scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

„Seirijų šnektos tekstai“. Sudarė Asta Leskauskaitė

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

„Seirijų šnektos tekstai“. Sudarė Asta Leskauskaitė

Author: Vilija Ragaišienė
Year: 2017
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/870/961
288 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
VILIJA RAGAIŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Mok s l i n ių y i mų k y p y s: accen ologia, dialek ologia,
leksikog a ija.
SEIRIJŲ ŠNEKTOS TEKSTAI
Suda ė As a Leskauskai ė
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2016,
296 p. + 1 disco de áudio (CD)
ISBN 978-609-411-183-9 m. no início o ins i u o da língua Li uânia expôs mais um
2017
expe imen usios dialek ologės As os Leskauskai ės pa eng ą a miną šal inį
Sei ijų šnek os eks us su ga so į ašų kompak ine plokš ele. Es e li o é o e cei o
au o a compos a pela sul dos alç aiços pa a més a mãos ex os de coleção. Como
compe en e p epa ado a de a mínicos ex os, A. Leskauskai ė à comunidade
cien í ica e à sociedade em ge al ap esen ou-se con a a boa década publicando
ex os de na i idade šnek os Kučiūnų k aš o šnek os eks ai (2006; 428 p.). Neilgaius,
i. e. depois de ês anos, apa eceu cien i icamen e ma u idade se ca ac e izando
sudá ias sulas alç aiças šnek om des inada publicação Ma cinkonių šnek os eks ai
(2009; 384 p.). Passejando o mais ecen e p oíliha sulos alç aiças pa a mês
in es iga ó ia li o, em-se lamen es au que ela é bem meno de olume do que
p imei a d i (juolab que publikuo inų Sei ijų šnek os eks ų Lie u ių kalbos
ins i u o Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e sukaup a nemažai, p. 3334). Desejo
e quan o mais expe imen adas dialec ologês ansc ibuídos ex os com
comen á ios, manyčiau, comple amen e comp eensí el. Juk au en iški a miniai
eks ai é uma incomensu á el on e não só dialek ologos, bal is as ou elhos aços
pesquisado es, mas e e nologos, e nog a as, his o iikos. Embo a olum immen e
e isuábilji li o e meno , p epa imo le giu e cien í icas insxlagas ela ce amen e
nãonusileidžia 2006 e 2009 m. A. Leskauskai ės publicados ex os a miniam.
Knygos Sei ijų šnek os eks ai es u u a essencialmen e não di e e de qualque
ou o a é šiol edi o desse ipo de publicação es u u a. Como habi ual, li o é
compos o p a a mė (p. 912), cien í ica s udio (p. 1388) e šnek os ex ai (p. 89251).
Ao inal do li o ainda adjun o explica i o dicynėlis (p. 252265), ansk ipção
conjun os de sinais (p. 266268). Após ele publica-se sú i as das on es
Sei ijų šnek os eks ai
Re iews Re iews 289 /
(p. 269270), bas an e amplos lis a de li e a u a (p. 271282), san umpų egis as (p.
283284) e sum auka anglų kalba (p. 285292). Ao li o anexada kompak inė plokš elė,
na qual ap esen am-se a maio ia dos con os publicui os no li o boas qualidade
g a ações de som.
Es udiinha acadêmica, que au o ė modlamen e chama de a igo in odu ó io (p. 5),
da o ke u i s ambesni a smulkesni sky iai: „Iš Sei ijų k aš o is o ijos“, „Šnek-
su o pesquisas e on es, XXI a. iniciais socioling is inė si uacija e Šnek os plo a e
mais impo an es ca ac e ís icas. No p imei o capí ulo (p. 1331) com base nas
on es his ó icas bas an e de alhadamen e abo da-se a his ó ia do k aš o
Sei ijų desde os mais an igos empos a é hoje. Aqui ap esen a-se conhecimen os
não só sob e o desen ol imen o do país de e mina am as ci cuns âncias
his ó icas, mas e aliosos dados sob e XVIIXX a. Sei ijų apelinkėse i idos pessoas
eligiosas pžiu as, nau inę sudė į e línguas consumo. Mui o aliosos des e seção 1
e 2 abelésias o necidos dados sob e 1885 m. e XIX a. inais Seíns comsk i i Me elių
e Sei ijų alsčių habi an es. Pa a a análise compa ada, especialmen e no u u o,
ealmen e p a e e ia analogiška abelha sob e Sei ijų seniūnijoje pessoas
i endo XXI a. início, p epa ada de aco do com 2011 m. dados do censo mundial da população e habi ações.
