ALECHT GREULE

Regensburgo universitetas

Mokslinių tyrimų kryptys: teksto gramatika, teolingvistika ir dvasinė daina, onomastika, istorinė sintaksė.

TEKSTO GRAMATIKA IR ANKSTYVOSIOS NAUJOSIOS AUKŠTOSIOS VOKIEČIŲ KALBOS FUNKCINIAI TEKSTAI IŠ ČEKIJOS IR SLOVAKIJOS ARCHYVŲ (URBARAS, STATUTAS, BAŽNYTINĖ GIESMĖ): ANALIZĖ IR DIDAKTIZAVIMO BANDYMAS

Teksto gramatika ir ankstyvieji naująja vokiečių aukštaičių kalba parašyti tekstai iš Čekijos ir Slovakijos archyvų (kadastrai, potvarkiai, bažnytinės giesmės): analizė ir bandymas pritaikyti didaktiškai

ANOTACIJA

Analizuojami trys ankstyvosios naujosios aukštosios vokiečių kalbos tekstai, sukurti Čekijoje (Bohemijoje ir Moravijoje) ir Slovakijoje. Taip siekiama aprašyti, kaip šiuose XV ir XVI amžių tekstuose, priklausančiuose skirtingoms tekstų klasėms, teksto rišlumas tapo suprantamas recipientui ir kaip jam buvo sudarytos sąlygos suvokti teksto temą. Analizuojant daugiausia taikomos dvi strategijos: centrinių teksto objektų nustatymas išskiriant koreferencijos grandines ir izotopijos lygmenų nustatymas išgaunant semantinius požymius. Derinant

Straipsniai / Articles

29

ALBRECHT GRULE

centrinius teksto objektus ir izotopijos lygmenis galima nustatyti tekstų temą. Į straipsnį taip pat įtrauktos pastabos apie tai, kaip teksto gramatikos analizę galima panaudoti kalbos istorijos mokyme.

RAKTAŽODŽIAI: kalbos istorija, istorinė teksto gramatika, dalyko didaktika, urbarų lingvistika, himnologija.

ANOTACIJA

Tekstgramatiniu požiūriu analizuojami trys ankstyvosios naujosios vokiečių kalbos tekstai, kilę iš Čekijos (Bohemijos ir Moravijos) bei Slovakijos. Taip aprašoma, kaip šiuose XV ir XVI a. tekstuose, priklausančiuose skirtingoms tekstų klasėms, teksto rišlumas buvo padaromas suprantamas adresatui ir kaip jam buvo sudaromos sąlygos suvokti teksto temą. Analizuojant šį pagrindinį klausimą taikomos dvi strategijos: centrinių teksto objektų nustatymas išryškinant koreferencijos grandines ir izotopijos lygmenų nustatymas išskiriant semantinius požymius. Pagal šių centrinių teksto objektų ir izotopijos lygmenų derinį galima klasifikuoti tekstų temą. Šiame straipsnyje pateikiama patarimų, kaip tekstgramatinę analizę galima taikyti kalbos istorijos pamokose.

RAKTAŽODŽIAI: kalbos istorija, istorinė teksto gramatika, dalyko didaktika, kadastrinė lingvistika, himnologija.

1. ĮVADAS IR TIKSLAI

Toliau pateikiamais svarstymais tęsiame projektą, kurio tikslas – išbandyti dabarties laikraščių tekstais patikrinto tekstgramatinio modelio taiklumą kalbos istorijos tekstams (plg. Greule, Kolbeck 2014). Atsižvelgdami į vokiečių kaip užsienio kalbos didaktiką ir į galimą kalbos istorijos tekstų vaidmenį joje, pasirenkame ankstyvosios naujosios vokiečių kalbos tekstus, saugomus Čekijos ir Slovakijos archyvuose arba sukurtus Bohemijoje, Moravijoje ir Slovakijoje XV ir XVI amžiais. Tai 1404 m. Kašos/Košicės miesto tarybos Satzung, 1531 m. Jägerndorfo kunigaikštystės Urbar ir 1531 m. Bohemijos brolių kantionalas (bažnytinių giesmių knyga). Tekstolingvistiniu požiūriu visi trys šaltiniai yra „didieji tekstai“, suskaidyti į „mažąsias dalis“ skirtingais hierarchijos lygmenimis (Greule 2012: 81–86). Trims pasirinktoms minėtų šaltinių mažosioms dalims

30

Acta Linguistica Lithuanica LXXV

Tekstgramatika ir ankstyvosios naujosios vokiečių kalbos praktiniai tekstai iš Čekijos ir Slovakijos archyvų (Urbar, Satzung, bažnytinė giesmė): analizė ir didaktizavimo bandymas

skiriami toliau pateikiami analizės bandymai. Prieš tai aptariama kiekvieno šaltinio kultūrinė-istorinė ypatybė ir paliečiamas istorinės teksto gramatikos didaktizavimo klausimas.

