A icoli A icles 73 /
ANTA TRUMP
Uni e si à della Le onia
Di ezioni delle ice che scien i iche:
onomas ica, s o ica lessicog a ia, seman ica.
VIETOVARDŽIAI SU SĀT-
LATVIJAS VIETOVARŽI
VODYNE (LATVIJAS
VIETVĀRDU VĀRDNĪCA)1
Place-names wi h he Componen sā in
he Dic iona y o La ian Toponyms
ANOTATIA
A icolo des ina o ie o a džių con sā - La ijos ie o a džių žodyne (La ijas ie ā du
ā dnīcā) analisi. All'inizio iene o ni o umpas diziona io desc i o, desc i i i più
impo an i le sue on i.
Be eik pe cen esme į u uliojosi kalbininkų discussione su a ualmen e non a ojamo
diale izmo sā s sā a sā e, che eišlikęs La ijos ie o a džiuose, e imologiją, seman iką i
a oseną /. La maggio pa e dei pa ecipan i alla discussione u a ia nep i a ia del
p o esso io Jānio Endzelīno ipo esi pe causa sā s inoug iškos o igine. Poiché loco a zii con
sā papli ę Ku žemėje, nel e i o io ku šių subs a o, più p obabile, che sia una ecchia pa ola
di o igine ku šių. A icolonyje engono esamina i in La ijos ie o a džių žodyno S1 omą
inclusi dialek izmai su sā -, la lo o seman ica nonché mapėlapiu illus uojamo a eala di
di usione. Da oma conclusione che i loco a džių con sā kiekis La ijos a dyne endęs mažė i,
specialmen e mik o oponimų g upėje. Ma y , il linguaggio la ians a minis bend inis e odis
sā s sā a sā e an e io men e e a più di uli ęs, successi amen e la sua a ea siau ėjęs
aka ų k yp imi, lasciando pėdsakų oikonimuose /. ESMINIAI VODŽIAI: dic ionynas dei
ie o a džių, mik o oponimai, oikonimai, ku šizmai, dialek izmų nykimas.
1 A icolo p epa a o secondo S a i p og amma di ice che Le onics: his o y o La ia, languages,
cul u e and alues p oge o S udies o he La ian language in he con ex o 21s cen u y science.
ANTA TRUMP
74 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
ANNOTATION
The a icle is looking a some o he La ian place-names included in he Dic iona y o
La ian Toponyms (La ijas ie ā du ā dnīca), namely hose con aining he componen
sā -. I begins wi h a b ie desc ip ion o he dic iona y and i s sou ces. The now-obsole e
dialec al wo d sā s sā a sā e (‘house, home) and i s e ymology, seman ics and usage in
La ian place-names ha e been discussed o almos a cen u y. / The linguis Jānis
Endzelīns p oposed a hypo hesis ha his wo d migh ha e Finno-Ug ic o igin, while se e al
o he linguis s did no ag ee wi h his opinion. Since oponyms wi h he elemen sā a e
mos ly obse ed in Ku zeme and, mo e p ecisely, in he e i o y o me ly inhabi ed by he
Bal ic ibe o Cu onians, i is belie ed ha his lexeme has
Cu onian o igin.
The a icle p oceeds wi h he analysis o he wo ds con aining he elemen sā and
included in he olume S1 (which is s ill in p og ess) o he “Dic iona y o La ian Top-
onyms”. Thei seman ics and a ea o dis ibu ion a e shown (illus a ed in he map). I is
concluded ha his pa icula g oup o place-names ends o diminish, especially as
ega ds mic o oponyms. The dialec al wo d sā s sā a sā e has o me ly been mo e
widesp ead, bu he a ea has sh unk, lea ing some aces o he espec i e wo d in
oikonyms in he wes e n pa o he e i o y.
KEYWORDS: dic iona y o oponyms, mic o oponyms, oikonyms, Cu onian,
disappea ance o egional wo ds.