No capí ulo Šnek os es udos e on es (p. 3235) b e emen e são discu idos p é ios
es udos Sei ijų šnek os, que, como co e amen e indica au o ė, são negausūs,
agmen iški (p. 32). Page ina, que cien is a e isa não só publicado o ma e ial
in e minada, mas e ap esen a a é šiol não publicados manusc i os e soná ios on es
indicando o seu local de conse ação. Falando sob e a ma e ial dialec ológica
acumulada du an e á ias expedições, cou o, ale ia dize , quan o dela ins i u o da
língua Li uânia Ta mių a chy e no p esen e momen o dispõe de odo (indici ábel pelo
menos habi a ó ia e ho as núme o de g a ações de som). Te čiajame capí ulo (p.
3644) bene pela p imei a ez des e ipo publicação bas an e de alhadamen e
esumi á šnek os socioling is inė si uacija a ual au inė Sei ijų k aš o sudė is,
população seasso imen o po g upo de idade, lingbinės nuos a os e línguas
consumo. Tendo em men e ge al Li uânia demog a inê si uação é p eciso conco da
com au o , que u u amen e ambém p ognoso inas con ínua diminuição do núme o
de população (p. 38). No en an o, compa ando 1 e 2 schemas o necidos iden iškus
dados sob e Sei ijų senūnijos núme o de habi an es po g upos idade 2011 e 2016 m. 1
de janei o. (p. 3738), pode-se espe a que os pessoas diminuição é (e no u u o,
espe á el, se á) não ex emamen e espa us. Po ou o lado, su gem ce as
dú idas sob e os dados es a ís icos comple amen e inal e ados ao longo de á ios
anos ( al ez ing essada co ek ū os e o?).
Do pon o de is a cien í ico pa icula men e alioso é o qua o capí ulo do
es udo Šnek os á ea e as mais impo an es ca ac e ís icas, que consis e em
synas“, „G ama inė sanda a“, „Sin aksė“ i „Leksika“ (p. 45–88). Šiame sky-
qua o smulkesni posky ia Ga iuje são discu idas as mais impo an es e b iskas a é ago a pouco es udadas Sei ijas šnek os
VILIJA RAGAIŠIENĖ
290 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI peculia idades, indicada ac ualiausia
lingu is inė li e a u a. Sendo expe ien e onologê, au o ê no p imei o posqy y
desc e e mui o p ecisamen e o soninho šnek os escolhendo ap op iados
exemplos basea a i mações (p. 4656). Posky ie Ki is e p iegaidė (p. 5658)
ap esen a dados não só sob e ki į e p iegaides, mas ambém sob e šnek os
sis ema de ki čiação, que, ano y ėjos, panaši em ou os aka inių pie ų
aukš aičių (p. 56). Apa a dando o sis ema de ki čiação, dialek ologė chama a
a enção dos lei o as a dois sulos alç aiços, especialmen e sul ada inhas e
oca inhas šnek as, ca ac e ís icos assun os aleg niuojá eis pala as e suas
o mas ki čiação de luga a iação (akcen á ios a ian es) e polinkį apibend in i
kilnojamojo) ki čia imo modelį. Pas ebė ina, kad akcen uacijos sis emai ap a i
ski a be eik pusė nedidelės apim ies posky io „Ki is i p iegaidė“. Taigi au-
oksi oninio ( esp. o ė be eikalo pasikuklino e susiau ino posky io nomeamen o
semudida, que nele o sis ema de ki čiação é mencionado.
