scieee Open visual document viewer

„Seirijų šnektos tekstai“. Sudarė Asta Leskauskaitė

Vilija Ragaišienė

Full text

288 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI VILIJA RAGAIŠIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Mok s l i n ių y i mų k y p y s: accen ologia, dialek ologia, leksikog a ija. SEIRIJŲ ŠNEKTOS TEKSTAI Suda ė As a Leskauskai ė Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2016, 296 p. + 1 disco de áudio (CD) ISBN 978-609-411-183-9 m. no início o ins i u o da língua Li uânia expôs mais um 2017 expe imen usios dialek ologės As os Leskauskai ės pa eng ą a miną šal inį Sei ijų šnek os eks us su ga so į ašų kompak ine plokš ele. Es e li o é o e cei o au o a compos a pela sul dos alç aiços pa a més a mãos ex os de coleção. Como compe en e p epa ado a de a mínicos ex os, A. Leskauskai ė à comunidade cien í ica e à sociedade em ge al ap esen ou-se con a a boa década publicando ex os de na i idade šnek os Kučiūnų k aš o šnek os eks ai (2006; 428 p.). Neilgaius, i. e. depois de ês anos, apa eceu cien i icamen e ma u idade se ca ac e izando sudá ias sulas alç aiças šnek om des inada publicação Ma cinkonių šnek os eks ai (2009; 384 p.). Passejando o mais ecen e p oíliha sulos alç aiças pa a mês in es iga ó ia li o, em-se lamen es au que ela é bem meno de olume do que p imei a d i (juolab que publikuo inų Sei ijų šnek os eks ų Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e sukaup a nemažai, p. 3334). Desejo e quan o mais expe imen adas dialec ologês ansc ibuídos ex os com comen á ios, manyčiau, comple amen e comp eensí el. Juk au en iški a miniai eks ai é uma incomensu á el on e não só dialek ologos, bal is as ou elhos aços pesquisado es, mas e e nologos, e nog a as, his o iikos. Embo a olum immen e e isuábilji li o e meno , p epa imo le giu e cien í icas insxlagas ela ce amen e nãonusileidžia 2006 e 2009 m. A. Leskauskai ės publicados ex os a miniam. Knygos Sei ijų šnek os eks ai es u u a essencialmen e não di e e de qualque ou o a é šiol edi o desse ipo de publicação es u u a. Como habi ual, li o é compos o p a a mė (p. 912), cien í ica s udio (p. 1388) e šnek os ex ai (p. 89251). Ao inal do li o ainda adjun o explica i o dicynėlis (p. 252265), ansk ipção conjun os de sinais (p. 266268). Após ele publica-se sú i as das on es Sei ijų šnek os eks ai Re iews Re iews 289 / (p. 269270), bas an e amplos lis a de li e a u a (p. 271282), san umpų egis as (p. 283284) e sum auka anglų kalba (p. 285292). Ao li o anexada kompak inė plokš elė, na qual ap esen am-se a maio ia dos con os publicui os no li o boas qualidade g a ações de som. Es udiinha acadêmica, que au o ė modlamen e chama de a igo in odu ó io (p. 5), da o ke u i s ambesni a smulkesni sky iai: „Iš Sei ijų k aš o is o ijos“, „Šnek- su o pesquisas e on es, XXI a. iniciais socioling is inė si uacija e Šnek os plo a e mais impo an es ca ac e ís icas. No p imei o capí ulo (p. 1331) com base nas on es his ó icas bas an e de alhadamen e abo da-se a his ó ia do k aš o Sei ijų desde os mais an igos empos a é hoje. Aqui ap esen a-se conhecimen os não só sob e o desen ol imen o do país de e mina am as ci cuns âncias his ó icas, mas e aliosos dados sob e XVIIXX a. Sei ijų apelinkėse i idos pessoas eligiosas pžiu as, nau inę sudė į e línguas consumo. Mui o aliosos des e seção 1 e 2 abelésias o necidos dados sob e 1885 m. e XIX a. inais Seíns comsk i i Me elių e Sei ijų alsčių habi an es. Pa a a análise compa ada, especialmen e no u u o, ealmen e p a e e ia analogiška abelha sob e Sei ijų seniūnijoje