S aipsniai / A icles 29
ALBRECHT GREULE
Uni e si ä Regensbu g
Mokslinės mokslinių y imų k yp ys:
Tex g amma ik, Theolinguis ika i d asinis lied,
Onomas ik, is o inė Syn ax.
TEXTGRAMMATIK UND
FRÜHNEUHOCHDEUTSCHE
GAVUŠTSTEXTE AUS
TČECHISCHI UNDCHECK
SLOWAKISCHEN ARCHIVEN
(URBAR, SATZUNG,
KIRCHENLIED): ANALYSE
UN TRIUCH DER
DIDAKTISIERANTI
Teks o g ama ika i anks y ieji naująja
okiečių aukš aičių kalba pa ašy i eks ai
iš Čekijos i Slo akijos a chy ų (kadas ai,
po a kiai, bažny inės giesmės): analizė i
bandymas p i aiky i didak iškai
ANNOTATION
T ys anks neuhochdeu ske eks ai, ku ie Čekijoje (Bohmen i Mäh en) i Slo akei a si ado,
y a ex g amma ically analizuojami. Tokiu būdu u i bū i ap ašy a, kaip šiuose eks ų 15-ojo
i 16. amžiaus, ku ios p iklauso p ie į ai ių eks klasių, eks kohe encija už ecepipien ą
a siliepiama pada y a i jis į si uaciją pe kel as, kad ema eks o už iksuo i. A liekan
analizę y a daugiausia d i s a egijos naudojamos: Zen alių eks inių objek ų nus a ymas
išdi ban ko e e encijos-ke enų i izo opie-lygų nus a ymas pe seman inių
cha ak e is ikų eks akciją. Iš kombinacijos
ALBRECHT GREULE
30 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV cen inių eks inių objek ų i izo opie-E elenų gali bū i
ema eks ų iš ys y a. Į abėcėlę aip pa y a įdieg i užuominai, ku iuo būdu eks g amma inė
analizė kalbosis o iniame mokyme gali bū i panaudo a. SCÜSLSSELWÖRTER:
Sp achgeschich e, His o ische Tex g amma ik, Fachdidak ik, U ba linguis ik, Hymnologie.
ANNOTATION
Th ee Ea ly New High Ge man ex s which o igina ed in he Czech Republic (Bohemia and Mo a ia)
and Slo akia a e analyzed om a ex -g amma ical poin o iew. In his way he e ollows a
desc ip ion o how in hese ex s o he 15 h and 16 h cen u ies, which belong o di e en ex
classes, ex cohe ence was made unde s andable o he ecipien and how he was enabled o
g asp he subjec o he ex . In he analysis wo s a egies a e used o his cen al issue:
he s a emen o he cen al ex objec s by he cla i ica ion o ical analysis can be used in
co- e e ence chains and he s a emen o iso opy-le els by he ex ac ion o seman ic ea-
u es. F om he combina ion o hese cen al ex objec s and he iso opy-le els he subjec
o he ex s can be classi ied. In his pape ips ha e been inco po a ed how ex -g amma-
language his o y lessons. KEYWORDS: Language his o y, his o ical ex g amma , subjec
didac ics, cadas al linguis ics, hymnology.
1. EILTINYSTIS IR OBJEKTYVAS
Su šiais s a s imais mes ęs i p ojek ą, ku io užduo is y a ai, kad išbandy a an
laik aščių eks ų daba ės eks g amma inio modelio iš aiškingumą an
kalbosis o inių eks ų išbandy i (c . G eule, Kolbeck 2014). Su ž ilgsniu į okiečių
kaip užsienio kalbos didak iką i aidmenį, ku į kalbos is o iniai eks ai en galė ų
žais i, mes enkam anksniuhochdeu sche eks us iš, ku ie iš čekų i slo akų
a chy ų kyla a i inkamai Bohemijoje, Mū ėse i Slo akei 15 i 16 amžiuose. amžius
a si ado. Tai y a Kaschau/Košice mies o a ybos Sa zung iš 1404, U ba o he
Fü s en um Jäge ndo iš 1531 i Kan ional (Ki chengesangbuch) o he Böhmischen
B üde iš 1531. Visi ys šal iniai y a iš ex linguis inės pe spek y os G oß ex e,
ku ie ačiau an ski ingų hie a chies ūkių į Klein ex e a siski s ę (G eule 2012:
8186). An ijų pasi ink ų klein eks ų nu ody ų šal inių emiasi šie analizės
bandymai. Zu iau y a kiek ienai į kul u gis inę ypa ingumą šal en o eks ų įženg as
i klausimas didak izacijos is o inės eks og amma ikos užsiki p as.