Bene mais comple o subky ie do discu ido seção é G ama inė sanda a (p. 5879), no
qual são examinadas algumas mais impo an es e b iskas mo ologias, pala as de
da yba e sin aksês (p. 58). De odas as pa es da língua mais isg ilden as
daik a a dis núme os e giminês ca ego ias, aleg niação sis ema e deminu y ų
da yba. Os p incipais assun os indica e adequadamen e expos os abe asan e
ou a pa e da língua Sei ijų šnek oje us ojamus į a džius, eiksmažodžius,
p ielinksnius e jung ukus. Que ia ag adece collegialmen e apenas pela
ap esen ação de um cu o a ibu o (despie a os a páginais ex o). Mesmo e
conco dando com a au o a posição, de que Sei jų šnek os būd a džių linksniação
sis ema e da yba não di e e de ou os pie ų aukš aičių, po an o abo da-se
apenas um ou o caso (p. 69), pe manece neaišku, po quê não nu e ada mais
impo an e ling is inė li e a u a. Juolab que sob e sulos al š aičių būd a džių
aleg niação sis ema, da ybą e á ios aspec os a osenos a é šiol esc i a não de
um kalbininko (ž . Zinke ičius 1966: 268, 272273; G umadienė 1994: 97106; Mikulėnienė
1996: 150151; Ma ke ičienė 1999: 33; Lazauskai ė-Ragaišienė 2008: 94104; Leskauskai ė
2006: 53; 3143; 2009: 55195; Ragaišienė 2015: 274308; 1202016, e c.). Ainda gos a ia de
chama a a enção em p eceagas -okas, -a būd a džių akcen uação i agališkai
ki čiuojamus edinius didkas, -a, baiskas, -a, aš kas, -a (p. 69). Mesmo e
econhecendo nesses casos galimą i agalę p iegaidę, es a neaiški lis ados
būd a džių akcen inė pa adigma. As o mas do gêne o masculino,
p esumi elmen e, es emunha qua a c ucio ê, po ém não es á cla o, como
c uciuojamas as o mas do gêne o eminino didok (4 2 3) ou didóka (1) /? Nesses
casos, de e ia indica -se o necidos exemplos de ki čiuo ê e explica endências de
ki čiação. Juolab que p eesagos -okas, -a būd a djiam pie ų aukš aičių šnek ose
ca ac e ís icos di e en es acen uação polinkiai. Sudá ias lunas alç aiças šnek os
discu idos edíns mais di undidas p imei as o mas de ki čiuo ės (plg.
Leskauskai ė 2009: 57). Na pa e sudoes e da á ea es es adje i os endem a c ucia de aco do
Sei ijų šnek os eks ai
Re iews Re iews 291 a e cei a ki čiuo ę (Leskauskai ė 2006: 54; Ragaišienė 2015:
291). Só em Punsko e Seinų šnek os eles mais eqüen emen e do que em ou o
luga ki čiuojami d ejopai, po exemplo: ge ókas, - (3) ge ókas, -a (1), sma kókas,
- (3) sma kókas, -a (1) e k . (Ragaišienė 2015: 290; 2016: 167). Além disso, aqui mais
eqüen emen e do que ou os linksnių p ensagoe e galūnėje ki chiuojamas
mo e iškosios giminės ienaskai os a dininko o mas (Ragaišienė 2015:
291; 2016: 148).
Posky ie Sin aksė (p. 7779) discu e-se b e emen e as cons uções p ielinksnines
ca ac e ís icas dos al os aiços do sul, das quais, como co e amen e indicziu A.
Leskauskai ė, umas são he dadas do seno, e ou as pe me idas de sla os línguas.
Mui os in e essos não só de lunas, mas e de ou os assun os ca ac e ís icos
al oš aičiams ap esen a-se posky ie Leksika (p. 7988). Na e dade au o ei p ecisou
ansclusa não poucas g a ações de som e e iu de on es esc i as, que assim
de alhadamen e exnag ina iam šnek oje us oabus dialek izmos, emp ésnios,
azeologismus ou compa aimus e pa eik as an o mui os a osenos exemplos.
Só gos a ia de chama a a enção pa a uma minúcia um lei o menos expe ien e
pode e não en ende , po quais leksiniais ou seman inais dialec ezmas de e ia se
conside adas egini ilus a g e a o necidos alguns exemplos, ex.: zasks i
‘išba i, pa ydls, - ‘pa ydus, sk u ns, - ‘da bus, ik us, ‘ ig ejó i, du sudubin i,
du sude i e k . (p. 80). A mais in e essan e, mais aliosa e sem dú ida
p incipalmen e exigida do abalho e compe ência cien í ica da au o a a maio
pa e do li o Šnek os eks ai (p. 80251). Leidinyje o necidos no enių
ep esen an es da ge ação mais elha his ó ias de di e en es mo adias de
Sei ijų, Pase ninkų, Ba čiūnų e S a iškės mui o bem p esen a a XX a. inal Sei ijų
šnek ą. Sendo expe ien e dialec ologė, excelen e dzūkų bū ies e bui ies žino ė, A.
