Vietovardžiai su „sāt-“ „Latvijos vietovardžių žodyne“ („Latvijas vietvārdu vārdnīca“)

A icles A icles a icles 73 / ANTA TRUMP Uni e si é de Le onie Les di ec ions de eche ches scien i iques: onomas ique, his o ique lexikog aphie, séman ique. VIETOVARDŽIAI SU SĀT- LATVIJOS VIETOVARŽI VOODYNE (LATVIJAS) VIETVĀRDU VĀRDNĪCA)1 Il es Place-names wi h he Componen sā in he Dic iona y o La ian Toponyms ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d de coopé a ion en ma iè e de d oi s de l'homme. L'a icle es des iné des lieu e des a ec sā - La ijos ie o a džių žodyne (La ijas ie ā du ā dnīcā) analyse. Au débu es p ésen é umpas dic ion desc ip i , déc û enés les plus impo an s ses sou ces. Be eik pa siècme į u uliojosi kalbininkų discussion su ac uellemen non a ojamo dialek izmo sā s sā a sā e, qui eišlikęs La ijos ie o a džiuose, e imologiją, seman iką e a oseną /. La plupa des pa icipan s de la discussion néanmoins nep i a ia du p o esseu i Jānio Endzelīno hypo hèse pou sā s inoug iškos o igine. Puisque les lieuxo ices a ec sā papli ę Ku zemėje, su le e i oi e du ku šių subs a o, le plus aisemblable, que ce soi un ieux ku šių o igine mo . L'a icle ai e dans La ijos ie o a džių žodyno S1 omą inclus dialek izmai a ec sā -, leu séman ique ainsi que mapėlapiu illus uojamas a éal de épandemen . Da oma conclu que des lieux e ges a ec sā kiekis La ijos a dyne endęs mažė i, pa iculiè emen mik o oponimų g upėje. Ma y , le langage le onien commun le mo sā s sā a sā e é ai aupa a an da an age épandu, plus a d sa plo s é u ėjęs e s les soi és, laissan pėdsakų oikonimuose /. ESMINIAI VOODŽIAI: dic ionnages de lieuxo a ds, mik o oponimai, oikonimai, ku šizmai, dialek izmų nykimas. 1 A iclenis p épa é selon le Le onics: his o y o La ia, languages, cul u e and alues p ojec du p og amme de eche ches de l'É a S udies o he La ian language in he con ex o 21s cen u y science. ANTA TRUMP 74 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII ANNOTATION The a icle is looking a some o he La ian place-names included in he Dic iona y o La ian Toponyms (La ijas ie ā du ā dnīca), namely hose con aining he componen sā -. I begins wi h a b ie desc ip ion o he dic iona y and i s sou ces. The now-obsole e dialec al wo d sā s sā a sā e (‘house, home) and i s e ymology, seman ics and usage in La ian place-names ha e been discussed o almos a cen u y. / The linguis Jānis Endzelīns p oposed a hypo hesis ha his wo d migh ha e Finno-Ug ic o igin, while se e al o he linguis s did no ag ee wi h his opinion. Since oponyms wi h he elemen sā a e mos ly obse ed in Ku zeme and, mo e p ecisely, in he e i o y o me ly inhabi ed by he Bal ic ibe o Cu onians, i is belie ed ha his lexeme has Cu onian o igin. The a icle p oceeds wi h he analysis o he wo ds con aining he elemen sā and included in he olume S1 (which is s ill in p og ess) o he “Dic iona y o La ian Top- onyms”. Thei seman ics and a ea o dis ibu ion a e shown (illus a ed in he map). I is concluded ha his pa icula g oup o place-names ends o diminish, especially as ega ds mic o oponyms. The dialec al wo d sā s sā a sā e has o me ly been mo e widesp ead, bu he a ea has sh unk, lea ing some aces o he espec i e wo d in oikonyms in he wes e n pa o he e i o y. KEYWORDS: dic iona y o oponyms, mic