230 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
ANŽELIKA GAIDIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: leksikologija i leksikog a ija.
ANTRINĖS NETIESIOGINĖS
NOMINACIJOS VALGYMO
VEIKSMAŽODŽIŲ SEMANTINIAI
ATSIRADIMO YPATUMAI
Seman ic Peculia i ies o Occu ence o Ea ing
Ve bs o Seconda y Indi ec Nomina ion
ANOTACIJA
Šio s aipsnio objek as y a lie u ių kalbos an inės ne iesioginės nominacijos algymo
eiksmažodžiai, iš ink i iš engiamo Bend inės lie u ių kalbos žodyno. Ty imu siekiama
nus a y i, kokie ik o ės eiškinių, daik ų a eiksmų požymiai kalboje i s a seman iniais
požymiais, lemiančiais an inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių a si-
adimą, bei palygin i juos su a i inkamais gė mo eiksmažodžiais. S aipsnio pabaigoje
pa eikiamas suku as p elimina us an inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksma-
žodžių sinonimų inklas.
ESMINIAI ŽODŽIAI: sinonimas, koncep as, an inė ne iesioginė nominacija, me a o i-
nis eikšmės pe kėlimas, seman inis požymis, sinonimų inklas.
ANNOTATION
The objec o his a icle is ea ing e bs o seconda y indi ec nomina ion o s and-
a d Li huanian language aken om “S anda d Li huanian Language Dic iona y” which
is cu en ly in he p ocess o compila ion. This esea ch seeks o es ima e which ea u es
o he ac ual phenomena, hings o ac ions become seman ic ea u es in he language and
de e mine he ise o he new ea ing e bs o seconda y indi ec nomina ion as well as o
compa e hem wi h he co esponding d inking e bs. The a icle ends wi h a p elimina y
synonym ne wo k o ea ing e bs o seconda y indi ec nomina ion.
KEYWORDS: synonym, concep , seconda y indi ec nomina ion, me apho ical
ans e o meaning, seman ic ea u e, synonyms ne wo k.
S aipsniai / A icles 231
An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių
seman iniai a si adimo ypa umai
0. Šia publikacija ęsiamas au o ės y imų ciklas, ski as VALGYMO i GėRIMO
koncep ui p iklausančių eiksmažodžių eikšmių seman inių požymių analizei.
Neabejojama, kad okio pobūdžio y imai galė ų ap i a spi ies ašku naujo i-
po sinonimų žodynui, lie u ių kalbos ezau ui, ki oms seman inėms on ologi-
joms, ku ių Lie u oje da nė a.
1. Anks esniame au o ės s aipsnyje (plačiau ž . Gaidienė 2015) nag inė i
seman iniai eiksmažodžio ge i sinonimų a si adimo mo y ai. Nus a y a, kad
didesnę gė mo eiksmažodžių dalį suda o an inės ne iesioginės nominacijos
eiksmažodžiai, ku iuos o muojan bene s a biausias aidmuo eko me a o i-
niams polisemiškiems yšiams. Me a o iniu būdu pa adinan gė mo eiksmą
dažniausiai ak ualizuojami seman iniai požymiai y a susiję su iziniu eiksmu
( ankos judesiu), p z.: mes i ʻpaleis i lėk i olyn (pp . anka)ʼ → ʻge i (s aigiuo-
sius gė imus)ʼ, i skysčio keliamu ga su, p z.: pliaup i ʻsma kiai ly iʼ → ʻdaug,
godžiai s ėb i, ge iʼ.
Šio y imo objek u pasi ink as koncep as VALGY I, ku iam eikš i bend inė
lie u ių kalba u i nemažai eiksmažodžių: čiaumo i, d ož i, kąs i, kimš i, ki s i,
y i, sp og i, šu in i, š eis i i . . Dėl algymo eiksmažodžių gausos s aipsnyje
nu a a apsi ibo i ik an inės ne iesioginės nominacijos1 ( oliau – ANN) eiks-
mažodžių, iš ink ų iš engiamo Bend inės lie u ių kalbos žodyno ( oliau – BŽe),
analize. Tokį šal inio pasi inkimą lėmė no as iš i i ANN algymo eiksma-
žodžius, a ojamus bend inėje lie u ių kalboje. S aipsnyje nag inėjami isi2
BŽe as i ANN algymo eiksmažodžiai3.
Ap ašomo y imo ikslas – nus a y i, kokie ik o ės eiškinių, daik ų a
eiksmų požymiai bend inėje kalboje i s a seman iniais požymiais, lemian-
čiais ANN algymo eiksmažodžių a si adimą, gau us duomenis palygin i su
a i inkamais gė mo eiksmažodžiais. Da bo užda iniai: išnag inė i ANN al-
gymo eiksmažodžių seman ines s uk ū as; nus a y i i ap ašy i seman inius
1 P imin ina, kad pi minės nominacijos ezul a as y a neiš es inis eiksmažodis, a si adęs kal-
bančiųjų susi a imu (Jakai ienė 1988: 24), p z.: gu k i ʻ algy i, ge i, les i (pp . godžiai, g ei ai)ʼ
(BŽe); an inės iesioginės nominacijos ezul a as – da inys, ku is sa o aiška i eikšme emiasi
ki u, pap as esnę s uk ū ą u inčiu eiksmažodžiu (ž . en pa , p. 24), p z.: kąsno i ʻpamažu al-
gy iʼ (BŽe); an inės ne iesioginės nominacijos ezul a as – seman inis da inys – naujai susi o -
ma usi žodžio eikšmė (ž . en pa , p. 24), p z.: d ož i 1. ʻsu peiliu a ki u aš iu į ankiu pjaus y i,
smailin i, lygin i, aš in iʼ → 6. ʻgodžiai algy i, ge iʼ (BŽe).
2 Kai ku ie algymo eiksmažodžiai, iksuo i anks esniuose žodynuose (LKŽe, DŽe), BŽe ne ik-
suo i, p z.: skus i 10. ʻgodžiai algy iʼ (LKŽe); 6. ʻgodžiai algy i, ės i, g auž iʼ (DŽe); šlepsė i 2.
