130; da . s . Palionis 1967:8; 27 zinke ičius 1988: 129]) → s. bl . shaбля ‘ka das
(Булыка 1980: 70), bl . (dial.) sháбля ‘ka das; špaga (Носовичь 1984: 703; Байков,
Некрашэвiч 1993: 346; СБГП V 450) ( g 501 [LkŽe; da z . kabelka 1964: 241]) ← (s. .) le.
õpy is, -ija, -ijo ( e b. e l. impe s.) ‘a si ik i, pa si aiky i’: Andai õpi-
jos, kad aš, į baudžia ą jodams, kaip šal yšiui eik, įd ožiau inginį Slunkių k. donel
a ić ‘pa aiky i in aikinį; col i, occa e; acce a e, o a e; so ge e in oppo uno
empo; sceglie e; į ik i; iusci e; chia amen e espos o, spiega o ed k . (< . . a.
ë en ‘pa aiky i [sW Vii 9192; ss iX 179; Linde V 644645; Фасмер iV 94; эcБМ Xiii 350]) → s.
bl . a i i ‘pa aiky i, aggiunge e; su ik i (Булыка 1972: 324, 1980:
k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai
43s aipsniai a icles /
189) s. bl . a ‘paneli i; dis ugge e; p o a e; (už)pul i (ГСБМ XXXiii 420422), bl .
(dial.) pápić pápić, pá ić ‘pa aiky i in aikinį; o a e, acce a e; a spė i;
suspė i, scon igge e; galė i e k . (Носовичь 1984: 638; Байков, Некрашэвiч 1993:
314; СБГП V 117; c V 151; эcБМ Xiii 349350), . трáфить, трáпить ‘pa aiky i в aikinį
(Даль iV 426; Фасмер ibd.) õžy i, -ija, -ijo ( e b. .) ‘b ang in i, in e i: Tu
neliūbiji pi agų gėgai nega i ų i gi ga dų ne õž iji pon+kija. donel (PL 135 [LkŽe;
cabelka
1964: 262])
← (s. .) le / ważyć ‘s e i scaglia; s e i; decide e; ischia e; alu a e; mojuo i; in in i;
odia e; ischia e; aggiunge e li ello, e ę i k . (← [s. .] le /. [dial.] waga ‘s a s ykles;
edi icio in cui si pesano; s ė imas; azione; accia degli animali; impo anza; quan i à
passweigh a a; peso; impo anza, ile anza; ispe o; s i is; lin, co ė; appendibili pesi;
b anc us; pesan i di s aklia essimo e k . . . a. wâge s. . a. wâga < . Wage
‘s a s ykles /; impo anza; s o is [sW Vii 442443, 476477; Linde Vi126, 150151; ss X 3435,
5254; ka łowicz Vi 64; b ückne 1985: 1258599; Фасмер i 263; эcБМ ii 12; Wacke nagel 36: 1878;
Köble 1993: 2185; schü zeichel 2012: 367; ede e anche zinke ičius 1988: 13 1341, 59; plg.
Шанский24 I3 4; Судник 1975: 142]) → s. bl . aжыти, важити ‘s e i; cingua e; pes i scala li;
(į) alu a e, conse a e; s a s y i; a e e alo e; ke in i (ГСБМ ii 291294; Булыка 1980: 184),
bl . (dial.) ážiť áži ‘s e i bilans yklėmis; ischia e; da įs i, in in i; alu a e; a e e
omenyje (Носовичъ 1984: 42; Байков, Некрашэвiч 1993: 55; СБГП i 268; эcБМ ii 23), . dial.
вáжить ‘s e i; (pa)kabin i (Даль i 159) zalniẽ ius 2 (sm.) ‘ka ei is: I come koks
zalniẽ ius, k ygėj nosį palikęs... in o baudžia ą slenka k. donel (Pp 180 [kabelka 1964: 262]) ←
le. dial. (dLd [kujawy]) zołnié , zołnié z ‘ka ei is (← s. le. [dial.] żołnie z [ .] le.
żołnie z)‘ka ei is /; ka iuomenė < č. žoldnéř ‘ . p. . . a. soldenæ e, soldne . Söldne
‘samdomas ka ei is ← i . solda o ‘ka ys [ka łowicz Vi 447; sW Viii 717; ss Xi 101 590; isjP
69; kudzinowski 1974: 730; Machek 1968: kluge 2002: 855; da . Palionis 1967: 279; Адомавичюте
1982: 43, 46; zinke ičius 1988: 131; Walczak 1995: 80; ejzek 2001: 751; plg. Жирмунский 1948:
106]) → s. bl .
золнеръ ‘ka ys (Булыка 1980: 61) žegnõnė 2 (s .) 1. ‘pal ai minimas: Ma... s alą con
okiom žegnõnėms pekliškoms įžegnojęs, duoną nu e ia iek k. donel (Vd 122);
2. ‘(p c.) die o malone gau la o o aisiai: O da mėšlo smi dinčio žegnõnė
pa eina k. donel (Vd 277
[LkŽe; da z . kabelka 1964: 264])
← (s. .) le / żegnanie ‘imi azione del segno della c oce, laiminazione; paš en imas i k . (sW Viii 703; ss Xi
580; Linde Vi 883) → bl . жегнáнне ‘laiminimas; addio (Носовичъ 1984: 154) pe causa di o igine zg. žegnó i 24
alcuni sla is i a e mano che si a a di bend asla iškasis skolinys om s. . a. wâga (plačiau z .
Преобра- женский i 6162; Шанский ibd.; эССРЯ i 92).

44
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
žegnó i, -ója, -ójo ( e b. .) ‘laimin i (pp . k yžiaus ž enklu): Vislab sa à niekai,
cosa eiksim a gi p adėsim, che žegnójan i handelė uo negelbės k. donel (Ž 672
[LkŽe; da . ž kabelka 1964: k 264]) (< č. žeh na i ‘laimin i; eikš i padėką ← . . a.
