A icles A icles a icles 73 /
ANTA TRUMP
Uni e si é de Le onie
Les di ec ions de eche ches scien i iques:
onomas ique, his o ique lexikog aphie, séman ique.
VIETOVARDŽIAI SU SĀT-
LATVIJOS VIETOVARŽI
VOODYNE (LATVIJAS)
VIETVĀRDU VĀRDNĪCA)1 Il es
Place-names wi h he Componen sā in
he Dic iona y o La ian Toponyms
ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d de coopé a ion en ma iè e de d oi s de l'homme.
L'a icle es des iné des lieu e des a ec sā - La ijos ie o a džių žodyne (La ijas
ie ā du ā dnīcā) analyse. Au débu es p ésen é umpas dic ion desc ip i , déc û enés
les plus impo an s ses sou ces.
Be eik pa siècme į u uliojosi kalbininkų discussion su ac uellemen non a ojamo
dialek izmo sā s sā a sā e, qui eišlikęs La ijos ie o a džiuose, e imologiją, seman iką e
a oseną /. La plupa des pa icipan s de la discussion néanmoins nep i a ia du p o esseu i
Jānio Endzelīno hypo hèse pou sā s inoug iškos o igine. Puisque les lieuxo ices a ec
sā papli ę Ku zemėje, su le e i oi e du ku šių subs a o, le plus aisemblable, que ce soi
un ieux ku šių o igine mo . L'a icle ai e dans La ijos ie o a džių žodyno S1 omą inclus
dialek izmai a ec sā -, leu séman ique ainsi que mapėlapiu illus uojamas a éal de
épandemen . Da oma conclu que des lieux e ges a ec sā kiekis La ijos a dyne endęs
mažė i, pa iculiè emen mik o oponimų g upėje. Ma y , le langage le onien commun le mo
sā s sā a sā e é ai aupa a an da an age épandu, plus a d sa plo s é u ėjęs e s les
soi és, laissan pėdsakų oikonimuose /. ESMINIAI VOODŽIAI: dic ionnages de lieuxo a ds,
mik o oponimai, oikonimai, ku šizmai, dialek izmų nykimas.
1 A iclenis p épa é selon le Le onics: his o y o La ia, languages, cul u e and alues p ojec du
p og amme de eche ches de l'É a S udies o he La ian language in he con ex o 21s cen u y science.
ANTA TRUMP
74 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
ANNOTATION
The a icle is looking a some o he La ian place-names included in he Dic iona y o
La ian Toponyms (La ijas ie ā du ā dnīca), namely hose con aining he componen
sā -. I begins wi h a b ie desc ip ion o he dic iona y and i s sou ces. The now-obsole e
dialec al wo d sā s sā a sā e (‘house, home) and i s e ymology, seman ics and usage in
La ian place-names ha e been discussed o almos a cen u y. / The linguis Jānis
Endzelīns p oposed a hypo hesis ha his wo d migh ha e Finno-Ug ic o igin, while se e al
o he linguis s did no ag ee wi h his opinion. Since oponyms wi h he elemen sā a e
mos ly obse ed in Ku zeme and, mo e p ecisely, in he e i o y o me ly inhabi ed by he
Bal ic ibe o Cu onians, i is belie ed ha his lexeme has
Cu onian o igin.
The a icle p oceeds wi h he analysis o he wo ds con aining he elemen sā and
included in he olume S1 (which is s ill in p og ess) o he “Dic iona y o La ian Top-
onyms”. Thei seman ics and a ea o dis ibu ion a e shown (illus a ed in he map). I is
concluded ha his pa icula g oup o place-names ends o diminish, especially as
ega ds mic o oponyms. The dialec al wo d sā s sā a sā e has o me ly been mo e
widesp ead, bu he a ea has sh unk, lea ing some aces o he espec i e wo d in
oikonyms in he wes e n pa o he e i o y.
KEYWORDS: dic iona y o oponyms, mic o oponyms, oikonyms, Cu onian,
disappea ance o egional wo ds.