ʻneg ažiai, čepsin algy i a ės i, a ulo i, obulo i ʼ (LKŽe); 2. ʻneg ažiai algy i, čepsė iʼ (DŽe)
i k ., odėl šiame s aipsnyje nenag inė i.
3 Reikė ų pab ėž i, kad po galu inio BŽe edaga imo šiame s aipsnyje pa eik i žodyno s aips-
niai gali keis is.
ANŽELIKA GAIDIENĖ
232 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
nag inėjamų eiksmažodžių eikšmių a pusa io san ykius bei gau us duo-
menis palygin i su ANN gė mo eiksmažodžiais; emian is iš i a medžiaga
suku i p elimina ų ANN algymo eiksmažodžių sinonimų inklą. Teo inės
nuos a os, ku iomis emiamasi analizuojan pasi ink us eiksmažodžius, ap-
a os jau minė ame au o ės s aipsnyje, odėl nea odo ikslinga jų čia ka o i.
2. Veiksmažodis algy i y a plačiausiai a ojamas žodis algymui nusaky i.
Daba inės lie u ių kalbos eks yne už iksuo a pe penkiolika ūks ančių jo a -
osenos pa yzdžių4.
Lie u ių kalbos žodynuose nag inėjamas eiksmažodis apib ėžiamas d ejo-
pai. LKŽe i DŽe eiksmažodžio algy i pag indinė eikšmė apib ėžiama gana
abs akčiai:
(1) LKŽe ʻ a o i mais ą, mai in is, so in isʼ, p z.: Miegmi algau, ge iu iki so i
SD445. Ben p ieš algydamas nusip ausk J.Jabl. Čia jų algy a Jn. Vaipy-
damas algau R130, MŽ171. Mes lie u ninkai ba ščius i šiupinį skanų su
lašiniais ga džiais iš i us gi dami algom K.Donel. […];
(2) DŽe ʻ a o i mais ą, mai in isʼ, p z.: Valgy i duoną, s iubą, sū į, aisius.
Valgy i aka ienę. No iu algy i pasiga džiuodamas. […].
BŽe y a išski os d i eiksmažodžio algy i eikšmės:
(3) BŽe 1. ʻim i į bu ną, k am y i i y iʼ, p z.: Man skauda dan į, aš negaliu
algy i. P ašom im i i algy i. Valgydamas nekalbėk. Gulėdamas ne algyk.
Jis sėdi p ie s alo i algo obuolį. Vy ai algo mėsą [s iubą], ne ausys links a.
Kai išalksi, ai i sausą duoną algysi. […].
2. ʻ a o i algį, mais ą; mai in isʼ: I aš išalkau algy i. Nesino i nieko: nei
algy i, nei nieku ei i. Pe Užga ėnes žmonės daug algo. Seniau žmonės
p asčiau algė. Liko kaip šaka: nė algė, nė miegojo. Aš kada algius, kada i
ne algius bu au. Mūsų kul ū iniame a eale algoma su šaukš u, peiliu i ša-
ku e. […].
BŽe apib ėžian pi mą eiksmažodžio algy i eikšmę a k eip as dėmesys
į izinius i iziologinius algymo eiksmo požymius, . y. mais o ʽėmimasʼ,
ʽk am ymasʼ, ʽ ijimasʼ i ʽbu naʼ, apib ėžian an ą – pab ėžiamas pa s mai inimo-
si, so inimosi p ocesas kaip abs ak us, gy ybiškai eikalingas eiškinys. Toks
eikšmių pa eikimas leidžia a ski i d i algymo samp a as – g ynai iziologinę
i abs akčią (kaip mai inimosi, so inimosi p ocesą).
4 Daba inės lie u ių kalbos eks yne pa yzdžių ieško a pagal šaknį alg- pasi enkan asmenuojamą-
sias i neasmenuojamąsias eiksmažodžio algy i, algo, algė o mas.
5 S aipsnyje palik i su umpinimai kaip LKŽe.
S aipsniai / A icles 233
An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių
seman iniai a si adimo ypa umai
3. Laikomasi nuomonės, kad a pažin i požymius, ak ualizuojamus koncep-
ui VALGY I p iklausančių ANN eiksmažodžių eikšmėse, gali padė i nag inė-
jamo koncep o u inį suda an ys a i inkamo iziologinio eiksmo scena ijaus
elemen ai, ku ie bu o nus a y i emian is pa yzdžių6 analize (ž . 2 len elę).
Kogni y inėje ling is ikoje są okos (idealizuo as) kogni y inis modelis (Lako
2004: 99–110), eimas a ba seman inis in e p e acinis ėmas (Fillmo e 1982), sce-
na ijus (Lako 2004: 371–372; 514–537) i sk ip as (Schank, Abelson 1977: 42;
Unge e , Schmid 1996: 211–217), galima eig i, eiškia maždaug ą pa į – kalbi-
nės aiškos sužadin as, am ik a a ka su a ky as žinias apie ku ią no s sudė-
inę si uaciją a kompleksinį į ykį. Valgymą ( aip pa i gė mą) kaip iziologinį
p ocesą suda o iena po ki os einančios nuoseklios azės: mais o ėMIMAS (nebū-
ina azė) – A SIkANDIMAS (a ba įSIURBIMAS, jei ai skys a konsis encija) – kRAM-
YMAS (jei iziologinis p ocesas gė mas, šios azės nė a) – RIjIMAS – VIRškINIMAS
/ SO UMO jAUSMAS. Kadangi są oka eimas labiau pab ėžia s a inį, o scena ijus i
sk ip as – dinaminį am ik o kogni y inio modelio pobūdį, šiame s aipsnyje
pasi ink a a o i scena ijaus są oką (sk ip o są oka labiau aikoma p o o ipinių
sociokul ū inių į ykių ap ašymui, pa yzdžiui, [VALGYMO RES ORANE] sk ip as).