S aipsniai A icles 31 /
Tex g amma ik und ühneuhochdeu sche Geb auchs ex e
aus schechischen und slowakischen A chi en (U ba , Sa zung,
Ki chenlied): Analyse und Ve such de Didak isie ung
2. TEXTGRAMMATISCHE ANALYSE
Tai eina p ie ex g amma inio ap ašymo u imų anksniuhochdeu sche, 15. i 16.
Šim me iniai a si adę eks ai aplink į odymą eks okohe encijos. Tai eina apie
a sakymą į klausimą, su kokiomis kalbinėmis p iemonėmis iš ūkso i u inio pusės
eks kohe encija eks ų ecepen ui y a pada y a a siliepiama i jis į si uaciją
pe kel as, kad už iksuo ų eks o emą i jo ys ymąsi. Da ui a eina pag indine d i
s a egijos s a s oma: Zen alių eks ų objek ų (ZTG) nus a ymas pe
išsiaiškinimą iš ko e e enzų g andinių i pasika ojančios seman inės sa ybės,
klasemenus. Tai nepaka ojama, kad už analizę aspek o k an i ika imo iš sa ęs
Fes s ellung on Iso opie-Ebenen du ch Ex ak ion on sich im Tex e lau
pasika ojančių elemen ų aip pa ope a imo an sa zebene pag indinį aidmenį
žais i. Be o, egzis uoja į a imas, kad modelis aikan į eks exempla us ski ingų
eks ų ūšių a i inkamai u i bū i p i aiky as i e idiuojamas i ai egzis uoja
a siž elgian į kalbosis o inius didžiuosius eks us eikšmingo eiksmų po eikio
(išsamiai G eule 2011: 2426; G eule, Kolbeck 2014). Akcep uojan be o sup a imą, kad
g ama ikos y a kombinacijos mokymas, ku i nuo apačios į i šų augoji is didesnius
ampa ženklųkompleksus pagal speci ines aisykles, ada galima kompleksinius
G oß ex e kaip komunika e apib ėž i, ku ie susideda iš kelių mažin eks ų, a p ku ių
aip pa eks g amma inės elijos u i bū i e schließamos.
3. URBAR DES FÜRSTENTUMS JÄGERN-
DORF (1531)
U ba as kunigaikš ys ės Jäge ndo /K no o. B un ál iš 1531 lieka kaip
o iginalus ank aš is, ka u su ki ais pagal egėjimo laiką
B andenbu go-Ansbach ma kg a ų pe ašy i U ba en, Landesa chi
T oppau (Zémsky a chi Opa é). Tai bu o 2010 Sieg ied Hanke i Raine
Vogel edie (Hanke, Vogel 2010: 18100). Ma kg a Geo g on
ALBRECHT GREULE
32 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
B andenbu gas leido u ba ą okiečių kalba i glaudžiai aneleindamasis į anks esnį,
sen schechis kalboje e ass es u ba ą iš 1523 anlegen.
U ba enuose y a liegan ys gė ybės, eisingos i abda imai d asinės a
pasaulie inės G undhe scha už egis uo i; jie y a odėl "domanialen
eks so en p iski iami. Apie u ba genezę žinome gana ge ai besiš. Iš p adžių
y a išleis i iš o, kad gė ybės i eisė ame ie oje pe apklausimą palūkanų
įpa eigo ų iškel os i po o kunigaikš inėje kanclei U ba ame aš u iksuo os. Iš
o išplaukia už u ba linguis iką, kad į ienoje iš liaudies kalbų e čiamuose
u ba enuose mišinys iš kalbų i ašymo kalbos p ieina, ku i nebu o aip pe ek e
O hog aphie už iksuo a, kaip mes ją šiandien ikė umėm (G eule 2003: 5861).
U ba e laikomi pagal unkcinius aspek us kaip e ikėliai su apell unkcija: Juose
y a egis uojami gė ybės i eisės aip pa iš jų ekančios pajamos, ku ios dėl
ašy inių
Au zeichnung als Leis ungen de Zinsp lich igen einge o de we den können.
