230 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
ANŽELIKA GAIDIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: Leksikologie und Leksikog aphie.
ANTRINS NETIESIOGINS
NOMINATIJOS VALGYMO
BEHASMAŽODŽI SEMANTINIAI
ATSIRADIMO YPATUMAI
Seman ic Peculia i ies o Occu ence o Ea ing
Ve bs o Seconda y Indi ec Nomina ion
ANOTATIJA Diese A ikels Objek is li auische Sp ache an ischen indi ek en
Nominie ungs algymo eiksmažodžiai, auszelben aus be ei em Bend inės li auischen
Sp ache Wö e no. De S udie soll es s ellen, welche Ta o ės Phänomen, Dach en ode
Handlungen Zeichen im Sp ach e s a seman ischen o ges ell e s ell p elimina us
požymiais, lemiančiais an inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių a si-
adimą, bei palygin i juos su a i inkamais gė mo eiksmažodžiais. S aipsnio pabaigoje
sekundä en indi ek en Nomina ion gegymo eiksmawodžių Synonymen Ne z.
ESMINIAI WORDŽIAI: Synonym, koncep as, an ische ne iesiogische nomina ion,
me apho ische Bedeu ungs e ėlimas, seman ische Zeichenis, Synonimenne zklas.
ANNOTATION
The objec o his a icle is ea ing e bs o seconda y indi ec nomina ion o s anda d
Li huanian language aken om S anda d Li huanian Language Dic iona y which is cu en ly
in he p ocess o compila ion. This esea ch seeks o es ima e which ea u es o he ac ual
phenomena, hings o ac ions become seman ic ea u es in he language and synonym
de e mine he ise o he new ea ing e bs o seconda y indi ec nomina ion as well as o
compa e hem wi h he co esponding d inking e bs. The a icle ends wi h a p elimina y
ne wo k o ea ing e bs o seconda y indi ec nomina ion. KEYWORDS: synonym, concep ,
seconda y indi ec nomina ion, me apho ical ans e o meaning, seman ic ea u e,
synonyms ne wo k.
A ikeln A icles 231 /
An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių
seman iniai a si adimo ypa umai
0.Dieses Publika ion wi d o gese z au o e es Fo schungszyklus, ü
koncep ui p iklausančių eiksmažodžių eikšmių seman inių požymių analizei.
Neabejojama, kad okio pobūdžio y imai galė ų ap i a spi ies ašku naujo i-
VALGYMO und GėRIMO po synonymen Wo yn, li auische Sp ache zau ,
ande en seman ischen On ologien, de en in Li uanien noch keine gib .
1. An ängesniem au o e es A ikel (plačiau siehe Gaidienė 2015) behandeln
seman ische Ak ionsmazwo ds un en Synonymen En s ehungsmo i wai.
Fes ig wu de, dass eine höhe e An eil des Ge mo-Handmachwoodzungen bilde
sekundä e indi ek e Nominie ungs Handmachwoodzungen, die o mend bene
wich igs es Rollen ha e me apho ischen polisemiškiem Ve bindungen.
dažniausiai ak ualizuojami seman iniai požymiai y a susiję su iziniu eiksmu
Me apho ische Weise bezeichnend Ge ichmoak ion ( ankos judesiu),
beispielsweise: mes i ʻpaleis i lėk i olyn (pp . anka)ʼ → ʻge i (s aigiuosius
Ge ich us) keli, und schysčioamu ga suʼ, beispielsweise.: pliaup i ʻsma kiai ly iʼ […]daug ʻ, godžiai s ėb i, ge iʼ.
Dieses Objek ausgewähl es Konzep VALGY I, dem de S udie eikš i bend inė
li auische Sp ache ha nich wenige eiksmažodžių: čiaumo i, d ož i, kąs i, kimš i,
ki s i, y i, sp og i, šu in i, š eis i und . . Au g und gegims Ak iemažodžių gausos
im A ikel beschlossen besch änken nu an ischen indi ek enischen nomina ionen1
( oliau ANN) ak imažodžių, ausgele n aus be ei em Bend inės li auischen sp ach
Wodyno ( oliau BŽe), Analyse. Tokį Quellinum Auswahlime lieb e Wunsch
auszu o schen ANN gegymo eiksmažodžius, e ojamus bend inėje li auens
sp ach. A ikel behandel in diesem A ikel alle2 BŽe inden ANN Essensak ionenmažodžiai3.
Das Besch iebene Ziel de S udie zu bes immen, welche Ta o ä sphänomen, Dach en ode
Handlungszeichenzeichen gene in in de Sp ache e s a seman ischen Me kmalen, lemiančiais ANN
gegab en Da en das En s ehen on Geschmamo-Handlungswö odnissen, e gleich mi
en sp echenden Da en. A bei sau gaben: ausnag inė i ANN gegymo eiksmažodžių seman ische
S uk u en; es und besch eiben seman ischen 1 P imin ina, dass das E gebnis de
haup sächlichen Nomina ion ein nich es inis Geschmawodis is , au ge e enes sp ebančiųjų
Ve einba im (Jakai ienė 1988: 24), z. gu k i ʻ algy i, ge i, les i (pʼp . godžiai, schnell) (BŽe);
sekundä e Di ek hei snomina ion E gebnis da inys, das seine Raiška und Bedeu ung s ü z sich
au ein ande es, ein aesnę S uk u e ügendem eiksmažodžiu (ž . en pa , p. 24), beispi.: kąsno i
ʻpamažu algy iʼ (BŽe); zwei liche indi ek e Nomina ion E gebnis seman ische da inys neu sich
ge o m e Wo bedeu ung (ž . en pu , p. 24), beispielsweise.: d ož i 1. ʻmi Messe ode ande em
scha em We kzeug zu p lücken, smailin ie en, e glichen, aš in iʼ → 6. ʻgodžiai algy i, ge iʼ
(BŽe). 2 Einige Essens e wö de, ixie in ühe en Wö e büche n (LKŽe, DŽe), BŽe nich ixie en, z.
