„Seirijų šnektos tekstai“. Sudarė Asta Leskauskaitė
Full text
288 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
VILIJA RAGAIŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Mok s l i n ių y i mų k y p y s: accen ologia, dialek ologia,
leksikog a ija.
SEIRIJŲ ŠNEKTOS TEKSTAI
Suda ė As a Leskauskai ė
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2016,
296 p. + 1 disco de áudio (CD)
ISBN 978-609-411-183-9 m. no início o ins i u o da língua Li uânia expôs mais um
2017
expe imen usios dialek ologės As os Leskauskai ės pa eng ą a miną šal inį
Sei ijų šnek os eks us su ga so į ašų kompak ine plokš ele. Es e li o é o e cei o
au o a compos a pela sul dos alç aiços pa a més a mãos ex os de coleção. Como
compe en e p epa ado a de a mínicos ex os, A. Leskauskai ė à comunidade
cien í ica e à sociedade em ge al ap esen ou-se con a a boa década publicando
ex os de na i idade šnek os Kučiūnų k aš o šnek os eks ai (2006; 428 p.). Neilgaius,
i. e. depois de ês anos, apa eceu cien i icamen e ma u idade se ca ac e izando
sudá ias sulas alç aiças šnek om des inada publicação Ma cinkonių šnek os eks ai
(2009; 384 p.). Passejando o mais ecen e p oíliha sulos alç aiças pa a mês
in es iga ó ia li o, em-se lamen es au que ela é bem meno de olume do que
p imei a d i (juolab que publikuo inų Sei ijų šnek os eks ų Lie u ių kalbos
ins i u o Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e sukaup a nemažai, p. 3334). Desejo
e quan o mais expe imen adas dialec ologês ansc ibuídos ex os com
comen á ios, manyčiau, comple amen e comp eensí el. Juk au en iški a miniai
eks ai é uma incomensu á el on e não só dialek ologos, bal is as ou elhos aços
pesquisado es, mas e e nologos, e nog a as, his o iikos. Embo a olum immen e
e isuábilji li o e meno , p epa imo le giu e cien í icas insxlagas ela ce amen e
nãonusileidžia 2006 e 2009 m. A. Leskauskai ės publicados ex os a miniam.
Knygos Sei ijų šnek os eks ai es u u a essencialmen e não di e e de qualque
ou o a é šiol edi o desse ipo de publicação es u u a. Como habi ual, li o é
compos o p a a mė (p. 912), cien í ica s udio (p. 1388) e šnek os ex ai (p. 89251).
Ao inal do li o ainda adjun o explica i o dicynėlis (p. 252265), ansk ipção
conjun os de sinais (p. 266268). Após ele publica-se sú i as das on es
Sei ijų šnek os eks ai
Re iews Re iews 289 /
(p. 269270), bas an e amplos lis a de li e a u a (p. 271282), san umpų egis as (p.
283284) e sum auka anglų kalba (p. 285292). Ao li o anexada kompak inė plokš elė,
na qual ap esen am-se a maio ia dos con os publicui os no li o boas qualidade
g a ações de som.
Es udiinha acadêmica, que au o ė modlamen e chama de a igo in odu ó io (p. 5),
da o ke u i s ambesni a smulkesni sky iai: „Iš Sei ijų k aš o is o ijos“, „Šnek-
su o pesquisas e on es, XXI a. iniciais socioling is inė si uacija e Šnek os plo a e
mais impo an es ca ac e ís icas. No p imei o capí ulo (p. 1331) com base nas
on es his ó icas bas an e de alhadamen e abo da-se a his ó ia do k aš o
Sei ijų desde os mais an igos empos a é hoje. Aqui ap esen a-se conhecimen os
não só sob e o desen ol imen o do país de e mina am as ci cuns âncias
his ó icas, mas e aliosos dados sob e XVIIXX a. Sei ijų apelinkėse i idos pessoas
eligiosas pžiu as, nau inę sudė į e línguas consumo. Mui o aliosos des e seção 1
e 2 abelésias o necidos dados sob e 1885 m. e XIX a. inais Seíns comsk i i Me elių
e Sei ijų alsčių habi an es. Pa a a análise compa ada, especialmen e no u u o,
ealmen e p a e e ia analogiška abelha sob e Sei ijų seniūnijoje pessoas
i endo XXI a. início, p epa ada de aco do com 2011 m. dados do censo mundial da população e habi ações.
