230 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
ANŽELIKA GAIDIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Di ezioni di ice che scien i iche: lessicologia e lessicog a ia.
ANTRINS NETIESIOGINS
NOMINIZIONI VALGYMO
FACOSMAŽOŽI SEMANTINIAI
ATSIRADIMO YPATUMAI
Seman ic Peculia i ies o Occu ence o Ea ing
Ve bs o Seconda y Indi ec Nomina ion
ANOTACIJA L'ogge o di ques o a icolo è seconda ie nominazioni indi e e della lingua
Li uania mangiamen o eiksmažodžiai, escelli i dal p epa a o Bend inės lie u ių kalbos
žodyno. Lo s udio mi a a s abili e, quali che sono i enomeni di eal à, le cose o gli a i nel
linguaggio e s a seman is ici p esen a o c ea o p elimina us seconda ie indi e e
požymiais, lemiančiais an inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių a si-
adimą, bei palygin i juos su a i inkamais gė mo eiksmažodžiais. S aipsnio pabaigoje
nominazione mangiamen o eiksma odžių sinonimi e e.
ESMINIAI VODŽIAI: sinonimo, conce o, an inė ne iesioginė nominacija, me a o ico
signi ica i i as e ėlimas, seman ico segnois, sinonimų e klas.
ANNOTATION
The objec o his a icle is ea ing e bs o seconda y indi ec nomina ion o s anda d
Li huanian language aken om S anda d Li huanian Language Dic iona y which is cu en ly
in he p ocess o compila ion. This esea ch seeks o es ima e which ea u es o he ac ual
phenomena, hings o ac ions become seman ic ea u es in he language and synonym
de e mine he ise o he new ea ing e bs o seconda y indi ec nomina ion as well as o
compa e hem wi h he co esponding d inking e bs. The a icle ends wi h a p elimina y
ne wo k o ea ing e bs o seconda y indi ec nomina ion. KEYWORDS: synonym, concep ,
seconda y indi ec nomina ion, me apho ical ans e o meaning, seman ic ea u e,
synonyms ne wo k.
A icoli A icles 231 /
An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių
seman iniai a si adimo ypa umai
0.Ques a pubblicazione p osegue au o e è ciclo di ice che, dedica o VALGYMO
koncep ui p iklausančių eiksmažodžių eikšmių seman inių požymių analizei.
Neabejojama, kad okio pobūdžio y imai galė ų ap i a spi ies ašku naujo i-
e GėRIMO po sinonimi diccionni, esau dei lie u ių kalbos, al e seman ικές
on ologijams, dei quali in Li uania non esis e anco a.
1. An e io men e nell'a icolo dell'au o e (plačiau ž . Gaidienė 2015) esamina e
seman iniai eiksmazodio be i sinonimi mo i i di compa sa. Fissa o che una più
g ande pa e degli a imazodži di be mo cos i uiscono seconda ie indi e e
nominazioni a imazodžiai, che o mando bene impo an issimo uolo eko
me a o iniams polisemiškiem yšiem. In modo me a o ico chiamando gio mo
dažniausiai ak ualizuojami seman iniai požymiai y a susiję su iziniu eiksmu
azione ( ankos judesiu), ecc.: mes i ʻpaleis i lėk i olyn (pp . anka)ʼ → ʻge i
(s aigiuosius be imus) keli, e glysčioamu ga suʼ, ecc.: pliaup i ʻsma kiai ly iʼ
́daug ʻ, godžiai s ėb i, ge iʼ.
Ques o ogge o scel o conce o VALGY I, al quale eikš i s udi bend inė lie u ių
kalba ha nemažai eiksmažodžių: čiaumo i, d ož i, kąs i, kimš i, ki s i, y i, sp og i,
šu in i, š eis i e . . A causa del mangiamen o eiksmažodžių abbosa a icolo decisa
apsi icide e solo an inės ne iesioginės nominacijos1 ( oliau ANN) eiksmažodžių,
isc i i dal p epa a o Bend inės lie u ių kalbos žodyno ( oliau BŽe), analisi. Tokį
on e scel a mio l'ha l'in enzione es a e ANN mangiamen o eiksmažodžius,
a ojamus bend inėje lie u ių kalboje. L'a icolo a a u i2 BŽe o a e ANN
gli a imazodzii3.
Lo scopo desc i o dello s udio s abili e quali sono i segni di eal à enomeni, di cose o azioni in
comun inezza pa lando e s a segni seman is ici, lemiančiais ANN l'appa izione di azionimazodžių,
da i o u us ispe o con co ispondamais a imazodžiais di be mo. Compi i di la o o: isnag ina e
ANN mangiamen o azionimažodžių seman ine s u u e; s abili e e desc i e e seman ici 1
P imin ina, che il isul a o della p ima ia nominazione è neiš es inis eiksmažodis, appa so appa o
pa lan ioni acco doim (Jakai ienė 1988: 24), ecc.: gu k i ʻ algy i, be i, les i (pʼp . godžiai,
apidamen e) (BŽe); isul a o della nominazione di e a seconda ia da inys, che la sua aiška e
signi ica o si basa in un al o, semplicissima s u u a che ha eiksmažodžiu (ž . en pa , p. 24), ecc.:
kąsno i ʻpamažu algy iʼ (BŽe); seconda indi e a nominazione isul a o seman ico da inys
nuo amen e si o ma a pa ola signi ica o (ž . en ip, p. 24), ecc.: d ož i 1. ʻcon un col ello o al o
asciu o a o pizzica e, smaili e, pa eggia e, aš in iʼ → 6. ʻgodžiai algy i, be iʼ (BŽe). 2 Alcuni
e bi e bali di mangia e, egis a i in diziona i più an ichi (LKŽe, DŽe), BŽe non egis a i, eg.: cus i
10. ʻgodžiai algy iʼ (LKŽe); 6. ʻgodžiai algy i, ės i, g auž iʼ (DŽe); šlepsė i 2. ʻneg ažiai, čepsin
algy i a ės i, a ulo i, obulo i ʼ (LKŽe); 2. ʻneg ažiai algy i, čepsė iʼ (DŽe) 3 Neikė ų so olinea e,
che dopo la de ini i a BŽe edagazione gli a icoli del diziona io ipo a i in ques o a icolo possono
i k ., odėl šiame s aipsnyje nenag inė i.
chingue e.