La ijos ie o a džių žodynas (La ijas ie ā du ā dnīca) es plusieu sia omis
édinys, p olongéan is Jānio Endzelīno d iejų omų žodyną La ijos TSR
ie o a džiai (La ijas PSR ie ā di) (I pa ie 1 omas AJ, 1956) e I pa ie 2 omas
KO, 1961). Ap ès une longue pause au débu du XXI a. , 2003 m., en in appa u le
p emie La ijas ie o a džių žodyno omas, comp enan mo s, commençan P
PaaglisPiķu, qui p a ęsė enco e deux le es P omai 2006 m. PilaciP acapole e 2010
m. P aci ikaPuožu, aussi bien en 2013 es so i un seul le e R omas. Ac uellemen
p épa é le p emie aid S omas SabačiSēža, qui es p é u de publie 2017 m.
LU Ins i u de la langue le onne p épa é Le dic ionnai e des lieuxo a s de Le onie
cons i ue la base de plusieu s sou ces, don la plus impo an e es ac uellemen
numé isée en i on 1 millioné de ca es con enan La ijas ie o a džių ka o eka
(LVK), sussidan de lieuxo a džių, commene aien à за ašinė i ekspedicijose depuis XX
a. penk ojo dešim mečio; a chy iné ma é iel, pa exemple, Vidžemės 1638 m. a klų
e izijos ( ok. Haken e ision) données (VAR) e 1826 m. d a ų e izijos données,
conse és La ijos als ybiniame is o ijos a chy e; ainsi que di e ses sou ces de
publica ions, y comp is des dic ionnai es plus anciens leis us (don menė ini, pa
A icles A icles a icles 75 /
Vie o a džiai su sā -
„La ijos ie o a džių žodyne“ (La ijas ie ā du ā dnīca)
exemple, J. Endzelīno deuxi oms La ijos ie ų a dai (La ijas ie u ā di, 1922; 1925),
Ju io Plāķio deux pa es La ijos ie ų a dai un la iešu pa ā di, 1936; 1939), Valdžio
Ju io Zepo La galos ie namo a džiai (The Plaames o La gola, 1984)). Me en en
cause e les plus écen es Dic ionnai e des lieuxo a s de Le onie complé an s
sou ces de ela i emen écemmen leis es lieuxo a s de dic ionnai es e ecueils,
pa exemple, Ru as A o iņos a ail S abu ago alsčius. Vie o a džiai, geog a ija,
kul ū os pa eldas (S abu aga pagas s. Vie ā di, geog a ija, kul ū as man ojums,
2007), ainsi que milžiniška La ijos als ybinės geog a inės e d ės agen ū os
(La ijas Ģeo elpiskās in o mācijas aģen ū a) ie o a džių duomenų bazė (LĢIA 2011)2.
Ainsi an la Le onie placeo a džių ka o eka, an déjà épuisés La ijos
ie o a džių žodyno omai, an déjà p ê e , mais neišleis i ie o a džių žodyno
hand aščiai es iche la Le onie placeo a džių a uodas, apęs neišsenkamu šal iniu
i ian la ių oponimiją.
T a aillan à la plus écen e, enco e neišėjusio La ijos ie o a džių žodino omo
SabačiSēža-, dėmesį pa aukė assez g and, occupan plus de sep manusc ip ions
des pages du dic ionnai e a icle Sā . Son ondemen cons i ue pas quelque quel
connu à ous appella i de la langue la ienne, mais nos empsin cessé d'u ilise e
même a mėse cessé amiliable mo a ec ses a ian es mo phologiques sā s sā a
sā e ‘sodyba, sodyb ie ė /. Paaiškėjo, que ce mo , sa séman ique, é imologie e des
connexions a ec la Le onie lieuxo a džiais déjà p ès cen ennie a é é apé kalbininkų
diskusijų obje . Ainsi ce e pa ie de l'a icle se a consac ée à ladi e discussion à
discu e . Anksčiau egzis a ęs commun inis mo sā s sā a sā e, cons i uan de
nomb euses Le onie lieuo a džių base, le plus a é é épanduęs Ku žemės egione /.
jo kilmės y ėjų nuomonės ski iasi. S aipsnį apie Ku žemės ie o a džių su
sā - a ealą jau 1926 m. paskelbė la ių kalbininkas J. Plāķis. Jame ie o a džių
Pou le che cheu on a i mé que sā s es un mo d'o igine bal iškos,
é imologiquemen lié a ec la. s, sā īgs, lie. so is, so umas, so us, sen. indų sā u
‘p ieglauda, place ésigelbė i, pasislėp i, is ou e ois des noms de lieux il, be ods,
eiškiąs kažką ki a (Plāķis 1926: 318). J. Plāķio es ime, p adinė signi ica ion du mo
é ése ‘a i a, soleilées apshlies a lieu miške, de laquelle plus a d issi u uliojo
neu esnė signi ica ion ‘di bisch as champs, midu y cou ko pas a i i namai (Plāķis 1926: 319320).