B.: schus i 10. ʻgodžiai algy iʼ (LKŽe); 6. ʻgodžiai algy i, ės i, g auž iʼ (DŽe); šlepsė i 2. ʻneg ažiai,
čepsin algy i a ės i, a ulo i, obulo i ʼ (LKŽe); 2. ʻneg ažiai algy i, čepsė iʼ (DŽe) 3 Neik wü de
i k ., odėl šiame s aipsnyje nenag inė i.
be onen, dass nach de endgül igen BŽe Redagie ung in diesem A ikel au ge üh e Wö e a ikli
ände n können.
ANŽELIKA GAIDIENĖ
232 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII un e such en Wi kmajodžių Bedeu ungen
gegensei igen Beziehungen sowie gau us duonuos a os, denen basie bei
menis palygin i su ANN gė mo eiksmažodžiais; emian is iš i a medžiaga
suku i p elimina ų ANN algymo eiksmažodžių sinonimų inklą. Teo inės
analysie end ausgewähl en Wi kmajodžius, abgedeck we den schon e wähn em
au o e es A ikel, dahe neig es zweckmäßig de en hie zu wiede holen. 2.
Veiksmažodis algy i is am wei es en e wende e Wo Essungs e unsak en.
Gegenwa ige li auischen sp ach eks yne be es ig übe ün zehn ausende
seine a osenen beispiels4.
li auische Sp ache Wö e ynen behandel am eiksmažodis de inie
d ejopai. LKŽe und DŽe Geschmawo ds algy i haup sächliche Bedeu ung de inie sich gana
abs akčiai:
(1) LKŽe ʻ a o i mais ą, mai in is, so in isʼ, p z.: Miegmi algau, ge iu iki so i
SD445. Ben o Essendas unsip eusch J.Jabl. Hie ih e gegessen ha Jn.
Waipend esse ich R130, MŽ171. Mes lie u ninkai ba ščius und šiupinį skanen mi
lašiniais ga džiais auswe us gi dami algom K.Donel. […]; (2) DŽe ʻ a o i
Nah ungsa, mai in isʼ, beispielsweise. : Valgy i B ooną, s iubą, sū į, aisius.
Egy i Abendessen. Ich will isgy i pasiga džiuend. […]. BŽe sind ausgeschieden
zwei Ve bmawo ds algy i Bedeu ungen: (3) BŽe 1. ʻim i in mou hą, k am y i
und y iʼ, beispielsweise. : Mi schme z zündung, ich kann nich essen.
P ašom im i und algy i. Speiss nich eden. Liegend iss du nich . E si z am
Tisch und iss obuolį. Die Männe essen mėsą [s iubą], soga Oh en links a.
Wenn du aushunge s , das und oßens B oon iss du. […]. 2. ʻ a o i algį,
Nah ung; mai in isʼ: Und ich ausalkau algy i. Nesino i nich s: wede zu essen,
noch ni gendwo gehen. Pe Užga ėnes Menschen iel essen. Äl e Menschen
schlech e aß. Liko wie šaka: wede aß, noch schlie jo. wann egius, wann Ich und
ne elgius wa . Unse em kul u ellen A eale wi d gegessen mi Schauks u,
Messe und Schaku e. […].
BŽe de inie end die e s e Ve bwo s e wendung algy i Bedeu ung ge ich e Au me ksamkei au
physische und physiologische Zeichen des Essensak s, d. i. Nah ungs ėmimasʼ, k am ymasʼ, ijimasʼ
und bu naʼ, de inie wi d an ą emphė sich mai inimosi, so inimosi P ozess als abs ak us,
lebenslich e o de ende Phänoshin. Solch Bedeu ungen Da s ellung e laub un e scheiden zwei
Essenkonzep e eine physiologische und abs ak ions (kau mai inimosi, sa inimosi p ocessą). 4
Gegenwa ige li auische Sp ache eks yne Beispiele suchene nach schaknį algpasi enk
pe sönlichkei s ähige und nich benennungs ähige handmažodžio algy i, algo, algė Fo men. 5
A ikelsnyje gelassen Abkü zungen als LKŽe.
A ikeln A icles 233 /
An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių
seman iniai a si adimo ypa umai
3. Laikomasi nuomonės, kad a pažin i požymius, ak ualizuojamus koncep-
ui VALGY I gehö enden ANN eiksmažodžių Bedeu ungen, können hel en dem
be ach e en Konzep inhal nis bildenden en sp echenden physiologischen
Handlungs-Scena ios Elemen e, die wu den basie end au Beispielsweise6 Analyse
es ges ell (z . 2 Tabelę). Kogni y inösche Linguis iken de Beg i e (idealizuo as)
kogni y inis modelis (Lako 2004: 99110), eimas ode seman inis in e p e acinis
ėmas (Fillmo e 1982), scena iüs (Lako 2004: 371372; 514537) und sk ip as (Schank,
Abelson 1977: 42; Unge e , Schmid 1996: 211217) kann behaup en we den, bedeu e
unge äh dasselbe sp achbinöses aiadig , gewisse maßen zusammenges ell es
Wissen übe i gendeine si ua ion ode komplexes E eignis. Esgymą (so auch und
gė mą) als physiologisches P ozess bilde eine nach eine ande en gehenden
konsequen es Phasen: Nah ungs ėMIMAS (nebū ina azė) A SIkANDIMAS (ode in
YMAS (jei iziologinis p ocesas gė mas, šios azės nė a) – RIjIMAS – VIRškINIMAS
SOSIURBIMAS, wenn es schys a Konsis enz) kRAM- SOUMO jAUSMAS. Da de Beg i
eimas meh be on s a isches, und Sk ip und Sk ip dynaminį den Cha ak e
eines gewissen kogni i en Modells, in diesem A ikel gewähl e wende wi d
Sk ip us Beg i (Sk ip -Beg i ehe gil ü die Besch eibung p o o ypische
soziokul ü liche E eignisse, zum Beispiel, [VALGYMO RESTORANE] Sk ip ). Wie
Geo geʼas Lako behaup e , Sk ip bes eh aus meh e en on ologischen
Elemen en: an ängliche Zus ände, E eignis olgen und endliche Zus ände, i. e. Sk ip
s uk u ie nach schemą: Ausgangos eiga Ziel (Lako 2004: 371). Im Allgemeinen
scena ius są ok zue s wu de angewende Emo ionen zu besch eiben. 1 in Tabelle 1
angegebenen G. Lako ʼo (1987) und Zol áno Kö escesʼo (1988, 1990) besch eiben
PYkčIO (an. ANGER)7 und BAIMėS (an. FEAR) Szena io, die bilden einzelne, konsequen
angeo dne e Szenen (nuo G ünde bis zu endlichen Handlung). 1 LENTEL. Pü ius und Angs scena ioei8 (p l G. Lako ą und Z. Kö escesʼą)
PYKTIS BAIMĖ
Szene 1: Sk iaude e
e u sachen U sache
ein äll Op e . Ge äh liche
Insässige Handlung
nich üllung. Das Op e
Si ua ion, die können
e u sach des Op e s Tod, physischen ode psychischen Schme m.
