Vietovardžiai su „sāt-“ „Latvijos vietovardžių žodyne“ („Latvijas vietvārdu vārdnīca“)

S aipsniai / A icles 73 ANTA TRUMPA La ijos uni e si e as Mokslinių y imų k yp ys: onomas ika, is o inė leksikog a ija, seman ika. VIETOVARDŽIAI SU SĀT- „LATVIJOS VIETOVARDŽIŲ ŽODYNE“ (LATVIJAS VIETVĀRDU VĀRDNĪCA)1 Place-names wi h he Componen sā - in he Dic iona y o La ian Toponyms ANOTACIJA S aipsnis ski as ie o a džių su sā - „La ijos ie o a džių žodyne“ (La ijas ie ā - du ā dnīcā) analizei. P adžioje pa eikiamas umpas žodyno ap ašas, apibūdinami s a - biausi jo šal iniai. Be eik pe šim me į u uliojosi kalbininkų diskusija apie šiuo me u nebe a ojamo di- alek izmo sā s / sā a / sā e, ku is eišlikęs La ijos ie o a džiuose, e imologiją, seman iką i a oseną. Dauguma diskusijos daly ių is dėl o nep i a ia p o eso iaus Jānio Endzelī- no hipo ezei dėl sā s inoug iškos kilmės. Kadangi ie o a džiai su sā - papli ę Ku žemėje, ku šių subs a o e i o ijoje, labiausiai ikė ina, jog ai senas ku šių kilmės žodis. S aipsnyje nag inėjami į „La ijos ie o a džių žodyno“ S1 omą į auk i dialek izmai su sā -, jų seman ika bei žemėlapiu ilius uojamas papli imo a ealas. Da oma iš ada, kad ie o a džių su sā - kiekis La ijos a dyne linkęs mažė i, ypač mik o oponimų g upėje. Ma y , la ių kalbos a minis bend inis žodis sā s / sā a / sā e anksčiau bu o labiau papli- ęs, ėliau jo plo as siau ėjęs aka ų k yp imi, palikdamas pėdsakų oikonimuose. ESMINIAI ŽODŽIAI: ie o a džių žodynas, mik o oponimai, oikonimai, ku šizmai, di- alek izmų nykimas. 1 S aipsnis pa eng as pagal Vals ybės y imų p og amos Le onics: his o y o La ia, languages, cul- u e and alues p ojek ą S udies o he La ian language in he con ex o 21s cen u y science. ANTA TRUMPA 74 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII ANNOTATION The a icle is looking a some o he La ian place-names included in he “Dic iona y o La ian Toponyms” (La ijas ie ā du ā dnīca), namely hose con aining he compo- nen sā -. I begins wi h a b ie desc ip ion o he dic iona y and i s sou ces. The now-obsole e dialec al wo d sā s / sā a / sā e (‘house, home’) and i s e ymology, seman ics and usage in La ian place-names ha e been discussed o almos a cen u y. The linguis Jānis Endzelīns p oposed a hypo hesis ha his wo d migh ha e Finno-Ug- ic o igin, while se e al o he linguis s did no ag ee wi h his opinion. Since oponyms wi h he elemen sā - a e mos ly obse ed in Ku zeme and, mo e p ecisely, in he e i o- y o me ly inhabi ed by he Bal ic ibe o Cu onians, i is belie ed ha his lexeme has Cu onian o igin. The a icle p oceeds wi h he analysis o he wo ds con aining he elemen sā - and included in he olume S1 (which is s ill in p og ess) o he “Dic iona y o La ian Top- onyms”. Thei seman ics and a ea o dis ibu ion a e shown (illus a ed in