pessoas i endo XXI a. início, p epa ada de aco do com 2011 m. dados do censo mundial da população e habi ações. No capí ulo Šnek os es udos e on es (p. 3235) b e emen e são discu idos p é ios es udos Sei ijų šnek os, que, como co e amen e indica au o ė, são negausūs, agmen iški (p. 32). Page ina, que cien is a e isa não só publicado o ma e ial in e minada, mas e ap esen a a é šiol não publicados manusc i os e soná ios on es indicando o seu local de conse ação. Falando sob e a ma e ial dialec ológica acumulada du an e á ias expedições, cou o, ale ia dize , quan o dela ins i u o da língua Li uânia Ta mių a chy e no p esen e momen o dispõe de odo (indici ábel pelo menos habi a ó ia e ho as núme o de g a ações de som). Te čiajame capí ulo (p. 3644) bene pela p imei a ez des e ipo publicação bas an e de alhadamen e esumi á šnek os socioling is inė si uacija a ual au inė Sei ijų k aš o sudė is, população seasso imen o po g upo de idade, lingbinės nuos a os e línguas consumo. Tendo em men e ge al Li uânia demog a inê si uação é p eciso conco da com au o , que u u amen e ambém p ognoso inas con ínua diminuição do núme o de população (p. 38). No en an o, compa ando 1 e 2 schemas o necidos iden iškus dados sob e Sei ijų senūnijos núme o de habi an es po g upos idade 2011 e 2016 m. 1 de janei o. (p. 3738), pode-se espe a que os pessoas diminuição é (e no u u o, espe á el, se á) não ex emamen e espa us. Po ou o lado, su gem ce as dú idas sob e os dados es a ís icos comple amen e inal e ados ao longo de á ios anos ( al ez ing essada co ek ū os e o?). Do pon o de is a cien í ico pa icula men e alioso é o qua o capí ulo do es udo Šnek os á ea e as mais impo an es ca ac e ís icas, que consis e em synas“, „G ama inė sanda a“, „Sin aksė“ i „Leksika“ (p. 45–88). Šiame sky- qua o smulkesni posky ia Ga iuje são discu idas as mais impo an es e b iskas a é ago a pouco es udadas Sei ijas šnek os VILIJA RAGAIŠIENĖ 290 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI peculia idades, indicada ac ualiausia lingu is inė li e a u a. Sendo expe ien e onologê, au o ê no p imei o posqy y desc e e mui o p ecisamen e o soninho šnek os escolhendo ap op iados exemplos basea a i mações (p. 4656). Posky ie Ki is e p iegaidė (p. 5658) ap esen a dados não só sob e ki į e p iegaides, mas ambém sob e šnek os sis ema de ki čiação, que, ano y ėjos, panaši em ou os aka inių pie ų aukš aičių (p. 56). Apa a dando o sis ema de ki čiação, dialek ologė chama a a enção dos lei o as a dois sulos alç aiços, especialmen e sul ada inhas e oca inhas šnek as, ca ac e ís icos assun os aleg niuojá eis pala as e suas o mas ki čiação de luga a iação (akcen á ios a ian es) e polinkį apibend in i kilnojamojo) ki čia imo modelį. Pas ebė ina, kad akcen uacijos sis emai ap a i ski a be eik pusė nedidelės apim ies posky io „Ki is i p iegaidė“. Taigi au- oksi oninio ( esp. o ė be eikalo pasikuklino e susiau ino posky io nomeamen o semudida, que nele o sis ema de ki čiação é mencionado. Bene mais comple o subky ie do discu ido seção é G ama inė sanda a (p. 5879), no qual são examinadas algumas mais impo an es e b iskas mo ologias, pala as de da yba e sin aksês (p. 58). De odas as pa es da língua mais isg ilden as daik a a dis núme os e giminês ca ego ias, aleg niação sis ema e deminu y ų da yba. Os p incipais assun os indica e adequadamen e expos os abe asan e ou a pa e da língua Sei ijų šnek oje us ojamus į a džius, eiksmažodžius, p ielinksnius e jung ukus. Que ia ag adece collegialmen e apenas pela ap esen ação de um cu o a ibu o (despie a os a