2. TEKSTGRAMATINĖ ANALIZĖ

Šių ankstyvosios naujosios vokiečių kalbos tekstų, sukurtų XV ir XVI amžiais, tekstgramatinio aprašymo tikslas – įrodyti teksto rišlumą. Siekiama atsakyti į klausimą, kokiomis kalbinėmis raiškos ir turinio pusės priemonėmis teksto rišlumas padaromas suprantamas teksto adresatui ir sudaromos sąlygos jam suvokti teksto temą bei jos plėtotę. Tam iš esmės tinka dvi strategijos: centrinių teksto objektų (ZTG) nustatymas išryškinant koreferencijos grandines ir izotopijos lygmenų nustatymas išskiriant teksto eigoje pasikartojančius semantinius požymius – klases. Akivaizdu, kad analizėje svarbiausias vaidmuo tenka pasikartojančių elementų kiekybiniam įvertinimui ir darbui sakinio lygmeniu. Be to, galima įtarti, kad taikant modelį skirtingų žanrų tekstų pavyzdžiams jį reikės atitinkamai pritaikyti ir peržiūrėti; taip pat esama didelio poreikio imtis veiksmų, susijusių su kalbos istorijos didžiaisiais tekstais (išsamiau Greule 2011: 24–26; Greule, Kolbeck 2014). Jei, be to, pritarsime sampratai, kad gramatika yra kombinavimo teorija, kuri, kylant nuo apačios į viršų, pagal tam tikras taisykles jungia vis didesnius ženklų kompleksus, tuomet sudėtingus „didžiuosius tekstus“ galima apibrėžti kaip komunikatus, sudarytus iš kelių mažųjų tekstų, tarp kurių taip pat turi būti galima nustatyti tekstgramatinius ryšius.

3. Jägerndorfo kunigaikštystės urbaras (1531)

1531 m. Jägerndorfo/Krnovo o. Bruntálo kunigaikštystės urbaras saugomas kaip originalus rankraštis, kartu su kitais urbarais, sudarytais valdant Brandenburgo-Ansbacho markgrafams, Opavos valstybiniame archyve (Zemský archiv v Opavé). 2010 m. jį parengė Siegfriedas Hanke ir Raineris Vogelis (Hanke, Vogel 2010: 18–100). Markgrafas Georgas von

Straipsniai / Articles

31

ALBRECHT GREULE

Brandenburgas liepė urbarą sudaryti vokiečių kalba, glaudžiai remiantis ankstesniu 1523 m. urbaru, parašytu senąja čekų kalba.

Urbaruose surašomi dvasinės arba pasaulietinės žemvaldystės nekilnojamieji turtai, teisės ir prievolės bei mokesčiai; todėl jie priskiriami „domeniniams tekstų tipams“. Apie urbarų rengimo praktiką žinome gana daug. Iš pradžių, tikėtina, turtai ir teisės vietoje būdavo nustatomi apklausiant prievolininkus, o paskui kunigaikščio kanceliarijoje raštu įforminami urbare. Urbarų lingvistikai tai reiškia, kad liaudies kalbomis sudarytuose urbaruose esama šnekamosios ir rašytinės kalbos mišinio, užfiksuoto ne tokia tobula „ortografija“, kokios šiandien tikėtumėmės (Greule 2003: 58–61). Funkciniu požiūriu urbarai laikomi sąrašais, atliekančiais apeliacinę funkciją: juose surašomi turtai ir teisės, taip pat iš jų gaunamos pajamos, kurių, remiantis rašytiniu įrašu, galima reikalauti iš prievolininkų. (Greule 2003: 63)

Jägerndorfo kunigaikštystės urbaras, kaip didysis tekstas, suskirstytas pagal mokesčių surašymą dešimtyje kunigaikštystės vietovių; kiekvienos vietovės tekstiniai kompleksai savo ruožtu skaidomi į mažesnius tekstus, kuriuose teminėmis antraštėmis nurodomi tos vietovės mokesčiai.

Analyse: Teiltext/Kleintext „Mayerhoff“ (Hanke, Vogel 2010: 18f.)

Tiek atliekant tokio teksto lingvistinę analizę, tiek jį didaktiškai pritaikant, būtina, atsižvelgiant į komunikacinę funkciją, išnagrinėti jo sintaksines struktūras ir leksinį potencialą (specialiąją leksiką). Sintaksinių struktūrų analizė pateikiama šiame 24 minimaliųjų tekstinių vienetų (MTE) sąraše.

Antraštė / virštekstas: Mayerhoff

1: Po Lobenšteino pilimi yra gerai ūkininkauti tinkamas, taip pat gerai įrengtas mejerio ūkis, prie jo taip pat yra daug paruoštos dirbamos žemės ir gero turto. Šiuose laukuose žiemą galima pasėti IX malterius, o vasarą tiek pat, kartais daugiau, kartais mažiau.

2: Zue dem selben schlos sint viel gute wysn, wie dann Vndten Vortzaichen, schaff Vnd rindvieh ain schock, tzen wagen Zug, Reitpferd viel,

3: diesem allem ein gebürliche notdurfft geben mag.

32

Acta Linguistica Lithuanica LXXV

Teksto gramatika ir ankstyvosios naujosios vokiečių kalbos praktiniai tekstai iš Čekijos ir Slovakijos archyvų (urbaras, įstatai, bažnytinė giesmė): analizė ir didaktizavimo bandymas

4: [item] šios pilies rąstai yra geri,

5: Tuomet virtuvėje galima pamatyti įvairių daržovių.

6: [item] Didelis ir naudingas sodas, kurį galima naudoti vaisiams ir žolei.

7: [item] žemutinis sodas, kuriame yra daug medžių,

8: tuo sodu galima naudotis vaisiams ir žolei.

9: [item] Trečiasis sodas yra už majoro dvaro, prie tvoros,

10: juo taip pat galima naudotis vaisiams ir žolei.