← (s. / .) le. żegnać (się) ‘da y i anka k yžiaus ženklą; laimin i; paš ęs i; (e ange-
likų) su i in i; užkalbė i (ligą, nužiū ėjimą); a sis eikin i, pa es i die o aliai i
sëgenen . segnen ‘laimin i, a e mano il segno della c ocie a; / p emio ano i ← V. lo.
signa e ‘ką pe zegno i, baimin i; pe sižegno i; bap š y i; a o za e i k . [sW Viii
703; ss Xi 579580; Linde Vi 882; b ückne 1985: 664; эcБМ iii 199; Machek 1968: 724;
nie meye 1976: 970; MLex 189; anco a s . Palionis 1967: 274; Судник 1975: 84, 170;
zinke ičius изlydė i; k ikš y i (ГСБМ iX 282; Булыка 1980: 182), bl . жегнáць (жагнáць)
1987: 138; Walczak 1995: 54; PeŽ iV 106; Филичева 2003: 141; plg. ka delis
2003: 66]) → s. bl . жекгнати, жегнати / жекгнатися, жегнатися ‘a sis eikin i,
‘laimin i; a e anja c oggio segno (Носовичъ 1984: 154; Байков, Некрашэвiч
1993: 100; эcБМ iii 199) žỹčy i, -ija, -ijo ( e b. in ., .) ‘duo i kam į skol ą, skolin i: Taip
a elė... okį ma ydama g ol ą i ne u ėdama già su u o s ie o da bėdos miežius
nežỹčy us pažada a duo i k. don donel (d. 2527 da [LkŽe; c . kabelka 1964: 265]) ← le (s. .)
deside a e ‘linė i buona, gioug is al o sėkme; china e la p op ia pa eėn, e bui e;
consiglia e, da e consiglio; consen i e, acce a e; p ende e in p es i o, pe me e e
usa e (sW Viii 730731; ss Xi 604; Linde Vi 10641065; da z . Walczak 1991: 72; ka delis 2003: 106;
kazak 2011: 80) → s. bl . жичити, жичити, жичити, жичити ‘ okš i, linkė i (ГСБМ X 39; Булыка
1972: 114, 1980: 133), bl . жчиць ‘linkė i (Носовичь 1984: 156), . dial. жчить ‘skolin is (СРНГ iX
201) s. bl . зичити, зычити ‘ okš i, linkė i (ГСБМ Xiii 271272), bl . (dial.) zcić zчыць ‘linkė i;
pa a i (Носовичъ 1984: 222; эcБМ iii 353; c ii 170), . dial. zči ‘linkė i (Dál i 697) 1.2.1.
mo o one iniai čiepẽlis (sm. dem.) ‘jaunas įskiepy as medelis: Ogi namėj čiepeliùs
g ažius išdykusios lupa k. donel (Vpkab [67elka 1964: 29]) čiẽpas skie pas, įsk iepi s 36 sd1,
676, 27 k: Čia p as as čipas, nep igis Pbs; Sp ausmės, o čiepai, u esse e mediou iais
al e nan ai, an iniai ediniai
nekiau ais, sano s. dauk; 2. ‘jaunas įskiepy as medeli s, ski epa s 327: Pe nai pian a o
chiẽpas ben c esce Pl ; Ques 'in e no u i čiepa nušalo Pg ; Kiškis pe in e na u i
čiẽpas 4, 2 (sm.) Pl 1. ‘šakelė, a auga, ku ia skiepijamas ki as augalas,
čiepùs nug iaužė g ž e k . (Lb 66, d 73, bb Ps 128.3); 3. ‘(pp . pl.) accinap, ak cina:
Raupliniai čiepai š; Mane čiepijo, solo čiepa g andi čiepa! sln ; 5. ‘l enk ini o pei lio e o
ės įpio a: Peilio čiẽpas pailgas j b s . ščiepas (anche s . oszko 2009: 76) dbó i (su
inicialineze) dbó i, - da ója, -ójo ( e b. ., in .) ‘s ebė i (ką), žiū ė i (ko): Ku sai
dboja na šákšmo p auk ch ch ch ch ch 5Moz 18.10; Ai nedėlių, moja ses e j ; Nedboju 165
nep igijo kp; 4. ‘skiepijimo žymė kūne’: Jau š ai o čiẽpo nė nežymu Pl ; Kokie
kalbuž, že 27 no hing in s dį be nelis jV6
k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai
45s aipsniai a icles ščiẽpas 4 (sm.) ndŽ, Š nč, nW 1. / ‘šakelė, a auga, dalla quale
sciepijamo kiKal i esme... įskel jon (sielon) ščiepeliùs isokių gam ų š en ųjų dP 96; 2.
as auga las, skie pas, į ski epis’ su , MP 93: Paėmiau ščiep iš g ūšios ign; (p k.):
‘jaunas įskiepy as medelis, skiepas: Nusipi kau ščiepų oz 55 Kai ščiẽpas jaunas bu au
aps; / Ta o aikeliai come aly os ščiepeliai (a žalėlės) Mž 386 ← (s. .) le /. szczep
‘poskiepis; spacca o medelis i k . (sW Vi 581; ss Viii 538539; Linde V 521; anche z . aLeW [s.
. čiẽpas]), bl . (dial.) шчпа ‘poskiepis (Байков, Некрашэвiч 1993: 353; Сцяшковiч 1983: 568) .
щепá ‘medžio skala, gabalėlis (Даль iV 655; plg. Фасмер iV 502503) dabó i, -ója, -ópalajo
( e b. .) ‘saugoj, p i o ižiū ė i: A o o i i aikikių, kaip ė ui eik, nedabóji k donel (Ž
299 [LkŽe; kabelka 1967:] e ló is, -oja, dabójo ( e b.) 1. ‘saug o is: Quindi dabokis su ponu
pasipū usiu šū y k. donel (Ž 409); 2. ‘ ūpi n is, s eng is: F om mažų dienų dabójaus
iežlybai elg is k. donel (Pš 30 [LkŽe; kabelka 1964: 67]) ž . dbó i (su epen eziniu esp.
nee imologiniu -a- [dėl šio enomeno ž . onke ičius: 1966136; ž . Адомавичюте 1982: 135 47;
zinke ičius 1988: 38, 130; zinke ičius ii 272]) bó i, bója, in ijo ( e b.) , a enzione:
nebókmie , gaidau, ne e k, pe im nusams k. donel (PL 529 [LkŽe; kabelka 1964: 63]) .
← (s. .) le / dbać ‘ ūpin is; i ol i a enzione i k . (sW i 431; gs 28; sPW iV 561565; ss ii 44; эcБМ iii 129130;
u bu is 2009: 423) → s. bl . p ba i ‘cu ain is; pensa e di cosa; p es a i a enzione, osse a i (ГСБМ Vii
271272; Булыка 1980: 197), bl . (dial.) дбац ‘ ūpin is; gal o i, k eip i dėmesį (Носовичъ 1984: 127; Байков,
Некра ше вiч 1993: 92; c ii 9), . dial. дбать ‘ ūpin is; kaup i, ink i (Даль i 425) kaš úo is, -úoja, -ã o ( e b.
e l.) ‘da y is išlaid as: pe an o ė ai sue... y eik z . kaš a ó i kaš a ó i, -ója, -ójo ( e b. in .)