weiß on de d ohenden Ge ah .
scena 2: Pyk is
emo ion Auka ühl
exis ie .
Wu ausgeleg us Auka
ausgelek us
Baimė exis ie .
ühl Angs
physiologische Ve ände ungen. physiologischen Ve ände ungen.
6 Pa yzdnisse wu den gesammel aus Daba ische li auische Sp ache eks yno (DLKT), Bend inės
li auische Sp ache wö e no (BŽe) und Lie u ių kalbos wö e no (LKŽe). 7 G. Lako ʼs solche A
Szena ien nenn p o o ypischen Szena ien (Lako 2004: 514). 8 In o ma ionen en nommen und
übe se z A ikel au o ä aus F. Unge e , H. Schmid Buch An in oduc ion o cogni i e linguis ics (1996:
141).
ANŽELIKA GAIDIENĖ
234 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
PYKTIS BAIMĖ
3 scena:
e such
kon ollie en
Auka s engiasi kon oliuo i pyk į. Auka s engiasi ne ody i baimės i /
ode nich lau en.
Szene 4: Pi z ius
übe žengia Kon oll
e lus Pyk is beginn zu
In ensi ä übe žengia
gewisse G enze. eine
kon ollie en Op e . Auka
Baimės In ensi ä
gewisse G enze.
nich ekon olie Angs .
scena 5: Bausmė:
e olg do bausmę
Ak ion
S aigus Rückzug:
sk iaudėjui. auka
endliche auka
lüch e on de Ge ah .
G undp inzip e zähl e Szena ien konsequen zu besch eiben Emo ionenka ego ie,
d. h. on Emo ionen E scheinungsbeginn (1 scena: G und) und bis zum Ende (5 scena:
endliche Ak ). Szena iij da ges ell e 3-čia (Ve such zu kon ollie en) und 4- a
(Kon ollesaus all) Szenen sind ančiausiai cen ischen 2-os Szenen (emocija), dahe ,
wie Un e suchungen zeigen, sind 3-čia und 4- a Szenen sind da iausios in Bezug au
konzep ialiischen Me o en (Unge e , Schmid 1996: 141). Wie behaup en F. Unge e is
und H. Schmidas, wenn wi anschauen wü den in PYkčIO Me aphe n, sähen wi , dass
ih e seka o dnungsai spiegel in Szena io besch iebenen 2 und 3 Scenen und 4 Scenes
En wicklungsi, . i. PYk IS in ol ie die Flüssigkei im Con aine , Flüssigis e heb ,
D uck zunimm , en s eh apo (alle diese Me apho en gehö en 2 scenai), dann
wi d apo unkon oliuojami (3 scena) und, wenn apo nich šeina, Con aine explos a (4 scena) (Unge e , Schmid
1996: 141).
Basie end au Kon ex analyse wi d im A ikel o ges ell Konzep
VALGY I-Szena io (z . 2 len elę), sussidie end aus meh e en Elemen en: eines nich
no wendigen physischen Handelns, gehan iges o no wendiges physiologisches
Ve hal en, . i. de Handes (-en) Beweges(en) mi Essenmi el ohne Mi el, und
no wendinliche physiologische Maßnahmen, . i. y. ansam ikandimo, k ymo und
ijimo (jei die Objek o ie si z kie a) ode siu bimo und ijimo (jei die Objek o ie
si z oben) und des Ge ühls / Konsis enzes. Es wu de es ges ell , dass
e schiedene Elemen e des Konzep s VALGY I-Scena ios ein ode ande s sind
ak ualisie an diesem Konzep gehö enden Wi kmažodžių Bedeu ungen,
beispielsweise, ʻmudesys ankaʼ (physische Handlung) be es ig Wi kmažodis
kablio i bedeu ung; ʻk am ymasʼ ( ysiologische eiksmas) eiksmažodžių aškin i, a in i und k . bedeu mėse.

S aipsniai / A icles 235
An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių
seman iniai a si adimo ypa umai
2 LENTEL. Koncep o VALGY I scena io
FIzINIS Nebū inasis physinis Unse em
gehandes Messe und Schaku e (BŽe). E
kul u ellen a eale gegessen wi d mi
is lebend und gesund o sein als den
ingš u košę ego physiologisches eiksmą.
be eue nich be eue hand mi
Schauks u, VEIkSMAS Maßnahmen,
o hins en au o osnės je z si z ,
(DLKT). Esgel en a si seno ėje Händen,
p iemone ohne ins umen . /
nebu o nei lėkščių, nei į ankių (DLKT).