o oponyms, oikonyms, Cu onian, disappea ance o egional wo ds. La ijos ie o a džių žodynas (La ijas ie ā du ā dnīca) es plusieu sia omis édinys, p olongéan is Jānio Endzelīno d iejų omų žodyną La ijos TSR ie o a džiai (La ijas PSR ie ā di) (I pa ie 1 omas AJ, 1956) e I pa ie 2 omas KO, 1961). Ap ès une longue pause au débu du XXI a. , 2003 m., en in appa u le p emie La ijas ie o a džių žodyno omas, comp enan mo s, commençan P PaaglisPiķu, qui p a ęsė enco e deux le es P omai 2006 m. PilaciP acapole e 2010 m. P aci ikaPuožu, aussi bien en 2013 es so i un seul le e R omas. Ac uellemen p épa é le p emie aid S omas SabačiSēža, qui es p é u de publie 2017 m. LU Ins i u de la langue le onne p épa é Le dic ionnai e des lieuxo a s de Le onie cons i ue la base de plusieu s sou ces, don la plus impo an e es ac uellemen numé isée en i on 1 millioné de ca es con enan La ijas ie o a džių ka o eka (LVK), sussidan de lieuxo a džių, commene aien à за ašinė i ekspedicijose depuis XX a. penk ojo dešim mečio; a chy iné ma é iel, pa exemple, Vidžemės 1638 m. a klų e izijos ( ok. Haken e ision) données (VAR) e 1826 m. d a ų e izijos données, conse és La ijos als ybiniame is o ijos a chy e; ainsi que di e ses sou ces de publica ions, y comp is des dic ionnai es plus anciens leis us (don menė ini, pa A icles A icles a icles 75 / Vie o a džiai su sā - „La ijos ie o a džių žodyne“ (La ijas ie ā du ā dnīca) exemple, J. Endzelīno deuxi oms La ijos ie ų a dai (La ijas ie u ā di, 1922; 1925), Ju io Plāķio deux pa es La ijos ie ų a dai un la iešu pa ā di, 1936; 1939), Valdžio Ju io Zepo La galos ie namo a džiai (The Plaames o La gola, 1984)). Me en en cause e les plus écen es Dic ionnai e des lieuxo a s de Le onie complé an s sou ces de ela i emen écemmen leis es lieuxo a s de dic ionnai es e ecueils, pa exemple, Ru as A o iņos a ail S abu ago alsčius. Vie o a džiai, geog a ija, kul ū os pa eldas (S abu aga pagas s. Vie ā di, geog a ija, kul ū as man ojums, 2007), ainsi que milžiniška La ijos als ybinės geog a inės e d ės agen ū os (La ijas Ģeo elpiskās in o mācijas aģen ū a) ie o a džių duomenų bazė (LĢIA 2011)2. Ainsi an la Le onie placeo a džių ka o eka, an déjà épuisés La ijos ie o a džių žodyno omai, an déjà p ê e , mais neišleis i ie o a džių žodyno hand aščiai es iche la Le onie placeo a džių a uodas, apęs neišsenkamu šal iniu i ian la ių oponimiją. T a aillan à la plus écen e, enco e neišėjusio La ijos ie o a džių žodino omo SabačiSēža-, dėmesį pa aukė assez g and, occupan plus de sep manusc ip ions des pages du dic ionnai e a icle Sā . Son ondemen cons i ue pas quelque quel connu à ous appella i de la langue la ienne, mais nos empsin cessé d'u ilise e même a mėse cessé amiliable mo a ec ses a ian es mo phologiques sā s sā a sā e ‘sodyba, sodyb ie ė /. Paaiškėjo, que ce mo , sa séman ique, é imologie e des connexions a ec la Le onie lieuxo a džiais déjà p ès cen ennie a é é apé kalbininkų diskusijų obje . Ainsi ce e pa ie de l'a icle se a consac ée à ladi e discussion à discu e . Anksčiau egzis a ęs commun inis mo sā s sā a sā e, cons i uan de nomb euses Le onie lieuo a džių base, le plus a é é épanduęs Ku žemės egione /. jo kilmės y ėjų nuomonės ski iasi. S aipsnį apie Ku žemės ie o a džių su sā - a ealą jau 1926 