11: [item] Ketvirtasis sodas prie pilies, už tvorų, naujai įveistas; juo galima naudotis vaisiams ir žolei.

12: [item] Iš tų keturių sodų kasmet galima gauti apie XXf, priklausomai nuo laiko – daugiau arba mažiau.

13: [item] Piliai priklauso juodieji ir kiti miškai, kuriuos galima iškirsti,

14: jų naudą čia nurodžius, per metus ji siekia XXf, laikui bėgant – daugiau arba mažiau.

15: [item] Tuose miškuose yra bičių avilių, padarytų iš trijų rūšių medienos,

16: duodama po vieną meselį medaus

Jungtukas: ir

17: toks meselis talpina keturis kvortus medaus.

18: Dietzui galima kasmet gauti vieną guldeną, kartais daugiau, kartais mažiau.

19: [item] Po pilimi yra du vandenys, kuriuose galima gaudyti lydekas, grundalus ir šlakius,

20: iš jų kasmet galima gauti tris guldenus, kartais daugiau, kartais mažiau.

[...]

21: [item] Po pilimi yra geras ir naudingas upelis, kuriame yra lydekų, ešerių ir kitų vandenų žuvų, kurias galima naudoti savo reikmėms,

22: iš jų kasmet galima gauti šešis guldenus, kartais daugiau, kartais mažiau.

23: [item] Po pilimi yra didelės pievos

24: jose galima paruošti devynis^c vežimus šieno per sezoną, kartais mažiau.

MTE buvo išskirti taikant sintaksinį kriterijų: atskirti 20 paprastųjų ir sudėtinių veiksmažodinių sakinių, t. y. tokių pasakymų, kurie turi vieną ar kelis tarinius. Tik keturiuose pasakymuose (MTE 5, MTE 6, MTE 10, MTE 21) nėra pagrindinio sakinio tarinio, todėl jie laikomi vadinamaisiais sakiniais-fragmentais.

Tolesnė eiga, taip pat ir didaktinė, suponuoja teksto supratimą; tam turėtų pasitarnauti ir skaidymas į mažiausius sintaksinius vienetus. Tai priklauso tiek nuo komunikacinės funkcijos (registravimo

Straipsniai / Articles

33

ALBRECHT GRULE

nuo valdų ir jų duodamos naudos žemvaldžiui) ir leksikos, ypač specializuotų leksikos vienetų, tokių kaip malter, schock, Zuemße, geniessen, pynbeuten, mesel mehd, fahren, grund, Herlitzen, Eschen, supratimo. Juos galima lengvai nustatyti pagal Hanke’s/Vogelio leidimą lydintį žodynėlį. Tačiau išlieka rašybos ypatumai, apsunkinantys teksto supratimą: jie ne tik gerokai skiriasi nuo dabartinės vokiečių ortografijos, bet ir menkai padeda atkurti to meto sakinio struktūrą. Todėl čia galima atlikti kalbos istorijos požiūriu vertingą pratimą – kiek įmanoma pritaikyti 1531 m. rašybą prie dabartinės ortografijos. Šis pratimas visų pirma padeda suvokti didžiųjų raidžių ir dvigubų rašmenų komunikacinę vertę.

Pirmasis žingsnis nustatant izotopijos lygmenis, sudarančius semantinį teksto pagrindą, yra predikatų klasifikavimas; prieš tai geriausia juos išskirti pabraukiant. Semantiškai suklasifikavus pasikartojančius predikatus, dėl jų dažnumo išryškėja šios izotopijos: „egzistavimas“ (sein, hat) ir „gauti / turėti naudos“ (mag geniessen, mag gnossen werden, lasset geniessen, sein...zuer notdurft gebrauchen, den nutz...gesetzt, gen mag, giebt). Pažymėtinas ir potencialus modalumas, reiškiamas dažnai vartojamu modaliniu veiksmažodžiu mag „gali“. Be to, egzistavimo predikatuose įvardyti „egzistavimo nešėjai“, tačiau naudos predikatuose nenurodyti naudos gavėjai, nebent jie žymimi apibendrinamuoju įvardžiu man. Tai nestebina, nes naudos gavėjas buvo žemvaldys, kurio iniciatyva sudarytas urbaras; jo (su visais titulais) nereikėjo kaskart minėti. Nuo MTE 12 atitinkama nauda nurodoma pinigų sumomis.

Prie teksto temos – trumpos turinio santraukos, kuri galėtų būti ir antraštė, – prieiname nustatę ZTG, susidarančią iš pasikartojančių nuorodų sekos:

mejerio ūkis (1) – už mejerio ūkio (9)

Lobenšteino pilis (1) – prie tos pačios pilies (2) – prie tos pačios pilies (4) – aplink pilį (11) – prie pilies (13) – po pilimi (19) – po pilimi (21) – po pilimi (23)

Daug gerų pievų (2) – didelių pievų (23)!! – toje pačioje vietoje (24)

tos Gerten (4) – In den (5) – Ein...baumgarten (6) – der oder Baumgarten (7) - denselben garten (8) – Der dyte baumgarten (9) – der (10) – Der fierde baumgarten (11) – Der selben fier bawmgarten (12)

Weld („miškai“) (13) – der selben (14) – Inn den selben weldn (15)

pynbeuten („medaus duoklė“) (15) – ain mesel mehd (16) – soliche mesel (17) – Dietz („iš jų“) (18)

34

Acta Linguistica Lithuanica LXXV

Tekstų gramatika ir ankstyvosios naujosios vokiečių kalbos funkciniai tekstai iš Čekijos ir Slovakijos archyvų (urbaras, statutai, bažnytinė giesmė): analizė ir didaktizavimo bandymas

du vandens (19) – to paties (20) – vienas...upelis (21) – nes to paties (22).

