Antrinės netiesioginės nominacijos valgymo veiksmažodžių semantiniai atsiradimo ypatumai

230 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII ANŽELIKA GAIDIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: leksikologija i leksikog a ija. ANTRINĖS NETIESIOGINĖS NOMINACIJOS VALGYMO VEIKSMAŽODŽIŲ SEMANTINIAI ATSIRADIMO YPATUMAI Seman ic Peculia i ies o Occu ence o Ea ing Ve bs o Seconda y Indi ec Nomina ion ANOTACIJA Šio s aipsnio objek as y a lie u ių kalbos an inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžiai, iš ink i iš engiamo Bend inės lie u ių kalbos žodyno. Ty imu siekiama nus a y i, kokie ik o ės eiškinių, daik ų a eiksmų požymiai kalboje i s a seman iniais požymiais, lemiančiais an inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių a si- adimą, bei palygin i juos su a i inkamais gė mo eiksmažodžiais. S aipsnio pabaigoje pa eikiamas suku as p elimina us an inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksma- žodžių sinonimų inklas. ESMINIAI ŽODŽIAI: sinonimas, koncep as, an inė ne iesioginė nominacija, me a o i- nis eikšmės pe kėlimas, seman inis požymis, sinonimų inklas. ANNOTATION The objec o his a icle is ea ing e bs o seconda y indi ec nomina ion o s and- a d Li huanian language aken om “S anda d Li huanian Language Dic iona y” which is cu en ly in he p ocess o compila ion. This esea ch seeks o es ima e which ea u es o he ac ual phenomena, hings o ac ions become seman ic ea u es in he language and de e mine he ise o he new ea ing e bs o seconda y indi ec nomina ion as well as o compa e hem wi h he co esponding d inking e bs. The a icle ends wi h a p elimina y synonym ne wo k o ea ing e bs o seconda y indi ec nomina ion. KEYWORDS: synonym, concep , seconda y indi ec nomina ion, me apho ical ans e o meaning, seman ic ea u e, synonyms ne wo k. S aipsniai / A icles 231 An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių seman iniai a si adimo ypa umai 0. Šia publikacija ęsiamas au o ės y imų ciklas, ski as VALGYMO i GėRIMO koncep ui p iklausančių eiksmažodžių eikšmių seman inių požymių analizei. Neabejojama, kad okio pobūdžio y imai galė ų ap i a spi ies ašku naujo i- po sinonimų žodynui, lie u ių kalbos ezau ui, ki oms seman inėms on ologi- joms, ku ių Lie u oje da nė a. 1. Anks esniame au o ės s aipsnyje (plačiau ž . Gaidienė 2015) nag inė i seman iniai eiksmažodžio ge i sinonimų a si adimo mo y ai. Nus a y a, kad didesnę gė mo eiksmažodžių dalį suda o an inės ne iesioginės nominacijos eiksmažodžiai, ku iuos o muojan bene s a biausias aidmuo eko me a o i- niams polisemiškiems yšiams. Me a o iniu būdu pa adinan gė mo eiksmą dažniausiai ak ualizuojami seman iniai požymiai y a susiję su iziniu eiksmu ( ankos judesiu), p z.: mes i ʻpaleis i lėk i olyn (pp . anka)ʼ → ʻge i (s aigiuo- sius gė imus)ʼ, i skysčio keliamu ga su, p z.: pliaup i ʻsma kiai ly iʼ → ʻdaug, godžiai s ėb i, ge iʼ. Šio y imo objek u pasi ink as koncep as VALGY I, ku iam eikš i bend inė lie u ių kalba u i nemažai eiksmažodžių: čiaumo i, d ož i, kąs i, kimš i, ki s i, y i, sp og i, šu in i, š eis i i . . Dėl algymo eiksmažodžių gausos s aipsnyje nu a a apsi ibo i ik an inės ne iesioginės nominacijos1 ( oliau – ANN) eiks- mažodžių, iš ink ų iš engiamo Bend inės lie u ių kalbos žodyno ( oliau – BŽe), analize. Tokį šal inio pasi inkimą lėmė no as iš i i ANN algymo eiksma- žodžius, a ojamus bend inėje lie u ių kalboje. S aipsnyje nag inėjami isi2 BŽe as i ANN algymo eiksmažodžiai3. Ap ašomo y imo ikslas – nus a y i, kokie ik o ės eiškinių, daik ų a eiksmų požymiai bend inėje kalboje i s a seman iniais požymiais, lemian- čiais ANN algymo eiksmažodžių a si adimą, gau us duomenis palygin i su a i inkamais gė mo eiksmažodžiais. Da bo užda iniai: išnag inė i ANN al- gymo eiksmažodžių seman ines s uk ū as; nus a y i i ap ašy i seman inius 1 P imin ina, kad pi minės nominacijos ezul a as y a neiš es inis eiksmažodis, a si adęs kal- bančiųjų susi a imu (Jakai ienė 1988: 24), p z.: gu k i ʻ algy i, ge i, les i (pp . godžiai, g ei ai)ʼ (BŽe); an inės iesioginės nominacijos ezul a as – da inys, ku is sa o aiška i eikšme emiasi ki u, pap as esnę s uk ū ą u inčiu eiksmažodžiu (ž . en pa , p. 24), p z.: kąsno i ʻpamažu al- gy iʼ (BŽe); an inės ne iesioginės nominacijos ezul a as – seman inis da inys – naujai susi o - ma usi žodžio eikšmė (ž . en pa , p. 24), p z.: d ož i 1. ʻsu peiliu a ki u aš iu į ankiu pjaus y i, smailin i, lygin i, aš in iʼ → 6. ʻgodžiai algy i, ge iʼ (BŽe). 