m. paskelbė la ių kalbininkas J. Plāķis. Jame ie o a džių Pou le che cheu on a i mé que sā s es un mo d'o igine bal iškos, é imologiquemen lié a ec la. s, sā īgs, lie. so is, so umas, so us, sen. indų sā u ‘p ieglauda, place ésigelbė i, pasislėp i, is ou e ois des noms de lieux il, be ods, eiškiąs kažką ki a (Plāķis 1926: 318). J. Plāķio es ime, p adinė signi ica ion du mo é ése ‘a i a, soleilées apshlies a lieu miške, de laquelle plus a d issi u uliojo neu esnė signi ica ion ‘di bisch as champs, midu y cou ko pas a i i namai (Plāķis 1926: 319320). J. Plāķis dans son a icle men ionne aussi le ai que les lieux- e bes a ec du mo commenmeniu *sā į auk i e en Augus o Bielens eino a ail Die G enzen des le ischen Volks ammes und de le ischen Sp ache in de Gegenwa und im 13. Jah hunde , a i an l'a en ion su le ai que shis mo é ai connu e au-delà de l'ac uelle Ku žemės ibų (Plāķis 1926: 319): quelques loco a džių esama e de l'ac uelle Li uanie sah Lamp en, Do im Ki chspiel P eussisch-K e ingen (Bielens ein 1892: 2 À p opos ie o a dzy słyną en dé ail oi Balode 2009. ANTA TRUMP 76 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII 24 Lampsa en [A. Plāķio e eu indiquée: Lamsa en] (Bielens ein 1892: 279), Na ssa ay [A. Plāķio e eu indiquée: Nassa ag], Gesinde (Bielens ein 1892: 389); l'un de ces exemples Sa agon (Bielens ein 1892: 275 [A. Plāķio e eu indiquée: 175]) comme pilies ou piliakalnio e kiligundos, ou seno iškos adminis acinės apyga dos, le nom A. Bylenš einas mini comme Suomijoje esan į ie o a dį (Bielens ein 1892: 275). Diskusiją p a ęsė e d'au es opinions su le mo signi ica ion e o igine laikėsi J. Endzelīnas, qui Kā lio Mīlenbaho La ių kalbos žodyne (La iešu alodas ā dnīca, 19231932) en e quelques au es sā s homonimų comme qua ième e u in į signi ica ion ‘eine Baus elle, al e Gesindes ellen (s a ybė, kiemas, lieu de maison) ou ni . À l'in é ê , que e J. Endzelīnas ou nissen é é ence à A. Bielens eino a ail, ai, en au e Die Holzbau en und Holzge ä e de Le en [...], men ionnan que Vaka ų Ku žemėje sā s, sā a eiškiąs ‘Zaun, Baue ho ( o a, sodyba). J. Endzelīnas es le p emie , bien que e pas sans dou es, soule é hypo hèse, que sā s es d'o igine inoug iškos, plus p écisémen , pas emp un é du ly ių langue e lié a ec es ų sā ‘eingezäun e Pla z; Rödung (ap e a place, ki imas) (Mīlenbahs III 809). Nesigilindan dans apelia y ų sā e, sā s e imologiją, su ce mo signi ica ion e anks esnę a oseną n ojo S endės alsčiaus ie o a džiuose son a icle 1939 m. Vie ų a dų gy as is (Vie u ā du mūžs, 1939) es éc i ęs e leblbininkas Kā lis D a iņis. Il insinue que pe ma us ismi usių e p ažu usių maisons champs appelina sa ais ou sa ėmis (pa sã iem ( ai sã ēm)), [...] exemple., Peķsã e, Pũcsã e, Meži sã s, Sã i, Vcsã e, Kneĩjsã s u. c. (D a iņš 1939: 413). L'au eu econnaî que le ma é iel au momen de l'éc i u e XX a. qua zjame décennie S endėje apelia y o sā s, sā e déjà nebegalėję пояснить, son signi ica ion šnek oje é anouie. Il ce phénomène expliquai en ce que les ieux sa ai (sā i), au emen di , sodyb ie ées appa enées champs, pa ėjus ma ui e maisons de enan inhabi ables, apaugda ée des a b es, a bus es, même ankiu o ê , e le mo lui-même su écu. Ob ėž ina, que main enan le mo sā s dans la conscience des gens es lié a ec