‘kaš uo i, a sie i i [k]: Hai a e mol o čeba ai kaš a ojo? (LkŽe; anche z . z Ž ds 278; zŠ i 353) V 172173),
daug dėl o kaš ã os i gi s elia os k. donel ( g 142 [LkŽe; kabelka 1964: 108]) –
i. i. a a a elenca i leksemas eas e n sla ų come e edi a i, e non come p es i i in un occiden ale
kaš úodin is (-y is), -inasi, -inosi ( e b. e l.) ‘d a y is išlaidas, kaš u o is’:
Ki i aip daug neno ėjo kaš úody is k. donel (LkŽe)26 – ž . kaš a ó i
sla ų linguino a ealo.
25 kai ku ie sla is ai ekons uoja p asl. *dъba i ‘ ūpin is’ (Фасмер i 486 [o. ubačio o in a pas]; эССЯ
26 Ques a leksema in j. kabelkos pa eng ą k. donelaičio pa ole dei sąwadą non è inclusa (ž . kabelka 1964: 197).
46 ac a
oLandas k egŽdys
Linguis ica Li huanica LXXI
← (s. / .) le. kosz ować ‘kainuo i; u ė i išlaidų, kaš uo i’ (← [s. / .] le. [dial.] kosz
‘spese, ondi; p ezzo, alo e < č. koš ‘ . p. ← . . a. kos [e] ‘išlaidos, lėšos [sW ii 495496;
sPW XVi 1416, 17; ss iii 357; ka łowicz ii 446; sławski ii 545546; эcБМ V 107 ML; LeW 228; 43ex
sia kowski 2004: 16; Połomski 2010: 7; plg. kluge 2002: 531; Фасмер ii 361;
113; da . Palionis 1967: 276; Адомави чю те: 1982; zinke ičius 1988: 136]) s → bl . koš o a i
‘kaš uo i (ГСБМ XVi 72), bl (dial.) коштовáць ‘išmėgin i; kaš uo i (Носовичь 1984: 250; c ii
231), s. . кош товати ‘kainuo i, a sei i (СРЯВ Vii 396397), . dial. kos o áť ‘cainuo i;
esse e alide am; ik i i k . (Даль ii 183) k õmininkas 1 (sm.) ‘pi kl ys, pa da ė ja s:
Rudikis... a k õmininkų e kupčių g ei ai nulindo k. donel ( j 6 [LkŽe; kabelka 1964: 118]) z .
k õmninkas k õmninkas (k õmnykas), -ė 1 (smob.) 1. ‘pi klys, pa da ėja s:
K omnykams... pabučiais i pakiemiais landinė i užsaky a (užd aus a) do ebbe esse e
bzbk ii 119; 2. ‘(p k.) kup iu s: Noi e kup ius k omnykais chiami ds; 3. ‘(p k.) eki s: Kieno gi
qui così k õmnykas a bėga? ds
← ( .) le. k amnik ‘smulkių me ci p ekei is; iaggiujan e pi klys (← [s. .] le / k am
‘chiosche o me can ile; nonidelė negozio; labo a o i di a igiani; i p odo i k . < . . a.
k âm ‘p ekė, smulkmė e k . s. . a. k âm ‘pos o di comme cio al me ca o e k . / // . K am
‘smulkios me ci; i iu i; a a i i k . [sW ii 526, 527; sPW Xi 121122, 124; ss iii 375; kluge 2002:
534; Wacke nagel 1878: 165; köble 1993: 1264; schü zeichel 2012: 182; ž da . kabelka 1964: 25,
118; Palionis 1967: 276; Адомавичю те (ГСБМ XVi 8990), bl . (dial.) крámnikъ ‘ endi o e;
1979: 99–100, 1982: 43; Walczak 1995: 142]) → s. bl . крамникъ ‘pi klys, pa da ėjas’
p op ie a io del negozio
(Носовичъ 1984: 251; СБГП ii 514)
kùknė 2 (s .) ‘ i u ė’: Todėl uo d ąsa lindau į a i ą kùknę k. donel (Pp 114
[kabelka 1964: 26, 119]) z . kùchnė kùchnė 2 (s .) ‘ i u ė z Ž 322; zŠ i: 254; kuchnià 2
‘ . p. : Eik in kucknią, asi zaminky os paonos i algyk ps. imašiai (d Ž i: 316; anche
z . z Ž 322; zŠ ii: 446); ← (s. .) le / kuchnia ‘k osnis pe la p epa azione dei cibi;
cuyklė; s anza in cui gamina o ii 618; sPW Xi 531532; ss iii 459; Фасмер ii 436; эССРЯ i
mais as; pa iekalų gamybos būdas i k .’ (< s. č. kuchyně ‘ i u ė’ ← s. . a. kuhhi-
na ‘mais o gaminimo ie a; i u ė; užeiga’ ← lo. coquina ‘ i u ė; kulina ija’ [sW
454455; Machek 1968: 305; Wacke nagel 1878: 168; köble 1993: 1278; seebold 2008: 482; s
anco a. Palionis 1967: 277; Walczak 1995: 92; sia kowski 2004: 14; Филичева 2003: 136]) →
s. bl . cucina ‘palpopa, nella quale iene p epa a o il cibo; ise e alimen a i (ГСБМ
XVi 256257; Булыка 1980: 97), bl . (dial.) кхня ‘ i u ė; cuyklė (ТСБМ ii 764; СБГП ii 592;
эcБМ V 175), s. . кухня ‘pa alpa, des ina a alla p oduzione alimen a e; ki ės indai
(СРЯВ Viii 150), . кхня ‘ i u ė (Даль ii 228) nabãšninkas 1 (sm.) ‘ elionis (apie mi usį
žmogų): Ale nabãšninks am s o s così neda yda o bū ui k. donel (Vd 177 [kabelka
1964:7] 13) s . nabãš i ninkas (su abso buo u - i-)
k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai
47ipsniai a icles nabãs aščikas, -ė 1 (smob.) ‘ elionis (apie mi usį žmogų) z .
nebãš či kas nebãš ikas, -ė 1 (smob.) / 1. ‘numi ėli s; 2. ‘ el ion is (apie mi usį
žmog ų) s . nebãščikas, -ė (su elemen o s u u ino -čdea ika izacija)
nabãš ikas, -ė 1 (smob.) 1. ‘numi ėli s; 2. ‘ elio nis (a pie mi u sį uomo ų)
n-e-b-a-š ikas → n-a-b-a-š ikas) nabãš ininkas, -ė 1 (smob.) 1. ‘numi ėlis; 2.
ž . nebãš ikas, -ė (su pi mojo sando -e- > -a- kai a dėl eg esy inės asimiliacijos, . y.