La ijos ie o a džių žodynas (La ijas ie ā du ā dnīca) è mol eia omi
leidinys, p o ęsian is Jānio Endzelīno d iejų omų žodyną La ijos TSR
ie o a džiai (La ijas PSR ie ā di) (I pa e 1 omas AJ, 1956) e I pa e 2 omas
KO, 1961). Dopo lunga in e uzione XXI a. inizio, 2003 m., inalmen e appa ì il p imo
La ijas ie o a džių žodyno omas, comp enden e pa ole, cominciandočius P
PaaglisPiķu, che p a essuė anco a due le e e P omai 2006 m. PilaciP acapole bei
2010 m. P aci ikaPuožu, anche anche 2013 m. è usci o uno delle le e e R omas.
A ualmen e iene p epa a o il p imo aid S omas SabačiSēža, che è p e is o
pubblica e 2017 m.
LU La ian Language Ins i u e p epa a o […]La ia localo a džių žodžio cos i uisce la
base di di e se on i, di cui la più impo an e a ualmen e digi alizza a ci ca 1 milioneà
ca elli con enen i La ijos ie o a džių ka o eka (LVK), sussidan i da ie o a džių,
cominciė ų za ašinė i ekspedicijose nuo XX a. penk ojo decenniio; a chy inė
ma e iale, ad esempio, Vidžemės 1638 m. a klų e izijos ( ok. Haken e ision) da i (VAR)
e 1826 m. d a ų e izijos da i, conse a i la is ico s a is ico s o ico a chy e; anche
on i di a ie pubblicazioni, inclusi seniau leis us diziona i (di cui menė ini, ad esempio, J.
Endzelīno duei omi La ijos ie ų a dai (La ijas ie u ā di, 1922; 1925), Ju io Plāķio
A icoli A icles 75 /
Vie o a džiai su sā -
„La ijos ie o a džių žodyne“ (La ijas ie ā du ā dnīca)
due pa i La ijos ie u ā di un la iešu pa ā di, 1936; 1939), Valdžio Ju io Zepo
La galos ie ceno a džiai (The Plaames o La gola, 1984)). Men a i e più ecen i
dic iona io dei loco a di complemen an i on i da ela i amen e ecen emen e leis e
loco a daggi e accol i, ad esempio, Ru as A o iņos la o o S abu ago alsčius.
Vie o a džiai, geog a ija, kul ū os pa eldas (S abu aga pagas s. Vie ā di,
geog a ija, kul ū as man ojums, 2007), anche milžiniška La ijos als ybinės
geog a inės e d ės agen ū os (La ijas Ģeo elpiskās in o mācijas aģen ū a)
ie o a džių duomenų bazė (LĢIA 2011)2.
Quindi sia la ca o eca dei loco a dzii le oni, sia già usci i La ijos ie o a džių
žodyno omai, sia già p epa a i, ma neišleis i ie o a džių žodyno man aščiai sono
icingo La ijos ie o a džių a uodas, di ęs neišsenkamu šal iniu i ian la ių
oponimiją.
La o ando al più ecen e, anco a neišėjęsimo La ijos ie o a džių žodino omo
SabačiSēža-, a enzione pa aukė abbas anza g ande, occupando più di se e
manosc i i pagini del diziona io a icolo Sā . La sua base cos i uisce non qualche
alcun conosciu o a u i apelia i o della lingua la ians, ma nei nos i empi cessa o di
us ojamo e anche a mėse cessa o conosci a pa ola con le sue mo ologiche
a ian i sā s sā a sā e ‘sodyba, sodyb ie ė /. Paaiškėjo, che ques a pa ola, la sua
seman ica, e imologia e in e connessioni con Le onia loco a džiais già quasi
cen esimo è s a o apę kalbininkų diskusijų ogge o. Quindi ques a pa e dell'a icolo
sa à dedica a menziona a discussione a discu e e. Anksčiau esis is a ęs comp inis
e odis sā s sā a sā e, cos i uen e mol eal à La ijas loco a džių base, più e a
jo kilmės y ėjų nuomonės ski iasi. S aipsnį apie Ku žemės ie o a džių su
sā - a ealą jau 1926 m. paskelbė la ių kalbininkas J. Plāķis. Jame ie o a džių
di uli ęs Ku žemės egione /. A causa ice ca o e a e mò che sā s è un'o igine
bal iška, e imologicamen e lega a con la. sā s, sā īgs, lie. so is, so umas, so us, sen.
indų sā u ‘p ieglauda, luogo essigelbė i, pasislėp i, is dėl o ie ų a duose jis,
be ods, eiškiąs kažką ki a (Plāķis 1926: 318). J. Plāķio opinione, p adinė signi ica o della
pa ola s a a a ‘a i a, sole appies ies a luogo miške, da cui in segui o issi u uliojo
nuo a più signi ica o ‘di bis a o campo, midu y uo ioco cos ui i namai (Plāķis 1926: 319320).