(G eule 2003: 63)
Das U ba des Fü s en ums Jäge ndo is als G oß ex un e gliede in die
E ėžimas abiejų dešim ies o sybių kunigaikš ys ėje; šie eks komplexe
suskaidomi pe ie ą ne į klein eks e, ku ie po ema iniais i š aščiais a skai ina
abgabenis a i inkamoje ie oje. Analizė: dalis eks as/Klein eks as Maye ho
(Hanke, Vogel 2010: 18 .) Tiek ką kalbaus mokslinė analizė kaip i didak izacija okio
eks o an os pusės, y a bū ina p ieš komunikacinės unkcijos oną jo
sin ak ines s uk ū as i jo leksikalinį po encialą (Spezialwo dscha z) apdi b i.
Analizė sin ak inių s uk ū ų mani es uojasi oliau į a dijamoje 24 Minimalen
eks iene ų (MTE).
Übe sch i /Sup a ex : Maye ho 1: Vnnd e (m) schlos Lobens ain y a ain
maye ho , wol zue wi scha gelegen, de gleichen wol au gebau , Vnd ha
da zue iel acke Vnd gue zuege ich , V weliche Ecke au en win e IX
mal e Vnd au en somme gleich so il Inn de Zei meh Vnd wenige bauen mag
y. 2: Zue dem selben schlos sein iel wag e wysn, wie gu Vnd en Vo zaichen ,
scha VIc Vnd iech ain schock, zenn Zug, Rey p e d iel, 3: diesem gebü lichen
noden mag dann iel zu geben.
S aipsniai A icles 33 /
Tex g amma ik und ühneuhochdeu sche Geb auchs ex e
aus schechischen und slowakischen A chi en (U ba , Sa zung,
Ki chenlied): Analyse und Ve such de Didak isie ung
4: [i em] ie ge en zue šiam schlos bū i ge ai, 5: In nes mag man In die kuchen
maniche ley Zuemuße ienas sehenn. [6.i em] Ein g osse nd nu zpa bawmga en,
De si su obis nd g as leis i b uo achen.
7: [i em] de nide Baumga en, Inn welichem iell Bewme sein , 8: nes as pa s
ga en mag žmogus su obis nd g as genissenn. 9: [i em] De d y e baumga en
y a Hinde dem maye ho nd e m plancken, 10: ku is sa e aip pa su obis nd
g as lasse genissenn. [ 11:i em] De ie de bawmga en mb das schlos au en
plancken new gebau , welichen (man) su obis nd g as mag genissenn. 12: [i em] Tas
pa s ie bawm ga en Je lich mag genossen bū i bey den XX , In de zai daugiau
nnd mažiau.
13:i em] Zue dem schlos sein schwa ze nd annde e weld zu o kau en,
14: de selbenn den nu z Hie gese z , ain Ja Zuem ande n gese z XX , Zai en meh
a ba mažiau.
15: [i em] Inn denn selben welden sein pynbeu en on d ayen Hol ze n,
16: gieb man ain messel mehd
Konnek o : nd
17: soliche messel hel Inn siech IIII qua med.
18: Die zs mag man Je lich genissen ain gulden zai en meh nnd wenige .
[i em] Vnd e m schlos sein zway wasse , Im welchem sein ah en, g undln nd 19:
He li zen, 20: o pa ies mag man genissen Je lich au III gulden Zue Zai en
daugiau nd mažiau.
[…]
21: [i em] Ein gue e nd nu zpa bach nd e m schlos, Im welichem sein a en,
Eschenn nd ande wasse iesch zue nod u geb auchen, 22: nes samben mag
man genissen Je lich VI gulden Inn de Tzai daugiau nd mažiau.
[i em 23:] Vnd e dem schlos sein g osse wiesn 24: au ą pa į mag man IXc
wagen hew pada y i Inn de Zai nd mažiau. ienas a ba keli P ädika ai
Die MTE sind dadu ch gewonnen wo den, dass nach dem syn ak ischen
K i e ium 20 ein ache und komplexe Ve balsä ze, also solche Äuße ungen, die
pasižymi, a ski i bu o. Lygiai ke u i iš a imai (MTE 5, MTE 6, MTE 10, MTE 21)
ne u i haup sa zp ädika i y a e inami kaip aip adinami se zungen. Tas
aip pa didak inis olesnis adybinys eikalauja eks as sup as , kam aip pa
u i a nau i suski s ymas į mažiausius sin ak inius iene us. Šis p iklauso
iek nuo komunikacinės unkcijos ( egis acija

ALBRECHT GREULE
34 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
de Gü e und ih en E ag ü den Landeshe n) als auch om Ve s ändnis de
Lexeme, ypač Fachlexeme kaip mal e , schock, Zuemuße, genissenn, pynbeu en, messel
mehd, ažiuo i, g undln, He li zen, Eschen ab. Jie gali pe ą Hanke/Vogel leidinio
p idegamą Glossa leng ai nus a y i. Jis lieka be eks ą sup a imą apsunkinančios
ašybos būdai, ku ie ne ik nuo šiandienos okiečių o hog aphie žymiai nuk yps a,
be i šiuolaikinę sakai s uk ū ą ik mažai ėmė. Todėl galima čia kalbosis o iniu
požiū iu pelningą p a imą p ijung i, ku i susideda iš o, ašymo būdą iš 1531
daba inės o hog aphie, kaip ge ai ai eina, p i aiky i. Pe šią p a imą ampa isų
pi ma komunikacinė e ė didžiosios ašybos i doppelsch i ų pas ebima.