páginais ex o). Mesmo e conco dando com a au o a posição, de que Sei jų šnek os būd a džių linksniação sis ema e da yba não di e e de ou os pie ų aukš aičių, po an o abo da-se apenas um ou o caso (p. 69), pe manece neaišku, po quê não nu e ada mais impo an e ling is inė li e a u a. Juolab que sob e sulos al š aičių būd a džių aleg niação sis ema, da ybą e á ios aspec os a osenos a é šiol esc i a não de um kalbininko (ž . Zinke ičius 1966: 268, 272273; G umadienė 1994: 97106; Mikulėnienė 1996: 150151; Ma ke ičienė 1999: 33; Lazauskai ė-Ragaišienė 2008: 94104; Leskauskai ė 2006: 53; 3143; 2009: 55195; Ragaišienė 2015: 274308; 1202016, e c.). Ainda gos a ia de chama a a enção em p eceagas -okas, -a būd a džių akcen uação i agališkai ki čiuojamus edinius didkas, -a, baiskas, -a, aš kas, -a (p. 69). Mesmo e econhecendo nesses casos galimą i agalę p iegaidę, es a neaiški lis ados būd a džių akcen inė pa adigma. As o mas do gêne o masculino, p esumi elmen e, es emunha qua a c ucio ê, po ém não es á cla o, como c uciuojamas as o mas do gêne o eminino didok (4 2 3) ou didóka (1) /? Nesses casos, de e ia indica -se o necidos exemplos de ki čiuo ê e explica endências de ki čiação. Juolab que p eesagos -okas, -a būd a djiam pie ų aukš aičių šnek ose ca ac e ís icos di e en es acen uação polinkiai. Sudá ias lunas alç aiças šnek os discu idos edíns mais di undidas p imei as o mas de ki čiuo ės (plg. Leskauskai ė 2009: 57). Na pa e sudoes e da á ea es es adje i os endem a c ucia de aco do Sei ijų šnek os eks ai Re iews Re iews 291 a e cei a ki čiuo ę (Leskauskai ė 2006: 54; Ragaišienė 2015: 291). Só em Punsko e Seinų šnek os eles mais eqüen emen e do que em ou o luga ki čiuojami d ejopai, po exemplo: ge ókas, - (3) ge ókas, -a (1), sma kókas, - (3) sma kókas, -a (1) e k . (Ragaišienė 2015: 290; 2016: 167). Além disso, aqui mais eqüen emen e do que ou os linksnių p ensagoe e galūnėje ki chiuojamas mo e iškosios giminės ienaskai os a dininko o mas (Ragaišienė 2015: 291; 2016: 148). Posky ie Sin aksė (p. 7779) discu e-se b e emen e as cons uções p ielinksnines ca ac e ís icas dos al os aiços do sul, das quais, como co e amen e indicziu A. Leskauskai ė, umas são he dadas do seno, e ou as pe me idas de sla os línguas. Mui os in e essos não só de lunas, mas e de ou os assun os ca ac e ís icos al oš aičiams ap esen a-se posky ie Leksika (p. 7988). Na e dade au o ei p ecisou ansclusa não poucas g a ações de som e e iu de on es esc i as, que assim de alhadamen e exnag ina iam šnek oje us oabus dialek izmos, emp ésnios, azeologismus ou compa aimus e pa eik as an o mui os a osenos exemplos. Só gos a ia de chama a a enção pa a uma minúcia um lei o menos expe ien e pode e não en ende , po quais leksiniais ou seman inais dialec ezmas de e ia se conside adas egini ilus a g e a o necidos alguns exemplos, ex.: zasks i ‘išba i, pa ydls, - ‘pa ydus, sk u ns, - ‘da bus, ik us, ‘ ig ejó i, du sudubin i, du sude i e k . (p. 80). A mais in e essan e, mais aliosa e sem dú ida p incipalmen e exigida do abalho e compe ência cien í ica da au o a a maio pa e do li o Šnek os eks ai (p. 80251). Leidinyje o necidos no enių ep esen an es da ge ação mais elha his ó ias de di e en es mo adias de Sei ijų, Pase ninkų, Ba čiūnų e S a iškės mui o bem p esen a a XX a. inal Sei ijų šnek ą. Sendo expe ien e dialec ologė, excelen e dzūkų bū ies e bui ies žino ė, A. Leskauskai ė adequadamen e escolheu di e sos emá icos ex os, que mui o bem e lec em habi an es locais pasaulėžiū ą e alo es, a minį iden i ę, cos umes, a i ude à amília, izinhos e