No capí ulo Šnek os es udos e on es (p. 3235) b e emen e são discu idos p é ios
es udos Sei ijų šnek os, que, como co e amen e indica au o ė, são negausūs,
agmen iški (p. 32). Page ina, que cien is a e isa não só publicado o ma e ial
in e minada, mas e ap esen a a é šiol não publicados manusc i os e soná ios on es
indicando o seu local de conse ação. Falando sob e a ma e ial dialec ológica
acumulada du an e á ias expedições, cou o, ale ia dize , quan o dela ins i u o da
língua Li uânia Ta mių a chy e no p esen e momen o dispõe de odo (indici ábel pelo
menos habi a ó ia e ho as núme o de g a ações de som). Te čiajame capí ulo (p.
3644) bene pela p imei a ez des e ipo publicação bas an e de alhadamen e
esumi á šnek os socioling is inė si uacija a ual au inė Sei ijų k aš o sudė is,
população seasso imen o po g upo de idade, lingbinės nuos a os e línguas
consumo. Tendo em men e ge al Li uânia demog a inê si uação é p eciso conco da
com au o , que u u amen e ambém p ognoso inas con ínua diminuição do núme o
de população (p. 38). No en an o, compa ando 1 e 2 schemas o necidos iden iškus
dados sob e Sei ijų senūnijos núme o de habi an es po g upos idade 2011 e 2016 m. 1
de janei o. (p. 3738), pode-se espe a que os pessoas diminuição é (e no u u o,
espe á el, se á) não ex emamen e espa us. Po ou o lado, su gem ce as
dú idas sob e os dados es a ís icos comple amen e inal e ados ao longo de á ios
anos ( al ez ing essada co ek ū os e o?).
Do pon o de is a cien í ico pa icula men e alioso é o qua o capí ulo do
es udo Šnek os á ea e as mais impo an es ca ac e ís icas, que consis e em
synas“, „G ama inė sanda a“, „Sin aksė“ i „Leksika“ (p. 45–88). Šiame sky-
qua o smulkesni posky ia Ga iuje são discu idas as mais impo an es e b iskas a é ago a pouco es udadas Sei ijas šnek os
VILIJA RAGAIŠIENĖ
290 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI peculia idades, indicada ac ualiausia
lingu is inė li e a u a. Sendo expe ien e onologê, au o ê no p imei o posqy y
desc e e mui o p ecisamen e o soninho šnek os escolhendo ap op iados
exemplos basea a i mações (p. 4656). Posky ie Ki is e p iegaidė (p. 5658)
ap esen a dados não só sob e ki į e p iegaides, mas ambém sob e šnek os
sis ema de ki čiação, que, ano y ėjos, panaši em ou os aka inių pie ų
aukš aičių (p. 56). Apa a dando o sis ema de ki čiação, dialek ologė chama a
a enção dos lei o as a dois sulos alç aiços, especialmen e sul ada inhas e
oca inhas šnek as, ca ac e ís icos assun os aleg niuojá eis pala as e suas
o mas ki čiação de luga a iação (akcen á ios a ian es) e polinkį apibend in i
kilnojamojo) ki čia imo modelį. Pas ebė ina, kad akcen uacijos sis emai ap a i
ski a be eik pusė nedidelės apim ies posky io „Ki is i p iegaidė“. Taigi au-
oksi oninio ( esp. o ė be eikalo pasikuklino e susiau ino posky io nomeamen o
semudida, que nele o sis ema de ki čiação é mencionado.