he map). I is concluded ha his pa icula g oup o place-names ends o diminish, especially as e- ga ds mic o oponyms. The dialec al wo d sā s / sā a / sā e has o me ly been mo e wide- sp ead, bu he a ea has sh unk, lea ing some aces o he espec i e wo d in oikonyms in he wes e n pa o he e i o y. KEYWORDS: dic iona y o oponyms, mic o oponyms, oikonyms, Cu onian, disappea ance o egional wo ds. „La ijos ie o a džių žodynas“ (La ijas ie ā du ā dnīca) y a daugia omis leidinys, p a ęsian is Jānio Endzelīno d iejų omų žodyną „La ijos TSR ie o a džiai“ (La ijas PSR ie ā di) (I dalies 1 omas A–J, 1956) i I dalies 2 omas K–O, 1961). Po ilgokos pe aukos XXI a. p adžioje, 2003 m., pagaliau pasi odė pi masis „La ijos ie o a džių žodyno“ omas, apiman is žodžius, p asidedančius P – Paaglis–Piķu, ku į p a ęsė da du aidės P omai – 2006 m. Pilaci–P acapole bei 2010 m. P aci ika–Puožu, aip pa 2013 m. y a išėjęs ienas aidės R omas. Šiuo me u engiamas pi masis aidės S omas Sabači–Sēža, ku į numa y a išleis i 2017 m. LU La ių kalbos ins i u e pa eng o „La ijos ie o a džių žodyno“ pag indą suda o kele as šal inių, iš ku ių s a biausia šiuo me u skai meninama maždaug 1 milijoną ko elių u in i La ijos ie o a džių ka o eka (LVK), susidedan i iš ie o a džių, p adė ų už ašinė i ekspedicijose nuo XX a. penk ojo dešim me- čio; a chy inė medžiaga, pa yzdžiui, Vidžemės 1638 m. a klų e izijos ( ok. Haken e ision) duomenys (VAR) i 1826 m. d a ų e izijos duomenys, saugo- mi La ijos als ybiniame is o ijos a chy e; aip pa į ai ių publikacijų šal i- niai, įskai an seniau leis us žodynus (iš jų minė ini, pa yzdžiui, J. Endzelīno S aipsniai / A icles 75 Vie o a džiai su sā - „La ijos ie o a džių žodyne“ (La ijas ie ā du ā dnīca) d i omis „La ijos ie ų a dai“ (La ijas ie u ā di, 1922; 1925), Ju io Plāķio d iejų dalių „La ijos ie ų a dai i asmen a džiai“ (La ijas ie u ā di un la- iešu pa ā di, 1936; 1939), Valdžio Ju io Zepo „La galos ie o a džiai“ (The Placenames o La gola, 1984)). Minė ini i naujausi „La ijos ie o a džių žody- ną“ papildan ys šal iniai iš palygin i neseniai leis ų ie o a džių žodynų i in- kinių, pa yzdžiui, Ru os A o iņos da bas „S abu ago alsčius. Vie o a džiai, geog a ija, kul ū os pa eldas“ (S abu aga pagas s. Vie ā di, ģeog ā ija, kul ū as man ojums, 2007), aip pa milžiniška La ijos als ybinės geog a inės e d ės agen ū os (La ijas Ģeo elpiskās in o mācijas aģen ū a) ie o a džių duomenų ba- zė (LĢIA 2011)2. Taigi iek La ijos ie o a džių ka o eka, iek jau išleis i „La ijos ie o a - džių žodyno“ omai, iek jau pa eng i, be neišleis i ie o a džių žodyno an- k aščiai y a u ingas La ijos ie o a džių a uodas, apęs neišsenkamu šal iniu i ian la ių oponimiją. Di ban p ie naujausio, da neišėjusio „La ijos ie o a džių žodyno“ omo Sabači–Sēža-, dėmesį pa aukė gana