Kaip eigia Geo geʼas Lako as, scena ijus susideda iš kelių on ologinių elemen ų:
p adinės būklės, į ykių sekos i galu inės būklės, . y. scena ijus s uk ū uo as
pagal schemą: iš akos – eiga – ikslas (Lako 2004: 371). Apsk i ai scena ijaus
są oka pi miausiai bu o aiky a emocijoms ap ašy i. 1 len elėje pa eik i G. La-
ko ʼo (1987) i Zol áno Kö escesʼo (1988, 1990) apibend in i PYkčIO (an. AN-
GER)7 i BAIMėS (an. FEAR) scena ijai, ku iuos suda o a ski os, nuosekliai išdės y-
os scenos (nuo p iežas ies iki galu inio eiksmo).
1 LENTELĖ. Pykčio i baimės scena ijai8 (pagal G. Lako ą i Z. Kö escesʼą)
PYKTIS BAIMĖ
1 scena:
p iežas is
Sk iaudėjas įžeidžia auką.
Įžeidžian is eiksmas sukelia aukos
nepasi enkinimą.
Pa ojinga si uacija, galin i sukel i
mi į, izinį a psichinį skausmą.
Auka žino apie g esian į pa ojų.
2 scena:
emocija
Pyk is egzis uoja.
Auka jaučia pykčio sukel us
iziologinius pokyčius.
Baimė egzis uoja.
Auka jaučia baimės sukel us
iziologinius pokyčius.
6 Pa yzdžiai bu o enkami iš Daba inės lie u ių kalbos eks yno (DLKT), Bend inės lie u ių kalbos
žodyno (BŽe) i Lie u ių kalbos žodyno (LKŽe).
7 G. Lako ʼas okio ipo scena ijus adina p o o ipiniais scena ijais (Lako 2004: 514).
8 In o macija paim a i iš e s a s aipsnio au o ės iš F. Unge e , H. Schmid knygos An in oduc ion
o cogni i e linguis ics (1996: 141).
ANŽELIKA GAIDIENĖ
234 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
PYKTIS BAIMĖ
3 scena:
bandymas
kon oliuo i
Auka s engiasi kon oliuo i pyk į. Auka s engiasi ne ody i baimės i /
a ba nebėg i.
4 scena:
kon olės
p a adimas
Pykčio in ensy umas pe žengia
am ik ą ibą.
Pyk is p adeda kon oliuo i auką.
Baimės in ensy umas pe žengia
am ik ą ibą.
Auka nebekon oliuoja baimės.
5 scena:
galu inis
eiksmas
Bausmė:
auka į ykdo bausmę sk iaudėjui.
S aigus a si aukimas:
auka bėga nuo pa ojaus.
Pag indinis pa eik ų scena ijų p incipas – nuosekliai ap ašy i emocijų ka e-
go iją, . y. nuo emocijos a si adimo p adžios (1 scena: p iežas is) i iki pabaigos
(5 scena: galu inis eiksmas). Scena ijuje pa eik os 3-čia (bandymas kon oliuo i)
i 4- a (kon olės p a adimas) scenos y a a čiausiai cen inės – 2-os scenos (emo-
cija), odėl, kaip odo y imai, 3-čia i 4- a scenos y a „da iausios“ koncep ua-
liųjų me a o ų a ž ilgiu (Unge e , Schmid 1996: 141). Kaip eigia F. Unge e is i
H. Schmidas, jeigu paž elg ume į PYkčIO me a o as, pama y ume, kad jų „seka
a kingai a spindi scena ijuje pa eik ų 2 i 3 scenų i 4 scenos ys ymąsi, . y.
PYk IS įkai ina skys į kon eine yje, skys is kyla, spaudimas didėja, a si anda ga-
ai ( isos šios me a o os p iklauso 2 scenai), ada ga ai ampa nekon oliuojami
(3 scena) i , jei ga ai neišeina, kon eine is sp ogs a (4 scena)“ (Unge e , Schmid
1996: 141).
Remian is kon eks o analize s aipsnyje pa eikiamas koncep o VALGY I sce-
na ijus (ž . 2 len elę), susidedan is iš kelių elemen ų: nebū inojo izinio eiks-
mo, einančio p ieš bū inąjį iziologinį eiksmą, . y. ankos (-ų) judesys (-iai)
su algymo p iemone / be p iemonės, i bū inųjų iziologinių eiksmų, . y.
a sikandimo, k am ymo i ijimo (jei algomo objek o konsis encija kie a) a ba
siu bimo i ijimo (jei algomo objek o konsis encija i š a / skys a) i i škini-
mo / so umo jausmo. Nus a y a, kad į ai ūs koncep o VALGY I scena ijaus ele-
men ai ienaip a ki aip y a ak ualizuo i šiam koncep ui p iklausančių eiks-
mažodžių eikšmėse, pa yzdžiui, ʻjudesys ankaʼ ( izinis eiksmas) už iksuo as
eiksmažodžio kabliuo i eikšmėje; ʻk am ymasʼ ( iziologinis eiksmas) – eiks-
mažodžių aškin i, a in i i k . eikšmėse.

S aipsniai / A icles 235
An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių
seman iniai a si adimo ypa umai
2 LENTELĖ. Koncep o VALGY I scena ijus
FIzINIS
VEIkSMAS
Nebū inasis izinis
eiksmas, einan is
p ieš bū inąjį
iziologinį eiksmą.
Mūsų kul ū iniame a eale algoma su šaukš u,
peiliu i šaku e (BŽe). / Jis gy as i s eikas
an p iek osnės daba sėdi, pi š u košę algo
(DLKT). Valgėme a si seno ėje – ankomis,
nebu o nei lėkščių, nei į ankių (DLKT).
A liekan eiksmą
daly auja / nedaly auja
anka su p iemone / be
p iemonės.