Pi mąjį žingsnį p ie nus a ymo izo opie-ei ienų, ku ie suda o seman inį eks ų
oną, suda o klasi ikacija P ädika ų nus a o, duo i mag, gieb ). Be o y a pe
da , die zu o am bes en du ch Un e s eichen he ausgehoben we den. Quan-
i izie man die sich wiede holenden P ädika e un e seman ischem Aspek ,
e geben sich au g und de Häu igkei olgende Iso opien mi den Klassemen
‘Exis enz’ (sein , ha ) und ‘bekommen/den Nu zen haben’ (mag geniessenn, mag
genossen we den, lasse geniessenn, sein …zue nod u geb auchen, den nu z…ge-
dažną modal e b mag ‘kann iš eišk a po enciali modali e a pas ebima. Be o,
egzis encijos p edika uose no s y a exis enz äge pa adin i, ne ačiau
naudojimosi p edika uose naudniekių, ai neben pe e galminan į p o-nomen
man. Pas a asis nenuos abuoja, nes naudniekke is as U ba e čian is
G undhe bu o, ku is ne (su isais i ulais) isada ėl eikia bū i pa adin as. Ab
MTE 12 bus a i inkamas nauding in (pinig-)
Sumos nu ody os.
Apie eks as į p asmę ienos umpinklinklės nu odymo, ku ios aip pa kaip ie
Übe sch i ungie en könn e, gelangen wi du ch die Fes s ellung de ZTG,
išasi iš pasekmės pasika ojančios nuo odos a si as a: maye ho (1) Hinde
dem maye ho (9) Schloss Lobens ain (1) Zue dem selben schlos (2) zue diesem
schlos (13) mb das schlos (11) (4) Zue dem schlos Vnd e m schlos) nd e m
schlos (19)
(21) Vnd e dem schlos (23)
Daug gu e wysn (2) g osse wiesn (23)! ! au am pačiam (24) die Ge en (4) In denn
(5) Ein...bawmga en Baum de nide ga en (7) - dennselben ga en De d y e
baumga en (9) de (10) De ie de bawmga en (11) De sel ie ben bawm ga en
(12) Weld (Wälde ) (13) de selbenn (14) Inn selben welden pynbeu en (Hon
messige ag) (15) - ainel mehd (19 (17) zwayiche wasse (8) de selben Einbach (20)
(21 (16) denn selben (20). Iš kombinacijos klaseme (izo opienos) su ZTG gali
Die zs (da on) (18)
S aipsniai A icles 35 /
Tex g amma ik und ühneuhochdeu sche Geb auchs ex e
aus schechischen und slowakischen A chi en (U ba , Sa zung,
Ki chenlied): Analyse und Ve such de Didak isie ung
eks hema kaip oliau e di b a i o muliuojama: Iš į Meie ho žemiau nuo Schloss
Lobens ein p iklausančių miškų, sodų, miškų, medige ägen i andenų y a oliau
(išski inai speci ikuo o) nauding E / ag įmanoma. Tą, kad ema šioje
o mulacijoje nė a kaip i š ašys (sup a ex ), s o i ka u su uo, kad lokalybė
Schloss Lobens ein pag indinėje i š ašyje i Meie ho i š ašyje pa adin os.
Likusi emos kak ų an aš ėje eks ųgliede imo lyg, i eks o unkcija, ku ios
gė ybės i jų naudnieß pa adin i, y a iš unkcijos u ba s aišku i žinoma.
Vėlesnis ka ego ijos Wiesen a kū imas MTE 23 leidžia užda y i į ieną papildymą,
ku is gali bū i paaiškin as pe ašy ojo nesąmonę.