mino ias nacionais, acon ecimen os his ó icos e mui os ou os assun os (p. 34). Assim p incípio cons i uído nep iekaiš ingai su ansc ibuídos ex o de coleção é e dadei o lobis não só lexico, mo ologia ou sin aksês, mas e e mių e bend iné linguagem, línguas in e eicos pesquisado es. De a o, p o issionalmen e selecionado e adequadamen e ap esen ado ma e ial pe mi e aos cien is as a alia á ios emas linguís icos, e olução e mudanças. Em ou as pala as, o ma e ial publicado no conjun o o nece pesquisado es i a usada de ac os sob e p oblemá icos assun os de linguagem, ajuda a esponde a alguns ques ionamen os do ipo discusional. a é ago a os in es igado es de a mínios bene p incipalmen e ques ões e ince ezas a ogada sul dos al š aičių pa a mės, especialmen e oca inês e sul-oes a inês sua pa e, acen uação longų balsių [u·], [i·], [ẹ·] [·], [ɔ·] [ó·] [o·] e poli ongų [ie], [uo] p iegaid, e a ian iškia de pala as ag adniciais (p e idência de luga e di e sidade p iegaid). Especialmen e mui os cien is as discu ida e esc i a p imei a pe gun a. Na li e a u a acadêmica nos úl imos anos como e adqui ida opinião, que VILIJA RAGAIŠIENĖ 292 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI dzūkai não semp e dis ingue longų balsių e poli ongų [ie], [uo] akū ą e ci kum leksą, esama abiejų p iegaidžių ni eliacijos požymių (plačiau ž . Leskauskai ė 2004: 180194 i en min. li .). Nes e pon o de is a mui o aliosos A. Leskauskai ės ealiza Sei ijų šnek os pesquisas, quan o pako eguojan ys anks esnes cien is as p essupos os. Au o ê a i ma que longos osios e poli ongos [ie], [uo] p iegaidê é di ícil de e mina en ão, quando, po exemplo, de ido a k in ançada in onação, pa icula men e pala a no inal, menė ini sons são di os cu esni. Tão ma cida idu inė p iegaidė(s). Em ou as ocasiões i ap adė e i agalė p iegaidės supos os cla amen e (p. 58). Ainda de e ia ac escen a que idu inė p iegaidė (s) nos ex os bas an e consis en emen e designa e a abuk inio ki čio casos, например: kɔ.p·s us, bl·nus, pi us, g ·na, ·žɛs e k . (p. 116, 118, 123, 150, 225). Admi indo que os ep esen an es Sei ijų šnek os bas an e bem sepa am os e e idos sons de p iegaides, su ge ques ão, como de e ia in e p e a ais casos de acen uação pudαi, αik· ẹ.(s), kúolαi, kaim·nu. kαim·nu., uliẽna, s·ki., namúosa nαmusα, iebalúose ıebaluse, · as e k . (116, 128, 136, 141, 181, 175, 191, 195, 226, 213) / Neabejo ina, que dos longos balsios e poli ongos [ie], [uo] i ap adę ou i agalę p iegaides au o ėė conside a a na di eção e in ensidade do sinalino p incipal. Assim abo daamais casos, o que con i ma e cien is as p epa ados ex ai, é p eciso ala não sob e os dois p iegaidzes su ienodamen o ou co apimen o, mas sob e seus kai á. Kadnek os possí el acū o e ci kum lekso a iação da mesma pala a na shaknyje ou p eessago, con i ma e em 1983 iuisen ada P og ama de Cole a de Fac os da Língua, na qual ap esen ado não poucos al acen uação casos, ej.: ó as (3/1) as (4), me gý ė (1) me gỹ ė (2) e k . (p. 21, 31). Dalies ecenziação discu idos daik a a dzes p iegaidzes kai a ealmen e não casual ou no a (Lazauskai ė-Ragaišienė 2008a: 3750; 2009: 161181). Na e dade ela conside ay ina his o icos p essupos os con endo um enominiu, . y. sie ina com a é šiol pie os aukš aičių šnek ose man inha kuopine mui osiskai a. Ac edi a-se que po causa do esumido galúnico pa adigmas polinci os e monascai os įnagininko o mų ki čio alguns dos daik a a džių shaknyje ou p eesagoe pode ia su gi i agalė p iegaidė, em ge al ca ac e ís ica ao a ak inium ki chi, ex: kaimyna, kaimyn, kaimynám(s), kaimyns → kaimỹnas; ožia, oži, ožiám(s), ožis → ožỹs, žį; plg. da pu ·nas, liẽkαs (p. 127, 173) e k . (Zinke ičius 1966: 4041; Lazauskai ė-Ragaišienė 2008: 47; Ragaišienė 2010: 56, 67). Assim, de pon o de is a diac oniniu de algumas pala as ci kum leksas ac uo inas como a kel inio ki čio (ish kuopinės daugiskai os o mų) p iegaidė (Mikulėnienė 1996: 152153; 2005: 156). Não gos a ia de conco da só com plu ali as inesy o o mų skusmuse, lukuse, nαmusα e k . (p. 125, 186, 195) i agale p iegaide. Como sabe, es as, como e ilia i o, po exemplo, laukúosna, o mas em do elho mul iskai o galininko galūnės ki į (Zinke ičius 1966: 238239; 1980: 197). En ão galūnês ci kum leksas nes e caso nemaip nede a com Sosiū o-Fo una o o dėsniu. Sei ijų šnek os eks ai Recenzijos / Re iews 293 Da a k eip inas dėmesys į a minių eks ų komen a us. Kaip nu odo au o- ė, nas ano ações comen am-se e esnės one inas, mo ologicas e ou asquelas ca ac e ís icas, e egulia ūs eiškiniai, ou os ac os (p. 34). Na e dade a maio ia pakomen uo a moksliniu požiū iu nep iekaiš ingai, . y. labai aiškiai, iksliai i das coisas glaus ai. No si de e ia com o au o con e sa só sob e a o ma do daik a a džio b. žai ki čiação. A i ma-se que a o ma d b. žαi indica sulos alç aiços plo e g e a e cei a ki čiuo ės daik a a džio possí el e cons an e ki čiação g e ybę des e (p. 94, 8 omn.). Mais p o á el que isso seja de um elho ba i onino ki chiação elik as, plg. la. b za, b ze, b zs (S undžia 1994: 20), es emunhando a ex-exis ência de dois plu iskai á simples e kuopinės acen en ina e seman ína con ap iešą, plg. d b. žαi e á.uga be žα. Assim nes e caso é p eciso ala não sob e he dė ó ia cons an e do pa adigma de ki čiação manu enção, e sob e pa ienias xacninio ki čio o mas de consumo. Ai, comple amen e não de e iam ejei a as p essupos as au o ês, que em alguns esnek os dos al os aiços do sul daik a a dis bé žas pode se ki čiuojado e de aco do p imei a ki čiuo ę (juolab que pa adigma do ki čiação cons an e como g e iminė usada eas e n aukš aičių ilniškių šnek os). Pon o-a- e que nos isnašos bas an e consis en emen e explicam-se elhos e a os casos de ki čiação, abo dam-se šnek oje d ejopai ki čiuojami pala as e suas o mas. Só pasigedau a é ago a não ou ida o ma slɔjkαi (p. 204) ki čio komen a o. Mui o bem apgal ado das pala as e seus signi icados ap esen ação e explicação. Dialek izmas, skoliniai e híb idos, ansc ibuídos em ex os ma cados especialu sinalho, explicam-se pala aynėlyje. Įdomesni casos a osenos são discu idos e em isnošas, po exemplo, deminu y o kos imėlis (kɔ im·li.) p e alência pa a mės plo e (p. 145, 140 izn.), daik a a džio aikš ė ( α.k ẹ.m) signi icação ‘ aiš is (p. 151, 153 izn.) e k . P o au o ê olho não de conside á el ex ensão ex o p asp ūda só uma ou a pala a, que pode não conhece odos os lei o es de ex os, ex: bα.gαs, migl·nu., alαndúoẹ, esalka, dekad (p. 150, 161, 168, 181, 251). Alguns casos aduiu inclui em ocynėlį, ou os o am possí el explica e innašas. Aiškinamasis žodynėlis (p. 252265) cons i uído man endo leksikog a inių a minių žodino p epa amen o p incipesų indicada pala as o igmė, pa eis de linguagem e signi icações, an aš iniai pala as suki čiuo i. Woodynėlyje o necida conside á el de pala as e seus signi ica i os, paliudy ų só Sei ijų e g e imų šnek ų, например.: appaškdy i, appaškdina, appaškdino ‘a ma uo i, bmbė (1) koly  (2) ‘di inė čiužu ė’ i k . (p. 252, 253, 255, 258). Taigi žodynėlio me- ‘bu buolė, dubsas (2) ‘plačialapis šaukš is, džiaga papildo didį Lie u ių kalbos žodyną naujais duomenimis. Concludindo ecenziją