FIzIOLOGINIS
VEIkSMAS
Bū inasis iziologinis
eiksmas:
a) a sikandimas Juolab kad daugelis aikų ledus mėgs a algy i
dideliais kąsniais […] (DLKT).
b) k am ymas i
ijimas
Valgis iš ka o bu o neįp as as: s iuba be iebalų
i mėsos, be bu o įdė a da žo ių, ku ias algan
a odė, kad mėsą k am ai (DLKT).
c) siu bimas i ijimas Senelis algo s iubą iš Remb an o dubenėlio
(DLKT).
d) i škinimas /
so umo jausmas
S enki ės algy i leng ai i škinamą mais ą,
kad jis iš sk andžio g eičiau nukeliau ų į ki us
i škinimo o ganus (DLKT).
A liekan minė us
eiksmus daly auja
lūpos, dan ys, liežu is,
ge klė, yklė i pil as.
VEIkSMO
A LIkėjAS
Žmogus / bi ė /
gy ūnas10
Jis algo žu į (DLKT). / Bi elės algo, ne ėda.
(LKŽe). / Vienok i šunyčiai algo upučius,
ku ie puola nuog ponų s alo VlnE46 (LKŽe).
Gaidys šaukia iš as, pa s ne algo LKT355
(Nmč) (LKŽe).
VEIkSMO
OBjEk AS
Konsis encija: i š as /
skys as / kie as mais as.
A sisakysiu kep ų bul ių i deš os, o algysiu
bul ių košę su liesa a ške bei s ogūnais (DLKT).
/ Kisielių galima algy i iek šal ą, iek ka š ą
(DLKT). Jie algo s iubą, ne ausys links a
(BŽe). / Mama pasakos mies elio naujienas, o
aš algysiu ė elio a ež us saldainius (DLKT).
Tė as algyda o ieną mėsą (DLKT).
9 Iš pa yzdžių ma y i, kad algymo eiksmo a likėjas gali bū i ne ik žmogus, be i gy ūnai. Ta-
čiau šiame s aipsnyje nag inėjamas ik algymo iziologinis eiksmas, a liekamas žmogaus.
ANŽELIKA GAIDIENĖ
236 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
VEIkSMO
OBjEk AS
Te minės sa ybės:
šal as / šil as / ka š as
mais as.
Žinoma, eikia kuo daugiau algy i š iežių
da žo ių (DLKT). / Aš mėgs u algy i šil ą
apy ūgš ę košę (DLKT). / Jie ge ia, algo ik ką
an g o elių iškep ą mėsą, klausosi muzikos […]
(DLKT).
4. S aipsnio pabaigoje pa eikiamas p elimina us10 nag inėjamų eiksma-
žodžių sinonimų inklas. Sinonimų inklas bu o izualizuojamas p og ama
Gephy (plačiau ž . h ps://gephi.gi hub.io/).
1. METAFORINIS REIKŠMIŲ PERKĖLIMAS
Me a o inės su algymu susijusios eikšmės gali bū i siejamos su pag indi-
nėmis a ba šalu inėmis eikšmėmis, ku ios y a mo y uojančios.
Pagal eikšmių pe kėlimą galima ski i šiuos me a o inius modelius11:
1.1. Panašu į mo y uojančia eikšme nusakomą eiksmą.
1.2. Panašu į mo y uojančia eikšme nusakomo eiksmo me u keliamą
ga są.
1.3. Panašu į mo y uojančia eikšme nusakomo eiksmo me u a liekamą
judesį.
1.4. Panašu į mo y uojančia eikšme nusakomo eiksmo me u išski iamą
empe a ū ą.
1.5. Panašu į mo y uojančia eikšme nusakomą eiksmą, a liekamą gy ūno.
Toliau šie modeliai nag inėjami smulkiau.
1.1. Panašu į mo y uojančia eikšme nusakomą
eiksmą
Šiam me a o iniam modeliui p iski iamų koncep o VALGY I ANN eiksma-
žodžių eikšmės me a o iniu yšiu siejamos su pag indinėmis (mo y uojan-
čiomis) eikšmėmis, ku iose už iksuo as eiksmas, da an is am ik ą po eikį
objek ui / subjek ui.
10 Tolimesni y imai gali pa ikslin i šiame s aipsnyje pa eikiamą eiksmažodžio algy i sinonimų
inklą.
11 Nus a y i modeliai su ampa su ANN gė mo eiksmažodžių eikšmių a si adimo modeliais.
S aipsniai / A icles 237
An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių
seman iniai a si adimo ypa umai
1.1.1. Panašu į mo y uojančia eikšme nusakomą eiksmą, da an į
am ik ą po eikį objek o s uk ū ai
Mo y uojančiomis eiksmažodžių eikšmėmis nusakomu am ik u eiks-
mu da omą po eikį objek ui galima į a dy i kaip des ukcinį, nes isais na-
g inėjamais a ejais y a keičiama objek o o ma, . y. objek as: a) lyginamas
/ pjaus omas / smailinamas / aš inamas i pan.; b) yniojamas / sukamas; c)
šalinamas / alomas; d) dalomas / smulkinamas; e) a komas / uošiamas
i ) ilgomas / minkš inamas. Pagal ai eiksmažodžiai žemiau suski s y i į
pog upius.
a) Lyginamas / pjaus omas / smailinamas / aš inamas a pan.
objek as
Šiam pog upiui p iklausančių eiksmažodžių p o o ipinėmis eikšmėmis
nusakomas in ensy us izinis eiksmas y a des ukcinis – a liekan eiksmą
aš iu į ankiu keičiama objek o s uk ū a.
Me a o inę su algymu susijusią i p o o ipinę eiksmažodžio skap uo i (1)
eikšmes sieja a liekamo ene gingo, ikslingo eiksmo panašumo pe kėlimo
pama as:
(1) skap uo i 1. ʻskob i, duob i skap u, skap u d ožian da y iʼ: Skap uo i
šaukš ą iš medžio. Jei medis nekie as, ai leng a skap uo i. → 2. ʻgodžiai al-
gy i a ės iʼ: Obuolį skap uo i. Vaikai skap uoja k iaušes (BŽe).