J. Plāķis nel suo a icolo menziona anche il a o che i loco o di con il inizial del pa ola
*sā į auk i e in Augus o Bielens eino la o o Die G enzen des le ischen
Volks ammes und de le ischen Sp ache in de Gegenwa und im 13. Jah hunde ,
ichiamando a enzione al a o che shis pa ola e a amilia e e al di uo i dell'a uale
Ku žemės ibų (Plāķis 1926: 319): alcuni loco a džių esama e da a uale Li uania sah
Lamp en, Do im Ki chspiel P eussisch-K e ingen (Bielens ein 1892: 2 Pe La ijos
ie o a džių žodyną edi in de aglio. Balode 2009.
ANTA TRUMP
76 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
24 Lampsa en [A. Plāķio e oneamen e indica a: Lamsa en] (Bielens ein 1892: 278),
Na ssa ay [A. Plāķio e oneamen e indica a: Nassa ag], Gesinde (Bielens ein 1892: 389);
uno di ques i esempi Sa agon (Bielens ein 1892: 275 [A. Plāķio e oneamen e indica o:
175]) come cas es o piliakalnio e kiligundos, o seno iškos adminis acinės apyga dos, il
nome A. Bylenš einas mini come Suomijoje esan į ie o a dį (Bielens ein 1892: 275).
Diskusioni p a essè e al okios opinioni igua do pa ola signi ica o e o igine laikėsi J.
Endzelīnas, che Kā lio Mīlenbaho La ių kalbos žodyne (La iešu alodas ā dnīca,
19231932) a qualche al i sā s homonimų come qua o e u in į signi ica o ‘eine
Baus elle, al e Gesindes ellen (s a ybė, kiemas, casa ie ) o nisce. Įspino che e J.
Endzelīnas o niscono i e imà in A. Bielens eino la o o, e i à, in al a Die
Holzbau en und Holzge ä e de Le en [...], menzionando, che Vaka ų Ku žemėje sā s,
sā a eiškiąs ‘Zaun, Baue ho ( o a, sodyba). J. Endzelīnas è il p imo, sebbene e non
senza dubbi, solle a o ipo esi, che sā s è di inoug iškos o igine, più p ecisamen e,
s'app endi o dal ly ių lingua e co ela o con es ų sā ‘eingezäun e Pla z; Rödung
(ap e a luogo, ki imas) (Mīlenbahs III 809). Nesigilindando nell apelia i ų sā e, sā s
e imologiją, sul signi ica o di ques a pa ola e anks esnę a oseną na ojo S endės
alsčiaus ie o a džiuose nel suo 1939 m. a icolo Vie ų a dų gy as is (Vie u ā du
mūžs, 1939) è sc i ęs e llobbinis a Kā lis D a iņis. Egli insemina che pe ma us
ismi usių e p ažu usių casa campius adina sa ais o sa ėmis (pa sã iem ( ai sã ēm)),
[...] ecc., Peķsã e, Pũcsã e, Meži sã s, Sã i, Vcsã e, Kneĩjsã s u. c. (D a iņš 1939: 413).