ANŽELIKA GAIDIENĖ
232 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII i appo i ecip oci dei signi icamen i degli
a imazodži a a i nonché gau us duonuos a os, sulle quali si basa analizzando
menis palygin i su ANN gė mo eiksmažodžiais; emian is iš i a medžiaga
suku i p elimina ų ANN algymo eiksmažodžių sinonimų inklą. Teo inės
seleziona i a imazodžius, abba u i già menziona o a icolo dell'au o e, quindi non
pa e oppo uno lo o qui ipe e e. 2. Veiksmajodis algy i è più ampiamen e usa o la
pa ola mangiamen o unsaki i. P esen ine es uine della lingua li uana зафиксирована
за пятнадцать тысячных его a osenos примеров4.
Nei diziona i della lingua Li uania esamina o eiksmažodis de inie de o
d ejopai. LKŽe e DŽe azionemazodio algy i il signi ica o p incipale de iniebile gana
abs akčiai:
(1) LKŽe ʻ a o i mais ą, mai in is, so in isʼ, p z.: Miegmi algau, ge iu iki so i
SD445. Ben p ima di mangia e iip iusc J.Jabl. Qui le ha mangia e Jn. Vaipendo
mangio R130, MŽ171. Mes lie u ninkai ba ščius e šiupinį skanų su lašiniais
ga džiais iš i us gi dami algom K.Donel. […]; (2) DŽe ʻ a o i cibo, nu in isʼ,
ecc. : Valgy i il pane, s iubą, sū į, aisius. A gy i cena. Voglio mangia mi
pasiga džiuando. […]. BŽe sono dis in e due e bma di pa ola algy i signi ica i:
(3) BŽe 1. ʻim i in mou hà, k am y i e i iʼ, esempio. : Mi a male il den e, io non
posso mangia e. P ašom im i i algy i. Mangiando non pa liamo. Do mendo non
mangia . Lui si siede al a olo e mangia obuolį. Gli uomini mangiano mėsą [s iubą],
pe sino le o ecchie links a. Quando sa ai a ama o, ques o e secą panoną
mange ai. […]. 2. ʻ a o i algì, cibo; mai in isʼ: E io isalkau algy i. Nesino i
nien e: né mangia si, né da nessuna pa e anda e. Pe Užga ėnes pe sone
mol o mangiano. An icamen e le pe sone peggičiau mangiò. Riko come šaka: nė
mangiè, nė do migo. Quando manggius, quando Io e non algius sono s a o. Nel
nos o cul u ale a eale si mangia con cucchia, col ello e shaku e. […].
Bè de inendo la p ima signi icazione del e bo o bio alu a e a esa all'a enzione ai isici e isiologici
segni dell'azione di mangia e, i. i. cibo ėmimasʼ, k am ymasʼ, ijimasʼ e bu naʼ, de inendo secondo è
so olinea o lo s esso p ocesso di mai inimosi, sa inimosi come as a o, i biamen e ichies o
enomeno. Tale p esen azione dei signi ica i pe me e di sepa a e due conce i di mangia e
pu amen e isiologica e as azione (cause mai inimosi, sa inimosi p ocessą). 4 A gumen a e pe la
ice ca di esempi nei es i della lingua li uana, si sono ce ca e secondo le o me pe sonalizza e e non
nominalizza e del e bo algy i, algo, algė. 5 A icoli negli abb e iazioni lascia e come LKŽe.
A icoli A icles 233 /
An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių
seman iniai a si adimo ypa umai
3. Laikomasi nuomonės, kad a pažin i požymius, ak ualizuojamus koncep-
ui VALGY I appa enen i ANN compo mažodžių signi icmėse, possono aiu a e i
elemen i che cos i uiscono il con enu o del conce o conside a o di scena io di
co isponden e azione isiologica, che sono s a i de e mina i sulla base degli esempi6
analisi (ž . abelę 2). Kogni y inėje ling is ikje dei conce i (idealizua o) kogni y inis
modelis (Lako 2004: 99110), eimas a ba seman inis in e p e acinis ėmas (Fillmo e
1982), scena ijus (Lako 2004: 371372; 514537) e sk ip as (Schank, Abelson 1977: 42;
Unge e , Schmid 1996: 211217), si può a e ma e, signi ica ci ca la s essa lingbinės
aižky adin as, un ce o o dine di in o mazioni su qualsiasi si uazione o complesso
e en o. Il mangia e ( al ol a e gė mą) come p ocesso isiologico è cos i ui o una
dopo l'al a in co so consecu ie asi: cibo ėMIMAS (nebū ina azė) A SIkANDIMAS (o in
SOSIURBIMAS, se è liquys a consis enza) kRAM- SO UMO jAUSMAS. Poiché il conce o
YMAS (jei iziologinis p ocesas gė mas, šios azės nė a) – RIjIMAS – VIRškINIMAS
eimas en a izza più s a inio, e scena i e sc i u a dinaminį la na u a di un ce o
modello cogni i o, in ques o a icolo è scel a usa e il conce o di scena ius (sc ip o
conce o più applica o alla desc izione di p o o ipini e en i sociookul ū ini, ad
esempio, [VALGYMO RESTORANE] sc i u a). Come Geo geʼas Lako sos iene, lo
scena io consis e di di e si elemen i on ologici: condizione iniziale, sequenza di e en i
e condizione inale, i. e. scena io s u u a o secondo schemą: o igini eiga scopo
(Lako 2004: 371). In gene ale il conce o di scena ious p ima iamen e è s a o
applica o alle emozioni desc i e e. 1 nella abella G. Lako ʼo (1987) e Zol áno
Kö escesʼo (1988, 1990) desc i ano PYkčIO (an. ANGER)7 e BAIMėS (an. FEAR) scena io,
che cos i uiscono singole, consecu i amen e dispos e scene (nuo mo i o ino
all'azione inale). 1 LENTEL. Piegčio e pau a scena io8 (paga G. Lako ą e Z.
