230 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
ANŽELIKA GAIDIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Les di ec ions de eche ches scien i iques: lexicologie e lexikog aphie.
ANTRINS NETIESIOGINS
NOMINATIJOS VALGYMO Il es impo an de se eni au cou an de l'é olu ion de la si ua ion.
FAIRSMAJODŽI SEMANTINIAI
ATSIRADIMO YPATUMAI
Seman ic Peculia i ies o Occu ence o Ea ing
Ve bs o Seconda y Indi ec Nomina ion
ANOTATIJA L'obje de ce a icle es des ac ionsmažodžiai de consomma ion des
nomina ions indi ec es secondai es de la langue li aouise, isc i e du p épa é Bend inės
lie u ių kalbos žodyno. L'é ude ise à dé e mine , quels quels é o és phénomènes, des
choses ou des ac es signes dans le langage i s a séman iques p ésen é c éé p elimina us
požymiais, lemiančiais an inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių a si-
adimą, bei palygin i juos su a i inkamais gė mo eiksmažodžiais. S aipsnio pabaigoje
secondai e indi ec e nomina ion mange le éseau de synonymes ac ionmaodžių.
ESMINIAI VOODŽIAI: synonyme, concep as, an inė ne iesioginė nominacija,
mé apho ique signi ica ions ans e ėlimas, séman ique signeis, éseau de synonymes.
ANNOTATION
The objec o his a icle is ea ing e bs o seconda y indi ec nomina ion o s anda d
Li huanian language aken om S anda d Li huanian Language Dic iona y which is cu en ly
in he p ocess o compila ion. This esea ch seeks o es ima e which ea u es o he ac ual
phenomena, hings o ac ions become seman ic ea u es in he language and synonym
de e mine he ise o he new ea ing e bs o seconda y indi ec nomina ion as well as o
compa e hem wi h he co esponding d inking e bs. The a icle ends wi h a p elimina y
ne wo k o ea ing e bs o seconda y indi ec nomina ion. KEYWORDS: synonym, concep ,
seconda y indi ec nomina ion, me apho ical ans e o meaning, seman ic ea u e,
synonyms ne wo k.
A icles A icles A icles 231 /
An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių
seman iniai a si adimo ypa umai
0.Ce e publica ion pou sui ée cycle de eche ches de l'au eu , des iné
koncep ui p iklausančių eiksmažodžių eikšmių seman inių požymių analizei.
Neabejojama, kad okio pobūdžio y imai galė ų ap i a spi ies ašku naujo i-
VALGYMO e GėRIMO po synonymes dic ionni, hesau des Li uiniens langues,
au es séman iques on ologies, don en Li uanie n'exis e pas enco e.
1. Ancienseniè e au o ée a icle (plaî e oi Gaidienė 2015) examine les
séman iques ac ionmajodis ge i synonymes des mo i s d'appa i ion. Na ulé, que
d'une plus g ande pa ie des ac ionsmajodžių cons i ue secondai es indi ec es
nomina ions ac ionsmajodžiai, lesquels o man bene le ôle le plus impo an
eko mé apho iniams polisemiškiem yšiam. De maniè e mé apho ique nomman
dažniausiai ak ualizuojami seman iniai požymiai y a susiję su iziniu eiksmu
gė mo eiksmą ( ankos judesiu), exemple: mes i ʻpaleis i lėk i olyn (pp . anka)ʼ
→ ʻge i (s aigiuosius d in imus) keli, e lysčioamu ga suʼ, exemple.: pliaup i
ʻsma kiai ly iʼ […]daug ʻ, godžiai s ėb i, ge iʼ.
Ce obje choisi concep VALGY I, auquel l'é ude eikš i bend inė Li uanienne langue
a non peu de eiksmažodžių: čiaumo i, d ož i, kąs i, kimš i, ki s i, y i, sp og i,
šu in i, š eis i e . . En aison du mange des eiksmažodžių abondos a icle
décidée s'apsi e seulemen an inės ne iesioginės nominacijos1 ( oliau ANN)
eiksmažodžių, iscél és du p épa é Bend inės lie u ių kalbos žodyno ( oliau BŽe),
analyse. Tokį sou ce choixinum l'a l'in en ion d'examine ANN mange imo
eiksmažodžius, us ojamus bend inée Li uiniens pa lòbe. L'a icle examine ous2
BŽe ou e ANN les ac ions de mange majodžiai3.
Le bu déc i es dé abli quels son les signes de ais phénomènes, des choses ou des ac ions en
langage commun inée anss aien en signes séman iques, lemiančiais ANN l'appa i ion
d'ac ionsmajoodjis, ob enus pa appo aux données co espondan s des ac ionsmajoodjis de
bou se. Tâches de a ail: išnag inė i ANN mange imo eiksmažodžių seman ines s uc u es;
dé e mine e déc i e séman iques 1 P imin ina, que le ésul a de la nomina ion p incipale es un
ac ionmajo non- es i , appa u pa acco d des locu an s (Jakai ienė 1988: 24), ex.: gu k i ʻ algy i,
ge i, les i (pʼp . godžiai, apidemen ) (BŽe); ésul a de la nomina ion di ec e secondai e da inys,
qui son aiška e dans le sens se base à un au e, simplé ieu e s uc u e ayan un ac ionmažodžiu
(ž . en pa , p. 24), exemple.: kąsno i ʻpamažu algy iʼ (BŽe); secondai e indi ec e de nomina ion
ésul a séman ique da inys nou eau s'es o mée du mo signi ica ion (ž . en same, p. 24),
exemple.: d ož i 1. ʻa ec un cou eau ou au e aiguïe d'ins umen pince , smailin , compa e ,
aš in iʼ → 6. ʻgodžiai algy i, be iʼ (BŽe). 2 Ce ains e be oodges de mange , ixés dans les
dic ionnai es an é ieu s (LKŽe, DŽe), BŽe n' ixen , exemple.: mus i 10. ʻgodžiai algy iʼ (LKŽe); 6.