les ieux sodyb iečių concep , néanmoins n'es e ęs li é alinu leu ma queikliu (D a iņš 1939: 413). ce qu'šiuos mo sžius es a oję e comme lieuo a džius, en déc i an des lieux où a an la pes e ou a an la Gue e du No d exis ai des als iečių sodybų, Au débu du XX a. es pa lėjęs e A. Bielens eins (Bīlenš eins 2001: 133). Un au e pa isan inoug iškajai hypo hèse d'o igine du mo es es des la is es Ka las Abenas, qui dans son 1957 m. a icle Skoliniai iš es ų i lybių kalbų la ių kalboje (Aizgu umi no igauņu un lībiešu alodas alodā) con i me J. Endzelīno nuomonė, laikydamas s ‘nam la ų, sena sodā syb ie ė pa ikimu s i s i s iško žodžio saa (Aben: 1957 203) E m. 1957 isėjusi dans une é ude su a ski ų la ių kalbos žodžių e imologijas la ių kalbininkas E nes as Blesė abejoja la ių sā s inoug iška kilme. Mokslininkas indique du innois linguis e Eino Niemineno éc i une le e: Es . sā es a mybė, u ilisée seulemen Sa emos île e Muhu île, ainsi que Pe nu apylinkées. Ce mo ne peu ê e hé i é, plu ô il s'es emp un é de la langue la iens. De plus, E. Blesė dou ei , si ly iens pa A icles A icles a icles a icles 77 / Vie o a džiai su sā - „La ijos ie o a džių žodyne“ (La ijas ie ā du ā dnīca) langue le mo *sā apsk i ai jamais es é é. (Blese 1957: 104). À cause de cela, le kalbinin pense que les la iens sā s son de ku šiškos la iškos o igines e ai p éludà qu'il es kininiškas ano ės p ūsų habi amosios pa adinimui Sa heken bei pie os pa adinimui Sa ho (Blese 1957, Néanmoins, bien que se susilaisan de ses commen ai es conc e s, J. Endzelīno nep i a ia nuomone 180 publié à l'é ange kalbinin V. J. Zepas, 1962 m. une é ude The Placen o La games A o Eas La ian 103, 109). Toponyms (The English Dic iona y o Eas La ian Toponyms) (Zeps 1962:). Selon les a gumen s qui con es aien l'hypo hèse du mo inoug iškajai, Lembi as Vaba, qui déc i dans son li e les emp un eu s en és dans la langue es onienne de la langue la ienne, ai une p élude à l'o igine des saa la iques (Vaba 1997: 196197), a des a gumen s con aincan s. E Sil ijai Raģei dans un a icle su J. Endzelīno é imologisuo s des langues ines bal iques p ê s en langues la ies é ai soulès ques ion: si le mo sā s se ai skolinys du lybių langue, a ec quel mo de ce e langue il se ai lié? a gi ne a s ‘Schei e hau en (skaisčiai audonas), que Ke unenas ien la . sā s skoliniu? (Raģe 2003: 315). Au suje sā s signi ica ion e o igne dans ses a icles, publiés dans di e ses pé iodes de ie, opinion es décla use la ių onomas ė Valija Dambė. 1970 m. usų kalba éc i e dans un a icle su les e mes géog aphiques La ijos TSR oponimijoje kalbininkė econnaî que de nomb eux lieuxo a džių base cons i uan apelia i sā s anuo emps, XX a. hui ième débu de la décennie, nė a connu même a mėse, néanmoins au o ė econnaî que eikiausiai ce é ai un e me, ma quan habi amoie place miške, don les habi an s in e p é és ag icul u e. Là même V. Dambė allume e su J. Endzelīno hypo hèse su l'o igine du mo inoug iškos, néanmoins la eje an e aisan l'hypo hèse, que des possibles connexions a ec la ių sē ‘sė i e sē a ‘sodyba p ou e le mo indoeu opie išką kilmę (Dambe 2012b: 198). Son ou p esque ap ès quelques-unes années, en 1986, publiua e dans l'a icle Kalbų sąly is Šiau ės Ku žemės ie o a džiuose (Valodu saska eļku ie zemes ā dos) V. Dambė