L'au o e iconosce che ma e iale al momen o di isc izione XX a. qua odieccinale
S endėje apelia y o sā s, sā e già nebegalėję spiega e, il suo signi ica o schnek oje
scompa so. Egli ques o enomeno spiegò nel a o che i ecchi sa ai (sā i), in al e
pa ole, sodyb ie esse appa enu e campi, passėjus ma ui e case di en an eni
noninhabi a i, apaugda ě a zei, a bus i, anche ankiu boschu, e lo s esso e do
imas iès. Oblėž ina, che o a la pa ola sā s nella consape olezza delle pe sone è
collega a con il ecchie sodyb iečių concep oka, u a ia non e ęs di e o lo o
ma ke ikliu (D a iņš 1939: 413). il a o che siuos pa ole sia a oję e come
loco a džius, desc i endo luoghi in cui p ima della piaga o p ima No d wa osse i
als iečių sodybų, all'inizio XX a. È igua do è kalbėjęs e A. Bielens eins (Bīlenš eins
2001: 133). Al o un sos eni o e dell'ipo esi dell'o igine della pa ola inoug iškaja è
es ų la is a Ka las Abenas, che nel suo 1957 m. a icolo Skoliniai iš es ų i lybių kalbų
la ių kalboje (Aizgu umi no igauņu un lībiešu alodas alodā) con e ma J. Endzelīno
opinione, laikydamas s ‘nam la ų, sena sodā syb ie ė pa ikimu es iško žodžio saa
(Aben: 1957 203) E m. 1957 isėjuso in s udio su sepa a i la ians lingua pa ole
e imologijas la ians pa bininkas E nes as Blesė abejoja la ių sā s inoug iška
kilme. Mokslininkas indica il linguis a inomių Eino Niemineno sc i u a le e a: Es . sā
è a mybė, usa a solo Sa emo isolaje bei Muhu isolaje, anche Pe nu apylinkėse.
Ques a pa ola non può esse e e edi a o, piu os o egli si è p es a o dal le ių
lingua. Inol e, E. Blesė dubejo'a, se ly ius pa lando la pa ola *sā apsk i ai mai sia
A icoli A icles / 77
Vie o a džiai su sā -
„La ijos ie o a džių žodyne“ (La ijas ie ā du ā dnīca)
s a ous. (Blese 1957: 104). A causa di ciò il kalbinis a i iene che la ių sā s sia di
ku šiškos la iškos o igini e a p esunzione, che sia cogniniškas ano ės p ūsų
abi amosios pa adinimui Sa heken bei pie os pa adinimui Sa ho (Blese 1957, Tu a ia,
sebbene e susilaicandosi dai suoi conc e i 180 commen i, J. Endzelīno nep i a ia
nuomone i endo all'es e o il kalbinis a V. J. Zepas, 1962 m. ha pubblica o The Placen o
La games A o Eas La ian Toponyms (The English Dic iona y o Eas La ian
103, 109).
Toponyms) (Zeps 1962:). Į ikinamesnių inoug iškajai pa ola ha a gomen i che
oppos iujan ys hipo ezei a gomen azioni di es oni kalbinikas Lembi as Vaba, che, nel
suo lib o desc i endo in es ų kalbą da la ių kalbos pa ekusius skolinius,
p ecisamen e a i kščiai a p esunidą dėl saa la iškos kilmės (Vaba 1997: 196197). E
Sil ijai Raģei nell'a icolo su J. Endzelīno e imologizuo uo i p es ini delle lingue inie
bal iche in lingue la is e e a so esso domanda: se la pa ola sā s osse un skolinys da
lybių kalbos, con quale pa ola di ques a lingua sa ebbe ela i o? a gi ne a s
‘Schei e hau en (skaisčiai audonas), che Ke unenas conside a la . sā s skoliniu?
(Raģe 2003: 315).
So o sā s signi ica o e o igine nei suoi a icoli, pubblica i in a i a i pe iodi di i a,
opinione è dichia usa la ių onomas ė Valija Dambė. 1970 m. usų kalba sc i a in un
a icolo sui e mini geog a ici La ijos TSR oponimijoje kalbininkė iconosce che
mol e ques ioni di loco a džių base cos i uen e apelia i sā s anuo empo, XX a.
o ocen o anni inizialmen e, non è più conosciu o neppu e a mėse, nonos an e
au o ė iconosce che unzionausiai ques o e a un e mine, che indica a abi amo il
luogo miške, cui abi an i e anno landdi bis e. Lo s esso V. Dambė zinnomina e su J.
Endzelīno ipo eza sulla o igine della pa ola inoug iška, u a ia la espingendo e
acendola p esunzione, che possibili connessioni con la ių sē ‘sė i e sē a ‘sodyba
dimos ado indoeu opie išką pa ola kilmę (Dambe 2012b: 198). Sa oia ol a quasi dopo
qualcheilica anni, 1986-aisiais, pubblico ame nell'a icolo Kalbų sąly is Šiau ės
Ku žemės ie o a džiuose (Valodu saska eļku ie zemes ā dos) V. Dambė
nuomonė Ziemė signi ica già p uden emen e, iconoscendo che la pa ola sā s
e imologija e kilmė ne isiškai aiškios, non u a ia del u o paneigdama J.