Kö escesʼą)
PYKTIS BAIMĖ
scena 1: Sk iauda o e
g ado p o oca e causa
insul a la i ima.
L'o ensi a azione causa
insoddis azione. La
Si uazione pe icolosa, in
la i ima mo e, isico o psichinì dolo e.
i ima sa del pe icolo imminen e.
scena 2: Pyk is
emozione Auka
esis e. Baimė
sen ecia peggio
sen ecia pau a
esis e.
causel us Auka
causel us isiologici cambiamen i. isiologici cambiamen i.
6 Pa yzdžiai sono s a i accol i da Daba inės lie u ių kalbos eks yno (DLKT), Bend inės lie u ių
kalbos žodyno (BŽe) e Lie u ių kalbos žodyno (LKŽe). 7 G. Lako ʼs di ques o ipo scena i li chiama
p o o ipici scena i (Lako 2004: 514). 8 In o mazione p esa e ado a dall'a icolo au o è da F.
Unge e , H. Schmid lib o An in oduc ion o cogni i e linguis ics (1996: 141).
ANŽELIKA GAIDIENĖ
234 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
PYKTIS BAIMĖ
3 scena:
en a i o
con olla e
Auka s engiasi kon oliuo i pyk į. Auka s engiasi ne ody i baimės i /
oppu e non co e e.
scena 4: Pieggio
pe żengia con ollo un
pe o imo Pyk is comincia
in ensi à pe żengia
ce o limi e. un ce o
con olla e la i ima.
Baimės in ensi à
limi e.
Auka nonecon olla la pau a.
scena 5: Bausmė:
bausmę sk iaudėjui.
azione
S aigus i i oimas:
auka uggisce dal
inale auka a endo
pe icolo.
Il p incipale p incipio degli scena i accon a i consis en emen e desc i e e la
ca ego ia delle emozioni, i. e. dal inizio del e i ica si dell'emozione (1 scena: agione)
e ino alla ine (5 scena: inale azione). Scena iijo ipo a e 3-čia ( en a i o di
con olla e) e 4- a (pe di a con ollè) scene sono più icine cen ine 2o scenes
(emocija), quindi, come indicano le ice che, 3-čia e 4- a scene sono da iausios
igua do alle me a o ì conce uali (Unge e , Schmid 1996: 141). Come a e mano F.
Unge e is e H. Schmidas, se gua dassimo in PYkčIO me a o as, ed emmo, che la
lo o seka ispecchia o dinandoi scena i desc i i nella sceneggia u a 2 e 3 sceneų e
4 scenas s ilupsi, i. i. PYk IS in ol i ina liquys ì in con aine , liquis ì sale, p essione
accède, a iene apo ( u e ques e me a o i appa engono 2 scena), allo a
di en a apo incon oliuojami (3 scena) e, se apo nonšeina, il con aine esplos a (4 scena) (Unge e , Schmid
1996: 141).
Sulla base dell'analisi del con es o a icolo iene p esen a o scena io VALGY I (ž .
2 abelę) del conce o, sussis en e da di e si elemen i: dell'essenziale azione
isica, che a da an i all'essenziale azione isiologica, i. e. mo esys (( delle) mani)
con il mezzo di mangia e senza s umen o, e degli esseninì a i isiologici, i. e. i.
a sam ikandimo, k ymo e ijimo (se l'ogge o da mangia e è di igida) o siu bimo e
ijimo (se l'ogge o da mangia e è so s a) e della consis enza del senso del gus o.
Si è s abili o che a i a i elemen i del conce o VALGY I scena io in uno o al o
modo sono ac ualizza i a ques o conce o appa enen i azionimažodžių
signi icazioni, ad esempio, ʻmudesys ankaʼ (azione isica) egis a o
azionemažodio kablia o signi icazione; ʻk am ymasʼ ( isiologico eiksmas)
eiksmažodžių aškin i, a in i e k . eikšmėse.

S aipsniai / A icles 235
An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių
seman iniai a si adimo ypa umai
2 LENTEL. Koncep o VALGY I scena io
FIzINIS Nebū inasis izinis Mūsų
shaku e (BŽe). Egli è i o e sano con o
kul ū iniame a eale si mangia con cucš u,
l'esse eino sullo p iek osnė o a siede,
(DLKT). Mangia amo a si seno ėje mani
con p iemone be s umen o. /
VEIkSMAS eiksmas, andan is coliglio e
di aš u košę manggo isiologico a o.
con, pa ecipuja non pa e auja manca
nebu o nei lėkščių, nei į ankių (DLKT).