nuomonė Ziemė signi ie déjà p udemmen , econnaissan que le mo sā s e imologija e kilmė ne isiquemen aiškios, néanmoins pas ou à ai paneigdama J. Endzelīno. Con ai emen que son 1970 m. a icle 1986 m. V. Dambė econnaî que su mo à sē a Ku žemės sā s complè emen n'es pas liéęs, ainsi niigdan sa p op e p écédemmen émisy ą opinioné pou cause neabejo inai indoeu opie iškos o igine du mo . Dans ce a icle au o ée ou ni égalemen des lieux-noms a ec sã épandimo mapėlapį, su la base du ma é iel manusc i iu du dic ionnai e des lieux-noms le ons disposée à l'époque e , pa iéje, lieuxo žius ANTA TRUMP 78 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII pa épa i ion selon les kamienus e baigmenis, e non pa ma quan obje ou signi ica ions (Dambe 2012a: 268). Indi ec emen , en déc i an les mo s la iens pilsē a e pilsā s kilmę, le mo ca) sā a sa ajame „La ių kalbos e imologijos žodyne“ (La iešu e imoloģijas ā dnī- examine e Kons an īnas Ka ulis. Le Kalbininkas pense que aupa a an Ku žemėje papli usios o me pilsā s base o me pils + sā s, au emen di , ‘pilies champs, place de an pilį ou à son suje . Pa le mo sā s, basan -se de son épandime a ealu, K. Ka ulis ou ondéemen i emps ku šių langues mo s, e su J. Endzelīno hypo hèse su inoug iškos mo sā s de l'o igine nėžsimena. K. Ka ulis, d'ailleu s, men ionne e XIII a. ku šių his o iennes e es Klaipėda apylinkėse le nom Pilsa en (Ka ulis II 5051). Finalemen , e iensan à l'éc i ame La ijas ie o a džių žodyne con enus des lieuxo a s a ec sā -, nous pou ons cons a e qu'exis e leu s abondos e a ié éi o és au an comme des plus anciens nomenkla ū as mo s, exemple. : Bē znieku sā a pie a Va mėje (Endzelīns II 106; Plāķis 1939: 167; nebe iksuo 1962), B ūžu sā a champs Tu la oje (Endzelīns II: 105; Plāķis 1936: 165; nebe iksuo 1972), an comme ond des mo s, exemple. : Sã a kalns mon agne Ap ikiues (1958), Sã u muiža d a as G enchis (Endzelīns II 134). Išanaliza us 286 cas a osens on oi que le mo sā s cons i uan la base des lieuxa a s se p oduisai le plus sou en dans les noms de p ai ie (~ 23 %, exemple). : Bundžu sā a pie a Va mėje (Endzelīns 1925: 106; Plāķis 1936: 167; nebe iksuo 1962), Sā pie a Jū kalnėje (Plāķis 1936: 52; nebe iksuo 1969), Sā iņi pie a Pu msa uose (Endzelīns 1925: 20; Plāķis 1936: 53; Sã iņi 1955); aussi bien dans des maisons, domaines nommés (~ 19,93%), exemple : Sā a Juô ši sodyba K aukliuose (1970), Čĩmsâ i namas Gudeniekuose (1973); champs dénomina ions (~ 15,38%), exemple : B ūžu sā a champs Tu la oje (Endzelīns 1925: 105; Plāķis 1936: 165; nebe ixé 1972), Sã iņlauks champs Alsungoje (1970); o ê s nommées (~ 11,53%), exemple : Buñdžu sã a o ê Rankiuose (Plāķis 1936: 143), Jâ niêksã e o ê Zlėkose (1963), Jah nik ah e (Plāķis 1936: 296); des nommés de mon agnes (~ 4,54 %, exemple : Sã a kalns mon agne Ap ikiuses (1958); d a es dénomina ions (~ 4,19%), exemple : Vamsã a d a as Nyk acėje (Endzelīns 1925: 10); des nommées d'éle ages (~ 3,15%), exemple : Buciņu sã a ganykla Rudba žuose, p ès senosios ais inės (1966), Kalêjsā s ganykla Ma kulėje (Endzelīns 1925: 116; Plāķis 1936: 205; 1962); alsčių, kaimų, au es noms de lieux d'habi a ion (~ 3,15%), exemple : Sã iņu pagas s alsčius (1953), Siêksâ es pagas s alsčius (Endzelīns 1925: 21). Seuls paski ais