Endzelīno. Con a iamen e ispe o al suo 1970 m. a icolo 1986 m. V. Dambė
iconosce che su pa ola sē a Ku žemės sā s comple amen e nescuijęs, così
negaigdama la p op ia p op ia p eceden emen e esplici a a opinione pe causa
neabejo inai indoeu opie iškos o igine della pa ola. In ques o a icolo l'au o e
o nisce anche loco a džių su sã di ondimo mappedį, basandosi al momen o
dis au a o ma e iale manosc i o del diziona io loco a džių le oni e, by he way, loco a džius

ANTA TRUMP
78 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII suddi isendo pe kamienus e bagni, e non pe
segnalazione ogge o o signi ica i (Dambe 2012a: 268).
Indi e amen e, desc i endo la ians lingua pa olaì pilsē a e pilsā s kilmę, pa olaì
sā a sa ajame „La ių kalbos e imologijos žodyne“ (La iešu e imoloģijas ā dnī-
ca) a ise à e Kons an īnas Ka ulis. Kalbininkas i iene che an e io men e
Ku žemėje papli usios o me pilsā s base cos i u pils + sā s, in al e pa ole, ‘pilies
campi, luogo on ešais pilį o su ją. Pa ì pa ola sā s, basandosi del suo di usa
a ealu, K. Ka ulis u a onda amen ei empo ku šių linguaggio pa ola, e su J.
Endzelīno hypo hzę pe inoug iškos pa ola sā s di o igine nė niežsimena. K.
Ka ulis, inciden emen e, menziona e XIII a. ku šių s o iche e e Klaipėda apylinkėse
nome Pilsa en (Ka ulis II 5051).
In ine, ien ando ai sc i iamo La ijas ie o a džių žodyne p esen ičių
ie o a džių su sā -, possiamo cons a a e che esis a delle lo o abbondanza e
a ie ài o ės an o come più ecchie nomenkla ū os pa ole, p z. : Bē znieku
sā a pie a Va mėje (Endzelīns II 106; Plāķis 1939: 167; nebe iksuo s 1962), B ūžu
sā a laukas Tu la oje (Endzelīns II: 105; Plāķis 1936: 165; nebe iksuo s 1972), sia
come pama inių žodžių, p z. : Sã a kalns collnas Ap ikiuose (1958), Sã u muiža d a as
G enčiuose (Endzelīns II 134).
Išanaliza os 286 casi a osena si ede che il e bo sā s che cos i uisce la base
dei luoghio a di più spesso appaiono nei nomi dei pascoli (~ 23%), esempio. : Bundžu
sā a pie a Va mėje (Endzelīns 1925: 106; Plāķis 1936: 167; nebe iksuo s 1962), Sā
pie a Jū kalnėje (Plāķis 1936: 52; nebe iksuo s 1969), Sā iņi pie a Pu msa uose
(Endzelīns 1925: 20; Plāķis 1936: 53; Sã iņi 1955); anche anche nelle denominazioni
delle case, delle a u e (~ 19,93%), ecc. : Sā a Juô ši sodyba K aukliuose (1970),
Čĩmsâ i namas Gudeniekuose (1973); denominazioni dei campi (~ 15,38%), ecc. : B ūžu
sā a laukas Tu la oje (Endzelīns 1925: 105; Plāķis 1936: 165; nebe iksua o 1972),
Sã iņlauks laukas Alsungoje (1970); boschiche denominazioni (~ 11,53%), ecc. :
Buñdžu sã a boscas Rankiuose (Plāķis 1936: 143), Jâ niêksã e boscas Zlėkose
(1963), Jah nik ah e (Plāķis 1936: 296); nelle denominazioni di mon agna (~ 4,54%), ecc.
: Sã a kalns kalns Ap ikiuose (1958); d a ų pa adinimuose (~ 4,19%), p z. : Vamsã a
d a as Nyk acėje (Endzelīns 1925: 10); denominazioni di ganyceli (~ 3,15%), ecc. :
Buciņu sã a ganykla Rudba žuose, p esso senosios ais inės (1966), Kalêjsā s
ganykla Ma kulėje (Endzelīns 1925: 116; Plāķis 1936: 205; 1962); alsčių, kaimų, al i
nomi di luoghi di abi azione (~ 3,15%), ecc. : Sã iņu pagas s alsčius (1953),
Siêksâ es pagas s alsčius (Endzelīns 1925: 21). Solo paski ai casi sā suda o
pelkių, alsčių, g io ų, non enamų luoghi, klonių, pe alkų, enkinių, malūnų, kelių,
kaimų e al i ogge i denomininamen i base.