didelis, užiman is daugiau nei sep ynis ank aščio puslapius žodyno s aipsnis „Sā “. Jo pag indą suda o ne koks no s isiems žinomas la ių kalbos apelia y as, be mūsų laikais nebe a ojamas i ne a mėse nebepažįs amas žodis su sa o mo ologiniais a ian ais sā s / sā a / sā e ‘sodyba, sodyb ie ė’. Paaiškėjo, kad šis žodis, jo seman ika, e imologija i sąsajos su La ijos ie o a džiais jau kone šim me į bu o apę kalbininkų dis- kusijų objek u. Taigi ši s aipsnio dalis bus ski a minė ajai diskusijai ap a i. Anksčiau egzis a ęs bend inis žodis sā s / sā a / sā e, suda an is daugybės La ijos ie o a džių pag indą, labiausiai bu o papli ęs Ku žemės egione. Dėl jo kilmės y ėjų nuomonės ski iasi. S aipsnį apie Ku žemės ie o a džių su sā - a ealą jau 1926 m. paskelbė la ių kalbininkas J. Plāķis. Jame ie o a džių y ėjas eigė, kad sā s y a bal iškos kilmės žodis, e imologiškai susijęs su la. sā s, sā īgs, lie. so is, so umas, so us, sen. indų sā u ‘p ieglauda, ie a išsigelbė i, pa- sislėp i’, „ is dėl o ie ų a duose jis, be ods, eiškiąs kažką ki a“ (Plāķis 1926: 318). J. Plāķio nuomone, p adinė žodžio eikšmė bu usi ‘a i a, saulės apš ies- a ie a miške’, iš ku ios ėliau išsi u uliojo naujesnė eikšmė ‘išdi b as laukas, idu y lauko pas a y i namai’ (Plāķis 1926: 319–320). J. Plāķis sa o s aipsnyje pamini i ak ą, kad ie o a džiai su žodžio p a- dmeniu *sā - į auk i i į Augus o Bielens eino da bą Die G enzen des le ischen Volks ammes und de le ischen Sp ache in de Gegenwa und im 13. Jah hunde , a k eipdamas dėmesį į ai, kad „šis žodis bu o pažįs amas i už daba inės Ku - žemės ibų“ (Plāķis 1926: 319): kele o ie o a džių esama i iš daba inės Lie- u os – Lampsah en, Do im Ki chspiel P eussisch-K e ingen (Bielens ein 1892: 2 Apie „La ijos ie o a džių žodyną“ smulkiau ž . Balode 2009. ANTA TRUMPA 76 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII 248), Lampsa en [A. Plāķio klaidingai nu ody a: Lamsa en] (Bielens ein 1892: 279), Na ssa ay [A. Plāķio klaidingai nu ody a: Nassa ag], Gesinde (Bielens ein 1892: 389); ieną iš šių pa yzdžių – Sa agon (Bielens ein 1892: 275 [A. Plāķio klaidingai nu ody a: 175]) kaip pilies a piliakalnio i kiligundos, a ba seno iš- kos adminis acinės apyga dos, pa adinimą – A. Bylenš einas mini kaip Suo- mijoje esan į ie o a dį (Bielens ein 1892: 275). Diskusiją p a ęsė i ki okios nuomonės dėl žodžio eikšmės i kilmės laikėsi J. Endzelīnas, ku is Kā lio Mīlenbaho „La ių kalbos žodyne“ (La iešu alo- das ā dnīca, 1923–1932) a p kele o ki ų sā s homonimų kaip ke i ąjį pa ei- kia i u in į eikšmę ‘eine Baus elle, al e Gesindes ellen (s a yb ie ė, kiemas, namų ie a)’. Įdomu, kad i J. Endzelīnas eikia nuo odą į A. Bielens eino da - bą, iesa, į ki ą – „Die Holzbau en und Holzge ä e de Le en […]“, paminėda- mas, kad Vaka ų Ku žemėje