S aipsniai / A icles 9
ONA ALEKNAVIČIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: lie u ių ašomosios kalbos
s o ia, Mažosios Lie u os kalbos, li e a ū os i kul ū os is o ija.
PRADMENI DELLE SCELSIOLOGIE
JOCHOBO PERKŪNO TRACTATE
WOHLGEGRÜNDETES
BEDENKEN ÜBER DIE INS
LUISCHE ÜBERSETZTEN
ZEHN FABELN AESOPI UND
DELBERS PASSIONIERTE
ZUSCHRIFT (1706)
The Basics o Lexicology in he T ac a e
Wohlgeg ünde es Bedenken übe die ins Li auische
übe se z en zehn Fabeln Aesopi und de selben
passionie e Zusch i (1706)
by Jokūbas Pe kūnas
ANOTACIJA
S aipsnyje i iamas Jokūbo Pe kūno ak a as Wohlgeg ünde es Bedenken übe die ins
Li auische übe se z en zehn Fabeln Aesopi und de selben passionie e Zusch i (1706) come
ling is ische min ies leksikologijos s i yje on einis. Pe kūnas, analizzando Ezopo pasakėčių
(1706) e e a la capaci à p a icamen e applica e Michaelio Mö lino ak a e P incipium
p ima ium in ling a Li h anica (1706) dichia uo i p incipi di consumo e no minazione della lingua,
daugiausia dėmesio sky ė leksikai. Pe kūno y imas labiau ėmėsi p ak iniu (empi iniu)
li ellomeniu accol a da i della lingua, alu azione e disposizione, e non gene end inamen i eo ici
e igide decisioni adempimen o. Anche se al eo ico esame delle no me lessiche Pe kūnas ha
assegna o meno a enzione che Mö linas, u a ia co omi e commen a i Ezopočių pasakė pa ole
nonché combinini di pa ole mos ano, come egli pe cepì ques ioni, che s udia la lexicologia
(daugia eikšmiškumas, homog aai, sinonimija, lexicino e g amma icino junglumas, skoliniai,
ONA ALEKNAVIČIENĖ
10 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII azeologija). Siūlydamas a ian ą, Pe kūnas ėmėsi sia
quan i a i o c i e iumi più di usa a osena, sia quali ibiniu conce i bes co ispondčia aiška.
ESMINIAI VODŽIAI: Jokūbas Pe kūnas, Michaelis Mö linas, Mažoji Lie u a, lie u ių se z en zehn
Fabeln Aesopi und de selben passionie e Zusch i (1706) is analyzed as a sou ce o linguis ic
kalbo y os is o ija, leksikologija.
ANNOTATION
The ac a e o Jokūbas Pe kūnas Wohlgeg ünde es Bedenken übe die ins Li auische übe -
idea in lexicology in his a icle. While analyzing he skills o he ansla o o use and
s anda diza ion decla ed in Die Fabeln Aesopi Michaeli Mö lins ac a e P incipium p ima ium in
he Aesop’s ables Die Fabuln Aesopi (1706) o p ac ically apply he p inciples o language
ling a Li h anica (1706) Jokūbas Pe kūnas paid g ea a en ion o lexis. The esea ch o
Pe kūnas e e ed o p ac ical (empi ical) le el, i.e. he collec ion o linguis ic da a, i s
e alua ion and p esen a ion as opposed o heo e ical gene alisa ions and igid decision making.
E en hough Pe kūnas paid less a en ion o heo e ical conside a ion o lexis no ms han
Mö lin, howe e , he co ec ed and commen ed wo ds and wo d junc ions o Aesops ables
demons a e he way he pe cei ed issues which a e analyzed by lexicology (polysemy,
homog aphs, synonymy, lexical and g amma ical alency, loan wo ds and ph aseology). By
o e ing his a ian Pe kūnas e e ed o bo h: quan i a i e c i e ion i.e. mo e widely sp ead
usage and quali a i e c i e ion, i.e. bes no ional exp ession. KEYWORDS: Jokūbas Pe kūnas,
Michaeli Mö lin, Mino Li huania, his o y o
Li huanian linguis ics, lexicology.
0. ĮVADAS
a. all'inizio XVIII Maggio e Li uania so sa ilologica polemica pe la lingua li uani lasciò e on i
in e amen e co ela e: 1) Gumbinės kunigo Michaelio Mö lino (Michael Mö lin, 16411708)
ak a ą P incipium p ima ium in ling a Li h anica (Pag indinis lie u ių kalbos p incipas)1; 2)
da Ka nia o kil Jono Šulco (Johann Schul z, 16841710) lib ogelę Die Fabuln Aesopi (Ezopo 1 Žinomi
du egzemplio iai: 1) NI Gd Akademijos mokslų Gd (Biblio eka Polskiej Gii Nauk: 86o adl 15); 2)
Uni e si à-Anhal o e biblio eca della e a Halėje: (Uni e si ä sund Landesbiblio hek
Sachsen-Anhal : AB 153123) (Alekna ičienė, Schille 2002: 7998); documen a io ilascio: D o inas
2008, 1166; online leidinys (pe ašas, lie u iškų žodžių indeksas): www.lki.l /senieji as ai (h p
MP).
A icoli A icles 11 /
Leksikologijos p admenys Jokūbo Pe kūno ak a e Wohlgeg ün-
de es Bedenken übe die ins Li auische übe se z en zehn Fabeln Aesopi
und de selben passionie e Zusch i (1706)
pasakėčios) con dešimčia in lingua li uana in e ebbe o pasakėčių 3) Val a kiemio kunigo
Jokūbo Pe kūno gio anno (Jacob Pe kuhn, Pe khun, 16651712) a a ą Wohlgeg ünde es
Bedenken übe die ins Li auische übe se z en zehn Aeseln und de selben passion
Fabie e Zusch i (Pag įs a opinia su dešim į į lie u ių kalbą iš e opo į pasakų i
jask ėpusį aš ą)3. Ques e lib i p epa a e una dopo l'al a: due pì mosios usci e nel
1706 Ka aliaučiuje, ul ima Leipzige e F ank u . Quando discussioni, comincia e ci ca
1702-uosius, įsisiūba o, Mö linas pubblicò p incipi di no mminimo della lingua li e ians e
k ie ė kunigus li s a s y i. Šulcas a e a scopoà mos a e, come lo o possono pasakėčių.
Pe kūnas, alu inò Mö lino eo ico e Šulco p a ico la o o, isul a i dell'analisi disposè
bū i ealizuojami p ak iškai – pagal Mö lino iškel us p incipus iš e ė dešim
ak a e.
PB po ebbe esse e conside a o EP ecenzija, u a ia le sue a e mazioni
o ien a e non solo a EP. Šulcas in i ola i à laipe chia amen e dichia ò di
a u: „Ʒum Ve ſuch Nach dem PRINCIPIO Li h anicæ Ling æ, Li auiſch e i-
e “ („bandan iš e s i į lie u ių kalbą pagal Lie u ių kalbos p incipą“), o Pe kū-
nas ak a o an aš iniame lape nu odė yšį ne su iena, be su abiem knygomis:
aduzione suonazione con Mö lino ak- Bedencken Ube die Li Inshausche
Ube se z e ehen Fabeln Æsopi, Und de selben passioni e usch i (nuomonė apie
dešim į į lie u ių kalbą iš e s ų pasakė Ezopočių i jas įk ėpusį aš ą).