Leskauskai ė adequadamen e escolheu di e sos emá icos ex os, que mui o bem
e lec em habi an es locais pasaulėžiū ą e alo es, a minį iden i ę, cos umes,
a i ude à amília, izinhos e mino ias nacionais, acon ecimen os his ó icos e
mui os ou os assun os (p. 34). Assim p incípio cons i uído nep iekaiš ingai
su ansc ibuídos ex o de coleção é e dadei o lobis não só lexico, mo ologia ou
sin aksês, mas e e mių e bend iné linguagem, línguas in e eicos pesquisado es.
De a o, p o issionalmen e selecionado e adequadamen e ap esen ado ma e ial
pe mi e aos cien is as a alia á ios emas linguís icos, e olução e mudanças. Em
ou as pala as, o ma e ial publicado no conjun o o nece pesquisado es i a
usada de ac os sob e p oblemá icos assun os de linguagem, ajuda a esponde a alguns ques ionamen os do ipo discusional.
a é ago a os in es igado es de a mínios bene p incipalmen e ques ões e
ince ezas a ogada sul dos al š aičių pa a mės, especialmen e oca inês e
sul-oes a inês sua pa e, acen uação longų balsių [u·], [i·], [ẹ·] [·], [ɔ·] [ó·] [o·] e
poli ongų [ie], [uo] p iegaid, e a ian iškia de pala as ag adniciais (p e idência de
luga e di e sidade p iegaid). Especialmen e mui os cien is as discu ida e esc i a
p imei a pe gun a. Na li e a u a acadêmica nos úl imos anos como e adqui ida opinião, que
VILIJA RAGAIŠIENĖ
292 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI dzūkai não semp e dis ingue longų balsių e
poli ongų [ie], [uo] akū ą e ci kum leksą, esama abiejų p iegaidžių ni eliacijos
požymių (plačiau ž . Leskauskai ė 2004: 180194 i en min. li .). Nes e pon o de is a mui o
aliosos A. Leskauskai ės ealiza Sei ijų šnek os pesquisas, quan o
pako eguojan ys anks esnes cien is as p essupos os. Au o ê a i ma que longos
osios e poli ongos [ie], [uo] p iegaidê é di ícil de e mina en ão, quando, po
exemplo, de ido a k in ançada in onação, pa icula men e pala a no inal, menė ini
sons são di os cu esni. Tão ma cida idu inė p iegaidė(s). Em ou as ocasiões
i ap adė e i agalė p iegaidės supos os cla amen e (p. 58). Ainda de e ia
ac escen a que idu inė p iegaidė (s) nos ex os bas an e consis en emen e
designa e a abuk inio ki čio casos, например: kɔ.p·s us, bl·nus, pi us, g ·na, ·žɛs e
k . (p. 116, 118, 123, 150, 225). Admi indo que os ep esen an es Sei ijų šnek os
bas an e bem sepa am os e e idos sons de p iegaides, su ge ques ão, como de e ia
in e p e a ais casos de acen uação pudαi, αik· ẹ.(s), kúolαi, kaim·nu. kαim·nu.,
uliẽna, s·ki., namúosa nαmusα, iebalúose ıebaluse, · as e k . (116, 128, 136, 141, 181, 175,
191, 195, 226, 213) / Neabejo ina, que dos longos balsios e poli ongos [ie], [uo]
i ap adę ou i agalę p iegaides au o ėė conside a a na di eção e in ensidade
do sinalino p incipal. Assim abo daamais casos, o que con i ma e cien is as
p epa ados ex ai, é p eciso ala não sob e os dois p iegaidzes su ienodamen o ou
co apimen o, mas sob e seus kai á. Kadnek os possí el acū o e ci kum lekso
a iação da mesma pala a na shaknyje ou p eessago, con i ma e em 1983 iuisen ada
P og ama de Cole a de Fac os da Língua, na qual ap esen ado não poucos al
acen uação casos, ej.: ó as (3/1) as (4), me gý ė (1) me gỹ ė (2) e k . (p. 21, 31). Dalies
ecenziação discu idos daik a a dzes p iegaidzes kai a ealmen e não casual ou
no a (Lazauskai ė-Ragaišienė 2008a: 3750; 2009: 161181). Na e dade ela conside ay ina
his o icos p essupos os con endo um enominiu, . y. sie ina com a é šiol pie os
aukš aičių šnek ose man inha kuopine mui osiskai a. Ac edi a-se que po causa do
esumido galúnico pa adigmas polinci os e monascai os įnagininko o mų ki čio alguns
dos daik a a džių shaknyje ou p eesagoe pode ia su gi i agalė p iegaidė, em
ge al ca ac e ís ica ao a ak inium ki chi, ex: kaimyna, kaimyn, kaimynám(s),
kaimyns → kaimỹnas; ožia, oži, ožiám(s), ožis → ožỹs, žį; plg. da pu ·nas, liẽkαs (p. 127, 173)
e k . (Zinke ičius 1966: 4041; Lazauskai ė-Ragaišienė 2008: 47; Ragaišienė 2010: 56, 67).