sā s, sā a eiškiąs ‘Zaun, Baue ho ( o a, sodyba)’. J. Endzelīnas y a pi masis, no s i ne be abejonių, iškėlęs hipo ezę, kad sā s y a inoug iškos kilmės, iksliau, pasiskolin as iš ly ių kalbos i susijęs su es ų sā ‘eingezäun e Pla z; Rödung (ap e a ie a, ki imas)’ (Mīlenbahs III 809). Nesigilindamas į apelia y ų sā e, sā s e imologiją, apie šio žodžio eikšmę i anks esnę a oseną gim ojo S endės alsčiaus ie o a džiuose sa o 1939 m. s aipsnyje „Vie ų a dų gy as is“ („Vie u ā du mūžs“, 1939) y a ašęs i kal- bininkas Kā lis D a iņis. Jis užsimena, kad „pe ma us išmi usių i p ažu usių namų laukus adinę sa ais a sa ėmis (pa sã iem ( ai sã ēm)), […] p z., Peķsã e, Pũcsã e, Meži sã s, Sã i, Vcsã e, Kneĩjsã s u. c.“ (D a iņš 1939: 413). Au o ius p ipažįs a, kad medžiagos už ašymo me u – XX a. ke i ajame dešim me y- je – S endėje apelia y o sā s, sā e jau nebegalėję paaiškin i, jo eikšmė šnek oje išnykusi. Jis šį eiškinį aiškino uo, kad senieji sa ai (sā i), ki aip sakan , sody- b ie ėms p iklausę laukai, p aėjus ma ui i namams ampan negy enamiems, apaugda ę medžiais, k ūmais, ne ankiu mišku, o pa s žodis išlikęs. „Pab ėž- ina, kad daba žodis sā s žmonių sąmonėje susijęs su senųjų sodyb iečių są o- ka, is dėl o nė a i ęs iesioginiu jų žymikliu“ (D a iņš 1939: 413). Apie ai, kad „šiuos žodžius y a a oję i kaip ie o a džius, apibūdinan ie as, ku iose p ieš ma ą a p ieš Šiau ės ka ą bū a als iečių sodybų“, XX a. p adžioje y a kalbėjęs i A. Bielens einas (Bīlenš eins 2001: 133). Da ienas p i a ėjas inoug iškajai žodžio kilmės hipo ezei y a es ų la is as Ka las Abenas, ku is sa o 1957 m. s aipsnyje „Skoliniai iš es ų i lybių kalbų la ių kalboje“ („Aizgu umi no igauņu un lībiešu alodas la iešu alodā“) pa- i ina J. Endzelīno nuomonę, laikydamas la ių sā s ‘namų ie a, sena sody- b ie ė’ pa ikimu es iško žodžio saa (Aben 1957: 203) skoliniu. I 1957 m. išėjusioje s udijoje apie a ski ų la ių kalbos žodžių e imologijas la ių kalbininkas E nes as Blesė abejoja la ių sā s inoug iška kilme. Moksli- ninkas nu odo suomių kalbininko Eino Niemineno ašy ą laišką: „Es . sā y a S aipsniai / A icles 77 Vie o a džiai su sā - „La ijos ie o a džių žodyne“ (La ijas ie ā du ā dnīca) a mybė, a ojama ik Sa emos saloje bei Muhu saloje, aip pa Pe nu apylin- kėse. Šis žodis negali bū i pa eldė as, eikiau jis pasiskolin as iš la ių kalbos“. Be o, E. Blesė abejoja, a ly ių kalboje žodis *sā apsk i ai kada no s y a bu- ęs. (Blese 1957: 104). Dėl o kalbininkas mano, kad la ių sā s y a ku šiškos / la iškos kilmės i da o p ielaidą, kad jis giminiškas seno ės p ūsų gy ena- mosios ie os pa adinimui Sa heken bei pie os pa adinimui Sa ho (Blese 1957, 103, 109). Vis dėl o, no s i susilaikydamas nuo konk ečių komen a ų, J. Endzelīno nuomonei nep i a ia užsienyje gy enęs la ių kalbininkas