Pasakėčių e ėju e EP p a amės au o iumi Pe kūnas laikė non Šulcą, ma Mö liną e
disku a o p incipalmen e con il suo ak a e elabo s i i eiginia. Pe kūnas ce cò
in luenza e e scon igge e sop a u o Mö liną, c i ica usį Mažojoje Lie u oje na i
e li e iškose pa apijose la o usius kunigus. PB L'indi izzo p incipale in eale pau ne
non è da nessuna pa e nomina o egli iene in odo o solo p a a d pe sonalinum
su nomgiu Gumbinne ‘Gumbiniškis (12×), a o dal loco a dzio Gumbinnen: Gumbinne
PB 318,15, 45,23,2627, 614, 923,21,7, 222223, Gumbinne s PB 312, Gumb. PB 231 aggiudica o
anche He ‘Ponas. Mö lino a a o PB minimas eje à ol e: P incip. Ling. Li h. p.
21 PB 31819; in P incipio Ling . Li h. PB 612; In P incip. Ling. Li . p. 1 PB 926, kai do e
indicando e pagini. Šulco e Mö lino collabo azione e l'in luenza del secondo è
neabejo ina. Va p es a o a enzione a ciò che aduci pasakėčias Šulcas
2 Su i u o solo un esempla io io del museo nazionale di K aków Kunigaikščių Ča o yskich
biblio eko (Muzeum Na odowe w K akowie, Biblio eka Książą Cza o yskich: 35174-I); documen a ia
usci a: Ci a ičiū ė 2008: 1206; in e ne is leidinys (pe ašas, lie u iškų žodžių o mų konko dancijos,
indeksas): www.lki.l /senieji as ai (h p EP). 3 Known only one egzemplio ius, ound in 2002
Ba a ische S aa sbiblio hek Münchene (Baye ische S aa sbiblio hek München: 4 A. g . b. 80)
(Alekna ičienė, Schille 2003: 1550); kų žodžių o mų konko dancijos, indeksas):
k i inis leidimas: Alekna ičienė, Schille 2008: 1–186; in e ne inis leidinys (pe ašas, lie u iš-
www.lki.l /senieji as ai (www PB).
ONA ALEKNAVIČIENĖ
12 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII iniziò Mö lino ichies o. Šulc è s a o aiu a o Gumbinės lie u ie,
o e o, ha po u o adu e ospi andosi da Mö liną Gumbinėje e solo ques o sceglie gli
li e iamen e bene mokančių pa apijiečiųapie ( e imo au o ys ės klausimą i ling is ines
bend aau o ys ės p emissas ž . Alekna ičienė, Schille 2008: 121125)4. Pe kūno a a o uscì
ul imo, quindi impo an e pe ia della polemica le e à es imonian i e il suo con enu o
sommend inan i a e mamen i. Inol e, egli mos a Mö lino p iešiih em U sp unge, Wesen und
Eigenscha en (Lie u ių kalbos kilmės, būdo i sa ybių lie u ių li e a ū oje nebu o зафиксирован
ninkų poziciją, ku i būda o ekons uojama ik iš an inių šal inių, daugiausia
kalbinių Pilypo Ruigio (Philipp Ruhig, 1675–1749) eikalų: ank aš inės Mele-
emos (1735, oliau – RgM) i spausdin o Be ach ung de li auischen Sp ache in
ни название трактата, ни издания me ai. Radus ak a ą, ėmė spiega i Pe kūno nonché i suoi
y inėjimas, 1745, oliau – RgB). Iki 2002-ųjų is o iog a inėje i bibliog a inėje
šalininkų eiginiai lingua g eikų lingua. Bemaž pusė EP es o anche okiška: ques o Šulco p a a mė,
eiliuo a Ruigio dedikacija e ėjui, pasakėčių komen a ai e e idų a i aisymas. In e pai in al e
a ojimo klausimais, polemikos daly ių a pusa io są eika i ikslai (Alekna-
ičienė, Schille 2003: 15–50).
Abu ak a ai pa ašy i okiškai su in a pais lo ynų i lie u ių, e ka čiais i
lingue nel es o EP edesco, di e samen e negu a a i, a e, ma lie u iškų pa ole o me EP
p incipalmen e ci ca 1 770. PB è ci ca 760, men e MP ci ca 190 pa ole li e iche di o me.
Rice ca o i del lexicico Li uaniani Pe kūno a a o in e essan e sop a u o pe quan o in
esso зафиксированные XVIII a. inizi della i a lingua ac i, a linguo y os s o ici pe lo s iluppo
linguis ica min ie del linguaggio no minimo e nel campo della lexicologia. Co isponden emen e e
scien i ico a a o conoscenza è possibile due li elliimi empi ico e eo ico, e i isul a i dello
s udio possono esse e u ilizza i sia scienza s udia iesi, sia applica ici la o i. Il compi o della
lessicologia è conside a o dei pa ole come sis ema linguis ico e uni à di a i i à del pa la e: i lo o
signi icamen i, ecip oche elazioni, o igine, e olu o in e p e azione, elazioni delle pa ole con
lo o a ojančios isuomenės bisogni e scopi de e minazione (Jakai ienė 22010: 8; Lu zeie 2002: 7
Röme , Ma zke 22005: 27). Pì misi g amma icos della lingua Li uania né leksikai, né la sua no minimui
a enzione ac ialmen e non allocò. Sca si da i an o si può o a e solo nei capi liu della
sin assè, do e si sc i e su combinini di pa ole e de isione a eipiando a enzione a di e enzum
dal la ynų e okiečių kalbos, p esen ando ilius acinių pa yzdžių. Na u almen e, non a aspe a si
almeno quan o nuoseklesnės sis ema e Pe kūno ak a e, u a ia alcuni suoi u ilizza i e mini e
eiginie es imonija ling is inės min ies zauomazgas 4 1706 m. Šulcas e a solo Ka alęs baigiaučiaus
uni e si e ą, anco a solo candida o agli kunigus. Mö linas e a b a amen e anziano, Gumbinėje
esdi ba o 34 anni, sc i o almeno pa ą a a ų su l'uso della lingua Li uani e inco aggięs
discussioni sulle ques ioni linguis iche.
A icoli A icles 13 /
Leksikologijos p admenys Jokūbo Pe kūno ak a e Wohlgeg ün-
de es Bedenken übe die ins Li auische übe se z en zehn Fabeln Aesopi
und de selben passionie e Zusch i (1706)
e del campo lexicologico. Lo scopo di ques o a icolo s abili e, come Pe kūnas pe cepì
klausimus, ku iuos daba i ia leksikologija.