2 Kai ku ie algymo eiksmažodžiai, iksuo i anks esniuose žodynuose (LKŽe, DŽe), BŽe ne ik- suo i, p z.: skus i 10. ʻgodžiai algy iʼ (LKŽe); 6. ʻgodžiai algy i, ės i, g auž iʼ (DŽe); šlepsė i 2. ʻneg ažiai, čepsin algy i a ės i, a ulo i, obulo i ʼ (LKŽe); 2. ʻneg ažiai algy i, čepsė iʼ (DŽe) i k ., odėl šiame s aipsnyje nenag inė i. 3 Reikė ų pab ėž i, kad po galu inio BŽe edaga imo šiame s aipsnyje pa eik i žodyno s aips- niai gali keis is. ANŽELIKA GAIDIENĖ 232 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII nag inėjamų eiksmažodžių eikšmių a pusa io san ykius bei gau us duo- menis palygin i su ANN gė mo eiksmažodžiais; emian is iš i a medžiaga suku i p elimina ų ANN algymo eiksmažodžių sinonimų inklą. Teo inės nuos a os, ku iomis emiamasi analizuojan pasi ink us eiksmažodžius, ap- a os jau minė ame au o ės s aipsnyje, odėl nea odo ikslinga jų čia ka o i. 2. Veiksmažodis algy i y a plačiausiai a ojamas žodis algymui nusaky i. Daba inės lie u ių kalbos eks yne už iksuo a pe penkiolika ūks ančių jo a - osenos pa yzdžių4. Lie u ių kalbos žodynuose nag inėjamas eiksmažodis apib ėžiamas d ejo- pai. LKŽe i DŽe eiksmažodžio algy i pag indinė eikšmė apib ėžiama gana abs akčiai: (1) LKŽe ʻ a o i mais ą, mai in is, so in isʼ, p z.: Miegmi algau, ge iu iki so i SD445. Ben p ieš algydamas nusip ausk J.Jabl. Čia jų algy a Jn. Vaipy- damas algau R130, MŽ171. Mes lie u ninkai ba ščius i šiupinį skanų su lašiniais ga džiais iš i us gi dami algom K.Donel. […]; (2) DŽe ʻ a o i mais ą, mai in isʼ, p z.: Valgy i duoną, s iubą, sū į, aisius. Valgy i aka ienę. No iu algy i pasiga džiuodamas. […]. BŽe y a išski os d i eiksmažodžio algy i eikšmės: (3) BŽe 1. ʻim i į bu ną, k am y i i y iʼ, p z.: Man skauda dan į, aš negaliu algy i. P ašom im i i algy i. Valgydamas nekalbėk. Gulėdamas ne algyk. Jis sėdi p ie s alo i algo obuolį. Vy ai algo mėsą [s iubą], ne ausys links a. Kai išalksi, ai i sausą duoną algysi. […]. 2. ʻ a o i algį, mais ą; mai in isʼ: I aš išalkau algy i. Nesino i nieko: nei algy i, nei nieku ei i. Pe Užga ėnes žmonės daug algo. Seniau žmonės p asčiau algė. Liko kaip šaka: nė algė, nė miegojo. Aš kada algius, kada i ne algius bu au. Mūsų kul ū iniame a eale algoma su šaukš u, peiliu i ša- ku e. […]. BŽe apib ėžian pi mą eiksmažodžio algy i eikšmę a k eip as dėmesys į izinius i iziologinius algymo eiksmo požymius, . y. mais o ʽėmimasʼ, ʽk am ymasʼ, ʽ ijimasʼ i ʽbu naʼ, apib ėžian an ą – pab ėžiamas pa s mai inimo- si, so inimosi p ocesas kaip abs ak us, gy ybiškai eikalingas eiškinys. Toks eikšmių pa eikimas leidžia a ski i d i algymo samp a as – g ynai iziologinę i abs akčią (kaip mai inimosi, so inimosi p ocesą). 4 Daba inės lie u ių kalbos eks yne pa yzdžių ieško a pagal šaknį alg- pasi enkan asmenuojamą- sias i neasmenuojamąsias eiksmažodžio algy i, algo, algė o mas. 5 S aipsnyje palik i su umpinimai kaip LKŽe. S aipsniai / A icles 233 An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių seman iniai a si adimo ypa umai 3. Laikomasi nuomonės, kad a pažin i požymius, ak ualizuojamus koncep- ui VALGY I p iklausančių ANN eiksmažodžių eikšmėse, gali padė i nag inė- jamo koncep o u inį suda an ys a i inkamo iziologinio eiksmo scena ijaus elemen ai, ku ie bu o nus a y i emian is pa yzdžių6 analize (ž . 2 len elę). Kogni y inėje ling is ikoje są okos (idealizuo as) kogni y inis modelis (Lako 2004: 99–110), eimas a ba seman inis in e p e acinis ėmas (Fillmo e 1982), sce- na ijus (Lako 2004: 371–372; 514–537) i sk ip as (Schank, Abelson 1977: 42; Unge e , Schmid 1996: 211–217), galima eig i, eiškia maždaug ą pa į – kalbi- nės aiškos sužadin as, am ik a a ka su a ky as žinias apie ku ią no s sudė- inę si uaciją a kompleksinį į ykį. Valgymą ( aip pa i gė mą) kaip iziologinį p ocesą suda o iena po ki os einančios nuoseklios azės: mais o ėMIMAS (nebū- ina azė) – A SIkANDIMAS (a ba įSIURBIMAS, jei ai skys a konsis encija) – kRAM- YMAS (jei iziologinis p ocesas gė mas, šios azės nė a) – RIjIMAS – VIRškINIMAS / SO