A liekan eiksmą
PHYSIOLOGIS
VEIkSMAS
Essen ielle physiologische
eiksmas:
a) a sikandimas Juolab kad daugelis aikų ledus mėgs a algy i
g oßen kąsniis [...] (DLKT).
b) Kaam ymas und Valgis au
ohne e balų ijimas und Mässe,
einmal wa nich üblich: Suppa
abe wu de hinzuge üg da zo ių,
die beim Essen e schiene e, dass mässe k am ai (DLKT).
c) siu bimas und ijimas Senelis algo s iubą aus Remb an o dubenėlio
(DLKT).
d) Ve dauungS enki ės zu
Nah ung, Sä igungssinn dass
essen leich e dauba e
es aus dem Magen schnelle an
die ande en Ve dauungso gane (DLKT) /.
A liekan minė us
eiksmus daly auja
lūpos, dan ys, ziju is,
ge klė, yklė und Bauch.
VESMO ŽmogusIk
algo, nich ėda.
bi ėJis isgo ybį
A LIkėjAS ie 10
(DLKT) / /. Bi elės
(LKŽe). Einok und šunyčiai algo upučius,
ku ie puola nuog ponų s alo VlnE46 (LKŽe).
Gaidys šaukia iš as, pa s ne algo LKT355
(Nmč) (LKŽe).
VEIkSMO
OBjEk AS
Konsis encija: i š as /
skys as / kie as mais as.
A sisakysiu kep ų bul ių i deš os, o algysiu
bul ių košę su liesa a ške bei s ogūnais (DLKT).
Kisiellen können gegessen we den sowohl kal ą
als auch heißą (DLKT)./ Sie essen Supubą, soga
Oh en links a (BŽe). Mama e zähl die
S äd ischen Nach ich en, und ich esse ich Vä e 's geb ach es Süßigkei en (DLKT/).
Va e aß eins mässa (DLKT).
9 Aus den Beispielen zeig sich, dass De Ve eile des Essens Ak ions nich nu Mensch sein
kann, sonde n auch Tie e. Alle dings wi d in diesem A ikel nu un e such Essens physiologische Handlung, du chge üh on einem Menschen.
ANŽELIKA GAIDIENĖ
236 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
VESMO Te minės Eigenscha en: Na ü lich
(DLKT /). Ich mag es ge ne zu essen wa m zu
muss man so iel wie möglich essen schnapsige
Essen. apy ūgš ę košę (DLKT). Sie inken,
Meise ą, hö en Musik [...] /
OBjEk AS schal asIk schil as ka š as da žo ių
essen nu was au g o elių ausgeback em
(DLKT).
4. Am Ende des A ikels wi d o ges ell p elimina us10 behandel en
eiksmažodžių Synonymenne zwe k. Synonimų Ne zwe k wa
isualisie e P og amm Gephy (plačiau sieh h ps://gephi.gi hub.io/).
1. METAPHORISCHEM REICHMI PERKLIMAS
Me apho ische mi Essen e bundenen Bedeu ungen können mi
haup sächlichen ode sei lichen Bedeu ungen e bunden we den, die
mo i iuojan ige sind. Un e Bedeu ungen e sälimä können olgende
me apho ische Modelle ausgeben11: 1.1. Panašu in mo i uojančia bedeu eme nusakomą eiksmą.
1.2. Panašu in mo i uojančia bedeu ung unsakomo Handlung wäh end
e hobenes Ge äus.
Panašu in mo i uojančia 1.3. bedeu ung unsakomo Handlung wäh end
ausge üh em bewegesì.
1.4. Panašu in mo y uojančia Bedeu ung beschakomo Handlung wäh end
ausgehende Tempe a u .
1.5. Panašu in mo i uojančia bedeu eme nusakomą eiksmą,
du chge üh am ie ūno. Im Folgenden we den diese Modelle genaue behandel .
1.1. Panašu in mo i uojančia bedeu ungme nusakomą eiksmą Diese am
me a o ischem Modell zuzuweisenden Konzep s VALGYTI ANN akmažodžių
Bedeu ungen me apho ischen Ve häl nis e binden mi g undlegenden
(mo i uojanobjek ui / subjek ui.
čiomis) eikšmėmis, ku iose už iksuo as eiksmas, da an is am ik ą po eikį
10 Wei e e Un e suchungen können zu ech s ellen die in diesem A ikel o ges ell e Ve bmawo ds algy i synonymen
inklą.
11 Nimm e e Modelle s immen mi ANN gė mo Ak imawodžių Bedeu ungen de En s ehung zusammen.
A ikeln A icles 237 /
An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių
seman iniai a si adimo ypa umai
1.1.1. Anašu an mo i uojančia bedeu me nusakomą πράξη, de machenden eine
gewisse Wi kung au Objek s S uk u zu Mo i uojančiomis eiksmažodžių
bedeu mungen nosakomu gewissem Handlung zu machende Wi kung au das
Objek kann einge ass we den als des ukcinį, weil in allen be ach amais
Fällen is e ände die Fo m des Objek s, . y. Objek : a) e glichamas
pjaus omas smailinamas aš inamas und pan / /. ; b) winie e sukam; c)
en wi einomas; d) dalomas ze nulkinamas; e) handkommas o be ei e a)
i ) ilgomas / minkš inamas. Pagal ai eiksmažodžiai žemiau suski s y i į
pog upius.