é p eciso dize que au o a conseguiu alcança asse e ada obje i o pa odi a e Sei jų šnek os a chajiškumą, e sua kai ą (p. 10). Com isso since amen e mais e elici o. E ainda egul nesusida o imp essúdio, que pasaki a uma ou a comen á io de ipo discu i o, colegiška eplika ou dzūkiškas pa a imas menkina p o issionalmen e ealizada A. Leskauskai ės da bą. Juk discu ida e VILIJA RAGAIŠIENĖ 294 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI a iamasi só com mais expe ien es, mais es y usiais e si uados dian e. A lei u a do li o A idus e sua discussão só mos a, quão necessá ios e impo an es não só de hoje, mas e u u os pesquisado es são on es expe imen ados cien is as p epa ados a minha ex osi com g a ações de som kompak ine plokš ele. LITERATŪRA G umadienė Laima 1994: Kele as naujesnių Punsko šnek os linksnia imo i ki - čia imo ypa ybių. – Lie u ių kalbo y os klausimai 34, 97–106. Kalbos ak ų inkimo p og ama. Vilnius: Mokslas, 2009. Lazauskai ė-Ragaišienė Vilija 2008: P iesagos -inis, -ė būd a džiai pie inių pie- ų aukš aičių šnek ose. – Žmogus i žodis 10(1), 94–104. Lazauskai ė-Ragaišienė Vilija 2008a: D iskiemenių io kamieno daik a a džių ki čia imo a ian ai pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių šnek ose. – Li uanis- ica 54 3(75), 37–50. Lazauskai ė-Ragaišienė Vilija 2009: D iskiemenių o i io kamienų daik a a - džių ki čia imo a ian ų papli imas pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių šnek- ose. – Ga sas i jo y imo aspek ai: me odologija i p ak ika. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 161–181. Leskauskai ė As a 2004: Pie ų aukš aičių okalizmo i p ozodijos b uožai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Leskauskai ė As a 2006: Kučiūnų k aš o šnek os eks ai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Leskauskai ė As a 2008: Daugiaskiemenių būd a džių da yba pie inėse pie ų aukš aičių šnek ose. – Li uanis ica 54 4(76), 31–43. Leskauskai ė As a 2009: Šnek os plo as i s a biausios ypa ybės. – Ma cinkonių šnek os eks ai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 29–76. Ma ke ičienė Žane a 1999: Aukš aičių a mių eks ai 1. Vilnius: Vilniaus uni e - si e o leidykla. Mikulėnienė Danguolė 1996: Dėl linksniuojamųjų žodžių ki čia imo a ian ų pie inėse aukš aičių a mėse. – Lie u ių kalbo y os klausimai 36, 148–155. Mikulėnienė Danguolė 2005: Ci kum leksinė me a onija lie u ių kalbos a dažodi- niuose daik a a džiuose i jos kilmė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Sei ijų šnek os eks ai Recenzijos / Re iews 295 Ragaišienė Vilija 2010: Linksniuojamųjų žodžių ki čia imo a ian ai pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių a mėse. Dak a o dise acija. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Ragaišienė Vilija 2015: Būd a džių ki čia imo polinkiai Punsko šnek oje. – Lek- sikog a ija i leksikologija 5. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 274–308. Ragaišienė Vilija 2016: Akcen uacijos sis ema i jos pokyčiai. – Lie u ių a mių kai a XXI a. p adžioje: Lenkijos lie u ių šnek os. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 120–204. S undžia Boni acas 1994: Daik a a džių kamienų bei giminių a ian ai bal ų kal- bose (ide. i bend oji bal ų bei sla ų kalbų leksika). – Bal is ica 27(2), 13–29. Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių kalbos dialek ologija. Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika 1. Vilnius: Mokslas. Į eik a 2017 m. junho 14 d. VILIJA RAGAIŠIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uânia ilija. [email protected]