Kele ui in due due Wes e n Ku žemės alsci in duolės bei Sakos p e ixa o dei
loco a džių con sā J. Plāķis ca ego ica appa enomezza indicò pa ola con sā a
A icoli A icles 79 /
Vie o a džiai su sā -
„La ijos ie o a džių žodyne“ (La ijas ie ā du ā dnīca)
(Plāķis 1936). Ma y , in ques i alsci anco a empo di isc izione dei loco a dzii, XX a.
p imi decenni. sā a e a conosciu o e i oje colboje usa o comuneinis pa ola, non
solo loco a djius sus ingusi o ma. A causa di o s a is icamen e isola a un al o
g uppo sodyb iečių (sā a) nomiimi (~ 5,24%), ecc. : Pẽ esã duolėje (Plāķis 1936: 265),
Duhņu ah a sodyb ie ė Sakoje (Plāķis
1936: 58).
1 PAV. Vie o a džių su sā papli imas secondo La ijos ie o a džių žodyno ma e iale
ANTA TRUMP
80 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
Nag inando i loco a di con sā seman iką La ijos ie o a džių žodyne si ede che
esis a due g andi g uppi: p imoji didesnioji è g uppo mic o oponimų: pas ų, laukų,
ganyklų, monnų bei miškų pa adinimai; seconda g ande g uppoè cos i ui a oikonimai
in ques o caso p incipalmen e case (sodybų), anche d a ų, alsčių bei kaimų
denominazioni. Quindi semb a che ques o ma e iale piu os o con e mi già J. Plāķio
escomi a o men ì, che le pa ole gene inie (apelia y ai) sā s, sā a, sā e in o igine
eiškę ‘pie ą, lauką (possibile cosa, escien e miške), solo dopo ques o inizia e
usa e e chiama e i campi che ci sono, successi amen e papli o e case (sod), d a ų e
più g andi luoghi di abi azione, ad esempio, in illaggi e alsci. Qual do e, pe esempio,
S endėje, la pa ola sā s p eso usa e e agli anziani case e su lo o esis ien i campi
ed al i luoghi innomina e. Palyginando di e si pe iodi di ma e iale nel ka o eko
dei loco a dzii le iji nonché La ijos ie o a džių žodyno manusc i io, d i ina
conclusione che loco a džių su sā kiekis la ių oponimijoje mažėja. Mol i dei
nomi di case, pascoli, campi e ganyklų, su ašy ų XX a. inizi delle accolizioni, p oėjus
me ài e à o iešu pa ā di pubblicuo ų 158 loc a džių su sā ik 70 (o ~ 44%)
isiškai dingusi pa i ealija, a ba ie iniai gy en ojai nebežino jos pa adinimo.
S a bu pažymė i, kad iš 1936 m. J. Plāķio knygoje La ijas ie u ā di un la -
za issa a successi amen e, p incipalmen e XX a. se ima decenniie, in un caccia
sc i oio. Poiché da quel empo passò già app ossima i amen e semisemi a anni,
mol o plausibile, che ino adesso ques e pa ole, specialmen e mik o oponimen i,
nykimas, a enu o ul e io men e. In igan e, che a i loco a di, i quali,
in o man ù opinione, p eceden emen e esis is a ano, ma o a delle non ci sono,
dominano nomi di case nonché d a . Accesso, che ques o decinse s o ica
si uazione, i palazzi dopo Il Secondo gue a mondiale o na i scuole o al e
is i uzioni pubbliche, e sodybos a causa a i d ama ici a enimen i s o ici nyko sia
pe la gue a, sia po gue a, sia e successi i empi. T a locpo a džių, su cui
in o man a non è sen ėję comple amen e, dominano pas ų bei campi nomi. Ques a
ci cos anza con e ma già l'anno 1939 K. D a iņo osse a o loco a džių con
sā endenzione: [...] esama minaccia dimen iš i quei nomi di luoghi, cui chiama e
ogge i oppu e isminkę, oppu e ge okai cambia e [...], oppu e comunicando mol o
a amen e minimi, oppu e anche pa allele ga ę nuo o nome, che spumia il ecchio in
šešėlį (D a iņš 1939: 411). È e o, ai mic o oponimim in gene ale ca a e is ica
endenza keis is, e lo o nume o a diminui e.