A liekan eiksmą
FIZIOLOGINIS
VEIkSMAS
Essen iale isiologico
eiksmas:
a) a sikandimas Juolab kad daugelis aikų ledus mėgs a algy i
g andi kąsniai [...] (DLKT).
b) masam ymas e Valgis subi o u
ijimas e mezios, ma è s a a
inusuale: zuppa senza adibalų
aggiun a da žo ių, che mangiando
pa e a che mėsą k am ai (DLKT).
c) siu bimo e ijimo Senelis algo s iubà da Remb an o dubenėlio
(DLKT).
d) diges ioneS enki è a
dige ibile, sensazione di sa u a
mangia e cibo acilmen e
che esso dal en e più
elocemen e si as e isse in al i o gani diges i i (DLKT/).
A liekan minė us
eiksmus daly auja
lūpos, dan ys, ližu is,
ge klė, yklė e en e.
VESMO ŽmogusIk
algo, non ėda.
bi ėJis jedgo ibu
A LIkėjAS animale10
(DLKT) / /. Bi elės
(LKŽe). Vienok e šunyčiai algo upučius,
ku ie puola nuog ponų s alo VlnE46 (LKŽe).
Gaidys šaukia iš as, pa s ne algo LKT355
(Nmč) (LKŽe).
VEIkSMO
OBjEk AS
Konsis encija: i š as /
skys as / kie as mais as.
A sisakysiu kep ų bul ių i deš os, o algysiu
bul ių košę su liesa a ške bei s ogūnais (DLKT).
I chisielli possono esse e mangia i sia edda
che calda (DLKT). Lo o mangiano s iubà, pe sino
o ecchi links a (BŽe). Mama accon e à le
no izie del paese, e io mangie ò papà po ž u dolcini (DLKT).
Pad e mangia a uno messią (DLKT).
9 Da esempi si ede che l'esecu o e dell'azione di mangia e può esse e non solo uomo, ma anche
animali. Tu a ia in ques o a icolo iene esamina o solo l'azione isiologica del mangia e, esegui a dell'uomo.
ANŽELIKA GAIDIENĖ
236 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
VESMO Te minės ypa ybės: Na u almen e, è
(DLKT /). Io p e e isco mangia e cibo caldo.
necessa io quan o più mangia e š iežių
apy ūgš ę košę (DLKT). Essi be ono, mangiano
ascol ano la musica [...] /
OBjEk AS šal asIk šil as ka š as da žo ių
solo cosa su g o elli iscou a a messią,
(DLKT).
4. Alla ine dell'a icolo iene o ni a p elimina us10 e e di sinonimi
eiksmažodžių a a i. Sinonimen i e e è s a o isualizza o p og amma
Gephy (plačiau s . h ps://gephi.gi hub.io/).
1. METAPORINSMI REVELLIMAS
Me a o iche signi ica i co ela i con il mangia e possono esse e associa i
con signi ica i p incipali o seconda i, che sono mo i uojan i. Pe mezzo dei
signi ica i as e ėlimà si possono dis ingue e i seguen i modelli
me a o ici11: 1.1. Panašu in mo y uojančia signi ica o nusakomą eiksmą.
1.2. Panašu in mo i yojančia signi ica o nascolomo l'azione du an e
solle a o suono.
Panašu a mo y uojančia 1.3. signi ica o nasakomo azione du an e
esegui a mo esì.
1.4. Panašu in mo y uojančia signi ica o desc i omo l'azione emessa
du an e la empe a u a.
1.5. Panašu in mo y uojančia signi icme nusakomą eiksmą, esegua a
animaleūno. Di segui o ques i modelli engono esamina i in de aglio.
1.1. Panašu u mo y uojančia eikšme nusakomą eiksmą Ques oi me o iniam
modello a ibui i VALGY I ANN degli a mažodžių signi icamen i di un conce o
me o iniu iuni o con le p incipali (mo i uojanobjek ui / subjek ui.
čiomis) eikšmėmis, ku iose už iksuo as eiksmas, da an is am ik ą po eikį
10 Ul e io i ice che possono i ede e la e bmazione p esen a a in ques o a icolo del e bo algy i sinonimi
inklą.
11 Nelle de e mina e modelli coincidono con ANN gė mo compo mazodžių signi ica i i di eme genza modelli.
A icoli A icles 237 /
An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių
seman iniai a si adimo ypa umai
1.1.1. Anašu a mo y uojančia signi icme nusakomą eiksmą, che a un ce o
e e o all'ogge o s u u a Mo y uojančiomis eiksmažodžių signi icmėmis
nasakomu a de e mina o azione che a e e o all'ogge o si può a icina e
come des ukcinį, pe ché in u i i casi a a i è cambia a la o ma
dell'ogge o, i. y. ogge o: a) pa agona o pjaus omas smailinamas aš inamas e
pan / /. ; b) ini ica o sukamas; c) imosso pulomas; d) dalomas smulkinamas; e)
mankomas p epa a o / a) Liginamas pjaus omas smailinamas aš inamas a pan
i ) ilgomas / minkš inamas. Pagal ai eiksmažodžiai žemiau suski s y i į
pog upius.
/ /.