UMO jAUSMAS. Kadangi są oka eimas labiau pab ėžia s a inį, o scena ijus i sk ip as – dinaminį am ik o kogni y inio modelio pobūdį, šiame s aipsnyje pasi ink a a o i scena ijaus są oką (sk ip o są oka labiau aikoma p o o ipinių sociokul ū inių į ykių ap ašymui, pa yzdžiui, [VALGYMO RES ORANE] sk ip as). Kaip eigia Geo geʼas Lako as, scena ijus susideda iš kelių on ologinių elemen ų: p adinės būklės, į ykių sekos i galu inės būklės, . y. scena ijus s uk ū uo as pagal schemą: iš akos – eiga – ikslas (Lako 2004: 371). Apsk i ai scena ijaus są oka pi miausiai bu o aiky a emocijoms ap ašy i. 1 len elėje pa eik i G. La- ko ʼo (1987) i Zol áno Kö escesʼo (1988, 1990) apibend in i PYkčIO (an. AN- GER)7 i BAIMėS (an. FEAR) scena ijai, ku iuos suda o a ski os, nuosekliai išdės y- os scenos (nuo p iežas ies iki galu inio eiksmo). 1 LENTELĖ. Pykčio i baimės scena ijai8 (pagal G. Lako ą i Z. Kö escesʼą) PYKTIS BAIMĖ 1 scena: p iežas is Sk iaudėjas įžeidžia auką. Įžeidžian is eiksmas sukelia aukos nepasi enkinimą. Pa ojinga si uacija, galin i sukel i mi į, izinį a psichinį skausmą. Auka žino apie g esian į pa ojų. 2 scena: emocija Pyk is egzis uoja. Auka jaučia pykčio sukel us iziologinius pokyčius. Baimė egzis uoja. Auka jaučia baimės sukel us iziologinius pokyčius. 6 Pa yzdžiai bu o enkami iš Daba inės lie u ių kalbos eks yno (DLKT), Bend inės lie u ių kalbos žodyno (BŽe) i Lie u ių kalbos žodyno (LKŽe). 7 G. Lako ʼas okio ipo scena ijus adina p o o ipiniais scena ijais (Lako 2004: 514). 8 In o macija paim a i iš e s a s aipsnio au o ės iš F. Unge e , H. Schmid knygos An in oduc ion o cogni i e linguis ics (1996: 141). ANŽELIKA GAIDIENĖ 234 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII PYKTIS BAIMĖ 3 scena: bandymas kon oliuo i Auka s engiasi kon oliuo i pyk į. Auka s engiasi ne ody i baimės i / a ba nebėg i. 4 scena: kon olės p a adimas Pykčio in ensy umas pe žengia am ik ą ibą. Pyk is p adeda kon oliuo i auką. Baimės in ensy umas pe žengia am ik ą ibą. Auka nebekon oliuoja baimės. 5 scena: galu inis eiksmas Bausmė: auka į ykdo bausmę sk iaudėjui. S aigus a si aukimas: auka bėga nuo pa ojaus. Pag indinis pa eik ų scena ijų p incipas – nuosekliai ap ašy i emocijų ka e- go iją, . y. nuo emocijos a si adimo p adžios (1 scena: p iežas is) i iki pabaigos (5 scena: galu inis eiksmas). Scena ijuje pa eik os 3-čia (bandymas kon oliuo i) i 4- a (kon olės p a adimas) scenos y a a čiausiai cen inės – 2-os scenos (emo- cija), odėl, kaip odo y imai, 3-čia i 4- a scenos y a „da iausios“ koncep ua- liųjų me a o ų a ž ilgiu (Unge e , Schmid 1996: 141). Kaip eigia F. Unge e is i H. Schmidas, jeigu paž elg ume į PYkčIO me a o as, pama y ume, kad jų „seka a kingai a spindi scena ijuje pa eik ų 2 i 3 scenų i 4 scenos ys ymąsi, . y. PYk IS įkai ina skys į kon eine yje, skys is kyla, spaudimas didėja, a si anda ga- ai ( isos šios me a o os p iklauso 2 scenai), ada ga ai ampa nekon oliuojami (3 scena) i , jei ga ai neišeina, kon eine is sp ogs a (4 scena)“ (Unge e , Schmid 1996: 141). Remian is kon eks o analize s aipsnyje pa eikiamas koncep o VALGY I sce- na ijus (ž . 2 len elę), susidedan is iš kelių elemen ų: nebū inojo izinio eiks- mo, einančio p ieš bū inąjį iziologinį eiksmą, . y. ankos (-ų) judesys (-iai) su algymo p iemone / be p iemonės, i bū inųjų iziologinių eiksmų, . y. a sikandimo, k am ymo i ijimo (jei algomo objek o konsis encija kie a) a ba siu bimo i ijimo (jei algomo objek o konsis encija i š a / skys a) i i škini- mo / so umo jausmo. Nus a y a, kad į ai ūs koncep o VALGY I scena ijaus ele- men ai ienaip a ki aip y a ak ualizuo i šiam koncep ui p iklausančių eiks- mažodžių eikšmėse, pa yzdžiui, ʻjudesys ankaʼ ( izinis eiksmas) už iksuo as eiksmažodžio kabliuo i eikšmėje; ʻk am ymasʼ ( iziologinis eiksmas) – eiks- mažodžių aškin i, a in i i k . eikšmėse. S aipsniai / A icles 235 An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių seman iniai a si adimo ypa umai 2 LENTELĖ. Koncep o VALGY I scena ijus FIzINIS VEIkSMAS Nebū inasis izinis eiksmas, einan is p ieš bū inąjį iziologinį eiksmą. Mūsų kul ū iniame a eale algoma su šaukš u, peiliu i šaku e (BŽe). / Jis gy as i s eikas an p iek osnės daba sėdi, pi š u košę algo (DLKT). Valgėme a si seno ėje – ankomis, nebu o nei lėkščių, nei į ankių (DLKT). A liekan eiksmą daly auja / nedaly auja anka su p iemone / be p iemonės. FIzIOLOGINIS VEIkSMAS Bū inasis iziologinis eiksmas: a) a sikandimas Juolab kad daugelis aikų ledus mėgs a algy i dideliais kąsniais […] (DLKT). b) k am ymas i ijimas Valgis iš ka o bu o neįp as as: s iuba be iebalų i mėsos, be bu o įdė a da žo ių, ku ias algan a odė, kad mėsą k am ai (DLKT). c) siu bimas i ijimas Senelis algo s iubą iš Remb an o dubenėlio (DLKT). d) i škinimas / so umo jausmas S enki ės algy i leng ai i škinamą mais ą, kad jis iš sk andžio g eičiau nukeliau ų į ki us i škinimo o ganus (DLKT). A liekan minė us eiksmus daly auja lūpos, dan ys, liežu is, ge klė, yklė i pil as. VEIkSMO A LIkėjAS Žmogus / bi ė / gy ūnas10 Jis algo žu į (DLKT). / Bi elės algo, ne ėda. (LKŽe). / Vienok i šunyčiai algo upučius, ku ie puola nuog ponų s alo VlnE46 (LKŽe). Gaidys šaukia iš as, pa s ne algo LKT355 (Nmč) (LKŽe). VEIkSMO OBjEk AS Konsis encija: i š as / skys as / kie as mais as. A sisakysiu kep ų bul ių i deš os, o algysiu bul ių košę su liesa a ške bei s ogūnais (DLKT). / Kisielių galima algy i iek šal ą, iek ka š ą (DLKT). Jie algo s iubą, ne ausys links a (BŽe). / Mama pasakos mies elio naujienas, o aš algysiu ė elio a ež us saldainius (DLKT). Tė as algyda o ieną mėsą (DLKT). 9 Iš pa yzdžių ma y i, kad algymo eiksmo a likėjas gali bū i ne ik žmogus, be i gy ūnai. Ta- čiau šiame s aipsnyje nag inėjamas ik algymo iziologinis eiksmas, a liekamas žmogaus. ANŽELIKA GAIDIENĖ 236 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII VEIkSMO OBjEk AS Te minės sa ybės: šal as / šil as / ka š as mais as. Žinoma, eikia kuo daugiau algy i š iežių da žo ių (DLKT). / Aš mėgs u algy i šil ą apy ūgš ę košę (DLKT). / Jie ge ia, algo ik ką an g o elių iškep ą mėsą, klausosi muzikos […] (DLKT). 4. S aipsnio pabaigoje pa eikiamas p elimina us10 nag inėjamų eiksma- žodžių sinonimų inklas. Sinonimų inklas bu o izualizuojamas p og ama Gephy (plačiau ž . h ps://gephi.gi hub.io/). 1. METAFORINIS REIKŠMIŲ PERKĖLIMAS Me a o inės su algymu susijusios eikšmės gali bū i siejamos su pag indi- nėmis a ba šalu inėmis eikšmėmis, ku ios y a mo y uojančios. Pagal eikšmių pe kėlimą galima ski i šiuos me a o inius modelius11: 1.1. Panašu į mo y uojančia eikšme nusakomą eiksmą. 1.2. Panašu į mo y uojančia eikšme nusakomo eiksmo me u keliamą ga są. 1.3. Panašu į mo y uojančia eikšme nusakomo eiksmo me u a liekamą judesį. 1.4. Panašu į mo y uojančia eikšme nusakomo eiksmo me u išski iamą empe a ū ą. 1.5. Panašu į mo y uojančia eikšme nusakomą eiksmą, a liekamą gy ūno. Toliau šie modeliai nag inėjami smulkiau. 1.1. Panašu į mo y uojančia eikšme nusakomą eiksmą Šiam me a o iniam modeliui p iski iamų koncep o VALGY I ANN eiksma- žodžių eikšmės me a o iniu yšiu siejamos su pag indinėmis (mo y uojan- čiomis) eikšmėmis, ku iose už iksuo as eiksmas, da an is am ik ą po eikį objek ui / subjek ui. 10 Tolimesni y imai gali pa ikslin i šiame s aipsnyje pa eikiamą eiksmažodžio algy i sinonimų inklą. 11 Nus a y i modeliai su ampa su ANN gė mo eiksmažodžių eikšmių a si adimo modeliais. S aipsniai / A icles 237 An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių seman iniai a si adimo ypa umai 1.1.1. Panašu į mo y uojančia eikšme nusakomą eiksmą, da an į am ik ą po eikį objek o s uk ū ai Mo y uojančiomis eiksmažodžių eikšmėmis nusakomu am ik u eiks- mu da omą po eikį objek ui galima į a dy i kaip des ukcinį, nes isais na- g inėjamais a ejais y a keičiama objek o o ma, . y. objek as: a) lyginamas / pjaus omas / smailinamas / aš inamas i pan.; b) yniojamas / sukamas; c) šalinamas / alomas; d) dalomas / smulkinamas; e) a komas / uošiamas i ) ilgomas / minkš inamas. Pagal ai eiksmažodžiai žemiau suski s y i į pog upius. a) Lyginamas / pjaus omas / smailinamas / aš inamas a pan. objek as Šiam pog upiui p iklausančių eiksmažodžių p o o ipinėmis eikšmėmis nusakomas in ensy us izinis eiksmas y a des ukcinis – a liekan eiksmą aš iu į ankiu keičiama objek o s uk ū a. Me a o inę su algymu susijusią i p o o ipinę eiksmažodžio skap uo i (1) eikšmes sieja a liekamo ene gingo, ikslingo eiksmo panašumo pe kėlimo pama as: (1) skap uo i 1. ʻskob i, duob i skap u, skap u d ožian