Lyginamas pjaus omas smailinamas aš inamas a pan. / /
Objek Diesesem Subg uppe gehö enden Wi kmažodžių p o o ypi ischen
Bedeu ungenen unsakomas in ensi us physische Handlung is des ukcinis
bei Du ch üh ung Wi kung aš iu ü ankiu e ände sich die S uk u des
Objek s. Die me apho ische mi Essen e bundene und p o o ypinę
Geschwo dsskap uo i (1) Bedeu ungen e binde die G undlage de
Übe agung ähnlichkei du ch üh ende ene gische , zielige Handlung:
(1) skap uo i 1. ʻskob i, duob i skap u, skap u d ožian unʼ: Skap uo i schaukš ą aus
dem Baum. Wenn das Baum nich sich is , is es leich skap uo i. → 2. ʻgodžiai algy i a
ės iʼ: Obuolį skap uo i. Kinde skap uoja k iaušes (BŽe). Aus dem Ve bwo pus y i (2)
p o o ypi ischen Bedeu ungen ʻgaląs i, aš in iʼ, many ina, is aussi u uliojusi
me o ische mi Essen e bunden Bedeu ung ʻmėgodžiai algy iʼ, de en
Übe agungsg und auch hal en könn en ene gingą, zielingą Wi kung. Vielleich
mögliche e bindung mi essen e bundenem bedeu ung und mi šalu in bedeu ung,
be iss e e LKŽe (BŽe diese bedeu ung nich iksuojama), plg. ʻpučian aušin i, ėdin iʼ,
beispielsweise. :Inssipilk pu os und pus yk po biškį Lp. (2) lee en 2. ʻgaląs i, aš in iʼ:
Va e ilgai pus e e dalgį. Bus as Gü žas schus u ui pus igen. → 4. ʻgodžiai algy iʼ: Kad
lee s Kind, wie einige Tage nich gegessen. Lass öss, meh wi d nich s (BŽe).
Beiksmauzwo ds ęs i (3) ausges al e e Bedeu ung ʻgodžiai, iel algy iʼ (pzn.: Kad
enčia, že enčia mėsą. BŽe) wah scheinlich basie au de Haup bedeu ung ʻda y i
ku inu inčius, įka pasʼ (p z. Va e kasme s ak e en inėūna, die ode e s šalus ūgį.
BŽe) ode ʻ an ais pjaus y i, d ožinė iʼ (p z. Lazdąs al [BŽe] m. Mi dem Essen
e bundene und mo i ie ende Bedeu ungen, wie und höščiau mi-
nė ų eiksmažodžių, sieja ikslingo eiksmo (a liekamo am ik u į ankiu) pa-
našumo pe kėlimo pama as.
ANŽELIKA GAIDIENĖ
238 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII Diese Pog upiu gehö auch
eiksmažodžiai d ož i (4) und ašy i (5), b ei e e Diskus i im ühesni au o ės
A ikel (ž . Gaidienė 2015: 207): (4) d ož i 1. ʻsu Messe ode einem ande en
schä iu Ins umen kiu pjeus y i, smailin i, e gleich i, aš in iʼ: D ož i
bleš uku. Meis as d ož u u d ožia len en. → 6. ʻgodžiai algy i, ge iʼ: D ož i
lašinius. Kinde d ožia deš eles, soga Oh en links a (BŽe). (5) ašy i 1. ʻki iu,
skliu u, kal u ode wie e was ande es d ož i, kal i, skap uo i, skliu uo i,
e gign i (medį, akmenį und pan.)ʼ: Kai išmū ija neue us g unda us, ašo
ąs us. Meis ai ašė Felds einis. → 3. ʻgodžiai algy i a iʼ: Ich o
essegau ašau und ašau. Kikai ašo blynus. Tašo wie Bal us a škę ( lk.)
(BŽe).
b) Vyniojamas / sukamas objek as
Veiksmažodžių ai y i (1), angy i (2) und a šy i (3) p o o ypine und
me apho ische Bedeu ungen e binde Objek s yniojimo d eim Ak ion, wo
me apho iisch pa a o Objek is mais as, und Mi el, du ch die das mais as
yniojamas / sukamas, is ližu is.
(1) aßen 1. ʻ ynio i, suk i in i inįʼ: Pa ies ą aką ai o. S a ys s akleles, ai ys
d obeles ( lk.). Rai osi ošis, in den Feue n eingese z . → 13. ʻgodžiai algy iʼ:
ganze Familie ai ė kep ą iš ieną (BŽe).
(2) angie en 1. ʻ ynio i, inguo iʼ: S ilis ai Modellosen Haa en in įman iai angė
me us kaspinų. Pažem isokie laidai [ isokies sa es] angosi, nich žkliūki e. → 4.
ʻgodžiai algy iʼ: Nieko nedi ba, nu den B oonu ango (BŽe). (3) schädigen 1.
ʻblašky i, d aiky i, schläy i, el iʼ: De Wind e schu z mi Haa e. Jau is a šo
šiaudų kūgį. Ruß nich mein Bä zdo ! → 2. ʻgodžiai, mi ape i u alc) Eliminie
gy iʼ: Išalkęs jis dažnai a šo lašinius. Radau jį a šan į kopūs us (BŽe).
einomas Objek Veiksmažodžių schluo i (1) und sch eis i (2) mo y uojan igen
Bedeu un- meien unsakomas ene gische , du chge üh meh mals und mi
gewiss u We k ankiu (schluo a, šepečiu usw.) Handlung, bei dem das Objek is
eliminie / einomas. Mo i uojendes und mo i uo edsies Bedeu ungen, man ein,
e binden du chge üh em ene gingen, zieligen Handlungs ähnlichkei s
Übe agung G undlage. (1) schluo i 2. ʻb aukian schluo a, šepečiu waschen, un
sch a ųʼ: Senelė schluoja obą einige sykius pe Tag. Is nich Zei obą
schluo , wenn schon Gäs e ü o en ( lk.). 4. ʻgodžiai algy i, ės iʼ: Aus dem
A bei pa ėjęs alles schluoja. Kad schluoja wie d ei Tage nich gegessen (BŽe).
(2) schweis i 1. ʻ inan einigen, blizgin iʼ: Schweis i Messilius [šaukš us].
čiu š eičiau g indis. → 5. ʻgodžiai algy iʼ: Š eičia kaip iš badų (BŽe).
A ikeln A icles 245 /
An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių
seman iniai a si adimo ypa umai
Ges e n mi schepesu kabliuʼ: Heu e männ mėšlą kabliuoja. ), gegeben on BŽe.
einem solchen Fall Bedeu ungsübe agungsg und könn en wi hal en was lys o
(pa ys änden, medaus, košės) sėmimo, kabinimo mi p iemone (pa ys änden,
šaukš u) judesio, nuk eip o in o himsel , asocia i ų a ka ojimą.