V. J. Zepas, 1962 m. anglų kalba paskelbęs sa o y imą „La ių i suomių kalbų kon e gencijos“ (The Placenames o La gola. A Dic iona y o Eas La ian Toponyms) (Zeps 1962: 180). Į ikinamesnių inoug iškajai žodžio hipo ezei p ieš a aujančių a gumen ų u i es ų kalbininkas Lembi as Vaba, ku is, sa o knygoje apibūdindamas į es ų kalbą iš la ių kalbos pa ekusius skolinius, eigia bū en a i kščiai – da o p ie- laidą dėl saa la iškos kilmės (Vaba 1997: 196–197). I Sil ijai Raģei s aipsnyje apie J. Endzelīno e imologizuo us Bal ijos inų kalbų skolinius la ių kalboje bu o kilęs klausimas: jei žodis sā s bū ų skoli- nys iš lybių kalbos, su ku iuo šios kalbos žodžiu jis bū ų susijęs? „a gi ne a sṑ ‘Schei e hau en (skaisčiai audonas)’, ku į Ke unenas laiko la . sā s skoliniu?“ (Raģe 2003: 315). Apie sā s eikšmę i kilmę sa o s aipsniuose, paskelb uose į ai iais gy enimo laiko a piais, nuomonę y a pa eiškusi la ių onomas ė Valija Dambė. 1970 m. usų kalba pa ašy ame s aipsnyje apie geog a inius e minus La ijos TSR o- ponimijoje kalbininkė p ipažįs a, kad daugybės ie o a džių pag indą suda- an is apelia y as sā s anuo me u, XX a. aš un ojo dešim mečio p adžioje, ne- bė a žinomas ne a mėse, is dėl o au o ė p ipažįs a, kad eikiausiai ai bu o e minas, žymin is gy enamąją ie ą miške, ku io gy en ojai e ėsi žemdi - bys e. Ten pa V. Dambė užsimena i apie J. Endzelīno hipo ezę dėl inoug iš- kos žodžio kilmės, is dėl o ją a mesdama i da ydama p ielaidą, kad galimos sąsajos su la ių sē ‘sė i’ i sē a ‘sodyba’ į odo indoeu opie išką žodžio kilmę (Dambe 2012b: 198). Sa o uož u be eik po keliolikos me ų, 1986-aisiais, pu- blikuo ame s aipsnyje „Kalbų sąly is Šiau ės Ku žemės ie o a džiuose“ („Va- lodu saska e Ziemļku zemes ie ā dos“) V. Dambė nuomonę eiškia jau a - sa giau, p ipažindama, kad žodžio sā s e imologija i kilmė ne isiškai aiškios, uo is dėl o ne isai paneigdama J. Endzelīno nuomonę. P iešingai nei sa o 1970 m. s aipsnyje 1986 m. V. Dambė p ipažįs a, kad „su žodžiu sē a Ku žemės sā s isiškai nesusijęs“, aip paneigdama sa o pačios anksčiau išsaky ą nuomo- nę dėl neabejo inai indoeu opie iškos žodžio kilmės. Šiame s aipsnyje au o ė aip pa pa eikia ie o a džių su sã papli imo žemėlapį, emdamasi uo me u u ė a La ijos ie o a džių žodyno ank aščio medžiaga i , beje, ie o a džius ANTA TRUMPA 78 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII ski s ydama pagal kamienus i baigmenis, o ne pagal žymimą objek ą a eikš- mes (Dambe 2012a: 268). Ne iesiogiai, apibūdindamas la ių kalbos žodį pilsē a i pilsā s kilmę, žodį sā a sa ajame „La ių kalbos e imologijos žodyne“ (La iešu e imoloģijas ā dnī- ca) apž elgia i Kons an īnas Ka ulis. Kalbininkas mano, kad anksčiau Ku že- mėje papli usios o mos pilsā s pag indą suda o pils + sā s, ki aip sakan , ‘pilies