Bene mais comple o subky ie do discu ido seção é G ama inė sanda a (p. 5879), no
qual são examinadas algumas mais impo an es e b iskas mo ologias, pala as de
da yba e sin aksês (p. 58). De odas as pa es da língua mais isg ilden as
daik a a dis núme os e giminês ca ego ias, aleg niação sis ema e deminu y ų
da yba. Os p incipais assun os indica e adequadamen e expos os abe asan e
ou a pa e da língua Sei ijų šnek oje us ojamus į a džius, eiksmažodžius,
p ielinksnius e jung ukus. Que ia ag adece collegialmen e apenas pela
ap esen ação de um cu o a ibu o (despie a os a páginais ex o). Mesmo e
conco dando com a au o a posição, de que Sei jų šnek os būd a džių linksniação
sis ema e da yba não di e e de ou os pie ų aukš aičių, po an o abo da-se
apenas um ou o caso (p. 69), pe manece neaišku, po quê não nu e ada mais
impo an e ling is inė li e a u a. Juolab que sob e sulos al š aičių būd a džių
aleg niação sis ema, da ybą e á ios aspec os a osenos a é šiol esc i a não de
um kalbininko (ž . Zinke ičius 1966: 268, 272273; G umadienė 1994: 97106; Mikulėnienė
1996: 150151; Ma ke ičienė 1999: 33; Lazauskai ė-Ragaišienė 2008: 94104; Leskauskai ė
2006: 53; 3143; 2009: 55195; Ragaišienė 2015: 274308; 1202016, e c.). Ainda gos a ia de
chama a a enção em p eceagas -okas, -a būd a džių akcen uação i agališkai
ki čiuojamus edinius didkas, -a, baiskas, -a, aš kas, -a (p. 69). Mesmo e
econhecendo nesses casos galimą i agalę p iegaidę, es a neaiški lis ados
būd a džių akcen inė pa adigma. As o mas do gêne o masculino,
p esumi elmen e, es emunha qua a c ucio ê, po ém não es á cla o, como
c uciuojamas as o mas do gêne o eminino didok (4 2 3) ou didóka (1) /? Nesses
casos, de e ia indica -se o necidos exemplos de ki čiuo ê e explica endências de
ki čiação. Juolab que p eesagos -okas, -a būd a djiam pie ų aukš aičių šnek ose
ca ac e ís icos di e en es acen uação polinkiai. Sudá ias lunas alç aiças šnek os
discu idos edíns mais di undidas p imei as o mas de ki čiuo ės (plg.
Leskauskai ė 2009: 57). Na pa e sudoes e da á ea es es adje i os endem a c ucia de aco do
Sei ijų šnek os eks ai
Re iews Re iews 291 a e cei a ki čiuo ę (Leskauskai ė 2006: 54; Ragaišienė 2015:
291). Só em Punsko e Seinų šnek os eles mais eqüen emen e do que em ou o
luga ki čiuojami d ejopai, po exemplo: ge ókas, - (3) ge ókas, -a (1), sma kókas,
- (3) sma kókas, -a (1) e k . (Ragaišienė 2015: 290; 2016: 167). Além disso, aqui mais
eqüen emen e do que ou os linksnių p ensagoe e galūnėje ki chiuojamas
mo e iškosios giminės ienaskai os a dininko o mas (Ragaišienė 2015:
291; 2016: 148).
Posky ie Sin aksė (p. 7779) discu e-se b e emen e as cons uções p ielinksnines
ca ac e ís icas dos al os aiços do sul, das quais, como co e amen e indicziu A.
Leskauskai ė, umas são he dadas do seno, e ou as pe me idas de sla os línguas.
Mui os in e essos não só de lunas, mas e de ou os assun os ca ac e ís icos
al oš aičiams ap esen a-se posky ie Leksika (p. 7988). Na e dade au o ei p ecisou
ansclusa não poucas g a ações de som e e iu de on es esc i as, que assim
de alhadamen e exnag ina iam šnek oje us oabus dialek izmos, emp ésnios,
azeologismus ou compa aimus e pa eik as an o mui os a osenos exemplos.
Só gos a ia de chama a a enção pa a uma minúcia um lei o menos expe ien e
pode e não en ende , po quais leksiniais ou seman inais dialec ezmas de e ia se
conside adas egini ilus a g e a o necidos alguns exemplos, ex.: zasks i
‘išba i, pa ydls, - ‘pa ydus, sk u ns, - ‘da bus, ik us, ‘ ig ejó i, du sudubin i,
du sude i e k . (p. 80). A mais in e essan e, mais aliosa e sem dú ida
p incipalmen e exigida do abalho e compe ência cien í ica da au o a a maio
pa e do li o Šnek os eks ai (p. 80251). Leidinyje o necidos no enių
ep esen an es da ge ação mais elha his ó ias de di e en es mo adias de
Sei ijų, Pase ninkų, Ba čiūnų e S a iškės mui o bem p esen a a XX a. inal Sei ijų
šnek ą. Sendo expe ien e dialec ologė, excelen e dzūkų bū ies e bui ies žino ė, A.
Leskauskai ė adequadamen e escolheu di e sos emá icos ex os, que mui o bem
e lec em habi an es locais pasaulėžiū ą e alo es, a minį iden i ę, cos umes,
a i ude à amília, izinhos e mino ias nacionais, acon ecimen os his ó icos e
mui os ou os assun os (p. 34). Assim p incípio cons i uído nep iekaiš ingai
su ansc ibuídos ex o de coleção é e dadei o lobis não só lexico, mo ologia ou
sin aksês, mas e e mių e bend iné linguagem, línguas in e eicos pesquisado es.