Derinant klasemas (izotopijas) su ZTG, teksto temą galima išskirti ir suformuluoti taip: „Iš pievų, sodų, miškų, medaus derliaus ir vandens telkinių, priklausančių dvarui, esančiam žemiau Lobenšteino pilies, galima gauti tokią (konkrečiai apibrėžtą) naudą ir (arba) derlių“. Tai, kad tema šia formuluote nepateikiama kaip antraštė (supratekstas), susiję su tuo, jog vietovė – Lobenšteino pilis – įvardyta pagrindinėje antraštėje, o dvaras – antraštėje. Likusi temos dalis antraštėje prilygtų teksto skaidymui į dalis, o teksto funkcija – įvardyti valdas ir naudą, gaunamą iš jų – yra aiški ir žinoma iš urbaro funkcijos.

Vėlyvas kategorijos „pievos“ pakartojimas MTE 23 leidžia manyti, kad tai yra vėlesnis įrašas, kurį galima paaiškinti raštininko apsirikimu.

Galiausiai lieka neaiški jo funkcija; tekstų gramatikos požiūriu jį galima apibrėžti kaip teksto dalių jungtuką item (taip pat žr. toliau, 4 sk.).

4. KASCHAUI/KOSICĖS MIESTO TARYBOS STATUTAS (1404)

Jau Ilpo Tapani Piiraineno rankraščio aprašyme pateikiama svarbių užuominų apie tekstų gramatikos struktūras, kurias galima atsekti leidime (Piirainen 1987: 239f.). 1404 m. Košicės/Kaschau miesto tarybos statutas (trumpai – Statutas) yra vientisas sudėtinis tekstas, sudarytas iš smulkiųjų tekstų („Artickel“), skirtų išimtinai teisėkūros funkcijai (teksto tipas „statutas“) ir aiškiai atskirtų vienas nuo kito. Be 47 straipsnių – smulkiųjų tekstų – visą tekstą (rankraštį) sudaro ir įžanga, tačiau ji neviršija smulkiojo teksto apimties. Rankraščio tekstas leidime pateikiamas diplomatiniu, raidę tiksliai perteikiančiu būdu. Tikriausiai tas pats pasakytina ir apie skyrybą, todėl kablelių, kaip vienintelio sakinio skyrybos ženklo, vartojimas leidime tik ribotai padeda atskleisti teksto fragmento turinį. Tas pats galioja ir didžiosioms raidėms. Tekstų gramatikos analizei svarbias sakinių ribas analitikas turi interpretuodamas nustatyti pats.

Straipsniai / Articles

35

ALBRECHT GREULE

21-ojo straipsnio analizė (Piirainen 1987: 246)

Supratekstas: Dvidešimt pirmasis straipsnis¹

1: [Item] Taryboje neturi būti nei jokių tuščių, beprasmių ir nenaudingų kalbų, nei šūkavimo.

Jungtukas: tačiau

2: Kitas turi būti pasirengęs išklausyti, kas svarstytina, kad reikalas nebūtų trikdomas ar trukdomas.

Jungtukas: Taip pat

3: Jokio įžūlaus elgesio tarybos išorėje; reikia vengti paprastų žmonių papiktinimo.

Jungtukas: Ir taip pat

4: Jokio kito klausimo negalima įtraukti; tuo pat metu reikia ypatingą dėmesį skirti svarstytinam klausimui.

Jungtukas: vnd

5: neįrašyti ir neliesti jokio kito dalyko, išskyrus tą, kurį tuo metu aptarinėja taryba

Nors MTE 5 yra su MTE 4 infinintyvine konstrukcija (besunderlich uf sehen haben...) koordinuota infinintyvinė konstrukcija, atskyriau ją kaip savarankišką, nors elipsinį sakinį, kuriame reikia įrašyti „sol men“.

Koreferencija per a) identišką daiktavardžių kartojimą: - Dy sach (2) – keyn ander sach, dy sach (4) – keynerley ander sach (5) - keyn vngebert (1) – keyn vngeberd (3) - in siczenden rot (1) – auswendig des rots (3) b) identišką veiksmažodžių kartojimą: - handlen (2) – handlen (4) - handelt (5)

¹ Vertimas: Taip pat, tarybai posėdžiaujant, neturi būti nederamo elgesio, dykinėjimo, „posakio“ (pertraukimo šūksniu?), beprasmio šnabždėjimo ar trepsėjimo kojomis. Priešingai, kiekvienas turi būti pasirengęs išklausyti, kas svarstytina, kad reikalas nebūtų nei trikdomas, nei kliudomas. Taip pat už tarybos ribų neturi būti nederamo elgesio, kad būtų išvengta papiktinimo viešumoje. Ir neturi būti tuo pat metu pateikiamas kitas klausimas, bet reikia susitelkti į tą, kuris tuo metu svarstomas. Taip pat negalima pateikti ar liesti jokio kito dalyko, išskyrus tą, kurį aptarinėja.