Jo unkcijoje neaišku lieka galu inai eks g amma ically kaip
Gliede ungs-Konnek o speci ikizuojamas i em (ž . aip pa žemiau 4.)
4. SATZUNG DES RATES DER STADT
KHAUASC/KOŠICE (1404)
Schon die Besch eibung de Handsch i du ch Ilpo Tapani Pii ainen lie e
wich ige Hinweise au ex g amma ische S uk u en, die an de Edi ion nach-
ollzogen we den können (Pii ainen 1987: 239 .). Die Sa zung des Ra es de
Mies as Košice/Kaschau iš 1404 ( umpai: Sa zung) y a homogene is, iš
klein eks en (A ickel), ku ie išski inai eisėssėjimo unkcijai (Tex so e
Sa zung) a nauja i aiškiai one ienas ki o aboneig i y a, egzis uojančio
kompleksinio eks as. Išsky us 47 s aipsnius, mažin ex us, apima isas eks as
(di b inis aš as) da ieną į edimą, ku i ačiau mažin eks o apim į ne i šija.
Teks as ank aščio y a leidime diploma inėje, buchs abenge eienos o mos
a spausdin as. Tai ik iausiai aip pa susiję su ženklų išdės ymu, aip kad
komma ai kaip ienin eliai sa z ženklai leidime ik sąlygiškai p ie u inio e šėlimo
eks s ücks p isideda. Lygiai as pa s galioja i e salienams.
Teks og amma inės analizės s a bi sa zab inimas u i in e p e a o iniu būdu
pe analiza o į p ie eks o p ia in i.
ALBRECHT GREULE
36 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
Analysis 21 A ikels (Pii ainen 1987: 246) Sup a ex : De eyn ndcz enczigs e A ickel1
1: [I em] keyn ngebe ey elkey sp ichwo nnüczlich awmen üs e en In
siczenden o sol nich seyn, Konnek o : sunde
2: sey yde geschick zw ho en kas zuhandlen y a, Das dy sach ne s ö ung habe
noch hinde niß.
Konnek o : I em aip pa
3: keyn ngebe d išwendig des o s mi enande sol seyn o gemeynen ley en czu
o meyden e ge niß, Konnek o : Vnd aip
4: keyn ande sach sol eynge agen bus dye selbe czey besunde lich u pama y i
u ė i V dy sach dy elg is y a,
Konnek o : nd
5: keyne ley ande sach eyn agen da be u en, wen dy men handel czu de
s ünden
No s MTE 5 iena su in ini i kons ukcija MTE 4 (especially u pama y i...)
koo dinuo a in ini i kons ukcija y a, aš u iu ją kaip sa a ankišką, ačiau
ellip inį sūkį, ku iame sol men y a papildy i,
abge enn .
Ko e e enz pe a) iden iškos
epe i ion iš Nomina:
- Dy sach (2) - keyn ande sach, dy sach (4) - keyne ley ande sach (5) -
keyn ngebe (1) keyn ngebe d (3) - in siczenden o (1) auswendig
des o s (3) b) iden iškos epe i ion iš e benų:
- handlen (2) handlen (4) - handel (5)
1 T ansliacija: Panašiai u i ai, kai a yba sėdi, jokio neįpa eigo o elgesio, jokių Müßiggang, jokio
Sp ochwo (Zwischen u ?), jokio naudingos šnabždėjimo, Scha en su kojomis duo i. Vie oj o
kiek ienas u ė ų bū i pasi uošęs išgi s i, ką de ė is y a, kad dalykas nei su ikdy as nei
ukdy as bū ų. Panašiai u i bū i už Ta ybos ibų jokio nepap as ai elgesio, kad bū ų iš eng a
ä ge nis p ieš isuomenei. I ai ne u ė ų ki as eikalas uo pačiu bū i į es as, o ienas u ė ų
susikoncen uo i į dalyką, ku is šiuo me u de asi. I ( ienas u i) jokių ki ų dalykų į es i a
palies i, išsky us ą, ku ią ienas nag inėja.