‘ elionis (apie mi usį žmogų) z . nabãš ikas žmogų): Kàp nùmi ė žmõgus, ẽža
nebãščikų Micaičiai (d Ž ii 9; anche z . z Ž 427; zŠ ii 445)
nabãš ninkas, -ė 1 (smob.) ‘nu mi ėlis’ – ž . nabãš ininkas, -ė
nebãščikas, -ė 1 (smob.) ‘ elionis, amžina ilsis (kalban apie mi usį
← (s. .) le / nieboszczyk ‘ elionis; g ie ininis sū is, za a o e aėn, pe in odu i
una ce a sabo į (sW iii 260; sPW XVii 147; b ückne 1985: 33) → s. bl . cieloжчикъ,
небожсчикъ, небожчикъ, небожщикъ, небожщыкъ, небозчикъ, небосчикъ, небощикъ,
небощыкъ ‘ elionis, negy ėlis (ГСБМ XiX 391), bl . (dial.) нябóжчик, нябóщик, небóщик (bl .
dial. нiбóщик) ‘numi ėlis; a ge a (Bajko , Некрашэвiч 1993: 196; СБГП iii243; эcБМ Viii 58)
ponã is (sm.) ‘po nai is: Ogi o a già come ponã is skiau u ę odai k. donel (PL 268
[kabelka 1964: 187]) z . ponái is (su d ibalsio ai mono ongizzazione [apie placej
jąke ičius 1966: 91, 2006: 187; ede e anche k egys 2012a: 4 zin) ponái is 1 (sm.) 1. ‘jau
nas, ne ed ęs signo ; po no sūnus; bajo ai is , n, i: Tuos pakajuos pe a olo siedi
una signo a, o già quei ponaičių baisi mol eybė bsP iV 47; g ažiai apsi ais apsęs
ponaičiukas e a insieme con lui s i 366 e k . (Š s, jd 27, jV 50, 444, 916, gmž, bso 215, k ž,
Vieną ka ą jis ėjo pe mišką i su iko ponai į L (bsg); Tik kaip ma ai a si ado ies juo
g k, j g, Lkš, Škn, L (b ž), d , ad, Ml, Pnd, dglš); 2. ‘Vi ešp a s27: Ga bink ponai į,
žmonelių gelbė ojį Mž 208; 3. ‘dy kūnas, l eng aduon is, išl epėl is g ž (LkŽe; anche z .
d Ž ii 121; z Ž 502) s. . le /. panic, ( .) le. panicz ‘skais us jaunikai is, skais uolis; pono
sūnus; bajo-
ai is; ne edęs jaunas ponas; dabi a, dykaduonis; ne edęs y iškis’ (sW iV 35; sPW
XXiii 153) → s. bl . paanichъ, paaniцъ ‘jaunas ponas; jaunikis (ГСБМ XXiii 425), bl . panchъ
panich ‘pono sūnus / nobilm gio ane; o dina o, puli amen e abbiglia o gio ane; ponai is
(Носовичь 1984: 391; Байков, Некрашэвiч 1993: 221) põniškas, -a 1 (adj.) ‘p iklausan is ponams:
Põniški djeca, su bū iškais susisėdę, qualche ol a b oliškai pu us k apš ydami, žiopso k.
donel (PL 309 [LkŽe; da iz iz kabelka 1964: 181]) põnskas, -à pañ, -à 4 (adj.) ‘po nišk as, lepęs :
Kad u s ai mol o pa pasida skas! niekai a ęs jau! Mžš; A u impa e ai ad acce a lo è
mol o pañskas! b ; Pañskas daik as (si dice ci ca 27 dominykas u bas (1996: 294) indica
sememą ‘jaunas ponas, e non signi ica o ‘Viešpa s.
54
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
ka delis Vy au as 2003: Ry ų aukš aičių šnek ų sla izmų onologijos b uožai. Vilnius:
Vilniaus uni e si ys edi ice.
ka łowicz iVi k a łow icz jan. Słownik gwa polskich 16. k aków: d uka nia c. k.
uni e si e u jagiellońskiego, 19001911. kazak an želika 2011: XViXVii a. Ldk eks ų
eiksmažodinių hib idų p oblema. kluge ied ich 2002: E ymologisches Wö e buch de
Pe spec i es o Bal ic Philology ii. Poznań: ys, 71–84.
deu schen Sp ache, 24 au l. bea b. on elma seebold. be lin & new yo k: Wal e de
g uy e . köble ge ha d 1993: Wö e buch des al hochdeu schen Sp achscha zes.
Pade bo n: . schöningh.
k egž dys olandas 2012: ca a e ys yka słownika polonizmów w języku li ewskim. LingVa ia
14(2). k aków: księga nia akademicka, 125146. k egždys olandas 2012a: Bal ų mi ologemų
e imologijos žodynas I: K is bu go su a is. Vilnius: Li huanian kul u a esea ch ins i u e.
k egž dys olan das 2014: Le u ians kalbos polonizmų-la ynizmų a ibucijos ypa umai.
Funzionamen o linguis ici i le e a u a na Li wie. Li ewsko-polskie związki naukowe i
kul u owe. Monog a ia zbio owa, ed. Mi osław dawlewicz, i ena edo owicz, algis kalėda.
Vilnius: Vilniaus uni e si e iskaus, 407421. k egždys olandas 2014a: Leksiniai skoliniai au ų
kul ū inės in e e encijos e leksija: lie u ių kalbos polonizmai-semi izmai. Bal u ilologia
22(2 [2013]), 5593. i š op ai ienė dai a 2004: k is i k jono donelaičio aš ų leksika e la sua
edagazione. Senoji Lie u os li e a ū a, 18 lib oga. Vilnius: LL i, 252264. k is o pai ienė dai a
2005: p incipi di p epa azione e edagazione aš ioni k is ijono donelaičio: anks esnieji i
edizioni del 1977 e 1994 anno. A chi um Li huanicum 7, 287302. i š op ai ienė dai a 2007: k is i
k jonas donelai is i b ošiū a abou sepa acijos naudą (1769): analisi delle pa ole. A chi um
Li huanicum 9, 215234. kudzinows ki czesł aw 1974: zeczowniki o osnowie na -eo- w Pos ylli/
daukszy. S udia indoeu opejskie, ed. je zy ku yłowicz. k aków: zakład na odowy im.
ossolińskich; Wydawnic wo Pan, 97102.
Lampe geo ey W. h. 1961: A Pa is ic G eek Lexicon. ox o d: cla endon P ess.
Lebedys ju gis 1972: Li uanis ikas ba uose II. Recenzioni, lecai os, sumanymai, pa .
juozas gi dzijauskas. Vilnius: Vaga.