ʻgodžiai algy i, ės i, g auž iʼ (DŽe); šlepsė i 2. ʻneg ažiai, čepsin algy i ou ės i, a ulo i, obulo i
ʼ (LKŽe); 2. ʻneg ažiai algy i, čepsė iʼ (DŽe) 3 Requenai souligne que ap ès la inale BŽe édac ion,
i k ., odėl šiame s aipsnyje nenag inė i.
les a icles du dic ionnai e donnés dans ce a icle peu en chu e .
ANŽELIKA GAIDIENĖ
232 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII les ela ions mu uelles des signi ica ions des
ac esmajodžių examinés ainsi gau us duonuos a os, auxquelles se base on analysan
menis palygin i su ANN gė mo eiksmažodžiais; emian is iš i a medžiaga
suku i p elimina ų ANN algymo eiksmažodžių sinonimų inklą. Teo inės
choisis ac esmajodžius, abo dés déjà men ionné dans l'a icle de l'au eu , donc ne
pa aî oppo une leu ici épé e . 2. Veiksmajodis algy i es le plus la gemen
u ilisé mo pou mange nous di e. Ac uelles ex yne de langues li ou es
зафиксирована за пятнадцать тысячных son a osens exemples4.
Les dic ionnai es de la langue Li uanien examiné ac ionmajodis dé inie
deuxjopai. LKŽe e DŽe ac ionmawodžio algy i la signi ica ion p incipale dé inie se gana
abs akčiai:
(1) LKŽe ʻ a o i mais ą, mai in is, so in isʼ, p z.: Miegmi algau, ge iu iki so i
SD445. Ben a an de mange n'imp uss J.Jabl. Là leu s a mangée Jn. Vaipandis
mangeoi R130, MJ171. Nous lie u ninkai ba ščius e šiupinį skanų su lašiniais
ga džiais é e us gi dami algom K.Donel. […]; (2) DŽe ʻ a o i la nou i u e,
mai in isʼ, exemple. : Valgy i du pain, soubą, sū į, aisius. A é e dîne é. Je
eux mange pasiga dieux. […]. BŽe son dis inguées deux ac ionmawo d du
algy i signi ica ions: (3) BŽe 1. ʻim i dans mou hà, k am y i e y iʼ, exemple.
: J'a mal au den in, je ne peux pas mange . P ašom im i e algy i. Pendan
mange ne pa lez pas. Pendan couché ne mangie pas. Il es assis à la able e
mange un obuolį. Les hommes mangen mèsà [s iubą], même les o eilles links .
Quand u as aim, c'es e le pain sec que mange as. […]. 2. ʻ a o i mange , la
nou i u e; mai in isʼ: E je išalkau mange . Nesino i ien: ni mange , ni nulle
pa alle . Pe Užga ėnes les gens beaucoup mangen . Anciennemen les gens
pisčiau mangeaien . Liko comme shaka: ni mangée, ni do mijo. Quand manggius,
quand Je e ne algius é ais. Dans no e cul u el a eale on mange a ec
cuuks e, cou eau e chaku e. […].
BJe dé inissan la p emiè e signi ica ion du e be mange , l'a en ion es a i ée su les physiques
e physiologiques signes de l'ac ion de mange , i. i. nou i u e ėmimasʼ, k am ymasʼ, ijimasʼ e
bu naʼ, dé inissan la seconde emphasé le p ocessus lui-même de mai inima ion, de so inima ion
comme un phénomène abs ai , i biquemen nécessai e. Tel p ésen a ion des signi ica ions pe me
de sépa e deux concep s de mange pu emen physiologique e abs ac ion (comme mai inimosi,
sa iinimosi p ocessą). 4 Ac uelles ex yne de la langue Li uanienne des exemples eche cha a selon
shaknį algpasi enkan pe sonnalisables e nonp ésmenojamus ac ionsmažodžio algy i, algo, algė
o mes. 5 A iclesnyje laissés ab é ia ions comme LKŽe.
A icles a icles 233 /
An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių
seman iniai a si adimo ypa umai
3. Laikomasi nuomonės, kad a pažin i požymius, ak ualizuojamus koncep-
ui VALGY I appa enan aux ANN ac ionmajodžių signi icmėse, peu en aide les
élémen s cons i uan le con enu du concep examiné du scéna io de l'ac ion
physiologique co espondan , qui on é é é ablis su la base des exemples6 analyse
(ž . ableelę). Kogni y inėje linguis ike des concep s (idéalizués) kogni y inis modelis
(Lako 2004: 99110), eimas ou seman inis in e p e acinis ėmas (Fillmo e 1982),
scéna ios (Lako 2004: 371372; 514537) e sk ip as (Schank, Abelson 1977: 42; Unge e ,
Schmid 1996: 211217), on peu di e qu'ils signi ien en i on la même langbines aiakdin ,
une ce aine o d e de connaissances su une quelconque si ua ion ou complexe
é énemen . L'alimen a ion (aupa a an aussi e gė mą) comme p ocessus
physiologique es cons i uée une ap ès l'au e des successi es phases: nou i u e
ėMIMAS (nebū ina azė) A SIkANDIMAS (ou dansSIURBIMAS, si c'es liys a
YMAS (jei iziologinis p ocesas gė mas, šios azės nė a) – RIjIMAS – VIRškINIMAS
consis ence) kRAM- SO UMO jAUSMAS. É an donné que le concep eimas me
da an age l'accen su s a iné, e que scéna io e sc ip s dynaminį la na u e d'un
ce ain modèle cogni i ion, dans ce a icle a choisi de u ilise le concep scénijaus
(sc ip concep s'applique da an age à la desc ip ion de p o o ypiques é énemen s
sociookul u es, pa exemple, [VALGYMO RESTORANE] sc ip s). Comme Geo geʼas
Lako le sou ien , le scéna io se compose de plusieu s élémen s on ologiques: é a
ini ial, séquence d'é énemen s e é a inal, i.e. scéna ios s uc u és selon schemą:
o igines eiga bu (Lako 2004: 371). En géné al scéna ious concep de p emiè emen a
é é appliqué aux émo ions déc i e. 1 dans le ableau G. Lako ʼo (1987) e Zol áno
Kö escesʼo (1988, 1990) déc i en PYkčIO (an. ANGER)7 e BAIMėS (an. FEAR) scéna io,
qui cons i uen des scènes dis inc es, successi emen disposées (nuo aison
jusqu'à l'ac ion inale). 1 LENTEL. Pygčio i baimės scéna ie8 (d'ap ès G. Lako ą e Z. Kö escesʼą)
PYKTIS BAIMĖ
scène 1: Sk iauda eu
pou an p o oque cause
insul e la ic ime.