ogge o Ques o subg uppo appa enen i azionimažodžių p o o ipiche
signi icanze nusakomas in ensi ous azione isica è des uccinis eseguendo
azione aš iu į ankiu cambia la s u u a dell'ogge o. Me a o ica lega a a
mangia e e p o o ipinę e bo skap uo i (1) i signi ica i legano la base del
as e imen o di somiglianza dell'azione ene gica, mi a a esegui a:
(1) skap uo i 1. ʻskob i, duob i skap u, skap u d ožian a eʼ: Skap uo i šaukš ą da un
albe o. Se il albe o non è igido, è acile skap ua e. → 2. ʻgodžiai algy i a ės iʼ: Obuolį
skap uo i. I bambini skap uoja k iaušes (BŽe). Dal e bo pus i e (2) p o o ipiche
signi icazioni ʻgaląs i, aš in iʼ, many ina, è issi u uliojusi me a o inė lega a al
mangia e signi ica o ʻmėgodžiai algy iʼ, la cui as e imen o base po emmo anche
conside a e ene gingo, ikslingo azione. Fo se possibile possibile associazione con il
mangia e co ela a signi ica o e con šalu ine signi ica o, egis a a LKŽe (BŽe ques o
signi ica o non ixsuojama), plg. ʻpučian aušin i, ėdin iʼ, ecc. :Insipilk pu os e pus yk
po biškį Lp. (2) s uo a e 2. ʻgaląs i, aš in iʼ: Pad e ilgai pus è dalgį. Pus as cinžas
scus u ui pus i i. → 4. ʻgodžiai algy iʼ: Kad uo o bambino, come qualche gio ni non
mangięs. Lascia il messią, più nien e sa à (BŽe). Il signi ica o de i a o del e bo ęs i (3)
ʻgodžiai, daug algy iʼ (p.z.: Kad enčia, kad enčia mėsą. BŽe) p obabilmen e si basa
sulla signi ican e p incipale ʻda y i ku inu inčius, įka pasʼ (p.z.: Tė as kasme
s ak oje en inėūna, ku ie odė s šalus ūgį. BŽe) o ʻ an ais pjaus y i, d ožinė iʼ (p.z.:
Lazdąs al [BŽe] mėmis. Con i lega i al mangia e e mo i o- an i signi ica i, come e
aukščiau mi-
nė ų eiksmažodžių, sieja ikslingo eiksmo (a liekamo am ik u į ankiu) pa-
našumo pe kėlimo pama as.
ANŽELIKA GAIDIENĖ
238 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII Ques o pog upiu appa iene anche
eiksmažodžiai d ož i (4) e ašy i (5), più ampiamen e discus i anks esniame
au o ės s aipsnyje (ž . Gaidienė 2015: 207): (4) d ož i 1. ʻsu col ello o al o
acu iu į ankiu piacus i e, smailin i, pa agon i, aš in iʼ: D ož i penš uką.
Meis as d ož u u d ogia len à. → 6. ʻgodžiai algy i, ge iʼ: D ož i lašinius. I
bambini ca žia deš eles, anche o iss links a (BŽe). (5) ašy i 1. ʻki iu, skliu u,
kal u o quale al o d ž i, kal i, skap uo i, skliu uo i, pa agon i (medį, akmenį e
pan.)ʼ: Kai išmū ija naujus pama us, ašo ąs us. Meis ai ašė campo
pie eis. → 3. ʻgodžiai algy i a be iʼ: Io spesso mangio ašau e ašau. I
agazzi ašo blynus. Tašo come Bal us a škę ( lk.)
(BŽe).
b) Vyniojamas / sukamas objek as
Veiksmažodžių ai y i (1), angi i (2) e a šy i (3) p o o ipine e me a o ine
signi ica i lega l'azione del o imo yniojimo dell'ogge o, do e me a o ialmen e
pa a i o l'ogge o è cibo, e mezzo, median e cui quel mais o yniojamas /
u amas, è ližu is.
(1) sc i e e 1. ʻ ynio i, suk i in i inioʼ: Pa ies ą aką ai o. S a ys s akleles,
ai ys d obeles ( lk.). Rai osi ošis, in uoco ammessa. → 13. ʻgodžiai algy iʼ: To a
amiglia ai ė kep ą iš ieną (BŽe).
(2) angi e 1. ʻ ynio i, inguo iʼ: S ilis ai modelli nei capelli įman iai angė me us
kaspinų. Pa iamo isokie laidai [ isokios co ei] angosi, nonžkliūki e. → 4. ʻgodžiai
algy iʼ: Nieko nedi ba, solo il pane ango (BŽe). (3) inquina e 1. ʻblašky i, d aiky i,
scagliu i, el iʼ: Il en o con aminšo i miei capelli. Jau is a šo šiaudų kūgį. Non
macchia e il mio ba zdino! → 2. ʻgodžiai, con ape i u alc) Rimuo as pulomas
gy iʼ: Išalkęs jis dažnai a šo lašinius. Radau jį a šan į kopūs us (BŽe).
ogge o Veiksmažodžių šluo i (1) e š eis i (2) mosy uojanciami signi icmazioni
nusakomas ene gingas, esegui o non ol a e con de e min ue a ezkiu (šluo a,
šepečiu e c.) azione, du an e il quale l'ogge o è imuo as pulomas /.
Mo i ojancias e mo i ua e signi ica i, many ina, legano e e ua o ene gingo,
obie i o azione di simili udine as e imen o base. (1) sbuo i 2. ʻb aukian
šluo a, šepečiu alu i, a e š a ųʼ: Senelė šluoja obą qualche sykius pe gio no.
Non empo obà shlua e, quando già ospčiai pe po i ( lk.). 4. ʻgodžiai algy i,
ės iʼ: Da la o o pa ėjęs u o schluoja. Kad shluoja come e gio ni senza
mangia o (BŽe).
(2) sweis i 1. ʻ inan puli e, blizgin iʼ: Schweis i colilius [šaukš us]. Ie i con
čiu š eičiau g indis. → 5. ʻgodžiai algy iʼ: Š eičia kaip iš badų (BŽe).
A icoli A icles 245 /
An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių
seman iniai a si adimo ypa umai
šepesu kabliuʼ: Oggi uomini mėšlą kabliuoja. ), o ni a BŽe. In ale caso mo i o di
as e imen o signi ica i i po emmo i ene e qualcosa di liquys o (pa yčajne,
medaus, košės) sėmimo, kabinimo con p iemone (pa yčajne, šaukš u) judesio,
nuk eip o e so sel , asocia i ų a ka ojimą.