Iš eiksmažodžio pus y i (2) p o o ipinės eikšmės ʻgaląs i, aš in iʼ, many i-
na, y a išsi u uliojusi me a o inė su algymu susijusi eikšmė ʻgodžiai algy iʼ,
ku ios pe kėlimo pama u aip pa galė ume laiky i ene gingą, ikslingą eiksmą.
Galbū galimas su algymu susijusios eikšmės siejimas i su šalu ine eikšme,
už iksuo a LKŽe (BŽe ši eikšmė ne iksuojama), plg. ʻpučian aušin i, ėdin iʼ,
p z.: Įsipilk pu os i pus yk po biškį Lp.
(2) pus y i 2. ʻgaląs i, aš in iʼ: Tė as ilgai pus ė dalgį. Pus as – di žas skus u ui
pus y i. → 4. ʻgodžiai algy iʼ: Kad pus o aikas, kaip kelias dienas ne algęs.
Pus yk mėsą, daugiau nieko nebus (BŽe).
Veiksmažodžio ęs i (3) iš es inė eikšmė ʻgodžiai, daug algy iʼ (p z.: Kad
enčia, kad enčia mėsą. BŽe) g eičiausiai emiasi pag indine – ʻda y i ku in-
čius, įka pasʼ (p z.: Tė as kasme s ak oje en ė inčius, ku ie odė sūnaus ūgį. BŽe)
a ba šalu ine – ʻ an ais pjaus y i, d ožinė iʼ (p z.: Lazdą [s alą] ęs i. BŽe) eikš-
mėmis. Su algymu susijusia i mo y uojančias eikšmes, kaip i aukščiau mi-
nė ų eiksmažodžių, sieja ikslingo eiksmo (a liekamo am ik u į ankiu) pa-
našumo pe kėlimo pama as.
ANŽELIKA GAIDIENĖ
238 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
Šiam pog upiui aip pa p iklauso eiksmažodžiai d ož i (4) i ašy i (5), pla-
čiau ap a i anks esniame au o ės s aipsnyje (ž . Gaidienė 2015: 207):
(4) d ož i 1. ʻsu peiliu a ki u aš iu į ankiu pjaus y i, smailin i, lygin i, aš-
in iʼ: D ož i pieš uką. Meis as d ož u u d ožia len ą. → 6. ʻgodžiai algy-
i, ge iʼ: D ož i lašinius. Vaikai d ožia deš eles, ne ausys links a (BŽe).
(5) ašy i 1. ʻki iu, skliu u, kal u a kuo ki u d ož i, kal i, skap uo i, skliu-
uo i, lygin i (medį, akmenį i pan.)ʼ: Kai išmū ija naujus pama us, ašo
ąs us. Meis ai ašė lauko akmenis. → 3. ʻgodžiai algy i a ge iʼ: Aš daž-
nai algau – ašau i ašau. Vaikai ašo blynus. Tašo kaip Bal us a škę ( lk.)
(BŽe).
b) Vyniojamas / sukamas objek as
Veiksmažodžių ai y i (1), angy i (2) i a šy i (3) p o o ipines i me a o i-
nes eikšmes sieja objek o yniojimo / sukimo eiksmas, ku me a o iškai pa-
a o as objek as y a mais as, o p iemonė, ku ia as mais as yniojamas / su-
kamas, y a liežu is.
(1) ai y i 1. ʻ ynio i, suk i į i inįʼ: Pa ies ą aką ai o. S a ys s akleles, ai ys
d obeles ( lk.). Rai osi ošis, į ugnį įmes a. → 13. ʻgodžiai algy iʼ: Visa šei-
ma ai ė kep ą iš ieną (BŽe).
(2) angy i 1. ʻ ynio i, inguo iʼ: S ilis ai modelių plaukuose įman iai angė
me us kaspinų. Pažeme isokie laidai [ isokios i ės] angosi, neužkliūki e.
→ 4. ʻgodžiai algy iʼ: Nieko nedi ba, ik duoną ango (BŽe).
(3) a šy i 1. ʻblašky i, d aiky i, sklaidy i, el iʼ: Vėjas a šo man plaukus. Jau-
is a šo šiaudų kūgį. Ne a šyk mano ba zdos! → 2. ʻgodžiai, su ape i u al-
gy iʼ: Išalkęs jis dažnai a šo lašinius. Radau jį a šan į kopūs us (BŽe).
c) Šalinamas / alomas objek as
Veiksmažodžių šluo i (1) i š eis i (2) mo y uojančiomis eikšmėmis nusa-
komas ene gingas, a liekamas ne ka ą i su am ik u į ankiu (šluo a, šepečiu
i pan.) eiksmas, ku io me u objek as y a šalinamas / alomas. Mo y uojan-
čias i mo y uo ąsias eikšmes, many ina, sieja a liekamo ene gingo, ikslingo
eiksmo panašumo pe kėlimo pama as.
(1) šluo i 2. ʻb aukian šluo a, šepečiu aly i, da y i š a ųʼ: Senelė šluoja obą
kelis sykius pe dieną. Ne laikas obą šluo i, kai jau s ečiai už a ų ( lk.). 4.
ʻgodžiai algy i, ės iʼ: Iš da bo pa ėjęs iską šluoja. Kad šluoja kaip is die-
nas ne algęs (BŽe).
(2) š eis i 1. ʻ inan aly i, blizgin iʼ: Š eis i peilius [šaukš us]. Vaka su šepe-
čiu š eičiau g indis. → 5. ʻgodžiai algy iʼ: Š eičia kaip iš badų (BŽe).
S aipsniai / A icles 245
An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių
seman iniai a si adimo ypa umai
su kabliuʼ: Šiandien y ai mėšlą kabliuoja.), pa eik a BŽe. Tokiu a eju eikšmės
pe kėlimo pama u galė ume laiky i ko no s skys o (pa yzdžiui, medaus, košės)
sėmimo, kabinimo su p iemone (pa yzdžiui, šaukš u) judesio, nuk eip o į sa e,
asocia y ų a ka ojimą.