36

Acta Linguistica Lithuanica LXXV

Teksto gramatika ir ankstyvosios naujosios vokiečių kalbos praktiniai tekstai iš Čekijos ir Slovakijos archyvų (urbaras, statutas, bažnytinė giesmė): analizė ir didaktizavimo bandymas

– eyntragen (4) – eyntragen (5)

Koreferencija pagal gretimumą („tarybos veikla“): siczenden rot (1) – handlen, dy sach (2) – sach eyntragen, handeln (4) – sach eyntragen, handelt (5) Struktūros pasikartojimas / sintaksinis paralelizmas: neigiamas modalinis predikatas: sol nicht seyn (1) – (keyn...) sol seyn (3) – (keyn...) sol eyngetragen werden (4) – (sol) eyntragen noch beruren (5, elipsinis). Palygintinos yra konjunktyvo būsenos pasyvas sey geschickt zw horen ir pasyvo pakaitinė forma nicht störung habe (2), kurias būtų galima suprasti kaip raiškos variantus (vietoj sol seyn geschickt, sol nicht störung haben).

Izotopija, susijusi su klase „(nederamas) elgesys“: vngeber t eytelkeyt sprichwort vnniiczlich rawmen füstreten (1) – störung...noch hinderniβ (2) – vngeberd, ergerniβ (3) – ander sach... eyntragen (4) – ander sach eyntragen noch beruren (5)

Visos penkios MTE susietos adversatyviniais ir koordinuojamaisiais jungtukais. Galbūt šį faktą lemia teksto žanras, kuriam būtinas aiškus suskaidymas.

Jei, remdamiesi šia tekstogrāmatine informacija, mėginsime suformuluoti 21-ojo straipsnio temą, pirmiausia į akis krinta keturiose MTE pasitaikantis neigiamas modalinis predikatas, suformuluotas beveik stereotipiškai, kaip Dešimtyje įsakymų (pvz., „nevok“). Tik MTE 2 draudimas konjunktyvu (sey, habe) išreiškiamas kiek švelniau. Modalumas – kalbančiojo / rašančiojo nuostata skaitančiojo / klausančiojo atžvilgiu – išlieka toks pat. Atkreiptinas dėmesys, kad adresatas (sintaksiškai: veikėjas) neįvardytas; MTE 2 esantis yder „kiekvienas“ yra pernelyg neapibrėžtas. Čia atsiranda spraga, kurią galima užpildyti anaforiškai arba kataforiškai, pasitelkiant 20-ąjį ar 22-ąjį straipsnį ir tikintis, kad ten bus rastas „adresatas“; taip ji tampa didžiojo teksto gramatikos problema.

21-ojo straipsnio temą, remiantis tekstogramatinių santykių sąveika, galima suformuluoti taip: „Neįvardytas autorius X įsako neįvardytiems adresatams Y vengti trikdyti tarybos posėdį.“ Nenurodoma, kur ir kada tai turi vykti. Kadangi MTE 3 turinys susijęs ne su elgesiu tarybos posėdyje, o už jo ribų, jį galima laikyti šalutine tema, kurią statuto autorius išskirtiniu būdu įveda žodžiu Item – koordinuojamuoju jungtuku, esančiu trumpųjų tekstų pradžioje. Kintamieji X ir Y temos formuluotėje turi parodyti ne savarankiškumą

Straipsniai / Articles

37

ALBRECHT GREULE

Mažojo teksto požymius nurodo tai, kad norint jį visiškai suprasti reikia papildymų iš prieštekstinio ir potekstinio konteksto.

5. BOHEMIJOS BROLIŲ 1531 M. KANTIONALAS (BAŽNYTINĖ GIESMYNŲ KNYGA)

Lyginamosios himnologijos srityje neabejotinai nustatyta, kad Bohemija yra giesmynų tėvynė (Greule 2012: 167), be kita ko, todėl, kad seniausias Europoje evangelikų bažnytinis giesmynas buvo išspausdintas 1501 m. Prahoje, o vienintelis jo egzempliorius saugomas Čekijos nacionaliniame muziejuje. Šio teiginio nepaneigia tai, kad Brno medievistė Sylvie Stanovská neseniai per paskaitą Gerlice (Saksonija) išsakė nuomonę, jog Bohemijos brolių 1531 m. kantionale kartu su melodija išspausdinta giesmė „Adam het vns gantz verderbet“ yra tekstinis Lazarus Spenglerio (1479–1534) 1520 m. Niurnberge sukurtos giesmės „Durch Adams Fall ist ganz verderbet“ perdirbinys.² Be to, Sylvie Stanovská nustatė, kad Spenglerio teksto transformacija vyko veikiant melodijai. Bohemijos brolių vokiškos giesmės melodija iš tiesų sutampa su čekiškos brolių giesmės „Chvalmež Otce nebeskeho“ („Šlovinkime dangiškąjį Tėvą“) melodija; šios giesmės tekstiniai liudijimai datuojami 1541, 1545–46 ir 1564 m., tačiau jos melodija nesutampa su Lazarus Spenglerio giesmės melodija. Lyginamosios tekstinės gramatikos analizės uždavinys – atskleisti kalbinį transformacijos procesą ir su juo susijusį turinio bei teologijos pokytį.