Lehmann Win ed P. 1986: A Go hic e ymological Dic iona y. Based on he hi d edi ion o
Ve gleichendes Wö e buch de Go ischen Sp ache by Sigmund Feis . Leiden: e. j. b ill. LeW
aen kel e ns . Li auisches e ymologisches Wö e buch 12. heidelbe g: Vandenhoeck &
up ech , 19621965.

k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai
55s aipsniai / a icles
Liedke Ma zena 2004: Od p awosławia do ka olicyzmu. Ruscy możni i szlach a Wielkiego Księs wa
Li ewskiego wobec wyznań e o macyjnych. białys ok: Wydawnic wo uniwe sy e u w
białyms oku.
Linde i–Vi – Linde M. s amuil b ogu mil. Słownik języka polskiego 1–6. Wa szawa:
w d uka ni Xiežy Piia ów, 1807–1814.
LKa IIII A las della Li uania 13. Vilnius: Mokslas, 19771991. LKe Lie u ių kalbos enciklopedija,
pa . kazys Mo kūnas. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų Publishing ins i u e, 1999.
LkŽe diziona io della Li uania 120, 19412002. seconda edizione ele onica, collegio degli
edi o i: ge ūda nak inienė ( y . edak o ė), jonas Paulauskas, i u ė Pe okienė, Vy-
au as Vi kauskas, jolan a zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2013.
Lö zsch onald 1992: Duden Jiddisches Wö e buch (2., du chgesehene au lage).
Mannheim & zü ich: duden e lag.
Łowmia ń ski hen yk 1957: uwagi o wpływach słowiańskich na li ewską e minologię kościelną.
S udia z ilologi polska i słowiańskiej 2. Wa saw: Pańs wowe Wydawnic wo naukowe, 366372.
Ls Liddell hen y geo ge, sco obe . A G eek-English lexicon. new yo k & cincinna i:
ame ican book company, 1882 (eigh h edi ion). Machek Václa 1968: E ymologický
slo nk jazyka českého. 2. ydán. P aga: Českoslo enská akademie ěd.
Ma kus-na ila Liene 2011: Ruca as izloksnes ā dnīca: leksikog a iskais un leksiskais aspek s.
P omo ions da bs iloloģijas dok o a g āda iegūšanai alodniecības noza es la iešu
diah oniskās alodniecības apakšnoza ē. Liepāja: Liepājas uni e si ā ē. Miklosich anz on
1977: Lexicon palaeoslo enico-g aeco-la inum. da ms ad : scien ia Ve lag aalen.
Mikul ėnienė dang uolė 2004: selezione dei debi o i e alu azione kalbos pa a imuose.
Skoliniai i bend inė lie u ių kalba. Vilnius: Edi ice dell'Is i u o della lingua Li uania,
MLex – Ma hias Lexe s Mi elhochdeu sches Taschenwö e buch. 37 au lage. Leizig: s. hi -
7789. Ve lag, zel 1986.
Moszyńska danu a 1975: Mo ologia zapożyczeń łacińskich i g eckich w
nie. W ocław & gdańsk: zakład na odowy im. ossolińskich.
s a opolszczyźnie meye jan ede ik 1976: Mediae La ini a is lexicon minus. Leiden: e. j.
b ill. no ilai ė ilon a 2004: Polonizmai XViXVii amžių po e ių es i. Li uanis ica
57(1), 36–42.
Pake ys an anas 1982: Li u ians bend inės kalbos p ozodija. Vilnius: Mokslas.
56 ac a
oLandas k egŽdys
Linguis ica Li huanica LXXI
Pake ys an anas 1991: In e nazionali pa ole di ki chiazione. kaunas:
Š iesa. Palionis jonas 1967: Lie u ių li e a ū inė kalba XVIXVII a. Vilnius:
Pa lion is jo nas 1987: dėl lie u ių li e a ū inės kalbos kilmės „in e dialek inės“ kon-
Min is. cepcijos. Bal is ica 23(2), 184192.
Pe i daniel 2010: Un e suchungen zu den bal ischen Sp achen. Leiden & bos on: b ill.
PeŽ i–iV – Mažiulis Vy au as. P ūsų kalbos e imologijos žodynas 1–4. Vilnius: Moks-
las ( . 1), Mokslo e encyclopedijų leidykla ( . 2, 3), Mokslo e encyclopedijų leidybos
ins i u as ( . 4), 19881997.
Pleskalo á jana 2009: S a á čes ina p o ne ilology. b no: Masa yko a uni e si a. Połom ski
omas z 2010: ola zapożyczeń z języka niemieckiego w p ocesie ksz ał owania się polszczyzny
na p zes zeni wieków. XV Sesja naukowa Język i czas. Nowy Sącz, 115 (p ieiga in e ne :
h p://www.zse.nowysacz.pl/old/ publics/sp ache_und_zei .pd ). ejzek jiř 2001: Český
e ymologický slo ník. P aha: Leda. oszko da nu a 2009: zapożyczenia leksykalne w li ewskiej
gwa ze puńskiej. Ac a
Bal ico Sla ica 33, 7590.
ozwadowski iiii o zwad owski j an Mi chał. Wybó pism 13. Wa szawa: Pańs wowe
Wydawnic wo naukowe, 1961. 1959, sabal iauskas alg i das 1966: Lie u ių kalbos leksikos
aida. Le ques ioni linguo y os Li uanei 8. Vilnius, 5141.
schü zeichel udol 2012: Al hochdeu sches Wö e buch (7., du chgesehene und
e besse e au lage). be lin &bos on: Wal e de g uy e gmbh & co. kg. seebold elma
2008: Ch onologisches Wö e buch des deu schen Wo scha zes 2 (De Wo scha z
des 9. Jah hunde s). be lin & new yo k: Wal e de g uy e . sgP iViii(126)... Słownik gwa
polskich 18, ed. Mieczysław ka aś, je zy eichan, s anisław u bańczyk, joanna
okoniowa, ba ba a g abka. W ocław & gdańsk: zakład na odowy imienia ossolińskich;
Wydawnic wo Polskiej akademii nauk, 19791991 (i1 iii3); k aków: ins y u języka Polskiego
Pan, 19922013 (iV1Viii3)... sia kowski janusz 2004: S udia nad wpływami obcymi w
ogólnosłowiańskim a lasie językowym. Wa szawa: isziP.
ska džius iVii sk a d žiu s P anas. Rink iniai sc i i 17, pa . albe as osinas. Vilnius:
Mokslo e encyclopedijų publykla, 19962013. sławski iV sławski anciszek. Słownik
e ymologiczny języka polskiego 15 (1. aj; ników języka Polskiego, 19521982.