J. Plāķis dans son a icle men ionne aussi le ai que les lieux- e bes a ec du mo
commenmeniu *sā į auk i e en Augus o Bielens eino a ail Die G enzen des
le ischen Volks ammes und de le ischen Sp ache in de Gegenwa und im 13.
Jah hunde , a i an l'a en ion su le ai que shis mo é ai connu e au-delà de
l'ac uelle Ku žemės ibų (Plāķis 1926: 319): quelques loco a džių esama e de l'ac uelle
Li uanie sah Lamp en, Do im Ki chspiel P eussisch-K e ingen (Bielens ein 1892: 2 À
p opos ie o a dzy słyną en dé ail oi Balode 2009.
ANTA TRUMP
76 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
24 Lampsa en [A. Plāķio e eu indiquée: Lamsa en] (Bielens ein 1892: 279), Na ssa ay
[A. Plāķio e eu indiquée: Nassa ag], Gesinde (Bielens ein 1892: 389); l'un de ces
exemples Sa agon (Bielens ein 1892: 275 [A. Plāķio e eu indiquée: 175]) comme pilies
ou piliakalnio e kiligundos, ou seno iškos adminis acinės apyga dos, le nom A.
Bylenš einas mini comme Suomijoje esan į ie o a dį (Bielens ein 1892: 275). Diskusiją
p a ęsė e d'au es opinions su le mo signi ica ion e o igine laikėsi J. Endzelīnas,
qui Kā lio Mīlenbaho La ių kalbos žodyne (La iešu alodas ā dnīca, 19231932) en e
quelques au es sā s homonimų comme qua ième e u in į signi ica ion ‘eine
Baus elle, al e Gesindes ellen (s a ybė, kiemas, lieu de maison) ou ni . À l'in é ê ,
que e J. Endzelīnas ou nissen é é ence à A. Bielens eino a ail, ai, en au e
Die Holzbau en und Holzge ä e de Le en [...], men ionnan que Vaka ų Ku žemėje
sā s, sā a eiškiąs ‘Zaun, Baue ho ( o a, sodyba). J. Endzelīnas es le p emie ,
bien que e pas sans dou es, soule é hypo hèse, que sā s es d'o igine inoug iškos,
plus p écisémen , pas emp un é du ly ių langue e lié a ec es ų sā ‘eingezäun e
Pla z; Rödung (ap e a place, ki imas) (Mīlenbahs III 809). Nesigilindan dans
apelia y ų sā e, sā s e imologiją, su ce mo signi ica ion e anks esnę a oseną
n ojo S endės alsčiaus ie o a džiuose son a icle 1939 m. Vie ų a dų gy as is
(Vie u ā du mūžs, 1939) es éc i ęs e leblbininkas Kā lis D a iņis. Il insinue que pe
ma us ismi usių e p ažu usių maisons champs appelina sa ais ou sa ėmis (pa
sã iem ( ai sã ēm)), [...] exemple., Peķsã e, Pũcsã e, Meži sã s, Sã i, Vcsã e,
Kneĩjsã s u. c. (D a iņš 1939: 413). L'au eu econnaî que le ma é iel au momen de
l'éc i u e XX a. qua zjame décennie S endėje apelia y o sā s, sā e déjà
nebegalėję пояснить, son signi ica ion šnek oje é anouie. Il ce phénomène expliquai
en ce que les ieux sa ai (sā i), au emen di , sodyb ie ées appa enées champs,
pa ėjus ma ui e maisons de enan inhabi ables, apaugda ée des a b es, a bus es,
même ankiu o ê , e le mo lui-même su écu. Ob ėž ina, que main enan le mo
sā s dans la conscience des gens es lié a ec les ieux sodyb iečių concep ,
néanmoins n'es e ęs li é alinu leu ma queikliu (D a iņš 1939: 413). ce qu'šiuos
mo sžius es a oję e comme lieuo a džius, en déc i an des lieux où a an la
pes e ou a an la Gue e du No d exis ai des als iečių sodybų, Au débu du XX a. es
pa lėjęs e A. Bielens eins (Bīlenš eins 2001: 133). Un au e pa isan inoug iškajai
hypo hèse d'o igine du mo es es des la is es Ka las Abenas, qui dans son 1957 m.