Assim, de pon o de is a diac oniniu de algumas pala as ci kum leksas ac uo inas
como a kel inio ki čio (ish kuopinės daugiskai os o mų) p iegaidė (Mikulėnienė 1996:
152153; 2005: 156). Não gos a ia de conco da só com plu ali as inesy o o mų
skusmuse, lukuse, nαmusα e k . (p. 125, 186, 195) i agale p iegaide. Como sabe, es as,
como e ilia i o, po exemplo, laukúosna, o mas em do elho mul iskai o galininko
galūnės ki į (Zinke ičius 1966: 238239; 1980: 197). En ão galūnês ci kum leksas nes e
caso nemaip nede a com Sosiū o-Fo una o o dėsniu.

Sei ijų šnek os eks ai
Recenzijos / Re iews 293
Da a k eip inas dėmesys į a minių eks ų komen a us. Kaip nu odo au o-
ė, nas ano ações comen am-se e esnės one inas, mo ologicas e ou asquelas
ca ac e ís icas, e egulia ūs eiškiniai, ou os ac os (p. 34). Na e dade a maio ia
pakomen uo a moksliniu požiū iu nep iekaiš ingai, . y. labai aiškiai, iksliai i
das coisas glaus ai. No si de e ia com o au o con e sa só sob e a o ma do
daik a a džio b. žai ki čiação. A i ma-se que a o ma d b. žαi indica sulos
alç aiços plo e g e a e cei a ki čiuo ės daik a a džio possí el e cons an e
ki čiação g e ybę des e (p. 94, 8 omn.). Mais p o á el que isso seja de um elho
ba i onino ki chiação elik as, plg. la. b za, b ze, b zs (S undžia 1994: 20),
es emunhando a ex-exis ência de dois plu iskai á simples e kuopinės acen en ina
e seman ína con ap iešą, plg. d b. žαi e á.uga be žα. Assim nes e caso é p eciso
ala não sob e he dė ó ia cons an e do pa adigma de ki čiação manu enção, e
sob e pa ienias xacninio ki čio o mas de consumo. Ai, comple amen e não
de e iam ejei a as p essupos as au o ês, que em alguns esnek os dos
al os aiços do sul daik a a dis bé žas pode se ki čiuojado e de aco do p imei a
ki čiuo ę (juolab que pa adigma do ki čiação cons an e como g e iminė usada
eas e n aukš aičių ilniškių šnek os). Pon o-a- e que nos isnašos bas an e
consis en emen e explicam-se elhos e a os casos de ki čiação, abo dam-se
šnek oje d ejopai ki čiuojami pala as e suas o mas. Só pasigedau a é ago a não ou ida o ma slɔjkαi (p. 204) ki čio komen a o.
Mui o bem apgal ado das pala as e seus signi icados ap esen ação e explicação.
Dialek izmas, skoliniai e híb idos, ansc ibuídos em ex os ma cados especialu
sinalho, explicam-se pala aynėlyje. Įdomesni casos a osenos são discu idos e em
isnošas, po exemplo, deminu y o kos imėlis (kɔ im·li.) p e alência pa a mės plo e (p.
145, 140 izn.), daik a a džio aikš ė ( α.k ẹ.m) signi icação ‘ aiš is (p. 151, 153 izn.) e
k . P o au o ê olho não de conside á el ex ensão ex o p asp ūda só uma ou a
pala a, que pode não conhece odos os lei o es de ex os, ex: bα.gαs, migl·nu.,
alαndúoẹ, esalka, dekad (p. 150, 161, 168, 181, 251). Alguns casos aduiu inclui em
ocynėlį, ou os o am possí el explica e innašas.