laukas, ie a p iešais pilį a apie ją’. Pa į žodį sā s, emdamasis jo papli imo a e- alu, K. Ka ulis isai pag įs ai laiko ku šių kalbos žodžiu, o apie J. Endzelīno hipo ezę dėl inoug iškos žodžio sā s kilmės nė neužsimena. K. Ka ulis, beje, pamini i XIII a. ku šių is o inės žemės Klaipėdos apylinkėse pa adinimą Pil- sa en (Ka ulis II 50–51). Galų gale, g įždami p ie ašomame „La ijos ie o a džių žodyne“ esančių ie o a džių su sā -, galime kons a uo i, kad esama jų gausos i į ai o ės iek kaip senesnių nomenkla ū os žodžių, p z.: Bē znieku sā a pie a Va mėje (En- dzelīns II 106; Plāķis 1939: 167; nebe iksuo as 1962), B ūžu sā a laukas Tu - la oje (Endzelīns II: 105; Plāķis 1936: 165; nebe iksuo as 1972), iek kaip pa- ma inių žodžių, p z.: Sã a kalns kalnas Ap ikiuose (1958), Sã u muiža d a as G enčiuose (Endzelīns II 134). Išanaliza us 286 a osenos a ejus ma y i, kad ie o a džių pag indą su- da an is žodis sā s dažniausiai pasi aiko pie ų pa adinimuose (~ 23 %), p z.: Bundžu sā a pie a Va mėje (Endzelīns 1925: 106; Plāķis 1936: 167; nebe ik- suo as 1962), Sā pie a Jū kalnėje (Plāķis 1936: 52; nebe iksuo as 1969), Sā iņi pie a Pu msa uose (Endzelīns 1925: 20; Plāķis 1936: 53; Sã iņi 1955); aip pa namų, sodybų pa adinimuose (~ 19,93 %), p z.: Sā a Juô ši sodyba K aukliuose (1970), Čĩmsâ i namas Gudeniekuose (1973); laukų pa adinimuose (~ 15,38 %), p z.: B ūžu sā a laukas Tu la oje (Endzelīns 1925: 105; Plāķis 1936: 165; ne- be iksuo as 1972), Sã iņlauks laukas Alsungoje (1970); miškų pa adinimuose (~ 11,53 %), p z.: Buñdžu sã a miškas Rankiuose (Plāķis 1936: 143), Jâ niêksã e miškas Zlėkose (1963), Jah nik ah e (Plāķis 1936: 296); kalnų pa adinimuose (~ 4,54 %), p z.: Sã a kalns kalnas Ap ikiuose (1958); d a ų pa adinimuose (~ 4,19 %), p z.: Vamsã a d a as Nyk acėje (Endzelīns 1925: 10); ganyklų pa- adinimuose (~ 3,15 %), p z.: Buciņu sã a ganykla Rudba žuose, p ie senosios ais inės (1966), Kalêjsā s ganykla Ma kulėje (Endzelīns 1925: 116; Plāķis 1936: 205; 1962); alsčių, kaimų, ki ų gy enamųjų ie ų pa adinimuose (~ 3,15 %), p z.: Sã iņu pagas s alsčius (1953), Siêksâ es pagas s alsčius (Endzelīns 1925: 21). Tik paski ais a ejais sā - suda o pelkių, alsčių, g io ų, negy enamų ie- ų, klonių, pe alkų, enkinių, malūnų, kelių, kaimų i ki ų objek ų pa adi- nimų pag indą. Kele ui d iejuose Vaka ų Ku žemės alsčiuose – Ėduolės bei Sakos – už- iksuo ų ie o a džių su sā - J. Plāķis ka ego inę p iklausomybę nu odė žodžiu S aipsniai / A icles 79 Vie o a džiai su sā - „La ijos ie o a džių žodyne“ (La ijas ie ā du ā dnīca) sā a (Plāķis 1936). Ma y , šiuose alsčiuose da ie o a džių už ašymo me u, XX a. pi maisiais dešim mečiais, sā a bu o pažįs amas i gy ojoje kalboje a - ojamas bend inis žodis, ne ik ie o a džiuose sus ingusi o ma. Dėl o s a is- iškai išski a da iena g upė – sodyb iečių (sā a) pa adinimai (~ 5,24 %), p z.: Pẽ eŗsã Ėduolėje (Plāķis 1936: 265), Duhņu ah a sodyb ie ė Sakoje (Plāķis 1936: 58). 