a icle Skoliniai iš es ų i lybių kalbų la ių kalboje (Aizgu umi no igauņu un lībiešu
alodas alodā) con i me J. Endzelīno nuomonė, laikydamas s ‘nam la ų, sena
sodā syb ie ė pa ikimu s i s i s iško žodžio saa (Aben: 1957 203) E m. 1957 isėjusi
dans une é ude su a ski ų la ių kalbos žodžių e imologijas la ių kalbininkas
E nes as Blesė abejoja la ių sā s inoug iška kilme. Mokslininkas indique du innois
linguis e Eino Niemineno éc i une le e: Es . sā es a mybė, u ilisée seulemen
Sa emos île e Muhu île, ainsi que Pe nu apylinkées. Ce mo ne peu ê e hé i é,
plu ô il s'es emp un é de la langue la iens. De plus, E. Blesė dou ei , si ly iens pa
A icles A icles a icles a icles 77 /
Vie o a džiai su sā -
„La ijos ie o a džių žodyne“ (La ijas ie ā du ā dnīca)
langue le mo *sā apsk i ai jamais es é é. (Blese 1957: 104). À cause de cela, le
kalbinin pense que les la iens sā s son de ku šiškos la iškos o igines e ai
p éludà qu'il es kininiškas ano ės p ūsų habi amosios pa adinimui Sa heken bei
pie os pa adinimui Sa ho (Blese 1957, Néanmoins, bien que se susilaisan de ses
commen ai es conc e s, J. Endzelīno nep i a ia nuomone 180 publié à l'é ange
kalbinin V. J. Zepas, 1962 m. une é ude The Placen o La games A o Eas La ian
103, 109).
Toponyms (The English Dic iona y o Eas La ian Toponyms) (Zeps 1962:). Selon les
a gumen s qui con es aien l'hypo hèse du mo inoug iškajai, Lembi as Vaba, qui
déc i dans son li e les emp un eu s en és dans la langue es onienne de la langue
la ienne, ai une p élude à l'o igine des saa la iques (Vaba 1997: 196197), a des
a gumen s con aincan s. E Sil ijai Raģei dans un a icle su J. Endzelīno
é imologisuo s des langues ines bal iques p ê s en langues la ies é ai soulès
ques ion: si le mo sā s se ai skolinys du lybių langue, a ec quel mo de ce e langue
il se ai lié? a gi ne a s ‘Schei e hau en (skaisčiai audonas), que Ke unenas ien
la . sā s skoliniu?
(Raģe 2003: 315).
Au suje sā s signi ica ion e o igne dans ses a icles, publiés dans di e ses
pé iodes de ie, opinion es décla use la ių onomas ė Valija Dambė. 1970 m. usų
kalba éc i e dans un a icle su les e mes géog aphiques La ijos TSR
oponimijoje kalbininkė econnaî que de nomb eux lieuxo a džių base cons i uan
apelia i sā s anuo emps, XX a. hui ième débu de la décennie, nė a connu même
a mėse, néanmoins au o ė econnaî que eikiausiai ce é ai un e me, ma quan
habi amoie place miške, don les habi an s in e p é és ag icul u e. Là même V.
Dambė allume e su J. Endzelīno hypo hèse su l'o igine du mo inoug iškos,
néanmoins la eje an e aisan l'hypo hèse, que des possibles connexions a ec
la ių sē ‘sė i e sē a ‘sodyba p ou e le mo indoeu opie išką kilmę (Dambe 2012b:
198). Son ou p esque ap ès quelques-unes années, en 1986, publiua e dans l'a icle
Kalbų sąly is Šiau ės Ku žemės ie o a džiuose (Valodu saska eļku
ie zemes ā dos) V. Dambė nuomonė Ziemė signi ie déjà p udemmen ,
econnaissan que le mo sā s e imologija e kilmė ne isiquemen aiškios,
néanmoins pas ou à ai paneigdama J. Endzelīno. Con ai emen que son 1970 m.