da y iʼ: Skap uo i šaukš ą iš medžio. Jei medis nekie as, ai leng a skap uo i. → 2. ʻgodžiai al- gy i a ės iʼ: Obuolį skap uo i. Vaikai skap uoja k iaušes (BŽe). Iš eiksmažodžio pus y i (2) p o o ipinės eikšmės ʻgaląs i, aš in iʼ, many i- na, y a išsi u uliojusi me a o inė su algymu susijusi eikšmė ʻgodžiai algy iʼ, ku ios pe kėlimo pama u aip pa galė ume laiky i ene gingą, ikslingą eiksmą. Galbū galimas su algymu susijusios eikšmės siejimas i su šalu ine eikšme, už iksuo a LKŽe (BŽe ši eikšmė ne iksuojama), plg. ʻpučian aušin i, ėdin iʼ, p z.: Įsipilk pu os i pus yk po biškį Lp. (2) pus y i 2. ʻgaląs i, aš in iʼ: Tė as ilgai pus ė dalgį. Pus as – di žas skus u ui pus y i. → 4. ʻgodžiai algy iʼ: Kad pus o aikas, kaip kelias dienas ne algęs. Pus yk mėsą, daugiau nieko nebus (BŽe). Veiksmažodžio ęs i (3) iš es inė eikšmė ʻgodžiai, daug algy iʼ (p z.: Kad enčia, kad enčia mėsą. BŽe) g eičiausiai emiasi pag indine – ʻda y i ku in- čius, įka pasʼ (p z.: Tė as kasme s ak oje en ė inčius, ku ie odė sūnaus ūgį. BŽe) a ba šalu ine – ʻ an ais pjaus y i, d ožinė iʼ (p z.: Lazdą [s alą] ęs i. BŽe) eikš- mėmis. Su algymu susijusia i mo y uojančias eikšmes, kaip i aukščiau mi- nė ų eiksmažodžių, sieja ikslingo eiksmo (a liekamo am ik u į ankiu) pa- našumo pe kėlimo pama as. ANŽELIKA GAIDIENĖ 238 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII Šiam pog upiui aip pa p iklauso eiksmažodžiai d ož i (4) i ašy i (5), pla- čiau ap a i anks esniame au o ės s aipsnyje (ž . Gaidienė 2015: 207): (4) d ož i 1. ʻsu peiliu a ki u aš iu į ankiu pjaus y i, smailin i, lygin i, aš- in iʼ: D ož i pieš uką. Meis as d ož u u d ožia len ą. → 6. ʻgodžiai algy- i, ge iʼ: D ož i lašinius. Vaikai d ožia deš eles, ne ausys links a (BŽe). (5) ašy i 1. ʻki iu, skliu u, kal u a kuo ki u d ož i, kal i, skap uo i, skliu- uo i, lygin i (medį, akmenį i pan.)ʼ: Kai išmū ija naujus pama us, ašo ąs us. Meis ai ašė lauko akmenis. → 3. ʻgodžiai algy i a ge iʼ: Aš daž- nai algau – ašau i ašau. Vaikai ašo blynus. Tašo kaip Bal us a škę ( lk.) (BŽe). b) Vyniojamas / sukamas objek as Veiksmažodžių ai y i (1), angy i (2) i a šy i (3) p o o ipines i me a o i- nes eikšmes sieja objek o yniojimo / sukimo eiksmas, ku me a o iškai pa- a o as objek as y a mais as, o p iemonė, ku ia as mais as yniojamas / su- kamas, y a liežu is. (1) ai y i 1. ʻ ynio i, suk i į i inįʼ: Pa ies ą aką ai o. S a ys s akleles, ai ys d obeles ( lk.). Rai osi ošis, į ugnį įmes a. → 13. ʻgodžiai algy iʼ: Visa šei- ma ai ė kep ą iš ieną (BŽe). (2) angy i 1. ʻ ynio i, inguo iʼ: S ilis ai modelių plaukuose įman iai angė me us kaspinų. Pažeme isokie laidai [ isokios i ės] angosi, neužkliūki e. → 4. ʻgodžiai algy iʼ: Nieko nedi ba, ik duoną ango (BŽe). (3) a šy i 1. ʻblašky i, d aiky i, sklaidy i, el iʼ: Vėjas a šo man plaukus. Jau- is a šo šiaudų kūgį. Ne a šyk mano ba zdos! → 2. ʻgodžiai, su ape i u al- gy iʼ: Išalkęs jis dažnai a šo lašinius. Radau jį a šan į kopūs us (BŽe). c) Šalinamas / alomas objek as Veiksmažodžių šluo i (1) i š eis i (2) mo y uojančiomis eikšmėmis nusa- komas ene gingas, a liekamas ne ka ą i su am ik u į ankiu (šluo a, šepečiu i pan.) eiksmas, ku io me u objek as y a šalinamas / alomas. Mo y uojan- čias i mo y uo ąsias eikšmes, many ina, sieja a liekamo ene gingo, ikslingo eiksmo panašumo pe kėlimo pama as. (1) šluo i 2. ʻb aukian šluo a, šepečiu aly i, da y i š a ųʼ: Senelė šluoja obą kelis sykius pe dieną. Ne laikas obą šluo i, kai jau s ečiai už a ų ( lk.). 4. ʻgodžiai algy i, ės iʼ: Iš da bo pa ėjęs iską šluoja. Kad šluoja kaip is die- nas ne algęs (BŽe). (2) š eis i 1. ʻ inan aly i, blizgin iʼ: Š eis i peilius [šaukš us]. Vaka su šepe- čiu š eičiau g indis. → 5. ʻgodžiai algy iʼ: Š eičia kaip iš badų (BŽe). S aipsniai / A icles 245 An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių seman iniai a si adimo ypa umai su kabliuʼ: Šiandien y ai mėšlą kabliuoja.), pa eik a BŽe. Tokiu a eju eikšmės pe kėlimo pama u galė ume laiky i ko no s skys o (pa yzdžiui, medaus, košės) sėmimo, kabinimo su p iemone (pa yzdžiui, šaukš u) judesio, nuk eip o į sa e, asocia y ų a ka ojimą. Veiksmažodžio knaiby i iš es inė eikšmė (ʻpo upu į kneibian , gnaiban algy iʼ: Vaikai py agą knaibo. Viešnia paėmė į ankius i p adėjo jais knaiby i žu į. Knaibo mėsos gabaliuką pus alandį (BŽe) gali bū i siejama su p o o ipine (mo- y uojančia) eikšme ʻne ka ą, dažnai knieb i, kneib iʼ, p z.: Mama knaibo eš- lą – i s kukulienę. Mo e ys (su) peiliais knaibė iš g indinio žoles (BŽe). Tokiu a eju eikšmės pe kėlimo pama u aip pa galė ume laiky i asocia y ų judesio, nu- k eip o į sa e, a ka ojimą. 