2. k–ko ; 3. ko a –kysz; 4. La–Łapucha; 5. Łasia–Łżywy). k aków: owa zys wo Miłoś-
k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai
57s aipsniai / a icles
smułkowa e lżbie a 1988: o polsko-biało uskich związkach językowych w aspekcie czasowym i
e y o ialnym. S udia polsko-li ewsko-biało uskie. Wa saw: Pańs wowe Wysmułkowa
dawnic wo naukowe, 220–258.
elżbie a 2002: Biało uś i pog anica: s udia o języku i społeczeńs wie. Wa szawa: Wydawnic wo
uniwe sy e u Wa szawskiego. sokólska u szula 1999: Siedemnas owieczna polszczyzna
k esów północno-wschodnich (słowo wó s wo, słownic wo, azeologia). białys ok: ans
humana.
sPW i–XXXVi… – Słownik polszczyzny XVI wieku 1–36. W ocław & k aków: Wydawnic wo
Polskiej akademii nauk, 1966–2012…
S S . IXI Słownik s a opolski 1 ed. s anisław u bańczyk ( . 1, aĆ, Wa szawa 19531955; .
2, dh, W ocławk akówWa szawa 19561959; . 3, ik,
ków–Wa szawa 1960–1962; . 4, L–M, W ocław–Wa szawa–k aków 1963–1965; . 5, n–Ó,
W ocławk aW ocławWa szawak aków 19651969; . 6, Pżżenie,
W ocławWa szawaGdańsk 19771973; . 7, Pódz ozp oszyć, W ocławWa szawaSk aków
19731977; . 11, Rozch zyszko, W ocławWa szawa: 1981; . 9, 1993; . 10, 1992; . 9, 1992; z. 9,
1992). zakład na odowy imienia ossolińskich; Wydawnic wo Polskiej akademii nauk.
s eingass ancis joseph 1963: A comp ehensi e Pe sian-English Dic iona y. London:
ou ledge & kegan Paul Limi ed.
s oske liūn as his nas 1990: donelaičio Me ų s ilius. K is ijonas Donelai is le e a u a
moksle i k i ikoje, sud. kos as do eika. Vilnius: Vaga, 353378. s u yński janusz 2002:
Elemen y g ama yki his o ycznej języka polskiego. k aków: omasz s u yński.
subač ius gie d ius 2012: O dine e ne a ka della Li uanian lingua balsių abėcėlės: s o ia e nūdiena.
A chi um Li huanicum 14, 155190. sW iViii ka łowicz jan, k yński adam a., niedźwiedzki Władysław
( ed.). Słownik języka polskiego 18. Wa saw: W d uka ni e. Lubowskiego (12), W d uka ni gaze y
handlowej (36), W d uka ni Współczesnej (7), Wydawnic wo kasy po ó h al éd 2007: E ymological
Dic iona y o Hunga ian. he hague: Mikes in e nade Go ischen Sp ache. ams e dam: johannes
mocy dla osób p acujących na polu naukowem imienia j. Mianowskiego (8), 1898–1923.
Mülle . u bu is Vincas 2009: Bal ų e imologijos e iudai 2. Vilnius: Vilniaus uni e si ys edikla. ušins
ional.
uhlenbeck ch is ianus co nelius 1900: Ku zge ass es e ymologisches Wö e buch
kien ė V ik o ija 2014: komunikacja p awna Wielkiego księs wa Li ewskiego w świe le nowego
p ojek u naukowego biblio eki uniwe sy e u Wileńskiego. Funzionamen o linguis ici i le e a u a
na Li wie. Li ewsko-polskie związki naukowe i kul u owe. Monog a ia zbio owa, ed. Mi osław
dawlewicz, i ena edo owicz, algis kalėda. Vilnius: Vilniaus uni e si ys ö lag, 4253.
58
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
Wacke nagel Wilhelm 1878: Al deu sches Handwö e buch. basel: schweighause ische
Ve lags-buchhandlung (hugo ich e ).
Walczak bogdan 1991: Słownik wileński na le dzisiejszej polskiej leksykog a ii. Poznań:
Wydawnic wo naukowe uaM.
Walczak bogdan 1995: Za ys dziejów języka polskiego. Poznań: kan o Wydawniczy
saWW.
Wein eich u iel 1992: College Yiddish. new yo k: yi o ins i u e o jewish e-
sea ch.
Wołosz obe 1989: Wy azy węgie skie w języku polskim. S udia Sla ica Hunga ica
35 (34), 215317.
Wołosz ob e 19911992: Wy azy węgie skie w języku polskim ii. S udia Sla ica
Hunga ica 37, 327.
zemle ičiū ė Palmi a 2007: e minologinė medicinos leksika lie u iškuose 1738
1831 me ų P ūsijos aldžios įsakuose. – A chi um Li huanicum 9, 121–182.
zinke ičius zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija. Vilnius: Min is. zinke ičius zig mas
1978: Min ys pasi odžius Lie u ių kalbos a lasui i. Bal is ica
14(2), 147–151.
zinke ičius zigmas 1987: Lie u ių kalbos is o ija II. Iki pi mųjų aš ų. Vilnius: Mokslas.
zinke ičius zigmas 1988: Lie u ių kalbos is o ija III. Senųjų aš ų kalba. Vilnius:
Scuola.
zinke ičius zigmas 1990: Li u ian lingua s o ia IV. lingua Lie u ių XVIII-XIX a.
Vilnius: Mokslas.
zinke ičius zigm as 1993: k. donelaičio aš ų kalba is o inės g ama ikos i dialek ologijos
požiū iu. La bai su K is ijoną Donelai į, sud. Leonas ginei is, algis samulionis. Vilnius:
Vaga, 104108.
zinke ičius zigmas 2006: Li u ians a mių kilmė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
zinke ičius iiV z ink e ič ius zigm as. A icoli sele i i 14. Vilnius: Lie u ių ka alikų
mokslo akademija, 20022004. zŠ iii Zie elos šnek os eks ai 12, sud. aloyzas
Vidugi is, danguolė Mikulėnienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 20052010. z Ž
Vidug i is aloyz as. Zie elos šnek os diziona io. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų
Publishing Ins i u e, 1998.
k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai
59s aipsniai a icles /
Адома вичю те Ире на эль жбет а 1980: К проблеме взаимоотношения литов-
skih bela usisiismi i polonismi. Sła ia O ien alis 29(12), 712.
Адома вичю те Ирена эльжбе та 1982: этапы польско-литовского лексичес-
di cui in e agi e. Ac a Bal ico-Sla ica 14, 4148.
Ананьева Наталия Евгеньевна 1994: История и диалектология польского
языка: Учебник. Москва: Изд-во МГУ.