a icle 1986 m. V. Dambė econnaî que su mo à sē a Ku žemės sā s complè emen
n'es pas liéęs, ainsi niigdan sa p op e p écédemmen émisy ą opinioné pou cause
neabejo inai indoeu opie iškos o igine du mo . Dans ce a icle au o ée ou ni
égalemen des lieux-noms a ec sã épandimo mapėlapį, su la base du ma é iel
manusc i iu du dic ionnai e des lieux-noms le ons disposée à l'époque e , pa iéje, lieuxo žius

ANTA TRUMP
78 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII pa épa i ion selon les kamienus e
baigmenis, e non pa ma quan obje ou signi ica ions (Dambe 2012a: 268).
Indi ec emen , en déc i an les mo s la iens pilsē a e pilsā s kilmę, le mo ca)
sā a sa ajame „La ių kalbos e imologijos žodyne“ (La iešu e imoloģijas ā dnī-
examine e Kons an īnas Ka ulis. Le Kalbininkas pense que aupa a an Ku žemėje
papli usios o me pilsā s base o me pils + sā s, au emen di , ‘pilies champs,
place de an pilį ou à son suje . Pa le mo sā s, basan -se de son épandime
a ealu, K. Ka ulis ou ondéemen i emps ku šių langues mo s, e su J. Endzelīno
hypo hèse su inoug iškos mo sā s de l'o igine nėžsimena. K. Ka ulis, d'ailleu s,
men ionne e XIII a. ku šių his o iennes e es Klaipėda apylinkėse le nom Pilsa en
(Ka ulis II 5051).
Finalemen , e iensan à l'éc i ame La ijas ie o a džių žodyne con enus des
lieuxo a s a ec sā -, nous pou ons cons a e qu'exis e leu s abondos e
a ié éi o és au an comme des plus anciens nomenkla ū as mo s, exemple. :
Bē znieku sā a pie a Va mėje (Endzelīns II 106; Plāķis 1939: 167; nebe iksuo 1962),
B ūžu sā a champs Tu la oje (Endzelīns II: 105; Plāķis 1936: 165; nebe iksuo 1972),
an comme ond des mo s, exemple. : Sã a kalns mon agne Ap ikiues (1958), Sã u muiža d a as
G enchis (Endzelīns II 134).
Išanaliza us 286 cas a osens on oi que le mo sā s cons i uan la base des
lieuxa a s se p oduisai le plus sou en dans les noms de p ai ie (~ 23 %, exemple).
: Bundžu sā a pie a Va mėje (Endzelīns 1925: 106; Plāķis 1936: 167; nebe iksuo
1962), Sā pie a Jū kalnėje (Plāķis 1936: 52; nebe iksuo 1969), Sā iņi pie a
Pu msa uose (Endzelīns 1925: 20; Plāķis 1936: 53; Sã iņi 1955); aussi bien dans des
maisons, domaines nommés (~ 19,93%), exemple : Sā a Juô ši sodyba K aukliuose
(1970), Čĩmsâ i namas Gudeniekuose (1973); champs dénomina ions (~ 15,38%),
exemple : B ūžu sā a champs Tu la oje (Endzelīns 1925: 105; Plāķis 1936: 165;
nebe ixé 1972), Sã iņlauks champs Alsungoje (1970); o ê s nommées (~ 11,53%),
exemple : Buñdžu sã a o ê Rankiuose (Plāķis 1936: 143), Jâ niêksã e o ê
Zlėkose (1963), Jah nik ah e (Plāķis 1936: 296); des nommés de mon agnes (~ 4,54 %,
exemple : Sã a kalns mon agne Ap ikiuses (1958); d a es dénomina ions (~ 4,19%),
exemple : Vamsã a d a as Nyk acėje (Endzelīns 1925: 10); des nommées
d'éle ages (~ 3,15%), exemple : Buciņu sã a ganykla Rudba žuose, p ès senosios
ais inės (1966), Kalêjsā s ganykla Ma kulėje (Endzelīns 1925: 116; Plāķis 1936: 205;
1962); alsčių, kaimų, au es noms de lieux d'habi a ion (~ 3,15%), exemple : Sã iņu
pagas s alsčius (1953), Siêksâ es pagas s alsčius (Endzelīns 1925: 21). Seuls
paski ais cas sā suda o pelkių, alsčių, g io ų, non enamų lieux, klonių, pe alkų,
enkinių, malūnų, chemins, kaimų e au es obje s dénomina ions base.