Veiksmaezwo ds knaiby i ausges e ige Bedeu ung (ʻpo upu į kneibian , gnaiban
algy iʼ: Vaikai py agą knaibo. He nnia nahm ein ankius und begann dami knaiba i
den Fisch. Knaibo mäßos gabaliuką hal olandį (BŽe) kann mi p o o ipine
(mo y uojančia) Bedeu ung ʻne einmal, o knieb i, kneib iʼ, beispielsweise
e bunden we den. : Mama knaibo ešlą i s kukulienę. Weibe s (su) Messiliai knaibė
aus g indinien g oles (BŽe). solchen Fall Bedeu ungsübe agungsg und auch
könn en wi hal en asocia i e judesio, gelei e o in sich, a ka ojimą.
5 LENTEL. Judesio Rich ung (koncep ų VALGY I und GER I
Ve gleichung) Konzep as VALGY I Konzep as GER I Judesys
Pa yzdžiai Judesys Pa yzdžiai ge ich e in sel kabliuo i
ge ich e in sel auk i knaiby i
--ge ich e on sich selbs we en
--nuge ich e in
sich selbs )mau i
sich selbs (an
on sich selbs mauk i /
--meis ens nach un en ge ich e lenk i Dieses me apho ischen Modells Konzep
GER I aiška is e schiedeni esnė negu Konzep VALGY I. Konzep u GER I
gehö enden Wi kmažodžiai p o o ypis ischen Bedeu un- menem zeichne
judesius, ange ich e us nich nu in sich (pa y ať, auk i), abe und on sich
selbs (pa y ať, mes i), au sich selbs (pa y ať, mau i, mauk i) und k .
Konzep u VALGY I gehö enden wi kmachodžių p o o ypischen Bedeu ungen
zeichne judesius, ge ich e us in sich (pa yりに, kabliuo i, knaiby i).
1.4. Panašu in mo i uojančia Bedeu ung beschakomo Handlung wäh end
ausgegebene Tempe a u Diem me apho iniam Modell gehö
eiksmazwodis (1) schu in i (plačiau ž .
Gaidienė 2015: 210).
(1) šu in i 1. ʻda y i, dass šus ų (1 .), pamažu bo i (uždeng ame inde mi nedaug
schysčio ode ga ungen)ʼ: Šu in i bul es [ži nius, Weiečius]. → 9. ʻgodžiai egy i
ode e iʼ, beispielsweise : Beendigen wi schu zi die Süßigkei en Boxu ė as leščia (BŽe).

ANŽELIKA GAIDIENĖ
246 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
1.5. Panašu į mo y uojančia eikšme nusakomą
Ak ion, die du ch einen Tie eun
Me a o ische Geschmawo ds ės i (1) Bedeu ung ʻgodžiai ode neg ažiai algy iʼ,
beispielsweise. : E ä e alles aus de Reihe. da wie ausgebėjęs wolkas (BŽe),
aussi u uliojo aus p o o ypische Bedeu ung ʻ a o i ėdalą, paša ą (apie
gy ūnus, auße paukščius)ʼ, beispielsweise. : Ho kliai äda a ižas. Ge uliai ėda,
(BŽe). Kaip bu o ašy a anks esniame au o ės s aipsnyje (ž . Gaidienė 2015: 211),
gy ūnai i jų a liekami eiksmai lie u ių kalboje pap as ai e inami neigiamai,
ukščiai lesa, Leu e isgo. Pichą mėsą šunys ėda ( lk.) dahe me apho ische
Bedeu ungen Übe agungs G undlage könn en wi be ach en es e ischen
Eind uck, i. e. neg ažų, he abs ellendem Re le zu bezeichnendem Essen (sp ichend
übe Menschen). E daičių a mese Geschmawo ds ės i Ve b auchung Essens
ši eikšmė pap as ai pa eikiama a ski ai (su pažyma a m. (= a minis):
(1) LKŽe (dial.) ʻ algy iʼ: Ans daug ėda K . Mum ės no is Z . P ašom ės i, s e-
( albend übe Menschen) Bedeu ung is üblich (ne u i menkinamojo a spal io), dahe Wö e ynen eliai Z . […].
(2) DŽe a m. ʻ algy iʼ.
(3) BŽe a m. ʻ a o i mais ąʼ: Ziemą uogienę nu ėsk und no ėk. Zu
diesem me apho ischen Modell zähl auch ein Geschmaodzob i liuob i (2)
(plačiau ž . Gaidienė 2015: 211).
(2) liuob i 1. ʻduo i ės iʼ: Kiaules liuobiame bul ėmis. Zei ka es liuob i middages.
Zi iliai noch neliuob i. → 4. ʻgodžiai algy i, ge iʼ: Liuobia lašinius soga
ausgijuosęs (BŽe).
2. METONIMINISCH REICHMI PERKLIMAS
Me oniminis eikšmių pe kėlimo būdas nė a dažnas, ap ik i keli okio pe -
kėlimo a ejai. Nag inėjamus koncep o VALGY I eiksmažodžius galima ski i:
1) E geba as s a des Ak ions, 2) Teil s a des Ganzes und 3) G ünde s a
E geba as me oniminėms A en.
2.1. Das E gebnis s a de Ak ion
Rezul a o s a es Wi kens me onyminei Spezies, de en scha s e seman ische
požymis y a pilnumo pojū is, p iski iami eiksmažodžiai pamp i (1), pus i (2)
i sp og i (3).
A ikeln A icles 247 /
An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių
seman iniai a si adimo ypa umai
(1) pamp i 1. ʻpūs is, plės is, pu s i, pus iʼ: Ka ė p isi ijo dobilų su asa und ėmė
pamp i. Pe siėdusį pamps an į aguo į b auch a inė i. → 2. ʻgodžiai, iel inken,
egy i, y iʼ (BŽe).