De a o, p o issionalmen e selecionado e adequadamen e ap esen ado ma e ial
pe mi e aos cien is as a alia á ios emas linguís icos, e olução e mudanças. Em
ou as pala as, o ma e ial publicado no conjun o o nece pesquisado es i a
usada de ac os sob e p oblemá icos assun os de linguagem, ajuda a esponde a alguns ques ionamen os do ipo discusional.
a é ago a os in es igado es de a mínios bene p incipalmen e ques ões e
ince ezas a ogada sul dos al š aičių pa a mės, especialmen e oca inês e
sul-oes a inês sua pa e, acen uação longų balsių [u·], [i·], [ẹ·] [·], [ɔ·] [ó·] [o·] e
poli ongų [ie], [uo] p iegaid, e a ian iškia de pala as ag adniciais (p e idência de
luga e di e sidade p iegaid). Especialmen e mui os cien is as discu ida e esc i a
p imei a pe gun a. Na li e a u a acadêmica nos úl imos anos como e adqui ida opinião, que
VILIJA RAGAIŠIENĖ
292 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI dzūkai não semp e dis ingue longų balsių e
poli ongų [ie], [uo] akū ą e ci kum leksą, esama abiejų p iegaidžių ni eliacijos
požymių (plačiau ž . Leskauskai ė 2004: 180194 i en min. li .). Nes e pon o de is a mui o
aliosos A. Leskauskai ės ealiza Sei ijų šnek os pesquisas, quan o
pako eguojan ys anks esnes cien is as p essupos os. Au o ê a i ma que longos
osios e poli ongos [ie], [uo] p iegaidê é di ícil de e mina en ão, quando, po
exemplo, de ido a k in ançada in onação, pa icula men e pala a no inal, menė ini
sons são di os cu esni. Tão ma cida idu inė p iegaidė(s). Em ou as ocasiões
i ap adė e i agalė p iegaidės supos os cla amen e (p. 58). Ainda de e ia
ac escen a que idu inė p iegaidė (s) nos ex os bas an e consis en emen e
designa e a abuk inio ki čio casos, например: kɔ.p·s us, bl·nus, pi us, g ·na, ·žɛs e
k . (p. 116, 118, 123, 150, 225). Admi indo que os ep esen an es Sei ijų šnek os
bas an e bem sepa am os e e idos sons de p iegaides, su ge ques ão, como de e ia
in e p e a ais casos de acen uação pudαi, αik· ẹ.(s), kúolαi, kaim·nu. kαim·nu.,
uliẽna, s·ki., namúosa nαmusα, iebalúose ıebaluse, · as e k . (116, 128, 136, 141, 181, 175,
191, 195, 226, 213) / Neabejo ina, que dos longos balsios e poli ongos [ie], [uo]
i ap adę ou i agalę p iegaides au o ėė conside a a na di eção e in ensidade
do sinalino p incipal. Assim abo daamais casos, o que con i ma e cien is as
p epa ados ex ai, é p eciso ala não sob e os dois p iegaidzes su ienodamen o ou
co apimen o, mas sob e seus kai á. Kadnek os possí el acū o e ci kum lekso
a iação da mesma pala a na shaknyje ou p eessago, con i ma e em 1983 iuisen ada
P og ama de Cole a de Fac os da Língua, na qual ap esen ado não poucos al
acen uação casos, ej.: ó as (3/1) as (4), me gý ė (1) me gỹ ė (2) e k . (p. 21, 31). Dalies
ecenziação discu idos daik a a dzes p iegaidzes kai a ealmen e não casual ou
no a (Lazauskai ė-Ragaišienė 2008a: 3750; 2009: 161181). Na e dade ela conside ay ina
his o icos p essupos os con endo um enominiu, . y. sie ina com a é šiol pie os
aukš aičių šnek ose man inha kuopine mui osiskai a. Ac edi a-se que po causa do
esumido galúnico pa adigmas polinci os e monascai os įnagininko o mų ki čio alguns
dos daik a a džių shaknyje ou p eesagoe pode ia su gi i agalė p iegaidė, em
ge al ca ac e ís ica ao a ak inium ki chi, ex: kaimyna, kaimyn, kaimynám(s),
kaimyns → kaimỹnas; ožia, oži, ožiám(s), ožis → ožỹs, žį; plg. da pu ·nas, liẽkαs (p. 127, 173)
e k . (Zinke ičius 1966: 4041; Lazauskai ė-Ragaišienė 2008: 47; Ragaišienė 2010: 56, 67).