S aipsniai A icles 37 /
Tex g amma ik und ühneuhochdeu sche Geb auchs ex e
aus schechischen und slowakischen A chi en (U ba , Sa zung,
Ki chenlied): Analyse und Ve such de Didak isie ung
- eyn agen (4) eyn agen (5)
Ko e e enz du ch Kon igui ä (‘Tä igkei en des Ra s): siczenden o (1) handlen, dy
sach (2) sach eyn agen, handlen (4) sach eyn agen, handel (5)
S uk u eku enz/syn ak ische Pa allelismus: negie es Modalp ädika : sol nich
seyn (1) (keyn...) sol seyn (3) (keyn sol eynge agen we den (4)...) (sol) eyn agen noch
be u en (5, ellip isch). Palyginamas y a būklepassi as konjunk i e sey geschick zw
ho en i passi e sa z o m ne s ö ung habe (2), ku ios kaip iš aksčių a ian ai (s a
sol seyn geschick , sol nich s ö ung haben) galė ų bū i sup an amos. Iso opie su
klasėmis ‘(ungebüh liches) Ve hal en: ngebe ey elkey sp ichwo nnüczlich
awmen üs e en (1) su ikimas...noch hinde niß (2) ngebe d, e ge niß (3) - ande
sach... eyn agen (4) - ande sach eyn agen noch be u en (5) Visi penki MTE y a
a pusa yje susiję pe ad e sa i e i koo dinuojančius konnek o us. Galbū y a šis
ap ikimas eks so e skolingas, ku i aiškų suski s ymą eikalauja. Bandykime iš šių
ex g amma inės in o macijos, emą 21. A ikelių kons uo i, ada pi miausia pa enka
į ke u ias MTE esančią negie es modalp ädika į akį, ku is be eik s e eo yp kaip i
Dešim įsakymų (p.g. u ne u s s olen) o muluo as. Lygiai MTE2 y a ai Ve Agens)
adinamas; ‘jede yde MTE 2 y a pe neaiškus. Tai a sidu ia čia sp aga, ku i a ba
anapho isch a ba ka apho isch iš 20 a 22 A iklas į il į, kad en siųs […]add essa […] […]
gali bū i užda y as i aip į p oblemą ampa dideliojo eks o g ama ikos. Tas ema
bo im Konjunk i (sey, habe) e was abgeschwäch ausged ück . Die Modali ä ,
die Eins ellung des Sp echenden/Sch eibenden gegenübe dem Lesenden/Hö-
enden, bleib die gleiche. Dabei äll au , dass kein Ad essa (syn ak isch: kein
21-ojo A ikels gali iš a pusa io žaidimo eks g amma inių elcijų iš oliau išdės y i
aip: Ein neimenamas e imas X įpa eigoja neimenamus ad esa us Y, s ūmoklių Ra os
susi inkimo iš eng i. Vie a i laikas, ku ai u i a si ik i, nė a nu ody i. Kadangi MTE 3
u inys nė a į elgesį in, o už Ta ybos susi inkimo ibų susijęs, jis gali bū i sup an amas
kaip šalu inė ema, ku ią Sa zung ašy ojas įžymiai būdu su I em, koo dinuojančiu
konnek o u p ie p adžios mažin eks e, į edia. Va iablenys X i Y ema o muliacijoje
u ė ų ne sa a ankiškumą
ALBRECHT GREULE
44 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
Teks o g ama ika i anks y ieji naująja
okiečių aukš aičių kalba pa ašy i eks ai
iš Čekijos i Slo akijos a chy ų (kadas ai,
po a kiai, bažny inės giesmės): analizė i
bandymas p i aiky i didak iškai
SANTRAUKA
S aipsnyje g ama iniu aspek u analizuojami ys anks y osios naujosios okiečių aukš aičių
kalbos eks ai iš Čekijos Respublikos (Bohemijos i Mo a ijos) i Slo akijos. Ap a iama, kokiais
būdais šiuose XV a. i XVI a. eks uose, p iski iamuose ski ingoms eks ų klasėms, ad esa ui
pe eikiama eks o kohe encija i jo ema. Šis pag indinis klausimas analizuojamas
pasi elkian d i s a egijas: pag indinių eks o objek ų a pažinimą nus a an
ko e e encijos g andines p ie izo opijos lygmenis išski ian seman inius požymius. Teks ų
emą galima klasi ikuo i pagal šių pag indinių eks o objek ų i izo opijos lygmenų
kombinaciją. S aipsnyje pa eikiamos ekomendacijos, kaip eks o g ama inę analizę galima
p i aiky i dės an kalbos is o iją.
Į eik a 2014 m. g uodžio 15 d.
ALBRECHT GREULE
Uni e si ä Regensbu g
Ins i u as už Ge manis ik, D-93040 Regensbu g.
Alb ech .[email p o ec ed] egensbu g.de