Veiksmazodio knaiby i is es ina signi icanza (ʻpo upu ì kneibian , gnaiban
algy iʼ: Vaikai py agą knaibo. Viešnia p ese gli a ankius e cominciò essi knaibi a e
il pesce. Knaibo messios gabaliuką półwalandį (BŽe) può esse e lega a con p o o ype
(mo i uojančia) signi ica o ʻne ol a, spesso knieb i, kneib iʼ, esempio. : Mama
knaibo ešlą i s kukulienę. Donne (su) col elli knaibė da g indino e oles (BŽe). In ale
caso mo i o di as e imen o del signi ica o anche po emmo i ene e associa i ų
judesio, indi izza o in sé, a ka ojimą.
5 LENTEL. Judesio di ezione (koncep ų VALGY I e GER I con on o)
Koncep as VALGY I Koncep as GER I Judesys Pa yzdžiai Judesys
Pa yzdžiai indi izza o in sel kablia i indi izza o in sel auk i
knaiby i
--n e i o da se s esso mes i
--nu o in se
sa ęs)mau i dallo
s esso (an
sa ęs mauk i /
--più spesso i ol o e so il basso lenk i Ques o me a o ico modello del conce o
GER I aiška è di e sai esnė negu conce o VALGY I. Koncep u GER I
appa enen i azionimažodžiai p o o ypinėmis signi icmazioni ma mia judesius,
i olciu i non solo in se s essi (pa yりに, auk i), ma e da se s esso (pa yりに,
mes i), su se s esso (pa yりに, mau i, mauk i) e k . Concep u VALGY I
appa enen i azioni delle mazzodie p o o ipiche signi icazioni ma chi judesius,
di eziona i in sé (pa yりに, kabliu i, knaiby i).
1.4. Panašu a mo i uojančia signi ica o nuspomo l'azione du an e
l'emissi a empe a u a Ques o modello me a o iniam appa iene
eiksmazodis (1) šu in i (plačiau ž .
Gaidienė 2015: 210).
(1) šu in i 1. ʻda y i, che šus ų (1 .), pamažu bo i (uždeng ame inde con nedaug
lysčio o gasuose)ʼ: Šu in i bul es [ži nius, g iečius]. → 9. ʻgodžiai mangia e o
be e iʼ, ecc. : Finisci spu i i dolci […] cassu ė quasi uščia (BŽe).

ANŽELIKA GAIDIENĖ
246 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
1.5. Panašu į mo y uojančia eikšme nusakomą
azione, esegui o animaleūno
Me a o ica azionima olo ės i (1) signi ica o ʻgodžiai o neg ažiai algy iʼ, esempio. :
Lui è mangia o u o da ila. da come isbadėjęs ulkas (BŽe), issi u uliojo da
p o o ypική signi icazione ʻ a o i ėdalą, paša ą (apie gy ūnus, išsky us
paukščius)ʼ, p z. :A kliai ėda a ižas. Gi uliai ėda, paukščiai lesa, pe sone manggo.
(BŽe). Kaip bu o ašy a anks esniame au o ės s aipsnyje (ž . Gaidienė 2015: 211),
gy ūnai i jų a liekami eiksmai lie u ių kalboje pap as ai e inami neigiamai,
Pigią mėsą šunys ėda ( lk.) quindi come base del as e imen o signi ica i
me a o iche po emmo conside a e imp essione es e ica, i. e. neg ažų,
denig a i o i lesso indicin į mangia e (pa lando di esse i umani). Nella e ma dei
e aici l'uso dell'azionema olo ės i nel signi ica o mangiamen o (pa lando di
ši eikšmė pap as ai pa eikiama a ski ai (su pažyma a m. (= a minis):
(1) LKŽe (dial.) ʻ algy iʼ: Ans daug ėda K . Mum ės no is Z . P ašom ės i, s e-
pe sone) è consue o (ne u i menkinamojo a spal io), quindi nei diziona i eliai Z . […].
(2) DŽe a m. ʻ algy iʼ.
(3) BŽe a m. ʻ a o i mais ąʼ: Ziemą uogienę ik ėsk i no ėk. A ques o
modello me a o ico si a ibuisce anche un'azionemazodis liuob i (2)
(plačiau ž . Gaidienė 2015: 211).
(2) liuob i 1. ʻduo i ės iʼ: Kiaules liuobiame bul ėmis. Tiempo le ac e liuob i pių.
Animali anco a neliuob i. → 4. ʻgodžiai algy i, be iʼ: Liuobia lašinius anche
išsijuosęs (BŽe).
2. METONIMINISME REICHMI PERCLIMAS
Me oniminis eikšmių pe kėlimo būdas nė a dažnas, ap ik i keli okio pe -
kėlimo a ejai. Nag inėjamus koncep o VALGY I eiksmažodžius galima ski i:
1) isul a o in ece dell'azione, 2) della pa e in ece del u o e 3) agione in ece del
isul a o me oniminėms specieim.
2.1. Il isul a o in ece dell'azione
Rezul a o in ece del a o me oniminei specie, cui b iskissimo seman ico
požymis y a pilnumo pojū is, p iski iami eiksmažodžiai pamp i (1), pus i (2)
i sp og i (3).
A icoli A icles / 247
An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių
seman iniai a si adimo ypa umai
(1) pamp i 1. ʻpūs is, plės is, pu s i, pus iʼ: Ka ė p isi ijo dobilų su asa i ėmė
pamp i. Pe siedusį pamps an į aguo į necessa io a inė i. → 2. ʻgodžiai, mol o
be e, algy i, y iʼ (BŽe).