L'ac e o ensan
insa is ac ion. La
Si ua ion dange euse,
p o oque de la ic ime la mo , physique ou psychique la douleu .
ic ime sai du dange imminen .
scène 2: Pyk is
émo ion Auka essen
exis e. Baimé
de la colè e causel us
peu causel us
exis e.
Auka essen de la
physiologiques changemen s. physiologiques des changemen s.
6 Pa yzdžiai on é é ecueillis de Daba inės lie u ių kalbos eks yno (DLKT), Bend inės lie u ių kalbos
žodyno (BŽe) e Lie u ių kalbos žodyno (LKŽe). 7 G. Lako ʼs de ce ype de scéna ios appelle des
scéna ios p o o ypiques (Lako 2004: 514). 8 In o ma ion i ée e adui e de l'a icle au eu ées de F.
Unge e , H. Schmid li e An in oduc ion o cogni i e linguis ics (1996: 141).
ANŽELIKA GAIDIENĖ
234 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
PYKTIS BAIMĖ
3 scena:
en a i e
con ôle
Auka s engiasi kon oliuo i pyk į. Auka s engiasi ne ody i baimės i /
ou ne pas cou i .
scène 4: Pygčio in ensi é
con ôle une ce aine
pe mission Pyk is
pe žengia Baimės
limi e. une ce aine
commence à con ôle la
in ensi é pe žengia
limi e.
ic ime. Auka n'ekon ole la peu .
scène 5: Bausmė:
auka e ec udo
ac ion
S aigus
bausmę sk iaudėjui.
e ai emen : inal
auka ui du dange .
Le p incipal p incipe des scéna ios p ésen és déc i e de maniè e cohé en e la
ca égo ie des émo ions, i.e. depuis la naissance de l'émo ion commencemen (1
scène: aison) e jusqu'à la in (5 scène: de nie ac e). Scéna iemen p ésen és les
3-čia (essai de con ôle ) e 4- a (pe e de con ôle) scènes son le plus cen ées
2es scènes (emocija), donc, comme le mon en les eche ches, 3-čia e 4- a scènes
son da iausios en e mes de mé apho es concep uels (Unge e , Schmid 1996: 141).
Comme p é enden F. Unge e is e H. Schmidas, si on ega dai en PYkčIO
mé apho e, oyons que leu seka e lè e o d emen dans scéna io les
dé eloppemen s des 2 e 3 scènes e 4 scènes, i. i. PYk IS en e ien le liquide dans
le con eneu , liquide se lè e, p ession augmen e, appa aî apo ( ous ces
mé apho es appa iennen 2 scène), alo s de ien apo décon oliuojami (3 scène) e , si apo neisheina, le con eneu exploss a (4 scène) (Unge e , Schmid
1996: 141).
S'appuyan su l'analyse du con ex e, l'a icle p ésen e un scéna io VALGY I (ž . 2
ableelę) du concep , sussis an de plusieu s élémen s: non essen iel d'un ac e
physique, allan a an l'essen iel physiologique, . i. le mou emen (s) de la main (s)
a ec le moyen de mange sans mesu e, e essen iin des ac ions physiologiques, . i.
. a sam ikandimo, k ymo e ijimo (si l'obje es igidau é) ou siu bimo e ijimo
(si l'obje es so s a) e de la consis ance du goû . Il a é é cons a é que di e s
élémen s du concep VALGY I scéna io d'une maniè e ou d'une au e son
ac ualizés dans les signi ica ions des ac ionsmažodžių appa enan à ce concep ,
pa exemple, ʻmudesys ankaʼ (ac ion physique) p é ixé dans la signi ica ion du
mo ac ion kablio i; ʻk am ymasʼ ( isiologinis ac ionmas) eiksmažodžių aškin i,
a in i e k . signi icmėse.

S aipsniai / A icles 235
An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių
seman iniai a si adimo ypa umai
2 LENTEL. Koncep o VALGY I scéna io
FIzINIS Nebū inasis physinis Dans no e
chaku e (BŽe). Il es i an e en bonne
a éale cul u elle on mange a ec cuuks e,
san é de an l'ê einai e su
inge u košę mange go physiologique
des mains, pa icipeuja ne pa icipe auja
VEIkSMAS ac ion, allan au cou eau e à
a an osnée main enan es assis,
ac ion. (DLKT). On a mangé a si seno ée
ande a ec p iemone sans mesu e /.
nebu o nei lėkščių, nei į ankių (DLKT).