1. LEXIN SEMANTICA
Pe kūnas solle ò men ì su l'esp essione di pa ole della lingua li uanea, o polisemiją,
come dėsningą kalbos sis emos eiškinį. È la a uale lessine seman ica di una delle
lessicologia am ogge o di s udio. C i icando EP pasakėčios Vilkas i ge ė mo alo
e imą, nel quale gėdijamo colui, che nonpadėkoja lo sal a o a uomo (plg. Fig. 1),
Pe kūnas p opos o al a a ian e al salbė ojui in odu si esgani o eją in ece di
man eniky ojo e o nisce e siją, pe ché l'in e p e a o e non lo scegliko, plg. :
EP 111315 Tas odis aw bâ a: jey Wa = gse iślaiky s sawo Iślaiky ojui ne dekuj ne
sakysi.
PB 16317 l. 14. Isźlaiky s sawo Isźlaiky ojui. Vulgus sag allemahl: isźgany s
sawo Isźgany ojui, und wunde mich be die un e schm e Go losigkei des
jenigen de gesp ochen: Isźgany ojis, w e ein G aß eu el aus U sachen weil
isźganam Piewas, ein conjuga um on jenem is /. Allein wenn alle Æqui oca,
de Simplicius e s nde mch e e ande s sp echen? / Wo is eine Sp ache da
nich ein Wo a iè geb auch wi d. Inwischen habe noch nie geh e das Wo
Isźgany ojis, im le en Ve s and b auchen ielmeh abe nennen alle
Li haue so wohl GO den HE n als auch einen Menschen de sie e = e e
aus Noh gehol en Isźgany ojis / / /. . c. Ak Diwe ma= nas Isźgany ojau!
Ach du mein E e e GO Hey= land! Diaws me isź u Bedû isźgane. GO ha
mich aus de Noh e e e gehol en.
Nel suo commen à Pe kūnas incluse, nella sua opinione, ne ykusį esgani o e kildinimą
da esgani a e, udė ą da uno pe sona non nomina o. Come es imonia ques o anonimo
pe sona da a il suo collegamen o con isźganam Piewas, la pa ola isgani i ques o
sup a ęs solo come ‘pe me e e agli animali ganomiems esės i, ismin i (ja us, pie ą)
(plg. LKŽe s. . isgan i . 4). Ques e due pa ole edusino esgani o e e pama ino pa ola
esgani a e in e i à lega un doppipusis appo o ( o malusis e seman inis), essi
minų ž . Jakai ienė 1988: 86–94), ačiau edinio eikšmė o asmens aiškin a e-
mian is ik iena pama inio žodžio eikšme ‘leis i ganomiems gy uliams išės i,
cos i uiscono da ybos opposizione (dėl e išmin i (ja us, pie ą), i. y. nepaisy a
eiksmažodžio esgani i polisemijos. Pe kūnas ale mo i azione laikè akiplėšiškai bedie iška egli non c'è mai sen i o

ONA ALEKNAVIČIENĖ
14 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
žodį išgany ojis a ojan okia eikšme, . y. sup an an jį a si kokį pie ų kipšą.
Lie u iai, pasak Pe kūno, išgany oju adina i Die ą, i žmogų, ku is juos išgel-
bėjo (plg. 2 ig.).
Anche se daik a o dizio esgani o ej da ybos signi ica o la s essa ‘colui che
isgano, u a ia i suoi leksinės signi icazioni e: nel p imo caso ‘gany ojas di
i uli, esganan e pasca, secondo isch ‘gelbė ojas, sal a o ojas (žmogus) e
‘išgelbė ojas, sal a o ojas (Die a). Co isponden emen e ques o e leksemi.
innomina a pe sona e Pe kūnas p incipale nel signi ica o della pa ola base enne o
non lo s esso signi ica o: al p imo più impo an e e a di e a (is o icamen e
anότερη, asdi biškoji) ‘i lasciom pascoli esmin i, immin i (ja us, pie ą), e al
secondo pe kel inė (an inė, d asinė) ‘isgelbė i, s aduo i (plg. LKŽe s. . isgan i .:
2. p k.). P ecisamen e l'ul ima do ebbe conside a si šalu ine, si o muusa da
p incipale. 1 PAV. EP 1114: iślaiky s sawo Iślaiky ojui pasakėčios mo ale; Muzeum
Na odowe w K akowie, Biblio eka Książą Cza o yskich: 35174/I
A icoli A icles 15 /
Leksikologijos p admenys Jokūbo Pe kūno ak a e Wohlgeg ün-
de es Bedenken übe die ins Li auische übe se z en zehn Fabeln Aesopi
und de selben passionie e Zusch i (1706)
EP, come menziona o, iene usa o non isgany oj, ma man eniky oj: iślaiky ʼs sawo
Iślaiky ojui EP 1114. Suono ondamen ale pa ola man ene e, il cui signi ica o
po ebbe esse e lega a 2 PAV. PB 16317: Pe kūno commen a io su esal a o e
a oseną i o ojoje kalboje; Baye ische S aa sbiblio hek München: 4 A. g . b. 80
ONA ALEKNAVIČIENĖ
16 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII con LKŽe indica a 4 a signi ica o: ‘issa cosa in qualia
si uazione, lascia i sani, i i, noncugadin o. Ve imo o iginalalo la yniškos pasakėčios
Lupus e C us mo ale Fabula in eos dici u , qui se a i de malis, e ga salu is suae
au o es ing a i epe iun u (Ci a ičiū ė 2008: 187) essen e daly is se a i
e kons ukcija e ga salu is suae au o es e s i uni i o suo sal a o e (plg. se o, -ā e,
ėjui su eikė galimybę ink is kelis a ian us: išgelbė as, išlaiky as, išsaugo as, o
-ā i, -ā um . 5. p k. ‘išlaiky i, išsaugo i; ‘(iš)gelbė i; salūs, -ū is 2. ‘ge o ė, labas;
‘issigelbamen o [Kuza inis 1996: 789790, 765]). Senanziame okiečiųlie u ių lingu dicodyne
Lex e p imajame spausdin ae hal en, behaup en i zubehal en: C I 5893032 E hal e .
Ißlaiky ojis, jiô. M. E wa ein E hal e seinen Leu e: C I 5892331 E hal en. Ikau, iau, su, i.
me žodyne H išlaiky ojis nepa eikiamas, o C jis siejamas su išlaikymu – mai-
inimu, p ižiū ėjimu, saugojimu, gynimu. Išlaiky ojis C epa a o as žodyno
s aipsnyje E hal e (2x), plg. i jo pama inį žodį išlaiky i ijuose s aipsniuose:
Ap u e i. P amai innu, Ißp owiu. Die Speise, de T unck und die Ruhe e hal= en des
Menschen Leben: Walgis, Ge ims beÿ A ilsis p amai in Gymogauswa . De He e hhäl
Buwo Ißlaiky ojis ſa= ‖ wo monû, Sy . 49.17.
meine Seele: Wießpa s iślaiko man Dußi
Ѱ 54.6.
C I 259911 Behaup en. Apginnu, gynau gsu, gin i. Ißlaikau, kiau kysu, ky i
Ißluddiu, diau, dysu, i.
C II 10582910596ubehal en. Ißlaikau, kiau kysu, Fülle ein Gomo da on,
ubehal en au eu e Nachkom[m]en [...] P ipilk Se uwai e o, iślaiky u
an Po amku jusu [...] Exod. 16.32.