Kele ui dans deux des deux illages de Occiden Ku žemės duolės e Sakos za ixé
des lieuxa a des a ec sā J. Plāķis ca égo iale appa enome é a indiqué mo à
A icles A icles a icles 79 /
Vie o a džiai su sā -
„La ijos ie o a džių žodyne“ (La ijas ie ā du ā dnīca)
sā a (Plāķis 1936). Ma y , dans ces alsches enco e emps d'insc ip ion des
lieuxo a djis, XX a. pi maisiais dešim mečiais, sā a é ai connuįs amas e
gy ojoje pa oje u ilisé commun inis mo , pas seulemen lieuxo a djius
sus inguusi o me. Pou cela, s a is iquemen isolée un au e g oupe sodyb iečių
(sā a) nommées (~ 5,24%), comme. : Pẽ esã duolėje (Plāķis 1936: 265), Duhņu ah a sodyb ie ė Sakoje (Plāķis
1936: 58).
1 PAV. Vie o a džių su sā papli imas selon La ijos ie o a džių žodyno ma é iel
ANTA TRUMP
80 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
Nag inėjan des lieuxnoms a ec sā séman ique La ijos ie o a džių žodyne on
oi qu'exis e deux g ands g oupes: p emiè ei didesnioji es un g oupe
mic o oponimų: p a ų, laukų, ganyklų, moun ains e miškų pa adinimai; la seconde
g ande g oupe compose oikonimai dans ce cas p incipalemen des maisons
(sodybų), ainsi que des d a ų, alsčių ainsi que des illages nommés. Ainsi semble- -il
que ce ma é iel con i me plu ô déjà J. Plāķio édicu é pensée, que les mo s
commun ines (apelia y ai) sā s, sā a, sā e d'abo d signi ę ‘pie ą, lauką (peu -ê e
chose, esan į miške), seulemen ap ès cela commence à u ilise e à nomme les
champs exis an s, plus a d papli o e des maisons (sod), d a es e de plus g ands
lieux d'habi a ion, pa exemple, des illages e des als. Quel où, pa exemple,
S endėje, le mo sā s p is pou u ilise e les anciens maisons e su eux les
champs e d'au es end oi s in odui e. Palyginan di é en s pé iodes de
ma é iel dans le ka o eko des lieuxo a djis le onis ainsi La ijos ie o a džių
žodyno manusc ip , day ine conclusion que les lieuxo a džių a ec sā kiekis la ių
oponimijoje mažėja. Beaucoup de maisons, de pâ u es, de champs e de ganyklų
isiškai dingusi pa i ealija, a ba ie iniai gy en ojai nebežino jos pa adinimo.
S a bu pažymė i, kad iš 1936 m. J. Plāķio knygoje La ijas ie u ā di un la -
noms, su ašy ų XX a. commencemen ecueillons, p aėjus moi iéi siècle ou iešu
pa ā di publiuo ų 158 lieu a džių su sā ik 70 (ou ~ 44%) za ixée plus a d,
p incipalemen XX a. sep ième décennie, dans le chasseau insc i e. Puisqu depuis
ce emps il s'es passé déjà en i on demi-six ans, ès aisemblable qu'à p ésen
ces mo s, pa iculiè emen mik o oponimes, nykimas, se dé oulai da an age.
É onnammen , que pa mi les lieuxo a des, qui, in o man es a is, aupa a an
exis is aien , mais main enan leu s n'y a pas, dominen les noms de maisons e
d a es. Aki aizdu, que cela déclina his o ienne si ua ion, les palai es ap ès Le
Deuxième gue e mondiale i oien écoles ou au es ins i u ions publiques, e
sodybos en aison de di e s d ama iques é énemen s his o iques nyko an
pendan la gue e, an poa iu, an e plus a dnie s emps. En e les
lieuxo a des, su laquelle les in o man s ne son en endėję complè emen ,
domine les noms de p ai ie ainsi que des champs. Ce e ci cons ance con i me
déjà l'année 1939 K. D a iņo ema qué un lieuo a džių a ec sā endenciju: [...]
esama menace zapusš i ceux noms de lieux, auxquels nomme les obje s soi
é ankę, soi ge okai changées [...], ou communiquan ès a emen minimi, ou aussi pa allèlemen ga é nou eau nom, qui pousia l'ancienne dans šešėlį (D a iņš 1939: 411). D oi e, aux mic o oponymes en géné al ca ac é is ique endance keis is, e leu nomb e à diminue .