A liekan eiksmą
PHYSIOLOGINIS
VEIkSMAS
Essen iel physiologique
eiksmas:
a) a sikandimas Juolab kad daugelis aikų ledus mėgs a algy i
g ands kąsniais [...] (DLKT).
b) cheam ymas e Valgis ou de
g as du ijim e de iande, mais a
sui e é ai inhabi uel: soupe sans
é é ajou ée da žo ių, que en
mangean appa aissai que mėsą k am ai (DLKT).
c) siu bime e ijimas Senelis mange soupub à pa i Remb an o dubenėlio
(DLKT).
d) diges ionS enki ès de
acilemen digé ée, sensa ion
mange de la nou i u e
de sa ié é pou qu'il so î de
l'es omac plus i e à d'au es o ganes diges i s (DLKT). /
A liekan minė us
eiksmus daly auja
lūpos, dan ys,
langue is, ge klė, yklė e en e.
VESMO ŽmogusIk
Bi elès mangego, ne
bi ėJis mange go
ėda. A LIkėjAS
poisson (DLKT) / /.
animal10 (LKŽe). Vienok e šunyčiai mange go upučius,
ku ie puola nuog ponų s alo VlnE46 (LKŽe).
Gaidys šaukia iš as, pa s ne algo LKT355
(Nmč) (LKŽe).
VEIkSMO
OBjEk AS
Konsis encija: i š as /
skys as / kie as mais as.
A sisakysiu kep ų bul ių i deš os, o algysiu
bul ių košę su liesa a ške bei s ogūnais (DLKT).
Les kiisiels peu en ê e mangés à la ois
oids ou chauds (DLKT). Ils mangen soubą,
même o eilles links a (BŽe). Mama acon e a
les nou elles du illage, e moi mange ai des bonbons appo és pa papa (DLKT).
Le pè e mangeai un mœus (DLKT).
9 Pa les exemples on oi que l'au eu de l'ac e de mange peu ê e non seulemen humain, mais
aussi des animaux. Cependan , dans ce a icle, examiné seulemen le mou emen physiologique du mange , e ec ué pa l'humain.
ANŽELIKA GAIDIENĖ
236 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
VESMO Te minées p op ié és: Bien sû , il au
mange mange chaud à la nou i u e.
le plus mange des sh es OBjEk AS šal asIk
apy ūgš ę košę (DLKT). Ils boi en , mangen
meuse, écou en de la musique [...] /
šil as ka š as da žo ių (DLKT /). Moi j'aime
seulemen quoi su les g o illons époque ée la
(DLKT).
4. La in de l'a icle p ésen e p elimina us10 un éseau de synonymes de
eiksmažodžių examinés. Synonimes éseau a é é isualisé p og amme
Gephy (plačiau oi h ps://gephi.gi hub.io/).
1. METAPHORISME REPENDŠMI Pe chlime
Les signi ica ions mé apho iques liées à mange peu en ê e associées à
des signi ica ions p incipales ou secondai es, qui son mo i uojances. Aux
e mes ans e êlemen des signi ica ions, on peu dis ingue les sui an s
modèles mé apho iques11: 1.1. Panašu à mo i uojančia signi icme nusakomą eiksmą.
1.2. Panašu à mo i uojančia signi icme nousacomo l'ac ion soule an
son.
Panašu à mo i uojančia 1.3. signi ica ion nusakomo ac ion lo s
e ec uée mo esį.
1.4. Panašu à mo i uojančia signi icme nusakomo l'ac ion lo s éc i e
empé a u e.
1.5. Panašu à mo i uojančia signi icme nusakomą eiksmą, e ec uée
animalūno. Ci-ap ès ces modèles son examinés plus en dé ail.
1.1. Panašu u mo y uojančia ýznamme nusakomą eiksmą Ceu modèle
mé apho ique a ibués au concep VALGYTI ANN eiksmažodžių
signi ica ions mé apho ique liée a ec les p incipales (mo i uojanobjek u /
subjek u.
čiomis) eikšmėmis, ku iose už iksuo as eiksmas, da an is am ik ą po eikį
10 D'au es eche ches peu en p écise la p ésen a ion de ce a icle du e bom mange synonymes
inklą.
11 Né aien des modèles coïnciden a ec ANN gė mo ac ionmajodžių signi ica ions de l'appa i ion modèles.
A icles A icles A icles 237 /
An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių
seman iniai a si adimo ypa umai
1.1.1. Anašu à mo i uojančia signi icme nusakomą eiksmą, aisan un ce ain
e e su la s uc u e de l'obje Mo i uojančiomis eiksmažodžių
signi icmėmis nusakomu l'e e que ai à un ce ain ac e à l'obje peu ê e
en isagé comme des ukcinį, ca en ous les cas considé ables es changée la
o me de l'obje , . i. l'obje : a) compa éamas pjaus omas smailinamas
aš inamas e pan / /. ; b) inni ié sukamas; c) éliminé ne oomas; d) dalomas
inchkinamas; e) ai komas p épa é / a) Lyginamas pjaus omas smailinamas
i ) ilgomas / minkš inamas. Pagal ai eiksmažodžiai žemiau suski s y i į
pog upius.
aš inamas ou pan. / /
l'obje Ce a sous-g oupe appa enan à ac ionmajodžių p o o ypiques
signi ica ionses nusakomas in ensi us physique ac ion es des uccinis en
e ec uan ac ion aš iu į ankiu changée s uc u e de l'obje . La
mé apho ique liée à mange e p o o ypienne du e be skap uo i (1) les
signi ica ions elien le ondemen du ans e de simili ude d'une ac ion
éne gique, ciblée e ec uée:
(1) skap uo i 1. ʻskob i, duob i skap u, skap u d ožian ai eʼ: Skap uo i šaukš ą d'un
a b e. Si le bois n'es du , c'es acile skap ue . → 2. ʻgodžiai algy i a ės iʼ: Obuolį
skap uo i. Les en an s skap uoja k iaušes (BŽe). Du e be pus y i (2) des
signi ica ions p o o ypiques ʻgaląs i, aš in iʼ, many ina, es issi u uliojusi
mé apho inė liée à mange signi ic ʻmėgodžiai algy iʼ, don le ans e base aussi
pou ions considé e ene gingą, ikslingą eiksmą. Peu -ê e possible de lie de la
signi ica ion liée à mange e a ec šalu ine signi ica ion, en egis ée LKŽe (BŽe ce e
signi ica ion ne ixue), plg. ʻpučian aušin i, ėdin iʼ, exemple. :Ensipilk pu os e pus yk
po biškį Lp. (2) ide 2. ʻgaląs i, aš in iʼ: Pè e ilgai pus ée dalgį. Bus as cein s le
cus u ui idé. → 4. ʻgodžiai algy iʼ: Kad ide en an , comme quelques jou s n'a mangés.