(2) pus i 1. ʻdidė i ū iu, olum imi (pp . ko kenksminga zaėdus, za algius)ʼ:
Ka ės on dobilų pun a. Sei Apschalgym mi u iai pun a. → 2. ʻgodžiai egy i
a iʼ: Ihm nu pus i e ūpi, a bei a be nė k us (BŽe). (3) explodie en 6.
ʻgodžiai y i, ės i, ge iʼ: Genüg di explo i honų, lieik und mi
(BŽe).
Plg. LKŽe 4. ʻlabai p isipildžius sein empiamam, plechiamamʼ: O schon expls a
anam mi u iai p igė ęs ha Wasse s Lk. Von denen pelä i Expls a Na u
e šiam Bau ai, ka zasäda ih e Rd. Ich kann nich he hal en, mi de Mund halb explodie !
LMD(Sln).
2.2. Teil s a des Wholes
Die Ve ksmaodigkei en kąs i (1) und y i (2) we den zugewiesen Teile s a des
Gesam es me onymischen A em, da mo i iuojan igen diese Ve ksmaodzungen
Bedeu ungen (plg. kąs i ʻa gnyb i dan imis (kąsnį)ʼ und y i ʻs um i ykle mais ą
in k andįʼ) bezeichne im Essenswi kens bū inieji e apai Nah ungs e zeh und
Nah ungs iehung, und mo i io osi kand (me oniminen) Bedeu ungen (plg kąsni i,
ismiʼo i und y i ʻgodnis, e ge i) imme ma ken wi d. (1) kąs i 3. ʻa gnyb i
dan imis (kąsnį)ʼ: Kandu obuolio. zue s kąsk b oonos, dann dann mäsos. → 4.
ʻ algy i, kąsniuo iʼ: Männe kanda silkę mi B oda, ge ia alų. P eim kąs i
skilandžio. Säsk en Sie am Tisch, kąski e. Pus čių kandau dieses ha (BŽe).
(2) ay i 1. ʻs um i ykle mais ą in s andįʼ: Ich habe Zähne, das alles yju
nek am ęs wie ga nys. Tokį kąsnį yk, welį apzijs ( lk.). → 3. ʻgodžiai algy i,
ge iʼ: Ko yji s ai e n, säsk?! Ryja wie ein P e de, a bei e wie einheb ( lk.). E
yja mäsą [lašinius] ohne B oo s. Kiki yja und yja Süßigkei en (BŽe).
2.3. Die U sache s a des E gebnisses
P o o ipische (mo i uojan e) Wi kmazwo ds kimš i (1) Bedeu ung is e bunden
mi dem bes imm en Objek s kišim in eines ande en Objek s idų, plg. ʻkiš i (į indą,
e mę)ʼ: Papie ius kemšu in o s alčių. Kimš i pakulas in plyšius. Ry ai kimšo šienen
in da žinie. In chiužinį kimšda o s aud de . Viską kemšasi in Kišenes (BŽe). Mo i uji
Ve bwo s Bedeu ung is auch e bunden mi Objek (mais o) Kišim in ande es
Objek innenų, nu me onimisch gewa de e Objek is Menschen idus, plg. ʻdaug, godžiai algy i, ės iʼ:
ANŽELIKA GAIDIENĖ
248 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
Vaikai kemša und kemša py agą. B oone is kemšu. Kimšo alles om Tisch. Vaisių,
kimšome, kiek no ėjome (BŽe).
uogų Diese me onyminen A zugesch ieben wi d und Geschmaodzodis sp ing i (2),
dessen Bedeu ung ʻgodžiai algy i, y iʼ is me oniminis pe kėlimas, wenn Wi kens
ijimo) pasekmė ima eikš i pa į eiksmą.
(2) sp ing i 1. ʻnegalė i nu y iʼ: Negaliu algy i juodos duonos – sp ings u (juoda
(godaus B oona). Das Kind iss sp ings e meh e e Male. → 5. ʻgodžiai algy i, y iʼ:
Ein sp ings i Äp eln, und ande en nich duodi (BŽe). Im Folgenden wi d im A ikel
o ges ell p elimina us ANN ea ymo eiksmažodžių synonym Ne zwe k.
1 PAV. P elimina us sekundä en indi ek enischen nomina ions gegymo eiksmažodžių
synonym Ne zwe k
A ikeln A icles 249 /
An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių
seman iniai a si adimo ypa umai
IŠVADOS
An ische indi ek e Nominie ungen (ANN) Wi kmažodžių, die gehö en zu dem
Konzep VALGY I, Bedeu ungen Analyse e laub olgende Schluss olge ungen
machen: 1. P o o ypischs e ANN Essens Handmazwodžių Bedeu ungen
me apho ische Modelle sind: 1) panašu in mo y uojančia bedeu eme nusakomą
eiksmą und 2) panašu in mo y uojančia bedeu eme nusakomo Handlung wäh end
keliamam Ge äus. 1) Mo i iojan igen wi kmažodžių bedeu mungen beschakomu
gewissem Handluck gemach es Objek em is e schiedene Na u , . y. Objek : a)
e glichames pjaus omas smailinamas aš inamas e al. (skap uo i / /); b)
innie es sukamas ( ai y i /); c) eliminie ba einomas (šluo i); d) dalomas
smulkinamas (ka py i); e) behandkomas o be ei e (do o i) und / ) ilgomas
minkš inie (dažy i). A liklau end Un e suchung s ell e sich he aus, dass dem
Konzep VALGY I zugewiesenen Maßnahmenmažodžių mo y uojančiomis
Bedeu mungen unsakomu Handlung einem Objek gedach e Wi kung is
e schiedi escha e e negu Konzep GER I. Das en scheide des eigenen
T inkables und Essba es Objek es gebūdis inkables Objek is lüssig, und
gegessames mais as (kie a konsis enz), hieße, munnoje e kann sein ynie
(liežu io pagalba), smulkinamas (po dan ų pagalba) und so wei e . 2) Konzep u
VALGY I gehö enden behausmažodžių mo y u bedeu enden Daumen de
ausge üh en Ge äusche sind un e schiedliche A T aškění andasi lūžinėjan ,
andžan, ūkinėjan und so wei e ( aškin i); pauškėjimo daužan , kalenan und
pan. am ek u į ankiu (pauškin i) und . . Dahe eiksmazodžių, zugesch iebenen
Konzep u VALGY I, p o o ypi ischen Bedeu mungenem ma kiimi Ak ionen meis
e bunden mi e schiedene Maßnahmen, gewissen Objek en Wi kungs, Tie e und
k . skleidjiamais Objek is mais as (dažniausiai kie a konsis encija), ge ames
ga sais, o eiksmažodžių, p iski iamų koncep ui GER I, – su skysčio e-
kėjimo, liejimosi a ba plakimosi me u keliamu ga su. Tokių me a o inių
eikšmių a si adimą lėmė algomo i ge iamo objek o ūšis: algomas
lys is. 2. Nennung einige me onymischen Essens (kaip und gė mo)
Ak ionsmažodžių Bedeu ungen übe agungs älle, die können zugeben E geba as
s a Ak ionsmo (pamp i), Teil s a Wesums (kąs i) und G ünde s a E geba as
(kimš i) me onymies A enim.