Sulla base del diziona io dei loco a di le oni, si ede che nella o ien ale pa e
dell'a ea pa la i o dėmenų con sā daugiausia esis a case bei d a ų, e non pas ų,
campi namesimimuose o al e mik o oponimuose. Eccezione cos i uisce 2011 m.
du g e a зафиксировать названия одной pelkės Z a dėje: Sā u pu s и Sā u
liekna (LĢIA 2011). Ques o da e o pe me e di suppo e che la di usione del
e oio pa ola all'inizio galėjęs esse e maggio e, successi amen e a ealas
siau ėjęs e so occiden ali, lasciando pėdsakų oikonimuose.
A icoli A icles 81 /
Vie o a džiai su sā -
„La ijos ie o a džių žodyne“ (La ijas ie ā du ā dnīca)
Sia s udi p eceden i (J. Plāķio, V. Dambės e k .), sia il più ecen e ma e iale del
diziona io dei loco a di della Le onia con e ma che i loco a di con sā papli ę
Ku žemėje, in u o il e i o io del subs a o ku šių (ž . ig. 1), e singoli loco a di
lon ani da ques a egione anzi sono di di e sa o igine e hanno un al o signi ica o
(Dambe 2012a: 269). Ques o u a ia anco a una ol a pe me e di espinge e J.
Endzelīno p elaidą pe causa della pa ola sā s lybiškos o es iškos o igine.
Ques i dubbi sono anco a più accen ua i da alcuni luoghio a di li uani, ad esempio,
Sõ upis upė Ža ėnuose (Telšių aj.) e Sò ai pie a K ėda noje, che il Li huanian onomas a
Aleksand as Vanagas, sebbene con cau ela, nondimeno associa con la iškai nomi di
pascoli Sā a, Sā s, Val a-sā u, upeo a d Pũc-sã e, 1981 miš i, nonché al i luoghio a d
con s- (Vanagas: 310). Come no o, menė ieji lie u iški loco a džiai cadono in s o ico
ku šių a ealą. Be o, sā s ku šišką kilmę pa i inančių ie o a džių są ašą papildo i į
A. Bylenš eino da bą Die G enzen des le ischen Volkss ammes und de le ischen
Sp ache [...] include e esempi: Lapsah en, Do im Ki chspiel P eussisch-K e ingen
(Bielens ein 1892: 248), Lampsa en (li . Làpsa ē); c bei Спрогисъ, l. c. Lomosaka i,
illaggio въ Гондынг. . (Bielens ein 1892: 279), e K. Ka ulio menziona ois pe cepie in as su
Klaipėdą exusia Pilso o (Pilsa en) nome della e a.
Risoluzioni
1. Vie o a džių con sā kiekis La ijos oponimijoje, specialmen e
mik o oponimijoje, ha endenza diminuė i. 2. Sā s sā a sā e inoug iška o igine
dubbioo ina, ques o p obabilmen e an ico indoeu opie iškas e do, a en e elik ų
mik o oponimuose e oikon kadaise ku šių abi a i nei e i o i La ijoje nonché un
po' in Li uania. / 3. La ians lingua a minio pa ola del sā s sā a sā e di usione
p eceden emen e galėjęs esse e più ampio, pe ò successi amen e a ealas
siau ėjęs aka ų k yp imi, nykimo zonee lasikdamas pėdsakų oikonimuose /.
LITERATŪRA
1962 [a al i indica i anni] ma e iale delle spedizioni di accol a oponimi
a enu i in quei anni.
Aben Ka l 1957: Ees i ja lii i laene lä i sõna a as. Emakeele sel si aas a aama 3.
Tallin: Ees i Riiklik ki jas us.
A o iņa Ru a 2007: S abu aga pagas s. Vie ā di, geog a ia, cul u man ojums. Rīga:
Ģeo elpiskās La ijas in o mācijas aģen ū a.