Laisse le mœus, plus ien ne se a (BŽe). Le e ixmajo du ęs i (3) é es ée signi ica ion
ʻgodžiai, beaucoup algy iʼ (p.z.: Kad enčia, que enčia mėsą. BŽe) p obablemen se
base su la signi ica ion p incipale ʻda y i ku inu inčius, įka pasʼ (p.z.: Tė as kasme
s ak oje en inėūna, ku ie odė s šalus ūgį. BŽe) ou ʻ an ais pjaus y i, d ožinė iʼ
(p.z.: Lazdąs al [BŽe] mėmis. A ec l'alimen a ion liée e mo i an s signi ica ions,
comme e auščiau mi-
nė ų eiksmažodžių, sieja ikslingo eiksmo (a liekamo am ik u į ankiu) pa-
našumo pe kėlimo pama as.
ANŽELIKA GAIDIENĖ
238 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII Ce sous-g oupe appa ien égalemen
ac ionmažodžiai d ož i (4) e ašy i (5), plus la gemen discu i dans
anks esniame au o ės s aipsnyje (ž . Gaidienė 2015: 207): (4) d ož i 1. ʻsu
cou eau ou au e aigu iu ins umen kiu pjous y i, smailin i, compa gin i,
aš in iʼ: D ož i peš uku. Meis as ož u u d ogia len à. → 6. ʻgodžiai
algy i, ge iʼ: D ož i lašinius. Les en an s ca žia deš eles, même o eys
links a (BŽe). (5) achy i 1. ʻki iu, skliu u, kal u ou quoi au e d ž i, kal i,
skap uo i, skliu uo i, liign i (medį, akmenį e pan.)ʼ: Kai išmū ija nou eauxus
onda us, ašo ąs us. Meis ai ašée champ de pie e. → 3. ʻgodžiai algy i a
be iʼ: Je mange sou en mange […] ašau e ašau. Les en an s ašo blynus. Tašo comme Bal us a škę ( lk.)
(BŽe).
b) Vyniojamas / sukamas objek as
Veiksmažodžių ai y i (1), angy i (2) e a šy i (3) p o o ypiques e
mé apho ines signi ica ions elie un obje yniojimo o im ac e, où
mé apho iquemen pa a i l'obje es la nou i u e, e le moyen, pa laquelle ce
mais as yniojamas / u amas, es ližu is.
(1) éc i e 1. ʻ ynio i, suk i dans i inįʼ: Pa ies ą aką ai o. S a ys s akleles,
ai ys d obeles ( lk.). Rai osi ošis, dans le eu imme sée. → 13. ʻgodžiai algy iʼ:
Tou e amille ai ė kep ą iš ieną (BŽe).
(2) ange 1. ʻ ynio i, inguo iʼ: S ilis ai modèles dans les che eux įman iai angė
me us kaspinų. Pažemo isokie laidai [ isokios ės] angosi, nežkliūki e. → 4.
ʻgodžiai algy iʼ: Nieko nedi ba, seulemen le pain ango (BŽe). (3) pollue 1.
ʻblašči i, d aiky i, sclaidi i, el iʼ: Le en pollucho mes che eux. Jau is a šo
šiaudų kūgį. Ne souille pas ma ba dje! → 2. ʻgodžiai, a ec ape i u alc) Eliminé
gy iʼ: Išalkęs jis dažnai a šo lašinius. Radau jį a šan į kopūs us (BŽe).
alomas obje Veiksmažodžių šluo i (1) e š eis i (2) des signi ica ions
mo i uojancies nusakomas ene gingas, e ec uée plus d'une ois e a ec un
ce ain ou il (šluo a, šepečiu e c.) ac e, au cou s duquel l'obje es supp imé /
alomas. Mo i ojances e mo i ouées les signi ica ions, man ina, elien
e ec ué ene ging, p écising ac ion de la simili ude ans e ondemen . (1)
slo i 2. ʻb aukian šluo a, šepečiu aly i, ai e š a ųʼ: Senelė shluoja obą
quelques sykius pa jou née. Pas emps obą shlue , quand déjà gučiai pou
po es ( lk.). 4. ʻgodžiai algy i, ės iʼ: Des a aux pa ėjęs ou shluoja. Kad
shluoja comme ois jou s sans mangé (BŽe).
(2) schweis i 1. ʻ inan la e , blizgin iʼ: Suisse les couilies [chaukš us]. Hie a ec
čiu š eičiau g indis. → 5. ʻgodžiai algy iʼ: Š eičia kaip iš badų (BŽe).
A icles A icles a icles 245 /
An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių
seman iniai a si adimo ypa umai
šepesu kabliuʼ: Aujou d'hui les hommes mėšlą kabliuoja. ), donnée BŽe. Dans ce
cas ans e de signi ica ion pou ions considé e comme base quelque chose
de liquys o (pa yପରି, medaus, košės) sėmimo, kabinimo a ec p iemone (pa yପରି,
šaukš u) judesio, nuk eip o į sa e, asocia i ų a ka ojimą.