Assim, de pon o de is a diac oniniu de algumas pala as ci kum leksas ac uo inas
como a kel inio ki čio (ish kuopinės daugiskai os o mų) p iegaidė (Mikulėnienė 1996:
152153; 2005: 156). Não gos a ia de conco da só com plu ali as inesy o o mų
skusmuse, lukuse, nαmusα e k . (p. 125, 186, 195) i agale p iegaide. Como sabe, es as,
como e ilia i o, po exemplo, laukúosna, o mas em do elho mul iskai o galininko
galūnės ki į (Zinke ičius 1966: 238239; 1980: 197). En ão galūnês ci kum leksas nes e
caso nemaip nede a com Sosiū o-Fo una o o dėsniu.
Sei ijų šnek os eks ai
Recenzijos / Re iews 293
Da a k eip inas dėmesys į a minių eks ų komen a us. Kaip nu odo au o-
ė, nas ano ações comen am-se e esnės one inas, mo ologicas e ou asquelas
ca ac e ís icas, e egulia ūs eiškiniai, ou os ac os (p. 34). Na e dade a maio ia
pakomen uo a moksliniu požiū iu nep iekaiš ingai, . y. labai aiškiai, iksliai i
das coisas glaus ai. No si de e ia com o au o con e sa só sob e a o ma do
daik a a džio b. žai ki čiação. A i ma-se que a o ma d b. žαi indica sulos
alç aiços plo e g e a e cei a ki čiuo ės daik a a džio possí el e cons an e
ki čiação g e ybę des e (p. 94, 8 omn.). Mais p o á el que isso seja de um elho
ba i onino ki chiação elik as, plg. la. b za, b ze, b zs (S undžia 1994: 20),
es emunhando a ex-exis ência de dois plu iskai á simples e kuopinės acen en ina
e seman ína con ap iešą, plg. d b. žαi e á.uga be žα. Assim nes e caso é p eciso
ala não sob e he dė ó ia cons an e do pa adigma de ki čiação manu enção, e
sob e pa ienias xacninio ki čio o mas de consumo. Ai, comple amen e não
de e iam ejei a as p essupos as au o ês, que em alguns esnek os dos
al os aiços do sul daik a a dis bé žas pode se ki čiuojado e de aco do p imei a
ki čiuo ę (juolab que pa adigma do ki čiação cons an e como g e iminė usada
eas e n aukš aičių ilniškių šnek os). Pon o-a- e que nos isnašos bas an e
consis en emen e explicam-se elhos e a os casos de ki čiação, abo dam-se
šnek oje d ejopai ki čiuojami pala as e suas o mas. Só pasigedau a é ago a não ou ida o ma slɔjkαi (p. 204) ki čio komen a o.
Mui o bem apgal ado das pala as e seus signi icados ap esen ação e explicação.
Dialek izmas, skoliniai e híb idos, ansc ibuídos em ex os ma cados especialu
sinalho, explicam-se pala aynėlyje. Įdomesni casos a osenos são discu idos e em
isnošas, po exemplo, deminu y o kos imėlis (kɔ im·li.) p e alência pa a mės plo e (p.
145, 140 izn.), daik a a džio aikš ė ( α.k ẹ.m) signi icação ‘ aiš is (p. 151, 153 izn.) e
k . P o au o ê olho não de conside á el ex ensão ex o p asp ūda só uma ou a
pala a, que pode não conhece odos os lei o es de ex os, ex: bα.gαs, migl·nu.,
alαndúoẹ, esalka, dekad (p. 150, 161, 168, 181, 251). Alguns casos aduiu inclui em
ocynėlį, ou os o am possí el explica e innašas.