Аникин iVi... Аникин Алекс андр Евген ьеви ч. Русский этимологический
словарь 1–6. Москва: Рукописные памятники Древней Руси, 2007–2012…
Bayko Мiкалай Я., Некрашэвiч Сцяпан М. 1993: Беларуска-расiйскi
словнiк. Fassimiale edьне. Мiнск: Naродная асвета.
Барыс юк У. У. 2011. Германізмы ў “Заўслед” (слоўніку гаворкі вёскі Белы Мох
Мсці слаўскага раёна). – Беларускае слова: дыялєктнає запазычанає. Матэрыялы на-
вуковых чытанняў, прысвечаных памяці дацэнта Еўдакіі Сцяпанаўны Мяцельскай, пад
агульнай рэдакцыяй М. Р. Прыгодзіча. Мінск: «Права і эканоміка», 101–126.
БeP i–Vii – Български етимологичен речник 1–7…, ред. Владимир И. Георгиев (Иван
Василев Дуриданов). София: Издателство на Българската академия на науките, 1971
([т. 1] а – з), 1979 ([т. 2] и – крепя), 1986 ([т. 3] крес – минго), Академично Издател-
s o P o . Ma ín Дринов, 1995 ([ . 4] минго падам), 1999 ([ . 5] падèж пска), 2002
([ . 6] пскам словàр), 2010 ([ . 7] слòво терсвам)... Булыка Александр Мiкалаевiч
1972: Даунiя запазычаннi белорусской языка.
Мiнск: Na uca i тэхнiка.
Булыка Аляксандр Мiкалаевiч 1980: Лексiчныя запазычаннi ў беларускай мове
XIVXVIII s s . Мiнск: Na uca i тэхнiка. Бялькевiч i an Кандратавiч 1970:
Краёвы словнiк Восточной Магiлёўшчыны.
Мiнск: Na uca i тэхнiка.
Галай Ольга Максимо вна 2011: элементы яўрэйскага культурнага ўплыву ў
беларускай мове. – Белорусско-еврейский диалог в контексте мировой культуры. Ма-
e i Iali della Con e enza scien i ica in e nazionale (Minsk, 2830 ap ile 2008 g.). Red.
Г. В. Синило. Минск: БГУ, 360–362.
Гарбуль Людмила Павловна 2009: Семантические полонизмы в русском при-
kaznom lingua della p ima me à XVII secolo. Vilnius: Iздательство Вильнюсского уни-
верситета.
Ga buľ Людмила Павловна 2009a: Seman iche polonizme in usso p казным языке первой
половины ХVII века. Disse azione Do o ale. Vilnius: Vilnius-
ский университет.
Гiлевiч Нiна 2005: Дыялектный словнiк. Mińsk: Bellli ound.

60
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
ГСБМ iXXXiii... Гисторический словнiк белорусского языка 133. Мiнск: Na uca i
тэхнiка; Беларуская наука, 19822013... Даль iiV Даль Вла димир. Tolkoвый словарь
живого великорусского языка 14.
Москва: Русский язык, 1989–1991.
eСУМ i–Vi… – Eтимологiчний словник украïнскоï мови 1–6, отв. ред. Олександр Са-
ični Мельчук. Kyi : Scio ac opinion, 19822012...
Жирмунский Виктор Максимович 1948: История немецкого языка. Москва:
Издательство литературы на иностранных языках.
Коряков Юрий Борисович 2002: Языковая ситуация в Белоруссии и типология
языковых ситуаций. Диссертация на соискание ученой степени кандидата филоло-
гических наук. Москва: Московский Государственный Университет им. М. В. Ломо-
носова.
Крегж дис Р олан дас 2014: Методика и критерии идентификации полонизмов
del li uano lingua. LingVa ia 18(2). k aków: księga nia akademicka, 195217.
Ла врин енко А. 2006: О некоторых полонизмах и их восточнославянских соот-
ветствиях в деловой письменности южной и юго-западной Руси XiVXV веков.
S udia wschodniosłowiańskie 6. białys ok, 209226.
Леонтьева Татьяна Валерьевна 2014: «Чей хлап с утра ходил по улице?»: к
s o ie us. dial. хлап. Ac a Linguis ica Pe opoli ana 10(1), 334343. Noso ichъ
I an I. 1984: Slo a ь блорусскаго нарчiя (specimina philologiae sla icae).
München: Ve lag o o sagne . P eображенский iiii: Преображенский
Александр Григорьевич. E i-
мологический словарь русского языка 1–3. Москва: Типография Г. Лисснера и Д. Сов-
ко, 1910–1914 (т. 1–2); Москва & Ленинград: Издательство академии наук СССР,
1949 (т. 3).
Прыгодзіч Алена Аляксандраўна, Прыгодзіч Мікалай Рыгоравіч
2011: Да пытання аб храналогіі даследаванняў іншамоўных запазычанняў у беларускай
мове. – Беларускае слова: дыялєктнає запазычанає. Матэрыялы навуковых чытанняў,
прысвечаных памяці дацэнта Еўдакіі Сцяпанаўны Мяцельскай. Пад агульнай рэдак-
цыяй М. Р. Прыгодзіча. Мінск: «Права і эканоміка», 146–149.
Расторгуев Павел Андреевич 1973: Словарь народных говоров Западной Брян-
щины (материалы для истории словарного состава говоров). Минск: Наука и техника.
РБС iiii Russka-беларускi словнiк 13, рэд. Якуб Колас, Кандрат Крапива, Пятро Глебка.
Мiнск: Беларуская энциклапедия, 2002. СБГП iV Словнiк белорусскiх гаворак
Северная-Заходняй Беларусi i ее пагранiчча 15. Мiнск: Na uca i тэхнiка, 19791986.
k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai
61s aipsniai a icles /
СЛw S a abeларуски лесикон: Падручный перакладный словник. Us adльнікі: Пригод-
зіч Мікалай, Ціванова Галіна. Мeнск: Беларускае выдавецтва Таварыства «Хата», 1997
(h p://slounik.o g/s a biel/).
Срезневскiй iiii С резн евскiй Измаил Ива нови ч. Матерiалы для словаря
древне-русскаго языка по письменнымъ памятникамъ 1–3. СанктПетербургъ: Типогра-
iia Impe a o ской Академiи Наукъ, 18931912. СРНГ iXLiii... Словарь русских
народных говоров 143. Lening ad (Санкт Петер-
бург): Наука, 1965–2010…
СРЯВ iXXiX... Словарь русского языка XIXVII вв. 129... Москва: Наука, 1975 cc i...
2008, Азбуковник, 2011…
Словник Сенненшчыны 1 (а к), рэд. V. M. Ku цова, L. P. Кунцевич. Minsk:
Беларуская навука, 2013…
ССЯ iiV Slo a ь старославянского языка 14. Санкт Петербург: Издательство
Санкт-Петербургского университета, 2006.