Veiksmajoddi knaiby i é es inė signi ica ion (ʻpo upu į kneibian , gnaiban
algy iʼ: Vaikai py agą knaibo. Seigneu nia p i des ou ils e commença a ec
knaib ie le poisson. Knaibo mœus pieceuką półwalandį (BŽe) peu ê e associée a ec
p o o ype (mo y uojančia) signi ica ion ʻne ois, sou en knieb i, kneib iʼ,
exemple. : Mama knaibo ešlą i s kukulienę. Les Femmes (su) des couiliais knaibé de
du g indinien he oles (BŽe). Dans ce cas base du ans e de signi ica ion aussi bien
pou ions considé e associa i es judesio, di igé o dans soi, a ka ojimą.
5 LENTEL. Judesio di ec ion (koncep es VALGY I e GER I
compa aison) Koncep as VALGY I Koncep as GER I Judesys
Pa yzdžiai Judesys Pa yzdžiai di igés dans sel kabliuo i di igés
dans sel auk i knaiby i
--négalisé de soi me s
--nou e dans soi
soi-même)mau i du
(an
soi-même mauk i /
--le plus sou en di igé e s le bas lek i Ce mé apho ique modèle de concep
GER I aiška es di e sii esnée negu concep VALGY I. Koncep u GER I
appa enan s ac ionmajodžiai p o o ypinėmis signi icmées ma ie judesius,
di ig s non seulemen dans soi (pa yりに, auk i), mais e de soi-même (pa yりに,
mes i), su soi-même (pa yりに, mau i, mauk i) e k . Le concep VALGY I
appa enan aux ac ionsmajodžių p o o ypiennes signi ica ions ma que
judesius, di igés dans soi (pa yりに, kabliuo i, knaiby i).
1.4. Panašu à mo i uojančia signi icme nuspomo la empé a u e éc i e
lo s de l'ac ion Ce modèle mé apho inium appa ien ac ionmajodis (1)
shu in i (plačiau ž .
Gaidienė 2015: 210).
(1) šu in i 1. ʻda y i, que šus ų (1 .), peu à peu bou i (uždeng ame inde a ec
peuug lysčio ou apo es)ʼ: Šu in i bul es [ži nius, bléčius]. → 9. ʻgodžiai mange
ou bo iʼ, exemple. : On ini chu i i les bonbons casežu ė p esque oščia (BŽe).

ANŽELIKA GAIDIENĖ
246 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
1.5. Panašu į mo y uojančia eikšme nusakomą
ac ion, e ec uée animalôno
Mé apho ienne ac ionmawo du ės i (1) signi ica ion ʻgodžiai ou neg ažiai
algy iʼ, exemple. : Il ï ai ou de la angée. da comme ébadėjęs louk (BŽe),
issi u ulioyo de la signi ica ion p o o ypienne ʻ a o i ėdalą, paša ą (apie
gy ūnus, excep an paukščius)ʼ, exemple. :Ho kliai ėda a ižas. Gi uliai ėda, oukščiai
(BŽe). Kaip bu o ašy a anks esniame au o ės s aipsnyje (ž . Gaidienė 2015: 211),
gy ūnai i jų a liekami eiksmai lie u ių kalboje pap as ai e inami neigiamai,
lesa, les gens manggo. Pigeą mėsą šunys ėda ( lk.) donc base du ans e de
signi ica ion mé apho ique pou ions considé e une imp ession es hé ique, i.e.
neg ažų, dég ada eu e lal į ma quan į mange (en pa lan de humains). Te me
des e esaiches l'u ilisa ion du ac ionmaudi ion ės i dans le sens de mange
ši eikšmė pap as ai pa eikiama a ski ai (su pažyma a m. (= a minis):
(1) LKŽe (dial.) ʻ algy iʼ: Ans daug ėda K . Mum ės no is Z . P ašom ės i, s e-
(pa lan de pe sonnes) es habi uel (ne u i menkinamojo a spal io), donc dic ionne s eliai Z . […].
(2) DŽe a m. ʻ algy iʼ.
(3) BŽe a m. ʻ a o i mais ąʼ: Žiemą uogienę ik ėsk i no ėk. À ce modèle
mé apho ique appa ien aussi le ac ionmajo i é liuob i (2)
(plačiau ž . Gaidienė 2015: 211).
(2) liuob i 1. ʻduo i ės iʼ: Kiaules liuobiame po ées. Temps a es liuob i epas de.
Animuliai enco e neliuob i. → 4. ʻgodžiai algy i, ge iʼ: Liuobia lašinius même
išsijuosęs (BŽe).
2. METONIMINIS REICHMI PERCHLIMAT
Me oniminis eikšmių pe kėlimo būdas nė a dažnas, ap ik i keli okio pe -
kėlimo a ejai. Nag inėjamus koncep o VALGY I eiksmažodžius galima ski i:
1) du ésul a au lieu de l'ac ion, 2) de la pa ie au lieu du ou e 3) de la aison au lieu
du ésul a me oniminées espèces.
2.1. Le ésul a au lieu de l'ac ion
Rezul a o au lieu du ac e mé ononymine espècie, don b iskissimo séman ique
požymis y a pilnumo pojū is, p iski iami eiksmažodžiai pamp i (1), pus i (2)
i sp og i (3).
A icles A icles a icles 247 /
An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių
seman iniai a si adimo ypa umai
(1) pamp i 1. ʻpūs is, plės is, pu s i, pus iʼ: Ka ė p isi ijo dobilų su asa e ėmė
pamp i. Pe siédusį pamps an į aguo į au a inė i. → 2. ʻgodžiai, beaucoup
boi e, mange , my iʼ (BŽe).