Lyginamoji analizė dainos „Durch Adams Fall ist ganz verderbt“ (=Tekstas A) su „Adam het vns gantz verderbet“ (1. posmas) (=Tekstas C)

Durch Adams Fall ist ganz verderbt Menschlich Natur und Wesen, Dasselb Gift ist auf uns ererbt, Daß wir nicht mochten genesen Ohn Gottes Trost, der uns erlöst

² Albrecht Greule/Sylvie Stanovská, Transformation des geistlichen Liedes bei den Böhmischen Brüdern. Vortrag anlässlich der Tagung „Textgestaltung als Abbild der Transformationsprozesse vom 15. bis 17.Jahrhundert“, Hochschule Zittau/Görlitz, 25.–27.9.2012.

38

Acta Linguistica Lithuanica LXXV

Tekstinė gramatika ir ankstyvosios naujosios vokiečių kalbos praktiniai tekstai iš Čekijos ir Slovakijos archyvų (urbaras, nuostatai, bažnytinė giesmė): analizė ir didaktizavimo bandymas

Ji prisidėjo prie didžiosios žalos, kurią gyvatė privertė Ievą užtraukti, ir prie Dievo rūstybės.

Analizuojant vientisus tekstus, suskirstytus tik į sakinius, analizė peržengia sakinio ribas (yra transfrastinė), o bažnytinėse giesmėse, be to, kad jos yra spausdinto didžiojo teksto „giesmyno“ sudedamosios dalys, reikia atsižvelgti į virš sakinio esantį konstitutyvų struktūros vienetą, kad būtų galima įvertinti vėliau sukurtų strofų tekstinę darną: tai pagal ritmą ir rimą išsiskiriančios strofos.

Tarsi žvelgdami į tekstus iš šalies, nustatome, kad A teksto strofos sandara – du stollenai, pabaigos dalis ir vyriškoji kadencija – neaptinkama nei čekiškame B tekste, nei C tekste. Tačiau B ir C tekstų strofų sandara sutampa (4 keturpėdės eilutės, sudarančios 2 rimų poras). Sintaksinę struktūrą sudaro du sakiniai: vienas paprastasis sakinys:

MTE 1 Dėl Adomo nuopuolio visiškai sugedo žmogaus prigimtis ir esybė.

ir vienas sudėtinis sakinys:

MTE 2 Tas pats nuodas paveldėtas mūsų, kad negalėtume pasveikti be Dievo paguodos, kuri mus išgelbėjo nuo didžiosios žalos, kurią gyvatė privertė Ievą užtraukti, užsitraukiant Dievo rūstybę.

Nors pirmosios strofos tekstas gana trumpas, kiekybiškai dar neįmanoma nustatyti, kad šio dalinio teksto „protagonistai“ (=ZTG) yra ADOMO/IEVOS pora ir DIEVAS. Dažnai nepastebima, kad uns ir wir išreiškiama deiksė, t. y. nuoroda į žmonių grupę, kuri gieda arba priima giesmę ir kuriai priklauso ir autorius, kitur kalbiškai nepasirodantis. Izotopijos lygmenys nustatomi pagal tekste esančių leksemų semantiką, kurią apibrėžia kotekstas. Lengvai pastebime, kad posakių nuopuolis, sugedęs, nuodas, nepasveikti, didžioji žala, gyvatė, privertė, rūstybė bendras „semantinis vardiklis“ yra semantinis požymis (=klasėma) „(žmogui) kenksmingas“. Tačiau iš šios ZTG ir izotopijos sąrangos dar negalima suformuluoti temos. Darytina išvada, kad pirmoji strofa tematiškai tik paruošia dirvą bent vienai ar kelioms kitoms strofoms.

Straipsniai / Articles

39

ALBRECHT GREULE

Ir iš tiesų 2-oje strofoje toliau plėtojamos ZTG ADOMAS / IEVA, taip pat DIEVAS ir MES deiksė, kaip ir izotopija „(žmogui) žalinga“ (Schlang, abgefallen, veracht, Bracht hat den Tod, Not); tačiau jos pabaigoje, būdamas labai arti DIEVO ir MES deiksės, pasirodo naujas veikėjas: JO MYLIMASIS SŪNUS, tolesnėse strofose įvairiai vadinamas KRISTUMI!

Šioje vietoje – tekstgramatiniu požiūriu – išryškėja intertekstinė „sąsaja“ su čekų giesme (B), kurios pirmojoje strofoje sakoma:

jeho syna milého „savo mylimąjį Sūnų“

Toliau pateiktų strofų analizė, atlikta pagal tą patį modelį, duoda tokį rezultatą: veikėjai ir deiksė išlieka tie patys; atsiradus KRISTUI, greta izotopijos „žalinga“ atsiranda nauja izotopija – „žalingai“ antonimiška izotopija „išgelbėjimas“ („atpirkimas“). 5-oje strofoje ją kone pranoksta gausios Kristaus predikacijos, tokios kaip Weg, Licht, Pforte, Wahrheit, Leben, Rat, ewig Wort, Schutz. Taigi bent teminiu požiūriu, regis, pasiekta giesmės kulminacija ir pabaiga.

Po 5-osios strofos tekstgramatiškai galima konstatuoti ryškų lūžį: 6-ojoje strofoje deiksės nebėra, ZTG yra ŽMOGUS apskritai, o ŽMOGUI priskirtos izotopijos (gottlos, verflucht, fern des Heils, ohne Tröster, in Teufels Gewalt) bendras vardiklis yra „Dievo atstumtas“. Šiandienos skaitytojui sunku atsikratyti įspūdžio, kad šią strofą persmelkia grasinimo ilokucija.