Vėlesnie i diziona i man eniky ojis anche come e C esiejamas con man enim […]
mai inimu, p ižiū ėjimu, saugojimu, gynimu, plg. : E hal e , Ißlaiky ojis, ojo, m. R l
124 II7; E hal e Ißlaikÿ ojis Sy 49,17. id. E neh e , Beschi me B 42352; E neh e .
Papennė ojis, Ißlaikÿ ojis B 42744 e e c. La pa ola issa a o e ha susci a o dubbi
solo all'in e p e uja delle pa ole e a quell'uomo non nomina o, o e agli al i memb i
della lingubinesa socie à? Ma di qualunque pa ola, come con ac uino segno, il
signi ica o non può o ma si senza pe cezione dell'ogge o di eal à, la sua
co ispondenza psichica nella coscienza delle pe sone. Quando bisogna innomina e
un ogge o esis en e, nella consape olezza issa i i ondamen ali suoi segni, si
susci a un ce o suo co isponden e psichico ( ispindys). Allo s esso
co ispondmenì de e o ma si e al i memb i di quella socie à signi ica o nulmina
la pe cezione di quell'ogge o nella coscienza della socie à, comune acco do
(Jakai ienė 22010: 18, 4648). A ia connessione a la pa ola isgany ojis segnaliklio ( aiškos) e segnalino ( eikšmės) nella coscienza della socie à non e a onda?
A icoli A icles 17 /
Leksikologijos p admenys Jokūbo Pe kūno ak a e Wohlgeg ün-
de es Bedenken übe die ins Li auische übe se z en zehn Fabeln Aesopi
und de selben passionie e Zusch i (1706)
Ce ca i ispos a enka in al e XVII a. ine e XVIII a. p ima pa e Mažosios
Lie u os on i.
In una delle c onologicamen e più an iche on i lessicog a iche manosc i i o
Lex isgani o ej (2x) iene da o come co ispondenza di due owemškų pa ole: 1)
Heiland (1x); 2) Seeligmache (1x). Anaši isgany ojo (6x) a osena e C: 1) Heiland
co ispondenza Ißgany ojis (5x); 2) Seeligmache Ißgany ojis (1x), plg.
a i ikmenis i de i acine šeim:
Lex 492629 Heyland Ißgani ojis
Heyl Ißganimas
Heylſam Isgani ingas, a
Lex 79811 Seeligmache Ißgani ojis
Seeligmachen Ißgany i
Seelig Ißgany as, Ißgani ingas, a
Seeligk[ei ] Ißganimas
C I 92416–9257Heyland. Ißgany ojis, ô. M.
Heyl. Ißgánimas, ô. M.
Heilig. Sʒwen as, ô. M. a, ôs. F. ay. Ad e b:
Heyligen. Swencu, au, su, i
Heylsahm Iśgani ingas, ô. M. ga, ôs. F. gay.
C I 8771820 Heiland. Ißgany ojis, ô. M. Auße mi is kein Heyland: Be man ne a
Ißgany= ojo, Esa. 44,11.
C II 11311920 Seelig machen. Ißganau, niau, nysu, ny i.
Seeligmache . Ißgany ojis, jiô, M.
C II 5321213 Seelig Ißgani ingas, ô. M. ga, ôs. F. gay.
Seeligkei Ißganimas, ô. M.
H isgany ojis (3x) anche è il co isponden e degli s essi due pa ole emsche: 1)
Heiland (2x); 2) Seeligmache (2x), plg.: 1) Ißgany ojis, jio de Heyland, Seeligmache I
dec. gen. masc. H 40 I3436; Heyland Ißgany ojis H 185 I33; 2) Seeligmache Ißgany ojis H
206 II18; plg. e pama inio pa ola' isgani i: Ißgany i seelig machen, ps. nau. p ae . niau.
u u . nysu H 40 I2729; Seelig machen ißgany i H 206 II17. B isgany ojis (3x) anche due
co ispondenza di pa ole emasche, pe ò uno di lo o di e isce dagli anks esniųjų
dizionynų: 1) Heiland (2x); 2) E löse (1x), plg.: 1) Heiland Sal a o id Heÿland.
Ißgélbė ojis Judic 3,9. [e c.] Ißganÿ ojis Luc 1,47. C 2,11 B 6541112; Heÿland Ißgani ojis
id Heiland B 69544; 2) E löse Ißgelbė ojis Job 19,25. Ißganÿ ojis. ψ 19,15 A pi k ojis
Ißwaddů ojis B 42657. Pama inis pa ola isgani i sono in ali a icoli del dizyno: 1)
Machen seelig ißganÿ i B 89058; 2) E lösen. Riacquis i. 2,15 Eb Ißganÿ i. Ißgelbė i Gen
48,16. Esod 15,13 ißwalnÿ i Judic 6,36
ONA ALEKNAVIČIENĖ
24 a Linguis ica Li huanica LXXII la capaci à a iamen e chiama e eal à di sogge i
analizę: uos a ian us į e ino i siūlė ge iausią. Jos ezul a ai odo i jo pa ies
enendo con o a ca a e is i di e si è. Sis emiche elazioni a pa ole, i cui
signi ica i opposi i e, . i. a an onimi, PB i inde e solo una ol a. Isolisce una coppia
an onimi: naminis sel inis (apie gėles). Essa ha comune basamen o pa agona i o segno
di luogo di c esci a. Un'al a simile base locale basa a coppia po ebbe esse e naminis
medinis (apie animali), pe ò in ques o caso il p imo memb o anonima o, e il secondo
iene o ni o in ecei sel ino, pe ché ques o, accon Pe kūno, pa lando di animali
liaudies kalboje ne a ojamas, . y. abe sag e : Laukinne . c. laukinnes Rożes,
laukiniai (nenaminiai) ž ė ys i paukščiai adinami mediniais, o ne laukiniais, plg.:
PB 171–6 l. 11. Laukinne Kiaule. Vulgus ede niemahlen alſo / ſon= ‖ de n:
Medinne kiaule, alſo auch: medinne źaſis, án is; ‖ on den Bluhmen
wosilkos nam &c. umminnes, genenne we den.
Un e ſcheid de en / ſo in den ‖ G en wachſen und on ihnen /
Da socialini lessico aspe i di menė ina jung uko jeib aisymas kei imas juo e
jei a ba kad. Many ina, kad Pe kūnas įž elgė jung uką jeib esan pasenusį, be-
si aukian į iš ak y iosios a osenos, . y. laikė jį a chaizmu. Šis jung ukas
pasakėčių e ime galėjo a si as i dėl eliginių aš ų į akos, nes XVI–XVII a.
anco a e a usa o. Egli è issa o in Kleino e Sapuno e Schulco g amma iche jeib
insieme con se, jog, idan spesso aggiungendo ai pa adigmi di appellazione
all'allegamosios nuosakos eiksmažodžių, plg.: jey jeib idan wadinnamas bućia KlG
1043; Ieib jog idan sakÿćia KlG 1135; (Ieib idan ) mylė KliausćiaC 749; jeib iś nebu u KlG
1676; Ieib nèslui klumbim SG 796. inse i o jeib e in dizynus (Lex, C, H, B, R), pe ò,
Pe kūno eigimu, jung uko jeib liaudies kalboje quasi negi dė i, specialmen e
agioni sakiniuose. In ece di lui si dice se, ma più spesso che. Jung uką jeib a ojo
Mö linas insegnando ca echismo, ques o es imonija Pe kūno accon a o Mö lino
lingua esempio PB 723, plg. : PB 1149 l. 10. je bu uib Kwieczu G udas. Vulgus dice: jéi,
wi das b weg und se den Accen au s é um Un e scheid des Da i i œminini,
se, ih . Allein hie b auchen sie kad; das Wo jeib, als ein u causale, wi d man kaum
bey ihnen h en denn ielmeh sagen sie: Sakyk kad pa nesz u, liepk kad a ei u &c.