Veiksmažodžio knaiby i iš es inė eikšmė (ʻpo upu į kneibian , gnaiban
algy iʼ: Vaikai py agą knaibo. Viešnia paėmė į ankius i p adėjo jais knaiby i žu į.
Knaibo mėsos gabaliuką pus alandį (BŽe) gali bū i siejama su p o o ipine (mo-
y uojančia) eikšme ʻne ka ą, dažnai knieb i, kneib iʼ, p z.: Mama knaibo eš-
lą – i s kukulienę. Mo e ys (su) peiliais knaibė iš g indinio žoles (BŽe). Tokiu a eju
eikšmės pe kėlimo pama u aip pa galė ume laiky i asocia y ų judesio, nu-
k eip o į sa e, a ka ojimą.
5 LENTELĖ. Judesio k yp is (koncep ų VALGY I i GER I lyginimas)
Koncep as VALGY I Koncep as GER I
Judesys Pa yzdžiai Judesys Pa yzdžiai
nuk eip as į sa e kabliuo i
knaiby i
nuk eip as į sa e auk i
--nuk eip as nuo sa ęs mes i
--nuk eip as į sa e (an sa ęs) /
nuo sa ęs
mau i
mauk i
--dažniausiai nuk eip as žemyn lenk i
Šio me a o inio modelio koncep o GER I aiška y a į ai esnė negu koncep o
VALGY I. Koncep ui GER I p iklausan ys eiksmažodžiai p o o ipinėmis eikš-
mėmis žymi judesius, nuk eip us ne ik į sa e (pa yzdžiui, auk i), be i nuo
sa ęs (pa yzdžiui, mes i), an sa ęs (pa yzdžiui, mau i, mauk i) i k . Koncep ui
VALGY I p iklausančių eiksmažodžių p o o ipinės eikšmės žymi judesius, nu-
k eip us į sa e (pa yzdžiui, kabliuo i, knaiby i).
1.4. Panašu į mo y uojančia eikšme nusakomo
eiksmo me u išski iamą empe a ū ą
Šiam me a o iniam modeliui p iklauso eiksmažodis (1) šu in i (plačiau ž .
Gaidienė 2015: 210).
(1) šu in i 1. ʻda y i, kad šus ų (1 .), pamažu i i (uždeng ame inde su ne-
daug skysčio a ga uose)ʼ: Šu in i bul es [ži nius, k iečius]. → 9. ʻgodžiai
algy i a ge iʼ, p z.: Baigiame šu in i saldainius – dėžu ė be eik uščia (BŽe).

ANŽELIKA GAIDIENĖ
246 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
1.5. Panašu į mo y uojančia eikšme nusakomą
eiksmą, a liekamą gy ūno
Me a o inė eiksmažodžio ės i (1) eikšmė ʻgodžiai a neg ažiai algy iʼ, p z.:
Jis ėdė iską iš eilės. Ėda kaip išbadėjęs ilkas (BŽe), išsi u uliojo iš p o o ipinės
eikšmės ʻ a o i ėdalą, paša ą (apie gy ūnus, išsky us paukščius)ʼ, p z.: A kliai
ėda a ižas. Gy uliai ėda, paukščiai lesa, žmonės algo. Pigią mėsą šunys ėda ( lk.)
(BŽe). Kaip bu o ašy a anks esniame au o ės s aipsnyje (ž . Gaidienė 2015: 211),
gy ūnai i jų a liekami eiksmai lie u ių kalboje pap as ai e inami neigiamai,
odėl me a o inės eikšmės pe kėlimo pama u galė ume laiky i es e inį įspūdį, .
y. neg ažų, menkinamąjį a spal į žymin į algymą (kalban apie žmones).
Žemaičių a mėje eiksmažodžio ės i a ojimas algymo (kalban apie
žmones) eikšme y a įp as as (ne u i menkinamojo a spal io), odėl žodynuose
ši eikšmė pap as ai pa eikiama a ski ai (su pažyma a m. (= a minis):
(1) LKŽe (dial.) ʻ algy iʼ: Ans daug ėda K . Mum ės no is Z . P ašom ės i, s e-
eliai Z . […].
(2) DŽe a m. ʻ algy iʼ.
(3) BŽe a m. ʻ a o i mais ąʼ: Žiemą uogienę ik ėsk i no ėk.
Šiam me a o iniam modeliui aip pa p iski iamas eiksmažodis liuob i (2)
(plačiau ž . Gaidienė 2015: 211).
(2) liuob i 1. ʻduo i ės iʼ: Kiaules liuobiame bul ėmis. Laikas ka es liuob i pie ų.
Gy uliai da neliuob i. → 4. ʻgodžiai algy i, ge iʼ: Liuobia lašinius ne išsi-
juosęs (BŽe).
2. METONIMINIS REIKŠMIŲ PERKĖLIMAS
Me oniminis eikšmių pe kėlimo būdas nė a dažnas, ap ik i keli okio pe -
kėlimo a ejai. Nag inėjamus koncep o VALGY I eiksmažodžius galima ski i:
1) ezul a o ie oj eiksmo, 2) dalies ie oj isumos i 3) p iežas ies ie oj ezul-
a o me oniminėms ūšims.
2.1. Rezul a as ie oj eiksmo
Rezul a o ie oj eiksmo me oniminei ūšiai, ku ios yškiausias seman inis
požymis y a pilnumo pojū is, p iski iami eiksmažodžiai pamp i (1), pus i (2)
i sp og i (3).
S aipsniai / A icles 247
An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių
seman iniai a si adimo ypa umai
(1) pamp i 1. ʻpūs is, plės is, pu s i, pus iʼ: Ka ė p isi ijo dobilų su asa i ėmė
pamp i. Pe siėdusį pamps an į aguo į eikia a inė i. → 2. ʻgodžiai, daug
ge i, algy i, y iʼ (BŽe).