Aiškinamasis žodynėlis (p. 252265) cons i uído man endo leksikog a inių a minių
žodino p epa amen o p incipesų indicada pala as o igmė, pa eis de linguagem e
signi icações, an aš iniai pala as suki čiuo i. Woodynėlyje o necida
conside á el de pala as e seus signi ica i os, paliudy ų só Sei ijų e g e imų
šnek ų, например.: appaškdy i, appaškdina, appaškdino ‘a ma uo i, bmbė (1)
koly  (2) ‘di inė čiužu ė’ i k . (p. 252, 253, 255, 258). Taigi žodynėlio me-
‘bu buolė, dubsas (2) ‘plačialapis šaukš is, džiaga papildo didį Lie u ių kalbos
žodyną naujais duomenimis. Concludindo ecenziją é p eciso dize que au o a
conseguiu alcança asse e ada obje i o pa odi a e Sei jų šnek os
a chajiškumą, e sua kai ą (p. 10). Com isso since amen e mais e elici o. E ainda
egul nesusida o imp essúdio, que pasaki a uma ou a comen á io de ipo
discu i o, colegiška eplika ou dzūkiškas pa a imas menkina p o issionalmen e ealizada A. Leskauskai ės da bą. Juk discu ida e
VILIJA RAGAIŠIENĖ
294 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI a iamasi só com mais expe ien es, mais
es y usiais e si uados dian e. A lei u a do li o A idus e sua discussão só mos a,
quão necessá ios e impo an es não só de hoje, mas e u u os pesquisado es são
on es expe imen ados cien is as p epa ados a minha ex osi com g a ações
de som kompak ine plokš ele.
LITERATŪRA
G umadienė Laima 1994: Kele as naujesnių Punsko šnek os linksnia imo i ki -
čia imo ypa ybių. – Lie u ių kalbo y os klausimai 34, 97–106.
Kalbos ak ų inkimo p og ama. Vilnius: Mokslas, 2009.
Lazauskai ė-Ragaišienė Vilija 2008: P iesagos -inis, -ė būd a džiai pie inių pie-
ų aukš aičių šnek ose. – Žmogus i žodis 10(1), 94–104.
Lazauskai ė-Ragaišienė Vilija 2008a: D iskiemenių io kamieno daik a a džių
ki čia imo a ian ai pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių šnek ose. – Li uanis-
ica 54 3(75), 37–50.
Lazauskai ė-Ragaišienė Vilija 2009: D iskiemenių o i io kamienų daik a a -
džių ki čia imo a ian ų papli imas pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių šnek-
ose. – Ga sas i jo y imo aspek ai: me odologija i p ak ika. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 161–181.
Leskauskai ė As a 2004: Pie ų aukš aičių okalizmo i p ozodijos b uožai. Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as.
Leskauskai ė As a 2006: Kučiūnų k aš o šnek os eks ai. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Leskauskai ė As a 2008: Daugiaskiemenių būd a džių da yba pie inėse pie ų
aukš aičių šnek ose. – Li uanis ica 54 4(76), 31–43.
Leskauskai ė As a 2009: Šnek os plo as i s a biausios ypa ybės. – Ma cinkonių
šnek os eks ai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 29–76.
Ma ke ičienė Žane a 1999: Aukš aičių a mių eks ai 1. Vilnius: Vilniaus uni e -
si e o leidykla.
Mikulėnienė Danguolė 1996: Dėl linksniuojamųjų žodžių ki čia imo a ian ų
pie inėse aukš aičių a mėse. – Lie u ių kalbo y os klausimai 36, 148–155.
Mikulėnienė Danguolė 2005: Ci kum leksinė me a onija lie u ių kalbos a dažodi-
niuose daik a a džiuose i jos kilmė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Sei ijų šnek os eks ai
Recenzijos / Re iews 295
Ragaišienė Vilija 2010: Linksniuojamųjų žodžių ki čia imo a ian ai pie ų aukš aičių i
y ų aukš aičių ilniškių a mėse. Dak a o dise acija. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Ragaišienė Vilija 2015: Būd a džių ki čia imo polinkiai Punsko šnek oje. – Lek-
sikog a ija i leksikologija 5. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 274–308.
Ragaišienė Vilija 2016: Akcen uacijos sis ema i jos pokyčiai. – Lie u ių a mių kai a
XXI a. p adžioje: Lenkijos lie u ių šnek os. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 120–204.
S undžia Boni acas 1994: Daik a a džių kamienų bei giminių a ian ai bal ų kal-
bose (ide. i bend oji bal ų bei sla ų kalbų leksika). – Bal is ica 27(2), 13–29.
Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių kalbos dialek ologija. Vilnius: Min is.
Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika 1. Vilnius: Mokslas.
Į eik a 2017 m. junho 14 d.
VILIJA RAGAIŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uânia
ilija. [email protected]