PB 1520 l. 5. jeib Snáp kisźusi. Vulgus: che Snáp &c.
PB 723 Gá bink Tew awo, e Mo- łin ‹e . Mad e› uomo, jeib ge ay
gywen umbei an źemês.
Pe kūno no a pe il jung uko jeib do e a mos a e che Mö linas e il suo
seguace Šulcas non man engono anco a uno dei p incipi dichia a i: usa e solo comun iusi,

S aipsniai / A icles 25
Leksikologijos p admenys Jokūbo Pe kūno ak a e Wohlgeg ün-
de es Bedenken übe die ins Li auische übe se z en zehn Fabeln Aesopi
und de selben passionie e Zusch i (1706)
più conosciu e pa ole, comp ensibili in u o k aš e. Mö linas come in un limi a o
e i o io comp endamo e pe ques o ne a o ino pa ola esempio u da oęs
eiksmažodžio esse e p ae . 3 bi MP 1516.
Pe kūno a a o o nisce da i e lessinea p agma ika o, gua dando più ampiamen e, linguis ica
p agma ika, i iančiai, come uni à linguis iche i ela i appo i a quello che si dice, comunica i i
si uazione e le sue pa ecipan i des ina an e e des ina a o (apie leksinę p agma iką, c .
Jakai ienė 22010: 143167). Skaidan PB es o in sepa a i schnekos a i, o discu sus (gli lo o
samp a à c . e Ka aliūnas 2008: 211), e analizzando i lo o componen i lokuciju (pa į pasakymą),
ilokuciju (pasakymu iz eiškiamą ad esan u komunikacinę in enciju) e pe lokuciju (pasakymo
e e o ad esa ui) e p agma inio con ex u, è possibile alu a e e comuniccini obie i i, e social e
psicologici appo i dei pa ecipan i comunica i i. Ques o a a o un'in e essan e on e di
in e azione sociale e lingua come p incipale comunicazione sca sa a secondo di e si c i e i: 1)
d'e icacia (e icacia) d'e e o quello che ai consuma o i è acile capi e e u ilizza e; 2) iden i à
p iemonės y imui, ačiau šio y imo palankiau im is okiečių kalbos y ėjams.
2. ETIMOLOGIJA: SKOLINIAI
Kaip odo bend inių kalbų is o ija, kalbos no min ojai a ian ų a anką pa-
(adegua ezza) a ian e isp. la sua o ma de e asme e e in o mazioni con ale p ecisione, che
ci sia bisogno pe i consuma o i; 3) l'ammissibili à a ian e isp. la sua o ma de e co isponde e
al soli o lingu 25). Mö lin ha pa icola men e accen ua o un al o c i e i di pu ezza a ian e de e
esse e gene icamen e pu o, sa akilmis. Egli p opone a ge a e u i i akilmius pa ole, i. i.
no mas (įp as inę a oseną) i bū i p iim inas lyde iams (Haugenas 1994, 22–
skolinius, non impo a, da quale lingua essi enėjano. Anche se uni e salmen e u ilizza i e a mol i
comp esi, essi sono comunque s anie i. In assenza della co isponden e pa ola li a iško, meglio
esą usa e pe i azę o desc izione (MP 68). Mö linas ėmėsi nella quale si sc i e di inapp op ia a,
sebbene e uni e sale p a ica: la maggio anza o pubblica e ampiamen e di usa e a a nesuku ia
delle egole del linguaggio, mol ei à klys an non può gius i ica e gli e o i (MP 17). Tu a ia Mö lin
Rudolpho Goklenijaus lo ynų kalbos g ama ika Obse a ionum ling ae La inae6,
non u coe en i in un al o pos o del a a o egli ichiede a di imuo e e dai lib i quei pa ole
chižny ini ( iene in essa mol o messa a enzione alla p a ica a osenai della lingua la yna,
in e e enzia dei g ecchi, degli eb aici, dei okie 11, e delle lingue la yna (plg. MP 78, 1014, 1624; c .
anche D o inas 2008: 142145).
adina Eccleſiaſ ica, ai daugiausia polonizmai), ku ie nė a įsigalėję iešojoje bei
6 Rudolphas Goklenijus ( ok. Rudolph Gockel [Göckel] d.Ä., 1547–1628) – Ma bu go uni e si e o
iloso ijos, me a izikos i e ikos p o eso ius. Jo g ama ika Mö linui bu o p iim ina dėl o, kad
ONA ALEKNAVIČIENĖ
26 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII p i a i o nella a oseno, come de o,
ne a ojami p esso Nammû (MP 67). Bisogna capi e, che se già acquis a ėję, ques o è
possibile e lascia e. Ši ą nenuoseklumą Pe kūnas no ò e obiedis a o pasakėčių
e ėjui a causa gausaus consuma inio dei debi i. lo s esso Šulcas EP p a a mėje
disse no ėjęs p oba i i, se possibile pasakėčias pe eik i g ynais, na u alial i e buis
li e iškais pa ole, che cap as ų e semplice e semplice lie u is (mi pu en e s e
ech en No s und gu en Li auschen Wo en die auch / ein gemeine au Li he EP 3 ),
pe ò e ime mol i sla ismų, qualche ge manismų. Ques o Pe kūno p iekaiš as è uno
imčiausių, che mos a sop a u o eo ici con aš a a imu Mö lino ak a e.
Pe kūnas ico da, che MP ka ščiuojamasi pe le pa ole, da empo s'iscolin ų da polkų
e al i lingu's, ma ebe a ojamų e comp endamų. Opozizione sa as s aniimas liudija
Mö lino siekį nub ėž i aiškias bo di e su o ma e ba je us, neleidžiančius s e imam
pa olazi a di en a e suo. Pe kūnas i onizzò, che opinione pe deb ini, appa y , già
cambia a, pe ché e ime mol i pa ole, cui pa en inys è e o igine da al i lingu già
esan i dimos a a: PB 529613 Dann so inde ich auch eine Con adic ion in diesen
Fabeln. Es soll diese Ube se ung eine P obe und Exem= pel seyn wie im Rub ô s eh
nachdem in P incipio Ling . / Li h. ge hanem Ve w Vo schlage allwo de Au o seh
e hi is be die aus de Polnischen und ande n Sp achen o al en ei en
he gelei e e und numeh o b uchliche e s ndliche W e wenn e un e ande n sag :
Und gese daß sie auch usu ecep a, so sol e man doch kein elsu ium chen ode
Po age aus embden Sp achen ma= hie [e ]ce cke ich allein daß diese [e ]cands
Sp acha und He lei ung aus ande n Sp achen e wiesen we den. T ap Pe kūno qui
elenca i debi o i p incipalmen e sla izmù (ska bas, čėsas, slūžma, liū as, ci à,
gaspadinė, ponas), solo uno ge manismus (s ukis). T ap dei debi o i pa ekusi e da
ungeg n= ‖ de e Meinung ſey gende und un e ſchiedene
embde ‖ W e geb auch wo den / als: Ská bas, Geſas ‹e .