(2) pus i 1. ʻdidė i ū iu, apim imi (pp . ko kenksminga zaėdus, za algius)ʼ:
Ka ės depuis dobilų pun a. Depuis app i algemen mi u iai pun a. → 2. ʻgodžiai
mange ou bo iʼ: Lui seulemen pus i e ūpi, e de an a ail nė k us (BŽe).
(3) explose 6. ʻgodžiai i i, ės i, ge iʼ: Su i pou oi explos i mielų, laik e moi
(BŽe).
Plg. LKŽe 4. ʻlabai p isipildžius ê e empiamam, plechiamamʼ: O déjà
exploss a anam mi u iai p igė ęs ha eau Lk. Depuis ces peles i exploss a
na u e e shiam en e ai, ca zèda leu s Rd. Je ne peux plus eni , ma bouche m'écla e à moi ié!
LMD(Sln).
2.2. Pa ie au lieu du ou
Les e besmaodges kąs i (1) e y i (2) son a ibués à une pa ie au lieu du ou
mé onymine espèce, puisque les signi ica ions mo i ouan es de ces
ac ionsmaodges (plg. kąs i ʻa gnyb i dan imis (kąsnį)ʼ e y i ʻs um i ykle
mais ą į sk andįʼ) ma quen les ac es essen iels de l'ac ion de mange e apai
nou i u e mange e nou i u e ijimas, e les signi ica ions mo i o i kand
(me oniminées) (plg kąs i, is igy iʼ e y i ʻgodzi, ge i) imi a en le p ocessus
de mange . (1) kąs i 3. ʻa gnyb i dan imis (kąsnį)ʼ: Kandu obuolio. P emiè emen
kąsk du pain, ap ès de la iande. → 4. ʻ algy i, kąsniuo iʼ: Les hommes kanda silkę
a ec du pain, ge ia alų. Plein S'il ous plai quoi skilandžio. Sèskiez à able, kąski e.
Pusse s kandau celui de ce o (BŽe).
(2) mi i 1. ʻs um i ykle nou i u e dans gas andįʼ: Ne ai den s, c'es ou yju
ne am ès comme ga nys. Tokį kąsnį yk, quelį apžiži ( lk.). → 3. ʻgodžiai algy i,
ge iʼ: Ko yji s ačiomis, sèsk?! Ryja comme un che al, a aille comme haanx
( lk.). Il mange de la iande [lašinius] sans pain. Les en an s mangen e mangen des bonbons (BŽe).
2.3. La cause plu ô que le ésul a
P o o ipinė (mo i uojan ) ac ionmajoudi kimš i (1) signi ica ion es liée a ec un
ce ain obje kišim dans un au e obje idų, plg. ʻkiš i (į indą, e mę)ʼ: Papie ius
kemšu į s alčių. Kimš i pakulas dans plyšius. Les hommes kimšo shien à la da žinie.
Dans chiužinium kimšda o s aud des. Viską kemšasi dans pošenes (BŽe). La
signi ica ion mo i ouji du e be es égalemen liée à l'obje (mais o) kišim dans un
au e obje in , seulemen l'obje mé onimiquemen usé es le milieu du homme, plg. ʻdauggy i, godžiai al, ės iʼ:
ANŽELIKA GAIDIENĖ
248 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
Vaikai kemša e kemša py agą. Du pain is kemšu. Kimšo ou de la able. Vaisies,
kimšome, kiek no ėjome (BŽe).
uogų À ce e espèce mé onymine es a ibué e le ac ionmajo di sp ing i (2), don
la signi ica ion ʻgodžiai algy i, y iʼ es me oniminis pe kėlimas, quand ac ion
ijimo) pasekmė ima eikš i pa į eiksmą.
(2) sp ing i 1. ʻnegalė i nu y iʼ: Negaliu algy i juodos duonos – sp ings u (juoda
(godaus pain). L'en an mangean sp ings a plusieu s ois. → 5. ʻgodžiai algy i,
y iʼ: Un sp ings i les pommes, e aux au es ne duodi (BŽe). Sui an es p ésen é
dans l'a icle p elimina us ANN mange un éseau de synonymes.
1 PAV. P elimina us secondai e indi ec e nomina ion de mange éseau de synonymes
ac ionmažodžių
A icles a icles 249 /
An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių
seman iniai a si adimo ypa umai
IŠVADOS
An ines indi ec es nomina ions (ANN) ac ionsmajodžių, appa enan à la concep
VALGY I, signi ica ions analyse pe me ai e les sui an es conclusions: 1.
P o o ipiques les plus ANN mangean des signi ica ions mé apho ées des
ac esmajodžių son : 1) panašu dans mo i uojančia signi icme nusakomą eiksmą
e 2) panašu dans mo i uojančia signi icme nusakomo ac ion pendan le son éle é.
1) Mo i oyan es ac ionsmajodžių signi icmées nuspomu un ce ain ac e-men ai
l'e e à l'obje es de di e s na u e, i. y. l'obje : a) compa é pjaus omas
smailinamas aš inamas e e c. (skap uo i / /); b) inni ié sukamas ( ai y i /); c)
éliminé ne oomas (šluo i); d) dalomas smulkinamas (ka py i);/ e) manipulkomas
p épa és (do o i) e / ) ilgomas minkš inamas (dažy i). A lix l'enquê e cla i ia que
le concep VALGY I a ibués des ac esmajodžių mo i uojancies signi icmées
nusakomu ac e au obje ai un e e es di e si es na u e negu concep GER I.