7-ojoje strofoje pasikeičia tik izotopija: dabar ŽMOGUI pažadamas „išgelbėjimas“, jei jis pasitikės Dievu. Iš esmės šiose dviejose, 6-ojoje ir 7-ojoje, strofose pabrėžtinai pakartojamos izotopijos, taigi ir dvi pirmųjų penkių strofų temos: „Adomo žmogui padaryta žala“ ir „išgelbėjimas per Kristų“. Taigi, priešingai nei tikėtasi, teminis ryšys su 1–5 strofas apimančiu daliniu tekstu išlieka.

Nuo 8-osios strofos prasideda ne mažiau ryškus lūžis. Ji pradedama žodžiais „Ich bitt oh Herr“ („Maldauju, o Viešpatie“); performatyvusis veiksmažodis bitten iškart parodo, kad vėl pasitelkiama 1–5 strofų deiksė, tačiau jau ne daugiskaitos MES, o individualaus AŠ forma, atitinkanti TU–DIEVAS. Į tai svarbu atkreipti dėmesį. Jei 8-oji strofa yra prašymas suteikti 7-ojoje strofoje su sąlyga pažadėtą išgelbėjimą, tai 9-ojoje strofoje giesmė baigiasi

40

Acta Linguistica Lithuanica LXXV

Tekstgramatika ir ankstyvosios naujosios vokiečių kalbos praktiniai tekstai iš Čekijos ir Slovakijos archyvų (urbaras, statutai, bažnytinė giesmė): analizė ir didaktizavimo bandymas

AŠ deiksės požiūriu, žodžiu Hoffnung („viltis“), kuris eina stiprios „šviesos“ izotopijos pabaigoje (brennende Luzerne, ein Licht, Morgensterne).

Tekstgramatiniu požiūriu galima konstatuoti, kad A giesmę sudaro keturi vertikaliai (t. y. vienas po kito) išdėstyti daliniai tekstai, kurių kiekvieno ilokucija skirtinga: I – 1–5 strofos, II – 6–7 strofos, III – 8-oji strofa ir IV. I dalį galima vadinti viduramžių Šventojo Rašto aiškinimo terminu „historice-mystice“ (ilokucija: informavimas / priminimas); II dalį, pagal tą patį pavyzdį, – „moraliter“ (ilokucija: grasinimas); III dalis yra prašymas, o IV dalis dėl DIEVUI priskiriamos „šviesos“ izotopijos artima doksologijai (ilokucija: šlovinimas?).

Pabaigoje pamėginsime intertekstualiai palyginti A ir C tekstus; prasmingiausia pradėti nuo 1-osios strofos.³

Adam hett vnns gantz verderbet suᵉnd vnd schult auf vns geerbet verandert natur vnd wesen das wir nicht mochten genesen

Klausimas, galima sakyti, technolingvistinis: kaip nežinomas autorius formaliai pritaiko A tekstą prie B giesmės strofos struktūros? Galima iškart konstatuoti, kad palyginti apskritai įmanoma tik remiantis kiekvienos pirmosios strofos gramatika; idėjų istorijos ir teologijos požiūriu gali būti kitaip. Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į abiejų strofų sintaksinę sandarą: A teksto strofa sudaryta iš dviejų sakinių, o C giesmės strofinės sandaros pakanka tik vienam sakiniui. Jis yra sudėtingas ir sudarytas iš trijų dalių, sujungtų be jungtukų, sakinių eilės, kuri įsilieja į sudėtinį sakinį su dass šalutiniu sakiniu. Tačiau abiejų strofų ZTG yra vienodi: ADOMAS yra veikėjas, o MES deiksė – veikiamasis objektas; kaip ir Spenglerio atveju, veiksmas vyksta izotopijos lygmeniu, kurį pagal semantinį požymį (klasemą) „žmonių žūtis be išsigelbėjimo“ vargu ar galima atskirti nuo Spenglerio izotopijos „(žmogui) žalinga“; jis nebent yra labiau pabrėžtas ir sustiprintas.

C teksto redaktorius šį tikslą pirmiausia pasiekia pakartodamas (arba perimdamas) teksto dalis Adam, gantz verderbet, auff vns vererbet, natur und wesen ir galiausiai perimdamas visą Spenglerio eilutę, būtent: das wir nicht mochten genesen. Tačiau C tekste ji iš Spenglerio eilutės vidurio perkeliama į strofos pabaigą; taip pasiekiamas svarbus dramaturginis efektas: mums, žmonėms, reikia gelbėtojo.

³ Tekstas pagal Thomas 1931.

Straipsniai / Articles

41

ALBRECHT GREULE

Nuo šios vietos Lied C teologiniu požiūriu pasuka visai kita kryptimi nei Spenglerio giesmė: kadangi pagal krikščioniškąją teologiją „Išganytojas“ atėjo arba ateina per Kalėdas, Lied A tapo kalėdine giesme.