Ćeſas›, Liû ’s, ‖ S ukkis, Slûźma, Pons, Gazpadinne, Mieſ as, Nak is,
indoeu opie i p okalbės pa eldi a a no e. EP usa e a iu empo in Li uania lingua,
a ėję leksiniai skoliniai, maggio anza di lo o e ano non solo įsigalėję eligiosi sc i ue,
ma e p igiję šnekamojoje kalboje. Re i debili EP nedaug (p.z.: Elwan û ʻd ambliųʼ EP
174, P abajus ʻdu ų sklendesʼ EP 182 ), pe ché s e imõs nomi di ogge i cul u ali
s eng asi a adu e in modo desc i i o. pasakėčios pi mą sakinį GAidys kâsdams
Mèslůse b angû bal û Akmenelû wien Mèinij o a a EP 168 cosa o a a: deiman ą o
pe lą? PB 92326), pe ò keis i nesiūlė e s esso sos i ui ų lo o neieškojo.
Pe kūnas k i ika o i šį būdą (pa yzdžiui, laikė nesup an amu pačiõs pi mõs
A icoli A icles 27 /
Leksikologijos p admenys Jokūbo Pe kūno ak a e Wohlgeg ün-
de es Bedenken übe die ins Li auische übe se z en zehn Fabeln Aesopi
und de selben passionie e Zusch i (1706)
Na u almen e, kel ina domanda, pe ché così mol i skolinių pasakėčių e ime
olle ò Mö linas, sebbene uno degli più impo an i p incipi di no mminimo della
lingua e u e a ice ca della pu ezza della lingua. Veikiausiai egli non sepa ò lo o dal
lie u iška o igine pa ole e nelaikė s animybėmi. Ques o es imoniy ų che e gli
esempi con cui egli illus a, come s esso s animybes keičia esą li e iškais pa ole
g oma a i p o a: Ich sage on de Epis el au Li auisch G oma a MP 967; An
s a des Ge ich s bey den Iuden on 3 Mnne n sage: Maausa ydû P owa MP 923/24.
Pe kūnas kei ė alcuni EP a o us sla ismus e da lo o pada y us hyb idus
liaudies consumamais pa ole, pe ò le agioni del kei imo chia amen e non a dijo. Il
p incipale e unico suo a gomen o p oponendo un'al a a ian e liaudinė a osena
(Vulgus), plg. :
PB 171012 l. 14. p ie elisźkay kalbin . Vulgus: meiley pakálbin . PB 142526 l. 9. [...] ku
szesu. Vulgus: kaszkadai. 151 PBl. 15. ki nilk ‹e . niek› nedûmòjen . Vulgus:
Neminoj essan . PB 1619 p. 12. l. ul . źiemôs Gese ‹e . Ćese›. Vulgus liebe : źiem.
PB 1628 l. 6. Sme éln Ron pada e. Vulgus: nisźgy inai lieźe. PB 1478 l. 19. del ale
sme czio saw newe o aw negallu a du . Vulgus sag hie : Gálo . c. baisi Gál
u êjo.
PB 1825 l. 2. Sme ij nesuláuksi. Vulgus: padwêsusi, numi usi Ci sono alcuni casi,
do e aisydamas Pe kūnas s esso eikė panašų skolinį o hib ido (dažniau), plg. :
b idą – iek ie oj lie u iško žodžio ( ečiau), iek ie oj ki o skolinio esp. hi-
PB 1316 l. 19. odeſi dekui ſakyſen i, Vulgus: dejoſi, ode bûk.
PB 1317 p. 7. l 6. Sopos . Vulgus. Zopos .
PB 152l. 20. Nepeko awô a. Vulgus liebe : be ko ôs 1815 PB l.
ul . wyn Daugugû. Vulgus: Rinsźwinugiû. PB 1823 p. 16. l 2.
czes nesuláuksi. Vulgus sag : o czeso. 204 PBl. 16. asz wéliju.
Vulgus: b{ė}siwéliju.
Nemažai skolinių (dažniausiai sla izmų) sono PB sakiniuose bei azėse, nelle
quali Pe kūnas, commen ando co e o pa ola o combinazione di pa ole,
ilius a o liaudiškąją a oseną, plg.:
PB 1025 Po S ubb, po Mieſ  waikſz inej’
PB 1213–15 Bé n’s Ly- ‖ czyna apſidêjes p adêjo gand ’ Waikáićius, na anie
supplemen a iamen e issigs , wisk-gi pamé e, beg , klyk , slep is
ONA ALEKNAVIČIENĖ
28 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
A icoli A icles 29 /
Leksikologijos p admenys Jokūbo Pe kūno ak a e Wohlgeg ün-
de es Bedenken übe die ins Li auische übe se z en zehn Fabeln Aesopi
und de selben passionie e Zusch i (1706)
4 PAV. Quand 4 34 : l'isc izione su Pe kūno dizionino della lingua Li uania e
manu aš ì del Li hu iškų p iežodžių inkinio; GS A PK: XX. HA His . S A Königsbe g, Hs. 2

ONA ALEKNAVIČIENĖ
30 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
PB 1417–18 Wilkai Péno ‖ jieſźkódami papûſ ij Lôn Waikám’s  Ul nuboginno
PB 1422 Penukſźlas, das iſ / kawôjem’s, pé- ‖ nim’s Mei elis.
PB 1967 Bu as p o sweczus conside a o, ode swe lyćia PB 231617 Pásaka è
sudumô as, sumisly as dáik as, no ne bû a suo Va ojo Pe kūnas e e miną
ge manizmas, pe ò aikė non alla pa ola, ma asi: PB 1446 l. 19. I Pelle sawo Nuskendim
po Akiu ma ydama. Ein eine Ge manismus, Vulgus: I Pełe ma ydama nusksen i sake.
PB Valu ando za issa o lessikà secondo o igmę e agžių, i. e. gua din lessikos
gene iche di e enciazioni, le pa ole possono esse e analizza i come 18 a. inizio usa e
eldiniai e neologizmai (il lo o samp a à c . U bu is 22008: 308310). PB nemažai ai più
an ichi s a smi del lessico della lingua li uani appa enen ici pa ole, enu i
indoeu opie iškaisiais eldiniais, così come bal ų i sla ų bend ybių, bal ų e solo
lie u ių kalbai būdingų žodžių. A ski o della lingua li uana du an e il pe iodo di i ali à
appa seę e maggio anza in ques e on i us ojamų skolinių sla izmų i ge manizmų
(skolinių apž algą ž . Alekna ičienė, Schille 2008: 154159). kala imen i come Mö linas.