3. A likus Un e suchung s ell e he aus, dass beim Beglei en Essensak ionä
meis ak ualisie we den seman ische Zeichen sind e bunden mi
Essensobjek (ypač kie u mais u), de kann sein smulkinamas dan imis,
yniojamas ližu iu und pan. Auch seh de aillie e Speiseweise:
Hand(s)bewegesys(i) mi Speisewa e ohne Mi el / lūpų dan ų zungeu io
Ak i i ä en und Bauch wie alpykla, wie so umo Ge ühlmo bu einė. /
ANŽELIKA GAIDIENĖ
250 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
SININIM TINKLO ABKRÜMPINMAI
Teil s a des Ganzes (me oniminė ūšis) Me a P me apho ische
Bedeu ungen übe ėlimas Me onP me oniminis Bedeu ungen übe ėlimas
Panašu į GV DV panašu į mo y uojančia eikšme nusakomą eiksmą,
du ch den ie ūno
Panašu zu J panašu in mo i uojančia bedeu me nusakomą judesį
Panašu zu KG panašu in mo i uojančia bedeu me nusakomo Handlung
wäh end e hobenen Ton
Panašu in T panašu in mo y uojančia bedeu me nusakomo Handlung
wäh end ausgegebene Tempe a u
Panašu į V – panašu į mo y uojančia eikšme nusakomą eiksmą
Wi kung au Objek PO
PR U sache s a Resul a o (me oniminė a is)
PS Auswi kungen au den Subjek
RV E gebnis s a eine Ak ion (me oniminė a is)
LITERATŪRA
BŽe – engiamas Bend inės lie u ių kalbos žodynas. Redak o ių kolegija: D. Liu ke i-
čienė ( y . edak o ė), G. Nak inienė, R. Pe okienė, D. S e ikienė, K. Vosyly ė, J. Za-
ba skai ė. P og amuo ojas V. Sa ke ičius. D. 1: Į adas, B, C, H, J, O. Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 2013. D. 3: Č, E, Ę, Ė, F, Z. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2014.
P ieiga in e ne e: h p://bkz.lki.l ; BŽe ank aš is.
DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. Kaunas: VDU. P ieiga in e ne e: h p://
eks ynas. du.l / eks ynas/
DŽe – Daba inės lie u ių kalbos žodynas: šeš as ( ečias elek oninis) leidimas, y . ed.
S asys Keinys. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2006; in e ne o e sija, 2011. P iei-
ga in e ne e: h p://dz.lki.l .
Fillmo e Cha les 1982: F ame Seman ics. – Linguis ics in he Mo ning Calm. Seoul.
Gaidienė Anželika 2015: Seman inės eiksmažodžio ge i sinonimų a si adimo
p iežas ys. – Ac a Linguis ica Li huanica 72, 196–220.
Kö esces Zol án 1988: The language o lo e. Lewisbu gh: Associa ed Uni e si y
P ess.
Kö esces Zol án 1990: Emo ion concep s. New Yo k: Sp inge .

S aipsniai / A icles 251
An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių
seman iniai a si adimo ypa umai
Lako – Джордж Лакофф 2004: Женщины, огонь и опасные вещи: что
категории языка говорят нам о мышлении. Пер. с англ. И.Б. Шатуновского.
Москва: Языки славянской культуры.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20: elek oninis a ian as. Redak o ių kolegija: Ge -
ūda Nak inienė ( y . edak o ė), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au as Vi -
kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (a naujin a e -
sija, 2008). P ieiga in e ne e: www.lkz.l .
Schank Roge , Abelson Robe 1977: Sc ip s, Plans, Goals, and Unde s anding:
An Inqui y in o Human Knowledge S uc u es. Hillsdale, NJ: Law ence E lbaum.
Unge e F ied ich, Schmid Hans-Jö g 1996: An in oduc ion o cogni i e linguis-
ics. London: Longman.
Seman ic Peculia i ies o Occu ence o Ea ing
Ve bs o Seconda y Indi ec Nomina ion
SUMMARY
The objec o his a icle is ea ing e bs o seconda y indi ec nomina ion o he Li huanian
language aken om S anda Li huanian Language Dic iona y which is cu en ly in he
p ocess o compila ion. This esea ch seeks o es ima e which ea u es o he ac ual
phenomena, hings o ac ions become seman ic ea u es in he language and de e mine he
ise o new ea ing e bs o seconda y indi ec nomina ion as well as o compa e hem wi h he
co esponding d inking e bs. The a icle ends wi h a p elimina y synonym ne wo k o ea ing
e bs o seconda y indi ec nomina ion.
Eingelei e 2014 m. 1. Sep embe d.
ANŽELIKA GAIDIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
[email protected]