(2) pus i 1. ʻdidė i ū iu, apim imi (pp . ko kenksminga zaėdus, za algius)ʼ:
Ka ės nuo dobilų pun a. Dal ap i algimen o idu iai pun a. → 2. ʻgodžiai algy i
a be iʼ: Jam solo pus i e ūpi, a p i la o o nė k us (BŽe). (3) esplode e 6.
ʻgodžiai i i, ės i, be iʼ: Bas i e scop i mių, lasik e me
(BŽe).
Plg. LKŽe 4. ʻlabai p isipildžius esse e empiamam, pleciamamʼ: O già espls a
anam midu iai p igė ęs ha acque Lk. Da quei pelı i esplos a na u a e šiam
pan ai, ka zaèda lo o Rd. Non posso esis e e più, mi s a bocca a me à esplode e!
LMD(Sln).
2.2. Pa e in ece del u o
Le e icsmaodzie kąs i (1) e y i (2) appa engono alla pa e in ece del u o
me onimine specie, poiché mo i uojanci signi icmazioni di ques e azionimaodzie
(plg. kąs i ʻa gnyb i dan imis (kąsnį)ʼ e y i ʻs um i ykle mais ą į sk andįʼ)
signi icimi essenzienji e apai mangia e e mangia e cibo, e mo i o i kandimi
(me oniminie) signi icmazioni (plg kąs i, is igy iʼniʼ e y i ʻgodžiai, deglu iʼ)
imman i il p ocesso di mangia e. (1) kąs i 3. ʻa gnyb i dan imis (kąsnį)ʼ: Kandu
obuolio. P ima kąsk panonos, in segui o messios. → 4. ʻ algy i, kąsniuo iʼ: Gli uomini
kanda silkę con il pane, ge ia alų. Plegom kąs i skilandžio. Siėski e al a olo,
kąski e. Pus i čių kandau ques o o (BŽe).
(2) ay i 1. ʻs um i ykle cibo in s omandìʼ: Non ho dan ų, ques o u o yju
nek am ęs come ga nys. Tokį kąsnį yk, qualį apži ( lk.). → 3. ʻgodžiai algy i,
be iʼ: Ko yji s aciami, sedesk?! Riya come un ca kly, la o a come caccio ( lk.).
Egli mangiia messią [lašinius] senza panoni. I bambini mangia e mangia dolci (BŽe).
2.3. La causa in ece del isul a o
P o o ipinė (mo i uojan i) ope ma del e bo kimš i (1) signi ica o è lega o con
de e mina o ogge o di kišim in al o ogge o idų, plg. ʻkiš i (į indą, e mę)ʼ:
Papie ius kemšu į s alčių. Kimš i pakulas in plyšius. Vi ai kimšo šieną in da žina. Nel
chiužino kimšda o e baud dei. Viską kemšasi in aschenes (BŽe). Il signi ica o
mo i a oji del e bo è anche lega o con l'ogge o (mais o) kišim in al o ogge o
den oų, solo l'ogge o me onimicamen e pa imen a o è uomo idus, plg. ʻdauggy i, godžiai al, ės iʼ:
ANŽELIKA GAIDIENĖ
248 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
Vaikai kemša e kemša pi agą. Il pane is kemšu. Kimšo u o dal a olo. Vaisių, uogų A
kimšome, kiek no ėjome (BŽe).
ques a specie me onimina a ibui o e eiksmazodis sp ing i (2), il cui signi ica o
ʻgodžiai algy i, y iʼ è me oniminis pe kėlimas, quando azione (godaus pane). Il
ijimo) pasekmė ima eikš i pa į eiksmą.
(2) sp ing i 1. ʻnegalė i nu y iʼ: Negaliu algy i juodos duonos – sp ings u (juoda
bambino mangiando sp ings a di e si ol e. → 5. ʻgodžiai algy i, y iʼ: Uno sp ings i
mele, e agli al i non duodi (BŽe). Di segui o iene o ni o nell'a icolo p elimina us
ANN mangiamen o eiksmažodžių sinonimi e e.
1 PAV. P elimina us seconda ie indi e e nominazione mangiamen o eiksmažodžių
sinonimi e e
A icoli A icles 249 /
An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių
seman iniai a si adimo ypa umai
IŠVADOS
An ine indi e e nominazioni (ANN) azionimažodžių, appa enen i al conce o
VALGY I, analisi signi ica i i pe me e a e le seguen i conclusioni: 1.
P o o ipiskissimi ANN mangiamen o azionimazodžių signi ica i i me a o ini modelli
sono: 1) panašu in mo y uojančia signi icme nusakomą eiksmą e 2) panašu in
mo y uojančia signi icme nusakomo azione du an e solle a o suono. 1)
Mo i ojanziali azionimažodžių signi icmemi desc i omo de e mina o azionimo
a o e e o all'ogge o è di a io ca a e e, i. y. ogge o: a) pa agona o
pjaus omas smailinamas aš inamas e al. (skap uo i); / / b) innia o sukamas ( a
legge e /); c) imuo as pulomas (šluo i); d) dalomas smulkinamas (ka py i); e)
a komas p epa a i (do o i) e / ) ilgomas minkš inamas (dažy i). A i a o uno
s udio isul ò che al conce o VALGY I a ibuibili azionimažodžių
mo y uojančiomis eikšmėmis nsakomu azione all'ogge o a o e e i è di
di e soi esnio ca a e e negu conce o GER I. Ques o decide il p op io bebu o e
mangia o ogge o pobūdis il bebu o ogge o è liquido, e mangia o mais as (die a
konsis encija), cioèi, bocnoje esso può esse e innializza o (liežu io pagalba),
smulkinamas ( andan ų pagalba) e e c. 2) Il conce o VALGY I appa enen i ai mo i i
dei compo amen i con signi icmazioni sono dis in i i suoni di usi du an e le azioni
sono di ipo andinėjan , andžan, ūkinėjan e pan ( aškin i); pauškėjimo
daužan , kalenan e e c. am ce o u į ankiu (pauškin i) e . . Quindi
azionimazodžių, a ibuibili al conce o VALGY I, azioni signi icma iche
p o o ipiche più spesso lega e con a i in e en i, de e mina i ogge i di
unzionamen o, animali e k . sc edi žiamais ogge o è mais as (dazniausiai kie a
konsis encija), be amo liquis is. 2. Nomina e qualche me onimico mangia e (kaip e
gė mo) azionimažodžių signi icazioni di as e imen o casi, i quali possono
ga sais, o eiksmažodžių, p iski iamų koncep ui GER I, – su skysčio e-
kėjimo, liejimosi a ba plakimosi me u keliamu ga su. Tokių me a o inių
eikšmių a si adimą lėmė algomo i ge iamo objek o ūšis: algomas
assegna e isul a o in ece di azione (pamp i), della pa e in ece del u o (kąs i) e
agione in ece di isul a o (kimš i) specie me onymiaim.