Anche e capi o alcune pa ole p esen i enėjusi da al i linguaggi, ma g iež õs i con ini
Gana gausus skolinių pa eikimas PB e in inas d ejopai: a ba jie nea pažin-
i kaip skoliniai, a ba no ė a pa ody i, kad ai įp as as lie u ių kalbos eiškinys.
Apibend inan pasaky ina, kad Pe kūnas nekėlė žodžių kilmei okių g iež ų ei-
a p op i e s aniimi neb ėžė, se o i di consumo nesiau ino, keis i lie u iškais non
ichiama a. Mol o a enzione ai p es iniin e e i amen e sa ebbe e nesky ęs, se
non osse no a o nenuoseklumų Mö lino eo ia e Šulco p ak ikoje.
3. FRAZEOLOGIJA
E Mö linas, e Pe kūnas iconosce ano p esso speci ici combinazioni di pa ole,
eikianci in o mazioni su sa i a delle pe sone pe cepi o la eal à della eal à, le
accompagnanci non di e amen e, ma pe pe smin a, aigi dis inse speci inį
lexicikos s oksnį, leksikologijoje adinamą azeologizmais. Mö linas p imo
a i ò l'a enzione sul a o che nella lingua li uana ci sono posakių, le e zziui
as kalbas. Min į apie sąlyginį me a o ų, alego ijų, pa a lių, sen encijų i posa-
neiš e čiamų į okiečių i kikių neiš e čiamumą ha p eso da Goklenijaus
g amma ikos, ėmėsi i panašia i alų humanis o, ilologo, poe a Julius Ceza io
Skalige io (Julius Caesa Scalige , 14841558) opinione (MP 2123).
A icoli A icles 31 /
Leksikologijos p admenys Jokūbo Pe kūno ak a e Wohlgeg ün-
de es Bedenken übe die ins Li auische übe se z en zehn Fabeln Aesopi
und de selben passionie e Zusch i (1706)
Sia Mö linas, sia Pe kūnas usa a la e minis ica la inie a idio ismus. con ques o
e mine è desc i o due esempi e anco a una ol a è pa a i o desc end inan
pasakėčių e imą kaip p ieš a aujan į lie u iškai kalbėsenai:
PB 111727 Daß ein Idio- ismus sey: Jáućies gyw ges eh ichs PB abe hiehe
schick sichs nich . De Vulgus sag : Neźinnójei Jáućieis gyw , das is á ,
isźmôksi gyw A kleis /. Dieses Wo b au= chen sie p op iè om Acke bau. Ne
u ne Plàuko (Gal- wijû) ku gyws? E ha keine Klau Vieh womi wi d e den Acke
be eiben? PB 1556 l. 12. Nas us a we s. Vulgus nach seinem Idio ismo sag :
issiźojs isźme e.
PB 21913 So wie nun aus diesem allen e helle daß die ehen Fabelchen die kaum einen
Bogen ausmachen d = en seh wide den Li hauschen idio ismum und also
con a Vulgus, on dem man be lßige Wo e mache / / schnu s acks lau en. Nè
uno dei due qui indica i pa ole dei combinamen i (Jáućies gyw PB 1118, issiźojs
isźme e PB 156) secondo la a uale samp a à idiomos (ž . Bu ge 42010: 85105,
Jakai ienė 22010: 286288) nep iski inas idiomomom, i. e. seman i icamen e
comple amen e nemo i a i azeologism, le cui dėmeny, sepa a a iman , sono
deseman izia i. Ques o piu os o libe i ieji delle pa ole della i osios lingua
combinini. Jáućies gyw PB 1118 può esse e conside a o solo un s abile collegamen o,
sop annomina aja kolokacija (dėl samp a os ž . Ma cinke ičienė 2001: 8385; Bu ge
42010: 5255; Jakai ienė 22010: 281), o opiniu azeologizmu, ma non idioma. Pe kūno
u ilizza o idio ismus sup as inas d ejopai: come ‘sa i as posakis e come ‘įp as inė
a osena. Analoghi ques o conce o di e mine e MP bei EP (ž . MP 326, MP 162731,
MP 211123, EP [2]1421, EP 313), plg. MP: 326 sind einige on diesen so pe inaces
gewo den daß Sie du ch = aus nich s wollen passi en lassen was Ihnen nu ein we=
nig dem Deu schen be ein kommen mssen o suspec gehal en und angesehen we =
den und sind dahe nich siche u geb auchen sonde n ielmeh u meiden und u
ſuſpec iſ / und mi Ih em Idio iſmo nich be ein ‖ komm .
MP 1627–171Und denſelben muß man leißig ‖ examini en ex Idio iſmis
hujus ling æ: und alle Reden ‖ und Redens=A en / die mi
e en 211123 Hiehe ge= h en nun o allen Dingen die Idio ismi Li h , p opic e hu
hu ei sing acula es loquendi modi. Und die inde man nich in de G amma ica. So ja
welche seyn Und so sinds wenigs ens [...] Da wi d man he nach den Un e scheid
sehen und e kennen knnen quod aliud si G amma icè, & aliud Idio icè & Li h anicè
loqui / /.
ONA ALEKNAVIČIENĖ
32 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
Mö lin ha a e ma o che secondo idiomas si può sepa a e sa us pa oležius dal
skolinių conside a e į a inais u i le pa ole e posacci, che coincidono con
okiškais. Su ampančių eikią e i a e, scel i da lie u iškų žodžių i p iežodžių
S abiliųjų posakių – iek mo y uo ųjų, iek nemo y uo ųjų – a pa a lėms
a imų sakinių, PB pa eik a nemažai, plg.:
PB 1412 K auj ſawo a gau ‘a ke šy i, a siskai y i’
inkinių (MP 16, 2223). 149 PBGal saw pasida ysu ‘nansi suicisiu PB 148baisi Gál u êjo
‘mi ė baisia mi imi PB 153Pedas du ‘pamoci a e, consiglia e, da e men į PB 1578
wien Dáik susego ‘k ū on, insieme, in uno luogo PB 1616 Diaws ‹e . Diews› me isź
u Bedû isźgane ‘isgelbėjo PB 1878 Pade Dies! ‘sakoma salu ando la o an e PB 516
Gia buwo nu we s Ku s kisźk, ałe ik isźbêgo PB 111920 Neźinnójei Jáućieis gyw ,
das is á ́, isźmôksi gyw A kleis PB 111516 Buwo Diews dáws, a kaw neźinnojoô ,
isźwa ô PB 112122 Ne ne u ne Plàuko (Gal- wij) ku gyws? PB 1127 Man pa gywéns,
do gáusi al o?