Aiškinamasis žodynėlis (p. 252265) cons i uído man endo leksikog a inių a minių
žodino p epa amen o p incipesų indicada pala as o igmė, pa eis de linguagem e
signi icações, an aš iniai pala as suki čiuo i. Woodynėlyje o necida
conside á el de pala as e seus signi ica i os, paliudy ų só Sei ijų e g e imų
šnek ų, например.: appaškdy i, appaškdina, appaškdino ‘a ma uo i, bmbė (1)
koly (2) ‘di inė čiužu ė’ i k . (p. 252, 253, 255, 258). Taigi žodynėlio me-
‘bu buolė, dubsas (2) ‘plačialapis šaukš is, džiaga papildo didį Lie u ių kalbos
žodyną naujais duomenimis. Concludindo ecenziją é p eciso dize que au o a
conseguiu alcança asse e ada obje i o pa odi a e Sei jų šnek os
a chajiškumą, e sua kai ą (p. 10). Com isso since amen e mais e elici o. E ainda
egul nesusida o imp essúdio, que pasaki a uma ou a comen á io de ipo
discu i o, colegiška eplika ou dzūkiškas pa a imas menkina p o issionalmen e ealizada A. Leskauskai ės da bą. Juk discu ida e
VILIJA RAGAIŠIENĖ
294 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI a iamasi só com mais expe ien es, mais
es y usiais e si uados dian e. A lei u a do li o A idus e sua discussão só mos a,
quão necessá ios e impo an es não só de hoje, mas e u u os pesquisado es são
on es expe imen ados cien is as p epa ados a minha ex osi com g a ações
de som kompak ine plokš ele.
LITERATŪRA
G umadienė Laima 1994: Kele as naujesnių Punsko šnek os linksnia imo i ki -
čia imo ypa ybių. – Lie u ių kalbo y os klausimai 34, 97–106.
Kalbos ak ų inkimo p og ama. Vilnius: Mokslas, 2009.
Lazauskai ė-Ragaišienė Vilija 2008: P iesagos -inis, -ė būd a džiai pie inių pie-
ų aukš aičių šnek ose. – Žmogus i žodis 10(1), 94–104.
Lazauskai ė-Ragaišienė Vilija 2008a: D iskiemenių io kamieno daik a a džių
ki čia imo a ian ai pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių šnek ose. – Li uanis-
ica 54 3(75), 37–50.
Lazauskai ė-Ragaišienė Vilija 2009: D iskiemenių o i io kamienų daik a a -
džių ki čia imo a ian ų papli imas pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių šnek-
ose. – Ga sas i jo y imo aspek ai: me odologija i p ak ika. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 161–181.
Leskauskai ė As a 2004: Pie ų aukš aičių okalizmo i p ozodijos b uožai. Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as.
Leskauskai ė As a 2006: Kučiūnų k aš o šnek os eks ai. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Leskauskai ė As a 2008: Daugiaskiemenių būd a džių da yba pie inėse pie ų
aukš aičių šnek ose. – Li uanis ica 54 4(76), 31–43.
Leskauskai ė As a 2009: Šnek os plo as i s a biausios ypa ybės. – Ma cinkonių
šnek os eks ai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 29–76.
Ma ke ičienė Žane a 1999: Aukš aičių a mių eks ai 1. Vilnius: Vilniaus uni e -
si e o leidykla.
Mikulėnienė Danguolė 1996: Dėl linksniuojamųjų žodžių ki čia imo a ian ų
pie inėse aukš aičių a mėse. – Lie u ių kalbo y os klausimai 36, 148–155.
Mikulėnienė Danguolė 2005: Ci kum leksinė me a onija lie u ių kalbos a dažodi-
niuose daik a a džiuose i jos kilmė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Sei ijų šnek os eks ai
Recenzijos / Re iews 295
Ragaišienė Vilija 2010: Linksniuojamųjų žodžių ki čia imo a ian ai pie ų aukš aičių i
y ų aukš aičių ilniškių a mėse. Dak a o dise acija. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Ragaišienė Vilija 2015: Būd a džių ki čia imo polinkiai Punsko šnek oje. – Lek-
sikog a ija i leksikologija 5. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 274–308.
Ragaišienė Vilija 2016: Akcen uacijos sis ema i jos pokyčiai. – Lie u ių a mių kai a
XXI a. p adžioje: Lenkijos lie u ių šnek os. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 120–204.
S undžia Boni acas 1994: Daik a a džių kamienų bei giminių a ian ai bal ų kal-
bose (ide. i bend oji bal ų bei sla ų kalbų leksika). – Bal is ica 27(2), 13–29.
Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių kalbos dialek ologija. Vilnius: Min is.
Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika 1. Vilnius: Mokslas.
Į eik a 2017 m. junho 14 d.
VILIJA RAGAIŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uânia
ilija. [email protected]