6. IŠVADOS

Į pradinius klausimus, kuo tekstgramatinė analizė prisideda prie ankstyvosios naujosios aukštosios vokiečių kalbos tekstų atskleidimo ir geresnio supratimo bei kaip ją galima veiksmingai pritaikyti kalbos pamokose, būtų galima atsakyti taip. Pirmasis žingsnis, kai, kaip Urbaro ir Satzung atvejais, susiduriama su rankraštiniais tekstais, tenka rankraščių leidėjui. Jis juos transkribuoja ir nustato, kokią kalbos būklę atspindi rankraštis, kokiam rašybos regionui jis priklauso ir kokiu žodynu yra paženklintas. Tačiau sprendžiant, kaip tekstgramatiką taikyti istoriniams tekstams, šis klausimas neturėtų būti svarbiausias, nes jis jau dažnai nagrinėtas naujosios aukštosios vokiečių rašytinės kalbos formavimosi aspektu. Leidimuose tekstai taip pat turėtų būti atskleidžiami turinio požiūriu, pateikiant pasiūlymų, kaip atskirti sakinius; tai palengvintų tekstgramatinę analizę, taikomą mokant. Taikant tekstgramatinės analizės etapus (minimaliųjų teksto vienetų, jų išorinių ir vidinių sąsajų išskyrimą bei temos išgryninimą) pasirinktiems daliniams tekstams ar trumpiems tekstams per kalbos ir literatūros istorijos pamokas, galima palaipsniui ugdyti teksto supratimą, o kartu ir specialų vėlyvųjų viduramžių pasaulietinių (rankraštinių) bei religinių (spausdintų) tekstų žanrų (registro, Satzung, dvasinės giesmės) funkcinio stiliaus supratimą. Žengus dar vieną žingsnį ir apžvelgus visą didįjį tekstą, ko čia nebuvo galima padaryti, galiausiai būtų galima ištirti net formaliąsias ir temines trumpųjų tekstų, iš kurių sudarytas didysis tekstas, sąsajas.

42

Acta Linguistica Lithuanica LXXV

Tekstgramatika ir ankstyvosios naujosios aukštosios vokiečių kalbos praktiniai tekstai iš Čekijos ir Slovakijos archyvų (Urbar, Satzung, Kirchenlied): analizė ir didaktizavimo bandymas

L I T E R A T Ū R A

G r e u l e A l b r e c h t 2003: Urbare als Kanzleiprodukte und Sprachquellen. – Aufgaben einer künftigen Kanzleisprachenforschung (= Beiträge zur Kanzleisprachenforschung 3), hrsg. von Jörg Meier und Arne Ziegler. Wien, 57–67.

G r e u l e A l b r e c h t 2011: Beobachtungen zur Textgrammatik des Frühneuhochdeutschen in der Ostslowakei – am Beispiel der Satzung des Rates der Stadt Košice/Kaschau von 1404. – Deutsch-Slawische Kontakte – Geschichte und Kultur, Festschrift für Mária Papsonová, Michaela Kováčová, Jörg Meier, Ingrid Puchalová (eds.). Košice, 23–32.

G r e u l e A l b r e c h t 2012: Sakralität. Studien zu Sprachkultur und religiöser Sprache, hrsg. von Sandra Reimann und Paul Rössler. Tübingen.

G r e u l e A l b r e c h t, C h r i s t o p h e r K o l b e c k 2014: Kanzleisprachenforschung und Textgrammatik. – Perspektiven und Desiderate der europäischen Kanzleisprachenforschung (= Beiträge zur Kanzleisprachenforschung 8), hrsg. von Jörg Meier, Wien (Praesens) (im Druck).

H a n k e S i e g f r i e d, V o g e l R a i n e r (H g.) 2010: Urbare des Fürstentums Jägerndorf aus der Zeit der Markgrafen von Brandenburg-Ansbach (1531, 1535, 1554/89). Berlin, 18–100.

P i i r a i n e n I l p o T a p a n i 1987: Die Satzung des Rates der Stadt Košice/Kaschau aus dem Jahre 1404. Edition und Untersuchung eines frühneuhochdeutschen Textes aus der Slowakei. – Neuphilologische Mitteilungen 88. Helsinki, 237–255.

T h o m a s W i l h e l m (H g.) 1931: Michael Weiße, Gesangbuch der Böhmischen Brüder vom Jahre 1531. Wiederabdruck Kassel.

Straipsniai / Articles

43

ALBRECHT GREULE

Teksto gramatika ir ankstyvieji naująją vokiečių aukštaičių kalba parašyti tekstai iš Čekijos ir Slovakijos archyvų (kadastrai, potvarkiai, bažnytinės giesmės): analizė ir bandymas pritaikyti didaktiškai

SANTRAUKA

Straipsnyje gramatiniu aspektu analizuojami trys ankstyvosios naujosios vokiečių aukštaičių kalbos tekstai iš Čekijos Respublikos (Bohemijos ir Moravijos) ir Slovakijos. Aptariama, kokiais būdais šiuose XV a. ir XVI a. tekstuose, priskiriamuose skirtingoms tekstų klasėms, adresatui perteikiama teksto koherencija ir jo tema. Šis pagrindinis klausimas analizuojamas pasitelkiant dvi strategijas: pagrindinių teksto objektų atpažinimą nustatant koreferencijos grandines bei izotopijos lygmenis išskiriant semantinius požymius. Tekstų temą galima klasifikuoti pagal šių pagrindinių teksto objektų ir izotopijos lygmenų kombinaciją. Straipsnyje pateikiamos rekomendacijos, kaip teksto gramatinę analizę galima pritaikyti dėstant kalbos istoriją.

Gauta 2014 m. gruodžio 15 d.

ALBRECHT GREULE

Universität Regensburg

Institut für Germanistik, D-93040 Regensburg.

[email protected]

44

Acta Linguistica Lithuanica LXXV