5 LENTELĖ. Judesio k yp is (koncep ų VALGY I i GER I lyginimas) Koncep as VALGY I Koncep as GER I Judesys Pa yzdžiai Judesys Pa yzdžiai nuk eip as į sa e kabliuo i knaiby i nuk eip as į sa e auk i --nuk eip as nuo sa ęs mes i --nuk eip as į sa e (an sa ęs) / nuo sa ęs mau i mauk i --dažniausiai nuk eip as žemyn lenk i Šio me a o inio modelio koncep o GER I aiška y a į ai esnė negu koncep o VALGY I. Koncep ui GER I p iklausan ys eiksmažodžiai p o o ipinėmis eikš- mėmis žymi judesius, nuk eip us ne ik į sa e (pa yzdžiui, auk i), be i nuo sa ęs (pa yzdžiui, mes i), an sa ęs (pa yzdžiui, mau i, mauk i) i k . Koncep ui VALGY I p iklausančių eiksmažodžių p o o ipinės eikšmės žymi judesius, nu- k eip us į sa e (pa yzdžiui, kabliuo i, knaiby i). 1.4. Panašu į mo y uojančia eikšme nusakomo eiksmo me u išski iamą empe a ū ą Šiam me a o iniam modeliui p iklauso eiksmažodis (1) šu in i (plačiau ž . Gaidienė 2015: 210). (1) šu in i 1. ʻda y i, kad šus ų (1 .), pamažu i i (uždeng ame inde su ne- daug skysčio a ga uose)ʼ: Šu in i bul es [ži nius, k iečius]. → 9. ʻgodžiai algy i a ge iʼ, p z.: Baigiame šu in i saldainius – dėžu ė be eik uščia (BŽe). ANŽELIKA GAIDIENĖ 246 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII 1.5. Panašu į mo y uojančia eikšme nusakomą eiksmą, a liekamą gy ūno Me a o inė eiksmažodžio ės i (1) eikšmė ʻgodžiai a neg ažiai algy iʼ, p z.: Jis ėdė iską iš eilės. Ėda kaip išbadėjęs ilkas (BŽe), išsi u uliojo iš p o o ipinės eikšmės ʻ a o i ėdalą, paša ą (apie gy ūnus, išsky us paukščius)ʼ, p z.: A kliai ėda a ižas. Gy uliai ėda, paukščiai lesa, žmonės algo. Pigią mėsą šunys ėda ( lk.) (BŽe). Kaip bu o ašy a anks esniame au o ės s aipsnyje (ž . Gaidienė 2015: 211), gy ūnai i jų a liekami eiksmai lie u ių kalboje pap as ai e inami neigiamai, odėl me a o inės eikšmės pe kėlimo pama u galė ume laiky i es e inį įspūdį, . y. neg ažų, menkinamąjį a spal į žymin į algymą (kalban apie žmones). Žemaičių a mėje eiksmažodžio ės i a ojimas algymo (kalban apie žmones) eikšme y a įp as as (ne u i menkinamojo a spal io), odėl žodynuose ši eikšmė pap as ai pa eikiama a ski ai (su pažyma a m. (= a minis): (1) LKŽe (dial.) ʻ algy iʼ: Ans daug ėda K . Mum ės no is Z . P ašom ės i, s e- eliai Z . […]. (2) DŽe a m. ʻ algy iʼ. (3) BŽe a m. ʻ a o i mais ąʼ: Žiemą uogienę ik ėsk i no ėk. Šiam me a o iniam modeliui aip pa p iski iamas eiksmažodis liuob i (2) (plačiau ž . Gaidienė 2015: 211). (2) liuob i 1. ʻduo i ės iʼ: Kiaules liuobiame bul ėmis. Laikas ka es liuob i pie ų. Gy uliai da neliuob i. → 4. ʻgodžiai algy i, ge iʼ: Liuobia lašinius ne išsi- juosęs (BŽe). 2. METONIMINIS REIKŠMIŲ PERKĖLIMAS Me oniminis eikšmių pe kėlimo būdas nė a dažnas, ap ik i keli okio pe - kėlimo a ejai. Nag inėjamus koncep o VALGY I eiksmažodžius galima ski i: 1) ezul a o ie oj eiksmo, 2) dalies ie oj isumos i 3) p iežas ies ie oj ezul- a o me oniminėms ūšims. 2.1. Rezul a as ie oj eiksmo Rezul a o ie oj eiksmo me oniminei ūšiai, ku ios yškiausias seman inis požymis y a pilnumo pojū is, p iski iami eiksmažodžiai pamp i (1), pus i (2) i sp og i (3). S aipsniai / A icles 247 An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių seman iniai a si adimo ypa umai (1) pamp i 1. ʻpūs is, plės is, pu s i, pus iʼ: Ka ė p isi ijo dobilų su asa i ėmė pamp i. Pe siėdusį pamps an į aguo į eikia a inė i. → 2. ʻgodžiai, daug ge i, algy i, y iʼ (BŽe). (2) pus i 1. ʻdidė i ū iu, apim imi (pp . ko kenksminga užėdus, už algius)ʼ: Ka ės nuo dobilų pun a. Nuo apsi algymo idu iai pun a. → 2. ʻgodžiai al- gy i a ge iʼ: Jam ik pus i e ūpi, o p ie da bo nė k us (BŽe). (3) sp og i 6. ʻgodžiai y i, ės i, ge iʼ: Už eks au sp og i medų, palik i man (BŽe). Plg. LKŽe 4. ʻlabai p isipildžius bū i empiamam, plečiamamʼ: O jau sp ogs a anam idu iai – p igė ęs o andens Lk. Nuo ų pelų i sp ogs a daba e šiam pil ai, ka užėda jų Rd. Nebegaliu e i, man bu na pusiau sp ogs a! LMD(Sln). 