1 PAV. Vie o a džių su sā - papli imas pagal „La ijos ie o a džių žodyno“ medžiagą ANTA TRUMPA 80 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII Nag inėjan ie o a džių su sā seman iką „La ijos ie o a džių žodyne“ ma y i, kad esama d iejų didelių g upių: pi moji – didesnioji – y a mik o opo- nimų g upė: pie ų, laukų, ganyklų, kalnų bei miškų pa adinimai; an ąją di- delę g upę suda o oikonimai – šiuo a eju daugiausia namų (sodybų), aip pa d a ų, alsčių bei kaimų pa adinimai. Taigi a odo, kad ši medžiaga eikiau pa i ina jau J. Plāķio išsaky ą min į, kad bend iniai žodžiai (apelia y ai) sā s, sā a, sā e iš p adžių eiškę ‘pie ą, lauką (galimas dalykas, esan į miške)’, ik po o p adė i a o i i apie namus esan iems laukams pa adin i, ėliau papli o i namų (sodybų), d a ų i didesnių gy enamųjų ie ų, pa yzdžiui, kaimų bei alsčių pa adinimuose. Kai ku , pa yzdžiui, S endėje, žodis sā s im as a o i i seniesiems namams i apie juos esan iems laukams bei ki oms ie oms į a dy i. Palyginus į ai ių laiko a pių medžiagą La ijos ie o a džių ka o ekoje bei „La ijos ie o a džių žodyno“ ank aš yje, da y ina iš ada, kad ie o a džių su sā - kiekis la ių oponimijoje mažėja. Daugybės namų, pie ų, laukų bei ga- nyklų a dų, su ašy ų XX a. p adžios inkiniuose, p aėjus pusei amžiaus a ba isiškai dingusi pa i ealija, a ba ie iniai gy en ojai nebežino jos pa adinimo. S a bu pažymė i, kad iš 1936 m. J. Plāķio knygoje La ijas ie u ā di un la - iešu pa ā di publikuo ų 158 ie a džių su sā - ik 70 (a ba ~ 44 %) už iksuo- a ėliau, daugiausia XX a. sep in ajame dešim me yje, už ašy oje medžiagoje. Kadangi nuo o laiko p aėjo jau maždaug pusšim is me ų, labai ikė ina, jog iki šiol šių žodžių, ypač mik o oponimų, nykimas, yko oliau. Įdomu, kad a p ie o a džių, ku ie, in o man ų nuomone, anksčiau egzis- a ę, be daba jų nė a, dominuoja namų bei d a ų pa adinimai. Aki aizdu, jog ai nulėmė is o inė si uacija, d a ai po An ojo pasaulinio ka o i o mokyklo- mis a ki omis isuomeninėmis įs aigomis, i sodybos dėl į ai ių d ama iškų is o ijos į ykių nyko iek pe ka ą, iek poka iu, iek i ėlesniais laikais. Ta p ie o a džių, apie ku ios in o man ai nė a gi dėję isiškai, dominuoja pie ų bei laukų pa adinimai. Ši aplinkybė pa i ina jau 1939 m. K. D a iņo pas ebė ą ie o a džių su sā - endenciją: „[…] esama g ėsmės užmi š i uos ie ų a dus, ku iais pa adin i objek ai a ba išnykę, a ba ge okai pasikei ę […], a ba bend au- jan labai e ai minimi, a ba aip pa pa aleliai ga ę naują a dą, ku is s umia senąjį į šešėlį“ (D a iņš 1939: 411). Tiesa, mik o oponimams apsk i ai būdinga endencija keis is, o jų skaičiui mažė i. Remian is „La