123 PBSawo Jáućieis a gywenau
PB 1314 né dilwo ‹e . diewo, nei wélno bijodamasi› È no o che Pe kūnas e lui s esso
has asinėjo lie u iškus p iežodžius, pa a les bei posakius. Il suo accol a menziona a
Mö linas come didelį e alu ingo, deside a a, che osse dis ibui o e pildomas, ma non okiškais,
e g ynais lie u iškais, aggiungendo anco a e spiegazioni, come ace a E azmas Ro e damie is
nel suo ink pa a inyje7: MP 2224232§. 33. D um is die A bei des Ti . P a = e n on Wal e
He nkehm Pe kuhnii, ein ieles we h de einen iemlichen Vo a h on Sp ch=W e n usam=
men ge agen ha /. Nu copiam ocabulo um (wenn ja Ti . He Wal e kehme selbs so mi
Ge manismis ange lle sonde n on einem pu en Li auen amplici e und mi an= de n Wo en
das eine e lange ich dabey / daß ſie ‖ dila i e / und p op e
gegeben we den. E asmus ha seine P o e bia wei lu ig gnug gemache . 7 E azmas
eine g oſſe A bei nich be ‖ ſich nehmen wol e [e c.]) nich
Ro e damie is (E asmus [Deside ius] on Ro e dam, 14691536) 1500 m. a Pa igi isc isse An ikos
au o ių 818 pa a lių i p iežodžių inkinį Adagia, 1536-aisiais uscì commen oo 3260 iene ų
inkinys. Mol i ol e pe leis o, populia us e XVIII a.
A icoli A icles 33 /
Leksikologijos p admenys Jokūbo Pe kūno ak a e Wohlgeg ün-
de es Bedenken übe die ins Li auische übe se z en zehn Fabeln Aesopi
und de selben passionie e Zusch i (1706)
Pe kūnas sc isse e okiečiųlie u ių lingue diziona io. Jį e a is o Ruigys, ai
čiau olesnis žodyno likimas jam bu o nežinomas (R 2 –3 )8. Pe kūno žodyną
di e si cen inaia di p e ezzì insieme lo indica e Jonas Jokūbas K an as (Johann
Jacob Quand , 16861772) desc i endo Val a kiemio pa apijos kunigus (plg. Fig. 4.):
Quand 4 34 1690. Jacob Pe kuhn, Ißdagga-P . [...] E ha ein geſch ieben[e]s
Li h. Lexicon auch einige cen u ien [on] P o e biis Li h anici i[n]
MS o ſ eilaße[n]
Né il diziona io, né il accol o dei p e ezzi non è sop a issu o9, u a ia la lo o
menzione in due so gen i XVIII a. non lascia dubbi, che all'inizio XVIII a. omba a
issa e posaccius e speci ici combinamen i di pa ole, con enen i uni àisà
signi ica o, esclusianciasba ėjimu e immaginidigumu, che da ikian in o mazioni
sull'in o mazione sa i ą della eal à, sulla mani es azione di pensie i e sen imen i.
Senų lie u iškų p iežodžių i posakių inkinį, inciden emen e, in ende a p epa a e
e s esso Mö linas, eso ò e al i condi idesse o con quello che ha, e così
accumula ne g andi ise e lo o (MP 21). Pe kūnas, di e samen e negu Mö linas,
non solle ò la ques ione e pe causa azeologismì di o igine, nonki s è in sa akilmius e skolin inius o e s inius.
4. IŠVADOS
Jakūbas Pe kūnas ak a e Wohlgeg ünde es Bedenken übe die ins Li auische übe se z en
zehn Fabeln Aesopi und de selben passionie e Zusch i (1706, PB) ha dedica o al eo ico esame
delle no me lessiche mol o meno di quan o Michaelis Mö linas ak a e P incipium p ima ium in
ling a Li h anica (1706, MP). Pe kūno ling is inė a i i à si ėmėsi più p a ico (empi iniu) li elloenio
della 8 Ve odyną suda inėjo e Pe kūno pi m akas Val a kiemio pa apijos klebonas E nes as
Dicelijus (E nes as Die zelius, Di zel, 16291692). Pe kūnas 16901692 m. u suo adjun o, in segui o
di enne kunigu di ques a pa occhia. Ruigys in ques a pa apija a i ò 1708-aisiais. Egli dice
ėmęsis Dicelijaus hand aščiu (die locos des sel. He n E nes i Dizelii R 4 4 ) p epa ando
lie u išką žodyno egis e ą. È p obabile che Pe kūnas i suoi manosc i i usci ežè in Įs u į.
9
Ju gis Lebedys (1956: 1416) da a assunzione che LMAVB conse a o p iežodžių, pa a lių i mįslių
inkinys Li auische Sp ichwö e und Rä sel o se po ebbe esse e a ibui o Pe kūnui,
u a ia nel 2011 PB. è s a o s abili o che ques o inkinys T empų kunigo Jokūbo B odo skio
1692–1744) au og a as (Alekna ičienė 2011: 39–72), išsky us keliolika ėlesnių Go ydo Os-
e meje io (Go ied Os e meye , 1716–1800) p ie ašų (Alekna ičienė 2012: 23–51). Tad nebe-
lieka pag indo iesiogiai sie i jį su Pe kūno a du, juo labiau kad nema y i ben kiek aiškesnio
(Jacob B odowski, legšio a menzionino inkinio e.
ONA ALEKNAVIČIENĖ
40 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII synonymic ows (designing synonymic pa adigms).
Pe kūnas aised he esou ces o synonymy o Li huanian language (he used he e m
Synonyma) and demons a ed he a iabili y o ce ain no ional exp essions. Al hough, he
was inclined o cons ic exp essional po en ial himsel , howe e , his own p o ided examples
wi ness he abili y o name eal objec s in a ious ways ega ding hei ea u e a ie y.
Pe kūnas en isionò he iola ions o iden i y (adequacy) ule in he a ea o lexis while
e alua ing he language o he ables: he ansla o misused he esou ces o language,
could no ind means o con ey he concep s o dis an and unknown cul u e, and did no keep
o he ules o spelling and accen ua ion. Secondo Pe kūnas, he cong uence o simila i y o
wo d exp ession due o which he ba ie s appea in communica ion we e conside ed o be
he p oblem o he same ex en as he use o incomp ehensible wo ds. He was looking o he
bes equi alen and e e ed o bo h: quan i a i e c i e ion i.e. he was choosing he mos
widely sp ead usage as well as quali a i e c i e ion i.e. he was looking o he bes o m o
exp essing he concep . Pe kūnas was less ca ego ical han Mö lin ega ding he loanwo ds.
He was mo e empe a e in ega ds o usage o loanwo ds he had his iews o lea e he
non-Li huanian wo ds which a e accep ed and commonly used in he spoken language should be
kep in w i en language as well. The ep oaches o he ansla o ega ding he abundan
use o loanwo ds a e based on he disc epancy be ween he heo e ical equi emen s o
Mö lin and language ealisa ion in he ansla ion o he ables. Pe kūnas, così come Mö lin,
dis ingui o he s able colloca ions which ca y in o ma ion abou unique human
unde s anding o eali y objec s; he e m hey used idio ismus can ha e dual meaning: i can
mean dis inc i e ph ase o con en ional usage. Pe kūnas, oppos o a Mö lin, did no equi e
s ic dis inc ion be ween bo owed ph aseologisms and na i e wo ds.
The e minology and s a emen s used by Pe kūnas p edic he udimen s o lexicology
and lead o a conclusion ha he philological discussion induced he de elopmen o
linguis ic hough a a a he ea ly s age in his a ea o linguis ic science.
Į eik a m. 3 ap ile 2014 d.
ONA ALEKNAVIČIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania
alekna [email protected]