Cela dé e mine le ca ac è e du p op e bu an e consommé obje bu an obje
es liquide, e mangé mais as (kie a konsis encija), c'es -à-di e, bounoje il peu
ê e inni ié (liežu io pagalba), smulkinamas ( andan ų pagalba) e e c. 2) Les sons
di usés lo s des ac ions de ca ac è e VALGY I appa enan à des mo i s donnan
des signi ica ions di é en es son andžinėjan , andžan, ūkinėjan e pan
( aškin i); pauškėjimo daužan , kalenan e pan. am el quel u į ankiu (pauškin i)
e . . Ainsi ac ionmajodžių, a ibués au concep VALGY I, des signi icmés
p o o ypiennes ma quimi ac ions son le plus sou en liées a ec di e s ac ions,
ce ains obje s de onc ionnemen , animaux e k . squeljiamais obje es
mais as (dažniausiai kie a konsis encija), buamas liquys is. 2. Nomine quelques
mé onymique mange (kaip e gė mo) des mou emen s de signi ica ions qui
peu en ê e assignés au lieu du ésul a (pamp i), de la pa ie au lieu du ou
ga sais, o eiksmažodžių, p iski iamų koncep ui GER I, – su skysčio e-
kėjimo, liejimosi a ba plakimosi me u keliamu ga su. Tokių me a o inių
eikšmių a si adimą lėmė algomo i ge iamo objek o ūšis: algomas
(kąs i) e de la aison au lieu du ésul a (kimš i) espèces de mé onymie.
3. Aupa a an é ude cla i ié que accompagnan le mange ac e à le plus sou en
ak ualizuojami seman iniai signes son liés a ec le mange obje (y comp is
kie u mais u), qui peu ê e smulkinamas den imis, inniamas ližu iu e pan.
Égalemen ès dé aillée maniè e de mange : main(es) mo esys a ec moyen de
mange sans mesu e / lūpų dan ų ližu io ac i i és e en e comme alpykla,
comme so umo jausmo bu einė. /
ANŽELIKA GAIDIENĖ
250 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
SININIM TINKLO SUBRUMPINIMAI
pa ie au lieu du ou (me oniminée espèce) Me a P Me onP
mé apho ique signi ica ions ans é élas Me onP me oniminis
signi ica ions ans é élas Panašu į GV DV panašu į mo y uojančia
signi icme nusakomą eiksmą, e ec uée animal
Panašu à J panašu à mo i uojančia signi icme nusakomą judesį Panašu
à KG panašu à mo i uojančia signi icme nusakomo le son soule é lo s de
l'ac ion
Panašu à T panašu à mo i uojančia signi icme nusakomo la empé a u e
émise lo s de l'ac ion
Panašu į V – panašu į mo y uojančia eikšme nusakomą eiksmą
e e à l'obje PO
PR aison plu ô que ésul a (me oniminée espèce)
PS e e à l'en i é
ésul a RV lieu d'ac ion (me oniminée espèce)
LITERATŪRA
BŽe – engiamas Bend inės lie u ių kalbos žodynas. Redak o ių kolegija: D. Liu ke i-
čienė ( y . edak o ė), G. Nak inienė, R. Pe okienė, D. S e ikienė, K. Vosyly ė, J. Za-
ba skai ė. P og amuo ojas V. Sa ke ičius. D. 1: Į adas, B, C, H, J, O. Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 2013. D. 3: Č, E, Ę, Ė, F, Z. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2014.
P ieiga in e ne e: h p://bkz.lki.l ; BŽe ank aš is.
DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. Kaunas: VDU. P ieiga in e ne e: h p://
eks ynas. du.l / eks ynas/
DŽe – Daba inės lie u ių kalbos žodynas: šeš as ( ečias elek oninis) leidimas, y . ed.
S asys Keinys. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2006; in e ne o e sija, 2011. P iei-
ga in e ne e: h p://dz.lki.l .
Fillmo e Cha les 1982: F ame Seman ics. – Linguis ics in he Mo ning Calm. Seoul.
Gaidienė Anželika 2015: Seman inės eiksmažodžio ge i sinonimų a si adimo
p iežas ys. – Ac a Linguis ica Li huanica 72, 196–220.
Kö esces Zol án 1988: The language o lo e. Lewisbu gh: Associa ed Uni e si y
P ess.
Kö esces Zol án 1990: Emo ion concep s. New Yo k: Sp inge .

S aipsniai / A icles 251
An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių
seman iniai a si adimo ypa umai
Lako – Джордж Лакофф 2004: Женщины, огонь и опасные вещи: что
категории языка говорят нам о мышлении. Пер. с англ. И.Б. Шатуновского.
Москва: Языки славянской культуры.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20: elek oninis a ian as. Redak o ių kolegija: Ge -
ūda Nak inienė ( y . edak o ė), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au as Vi -
kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (a naujin a e -
sija, 2008). P ieiga in e ne e: www.lkz.l .
Schank Roge , Abelson Robe 1977: Sc ip s, Plans, Goals, and Unde s anding:
An Inqui y in o Human Knowledge S uc u es. Hillsdale, NJ: Law ence E lbaum.
Unge e F ied ich, Schmid Hans-Jö g 1996: An in oduc ion o cogni i e linguis-
ics. London: Longman.
Seman ic Peculia i ies o Occu ence o Ea ing
Ve bs o Seconda y Indi ec Nomina ion
SUMMARY
The objec o his a icle is ea ing e bs o seconda y indi ec nomina ion o he Li huanian
language aken om S anda Li huanian Language Dic iona y which is cu en ly in he
p ocess o compila ion. This esea ch seeks o es ima e which ea u es o he ac ual
phenomena, hings o ac ions become seman ic ea u es in he language and de e mine he
ise o new ea ing e bs o seconda y indi ec nomina ion as well as o compa e hem wi h he
co esponding d inking e bs. The a icle ends wi h a p elimina y synonym ne wo k o ea ing
e bs o seconda y indi ec nomina ion.
Mise à disposi ion 2014 m. sep emb e 1 d.
ANŽELIKA GAIDIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uanie
[email protected]