Судник Тамара М. 1975: Диалекты литовско-славянского пограничья. Очерки
фонологических систем. Москва: Наука.
СУМ iXi Dic ionник украинской языка 111. Kyi : Наукова думка, 19701980. Сцяцко Павал
У. 1972: Nos a lessica i slo as a ennne. Minsk: Na uca i тэхnica. Сцяшковiч Татьяна
Ф. 1983: Словнiк Гродзенской вобласцi. Minsk: Nau ica i тэх-
nica.
Ti e e a nko Vale n in a M. 2002: Zaпозичена лексика у грамотах Киевского міского
магистрату XVi XVii ст. Волинь-Житомирщина. Is o ico- ilologica colleziona io
з регіональних питань № 9. Житомир: Житомирський державний університет імені
Івана Франка, 157–161.
Ti a enko Vale n in a M. 2010: Moвна диференциация общества в XVi XVii ст.
(На матеріалі північноукраїнських пам’яток). – Волинь-Житомирщина. Історико-філо-
logico zme nic z egionale p oblemi No 22(i). Житомир: Житомирский государственный c
університет імені Івана Франка, 171–179.
Трубачев Олег Николаевич 2006: История славянских терминов родства и
некоторых древнейших терминов общественного строя. Москва: КомКнига.
iV Тураўскi словнiк 15, рэд. Aleksande An ona ich Крывiцкi. Мiнск: Na uca i
тэхнiка, 1982–1987.
ТСБМ iV12 Тлумачальный словнiк белорусской языка 15, рэд. Кондрат Кондратович
Атраховiч (Кондрат Крапiва). Мiнск: БелСэ, 1977–1984.
Фасмер i–iV – Ф асмер М акс. Этимологический словарь русского языка 1–4. Мос-
ква: Прогресс, 1986–1987.
62 ac a
oLandas k egŽdys
Linguis ica Li huanica LXXI
Филичева Нинель Ильинична 2003: История немецкого языка. Москва: Из-
дательский центр «Академия».
Цыхун Па вел А. 1993: Sca bi popola e di lingua (z lexxiche e edi à насельнiкаў
Гродзенского раёну). Гродна: Гродзенский государственный универсiтет имя Янкi Купалы.
Шанский i–ii – Шанский Николай Максимович. Этимологический словарь
русского языка 1(1–5)–2(6–8) (9–10 ред. А. Ф. Журавлёв). Москва: Издательство Москов-
ского университета, 1963–1982; 1999–2007…
Sha é nik Мiкола 1929: K aёвы словник Чэрвеншчыны. Minsk: Выданьне Бела-
рускае акадэміі навук.
Шевельов Юрій 2002: Історична фонологія української мови. Харків: Акта.
эcБМ iXiii... Этымалогичный словник белорусской языка 113, рэд. V. U. Ma тынау ([nuo
2004 m.] Г. А. Цыхун). Minsk: Accademia delle scienze BSSR (Bela usi), 1978 ([ . 1] a
бячэйка), 1980 ([ . 2] в вяшчэль), 1985 ([ . 3] г iшчэ), 1988 ([ . 4] к каята), 1989 ([ . 5] каяць
лiпянка), 1990 ([ . 6] лiра маячить), 1991 ([ . 7] м глагла нема- расц), Навука и технiка,
1993 ([ 8] немара паяць), Беларуская наука, 2004 ([ . 9] пе-пе-пе прак), 2005 ([т. 10]
праснi[т] я], 2006 (т. 11] Componen e
Александр Константинович Шапошников. Москва: Издательство «Флинта», Издатель-
ство «Наука», 2010.
эСЯ iXXXVIII... E imologico dic a ь sla ianских языков 138. o . ed. Oleg Nikolae ich T ubachyo ([nuo
2007 m.] Ana olij Фёдорович Журавлев). Mosk a: wwa; )ja; dla; )s. dnsKla; : 2011. $wb [j [ww
Наука, 1974–2012…
Юсипова Роза Ризовна 2005: Турецко-русский словарь, ред. Т. Е. Рыбальченко.
Москва: Русский язык, Медиа.
Xysw -XydyLy syw g. [wwqsa; )m suMMa y he a icle p esen s me hodology and c i e ia o
k is ijono donelaičio eikalų skolin inė leksika: polonizmai
63s aipsniai a icles /
Lexical bo owings in he wo ks
by k is ijonas donelai is: Polonisms
iden i ica ion o he Polonisms in he poe ic wo ks and he 1s le e w i en in Li huanian by
k is ijonas donelai is. he a icle deals wi h he e ymology and de elopmen al peculia i ies o he
59 Polonisms and 24 mo pho1. in acco dance wi h he p inciples o (α) es ablishmen o he p ima y
sou ce o a ian s o he Li huanian loanwo ds (by i ue o a eal a ibu ion), (β) hei phone ic
phone ic al e na i es and seconda y de i a i es.
due o he analysis sugges ed he e he ollowing conclusions a e p oposed:
mo phological seman ic iden i y (ag eeably o modula ion α), and also he usage peculia i ies o
p ima y o ms (unessen ially o he inhe i ed laye ) on he Wes sla ic g ound and hei
seconda y a ian s in he eas sla ic languages (being based on he in luence o ac o s α and β),
Polonisms o he wo ks by k donelai is migh be dis ibu ed in o 3 g oups: i ac o monogeni c (i.e.,
no submi ed in lexis o he eas sla ic languages [by means o α]); ii. inde e m in a e (be cause o
p esence o a ian s o he loanwo ds om Polish in he eas sla ic lexis [unde he ac o α] o
he di e en pe iod o ime); iii. al e na i e (iii.1. he o ms o he inhe i ed laye speci ic o
Polish and one o he eas sla ic languages [in ela ion p ima y sou ce; iii.3. semipolonisms].
o he ac o α]; iii.2. double lexical a ian s o he o eign o igin, de i ed om he di e en
2. he usage o he ollowing Polonisms a e iden i ied in he wo ks by k. donelai is: a) 11 monogenic
lexical bo owings and 12 mo pho-phone ic al e na i es and seconda y de i a i es; b) 47
inde e mina e lexical bo owings and 12 mo pho-phone ic al e na i es and seconda y
de i a i es; c) 1 al e na i e loanwo d. e alua ion ea u es acing wi h he p oblem o
3. Lexis o he Polonisms o he wo ks by k. donelai is is aluable o i s cla i ica ion and
seg ega ion and codi ica ion o he Polonisms, Whi e- ussianisms and ge manisms.
Į eik a 2014 m. o ob e 7 d.
oLandas k egŽdys
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania
[email p o ec ed]