(2) pus i 1. ʻdidė i ū iu, apim imi (pp . ko kenksminga užėdus, už algius)ʼ:
Ka ės nuo dobilų pun a. Nuo apsi algymo idu iai pun a. → 2. ʻgodžiai al-
gy i a ge iʼ: Jam ik pus i e ūpi, o p ie da bo nė k us (BŽe).
(3) sp og i 6. ʻgodžiai y i, ės i, ge iʼ: Už eks au sp og i medų, palik i man
(BŽe).
Plg. LKŽe 4. ʻlabai p isipildžius bū i empiamam, plečiamamʼ: O jau
sp ogs a anam idu iai – p igė ęs o andens Lk. Nuo ų pelų i sp ogs a daba
e šiam pil ai, ka užėda jų Rd. Nebegaliu e i, man bu na pusiau sp ogs a!
LMD(Sln).
2.2. Dalis ie oj isumos
Veiksmažodžiai kąs i (1) i y i (2) p iski iami dalies ie oj isumos me o-
niminei ūšiai, kadangi mo y uojančiomis šių eiksmažodžių eikšmėmis (plg.
kąs i ʻa gnyb i dan imis (kąsnį)ʼ i y i ʻs um i ykle mais ą į sk andįʼ) žymimi
algymo eiksmo bū inieji e apai – mais o kandimas i mais o ijimas, o mo y-
uo osiomis (me oniminėmis) eikšmėmis (plg. kąs i ʻ algy i, kąsniuo iʼ i y i
ʻgodžiai algy i, ge iʼ) imamas žymė i isuminis algymo p ocesas.
(1) kąs i 3. ʻa gnyb i dan imis (kąsnį)ʼ: Kandu obuolio. Pi ma kąsk duonos,
paskui mėsos. → 4. ʻ algy i, kąsniuo iʼ: Vy ai kanda silkę su duona, ge ia
alų. P ašom kąs i skilandžio. Sėski e p ie s alo, kąski e. Pus yčių kandau šio
o (BŽe).
(2) y i 1. ʻs um i ykle mais ą į sk andįʼ: Ne u iu dan ų, ai iską yju nek am-
ęs kaip ga nys. Tokį kąsnį yk, kokį apžioji ( lk.). → 3. ʻgodžiai algy i, ge -
iʼ: Ko yji s ačiomis, sėsk?! Ryja kaip a klys, di ba kaip gaidys ( lk.). Jis yja
mėsą [lašinius] be duonos. Vaikai yja i yja saldainius (BŽe).
2.3. P iežas is ie oj ezul a o
P o o ipinė (mo y uojan i) eiksmažodžio kimš i (1) eikšmė y a susijusi su
am ik o objek o kišimu į ki o objek o idų, plg. ʻkiš i (į indą, e mę)ʼ: Popie ius
kemšu į s alčių. Kimš i pakulas į plyšius. Vy ai kimšo šieną į da žinę. Į čiužinį kimš-
da o šiaudų. Viską kemšasi į kišenes (BŽe). Mo y uo oji eiksmažodžio eikšmė
aip pa y a susijusi su objek o (mais o) kišimu į ki o objek o idų, ik me oni-
miškai pa a o as objek as y a žmogaus idus, plg. ʻdaug, godžiai algy i, ės iʼ:
ANŽELIKA GAIDIENĖ
248 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
Vaikai kemša i kemša py agą. Duoną is kemšu. Kimšo iską nuo s alo. Vaisių, uogų
kimšome, kiek no ėjome (BŽe).
Šiai me oniminei ūšiai p iski iamas i eiksmažodis sp ing i (2), ku io
eikšmė ʻgodžiai algy i, y iʼ y a me oniminis pe kėlimas, kai eiksmo (godaus
ijimo) pasekmė ima eikš i pa į eiksmą.
(2) sp ing i 1. ʻnegalė i nu y iʼ: Negaliu algy i juodos duonos – sp ings u (juoda
duona). Vaikelis algydamas sp ings a kelis ka us. → 5. ʻgodžiai algy i,
y iʼ: Vienas sp ings i obuolius, o ki iems neduodi (BŽe).
Toliau s aipsnyje pa eikiamas p elimina us ANN algymo eiksmažodžių
sinonimų inklas.
1 PAV. P elimina us an inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių sino-
nimų inklas
S aipsniai / A icles 249
An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių
seman iniai a si adimo ypa umai
IŠVADOS
An inės ne iesioginės nominacijos (ANN) eiksmažodžių, p iklausančių
koncep ui VALGY I, eikšmių analizė leidžia da y i šias iš adas:
1. P o o ipiškiausi ANN algymo eiksmažodžių eikšmių me a o iniai mo-
deliai y a: 1) „panašu į mo y uojančia eikšme nusakomą eiksmą“ i 2) „pana-
šu į mo y uojančia eikšme nusakomo eiksmo me u keliamą ga są“.
1) Mo y uojančiomis eiksmažodžių eikšmėmis nusakomu am ik u
eiksmu da omas po eikis objek ui y a į ai aus pobūdžio, . y. objek as:
a) lyginamas / pjaus omas / smailinamas / aš inamas i pan. (skap uo-
i); b) yniojamas / sukamas ( ai y i); c) šalinamas / alomas (šluo i); d)
dalomas / smulkinamas (ka py i); e) a komas / uošiamas (do o i) i )
ilgomas / minkš inamas (dažy i). A likus y imą paaiškėjo, kad koncep-
ui VALGY I p iski iamų eiksmažodžių mo y uojančiomis eikšmėmis
nusakomu eiksmu objek ui da omas po eikis y a į ai esnio pobūdžio
negu koncep o GER I. Tai lemia pa ies ge iamo i algomo objek o po-
būdis – ge iamas objek as y a skys is, o algomas – mais as (kie a kon-
sis encija), adinasi, bu noje jis gali bū i yniojamas (liežu io pagalba),
smulkinamas (dan ų pagalba) i pan.