2.2. Dalis ie oj isumos Veiksmažodžiai kąs i (1) i y i (2) p iski iami dalies ie oj isumos me o- niminei ūšiai, kadangi mo y uojančiomis šių eiksmažodžių eikšmėmis (plg. kąs i ʻa gnyb i dan imis (kąsnį)ʼ i y i ʻs um i ykle mais ą į sk andįʼ) žymimi algymo eiksmo bū inieji e apai – mais o kandimas i mais o ijimas, o mo y- uo osiomis (me oniminėmis) eikšmėmis (plg. kąs i ʻ algy i, kąsniuo iʼ i y i ʻgodžiai algy i, ge iʼ) imamas žymė i isuminis algymo p ocesas. (1) kąs i 3. ʻa gnyb i dan imis (kąsnį)ʼ: Kandu obuolio. Pi ma kąsk duonos, paskui mėsos. → 4. ʻ algy i, kąsniuo iʼ: Vy ai kanda silkę su duona, ge ia alų. P ašom kąs i skilandžio. Sėski e p ie s alo, kąski e. Pus yčių kandau šio o (BŽe). (2) y i 1. ʻs um i ykle mais ą į sk andįʼ: Ne u iu dan ų, ai iską yju nek am- ęs kaip ga nys. Tokį kąsnį yk, kokį apžioji ( lk.). → 3. ʻgodžiai algy i, ge - iʼ: Ko yji s ačiomis, sėsk?! Ryja kaip a klys, di ba kaip gaidys ( lk.). Jis yja mėsą [lašinius] be duonos. Vaikai yja i yja saldainius (BŽe). 2.3. P iežas is ie oj ezul a o P o o ipinė (mo y uojan i) eiksmažodžio kimš i (1) eikšmė y a susijusi su am ik o objek o kišimu į ki o objek o idų, plg. ʻkiš i (į indą, e mę)ʼ: Popie ius kemšu į s alčių. Kimš i pakulas į plyšius. Vy ai kimšo šieną į da žinę. Į čiužinį kimš- da o šiaudų. Viską kemšasi į kišenes (BŽe). Mo y uo oji eiksmažodžio eikšmė aip pa y a susijusi su objek o (mais o) kišimu į ki o objek o idų, ik me oni- miškai pa a o as objek as y a žmogaus idus, plg. ʻdaug, godžiai algy i, ės iʼ: ANŽELIKA GAIDIENĖ 248 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII Vaikai kemša i kemša py agą. Duoną is kemšu. Kimšo iską nuo s alo. Vaisių, uogų kimšome, kiek no ėjome (BŽe). Šiai me oniminei ūšiai p iski iamas i eiksmažodis sp ing i (2), ku io eikšmė ʻgodžiai algy i, y iʼ y a me oniminis pe kėlimas, kai eiksmo (godaus ijimo) pasekmė ima eikš i pa į eiksmą. (2) sp ing i 1. ʻnegalė i nu y iʼ: Negaliu algy i juodos duonos – sp ings u (juoda duona). Vaikelis algydamas sp ings a kelis ka us. → 5. ʻgodžiai algy i, y iʼ: Vienas sp ings i obuolius, o ki iems neduodi (BŽe). Toliau s aipsnyje pa eikiamas p elimina us ANN algymo eiksmažodžių sinonimų inklas. 1 PAV. P elimina us an inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių sino- nimų inklas S aipsniai / A icles 249 An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių seman iniai a si adimo ypa umai IŠVADOS An inės ne iesioginės nominacijos (ANN) eiksmažodžių, p iklausančių koncep ui VALGY I, eikšmių analizė leidžia da y i šias iš adas: 1. P o o ipiškiausi ANN algymo eiksmažodžių eikšmių me a o iniai mo- deliai y a: 1) „panašu į mo y uojančia eikšme nusakomą eiksmą“ i 2) „pana- šu į mo y uojančia eikšme nusakomo eiksmo me u keliamą ga są“. 1) Mo y uojančiomis eiksmažodžių eikšmėmis nusakomu am ik u eiksmu da omas po eikis objek ui y a į ai aus pobūdžio, . y. objek as: a) lyginamas / pjaus omas / smailinamas / aš inamas i pan. (skap uo- i); b) yniojamas / sukamas ( ai y i); c) šalinamas / alomas (šluo i); d) dalomas / smulkinamas (ka py i); e) a komas / uošiamas (do o i) i ) ilgomas / minkš inamas (dažy i). A likus y imą paaiškėjo, kad koncep- ui VALGY I p iski iamų eiksmažodžių mo y uojančiomis eikšmėmis nusakomu eiksmu objek ui da omas po eikis y a į ai esnio pobūdžio negu koncep o GER I. Tai lemia pa ies ge iamo i algomo objek o po- būdis – ge iamas objek as y a skys is, o algomas – mais as (kie a kon- sis encija), adinasi, bu noje jis gali bū i yniojamas (liežu io pagalba), smulkinamas (dan ų pagalba) i pan. 2) Koncep ui VALGY I p iklausančių eiksmažodžių mo y uojančiomis eikšmėmis žymimų eiksmų me u skleidžiami ga sai y a ski ingo po- būdžio – aškėjimo ga sas andasi lūžinėjan , daužan, ūkinėjan i pan. ( aškin i); pauškėjimo – daužan , kalenan i pan. am ik u į an- kiu (pauškin i) i . . Taigi eiksmažodžių, p iski iamų koncep ui VAL- GY I, p o o ipinėmis eikšmėmis žymimi eiksmai dažniausiai susiję su į ai ių eiksmų, am ik ų objek ų eikimo, gy ūnų i k . skleidžiamais ga sais, o eiksmažodžių, p iski iamų koncep ui GER I, – su skysčio e- kėjimo, liejimosi a ba plakimosi me u keliamu ga su. Tokių me a o inių eikšmių a si adimą lėmė algomo i ge iamo objek o ūšis: algomas objek as y a mais as (dažniausiai kie a konsis encija), ge iamas – skys is. 2. Nus a y i keli me oniminio algymo (kaip i gė mo) eiksmažodžių eikš- mių pe kėlimo a ejai, ku iuos galima ski i ezul a o ie oj eiksmo (pamp i), dalies ie oj isumos (kąs i) i p iežas ies ie oj ezul a o (kimš i) me onimijos ūšims. 