S'appuyan La ijas ie o a džių žodino, on oi que dans la o ien ale pa ie de
la plaine pa lable dėmenų a ec sā daugiausia exis a maisons e d a ų, e non
p a ų, laukų pa adinimuose ou au es mik o oponimuose. L'excep ion cons i ue
2011 m. du g e a зафиксировать названия одной pelkės Z a dėje: Sā u pu s и
Sā u liekna (LĢIA 2011). Cela pe me aimen de pense que la épandi ion du
ai mo à l'o igine galėjęs ê e supé ieu e, plus a d a ealas é u ėjęs e s les
aka es, laissan pėdsakų oikonimuose.
A icles A icles a icles 81 /
Vie o a džiai su sā -
„La ijos ie o a džių žodyne“ (La ijas ie ā du ā dnīca)
Tan des eche ches an é ieu es (J. Plāķio, V. Dambės e k .), que le plus écen
Ma é iel du ocabulai e des lieux-noms le ijos con i me que les lieux-noms a ec
sā papli ę Ku žemėje, dans ou le e i oi e du subs a o ku šių (ž . ig. 1), e des
lieux-noms isolés loin de ce e égion aciau son d'o igine di é en e e on une
signi ica ion di é en e (Dambe 2012a: 269). Cela néanmoins une ois de plus pe me
eje e J. Endzelīno p éladé à cause du mo sā s lybiškos ou es iškos d'o igine.
Ces dou es son enco e plus en o cés pa ce ains loco a ds li uaniens, pa exemple,
Sõ upis upė Ža ėnuose (Telšių aj.) e Sò ai pie a K ėda noje, que les onomas iques
li uaniens Aleksand as Vanagas, quoique p udemmen , n'empêche de lie a ec les
le iškais noms de p ai ie Sā ais, Sā s, Val a-sā u, upeo a d Pũc-sã e, ma inčiu 1981
miške, ainsi que d'au es loco a ds a ec s- (Vanagas: 310). Comme connu, mené ieji
Li u iški placeo a džiai ombe dans his o ique ku šių a ealą. Be o, sā s ku šišką kilmę
pa i inačių ie o a džių są ašą papildo i į A. Bylenš eino da bą Die G enzen des
le ischen Volkss ammes und de le ischen Sp ache [...] inclus exemples: Lapsah en,
Do im Ki chspiel P eussisch-K e ingen (Bielens ein 1892: 248), Lampsa en (li . Làpsa ē);
c bei Спрогисъ, l. c. Lomosaka i, illage въ Gonding. . (Bielens ein 1892: 279), e K. Ka ulio
men ionnésis pe cepie in as su Klaipėdą ancienne Pilso o (Pilsa en) nom de e e.
Résul a s
1. Vie o a džių a ec sā kiekis La ijos oponimijoje, pa iculiè emen
mik o oponimijoje, a endance à diminue . 2. Sā s sā a sā e inoug iška o igmė
abejo ina, ce sembleusiai ieux indoeu opie iškas mo , ayan elik ų
mik o oponimuose e oikon kadaise ku šių dans les e i oi es habi és en Le onie
ainsi e quelque peu e en Li uanie. / 3. La di usion du mo a minien de la langue
le oue sā s sā a sā e aupa a an galėjęs ê e plus la ge, mais plus a d a ealas
siau ėjęs aka ų k yp imi, nykimo zoneje laikdamas pėdsakų oikonimuose /.
LITERATŪRA Il es
1962 [a au es années indiquées] le ma é iel des expédi ions de collec e des
oponimes qui on eu lieu dans ces années.
Aben Ka l 1957: Ees i ja lii i laene lä i sõna a as. Emakeele sel si aas a aama 3.
Tallin: Ees i Riiklik ki jas us.
A o iņa Ru a 2007: S abu aga pagas s. Vie ā di, géog aphie, cul u man ojums. Rīga:
La ijas Ģeo elpiskās in o mācijas aģen ū a.