cas sā suda o pelkių, alsčių, g io ų, non enamų lieux, klonių, pe alkų, enkinių, malūnų, chemins, kaimų e au es obje s dénomina ions base. Kele ui dans deux des deux illages de Occiden Ku žemės duolės e Sakos za ixé des lieuxa a des a ec sā J. Plāķis ca égo iale appa enome é a indiqué mo à A icles A icles a icles 79 / Vie o a džiai su sā - „La ijos ie o a džių žodyne“ (La ijas ie ā du ā dnīca) sā a (Plāķis 1936). Ma y , dans ces alsches enco e emps d'insc ip ion des lieuxo a djis, XX a. pi maisiais dešim mečiais, sā a é ai connuįs amas e gy ojoje pa oje u ilisé commun inis mo , pas seulemen lieuxo a djius sus inguusi o me. Pou cela, s a is iquemen isolée un au e g oupe sodyb iečių (sā a) nommées (~ 5,24%), comme. : Pẽ esã duolėje (Plāķis 1936: 265), Duhņu ah a sodyb ie ė Sakoje (Plāķis 1936: 58). 1 PAV. Vie o a džių su sā papli imas selon La ijos ie o a džių žodyno ma é iel ANTA TRUMP 80 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII Nag inėjan des lieuxnoms a ec sā séman ique La ijos ie o a džių žodyne on oi qu'exis e deux g ands g oupes: p emiè ei didesnioji es un g oupe mic o oponimų: p a ų, laukų, ganyklų, moun ains e miškų pa adinimai; la seconde g ande g oupe compose oikonimai dans ce cas p incipalemen des maisons (sodybų), ainsi que des d a ų, alsčių ainsi que des illages nommés. Ainsi semble- -il que ce ma é iel con i me plu ô déjà J. Plāķio édicu é pensée, que les mo s commun ines (apelia y ai) sā s, sā a, sā e d'abo d signi ę ‘pie ą, lauką (peu -ê e chose, esan į miške), seulemen ap ès cela commence à u ilise e à nomme les champs exis an s, plus a d papli o e des maisons (sod), d a es e de plus g ands lieux d'habi a ion, pa exemple, des illages e des als. Quel où, pa exemple, S endėje, le mo sā s p is pou u ilise e les anciens maisons e su eux les champs e d'au es end oi s in odui e. Palyginan di é en s pé iodes de ma é iel dans le ka o eko des lieuxo a djis le onis ainsi La ijos ie o a džių žodyno manusc ip , day ine conclusion que les lieuxo a džių a ec sā kiekis la ių oponimijoje mažėja. Beaucoup de maisons, de pâ u es, de champs e de ganyklų isiškai dingusi pa i ealija, a ba ie iniai gy en ojai nebežino jos pa adinimo. S a bu pažymė i, kad iš 1936 m. J. Plāķio knygoje La ijas ie u ā di un la - noms, su ašy ų XX a. commencemen ecueillons, p aėjus moi iéi siècle ou iešu pa ā di publiuo ų 158 lieu a džių su sā ik 70 (ou ~ 44%) za ixée plus a d, p incipalemen XX a. sep ième décennie, dans le chasseau insc i e. Puisqu depuis ce emps il s'es passé déjà en i on demi-six ans, ès aisemblable qu'à p ésen ces mo s, pa iculiè emen mik o oponimes, nykimas, se dé oulai da an age. É onnammen , que pa mi les lieuxo a des, qui, in o man es a is, aupa a an exis is aien , mais main enan leu s n'y a pas, dominen les noms de maisons e d a es. Aki aizdu, que cela déclina his o ienne si ua ion, les palai es ap ès Le Deuxième gue e mondiale i oien écoles ou au es ins i u ions publiques, e sodybos en aison de di e s d ama iques é énemen s his o iques nyko an pendan la gue e, an poa iu, an e plus a dnie s emps. En e les lieuxo a des, su laquelle les in o man s ne son en endėję complè emen , domine les noms de p ai ie ainsi que des champs. Ce e ci cons ance con i me déjà l'année 1939 K. D a iņo ema qué un