3. A likus y imą paaiškėjo, kad pa adinan algymo eiksmą dažniausiai ak ualizuojami seman iniai požymiai y a susiję su algymo objek u (ypač kie- u mais u), ku is gali bū i smulkinamas dan imis, yniojamas liežu iu i pan. Taip pa labai de alizuo as algymo būdas: ankos (-ų) judesys (-iai) su algymo p iemone / be p iemonės; lūpų / dan ų / liežu io eikla i pil as kaip alpykla, kaip so umo jausmo bu einė. ANŽELIKA GAIDIENĖ 250 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII SINONIMŲ TINKLO SUTRUMPINIMAI DV – dalis ie oj isumos (me oniminė ūšis) Me a P – me a o inis eikšmių pe kėlimas Me onP – me oniminis eikšmių pe kėlimas Panašu į GV – panašu į mo y uojančia eikšme nusakomą eiksmą, a lie- kamą gy ūno Panašu į J – panašu į mo y uojančia eikšme nusakomą judesį Panašu į KG – panašu į mo y uojančia eikšme nusakomo eiksmo me u keliamą ga są Panašu į T – panašu į mo y uojančia eikšme nusakomo eiksmo me u iš- ski iamą empe a ū ą Panašu į V – panašu į mo y uojančia eikšme nusakomą eiksmą PO – po eikis objek ui PR – p iežas is ie oj ezul a o (me oniminė ūšis) PS – po eikis subjek ui RV – ezul a as ie oj eiksmo (me oniminė ūšis) LITERATŪRA BŽe – engiamas Bend inės lie u ių kalbos žodynas. Redak o ių kolegija: D. Liu ke i- čienė ( y . edak o ė), G. Nak inienė, R. Pe okienė, D. S e ikienė, K. Vosyly ė, J. Za- ba skai ė. P og amuo ojas V. Sa ke ičius. D. 1: Į adas, B, C, H, J, O. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2013. D. 3: Č, E, Ę, Ė, F, Z. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2014. P ieiga in e ne e: h p://bkz.lki.l ; BŽe ank aš is. DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. Kaunas: VDU. P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas. du.l / eks ynas/ DŽe – Daba inės lie u ių kalbos žodynas: šeš as ( ečias elek oninis) leidimas, y . ed. S asys Keinys. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2006; in e ne o e sija, 2011. P iei- ga in e ne e: h p://dz.lki.l . Fillmo e Cha les 1982: F ame Seman ics. – Linguis ics in he Mo ning Calm. Seoul. Gaidienė Anželika 2015: Seman inės eiksmažodžio ge i sinonimų a si adimo p iežas ys. – Ac a Linguis ica Li huanica 72, 196–220. Kö esces Zol án 1988: The language o lo e. Lewisbu gh: Associa ed Uni e si y P ess. Kö esces Zol án 1990: Emo ion concep s. New Yo k: Sp inge . S aipsniai / A icles 251 An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių seman iniai a si adimo ypa umai Lako – Джордж Лакофф 2004: Женщины, огонь и опасные вещи: что категории языка говорят нам о мышлении. Пер. с англ. И.Б. Шатуновского. Москва: Языки славянской культуры. LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20: elek oninis a ian as. Redak o ių kolegija: Ge - ūda Nak inienė ( y . edak o ė), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au as Vi - kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (a naujin a e - sija, 2008). P ieiga in e ne e: www.lkz.l . Schank Roge , Abelson Robe 1977: Sc ip s, Plans, Goals, and Unde s anding: An Inqui y in o Human Knowledge S uc u es. Hillsdale, NJ: Law ence E lbaum. Unge e F ied ich, Schmid Hans-Jö g 1996: An in oduc ion o cogni i e linguis- ics. London: Longman. Seman ic Peculia i ies o Occu ence o Ea ing Ve bs o Seconda y Indi ec Nomina ion SUMMARY The objec o his a icle is ea ing e bs o seconda y indi ec nomina ion o he Li hu- anian language aken om “S anda Li huanian Language Dic iona y” which is cu en ly in he p ocess o compila ion. This esea ch seeks o es ima e which ea u es o he ac ual phenomena, hings o ac ions become seman ic ea u es in he language and de e mine he ise o new ea ing e bs o seconda y indi ec nomina ion as well as o compa e hem wi h he co esponding d inking e bs. The a icle ends wi h a p elimina y synonym ne wo k o ea ing e bs o seconda y indi ec nomina ion. Į eik a 2014 m. ugsėjo 1 d. ANŽELIKA GAIDIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a [email protected]