2) Koncep ui VALGY I p iklausančių eiksmažodžių mo y uojančiomis
eikšmėmis žymimų eiksmų me u skleidžiami ga sai y a ski ingo po-
būdžio – aškėjimo ga sas andasi lūžinėjan , daužan, ūkinėjan i
pan. ( aškin i); pauškėjimo – daužan , kalenan i pan. am ik u į an-
kiu (pauškin i) i . . Taigi eiksmažodžių, p iski iamų koncep ui VAL-
GY I, p o o ipinėmis eikšmėmis žymimi eiksmai dažniausiai susiję su
į ai ių eiksmų, am ik ų objek ų eikimo, gy ūnų i k . skleidžiamais
ga sais, o eiksmažodžių, p iski iamų koncep ui GER I, – su skysčio e-
kėjimo, liejimosi a ba plakimosi me u keliamu ga su. Tokių me a o inių
eikšmių a si adimą lėmė algomo i ge iamo objek o ūšis: algomas
objek as y a mais as (dažniausiai kie a konsis encija), ge iamas – skys is.
2. Nus a y i keli me oniminio algymo (kaip i gė mo) eiksmažodžių eikš-
mių pe kėlimo a ejai, ku iuos galima ski i ezul a o ie oj eiksmo (pamp i),
dalies ie oj isumos (kąs i) i p iežas ies ie oj ezul a o (kimš i) me onimijos
ūšims.
3. A likus y imą paaiškėjo, kad pa adinan algymo eiksmą dažniausiai
ak ualizuojami seman iniai požymiai y a susiję su algymo objek u (ypač kie-
u mais u), ku is gali bū i smulkinamas dan imis, yniojamas liežu iu i pan.
Taip pa labai de alizuo as algymo būdas: ankos (-ų) judesys (-iai) su algymo
p iemone / be p iemonės; lūpų / dan ų / liežu io eikla i pil as kaip alpykla,
kaip so umo jausmo bu einė.
ANŽELIKA GAIDIENĖ
250 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
SINONIMŲ TINKLO SUTRUMPINIMAI
DV – dalis ie oj isumos (me oniminė ūšis)
Me a P – me a o inis eikšmių pe kėlimas
Me onP – me oniminis eikšmių pe kėlimas
Panašu į GV – panašu į mo y uojančia eikšme nusakomą eiksmą, a lie-
kamą gy ūno
Panašu į J – panašu į mo y uojančia eikšme nusakomą judesį
Panašu į KG – panašu į mo y uojančia eikšme nusakomo eiksmo me u
keliamą ga są
Panašu į T – panašu į mo y uojančia eikšme nusakomo eiksmo me u iš-
ski iamą empe a ū ą
Panašu į V – panašu į mo y uojančia eikšme nusakomą eiksmą
PO – po eikis objek ui
PR – p iežas is ie oj ezul a o (me oniminė ūšis)
PS – po eikis subjek ui
RV – ezul a as ie oj eiksmo (me oniminė ūšis)
LITERATŪRA
BŽe – engiamas Bend inės lie u ių kalbos žodynas. Redak o ių kolegija: D. Liu ke i-
čienė ( y . edak o ė), G. Nak inienė, R. Pe okienė, D. S e ikienė, K. Vosyly ė, J. Za-
ba skai ė. P og amuo ojas V. Sa ke ičius. D. 1: Į adas, B, C, H, J, O. Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 2013. D. 3: Č, E, Ę, Ė, F, Z. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2014.
P ieiga in e ne e: h p://bkz.lki.l ; BŽe ank aš is.
DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. Kaunas: VDU. P ieiga in e ne e: h p://
eks ynas. du.l / eks ynas/
DŽe – Daba inės lie u ių kalbos žodynas: šeš as ( ečias elek oninis) leidimas, y . ed.
S asys Keinys. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2006; in e ne o e sija, 2011. P iei-
ga in e ne e: h p://dz.lki.l .
Fillmo e Cha les 1982: F ame Seman ics. – Linguis ics in he Mo ning Calm. Seoul.
Gaidienė Anželika 2015: Seman inės eiksmažodžio ge i sinonimų a si adimo
p iežas ys. – Ac a Linguis ica Li huanica 72, 196–220.
Kö esces Zol án 1988: The language o lo e. Lewisbu gh: Associa ed Uni e si y
P ess.
Kö esces Zol án 1990: Emo ion concep s. New Yo k: Sp inge .

S aipsniai / A icles 251
An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių
seman iniai a si adimo ypa umai
Lako – Джордж Лакофф 2004: Женщины, огонь и опасные вещи: что
категории языка говорят нам о мышлении. Пер. с англ. И.Б. Шатуновского.
Москва: Языки славянской культуры.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20: elek oninis a ian as. Redak o ių kolegija: Ge -
ūda Nak inienė ( y . edak o ė), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au as Vi -
kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (a naujin a e -
sija, 2008). P ieiga in e ne e: www.lkz.l .
Schank Roge , Abelson Robe 1977: Sc ip s, Plans, Goals, and Unde s anding:
An Inqui y in o Human Knowledge S uc u es. Hillsdale, NJ: Law ence E lbaum.
Unge e F ied ich, Schmid Hans-Jö g 1996: An in oduc ion o cogni i e linguis-
ics. London: Longman.
Seman ic Peculia i ies o Occu ence o Ea ing
Ve bs o Seconda y Indi ec Nomina ion
SUMMARY
The objec o his a icle is ea ing e bs o seconda y indi ec nomina ion o he Li hu-
anian language aken om “S anda Li huanian Language Dic iona y” which is cu en ly
in he p ocess o compila ion. This esea ch seeks o es ima e which ea u es o he ac ual
phenomena, hings o ac ions become seman ic ea u es in he language and de e mine he
ise o new ea ing e bs o seconda y indi ec nomina ion as well as o compa e hem wi h
he co esponding d inking e bs. The a icle ends wi h a p elimina y synonym ne wo k
o ea ing e bs o seconda y indi ec nomina ion.
Į eik a 2014 m. ugsėjo 1 d.
ANŽELIKA GAIDIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
[email protected]