ijos ie o a džių žodyno“ duomenimis, ma y i, kad y i- nėje kalbamojo plo o dalyje dėmenų su sā - daugiausia esama namų bei d a ų, o ne pie ų, laukų pa adinimuose a ki uose mik o oponimuose. Išim į suda o 2011 m. du g e a už iksuo i ienos pelkės pa adinimai Z a dėje: Sā u pu s bei Sā u liekna (LĢIA 2011). Tai ik ai leidžia many i, kad ik inio žodžio papli i- mas iš p adžių galėjęs bū i didesnis, ėliau a ealas siau ėjęs aka ų k yp imi, palikdamas pėdsakų oikonimuose. S aipsniai / A icles 81 Vie o a džiai su sā - „La ijos ie o a džių žodyne“ (La ijas ie ā du ā dnīca) Tiek anks esni y imai (J. Plāķio, V. Dambės i k .), iek naujausia „La i- jos ie o a džių žodyno“ medžiaga pa i ina, kad ie o a džiai su sā - papli ę Ku žemėje, isoje ku šių subs a o e i o ijoje (ž . 1 pa .), o a ski i ie o a džiai oli nuo šio egiono eikiau y a ki okios kilmės i u i ki okią eikšmę (Dambe 2012a: 269). Tai is dėl o da ka ą leidžia a mes i J. Endzelīno p ielaidą dėl žo- džio sā s lybiškos a es iškos kilmės. Šias abejones da labiau sus ip ina kai ku ie Lie u os ie o a džiai, pa yz- džiui, Sõ upis upė Ža ėnuose (Telšių aj.) i Sò ai pie a K ėda noje, ku į lie u ių onomas as Aleksand as Vanagas, no s i a sa giai, is dėl o sieja su la iškais pie ų pa adinimais Sā a, Sā s, Val a-sā u upe, ie o a džiu Pũc-sã e, žyminčiu ie ą miške, bei ki ais La ijos ie o a džiais su sā - (Vanagas 1981: 310). Kaip žinoma, minė ieji lie u iški ie o a džiai pa enka į is o inį ku šių a ealą. Be o, sā s ku šišką kilmę pa i inančių ie o a džių są ašą papildo i į A. By- lenš eino da bą Die G enzen des le ischen Volkss ammes und de le ischen Sp ache […] į auk i pa yzdžiai: „Lapsah en, Do im Ki chspiel P eussisch-K e in- gen“ (Bielens ein 1892: 248), „Lampsa en (li . Làpsa ē); c bei Спрогисъ, l. c. Ломосатишки, село въ Гондынг. в.“ (Bielens ein 1892: 279), bei K. Ka ulio minė asis su okie in as apie Klaipėdą bu usios Pilso o (Pilsa en) žemės a das. Iš ados 1. Vie o a džių su sā - kiekis La ijos oponimijoje, ypač mik o oponimijoje, u i endenciją mažė i. 2. Sā s / sā a / sā e inoug iška kilmė abejo ina, ai ei- kiausiai senas indoeu opie iškas žodis, u in is elik ų mik o oponimuose i oi- konimuose kadaise ku šių gy enamose e i o ijoje La ijoje bei šiek iek i Lie- u oje. 3. La ių kalbos a minio žodžio sā s / sā a / sā e papli imas anksčiau galėjęs bū i pla esnis, ačiau ėliau a ealas siau ėjęs aka ų k yp imi, nykimo zonoje palikdamas pėdsakų oikonimuose. LITERATŪRA 1962 [a ki i nu ody i me ai] – ais me ais ykusių oponimų inkimo ekspedicijų medžiaga. Aben Ka l 1957: Ees i ja lii i laene lä i sõna a as. – Emakeele sel si aas a aama 3. Tallin: Ees i Riiklik ki jas us. A o iņa Ru a 2007: S abu aga pagas s. Vie ā di, ģeog ā ija, kul ū as man ojums. Rīga: La ijas Ģeo elpiskās in o mācijas aģen ū a.