3. A i us ice ca spiegò che accompagnando il mangia e azione più spesso
ak ualizuojami seman iniai segni sono ela i i con il mangia e ogge o (ypač
kie u mais u), che può esse e smulkinamas den imis, inniojamas ližu iu e pan.
Anche mol o de aglia o modo di mangia e: mano(e) mo esys con mezzo di
mangia e senza misu a /; lūpų dan ų liežu io a i i à e pan as come alpykla,
come so umo jausmo bu einė. /
ANŽELIKA GAIDIENĖ
250 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
SININIM TINKLO SUBRIMPINIMAI
pa e in ece di u o (me oniminė ūšis) Me a P me apo ico
signi icamen i as e ėlimas Me onP me oniminis signi ica i i
as e ėlimas Panašu į GV DV panašu į mo y uojančia eikšme
nusakomą eiksmą, eseguamo animale
Panašu a J panašu a mo y uojančia signi icme nusakomą judesį Panašu
a KG panašu a mo y uojančia signi icme nusakomo l'azione du an e
solle a o suono
Panašu a T panašu a mo y uojančia signi icme nusakomo la empe a u a
emessa du an e l'azione
Panašu į V – panašu į mo y uojančia eikšme nusakomą eiksmą
e e o all'ogge o PO
PR causa in ece di isul a o (me oniminė specieis)
PS impa o all'en i à
RV isul a o in ece di azione (me oniminė specieis)
LITERATŪRA
BŽe – engiamas Bend inės lie u ių kalbos žodynas. Redak o ių kolegija: D. Liu ke i-
čienė ( y . edak o ė), G. Nak inienė, R. Pe okienė, D. S e ikienė, K. Vosyly ė, J. Za-
ba skai ė. P og amuo ojas V. Sa ke ičius. D. 1: Į adas, B, C, H, J, O. Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 2013. D. 3: Č, E, Ę, Ė, F, Z. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2014.
P ieiga in e ne e: h p://bkz.lki.l ; BŽe ank aš is.
DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. Kaunas: VDU. P ieiga in e ne e: h p://
eks ynas. du.l / eks ynas/
DŽe – Daba inės lie u ių kalbos žodynas: šeš as ( ečias elek oninis) leidimas, y . ed.
S asys Keinys. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2006; in e ne o e sija, 2011. P iei-
ga in e ne e: h p://dz.lki.l .
Fillmo e Cha les 1982: F ame Seman ics. – Linguis ics in he Mo ning Calm. Seoul.
Gaidienė Anželika 2015: Seman inės eiksmažodžio ge i sinonimų a si adimo
p iežas ys. – Ac a Linguis ica Li huanica 72, 196–220.
Kö esces Zol án 1988: The language o lo e. Lewisbu gh: Associa ed Uni e si y
P ess.
Kö esces Zol án 1990: Emo ion concep s. New Yo k: Sp inge .

S aipsniai / A icles 251
An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių
seman iniai a si adimo ypa umai
Lako – Джордж Лакофф 2004: Женщины, огонь и опасные вещи: что
категории языка говорят нам о мышлении. Пер. с англ. И.Б. Шатуновского.
Москва: Языки славянской культуры.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20: elek oninis a ian as. Redak o ių kolegija: Ge -
ūda Nak inienė ( y . edak o ė), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au as Vi -
kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (a naujin a e -
sija, 2008). P ieiga in e ne e: www.lkz.l .
Schank Roge , Abelson Robe 1977: Sc ip s, Plans, Goals, and Unde s anding:
An Inqui y in o Human Knowledge S uc u es. Hillsdale, NJ: Law ence E lbaum.
Unge e F ied ich, Schmid Hans-Jö g 1996: An in oduc ion o cogni i e linguis-
ics. London: Longman.
Seman ic Peculia i ies o Occu ence o Ea ing
Ve bs o Seconda y Indi ec Nomina ion
SUMARY
The objec o his a icle is ea ing e bs o seconda y indi ec nomina ion o he Li huanian
language aken om S anda Li huanian Language Dic iona y which is cu en ly in he
p ocess o compila ion. This esea ch seeks o es ima e which ea u es o he ac ual
phenomena, hings o ac ions become seman ic ea u es in he language and de e mine he
ise o new ea ing e bs o seconda y indi ec nomina ion as well as o compa e hem wi h he
co esponding d inking e bs. The a icle ends wi h a p elimina y synonym ne wo k o ea ing
e bs o seconda y indi ec nomina ion.
Į eik a 2014 m. se emb e 1 d.
ANŽELIKA GAIDIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania
[email protected]