lieuo a džių a ec sā endenciju: [...] esama menace zapusš i ceux noms de lieux, auxquels nomme les obje s soi é ankę, soi ge okai changées [...], ou communiquan ès a emen minimi, ou aussi pa allèlemen ga é nou eau nom, qui pousia l'ancienne dans šešėlį (D a iņš 1939: 411). D oi e, aux mic o oponymes en géné al ca ac é is ique endance keis is, e leu nomb e à diminue . S'appuyan La ijas ie o a džių žodino, on oi que dans la o ien ale pa ie de la plaine pa lable dėmenų a ec sā daugiausia exis a maisons e d a ų, e non p a ų, laukų pa adinimuose ou au es mik o oponimuose. L'excep ion cons i ue 2011 m. du g e a зафиксировать названия одной pelkės Z a dėje: Sā u pu s и Sā u liekna (LĢIA 2011). Cela pe me aimen de pense que la épandi ion du ai mo à l'o igine galėjęs ê e supé ieu e, plus a d a ealas é u ėjęs e s les aka es, laissan pėdsakų oikonimuose. A icles A icles a icles 81 / Vie o a džiai su sā - „La ijos ie o a džių žodyne“ (La ijas ie ā du ā dnīca) Tan des eche ches an é ieu es (J. Plāķio, V. Dambės e k .), que le plus écen Ma é iel du ocabulai e des lieux-noms le ijos con i me que les lieux-noms a ec sā papli ę Ku žemėje, dans ou le e i oi e du subs a o ku šių (ž . ig. 1), e des lieux-noms isolés loin de ce e égion aciau son d'o igine di é en e e on une signi ica ion di é en e (Dambe 2012a: 269). Cela néanmoins une ois de plus pe me eje e J. Endzelīno p éladé à cause du mo sā s lybiškos ou es iškos d'o igine. Ces dou es son enco e plus en o cés pa ce ains loco a ds li uaniens, pa exemple, Sõ upis upė Ža ėnuose (Telšių aj.) e Sò ai pie a K ėda noje, que les onomas iques li uaniens Aleksand as Vanagas, quoique p udemmen , n'empêche de lie a ec les le iškais noms de p ai ie Sā ais, Sā s, Val a-sā u, upeo a d Pũc-sã e, ma inčiu 1981 miške, ainsi que d'au es loco a ds a ec s- (Vanagas: 310). Comme connu, mené ieji Li u iški placeo a džiai ombe dans his o ique ku šių a ealą. Be o, sā s ku šišką kilmę pa i inačių ie o a džių są ašą papildo i į A. Bylenš eino da bą Die G enzen des le ischen Volkss ammes und de le ischen Sp ache [...] inclus exemples: Lapsah en, Do im Ki chspiel P eussisch-K e ingen (Bielens ein 1892: 248), Lampsa en (li . Làpsa ē); c bei Спрогисъ, l. c. Lomosaka i, illage въ Gonding. . (Bielens ein 1892: 279), e K. Ka ulio men ionnésis pe cepie in as su Klaipėdą ancienne Pilso o (Pilsa en) nom de e e. Résul a s 1. Vie o a džių a ec sā kiekis La ijos oponimijoje, pa iculiè emen mik o oponimijoje, a endance à diminue . 2. Sā s sā a sā e inoug iška o igmė abejo ina, ce sembleusiai ieux indoeu opie iškas mo , ayan elik ų mik o oponimuose e oikon kadaise ku šių dans les e i oi es habi és en Le onie ainsi e quelque peu e en Li uanie. / 3. La di usion du mo a minien de la langue le oue sā s sā a sā e aupa a an galėjęs ê e plus la ge, mais plus a d a ealas siau ėjęs aka ų k yp imi, nykimo zoneje laikdamas pėdsakų oikonimuose /. LITERATŪRA Il es 1962 [a au es années indiquées] le ma é iel des expédi ions de collec e des oponimes qui on eu lieu dans ces années. Aben Ka l 1957: Ees i ja lii i laene lä i sõna a as. Emakeele sel si aas a aama 3. Tallin: Ees i Riiklik ki jas us. A o iņa Ru a 2007: S abu aga pagas s. Vie ā di, géog aphie, cul u man ojums. Rīga: La ijas Ģeo elpiskās in o mācijas aģen ū a.